Administracinė byla Nr. eA-1387-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09495-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 23S194653 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, 2023 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 23S197181 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2028 m. lapkričio 3 d. (toliau abu kartu Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 vadinami ir Sprendimais) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Sprendimai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 31 d. išvada Nr. 18-8400 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos (toliau – ir kilmės valstybė) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus kilmės valstybei ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę. Pareiškėjas kilmės valstybės kariuomenėje tarnavo tuo metu, kai Baltarusijos valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad: 2009 m. rugsėjo 19 d. A. L. lankėsi Vilniuje ir susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente D. G.; 2010 m. birželio 28 d. A. L. Minske susitiko su Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku A. K.; 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas A. K. susitiko su Baltarusijos Respublikos ministru pirmininku S. S.. Tuo metu, kai pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos buvo geri, draugiški. Nei Baltarusija, nei jos kariuomenė, nei pareiškėjas nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
2.2. Pareiškėjas iš kariuomenės buvo atleistas, nes ją diskreditavo. Šį faktą patvirtina jo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje draugas H. I., kuris savo liudijime nurodė, kad pareiškėjas griežtai ir viešai pasmerkė 2010 m. gruodžio mėnesį Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų klastojimą, taikių demonstracijų išsklaidymą, L. politinių oponentų persekiojimą ir suėmimą. Už tai 2011 m. sausį jis buvo pažemintas pareigose, taip pat – atleistas iš armijos dėl diskreditavimo dėl jo pilietinės padėties, kaip nelojalus L. režimui. Todėl negalima tvirtinti, kad pareiškėjas buvo, yra ir bus lojalus Baltarusijos kariuomenei. Nėra aišku, kokiais įrodymais ar kilmės valstybės teisės aktais Migracijos departamentas remdamasis tvirtina, kad asmenys, tarnavę Baltarusijos kariuomenėje, privalo išlikti lojaliais net praėjus 12 metų nuo tarnybos kariuomenėje pabaigos. Susidaro įspūdis, kad teiginiai apie privalomą lojalumą yra Migracijos departamento ir VSD samprotavimai, nepagrįsti faktais ar teisės aktais.
2.3. Nekvestionuojama, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, tačiau VSD Išvadoje nenurodyta kaip šios grėsmės susijusios su pareiškėjo asmeniu, kaip tai siejasi su jo statusu ir veikla. Migracijos departamento vertinimas turėtų būti vertinamas kritiškai ir dėl to, kad klausimyno 10 ir 11 klausimai yra susiję su pareiškėjo pozicija dėl karo Ukrainoje ir dėl Krymo kaip Ukrainos teritorijos pripažinimo. Pareiškėjas, atsakydamas į šiuos klausimus nurodė, kad nepalaiko Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kad Krymas priklauso Ukrainai. Todėl visiškai nesuprantama Migracijos departamento reakcija, nurodant, kad tokie atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nėra aiški klausimyno 10 ir 11 klausimų vertė, prasmė, jeigu jie nevertinami, ar į juos neįsižvelgiama. Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių papildomų faktinių aplinkybių, o rėmėsi tik VSD Išvada, kuri yra neprieinama pareiškėjui. Pareiškėjas negali apsiginti, nes nežino įslaptintos informacijos, kuri surašyta VSD Išvadoje.
2.4. Migracijos departamentas Sprendime 2 turėjo nurodyti atliekamus tvarkomuosius veiksmus arba asmenims nustatytas teises ir (ar) pareigas, administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus ir kt. Tačiau Migracijos departamentas apsiribojo tik lakonišku tvirtinimu, kad Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi. Migracijos departamentui nenurodžius atliekamų tvarkomųjų veiksmų, pareiškėjui nustatytų teisių ir (ar) pareigų, nepaaiškinus Sprendimo 2 motyvų, neįsigilinus į kitas Sprendimui 2 įtakos turėjusias aplinkybes, pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai.
2.5. Pareiškėjas yra integravęsis į Lietuvos visuomenę bei aktyviai padeda kitiems baltarusiams, bėgantiems nuo Baltarusijos režimo, integruotis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), kuri buvo įkurta 2018 m. rugpjūčio 28 d., vadovas. Bendrovė teikė užsienio kalbų, taip pat ir lietuvių kalbos mokymo kursus nuo Baltarusijos režimo bėgantiems asmenims. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, neįsigilino į aktyvią pareiškėjo veiklą. Migracijos departamentas, prieš priimant Sprendimus, turėjo kreiptis į pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus, atsakymus apie savo asmenį, veiklą.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad karinė tarnyba kilmės valstybėje yra prievolė ir vengimas ją atlikti laikytinas baudžiamuoju nusikaltimu. 2 metai buvo privalomosios tarnybos, o vėliau tarnyba pagal kontraktą. Tarnybos metu daug Baltarusijos karininkų buvo apmokyti NATO, į Baltarusiją buvo atvykę karininkai iš NATO šalių. Paklausus, kodėl nusprendė sudaryti kontraktą, pareiškėjas nurodė, jog tuo metu Baltarusijoje buvo liberaliosios vertybės ir jie turėjo stažuotes Vokietijoje Bundesvere, bendrų programų su ukrainiečių kariais, pas juos atvykdavo kariškiai iš Lietuvos, Olandijos ir tuo metu tai atrodė geras sprendimas. Pagal kontraktą stažuotės nebuvo nurodytos, pareiškėjui reikėjo vykdyti savo pareigas – prižiūrėti 11 karinės technikos vienetų. Karinės technikos priežiūra nebuvo pareiškėjo sprendimas, tiesiog jis tarnavo padalinyje, kuriame buvo saugoma technika. Pareiškėjas pradėjo tarnybą kaip leitenantas, o baigė kaip kapitonas. A. L. 2010 m. suklastojo prezidento rinkimų rezultatus ir užgrobė valdžią, smurtu išvaikė protestus ir įkalino daug žmonių. Pareiškėjas pasisakė prieš tokius veiksmus ir už tai buvo persekiojamas. Jo atleidimas iš tarnybos kariuomenėje buvo svarstomas kelis kartus: buvo grasinama atleidimu iš tarnybos už šmeižtą ir kalėjimu už išsigimusias mintis, tačiau pareiškėjas vis tiek propagavo demokratiškas idėjas. Laikotarpis po atleidimo iš kariuomenės pareiškėjui buvo sunkus tiek psichologiškai, tiek fiziškai, tačiau didžiavosi tuo, kad liko ištikimas demokratijos idealams ir savo pavyzdžiu parodė, jog galima sugriauti sistemą iš vidaus ir padėjo tam pamatus. Pareiškėjas negalėjo susipažinti su įslaptinta informacija, jo atleidimo įsakymas buvo įslaptintas, prisimena tik formuluotę, jog tai buvo poveikis, žeidžiantis karinį orumą. Su įsakymu jį supažindino karinis komisaras, pareiškėjas tiesiog jį pasirašė, po to turėjo per savaitę ar dvi išeiti iš tarnybos. Dėl jo atleidimo priežasties pareiškėjas paaiškino, jog tai buvo principo reikalas – jis tarnavo demokratinėje kariuomenėje, o L. užgrobus valdžią, priėmė sprendimą netarnauti tokioje kariuomenėje. Pareiškėjas visiems (kariškiams, su kuriais jis tarnavo) nurodė, jog savo pozicijos nepakeis. Po atleidimo iš kariuomenės, pareiškėjas niekur negalėjo įsidarbinti, visą laikotarpį niekur nedirbo, jo žmona turėjo savo verslą, todėl jai padėjo. 2017 m. nutraukus santuoką, nusprendė išvykti iš kilmės valstybės, 2018 m. atvykęs į Lietuvą, įsteigė Bendrovę. Pareiškėjas patikslino, jog nuo 2017 m. iki 2019 m. kilmės valstybėje prižiūrėjo pirmos klasės neįgalų asmenį (mamą), už priežiūrą gavo pašalpą, tačiau nuo 2018 m. įsteigė Bendrovę, todėl iš jo reikalavo atsisakyti šios pašalpos, kadangi negalima vienu metu gauti pašalpos už priežiūrą ir turėti Bendrovę. Kilmės valstybėje kartu gyvena jo mama ir mamos brolis. Po 2020 m. įvykių į Baltarusiją buvo nuvykęs tik 3 kartus – 2022 m., siekdamas sutvarkyti pašalpą dėl mamos ir kitus dokumentus, kurie suteikė tam tikras lengvatas. Gaudamas 300 Eur kas mėnesį (Baltarusijos institucijos perveda į pareiškėjo sąskaitą) daro nuostolį Baltarusijos biudžetui. Pareiškėjas įvairiai naudoja šias lėšas, bet iš esmės iš jų palaiko demokratiškas jėgas, kovojančias su L. režimu. Pareiškėjas bendradarbiauja su S. C. biuru ir visais įmanomai būdais bando kovoti su režimu. Pinigai pervedami į jo kortelę, kuri yra pas mamos brolį, kuris vėliau tuos pinigus išgrynina bankomate ir perduoda iš Minsko į Klaipėdą arba perduoda tam tikriems asmenims Vilniuje. Paprašytas patikslinti, kas yra „tam tikri asmenys“, pareiškėjas nurodė, kad jis yra organizacijos Baltarusijoje narys, kurioje dalinasi informacija, kas vyksta iš Minsko, kas į Minską ir taip perduodami pinigai. Pareiškėjas nurodė, kad jo mama gauna pensiją. Pareiškėjas paaiškino, jog 2018 m. nesusidūrė su kliūtimis, kai išvyko iš kilmės valstybės, o 2022 metais, kai 3 kartus vyko į Baltarusiją, buvo apklausiamas pasienyje dvi valandas. Pareiškėjas kilmės valstybėje, Minske, turi butą, kuriame gyvena mama ir dėdė. Migracijos departamento atstovei paklausus, ar pareiškėjas iš Baltarusijos valstybės institucijų nejaučia grėsmės saugumui, pareiškėjas nurodė, jog kiekvieną sekundę rizikuoja, nežino, kada kažkas jo ateis. Vykdamas į kilmės valstybę, sąmoningai rizikuoja, nes mano, jog baltarusiai neturi slėptis už lietuvių nugarų ir turi patys susidoroti su režimu. Pareiškėjas nurodė, jog jam iškelta daug baudžiamųjų bylų, tačiau teismui paprašius patikslinti, iš kur apie jas žino, teigė, kad bylos nėra iškeltos, tačiau už tuos veiksmus, kuriuos atliko, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
4. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1, neatliko jokio papildomo, savarankiško ar individualaus tyrimo. Pareiškėjui primetama grėsmė dėl jo tarnybos kariuomenėje yra per daug nutolusi nuo pareiškėjo asmens, ši grėsmė nėra individualizuota. Tokiu atveju grėsmė valstybės saugumui gali būti inkriminuojama visiems Baltarusijos kariuomenėje tarnavusiems kariūnams, nepriklausomai nuo jų požiūrio į dabartinį Baltarusijos režimą. Dėl tokios griežtos priemonės, pareiškėjui užkertamas kelias vykti į Europos Sąjungą. VSD Išvada paremta tikimybių ir spėjimų pagrindu. Tik atlikus su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos vertinimą (atliktos tarnybos pobūdis, pareigos, trukmė, tarnybos pasibaigimo pagrindas, praėjęs laiko tarpas nuo tarnybos pabaigos, duomenys apie asmens tarnybą įvairiose valdžios institucijose, asmens ryšis su valstybės valdžios institucijomis ir juose tarnaujančiais asmenimis, pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje, politinės pažiūros ir kt.), galima daryti išvadą, apie jam inkriminuojamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumą, realumą, tikrumą. Sprendimas 2 taip pat priimtas vadovaujantis VSD Išvada, nepateikiant jokių motyvų ar argumentų.
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Priimant Sprendimus vadovautasi VSD Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
5.2. Pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą kilmės valstybės kariuomenėje, žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių institucijų personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus kilmės valstybei ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą politiką. Pareiškėjas tarnavo 2005–2011 m., t. y. net 6 metus. Pareiškėjo pateiktas karinis bilietas ir jame nurodytas atleidimo pagrindas nepatvirtina jo nelojalumo Baltarusijos valdžiai. Abejotini ir liudytojo H. I. rekomendaciniame laiške nurodyti argumentai bei motyvai, susiję su kilmės valstybės prezidento rinkimais, ir paties pareiškėjo griežtas ir pasmerkiantis požiūris į tai, nes apie suklastotus rinkimus ir suėmimus viešumoje informacija atsirado tik 2020 m., o ne 2010 m.
5.3. Vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Pareiškėjas, kaip matyti iš rekomendacinio laiško, ir toliau palaiko ryšius su kitais tuo metu tarnyboje buvusiais kariškais, kas patvirtina, kad net ir netarnaudamas kariuomenėje gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikos ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.
5.4. Pareiškėjas turėjo nacionalines vizas, galiojusias nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2020 m. balandžio 14 d., nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Lietuvoje gyveno su leidimais laikinai gyventi. Pareiškėjas su pertraukomis nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. dirbo Lietuvos įmonėse, 2023 m. baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime 1 buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės – ne tarnybos laikas, mokslų baigimas ir darbas Lietuvoje, atsakymai į klausimyno klausimus (10–11 kl.) ir kt., nepaneigia jo galimos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
5.5. Pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. nenustatyti šeiminiai, nustatyti socialiniai ir ekonominiai (mokslai, darbas, turėtos vizos ir leidimai laikinai gyventi), tačiau jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kai siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
5.6. Priimant Sprendimą 2 buvo vadovautasi Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktais bei 5 punktu ir nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.
5.7. Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (dirbo, mokėsi), tačiau jie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
6. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė papildomai pažymėjo, jog pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijoje, bet ir 2001–2003 m. mokėsi karinėje katedroje, įgijo leitenanto laipsnį. Tarnybos metu kilo karjeroje nuo leitenanto iki kapitono, būtent šios aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą manyti apie pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai, nes asmeniui, nepritariančiam valdžios politikai, nebūtų suteikiamas aukštesnis karinis laipsnis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ne kartą grįžęs į Baltarusijos Respubliką ir paskutinis kartas buvo 2023 m. kovo 23 d., tuo metu kreipėsi į valstybines institucijas dėl pašalpos už motinos priežiūrą, grįžo atgal į Lietuvą 2023 m. balandžio 2 d. ir nebuvo sulaikytas pareigūnų Baltarusijoje ar jos pasienyje. Tokios aplinkybės (aršaus Baltarusijos valdžios kritiko važinėjimas į Baltarusiją, kreipimasis į valstybines institucijas ir nesusilaukimas tikėtino nepalankaus jam Baltarusijos pareigūnų dėmesio) suponuoja realias galimybes pareiškėją verbuoti Baltarusijos žvalgybai ir saugumo tarnyboms. Pareiškėjo motina ir dėdė gyvena Baltarusijos Respublikoje, niekur nedirba, gauna pensijas, t. y. išlaikomi valstybės, kas taip pat patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimybę nedraugiškoms Lietuvai institucijoms išnaudoti pareiškėją užduotims, nukreiptoms prieš valstybės saugumą, vykdyti. Kiti pareiškėjo pateikti duomenys (rekomendacijos, nuotraukos ir laiškai) nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD 2023 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kad pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2011 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas buvo aukšto rango Baltarusijos karininkas. Migracijos departamento klausimyne pareiškėjas nurodė, kad yra įgijęs kapitono karinį laipsnį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buvę aukšto rango Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai ar kariškiai potencialiai gali būti išnaudoti Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalūs ir patikimi Rusijos ar Baltarusijos valdžiai asmenys ir jų keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui savaime yra dar didesnė.
7.2. Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. Z. skundą.
9. Teismas
nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
9.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Pareiškėjas teismui pateikė:
9.1.1. karinį bilietą Nr. 058010, išduotą 2011 m. gruodžio 15 d., kuriame nurodyta, jog 2011 m. gruodžio 3 d. buvo paleistas į atsargą, remiantis Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 587 pagal Baltarusijos Respublikos Prezidento 2005 m. balandžio 25 d. įsaku Nr. 186 patvirtintų Karinės tarnybos atlikimo nuostatų 211.6 papunktį (padarius nusižengimą, numatytą sutartyje dėl karinės tarnybos atlikimo, kuris yra pagrindas ją nutraukti prieš laiką arba panaikinti jos galiojimą);
9.1.2. R. M., Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorės pavaduotojos akademinei veiklai, 2023 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio mėnesį pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos aukštąją jūreivystės mokykla ir per visą laikotarpį atvirai ir viešai smerkia L. režimą, šio režimo vykdomas represijas prieš demokratijos reikalaujančius piliečius, ypač jaunimą. Pareiškėjas savo nuostatas aktyviai gina viešuose renginiuose, pasisakymuose žiniasklaidoje, suburia studentus dalyvauti Baltarusijos ir Ukrainos palaikymo renginiuose Klaipėdos mieste. Pareiškėjas sėkmingai integruojasi Lietuvoje ir Klaipėdoje – nuosekliai mokosi lietuvių kalbos, noriai bendradarbiauja su lietuviais laisvu laiku;
9.1.3. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Dapamoga“ 2023 m. lapkričio 16 d. rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio mėnesio pradėjo aktyviai bendradarbiauti su organizacija „Dapamoga“. Pareiškėjas padėjo represuotiems ir atvykusiems į Lietuvą Baltarusijos piliečiams adaptuotis Lietuvoje organizuodamas lietuvių kalbos ir kultūros mokymus. Pareiškėjas teikia visapusišką pagalbą repetuotiems baltarusiams, atvykstamiems ir pasiliekantiems Klaipėdoje, dalyvauja VšĮ „Dapamoga“ renginiuose, nukreiptuose prieš agresyvų ir diktatorišką L. režimą;
9.1.4. Klaipėdos miesto baltarusių draugijos „Krynica“ 2023 m. lapkričio 17 d. rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas į Klaipėdą atvyko 2021 m. balandžio mėnesį ir iš karto prisijungė prie šios bendruomenės bei ėmė aktyviai veikti viešai pasmerkdamas L. režimo veiksmus susitikimuose su bendruomene, žurnalistais, dalyvaudamas Baltarusijos ir Ukrainos palaikymo mitinguose ir kituose renginiuose. Pareiškėjas aktyviai veikė remdamas Klaipėdoje gyvenančius represuotus baltarusius šiose srityse: politinių kalinių rėmimo akcijų organizavimas ir dalyvavimas, pirminė pagalba persikėlus, pagalba baltarusiams ieškant darbo, nukreipimas studijuoti ir studijų organizavimas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir Klaipėdos universitete, lietuvių kalbos ir kultūros mokymų organizavimas ir kt.;
9.1.5. S. K.-S. rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. studijavo Balstogės technologijų universitete pagal ERASMUS+ akademinių mainų programą ir gyveno Balstogės mieste (Lenkija). Studijų Balstogėje metu aktyviai dalyvavo baltarusių diasporos veikloje ir įrodė esąs nešališkas L. režimo priešininkas ir demokratinių pokyčių Baltarusijoje šalininkas. Pareiškėjas aktyviai ir tiesiogiai dalyvavo kuriant Baltarusijos akademiją Lenkijoje, kurios tikslas parengti aukštos kvalifikacijos personalą naujajai Baltarusijai. Grįžęs į Lietuvą pareiškėjas ir toliau dalyvauja Baltarusijos akademijos veikloje. Jis aktyviai kovoja prieš agresyvų L. režimą, teikia visapusišką pagalbą Baltarusijos akademijos studentų pritraukimo, konsultavimo ir įdarbinimo klausimais, padeda Baltarusijos akademijos dėstytojams ir studentams, kuriems Baltarusijoje gresia persekiojimas, persikelti į Klaipėdą;
9.1.6. H. I., gyvenančio Kipre, rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad jis kartu su pareiškėju 2007–2010 m. tarnavo kariniame dalinyje Nr. 65263. Pareiškėjas rengė karininkų pokalbius apie Europos vertybes, žodžio laisvę ir demokratiją, bandė kovoti su ,,dedovščina” ir kitomis iš Sovietų Sąjungos likusiomis negerovėmis. Už šią veiklą jis ne kartą buvo baustas vadovybės. Griežtai ir viešai pasmerkė 2010 m. gruodžio mėn. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų klastojimą, taikių demonstracijų išsklaidymą, L. politinių oponentų persekiojimą ir suėmimą. Už tai 2011 m. sausį buvo pažemintas pareigose. Ir tada jis buvo atleistas iš armijos dėl diskreditavimo dėl jo pilietinės padėties, kaip nelojalaus L. režimui;
9.1.7. V. L., buvusio Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus, rekomendaciją apie pareiškėją, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėją pažįsta nuo 2019 m. vasaros, kuomet pareiškėjas kreipėsi į jį dėl stojimo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją (KMAIK) ir ketinimo padėti pritraukti į kolegiją Baltarusijos studentus. Pareiškėjas į KMAIK vykdomą Miškininkystės studijų programą buvo priimtas studijuoti 2019 m. rugsėjo 1 d., studijas baigė 2023 m. birželio 30 d. Pareiškėjas visuomet atvirai pasisakė prieš Baltarusijoje įsigalėjusį antidemokratinį A. L. režimą, siekė padėti laisvai mąstančiam jaunimui ištrūkti iš šios šalies, pažinti europines vertybes, siekti mokslų Europoje;
9.1.8. Nuotraukas: su dalimi daugiabučio namo, kurio viename balkone matyti Baltarusijos vėliava balta-raudona-balta, ant namo nėra adreso; kuriose pareiškėjas stovi pievoje iškėlęs ranką, už jo stovi grupė žmonių, tarp kurių yra vaikų, vienas asmuo grupėje ant pečių turi vėliavą, kurios spalvos balta-raudona-balta, dar toliau matosi keli daugiaaukščiai namai; kurioje už stalo sėdi: kairėje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė, jos atstovė spaudai, buvęs Klaipėdos meras V. G.; dešinėje 7 asmenys su veido kaukėmis, vienas asmuo, sprendžiant pagal jo aprangą – dvasininkas. Ant nuotraukos jos data, vieta nenurodyta; kurioje matyti du besikalbantys vyrai lauke prie pastato: iš kairės galimai pareiškėjas (su veido kauke), iš dešinės buvęs Klaipėdos meras V. G.;
9.1.9. 2021 m. sausio 21 d. elektroninį laišką, kurį siuntė pareiškėjas iš savo pašto dėžutės (matomi dviejų asmenų duomenys, kuriems siųstas laiškas, vienas iš jų S.), laiško antraštė (duomenys neskelbtini);
9.1.10. 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo siųstą elektroninį laišką (kam adresuotas – nesimato), su antrašte (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 19 d. F. V. (S. C. vyriausiasis patarėjas, skyriaus vedėjas) elektroninis laiškas, adresuotas pareiškėjui, kuriame parašyta: (duomenys neskelbtini);
9.1.11. 2023 m. gruodžio 26 d. pareiškėjo elektroninį laišką (kam adresuotas – nesimato), kurio antraštė (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 26 d. F. V. (S. C. vyriausiasis patarėjas) elektroninis laiškas, adresuotas pareiškėjui, kuriame parašyta: (duomenys neskelbtini);
9.1.12. 2024 m. sausio 26 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai paaiškinta, kad pareiškėjas buvo ir yra aktyvus Baltarusijos režimo kritikas, turi Baltarusijos opozicinių organizacijų palaikymą, yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo opozicinę, visuomeninę veiklą pripažįsta ir palaiko Baltarusijos opozicinės organizacijos, Lenkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai. V. L. apibūdo pareiškėją kaip Baltarusijos režimo kritiką bei patvirtino faktą, kad pareiškėjas yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, nes „A. Z. nuolatos aktyviai domėjosi Lietuvos visuomeniniu, socialiniu ir kultūriniu gyvenimu – dalyvaudavo istoriniuose ir kultūriniuose renginiuose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose, taip pat teikdavo informaciją apie šiuos renginius savo kurso draugams ir kitiems užsienio studentams“. V. L. pabrėžė, kad „A. Z. visuomet atvirai pasisakė prieš Baltarusijoje įsigalėjusį antidemokratinį A. L. režimą, siekė padėti laisvai mąstančiam jaunimui ištrūkti iš šios šalies, pažinti europines vertybes, siekti mokslų Europoje“. Nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. spalio 8 d. pareiškėjas Baltarusijoje betarpiškai dalyvavo rinkimų renginiuose, aktyviai dalyvavo ir agitavo už Baltarusijos kandidatę į prezidentus S. C.. Po 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusių rinkimų klastojimo, jis aktyviai dalyvavo protestuose prieš diktatorišką L. režimą: pareiškėjas protestuodamas prieš L. išrinkimą, savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), balkone pakabino baltą-raudoną-baltą vėliavą, kuri yra nepriklausomos Baltarusijos nacionalinis simbolis, šiuo metu Baltarusijoje pripažinta ekstremistiniu simboliu, reguliariai dalyvavo kiemų ir rajonų protestuose bei eitynėse Minsko Frunzensky ir Moskovskio rajonuose. Savo socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) puslapyje pareiškėjas aktyviai skleidė informaciją apie artėjančias eitynes ir mitingus prieš diktatoriaus L. neteisėtą valdžios užgrobimą. Reikšdamas savo poziciją, neištrynė savo puslapio socialiniame tinkle. 2021 m. sausį pareiškėjas inicijavo Lietuvos universitetų / kolegijų boikotą įmonės (duomenys neskelbtini) surengtai parodai „Išsilavinimas ir karjera“, kuri vyko internete 2021 m. vasario 1 d.–kovo 31 d.; 2023 metų gruodį pareiškėjas inicijavo S. C. kvietimą 2024 m. apsilankyti Klaipėdoje; kvietė aplankyti baltarusių diasporą „KRINITSA“, susitikti su Baltarusijos studentais, studijuojančiais Jūreivystės akademijoje ir Klaipėdos universitete, aptarti klaipėdiečių baltarusių integracijos į Lietuvos visuomenę būdus; 2023 m. gruodį pareiškėjas inicijavo ir šiuo metu vadovauja baltarusių integravimo į Lietuvos visuomenę per aukštos kvalifikacijos profesijų mokymą projektą, kurio tikslas: 1) greita baltarusių integracija į Lietuvos visuomenę ir ekonomiką; 2) aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į Lietuvą bei jų integravimas; 3) Klaipėdos regiono ekonomikos stimuliavimas; 4) imigrantų tolygi relokacija Lietuvos teritorijoje; šis projektas turėtų būti pateiktas susipažinti Prezidentui ir Seimui iki 2024 m. pavasario sesijos pradžios; taip pat pareiškėjas rūpinasi kitomis baltarusių diasporos problemomis, klausimais. 2022 m. kovo 8 d. susitikime su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministre A. B., atstovaudamas Klaipėdoje studijuojantiems Baltarusijos studentams, pareiškėjas pasisakė už Ukrainos palaikymą ir visapusišką pagalbą čia gyvenantiems Ukrainos karo pabėgėliams; susitikimo metu pareiškėjas nurodė, kad „Klaipėdoje gyvena apie 3 proc. baltarusių. Dauguma palaiko ukrainiečius. Lietuvos jūrų akademijos bendrabutyje jaunimas įkūrė informacijos pabėgėliams centrą, savanoriauja, padeda, kuo gali. Tačiau jis taip pat sakė, kad rusakalbių bendruomenė patyrė šoką ir baimę po Rusijos agresijos Ukrainoje.“ Pokalbyje su buvusiu Klaipėdos savivaldybės meru V. G. pareiškėjas aptarė iš Klaipėdos baltarusių studentų, priverstų bėgti nuo L. režimo, situaciją, integraciją į Lietuvos visuomenę, paramą Ukrainos žmonėms ir Ukrainos karo pabėgėliams.
9.2. Pareiškėjas 2023 m. liepos 5 d. užpildė klausimyną. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į klausimyno 10 klausimą („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“) atsakė „Ne“, į 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“), atsakė „Ukrainai“.
9.3. VSD 2023 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiamą atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
9.4. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime 1 vadovautasi VSD Išvada, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgta į turėtas nacionalines vizas, šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius, atsakymus į klausimyno klausimus.
9.5. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 2 grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir Sprendimas 1.
10. Teismas
vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, grėsmės valstybės saugumui ir kitais svarbiais aspektais ir, išanalizavęs VSD Išvados turinį, priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas negali perimti VSD įgaliojimų vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinti užsieniečio keliamą grėsmę kitaip nei ją įvertino VSD. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmeniškai, savanoriškai anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje 2005–2011 m.
11. Teismas
vertino, jog byloje yra svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas 2001–2003 m. mokėsi Baltarusijos valstybinio universiteto karinėje katedroje; po privalomosios karinės tarnybos Baltarusijos kariuomenėje, vėliau (2007 m.) su Baltarusijos kariuomene (Baltarusijos jėgos tarnyba) savo noru sudarė kontraktą; Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą tarnavo pakankamai ilgą laiką, t. y. 4 metus (kaip pareiškėjas paaiškino teismo posėdžio metu, 2 metai buvo privalomoji karinė tarnyba, o vėliau, nuo 2007 metų, tarnyba pagal kontraktą); pareiškėjas buvo karininkas, turėjo karinius laipsnius (leitenanto, vėliau įgijo kapitono laipsnį). Teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą kilmės valstybės kariuomenėje, žinojo, kad tokios institucijos personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, joje yra svarbus paklusnumas aukštesniems vadams. Teismas nurodė, kad pareiškėjo trumpi atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus savaime nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai.
12. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo, kaip aktyvaus Baltarusijos režimo kritiko, turinčio Baltarusijos opozicinių organizacijų palaikymą, integracijos į Lietuvos visuomenę, teismas vertino pareiškėjo 2024 m. sausio 26 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, dokumentus ir pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų (daugiabučio namo dalies su vėliava balkone, pievoje besibūriuojančių žmonių) nėra galimybės nustatyti nei kada, nei kurioje konkrečiai vietoje jos darytos; nuotraukos, kuriose užfiksuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės, buvusio Klaipėdos mero susitikimai su kitais asmenimis, pareiškėju, nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl pareiškėjo elektroninių laiškų, siųstų, be kita ko, „S.“ ir į juos gautų atsakymų (atsakė F. V.), teismas nurodė, kad laiškai siųsti 2023 m. gruodžio mėn., kai pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą teismui, jais iš esmės siekiama užmegzti kontaktą, į bylą pateikta tik dalis teksto pareiškėjo rašytų laiškų; laiškai nepaneigia VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių ir pateikto vertinimo. Pareiškėjo į bylą pateiktas rekomendacijas teismas taip pat įvertino kaip nepaneigiančių VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių ir pateikto vertinimo.
13. Teismas
nustatė, kad pareiškėjas Minske, Baltarusijoje, turi nekilnojamąjį turtą – butą, yra atsidaręs banko sąskaitą, į kurią kilmės valstybės institucijos jam perveda pašalpą už Baltarusijoje gyvenančią mamą, pareiškėjas po 2020 m. buvo 3 kartus nuvykęs į kilmės valstybę ir tvarkė klausimus su Baltarusijos institucijoms, tačiau nesusidūrė su jokiais jo persekiojimo veiksmais, byloje nėra jokių duomenų (įskaitant paties pareiškėjo teiktus paaiškinimus) apie jo galimą persekiojimą kilmės valstybėje. Kadangi sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2005–2011 m.) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis tarnavo tuo metu, kai Baltarusijos valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, kaip nepaneigiantį VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių, ir akcentavo, jog turi būti atsižvelgiama į šiuo metu esantį geopolitinį kontekstą, bendrą situaciją, įvykius, Baltarusijos ir jos institucijų poziciją, vaidmenį, esamus ir (arba) galimus veiksmus tuose įvykiuose.
14. Teismas
, įvertinęs kariniame biliete nurodytą informaciją ir pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, susijusius su jo atleidimu iš tarnybos kariuomenėje 2011 m. pabaigoje, nurodė, kad kariniame biliete atleidimo priežastis nurodyta bendrai, iš jo nėra galimybės nustatyti, dėl kokio konkrečiai pažeidimo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Teismas deklaratyviais pripažino pareiškėjo pasisakymus teismo posėdžio metu, nes ne pareiškėjas priėmė sprendimą netarnauti kariuomenėje, o buvo atleistas iš kariuomenės; byloje nėra jokių pagrįstų duomenų (įskaitant paties pareiškėjo paaiškinimus), kad pareiškėjas nenorėjo tarnauti kariuomenėje, kad buvo apsisprendęs nutraukti tarnybą kariuomenėje (pavyzdžiui, būtų padavęs prašymą atleisti iš tarnybos). Teismas neįtikinamais pripažino pareiškėjo paaiškinimus, kad nuo 2010 m. (po prezidento rinkimų) jis pasisakė prieš nedemokratinius veiksmus Baltarusijoje, kad buvo už tai persekiojamas, nes iš tarnybos kariuomenėje pareiškėjas buvo atleistas tik 2011 m. pabaigoje, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių kaip pareiškėjas nuo 2010 m. iki 2011 m. kariuomenėje galėjo pasisakyti prieš oficialią Baltarusijos politiką, prezidentą, bet toliau dar ilgai tarnauti Baltarusijos kariuomenėje; be to, byloje visiškai nėra jokių duomenų, kad dėl pasisakymų tarnybos kariuomenėje metu jis būtų buvęs persekiotas. Likusią dalį pareiškėjo paaiškinimų (liko ištikimas demokratijos idealams, savo pavyzdžiu parodė, kad galima sugriauti sistemą iš vidaus) teismas įvertino kaip gražiai skambančius lozungus. Teismas byloje esantį H. I. rekomendacinį laišką nevertino kaip patvirtinantį ar paneigiantį bylai svarbias aplinkybes, nes laiškas yra parašytas lietuvių kalba ir pasirašytas, kaip nurodyta, H. I., tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šis asmuo moka lietuvių kalbą ir galėjo pats tokį laišką parašyti; taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kad šis asmuo tikrai tarnavo su pareiškėju; apie šio asmens asmenybę, veiklą iš esmės nieko nežinoma.
15. Teismas
vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, pažymėjo, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje praėjo daugiau nei 12 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teismas sprendė, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti. Pareiškėjas patvirtino, kad ryšiai su asmenimis, su kuriais jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nėra nutrūkę, o jo į bylą pateiktą medžiagą (rekomendacijos, elektroninius laiškus, nuotraukas) teismas įvertino kaip pareiškėjo iniciatyvą užmegzti ryšius, siekį juos palaikyti, panaudoti siekiant savo tikslų.
16. Teismas
nurodė, kad nors Sprendimai iš esmės grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Teismas pažymėjo, kad Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek Baltarusijos, tiek ir Rusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu, minėta, vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai (darbas, baigti mokslai) negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kadangi pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog visi jam artimi giminaičiai, t. y. mama ir dėdė (mamos brolis), gyvena Minske, pareiškėjui, nuosavybės teise priklausančiame bute, teismas sprendė, kad jo ir kilmės valstybės ryšiai nėra nutrūkę.
17. Teismas
atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimus, turėjo kreiptis į pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus, atsakymus apie savo asmenį, veiklą, pabrėžęs, jog Migracijos departamentas neturėjo tokios pareigos, nes Įstatymas jos nenustato, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimai yra priimami dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
18. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o aplinkybė apie anksčiau išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, teismo vertinimu, savaime nėra labiau reikšminga, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šią aplinkybę teismas vertino kaip nepakankamą konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą. Teismas Sprendimą 1 pripažino atitinkančiu VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
19. Vertindamas Sprendimą 2 teismas vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatytas pagrindas naikinti Sprendimą 1, į tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2 bei nepagrįsta pripažinti išvadą, kad Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
20. Kadangi netenkino pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimus, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, neįvertinęs likusių neesminių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, o taip pat nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
21. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimus, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus dėl atsakovo Sprendimuose nenurodytų individualių aplinkybių, dėl analogiško pobūdžio bylose vertintinų aplinkybių (pateikdamas jų sąrašą), dėl Sprendime 1 nustatytų aplinkybių, ir papildomai nurodo:
22.1. Teismas atmetė pareiškėjo skundą vien formaliais pagrindais, nevertinęs aplinkybių visumos, skundo tinkamai neišnagrinėjęs, nepasisakęs dėl daugumos argumentų
(pvz., dėl atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus, dėl 2024 m. sausio 26 d. paaiškinimų, dėl pareiškėjo el. laiškų, rekomendacijų, dėl tarnavimo tuo metu, kai kilmės valstybės valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, dėl karinio bilieto, dėl pasisakymų teismo posėdžio metu, dėl opozicinės veiklos), skundžiamame sprendime nepateikęs motyvų, kodėl skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, o įrodymai – atmestini. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p.).
22.2. Teismas
pripažino, kad Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis VSD Išvada, kuri grindžiama pareiškėjo tarnyba kilmės valstybės kariuomenėje, nevertinęs, ar pareiškėjui inkriminuota grėsmė saugumui yra reali, objektyviai egzistuojanti, tikra, o ne deklaratyvi, tokiu būdu pažeisdamas LVAT praktikoje pateiktas įrodymų vertinimo bei aplinkybių visumos nustatymo taisykles. Toks vertinimas nėra laikomas keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-1188/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023). Išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi būti pagrįsta su asmeniu susijusių individualių aplinkybių visuma, o ne grindžiama pavieniu jo praeities faktu, kurio asmuo objektyviai pakeisti nebegali.
22.3. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjo paneigti VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismas nesivadovavo teismų praktika, jog šios kategorijos administracinėse bylose būtent viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti faktinių aplinkybių buvimą, kurių pagrindu priima sprendimą, o ne priešingai. Pritarus šio teismo pozicijai, susiklostytų ydinga praktika, kai įrodinėjimo našta – paneigti atsakovo sprendimuose nurodytas neegzistuojančias faktines aplinkybes – būtų perkeliama pareiškėjui. Tokioje situacijoje praktiškai būtų neįmanoma pareiškėjui apsiginti, nes jis turėtų paneigti tai ko nėra (neegzistuoja) ar nebuvo (neegzistavo, nevyko). Šiuo atveju liko nenustatytos aplinkybės patvirtinančios, kad pareiškėjas bus išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo; kad, tikėtina, jis taps propagandistų veiklos įrankis; kad pareiškėjas bus verbuojamas kontržvalgybos tikslais; kad jis gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti. Tokiu atveju sprendimas turėjo būti priimtas atsakovo nenaudai, nes jam priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
22.4. Atsakovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėjas yra lojalus Baltarusijos režimui, kad bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, kad kelia grėsmės Lietuvos saugumui. Atsakovas Sprendimuose ir VSD Išvadoje vadovaujasi tik hipotetiniais teiginiais, prielaidomis. Teismas iš atsakovo nereikalavo pateikti ir nevertino įrodymų, tik formaliai palaikė jo poziciją.
22.5. EŽTT savo jurisprudencijoje pažymėjo, kad apriboti žmogaus teises, numatant jam neigiamas pasekmes už priklausymą organizacijai (bylos nagrinėtu atveju – politinei partijai), kuri atlieka tam tikrus antikonstitucinius veiksmus, yra neteisėta bei neproporcinga. Vadovaujantis EŽTT logika, pareiškėjas negali patirti neigiamų padarinių dėl Baltarusijos kariuomenės vykdytos ar vykdomos veiklos, nenustačius individualiai jo pavojingumą indikuojančių aplinkybių. LVAT 2024 m. sausio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-868-502/2024 konstatuota, kad bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Esant tokiam plečiamam keliamo pavojaus vertinimui bei aiškinimui, bene kiekvienas Baltarusijos Respublikos pilietis vienu ar kitu aspektu gali būti pripažintinas keliančiu pavojų valstybės saugumui dėl jo esančio ar praeityje buvusio darbo ar tarnybos. Dėl tokio neleistino poveikio asmeniui taikomos griežčiausios neigiamas pasekmes sukeliančios priemonės, užkertančios jam kelią į visą Europos Sąjungą. Toks plečiamas vertinimas bei neproporcingų priemonių taikymas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje numatytą teisę į asmens privatų gyvenimą bei šeimos gyvenimo gerbimą.
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą ir papildomai akcentuoja šias aplinkybes:
23.1. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis neturi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui. EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 8 straipsnis neįpareigoja valstybių priimti teisės aktus, detaliai apibrėžiančius elgesį, kuris gali suponuoti sprendimą išsiųsti asmenį iš šalies dėl nacionalinio saugumo; teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos; visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma; ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui.
23.2. Tiek teismas, tiek atsakovas įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, todėl nepagrįsta teigti, kad jo galima grėsmė valstybės saugumui buvo nustatyta vadovaujantis vien tik pavieniu jo praeities faktu – darbine veikla.
23.3. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi LVAT praktika – joje užsieniečių darbinė (tarnybos) veikla nėra analogiška pareiškėjo atveju, t. y. skiriasi ne tik darbo / tarnybos laikas, pabaiga, bet ir pats pobūdis, skiriasi ir su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės. LVAT taip pat yra pasisakęs, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Pagal naujausią LVAT praktiką, užtenka įvertinti pačio pareiškėjo klausimyne pateiktą informaciją ir byloje nustatytas kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes (ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuva), kurių pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023).
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, akcentuoja nacionalinio saugumo svarbą, naujausią LVAT praktiką ir pabrėžia, kad:
24.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma LVAT praktika nėra pagrindo vadovautis, nes ji buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje; ji prieštarauja vyraujančiai LVAT praktikai. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos kariuomene – šie pareiškėjo ryšiai tęsėsi pakankamai ilgą laiką ir nebuvo atsitiktiniai, tarnybą Baltarusijos kariuomenėje pareiškėjas pasirinko sąmoningai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).
24.2. Pareiškėjas buvo aukšto rango Baltarusijos karininkas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buvę aukšto rango Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai ar kariškiai potencialiai gali būti išnaudoti Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos ar Baltarusijos valdžiai asmenys ir jų keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui savaime yra dar didesnė (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023). Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023). Naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024) yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas jo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, turėjo suabejoti jo lojalumu Baltarusijos valdžiai.
24.3. Pagal LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose pareiškėjas privalėjo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD Išvadoje bei Migracijos departamento Sprendimuose nurodytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1185-556/2024). Pareiškėjo šiame teismo procese dėstomi argumentai gali būti laikomi tik jam naudinga įrodymų interpretacija, o ne pareiškėjui tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamu įvykdymu. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024). Pareiškėjas tarnybą Baltarusijos kariuomenėje paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento Sprendimų neteisėtais (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).
24.4. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo gyvenimo Lietuvoje grėsmės valstybei nebuvimą įrodinėja asmens, keliančio grėsmę Lietuvos valstybei, rekomendacija. Pareiškėjas į bylą pateikė I. H. rekomendacinį laišką, kuriame nurodyta, kad jis 2007–2010 m. kartu su pareiškėju tarnavo Baltarusijoje kariuomenėje. LVAT 2024 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1088-662/2024 yra konstatuota, jog Migracijos departamentas pagrįstai dėl grėsmės Lietuvos valstybės saugumui panaikino Baltarusijos piliečio I. H., 2005–2010 m. tarnavusio Baltarusijoje kariuomenėje, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 23S194653, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui A. Z. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, (Sprendimas 1) ir 2023 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 23S197181, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2028 m. lapkričio 3 d. (Sprendimas 2), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi Sprendimas 2 iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir Sprendimas 1, nurodytas jo teisinis pagrindas (Įstatymo 133 str. 5 d.), teismas vertino, jog nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, o taip pat nėra pagrindo išvadai, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, o 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo argumentų, nesivadovaujant naujausia LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo 1 teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, įskaitant numatytąjį šios straipsnio dalies 14 punkte – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
30. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 ir 2023 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1889 redakcijos), be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 25 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: 1) leidimas laikinai gyventi; 2) leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
31. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (arba) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
32. EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
33. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).
34. Nagrinėjamu atveju Sprendime 1 konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, jog jis 2005–2011 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, o VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.
35. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Migracijos departamento Sprendime 1, VSD Išvadoje išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija ir, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, sprendžia, jog pareiškėjo elgesys, jo anksčiau atlikti veiksmai, jų pobūdis suteikia pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nepaneigia tai, kad pareiškėjas kitaip vertina bylai reikšmingas aplinkybes.
37. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, be kita ko, įvertino tai, kad: pareiškėjas 2001–2003 m. mokėsi Baltarusijos valstybinio universiteto karinėje katedroje; po privalomosios karinės tarnybos Baltarusijos kariuomenėje, vėliau (2007 m.) su Baltarusijos kariuomene (Baltarusijos jėgos tarnyba) savo noru sudarė kontraktą; Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą tarnavo pakankamai ilgą laiką, t. y. 4 metus (kaip pareiškėjas paaiškino teismo posėdžio metu, 2 metai buvo privalomoji karinė tarnyba, o vėliau, nuo 2007 metų, tarnyba pagal kontraktą); pareiškėjas buvo karininkas, turėjo karinius laipsnius (leitenanto, vėliau įgijo kapitono laipsnį). Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas Minske, Baltarusijoje, turi nekilnojamąjį turtą – butą, yra atsidaręs banko sąskaitą, į kurią kilmės valstybės institucijos jam perveda pašalpą už Baltarusijoje gyvenančią mamą, pareiškėjas po 2020 m. buvo 3 kartus nuvykęs į kilmės valstybę ir tvarkė klausimus su Baltarusijos institucijoms, tačiau nesusidūrė su jokiais jo persekiojimo veiksmais, byloje nėra jokių duomenų (įskaitant paties pareiškėjo teiktus paaiškinimus) apie jo galimą persekiojimą kilmės valstybėje. Kadangi sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2005–2011 m.) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis tarnavo tuo metu, kai Baltarusijos valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, kaip nepaneigiantį VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių, ir akcentavo, jog turi būti atsižvelgiama į šiuo metu esantį geopolitinį kontekstą, bendrą situaciją, įvykius, Baltarusijos ir jos institucijų poziciją, vaidmenį, esamus ir (arba) galimus veiksmus tuose įvykiuose.
38. Teisėjų kolegija, pakartotinai visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir pasisakė dėl esminių ginčo šalių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Sprendime 1 ir VSD Išvadoje išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius į bylą pateiktus viešai prieinamus įrodymus, sprendžia, kad, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, VSD Išvadoje pateikta informacija ir Sprendime 1 išdėstyti motyvai yra pakankami spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes jis 2005–2011 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Šiuo atveju buvo atliktas pareiškėją charakterizuojančių savybių kompleksinis vertinimas ir nustatyta, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos Respublika iki šiol yra pakankamai tvirti, todėl jie nekelia abejonių dėl VSD Išvadoje pateikto vertinimo.
39. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, pateiktu Sprendime 1, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą 1, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, be kita ko, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę.
40. Migracijos departamentas Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Įvertinus šio sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Sprendime 2 detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir nustatyta, kad jo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir neilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi. Sprendime 2 pažymėta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad šio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Taigi, Sprendime 2 pakartotinai įvertinta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui bei individualios su pareiškėju susijusios aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas 2 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu 2 pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo tikrinamą sprendimą, t. y. atmetė pareiškėjo skundą vien formaliais pagrindais, nevertinęs aplinkybių visumos, skundo tinkamai neišnagrinėjęs, nepasisakęs dėl daugumos argumentų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu esminiu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti ginčijamus atsakovo Sprendimus, taip pat išnagrinėjo ir įvertino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą. Kitaip tariant, priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, netinkami ar aplinkybės įvertintos ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl esą nepakankamai motyvuoto pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetami kaip nepagrįsti.
42. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
43. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis