Baudžiamoji byla Nr. 1-194-899/2026

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25933-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.6.2

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

Sekretoriaujant Vitalijai Jonaitytei-Šlianderienei, Simai Greičiuvienei, Eglei Šlivinskienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,

kaltinamajam G. K.,

nukentėjusiajai N. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

G. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą N. D., būtent: 2025-07-16 apie 16.50 val. namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia suėmė nukentėjusiajai N. D. už dešinės rankos ir ją tempė link savęs, dėl ko N. D., suėmusi ranka už tvoros, kurioje buvo vinis, susižalojo savo kairės plaštakos delną, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai N. D. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - durtinę žaizdą kairės plaštakos delne.

Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad negyveno tuo adresu 20 metų, gyveno (duomenys neskelbtini). Mama ten viena gyvena, (duomenys neskelbtini). Santykiai buvo geri visus tuos metus, kol ten gyveno jų tėvai, protėviai. Tačiau, kai mama atvažiavo pas jį 2013 m., ji paliko N. D. mamai banko kortelę, kad apmokėtų mokesčius už elektrą, dujas, namo draudimą. Jie turėjo internetinę bankininkystę, tai pamatė, kad nuėmė 3 000 litų. Mama nenorėjo pyktis, nieko nesakė. Kai mama 2014 m. balandžio mėn. grįžo į namus, tie pinigai greitai vėl atsirado banke. Mama laukė, kol jie prisipažins, bet jie nieko nesakė. Praėjo dar 5 metai, mama gėdijosi ką nors prikišti, nenorėjo pyktis. 2018 m. tarp mamos ir N. D. įvyko pyktis dėl vandens. Pas N. D. nebuvo miesto vandentiekio, norėdavo prisipilti baseiniuką vandens, 10 m3. Mama duodavo šlangą, ji prisipildavo, o mėnesio gale ji nenorėdavo apmokėti už tą vandenį. Sakydavo mamai, kad neprirašytų skaitliuko parodymų. Mamai nepatiko tokie dalykai, jos susipyko ir tada mama prikišo tuos 2013 m. dėl 3 000 litų. Tada 2018 m. N. D. susipyko su jo mama. Tas pyktis prasidėjo nuo 2018 m., tą pyktį žinojo būdamas (duomenys neskelbtini), bet galvojo, kad moterys susitaikys. Grįžo į Lietuvą 2024 m. ir pamatė, kad N. D. tyčia pykdo jo mamą, siundo šunis tyčia, kai ji būna darbe, leidžia medžiams užaugti iki 2 m, šakos jų kieme buvo. Šiaip ji tokia nemaloni. Grįžęs pamatė, kad nesibaigia girtuoklystės visą pavasarį, paprašė, kad N. D. nuramintų savo šunis, parašė SMS žinutę. Tai ji jam pasakė, neatsimena ką tiksliai, turi SMS išsaugojęs telefone. Tada paprašė, kad patrauktų savo šašlykinę toliau nuo pastatų, nes jų pastatai yra susijungę, gali užsidegti. Ji jį pasiuntė lytiškai užsiimti seksu su medžiais, susikišti jam į užpakalį visus Lietuvos įstatymus. Iškvietė gaisrinę pagalbą, jie rado pažeidimą gegužės mėn., tačiau pakartotinai liepos mėn. N. D. vėl pavojingoje vietoje kūreno šašlykinę, tada vėl kvietė priešgaisrinę tarnybą, vėl rado pažeidimą. Konfliktai kilo dėl šašlykinės ir dėl medžių. Tų medžių ji nenorėjo išsigenėti, tai kreipėsi su mama į savivaldybę, atėję darbuotojai liepė išgenėti, bet ji nekreipė dėmesio. Kai yra tokie artimi, seni kaimynai, jiems niekada nėra kvietęs policijos. Kvietė tik savivaldybės darbuotojus ir priešgaisrinę tarnybą 2 kartus, trečią kartą kvietė priešgaisrinės tarnybos inspektorius. Savivaldybės darbuotojus kvietė 2 kartus ir dar daugiau ko gero. Dėl jo veiksmų N. D. daug kartų kvietė jam policiją. Pats nežino, kiek kartų, matė reportažą Šiaulių TV. Ji buvo pasikvietusi Šiaulių TV ir savo kieme pasakojo, kaip jis nori nunuodyti jos šunis, kabinėjasi dėl medžių. Reportaže minėta, kad dėl jo veiksmų kviesta policija 19 kartų. Dėl galimai šuns nuodijimo praeitą žiemą buvo kviesta, kai jis supyko, kad N. D. kasdama sniegą meta jį pas juos į kiemą. Jai pasirodė, kad daužo jos ūkinio pastato sieną, iškvietė vėl policiją, policininkas vaikščiojo po kiemą, žiūrinėjo. Dar buvo, kad jis peržengė jos sklypo ribą. Tada priėjo, norėjo taikytis, buvo grįžęs iš laidotuvių ir sakė: „davai, N., taikykimės“, o ji pradėjo šaukti ir iškvietė policiją, kad peržengė virvutę, kur yra skiriamos jų sklypo ribos, laikina tvora jos padėta. Dėl liepos 16 d. ten buvo popietė, prie pat tvoros, kuri skiria jų kiemus, ten yra jos vynuogės, jam atrodo, kad N. D. vynuoges apipylė su chemikalais, nes vynuogė netikėtai numirė. Mama sako: „einu ją nukirpsiu“. Ji ten darbuojasi, pats buvo kambaryje ir išgirdo, kad vėl tas šuo puola ant jo mamos. Nuėjo ir sakė, kad nuramintų šunis, tuo pačiu padėjo mamai vynuogę išrauti, truko viskas ne 2 min., o kokį pusvalandį. Jo mama labai bijo N. D. šuns, vilkinis vokiečių aviganis, tai vienas iš penkių jos šunų. Pradėjo sakyti, kad toks didelis šuo, turėtų dresiruoti, turėtų klausyti komandos. Mama sakė, kad girdėjo, kaip jie sėdėdami pavėsinėje sakė „geras šuo, geras šuo, eik pažiūrėk, kas ten“. O tas šuo, jis kaip iš pasalų iš kažkur atbėga ir pradeda staigiai loti. Mamai depresija, paskui ji išsigandusi dreba visa, skambina daktarei. Ta tvora buvo aukšta, metro aukštumo, nežino, kodėl ji ten užsilipo, ji pradėjo šaukt ant jo, kad jis - šuva, kad jie patys ligoniai, psichai. Ji buvo savo kieme, jis - savo, juos skyrė tvora. Tuo metu pas jį kieme buvo tik mama S.. Už tvoros buvo N. D. ir jos sužadėtinis G. B.. Tada pamatė, kad dar yra jos mama R. N.. Tie žmonės pas ją kieme, nežino, ar visi trys iš pradžių buvo, ar N. D. su G. B., tiek daug neatsimins. N. D. buvo užlipusi ar ant plytų, plytelių krūvos, ar taip kas ten sukrauta. Buvo savo kieme ir bandė vynuogių šaknį išrauti ant kelių atsiklaupęs. Paskui, kai atsitiesė, tiesiai į jos delnus, jam vos akių vienu momentu neišbadė. Vynuogė augo prie pat tvoros, 20 cm nuo tvoros. Kai išsitiesė, N. D. buvo užlipusi aukštai, jis atsitraukė, kažkaip mosikavo. N. D. mosikavo, šaukė: „jūs šunys, debilai“, jos seilės taškėsi ant jo. Pats nesižodžiuoja, ji labai keikiasi. Net nesuprato to momento, kada ji krito, griuvo, juk už tvoros nematė. Tyrėja parodė, kad N. D. vos nenugriuvus, o jis net nematė, kad toks momentas buvo. Jam atrodė, kad tik bandė apsiginti nuo jos rankų, o jį kaltina, kad ją tempė, o jis tokio momento neatsimena. Jam atrodė, kad gynėsi nuo jos. Jis gi galėjo pasitraukti toliau nuo tvoros, bet tuo momentu, kai rovė vynuogę, tuo pačiu jo mama su ja kalbėjo, o tada, kai išsitiesė, atsistojo, buvo labai arti tos tvoros ir labai arti jos rankų. Ar vynuogę buvo išrovęs, neatsimena. Nežinojo, kad taip toli gali nueiti toks momentas. Per porą metų ir atmintis sublogėjo nuo tų nervų visokių. Jam atrodo, kad nieko nepadarė, gynėsi, kad jam į veidą neįdurtų. Jis ir pareigūnui tai pasakė, kai jo paklausė. Nemano, kad turėjo kokį įrankį tuo momentu, aišku, galėjo būti kokie įrankiai, daržo įrankiai. Nežino, ar turėjo, atrodo, kad ne. Su byloje esančia filmuota medžiaga yra susipažinęs, tyrėja rodė tas 10 sek. Medžiagoje matė N. D. nugarą ir jam atrodė, kad ji griūna į priekį, į jų kiemą. Daugiau nieko nematė. Neatsimena to momento, kad būtų suėmęs už rankos ir tempęs. Gal jai trinktelėjo, gal nuvertė. Neatsimena, kad galėjo ją tempti. Jo mama buvo visą laiką kartu kieme, jokio trečio asmens kieme nebuvo. Nežino, kuris buvo arčiau N. D., ar mama, ar jis. Mama irgi lindo prie tvoros, norėjo kažką pasakyti, ji mažutė. Kai žiūri tą video, tai matosi, kad, kai ji krenta, kažkas ją traukia į vidų, gal ji paslydo, o gal ten ne ranka. Nepripažįsta, kad ją būtų tempęs už rankos. Gali būti, kad neatsimena. Nepripažįsta. Šio įvykio metu N. D., kai ji ten lipo ant to paaukštinimo, matė, kaip lipa, neužlipa, sakė, kad dar ji nugrius, nes užuodė, kad ji neblaivi. Tai aišku, kad galėjo susižeisti. Nematė, kad ji būtų nugriuvusi. Ji buvo visą laiką persisvėrusi per tvorą, buvo kontaktas su pilvu, norėjo jį pasiekti toliausiai. Neturi supratimo, kaip pas N. D. atsirado durtinė žaizda delne. Nepripažįsta, kad tai padarė, nežinojo, kad ji ką nors susižeidė. Suprato, kai greitoji atvažiavo, ji jam nieko nesakė. Kas greitąją pagalbą kvietė, nežino. Policija buvo atvykusi, mano, kad ją iškvietė G. B.. Pareigūnus ir greitąją G. B. kvietė todėl, kad jis prašė šunis nuraminti. G. B. kviesdamas sakė, kad jis neadekvačiai elgiasi. O jie patys buvo neblaivūs, G. B. buvo du kartus girtesnis, nežino, ką galvojo, kai kvietė pareigūnus. N. D. pasakė, kad jam keršys už tą savivaldybę. Tvora jų yra sena, palūžusi. Ta tvora iš plonų lentučių pinta, ji labai sena, supuvus. Kai eidavo anksčiau prašyti, kad N. D. patrauktų šašlykinę, nes ten pavojinga vieta, ji nekreipė dėmesio, tada ji apkalė tvorą, vieną dalį celofanu, kitą dalį kažkokia fanera, trečią dalį porolonu, kartonu, gavosi kaip lūšnynai. Sakė jai: „ko apkabinėjai mano tvorą?“. Tada pats nuėmė, tada ta tvora beveik visa sulūžo. Jo mama buvo įrengusi tvorą seniausiai. Ten matosi, kad pagaliukai išlūžę, aštrūs, nemano, kad buvo vinių. Ten nėra, kur kalti vinių, daugiau kaip dekoratyvinė, nežino, iš kur ten ta vinis. Vinių nematė, nes ten ne tokia ta tvora, kad vinys kaip vinys, gal ten yra tokios skabelės. Gal yra tos skabelės, nežino, neatkreipdavo dėmesio. Gal tos vinys paliko, kur N. D. prikalė savo faneras, celofanus. Nematė tų vinių. N. D. sakė, kad jam keršys, kad tiek daug kartų jai iškvietė gaisrinę, savivaldybę. Sakė, kad jam kvies policiją už bet ką ir ji tai daro. Ji jį apkalba ir keršija. Daugiau neturi nieko pasakyti. Nesutinka su ieškiniu dėl žalos ir procesinių išlaidų atlyginimo. Su gydymo išlaidų ieškiniu irgi nesutinka. Greitoji iškviesta vien tam, kad būtų padarytas spektaklis. Įvykio metu buvo blaivus, atsisakė tikrintis blaivumą, nes nematė reikalo, dėl ko ten pūstis, vidury baltos dienos, vidury savaitės, atrodo buvo trečiadienis, žinoma, kad buvo blaivus. Ant kaimynų tai matėsi, kad jie girti, jie išsikvietė policiją, o ne jis. Kai pasakė pareigūnams, kad nenori pūstis, paklausė, kas jam bus, kad neprasipūtė, tai pareigūnas pasakė, kad nieko. Rugsėjo 15 d. tyrėjai sakė, kad pavargo nuo visko, sakė: „darykit ką darot, aš nesuprantu nieko, kaip kas įvyko“. Sakė: „rašykit ką norit“. Neskaitė parodymų. Mato tą vaizdo įrašą mintyse, tas 10 sekundžių, kur nesuprasi, ar ranka N. D., ar koja praslydo. Jam ko gero šokas buvo, vien nuo jos balso tokio, nuo tokio garsaus balso, rėkimo. Kai ant jo sako ką nors, tai gali praryti, bet kai ant mamos sako negražiai, siūlo jai į durnyną, į Ginkūnų kapines, sako „ko čia vaikštai? Tau į Ginkūnus laikas“, tada jau truputį susierzina. Po to įvykio dar vieną kartą buvo iškvietus policiją, kad muziką namuose garsiai groja, gavo 40 Eur baudą, nors ten tik telefonas jo grojo, nes pas mamą neturi audio įrangos. Bet sumokėjo, jeigu jau kaltas, tai kaltas. Per pirmą tyrimą pasakė, kad neatsimena, jog būtų tempęs už rankos, bet pagal video matosi. Netikėjo, kad toks didelis smūgis ar tempimas. Nežino, kas čia buvo. Vaizdo įraše matosi viena iš tvoros dalių, ten matosi išlūžusi tvoros lentutė, dar ir posėdžio dienai ji yra. Neturėjo rankose jokio daikto, nei lazdos. Nežino, ar įrašas tikras, jei „time stamp“ nurodo datą ir vietovę, tai tikras. Tikrai konfliktas buvo dėl šuns, jau eilinį kartą, kai policija buvo iškviesta, ji šunis suslepia name, todėl nesigirdi jų garso. Garantuotai tą momentą policija buvo kviečiama arba jau iškviesta. Gali parodyti video apie šunį. Vaizdo įraše matomas daiktas yra išlūžusi tvoros dalis, tai medinė juostelė, ji buvo atkibusi nuo tvoros. Nesutinka mokėti N. visiškai nieko. Nesutinka mokėti, net jei prašoma suma ir būtų mažesnė. Jokiu būdu nesutinka taikytis. Nejaučia kaltės, kad mokėtų finansiškai jai ir atlyginti N. D. kažką. Jo netenkina ta suma, kurios prašo N. D., čia yra jos noras finansiškai pasipelnyti. Supranta, kad yra kaltinamas smurtavimu prieš N. D. jai sukeliant fizinį skausmą, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltės pagal patikslintą kaltinimą, tai davė pirminius parodymus, kuriuose sakė, kad neatsimena, ar jis ją tempė. Peržiūrėjus video, matosi, kad ji ten krenta, griūna. Pagal patikslintą kaltinimą kaltės nepripažįsta. Lieka prie tos pozicijos, kurią jau buvo pasakęs

Nukentėjusioji N. D. teisme parodė, kad G. K. kaltinime nurodytu adresu negyveno 20 m. Po 20 m. grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis, prieidamas prie tvoros, kalbino jos mamą, sako: „turiu sutrikimų, tvarkausi ligą“. Mama sako: „tai tvarkykis tą ligą“. Vieną dieną kepė šašlykus. G. paprašė, kad patrauktų šašlykinę, nes ji buvo per arti pastatų, nepatraukė, nes šašlykinė yra mūrinė, iš plytų padaryta. Iškvietė jai gaisrinę, jie supylė jai į kitą šašlykinę, kažkiek metrų paskaičiavo ir sako: „kepkit čia“. Antrą kartą iškvietė, toje pačioje vietoje, kur pastatė, kepė, tada gaisrininkai pernešė kitur. Tuos 6 metrus labai sunku atmatuoti. Jokių nusižengimų, įspėjimų, baudų negavo. Tada prasidėjo dėl šunų, pradėjo jam kliūti. Kad per garsiai šunys loja, jam nepatinka, kad juos išleidžia. Šunis išleidžia 2-3 kartus per dieną, turi 1 vokiečių aviganį, 2 D. R. terjerus. Juos išleidžia, jie pasilaksto, pasiloja. Jam nepatinka, kad jos šuo loja. Nepatiko, kad inspektoriai iškvietė dėl šunų, kad būtų paskiepyti. Ji ant kampo gyvena, žmonės eina pro šalį, jie pasiloja. G. nepatinka, kad jos šuo loja, bet šuo tam ir yra, kad lotų. Daugiau jam nepatiko ir iškvietė inspektorius, kad visi šunys būtų paskiepyti, sutvarkyti, inspektoriai pažeidimų nerado. Paskui vėl inspektorius iškvietė dėl medžių, nes medžiai per aukšti. Tiems medžiams jau apie 20 metų, kiek gali, nugeni juos, jie jau seniai pasodinti, įstatymai jau nebegalioja. Nuo 2014 m. jau nebegalioja tie įstatymai. Tada prisikabino prie jos pušies, kuriai irgi virš 20 metų, negali jos genėti nuo kovo iki rugpjūčio mėn., nes yra paukščių perėjimo metas. Inspektorius liepė ją nupjauti, o įstatymiškai negali jos pjauti. Laukė rugpjūčio mėn., susirado žmogų, nugenėjo pušį. Jos negali panaikinti. Tada atvažiavo matininkas, matavo žemes. Matininkas sako: „išmatuosim“, čia buvo liepos mėn., atostogos. Rugpjūtį jis turėjo traumą, rugsėjį prasidėjo darbymetis, miškuose jis matuoja, tai žmogus užsiėmęs. Pagaliau išmatavo, pateikė. Vien dėl to nesutiko, nes kaimynai nepasirašė tvoros tvėrimo dokumentų. Yra konfliktinių situacijų. Jis buvo apsitvėręs tvorą, mažytę, maždaug iki 1,6 m, gal aukštesnę. G. specialiai nusitvėrė tvorą. Norėjo pati apsitverti, jis neleido, liepė išsimatuoti žemes. Specialiai nusitvėrė, kad jos šunys negalėtų lauke lakstyti. Tvora buvo S. pastatyta, čia ne ta, kur nugriovė, kur susižeidė, o ta iš kiemo pusės, iš kitos pusės. Kur konfliktas vyko, ten jos tvora jos žemėje. Liepos 16 d. išėjo į lauką su G. B., visada išleidžia šunis, buvo didelis šuo ir mažiukas. Išleido šunis palakstyti, nuėjo į vidinį kiemą, atsisėdo pavėsinėje, matė, kad kažkas krapštosi, abudu jie krapštosi, ta tvora yra aklina, ji ten net nežiūri ir neina. Šuniukai pribėgo, pradėjo loti. G. pradėjo judinti tvorą, ji sakė jam: „nejudink tvoros, čia mano tvora“. G., pamatęs, kad vyksta konfliktas, iškvietė policiją, uždarė šunis, vieną į voljerą, kitą į kambarį. Ir prasidėjo nagrinėjamas konfliktas, aiškinimasis dėl tvoros. G. buvo prie tvoros ir sureagavo šunys. Nematė, kad būtų traukęs vynuogę, nes aklina tvora, negalėjo matyti, ką jie ten darė. Iškvietė G. pareigūnus dėl žodinio konflikto, galvojo, kad bus, kaip visada, konfliktai, kad G. nepratrūktų. Jokio smurto tuo metu dar nebuvo. Visi tie žodžiai: „čia mano tvora, čia jūsų tvora“, tas matininkas ir visa kita. G. sako: „eikit į teismą“, už tvoros S. sako: „užtildyk durnelį“, ji sako, kad G. jos vyras. Ir ji pasakydama, kad S. tildytų savo durnelį, ištiesė ranką. Tada G. ją griebė, gerai, kad G. buvo už nugaros, ją griebė už liemens ir ją atstatė ant plytelių, ir ji nušoko nuo jų. Būtų tikrai pervirtusi. Konflikto metu buvo prie tvoros, G. B. buvo šalia už nugaros, viską filmavo. Ji tuo metu stovėjo ant plytelių, ta tvora gaunasi jai jau žemiau, tvora judėjo, o ten buvo tokie sraigtukai, jis ją kai traukė, buvo tie ištrupėjimai, kur jis iškapojo su kirviu ir liko taip. Kai traukė, pasinėrė rakštį, nuvažiavus į ligoninę juto, kad skauda. Specialistas nenustatė, nebuvo parašyta. Pamatė po poros dienų. Prieš patį konfliktą stovėjo ten, kur buvo stalas ir plytelės, viena koja ant stalo, kita ant plytelių. Kai konfliktavo, tie visi žodiniai dalykai dėl tų žemių ir, kai pasakė, kad tvarkytų savo durnelį S. K., buvo įsikabinusi, tada jis griebė jai už dilbio ir ji vos nepervirto. Tada G. B. puolė ją laikyti už liemens, kad nenuvirstų, atsitiestų ant kojų ir tada šoko nuo plytelių. Jis sugriebė ir tada G. ją traukė. G. ją tempė ant savęs. Laikėsi už tvoros, bandė laikytis pusiausvyros, laikėsi už tvoros krašto su kaire ranka. Pajuto skausmą po patempimo, pamatė, kad delne pradurta skylutė. Mano, kad prasidūrė nuo tempimo smūgio, taip įsivaizduoja. Negalvojo, kad buvo ten vinių, sraigtukų. Buvo įsikabinusi, negalvojo, kad ją temps, kai pasakė, kad durnelis, bet tempė ir tada smarkiau įsikibo. Nepajuto net kad pradurta. Suėmimo ir tempimo metu juto fizinį skausmą, iš 10 balų vertina 5 balais savo skausmą. 6 balais skausmą įvertino rankoje, kur buvo durtinė žaizda, ji apie tai galvojo. Kai susižalojo ranką į vinį, juto fizinį skausmą, 6 balais vertina skausmą. Skaudėjo, gėlė. Kontaktas su vinimi buvo, nes laikėsi už tvoros, o tempimo metu buvo kontaktas. Ranką, kurią patempė, skaudėjo apie valandą, jautėsi patempimas, o su vinim, kur buvo kontaktas, tai skaudėjo, išvažiavo su greitąja. Skausmas truko apie parą, dvi, nes jai supūliavo ta vieta. Nuo tempimo griebėsi už tvoros, kur buvo vinis. Sako, kad jis ją patempė, buvo įsikabinusi, įsirėmusi. Kai jis patempė, ranka matyt paslydo daugiau ant tų vinių. Momentiškai čia viskas gavosi. Laikėsi už tos vietos, kur buvo vinis, matė, kad kažkokie varžtukai buvo, bet nekreipė dėmesio, nes vyko konfliktas. Pasidėjo tą ranką, jie kalbėjo, kontaktavo, pasakė tuos žodžius, jis tiesiog paėmė ją ir tempė. Tada įsikabino ir ačiū Dievui, kad nepersisvėrė, ją G. paėmė už nugaros, atstatė, būtų įkritusi pas G.. Įvykio metu buvo neblaivi, nustatyta virš promilės. Girta nebuvo tiek, kad negalėtų atsiminti. Viską atsimena. Jei būtų buvusi blaivi, situacija būtų tokia pati, nes jis visą laiką provokuoja. Pasekmės, mano, būtų buvusios tokios pat, jei būtų buvusi blaivi. Ar su promilėmis ar be, tas pats būtų įvykę. Jos mama nematė situacijos, ji tik atėjo į kiemą, viskas jau buvo po įvykio, ji išėjo iš kambario į kiemą. Iki įvykio jai nebuvo jokių sužalojimų. Į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi kitą dieną. Sakė, kad parašys per e-policiją. Atrodo, kad kitą dieną. Dešinę ranką susižalojo, gal buvo šoko būsenoje, gal, kai traukė ją, įlindo rakštis. Pajuto skausmą, bet pažiūrėjo daktaras, sakė, kad čia nieko nėra. Po poros dienų pradėjo labai raudonuoti ta vieta ir šašas pradėjo užsidėti. Tą vietą nugrandė, pūliai išbėgo, paskui pamatė, kad rakštis lenda. Turi fotonuotrauką, tyrėjai buvo palikusi. Tai buvo pasekmės to traukimo, nes tvoroje buvo atsišakojimai. Į medicinos ekspertus nesikreipė. Ir buvo mėlynė atsiradus, matyt dėl traukimo. Į policiją kreipėsi, parašė. Policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą. Pareigūnai apklausė ir klausė, ar reikia medikų. Sakė, kad taip, tada iškvietė medikus. Ne vieną kartą pareigūnai yra pas juos važiavę, žino tą konfliktinę situaciją, važiuoja kaip į savo namus. Pareigūnai klausė, kas atsitiko, pasakė, kad vėl konfliktas, vėl nepasitenkinimas iš jo pusės. Tada atvažiavo greitoji ir viskas, ji išvažiavo su greitąja. Pareigūnai dar buvo pas ją namuose, jeigu neklysta. Prieš pareigūnams atvažiuojant, jos mama priėjo, aiškinosi su S. ir G., kad šunis patraukti, kad mama bijo, o jis viską filmavo, dar prieš atvažiuojant pareigūnams. Labai seniai viskas buvo, tai norisi susidėlioti, bando prisiminti. Kai patraukė ją, virto į jo pusę, traukė jis ją į tą pusę, kur jis pats buvo. Pamatęs jos draugas čiupo ją ir sako: „viskas, viskas, N., einam iš čia“, vos atstatė. Nežino, ką jis norėjo tuo tikslu padaryti, gal dėl to, kad ji durneliu jį pavadino, jis supyko. Jis gal norėjo ją patempti, pagąsdinti, neįsivaizduoja. Jis toliau nuo jos stovėjo, o jis pareiškė, kad ji jam akis bado. Matosi, kad jis toliau stovėjo ir neįmanoma akių žmogaus pamatyti. Jei G. jos nebūtų pagavęs, būtų pervirtus su viskuo, su visa tvora. G. mama buvo šalia jo. Arčiau jos buvo G. mama. Vaizdo medžiagoje matosi pagalys, tai gali būti, kad ten S. kažką turėjo, kažkuo maskatavosi, kad G. kažką turėjo, tai nematė. Ar blaivus G. buvo, nežino, kažkaip kaip apsirūkęs būtų, negali pasakyti. Tas jo žvilgsnis, jis visą laiką kaip apspangęs vaikščiotų. G. jos neatsiprašė. G. neapkalba, su jo mama seniai nebendrauja, ji serga depresija, užsidarė namuose, nenorėjo su niekuo bendrauti, tai jie nelindo. Buvo menkas konfliktas, bet ji žmogaus neužgaudinėja, nėra tikslo užgauti, ji jos mamos metų, jai kaip mama. Patempė už dešinės rankos, kaire laikosi už tvoros. Ta tvora taip ir eina bangavimais. Konfliktas įvyko, pavadino durneliu, laikėsi už tvoros ir jis ją patempė į savo pusę. Griebė, galima sakyti, net ne tempė. Tempimo metu sužalojo kairės rankos plaštakos delną kontaktuojant su vinimi. Jis ją traukė, bet spėjo ją G. B. pagauti. Kai ją G. pagavo, G. tada turbūt paleido jos ranką. Traukė ją ir paleido tada, truktelėjimas buvo momentinis. Persisvėrė ir tada G. spėjo pagauti, kad neįvirstų į tą pusę, nes ten tarpas yra tvoros iškapojimo. Su plėvele užsidengė nuo G., kad šunų nematytų, jų nematytų, nevaikščiotų, nes visą laiką yra persekiojami. Po mėlyna plėvele yra ta pati tvorelė. 1 000 Eur neturtinės žalos prašo, nes visi tie išgyvenimai, kiek nuostolių pridaryta, prikalbėta. Dar tvorą jis jai yra sugadinęs. Sveikata yra pašlijusi ir jai, ir mamai. Buvo išvažiavus su greitąja, spaudimas didelis, pulsas, galvos skausmai dideli, širdies permušimai dideli. Kreipėsi į gydymo įstaigas. Vaistus naudoja: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Čia vaistai nuo širdies. Kas liečia sveikatą, tai viskas nervinio pobūdžio, bijo net į kiemą išeiti. Tiesiog mano, per daug neprašo, daug iškentėta, negali būti savo namuose. Visada, kai išeina, yra stebima, visada užgauliojama. Dėl tų aplinkybių ir kilo ta žala, sudėjo visą visumą. Nervinių stresų buvo daug. Blogi dalykai su sveikata, išgyvenimai ištisai truko. Posėdžio dienai blogai jaučiasi, emocinis sutrikimas likęs posėdžio dienai nuo jo. Negali išeiti į kiemą, blogai sniegą kasa, jam dar kažkas nepatinka. Stresas. Toliau santykiai su kaimynu yra prasti. Galvoja, kad ieškinys neišspręs problemų, o taikytis niekas nesiūlė. Nebandė kalbėtis, yra labai supykus ant jo. Konflikto pinigai neišspręs, nori tik kad ją paliktų ramybėje. Nebenori jokių policijų, jokių ginčų, kurių net nėra su jo mama. Jo mamą gerbia. Jos šunys nėra antžmogiai, tvarkosi namuose, nieko blogo nemato, o jis, jeigu nori, tegu taikosi, svarbiausia, kad nebelįstų į jos gyvenimą. Policiją po to įvykio kvietė dėl muzikos ir ne per seniausiai dėl sniego buvo kviesta, kad viešoje vietoje ne taip kasa, kad į jo griovį valdišką meta. Sutiktų taikytis su kaltinamuoju, jei jis atlygins patirtą žalą t. y. procesines išlaidas ir neturtinę žalą, viso 1 650 eurų. Kad ir sumažintų prašomą sumą, jis vis tiek jai nemokės. Už tvoros laikėsi, nebuvo taip, kad neišlaikytų pusiausvyros. Buvo taip, kad tempimo metu susižalojo kairės plaštakos delną. Liudytojas G. B. nurodė, kad jai buvo sužalotas šonas. Jis taip pasakė, nes, mano, kad jis jau tiksliai nebeprisimena aplinkybių. Jai šonas nebuvo nubrozdintas. 

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad G. K. pažįstamas iš matymo. N. D. yra jo gyvenimo draugė. Su N. santykiai geri, o su G. nelabai sutaria, nes nelabai kaimyniškai sugyvena. Gyvena (duomenys neskelbtini), ten yra registruotas. Lankosi pas N. namuose, bet pas ją negyvena. Tarp jo ir G. yra buvę konfliktų, buvo apšauktas ir iškoliotas, buvo parašęs pareiškimą ant jo, G. buvo nubaustas. Tarp jo ir G. žodiniai konfliktai buvo iki pat šito įvykio, kuris buvo 2025-07-16. Įvykio dieną su N. išėjo į lauką parūkyti, išgirdo, kad kažkas braška prie tvoros. Tada N. nuėjo aiškintis, o jis iškvietė policiją ir filmavo, kas vyksta. N. palipo ant laiptelio prie tvoros, norėjo aiškintis su G., tada G. čiupo N. už rankos ir ją traukė. N. viena ranka laikėsi už tvoros, o už kitos jai traukė G., tada N. krito ant tos sulūžusios tvoros ir susižalojo ranką. Iškvietė greitąją, o kieme toliau tęsėsi žodinis konfliktas. Policijos pareigūnus iškvietė jis pats. Tuo metu, kai kvietė, dar smurto nebuvo panaudota. Filmavo konfliktą dar iki smurto panaudojimo. Policijos pareigūnai vykdami dar nežinojo, kad galimai dar bus ir smurtas panaudotas. Įvykio metu buvo neblaivus, įvykio metu girtumas nebuvo tikrintas. Buvo išgėręs gal porą alaus, situaciją pamena gerai. N. nuėjo pažiūrėti prie tvoros, kad pažiūrėtų, kas vyksta, nes ten kažkas braškėjo. Kai N. palipo ant laiptelio prie tvoros, tada G. čiupo N. už rankos ir ją traukė. Tuo metu, kai G. tempė N., tai ji laikėsi viena ranka už tvoros, o G. kitą jos ranką tempė. N. nukentėjo ta ranka, už kurios G. jai čiupo, o ne ta ranka, su kuria laikėsi už tvoros. N. nukentėjo dešinė ranka. Daug laiko praėjo, gal tiksliai ir nepamena tikslių aplinkybių, kuri ranka N. nukentėjo. Prieš tą traukimą už rankos N. ginčijosi, gestikuliavo ranka. Nuo N. buvo gal vieno metro atstumu. Ėjo link jų filmuodamas, nenorėjo įsikišti į konfliktą, nes norėjo ramiai viską nufilmuoti. Kai pamatė, kad N. griūna, tai ją nukėlė ir tuo metu atvyko policija. Neįsivaizduoja, kodėl G. taip pasielgė su N., gal dėl kažkokių žodinių nesutarimų. Nematė, kas buvo už tvoros. Ką G. darė prie tvoros, nežino. Suprato iš garso, kad G. griauna tvorą. Tvora yra N.. Įrašą darė jis pats, įrašas nemodifikuotas, nieko neiškarpė iš įrašo. Nežino, ar įvykio metu G. buvo blaivus. G. šiek tiek bijo, jis jam yra grasinęs. Pas N. matė, kad buvo įbrėžta ranka, buvo šiek tiek šonas nubrozdintas. Toks smurtinis įvykis su G. kol kas yra tik vienas įvykęs. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prisimena, juos skaitė, tuo metu aplinkybes prisiminė geriau, posėdžio dienai sunkiau prisimena aplinkybes.

Liudytoja R. N. teisme parodė, kad yra N. D. mama. Gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena su dukra ir anūke A.. G. K. yra jos kaimynas. Santykiai su G. nelabai geri. Kol nebuvo grįžęs iš užsienio G. K., viskas buvo gerai, jis grįžęs pradėjo savo teises rodyti. Konfliktai su G. K. kyla dėl žemės sklypo ribų, dėl šunų lojimo, muzikos, šašlykų kepimo. 2025-07-16 16.50 val. nelabai atsimena, kas įvyko, jai yra demencija. Gal N. ir galėjo nukentėti fiziškai nuo G.. Už sandėliuko yra tokia tvora, joje yra vinių. Matė, kad N. buvo pradurtas delnas, ji jai sakė, kad važiuos į ligoninę. Paties momento, kaip N. galėjo prasidurti delną, nematė, nes tuo momentu jos nebuvo namuose. N. pasakė, kad susižalojo delną su vinimi, sakė, kad G. griebė už rankos. G. B. pažįsta. Su G. apie įvykį nekalbėjo. N. po įvykio jautėsi nelabai gerai, nes G. visada viskas negerai. N. po įvykio verkė ir sakė, kodėl jai taip nutiko. Dėl šio įvykio nekalbėjo su kaimynais, su jais nebendrauja. Sunku jai prisiminti, ar ją apklausė policijos pareigūnai, nes jai demencija.

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sūnumi G. K.. Posėdžių salėje yra jos kaimynės R. ir N.. Santykiai yra blogi. Prašo, kad kaimynės nuramintų savo šunis, jie turi tris šunis namuose, o dar vienas lauke, voljere. Buvo konfliktas dėl to, kad savo tvorą nuėmė, dar jų kieme buvo medžiai, kuriuos N. karpė neatsiklaususi. Įvykio dieną išėjo tvarkyti vynuogę, kuri buvo prie tvoros, nuėjo pati viena. Tuo metu ją išgąsdino N. šuo. Pati serga depresija, todėl jai išgąstis buvo labai didelis. Šuo buvo už tvoros, jis jos negalėjo užpulti, bet labai išsigando, drebėjo. Paprašė nuraminti šunį, o N. jai sakė, ko ji čia vaikšto palei tvorą. Tada atėjo G. ir paprašė, kad N. nuramintų šunį. Turėjo su savimi sodo žirklutes, jas naudojo ji. Paskui G. betraukiant vynuogės šaknį, pamatė, kaip N. lipa prie tvoros, o jos draugas tuo metu skambino policijai. Paskui G. atsistojo ir N. ranka atsirado visiškai prie pat G. veido. G. nieko nepadarė N., jis gynė save, jis nesudavė jai, gal N. ranką ir nustūmė, bet netempė rankos. Po to, kai G. nustūmė N. ranką, ji nulipo, kalbėjo telefonu. N. negalėjo nukentėti nuo G., ji nematė, kad ji susižalotų. Ten tvoroje nėra jokios vinies. Kur ji galėjo užsigauti, nežino. Iš karto po įvykio N. nieko nesakė, kad jai skaudą ką nors, nebuvo nei kraujo. N. lipdama prie tvoros galėjo griūti, ji lipdama iš pirmo karto neužlipo. Lazdos neturėjo, turėjo tik mažas žirklutes. Jokio vaizdo įrašo nematė. To tempimo veiksmo nematė. Įvykio metu to tempimo už rankos nematė, įvykio metu stovėjo priešais N..

Liudytojas G. Š. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, posėdyje dalyvaujančių asmenų veidai matyti, bet asmeniškai jų nepažįsta. Sunkiai pamena situaciją, kuri įvyko 2025-07-16 apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Konkrečiai neatsimena tos situacijos dėl smurtinių veiksmų moters atžvilgiu, reikia pačiam pasiskaityti tarnybinį pranešimą. Supranta, kad buvo iškviestas paliudyti dėl pačios situacijos, dėl asmenų emocinės būklės, dėl galimai išsakytų nusiskundimų, bet konkrečiai tikrai posėdžio dienai neatsimins įvykio, reikia skaityti savo tarnybinį pranešimą, kad suvoktų, apie ką čia kalba eina. Jo kolega, kuris, kiek žino, irgi buvo kviečiamas, mano, kad daugiau pasakytų. Situacijos nepamena, veidai matyti. Konfliktą tarp kaimynų prie stadiono posėdžio dienai jau atsimena, bet labai tų aplinkybių irgi neatsimena. Pamena, kad buvo konfliktas tarp kaimynų, lyg ir sužalojimai kažkokie buvo pas kažką, bet tiksliai nebeatsimena. Sužalojimai lyg ir pas moterį buvo, jam atrodo, kad pirštas buvo sužalotas. Kiek pamena, buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Kūno kameras tikrai spaudė, kad įsijungtų, bet būna techninių kliūčių ir kartais jos nesuveikia. Įvykio vietoje ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatsimena, dėl kokių aplinkybių priėmė tokį sprendimą. Neatsimena, ar kažkuris iš asmenų skundėsi, kad skauda ne tik ranką, bet ir koją, šoną, kaktą, galvą, akį ar pan. Dėl emocinės būklės jie abu buvo panašiai susijaudinę. 

Nors kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios N. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojų G. B., R. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies liudytojos S. K. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2025-07-17 N. D. per ePolicija pateiktas pareiškimas, kuriame nurodyta, jog liepos 16 d. apie 16.50 val. buvo iškviesta policija jos sužadėtinio, nes kaimynas pradėjo griauti jos dekoratyvinę tvorą. Jie tuo metu sėdėjo savo kieme ir išgirdo iš kaimyno G. K. ir S. K., kad galimai juos puola jų šunys, nors tvora yra aklina ir tuomet įvyko konfliktas, jog G. K. nori nugriauti jos dekoratyvinę tvorą. Konfliktuodamas G. K. ją čiupo už rankos ir tempė į savo pusę, tuomet ji sviro į jo kiemo pusę per tvorą, spėjo pagauti savo tvorelę, kad nenukristų, bet nuo jo patempimo už rankos jai sužalojo jos kairės rankos delną ir dešinės rankos alkūnę. Buvo kviesti medikai, vyko į ligoninę. Prideda konflikto vaizdo medžiagą, kurią nufilmavo jos sužadėtinis (1 t., b. l. 8-15);

- 2025-07-31 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota peržiūrėta N. D. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Įraše matyti tvora, kuri yra uždengta mėlynos spalvos plėvele. Prie jos stovi šviesių plaukų moteris. Tyrimo metu nustatyta, kad tai N. D.. N. D. stovi ant plytelių ir kalba su asmenimis per tvorą, tačiau veidų nesimato. N. D. sako: „Čia ne jūsų“. Kitoje pusėje tvoros girdisi moteriškas balsas, kuris sako „ant rubežiaus stovi, N.“. N. D. atsako: „Ne ant rubežiaus, rubežių atmatavo, dokumentus turi? Tavo matininkas neužregistravo, o mano užregistravo, taip kad neturi teisės man aiškinti ką man daryt“. Vyriškas balsas kitoje tvoros pusėje paklausia: „Ar tavo matininkas užregistravo Registrų centre?“. N. D. atsako: „dar neužregistravo matininkas“, tuomet vyras sako: „tylėk“, N. D. atsako: „Tu tylėk“. Vyras sako: „tavo matininkas kitaip pamatavo“, tuomet N. D. sako: „o kur tavo matininkas užregistravo?“. Vyras atsako: „tai eisim į teismą“, N. D. atsako: „Tai eisim į teismą, prašau, pirmyn, pirmyn, eik, eik, eik , eik eik“. Vyras sako: „mes prarandam du kvadratus“. N. D. sako: „visą gyvenimą buvo ta žemė“. Tada pasigirsta kito vyro balsas, kuris sako: „mieli ponai, jeigu jūs einat į teismą, tai jūs eikit į teismą, kai teismas nuspręs“. Tuomet vyras, kuris yra kitoje tvoros pusėje, sako: „koks tavo reikalas, svetimas žmogus“. N. D. sako: „koks tavo reikalas, jis yra mano vyras“. Tuomet vėl vyras, kuris filmuoja, sako: „kai teismas nuspręs, tada jūs ir pasakysit, kas kam priklauso“. Tuomet matosi, kad N. D. stovi prie tvoros, ir matosi judinamas medinis pagalys, kuriuo į ją rodo. Tuo metu, kai N. D. pasako: „Tu pažiūrėk į savo durnelį“, matyti, kaip ranka iš kitos tvoros pusės griebia N. D. ranką ir traukia link savo pusės, tuomet nusisuka filmuojamas vaizdas, ir matosi kiemo dalis, konflikto dalyvių nebesimato. Vyras, kuris filmuoja sako: „Traukis, traukis“. N. D. sako: „Viskas, viskas, viskas“ ir nueina link savo namų (1 t., b. l. 16-18);

- 2025-07-30 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios  adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Atvykus nurodytu adresu matyti nuosavo namo kiemas, kuris aptvertas metaline tvorele. Ant kiemo vartų uždėtas užrašas „Atsargiai šuo“. Patekus į kiemą pro vartelius, matyti trinkelėmis išklotas kiemas bei 2 aukštų nuosavas namas. Paėjus giliau į kiemą, matyti pastatas, kuris yra pastatytas iš baltos spalvos plytų, su rudos spalvos garažo vartais. Šalia garažo sienos yra pastatytas voljeras. Einant toliau į vidinį kiemą matyti terasa. Pasukus į dešinę pusę, matyti vieta, kuri yra uždengta mėlynos spalvos neperšlampama didele plėvele. Apačioje sudėti įvairūs apyvokos daiktai, tokie kaip puodai, pagaliai, viena ant kitos sudėtos grindinio plytelės. Nuėmus mėlynos spalvos plėvelę, matyti medinė tvora, kuri per vidurį yra sulaužyta. Priėjus arčiau medinės tvoros, matyti išsikišę mediniai pagaliai, sutvirtinimo elementai, t. y. vinys. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 19-28);

- 2025-07-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo A. B. tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo iš ligoninės“, kuriame nurodyta, kad 2025-07-16 16.50 val. GPM pristatė N. D. (nustatytas 1,11 prom. girtumas), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuota kairės plaštakos žaizda, išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 31);

- 2025-07-31 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. G. tarnybinis pranešimas „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“, kuriame nurodyta, kad 2025-07-16 16.50 val.  konflikto tarp kaimynų metu gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) G. K. (girtumą nusistatyti atsisakė, sumušė neblaivią (1,11 prom.) N. D.. Nukentėjusioji dėl kairės plaštakos žaizdos sužalojimų po med. apžiūros Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydosi ambulatoriškai. Pareiškimas gautas 2025-07-17. G. K. neapklaustas. Tikslinant įvykio aplinkybes, liudytoja apklausta N. D. nurodė, kad priėjusi prie tvoros pamatė, jog G. K. piktybiškai griauna jos tvorą, t. y. ją stipriai judino. Dėl ko įvyko žodinis konfliktas, kurio metu G. K. griebė už rankos ir tempė į savo pusę, tuomet N. D., neišlaikius pusiausvyros, griebėsi į tvorą, kurioje buvo vinis ir į jos plaštaką jis įsmigo bei tuo pačiu metu griuvo į savo teritoriją. Tuo metu, kai G. K. ją tempė  už rankos į savo pusę, ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 6 balais. Atliekant tyrimą, nustatyta, kad 2025-07-16 17.20 val. į įvykio vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai, kurie, pabendravę su G. K., išsiaiškino, kad  konfliktas įvyko, nes N. D. šuo išgąsdino jo mamą S. K., todėl ir įvyko konfliktas. Apžiūrint pareiškėjos vaizdo įrašą, stebima, kad vyras, esantis kitoje tvoros pusėje, konflikto metu pagriebęs už N. D. rankos, stipriu staigiu judesiu traukia ją link savęs (1 t., b. l. 34-36);

- 2025-07-16 BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje nurodyta, kad pranešėjas G. B., 16.31 val. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, informuoja, jog neadekvatus kaimynas, kažko pavartojęs, su kirviu kapoja pranešėjo draugės tvorą. Papildomos informacijos apie patikrinimą skiltyje nurodyta, kad į įvykio vietą 2025-07-16 17.20 val. atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėjas G. B. ir paaiškino, kad jo sugyventinė sukonfliktavo su kaimynu G. K. (girtumą nusistatyti atsisakė), kuris konflikto metu sulaužė jiems priklausančią tvorą, taip pat konflikto metu pastūmė jo sugyventinę N. D.. N. D. aiškino, kad įvyko konfliktas dėl jai priklausančio paleisto šuns. Atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo N. D., sužalojimų nenustatė. G. K. aiškino, kad konfliktas įvyko, nes N. D. šuo išgąsdino jo mamą S. K.. N. D. pareigūnų atvykimo metu pareiškimą rašyti atsisakė, nurodžiusi, kad, jei turės pretenzijų, kreipsis per epoliciją. Skundų, pareiškimų negauta. Filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 39-40);

- 2025-09-09 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno  kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“ (kurio trukmė - 11:56 min., filmuota pareigūno R. R. kūno kamera) matyti, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą, joje esantys G. B., R. N., N. D. nurodo, kad su kaimynu vyksta konfliktas dėl žemės ribų. N. D. nurodo, kad jos draugas G. B. nufilmavo, kaip kaimynas G. K. ją tempė ir ją sužeidė (parodo ranka į delną), pataikė į vinį, ranka laiko savo galimai sužalotą kairę ranką. N. D. nurodo, kad sužeista buvo, kai į tvorą bandė įsikabinti,  kad ją stūmė. G. B. nurodo, kad čiupo jo draugei už rankos ir tiesiog traukė į savo pusę.  N. D. nurodo, kad ji įsikabino į tvorą, kurioje buvo vinis, taip ją sužeidė. Pareigūnui paklausus, ar R. N. matė konfliktą, moteris atsakė, kad nematė. Pareigūnas, priėjęs prie N. D., sėdinčios GMP automobilyje, ir patikrinęs moters neblaivumą, nustato, kad alkoholio kiekio matuoklis rodo vieną ir (neaiškiai girdisi), moteris nurodo, kad namuose vartojo alkoholį. Pareigūnui paprašius G. K., kuris tuo metu stovėjo atsirėmęs į tvorą, pasitikrinti neblaivumą, šis atsisako tikrintis. Apžiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“ (trukmė - 11:57 min., filmuota pareigūno G. Š. kūno kamera, visos aplinkybės buvo aprašytos pirmo pareigūno kamera, todėl šis vaizdo įrašas detaliai neaprašomas, aprašoma tik tai, kas nebuvo aprašyta pirmo pareigūno kamera). Matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kitoje pusėje tvoros stovi vyriškis (iš bylos duomenų žinoma, kad tai galimai G. K.) su telefonu rankoje (galimai filmuoja). Pareigūnas nurodo moterims eiti su jo kolega, o pats pradeda bendrauti su už tvoros stovinčiu vyriškiu. Matosi, kad už vyriškio stovi vyresnio amžiaus moteris (iš bylos duomenų žinoma, kad tai galimai S. K.). S. K. nurodo, kad N. D. užlipo pati ant tvoros, pradėjo „vajavotis“. G. K. nurodo, kad mama atėjo sutvarkyt vynuoges, o jis  buvo namuose, kambaryje ir išgirdo, kad loja kaimynų vilkinis šuo, kurio jo mama bijo.  Mama parašė nuramint šunis ir kaimynai atlėkė. Pareigūnui paklausus, ar nebuvo su kaimyne fizinio kontakto, G. K. atsako, kad jam su kaimyne bekalbant, ši jam į akį dūrė (rodo pirštais link akių), pasakė trauktis (parodo mostą ranka). Toliau aiškina dėl šunų, kurie nuolat loja, bėgioja, gąsdina G. K. motiną, kuri jų labai bijo, o ji serga depresija ir iš baimės turi gerti vaistus (1 t., b. l. 42-47);

- 2025-09-03 policijos duomenų bazės informacija, kurioje matyti, kad N. D. G. K. eilę kartų yra kvietusi policijos pareigūnus dėl: galimo siekio nunuodyti jos šunis, nes kieme rado dešreles, prikištas pagaliukų, apibarstytų žiurknuodžiais (2025-07-18); dėl ūkinio pastato sienos daužymo (2025-06-10); tvoros išlaužymo, galimai kirviu (2025-05-11); užgauliojimo, sekimo kieme, nepasitenkinimo augintiniais (2025-03-29); grasinimų, nepadorių piešinių piešimo ant automobilio (2025-01-05); dėl konflikto valant sniegą (2025-01-05) ir kt. (1 t., b. l. 49-76);

- 2025-07-16 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad  N. D. nustatytas nepavojingas kraujavimas iš nepavojingos kūno srities, padaryta plėštinė žaizda. Moters nurodymu, sukonfliktavo su kaimynu, susistumdė ir moteris su vinimi prasidūrė k. plaštakos vidinį paviršių, stebima k. plaštakos 0,5 cm žaizda. Preliminari diagnozė – paviršinio delno lanko sužalojimas (1 t., b. l. 81-82);

- fotonuotraukos, kurias pateikė nukentėjusioji N. D. 2025-07-28, 2025-09-16 vykdytų apklausų metu, iš kurių matyti užfiksuoti sužalojimai. Kaip nurodė apklausos metu, dėl dešinės rankos alkūnėje įstrigusios rakšties, kurią pati išsitraukė, į gydymo įstaigą nesikreipė (1 t., b. l. 89-93, 98-102);

- 2025-07-30  Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog: 1) N. D. padaryta durtinė žaizda kairės plaštakos delne; 2)_N. D. nustatytas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2025-07-16 17 val. 25 min. jai kreipiantis į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių; 3) N. D. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su duriančiu daiktu ar įrankiu; 4) N. D. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio; 5) N. D. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; 6) iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar N. D. nustatytas kūno sužalojimas turi priežastinį ryšį su kritimu ar griuvimu (1 t., b. l. 118);

- 2025-10-30 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašų, pateiktų Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Matyti, kad skambučio pradžia 2025-07-16, 16:31:37 val. Įrašo trukmė 1 min. 21 s. G. B. informuoja, kad A. J. Greimo 147 (draugės namas) reikalinga skubi pagalba, nes kaimynas su kirviu kapoja tvorą, žada įeiti į kaimynų teritoriją ir nežino, kaip baigsis. Pranešėjas yra pas draugę svečiuose. Medikų pagalbos kol kas dar nereikia, bet prašo paskubėti. Kito skambučio pradžia 2025-07-16 16:47:34 val. Įrašo trukmė 24 s. Girdėti, kaip pranešėjas G. B. pakartotinai informuoja, jog konfliktas nesibaigia, tęsiasi, kaimynas vėl elgiasi agresyviai (2 t., b. l. 46-48);

- 2025-11-20 nukentėjusiosios N. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nuvykus į įvykio vietą, N. D. nuveda į vidinį kiemą ir parodo į ten esančią medinę tvorą. Rodydama į šalia sukrautas betonines plyteles, paaiškina, kad ant šių plytelių ji 2025-07-16 apie 16.50 val. buvo pasilipusi, kai įvyko konfliktas su kaimynu G. K.. Po to parodo į šalia esantį medinį stalą ir paaiškina, kad po to užlipo ant šio stalo. Po to N. D. parodė į medinės tvoros vietą, kur ji, konfliktuodama su kaimynu G. K., prisilaikė kaire ranka. Stebimi nurodytoje vietoje įkalti du vinys. Po to nukentėjusioji paaiškina, kai kaimynas G. K. jai suėmė stipriai už dešinės rankos ir stipriai patempė, ji įsikibo stipriau kaire ranka į tvoros nurodytą dalį, kad nenuvirstų ir taip susižalojo kairės rankos plaštaką, bei į tvoros atplaišas susižalojo dešinės rankos vidinės alkūnės pusę, kur jai buvo įlindusi rakštis (2 t., b. l. 55-62);

- 2025-11-17 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota N. D. ir G. K. akistata. N. D. parodė, kad kilus žodiniam konfliktui dėl tvoros ir žemės, G. čiupo ją už rankos ir stipriai patempė, ji kita ranka įsikibo į tvorą, o jos draugas suėmė ją iš nugaros, kad nepersiverstų per tvorą. Kai įsikibo į tvorą, jai buvo padaryta kairės rankos plaštakos durtinė žaizda nuo vinies, esančios tvoroje. Viską jos draugas nufilmavo telefonu ir iškvietė policiją. G. K. su tokiais N. D. parodymais nesutiko, nurodydamas, kad viską iškraipė. Jo mama 70 metų amžiaus darbavosi vidiniame kieme, jis pats buvo namuose ir išgirdo lojant kaimynės šunį, suprato, kad jis eilinį kartą puola jo mamą. Nuėjęs į vidinį kiemą paprašė, kad N. sudrausmintų šunį ir nuvestų nuo tvoros. Tą dieną buvo reikalas tik dėl šuns, jokio konflikto metu apie tvorą nebuvo kalbos. Konfliktas prasidėjo dėl šuns, o N. vis kartojo, kad geras šuo. Jis stovėjo prie tvoros, kuri apie 170 cm, jam iki nosies. N.  ant kažko užsilipusi bandė jam į akį įdurti, badė į veidą pirštais. Neatsimena, kad konflikto metu jai čiupo už rankos ir patempė, jis tik gynėsi nuo jos. Ji,  persisvėrusi per tvorą, įsibrovė į jo privačią teritoriją. Jo motinai fizinio pavojaus dėl kaimynų šuns  nebuvo, bet buvo psichologinis, nes ji serga depresija ir labai greitai išsigąsta. Dėl šunų jai padidino naudojamų vaistų dozę. Nurodė, kad neatsimena, ar jo motina turėjo rankose grėblį, gal ir jis iš mamos paėmė kokį įrankį, neatsimena. N. D. paklausus, ar ji badė pirštais link kaimyno G. K., ši atsakė, kad ne, buvo rankų ir kūno gestikuliacija, tikslo G. K. sužaloti nebuvo. N. D. nurodė, kad buvo pasilipusi ant prie tvoros buvusių plytelių (2 t., b. l. 78-81);

- 2025-11-18 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota G. K. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Įrašas darytas mobiliuoju telefonu. Užfiksuotas konfliktas tarp G. K. ir N. D.. Kaimynai aiškinasi dėl N. D. šunų, dėl kurių lojimo skundžiasi G. K. ir jo motina, nes jie gąsdina G. K. motiną (2 t., b. l. 84-87).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Kaltinamasis G. K. teisme dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad su kaimynais – N. D. ir jos šeima nesutaria jau kuris laikas, nuolat konfliktuoja dėl tvoros, žemės ribų, N. D. priklausančių šunų, kurių jo motina S. K. labai bijo, nes jie palaidi laksto palei tvorą, nuolat loja, gąsdina. Teigė, kad įvykio dieną jo motina norėjo išrauti prie pat tvoros augančią vynuogę. Kadangi motina labai bijo N. D. šuns, kuris yra vienas iš penkių N. D. šunų - vilkinis vokiečių aviganis, ir pradėjus kaimynams sakyti, kad tokį didelį šunį turėtų dresiruoti, mokyti klausyti komandos, nes iš pasalų iš kažkur atbėga ir pradeda staigiai loti, o jo motina serga depresija, dėl to labai išsigąsta, pradeda drebėti, skambina gydytojai, tai N. D., užsilipusi ant prie tvoros esančių plytų ar plytelių krūvos, ar taip kas ten sukrauta, ir pradėjo šaukt ant jo, kad jis - šuo, kad jie patys ligoniai ir psichai. Jis bandė vynuogių šaknį išraut atsiklaupęs ant kelių, o, kai atsitiesė - tiesiai į N. D. delnus ir jam vos akių vienu momentu neišbadė. N. D. mosikavo, šaukė, kad jie šunys, debilai, jos seilės taškėsi ant jo. Momento, kada ji krito, griuvo, nesuprato ir nematė. Jis tik bandė apsiginti nuo jos rankų irgi kažkaip mosikuodamas, bet momento, kad tempė, neatsimena. Jam atrodė, kad gynėsi nuo jos, kad jam į veidą neįdurtų. Filmuotoje medžiagoje jis matė, kaip N. D. griūna į priekį, į jų kiemą. Daugiau nieko nematė. Neatsimena to momento, kad būtų suėmęs už rankos ir tempęs. Gal jai trinktelėjo, gal nuvertė, bet kad galėjo ją tempti, neatsimena. Žiūrint video matosi, kad, kai N. D. krenta, kažkas ją traukia į vidų, gal ji paslydo, o gal ten ne ranka. Nepripažįsta, kad ją būtų tempęs už rankos. Gali būti, kad neatsimena. N. D. lipant ant to paaukštinimo, matė, kaip ji lipa ir neužlipa, ir sakė jai, kad nugrius, užuodė, kad neblaivi. Kad būtų nugriuvusi, nematė. N. D. visą laiką buvo persisvėrusi per tvorą, buvo kontaktas su pilvu, norėjo jį (G. K.) pasiekti toliausiai. Neturi supratimo, kaip pas N. D. atsirado durtinė žaizda delne. Tvoroje matosi, kad yra išlūžę aštrūs pagaliukai, tačiau nemano, kad buvo vinių, kadangi toje tvoroje vinių kalti nėra kur, ji daugiau kaip dekoratyvinė, vinių nematė, galimai ten buvo tokios skabelės. Iš vaizdo įrašo jam nesuprantama, ar ranka, ar koja N. D. praslydo. Per pirmą tyrimą pasakė, kad neatsimena, jog būtų tempęs už rankos, bet pagal video matosi. Netikėjo, kad toks didelis smūgis ar tempimas ir kas čia buvo, jis nežino. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais remiasi ne visa apimtimi ir vertina juos kritiškai, traktuodamas juos kaip gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir bandymą savo neteisėtus veiksmus pateisinti bei išvengti tokio elgesio kriminalizavimo. Pastebėtina, kad nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neigia aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl to, kad suėmė jai už dešinės rankos ir ją patempė link savęs, o ši, suėmusi ranka už tvoros, kurioje buvo vinis, taip susižalojo kairės plaštakos delną, visgi, kaltinamasis ne vieną kartą teisme išsako, kad gali būti ir taip, jog to suėmimo už rankos ir patempimo jis neatsimena, nes dėl vykusio konflikto ir nukentėjusiosios šaukimo bei mosikavimosi arti veido buvo šoke. Kaip matyti, kaltinamasis nurodo, kad užfiksuotame vaizdo įraše jis mato, kaip N. D. griūna į priekį, į jų kiemą, tačiau to momento, kad būtų suėmęs už rankos ir tempęs, neatsimena. Video medžiagoje jis mato, kad N. D. krenta, kad kažkas ją traukia į vidų, tačiau jam nėra aiški to traukimo į vidų priežastis, nes nukentėjusioji galėjo ir paslysti, susvyravimą galėjo lemti visai ne jo ranka. Be to, kaip matyti, teisminio nagrinėjimo metu nurodo ir tai, kad pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nors ir pasakė, kad neatsimena, jog būtų tempęs už rankos, bet iš video medžiagos visgi matosi, ir, kad tokio didelio smūgio ar tempimo jis nesitikėjo, ir apskritai, kas atsitiko, jis nežino (nesupranta). Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją dėl to, kad nukentėjusiosios rankos jis netempė, o tik mosikavosi, bandydamas apsiginti ir apsisaugoti nuo pačios nukentėjusiosios mosikavimosi.

Antai ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje G. K. nurodė, kad, kiek jis matė, N. D. tik susvirduliavo, bet niekur nenugriuvo, tačiau, norėdama persisverti per tvorą link jų kiemo, rankomis buvo įsikibusi į nelygią tvorą, kuri yra sena, sutrūnijusi, turinti aštrių kampų ir pan., todėl mano, kad ji pati galėjo kažkur susižaloti. Suėmęs jai už rankos ar kitaip prieš ją panaudojęs smurtą tikrai nebuvo. Pamena, kad, kai ji jam mosikavosi ranka prie veido, su pirštu vos neįdūrė į akį, todėl jis taip pat mosikavosi savo rankomis, norėdamas išvengti jos pirštų į veidą (1 t., b. l. 145-149). Paskesnės apklausos metu G. K. kaltę neigia jau ne taip kategoriškai, nurodydamas, kad kaltę pripažįsta jau iš dalies, nes pirminės apklausos metu neatsiminė, jog vykstant konfliktui, iš pykčio, N. D. už rankos vieną kartą buvo suėmęs. Tačiau, ar tai suėmė, ar tai pastūmė, tiksliai neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai. Kitų veiksmų jai tikrai nedarė, galėjo tik trumpam suimti už rankos, kadangi ji pati jį provokavo, mosikuodama rankomis prieš jo akis, rėkaudama ant jo motinos ir pan. (1 t., b. l. 152-154). 

Aplinkybę, kad nukentėjusioji susižalojo būtent nuo kaltinamojo atlikto patempimo už rankos, patvirtina ir viso proceso metu duoti nuoseklūs nukentėjusiosios N. D. parodymai. Teisme N. D. parodė, kad po jos išsakytų žodžių S. K., ji ištiesė ranką ir tada G. K. ją griebė, griebė už dilbio ir ji vos nepervirto. Jeigu ne už nugaros buvęs jos draugas G. B., kuris ją pagriebęs už liemens atstatė ant plytelių ir ji nuo jų nušoko, būtų tikrai pervirtusi. G. K. ją tempė į save. Ji laikėsi už tvoros, bandė laikyti pusiausvyrą, laikėsi už tvoros krašto su kaire ranka. Po patempimo pajuto skausmą ir pamatė delne pradurtą skylutę. Negalvojo, kad tvoroje buvo vinių ar sraigtukų. Buvo įsikabinusi į tvorą, o patempus įsikibo dar smarkiau. Suėmimo ir tempimo metu juto 5 balų iš 10 balų fizinį skausmą, o durtinę žaizdą delne - 6 balais. Tempimo metu kontaktas buvo su vinimi, nes laikėsi už tvoros. Nuo tempimo griebėsi už tvoros, kurioje buvo vinis. Patempus ranka galimai paslydo daugiau ant tų vinių. Viskas gavosi momentiškai. Žaizda delne yra buvo pasekmės to traukimo, nes tvoroje buvo atsišakojimai. Laikėsi už tos vietos, kur buvo vinis, matė, kad kažkokie varžtukai buvo, bet dėl vykusio konflikto nekreipė į tai dėmesio. Įvykio metu buvo neblaivi, nustatyta virš promilės, tačiau viską atsimena. Jei būtų buvusi blaivi, situacija būtų buvusi tokia pati, nes G. K. visą laiką ją provokuoja. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė identiškai, kad vykstančio konflikto metu G. K. puolė ant jos. Tuo metu ji stovėjo ant šalia tvoros sudėtų plytelių ir po jos išsakytų G. K. motinai žodžių G. K. jai griebė už rankos ir tempė į savo pusę, dėl ko ji, neišlaikiusi lygsvaros, griebėsi į tvorą, kurioje buvo vinis ir plaštaka į ją įsmigo, tuo pačiu metu griuvo į savo teritoriją, tačiau griuvimo metu ją pagavo G. B., stovėjęs už jos ir viską filmavęs. Tempimo už rankos fizinį skausmą vertina 6 balais. Po kelių dienų dešinės rankos alkūnėje, nesiliovus skausmui ir pamačius, kad ta vieta raudonuoja, dar pastebėjo, kad rankoje yra įstrigusi rakštis, kurią ji pati išsitraukė, bet dėl šio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė, bet viską nufotografavo ir prideda prie apklausos protokolo (1 t., b. l. 85-93). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji aiškino tapačiai, kad konflikto metu kaimynas G. K. traukė ją per tvorą pas save, jos dešinė ranka atsimušė į medinę tvorą, kuri buvo sugadinta, ir tuomet ta tvoros dalis pateko į minėtą dešinę ranką. Po įvykio juto skausmą dešinėje rankoje (alkūnės srityje), tačiau nebuvo pastebėjusi rakšties, o ant kairės rankos delno buvo atsiradusi žaizda nuo vinies, t. y. minėtas sužalojimas atsirado tuomet, kai G. K. ją traukė link savęs, o ji bandė laikytis, įsikibdama kaire ranka į medinę tvorą, taip įsidurdama vinimi į kairės rankos delną (1 t., b. l. 94-97). Dar kitos papildomos apklausos metu N. D. įvykio aplinkybes dėstė identiškai, kad konflikto metu kaimynas G. K. čiupo jai už dešinės rankos ir tempė link savęs, o ji, kad išlaikytų pusiausvyrą, kita ranka čiupo už tvoros ir įsidūrė su vinimi. Konfliktą telefonu filmavo jos sužadėtinis G. B., kuris stovėjo jai už nugaros ir ją pagavo iš nugaros, kad ji nenukristų, o nušokusi nuo plytelių nuėjo, kad nesiveltų į didesnį konfliktą (2 t., b. l. 51-54). Nukentėjusioji vienodas įvykio aplinkybes nurodė ir per „ePolicija“ 2025-07-17 teiktame pareiškime, kad išgirdus, jog kaimynas pradėjo griauti jos dekoratyvinę tvorą bei, kad kaimynus K. galimai puola jų šunys, įvyko tarp jų konfliktas, kurio metu G. K. čiupo nukentėjusiąją už rankos ir tempė į savo pusę, tuomet ji sviro į jo kiemo pusę per tvorą, spėjo pagauti savo tvorelę, kad nenukristų, bet nuo jo patempimo už rankos jai sužalojo jos kairės rankos delną ir dešinės rankos alkūnę. Buvo kviesti medikai, vyko į ligoninę (1 t., b. l. 8-15).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo G. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu G. B. parodė, kad įvykio dieną su N. išėję į lauką parūkyti išgirdo kažką prie tvoros braškant. Iš garso suprato, kad G. griauna N. tvorą. N. nuėjo aiškintis, palipo ant laiptelio prie tvoros, o jis iškvietė policiją ir viską filmavo. Tada G. čiupo N. už rankos ir ją traukė. N. viena ranka laikėsi už tvoros, o už kitos jai traukė, tada N. krito ant tos sulūžusios tvoros ir susižalojo ranką. Prieš rankos traukimą N. ginčijosi, gestikuliavo ranka. Pamatęs griūnančią N., ją nukėlė ir tuo metu atvyko policija. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė tas pačias aplinkybes, t. y., kad su N. išėjus į kiemą parūkyti išgirdo, jog kažkas prie N. tvoros brazda, kažką laužo. Abu su N. priėjo prie tvoros. N. priėjo arčiau tvoros, pasilipo ant šalia tvoros buvusių plytelių, kad pamatytų, kas vyksta ir pamatė, kaip G. laužo N. priklausančią tvorą. N. paklausus, ką jis daro, G. pradėjo iškarto žodžiu konfliktuoti ir  ranka čiupo N. už dešinės rankos, pradėjo ją tempti per tvorą į savo pusę. N. kaire ranka bandė atsiremti, atsispirti į tvorą, kad jos nenutemptų. Viskas vyko greitai. Kad N. nenutemptų į kitą pusę per tvorą, jis apkabino ją per liemenį ir nukėlė nuo plytelių, patraukė toliau nuo tvoros, kad kaimynas G. jos nepasiektų. Pas N. matėsi sužalojimai ant dešinės rankos - nubrozdinimai ir pradurtas kairės rankos delnas. Atvyko pareigūnai ir medikai (1 t., b. l. 121-124). Įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojos R. N. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors paties fizinio kontakto liudytoja nematė, tačiau parodė, kad matė, jog N. buvo pradurtas delnas. Teisme liudytoja nurodė, kad jai N. buvo sakiusi, jog delną susižalojo su vinimi G. griebiant už rankos, kad dėl pradurto delno važiuos į ligoninę, kad po įvykio N. jautėsi nelabai gerai, verkė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė vienodai, t. y., kad išėjusi į namo kiemą pamatė, kad N. D. ėjo nuo tvoros suspaudusi savo vieną ranką (kurią - neprisimena), sakydama, kad eina kviestis greitąją. Matė, kad jos delne buvo kraujuojanti žaizda, kaip skylutė. Jai N. D. pasakė, kad konflikto metu su kaimynu G. K. ji savo ranką susižalojo pataikiusi į medinę tvorą su varžtais (1 t., b. l. 127-130). Nors liudytoja S. K., įvykio vietoje buvusi kartu su G. K., teisme parodė, kad jos sūnus G. K. nieko N. D. nepadarė, jai nesudavė (tą patį tvirtino ir pats kaltinamasis), tačiau liudytoja patvirtino, kad fizinis sąlytis kaltinamojo su nukentėjusiąja buvo, nes parodė, kad N. ranka buvo atsiradusi visiškai prie pat G. veido ir jis, gindamas save, galimai N. ranką tik nustūmė, bet jos netempė. Tačiau teismas su tokia liudytojos S. K. išsakyta įvykio seka sutikti neturi pagrindo, kadangi tempimo veiksmas, dėl ko nukentėjusioji, suėmusi ranka už tvoros, kurioje buvo vinis, susižalojo savo kairės plaštakos delną, užfiksuotas ne tik nuosekliais pačios nukentėjusiosios parodymais, ne tik kartu su ja buvusio artimo draugo - liudytojo G. B. parodymais, kuris įvykį nufilmavo, iš dalies liudytojos R. N. parodymais, tačiau ir kita tiek rašytine, tiek vaizdine bylos medžiaga. 

Iš byloje esančio nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, kurio apžiūra užfiksuota 2025-07-31 kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 16-18), matyti, kad nukentėjusioji N. D. stovi pasilypėjusi aukščiau prie tvoros ir kalba su kaimynais K. per tvorą apie žemės valdos ribas, kalbėdama mosikuoja ranka, kartas nuo karto pabaksnodama pirštu. Tuomet matosi, kad N. D. stovint ir kalbant prie tvoros, arti jos yra judinamas medinis pagalys, kuriuo į ją rodoma, tuomet, po N. D. išsakytų žodžių „Tu pažiūrėk į savo durnelį“ matyti, kaip ranka iš kitos tvoros pusės griebia N. D. ranką ir traukia link savo pusės. Filmuojantis vyras liepia N. D. trauktis. Iš pareigūnų kameromis filmuotos medžiagos, kurių apžiūra užfiksuota 2025-09-09 kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 42-47), taip pat matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji N. D. nurodo, kad jos draugas G. B. įvykį nufilmavo ir yra užfiksuota, kaip kaimynas G. K. ją tempė, ko pasekoje, bandydama įsikabinti į tvorą, susižeidė kairės rankos delną, nes pataikė į vinį. G. B. nurodo, kad G. K. čiupo jo draugei už rankos ir tiesiog traukė į savo pusę. G. K. pareigūnams paaiškino, kad jam su kaimyne bekalbant, ši jam į dūrė į akį (parodydamas pirštais link akių), o jis pasakė jai trauktis (parodydamas mostą ranka). N. D. įvykio vietoje nustatytas neblaivumas, kad yra vartojusi alkoholio, pareigūnams prisipažįsta. G. K. neblaivumą tikrintis atsisakė. S. K. nurodo, kad N. D. užlipo pati ant tvoros, pradėjo „vajavotis“. 2025-07-30 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 19-28) užfiksuota, kad tvora, į kurią susižalojo nukentėjusioji, yra per vidurį sulaužyta, o iš arčiau matyti išsikišę mediniai pagaliai, sutvirtinimo elementai - vinys. 2025-07-16 pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 31) nurodyta, kad N. D. diagnozuota kairės plaštakos žaizda, išleista gydytis ambulatoriškai. 2025-07-16 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b. l. 81-82) matyti, kad N. D. padaryta plėštinė kairės plaštakos 0,5 cm žaizda, nustatytas nepavojingas kraujavimas iš nepavojingos kūno srities. N. D. medikams paaiškino, kad susižeidė sukonfliktavusi su kaimynu, susistumdė ir vinimi prasidūrė kairės plaštakos vidinį paviršių. Preliminari diagnozė – paviršinio delno lanko sužalojimas. Įvykio aplinkybės užfiksuotos ir 2025-07-31 pareigūnės Ž. G. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 34-36), kuriame nurodoma, jog apklausta N. D. paaiškinusi, jog įvykusio žodinio konflikto metu su kaimynu G. K., pastarasis griebė jai už rankos ir tempė į savo pusę, tuomet, neišlaikius pusiausvyros, griebėsi tvoros, kurioje buvo vinis, ir jis įsmigo į jos plaštaką bei tuo pačiu metu griuvo į savo teritoriją, o apžiūrėjus pareiškėjos vaizdo įrašą užfiksuota, kad kitoje tvoros pusėje esantis vyras (G. K.), konflikto metu pagriebęs už N. D. rankos, stipriu staigiu judesiu traukia ją link savęs. Iš 2025-07-16 BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos (1 t., b. l. 39-40) matyti, kad pranešėjas G. B., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, informuoja, jog neadekvatus kaimynas (G. B.) kirviu kapoja draugės tvorą, o konflikto metu dar ir pastūmė jo sugyventinę N. D.. N. D. patirti sužalojimai užfiksuoti jos pačios darytose fotonuotraukose (1 t., b. l. 89-93, 98-102) bei patvirtinti 2025-07-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118), kurioje užfiksuota, jog N. D. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlęs sužalojimas - durtinė žaizda kairės plaštakos delne padaryta kontaktuojant su duriančiu daiktu ar įrankiu, ir tokiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio, kas atitinka įvykio aplinkybes: po staigaus patempimo, būdama delnu įsikibusi į tvorą, kurioje buvo vinis, tokiu būdu įsidūrė į delną. Įvykio aplinkybes patvirtina ir 2025-11-20 nukentėjusiosios N. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 55-62), kuriame užfiksuota, kad nuvykus į įvykio vietą, N. D., nuvedusi į vidinį kiemą, parodo jame esančią medinę tvorą, šalia tvoros sukrautas betonines plyteles, paaiškindama, kad ant šių plytelių ji konflikto metu buvo pasilipusi, po to parodo, kad buvo užlipusi ant šalia esančio medinio stalo, kad konfliktuodama su kaimynu G. K., kaire ranka prisilaikė už tvoros, kurioje stebimi nurodytoje vietoje įkalti du vinys. Nukentėjusiosios paaiškinimais, G. K. stipriai suėmus už dešinės rankos ją stipriai patempė, o ji stipriau įsikibo kaire ranka į tvoros nurodytą dalį, kad nenuvirstų ir taip susižalojo kairės rankos plaštaką. Nurodė, kad į tvoros atplaišas susižalojo ir dešinės rankos vidinės alkūnės pusę, kur jai buvo įlindusi rakštis. Iš 2025-11-17 N. D. ir G. K. akistatos protokolo (2 t., b. l. 78-81) matyti, kad N. D. parodė, jog žodinio konflikto metu G. K. čiupo ją už rankos ir stipriai patempė, kita ranka įsikibo į tvorą ir tuo metu nuo tvoroje buvusios vinies jai buvo padaryta kairės rankos plaštakos durtinė žaizda, taip pat nurodė, kad G. K. pirštais link jo nebadė, bendraujant buvo tik rankų ir kūno gestikuliacija, tikslo G. K. sužaloti nebuvo. G. K. nurodė, kad įvykio aplinkybes N. D. aiškina iškraipytai, nes jis neatsimena čiupęs jai už rankos ir patempęs, jis tik gynėsi nuo jos badymo pirštais, ji buvo persisvėrusi per tvorą, įsibrovusi į jo privačią teritoriją, neatsimena ir tai, ar turėjo kokį įrankį nurodęs, kad galimai ir buvo iš motinos paėmęs kokį įrankį. Tačiau, kaip minėta, G. K., peržiūrėjęs nukentėjusiosios pateiktą vaizdo įrašą, pripažino, kad įraše tempimo veiksmas užfiksuotas, tik nesitikėjo, kad būta tokio stipraus patempimo. 

        Surinktų byloje įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad tarp kaltinamojo G. K. ir nukentėjusiosios N. D. jau kuris laikas tvyro labai įtempti ir konfliktiški santykiai, abi pusės jautriai reaguoja į bet kokį kiekvieno iš jų atliktą veiksmą, dažnai yra kviečiamos specialiosios tarnybos. Aštri konfliktinė situacija (dėl žemės ribų, tvoros, galimai netinkamos šunų priežiūros) susiklostė ir nagrinėjamu atveju, o kilusio žodinio konflikto eigoje nukentėjusioji N. D. patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - durtinę žaizdą kairės plaštakos delne. Aptartų įrodymų visetas – nukentėjusiosios N. D. parodymai, liudytojo G. B. parodymai, iš dalies kaltinamojo G. K. bei liudytojų S. K. ir R. N. parodymai, nukentėjusiosios pateikta nufilmuota įvykio vaizdinė medžiaga, pareigūnų kūno kameromis daryti įrašai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akistatos protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, Greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota informacija ir kt. įrodymai neginčytinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. K., tyčia suėmęs N. D. už dešinės rankos ir ją tempdamas link savęs, dėl ko N. D., suėmusi kaire ranka suėmė už tvoros, kurioje buvo vinis, tokiu būdu susižalojo savo kairės plaštakos delną, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, o sužalojimas konstatuotas kaip atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis G. K., atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmą nukentėjusiosios N. D. atžvilgiu, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (savo parodymuose jis ne kartą minėjo, kad matė, jog nukentėjusiajai ne iš pirmo karto pavyko užlipti ant prie tvoros esančios pakilos, užuodė ir tai, kad buvo neblaivi, dėl ko suvokdamas, jog dėl šių aplinkybių moteris, užlipusi ant paaukštinimo ir mosikuodamasi, galėjo laikytis ne itin stabiliai, be to, konfliktas vyko prie aplūžusios tvoros, kuri turėjo aštrių elementų, bet nepaisydamas šių aplinkybių vis tiek konfliktavo toliau iki, kaip jis pats nurodė, buvo išprovokuotas ir, kaip įrodyta byloje, smurtinio pobūdžio gesto – patempimo, dėl kurio nukentėjusioji kairia rankos plaštaka įsikibo į tvorą su vinimi ir susižalojo), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl kaltinamojo G. K. smurtinio pobūdžio tyčinis veiksmas prieš nukentėjusiąją N. D. teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018, 2K-178-303/2019, 2K-101-489/2025).

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 231 976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-1-976/2026 ir kt.).

Pagal BK 37 straipsnį, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, visų pirma turi būti įvertintas žalos dydis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai N. D. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs durtine žaizda kairės plaštakos delne. Nors sveikatos sutrikdymas nelaikytinas nereikšmingas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizaciją (gyvybiškai nepavojinga kūno vieta – plaštakos delnas), sužalojimo pobūdį (patempus dešinę ranką, kaire ranka atsirėmus į tvorą, kurioje buvo vinis ir taip įsidūrus į delną), fizinio kontakto trumpalaikiškumą ir intensyvumo nebuvimą, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog G. K. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Byloje nukentėjusiosios pateiktas nufilmuotas įvykio vaizdo įrašas liudija, kad dešinės rankos tempimo veiksmas trunka apie 1 sekundę, dėl ko ji laikydamasi kaire ranka už tvoros dėl joje buvusio vinies susižaloja kairės plaštakos delną, po šio veiksmo nukentėjusioji kažkokios ypatingos reakcijos dėl patirto skausmo neišreiškė (iš vaizdo tokio įspūdžio nesusidarė, teisme nurodė, kad iš karto net nesuprato, jog buvo sužalotas delnas, paskui tik pastebėjo ir kvietė jau greitąją pagalbą, ir pareigūnams skausmo stiprumą jau įvertino 6 balais, paskui skausmą jutusi apie parą, tačiau duomenų apie pasekmių ilgalaikiškumą byloje nustatyta nėra), konstatuotas ne giluminis, o tik paviršinis delno sužalojimas, kraujavimas iš sužalotos vietos buvo nepavojingas, įvykio vietoje žaizdos sutvarkymui pakako pleistro, nuvežus į gydymo įstaigą po apžiūros buvo paleista gydytis ambulatoriškai, jokių liekamųjų reiškinių dėl patirto sužalojimo byloje nenustatyta, chirurginis gydymas netaikytas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tempimo veiksmas buvo atliktas po emocingo pačios nukentėjusiosios gestikuliavimo ranka ir išsakytų piktų žodžių kaimynams, matyti, kad konfliktas buvo abipusis, abi pusės, aiškindamosios santykius, buvo pakankamai įsiaudrinusios, apsižodžiavimas buvo abipusis. Be to, paminėtina ir tai, kad nukentėjusioji konflikto metu buvo dar ir neblaivi (įvykio vietoje nustatytas 1,11 prom. girtumas), kas taip pat, teismo pastebėjimu, adekvatumo pasirenkant konflikto sprendimo būdus neprideda, anaiptol, paprastai asmens neblaivumo būsena tik dar lengviau išprovokuoja susierzinimą ir nepasitenkinimą, atsargumo jausmo sumenkėjimą ir pan. Bylos medžiaga atskleidžia, kad nesutarimai tarp kaimynų įvairiausiais klausimais (žemės ribų nustatymo klausimų, tvoros teisėtumo klausimų, šunų priežiūros, sniego kasimo, šašlykinės kūrenimo, ūkinio pastato sienos daužymo ir kt.) vyksta dažnai, dažnai kviečiama policija ir kitos specialiosios tarnybos, todėl tam tikri provokaciniai veiksmai nagrinėjamoje situacijoje įžvelgtini kiekvienoje konfliktuojančioje pusėje. Analizuojant G. K. kaltės turinį, nustatyta, jog jis nusikalstamą veiką padarė esant netiesioginei tyčiai, aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai (buvo išprovokuotas nukentėjusiosios šaukimo, emocingos gestikuliacijos ranka, mosikavimosi rankomis įsiterpiant jau į jo namų valdos teritoriją) ir tikslai (sustabdyti erzinantį nukentėjusiosios mosikavimąsi, rėkimą) atskleidžia, jog jo pavartotas fizinio pobūdžio smurtas nebuvo skirtas specialiai tam, jog N. D. būtų sukeltas fizinis skausmas ar padarytas koks nors sužalojimas, o kaltinime nurodyti padariniai buvo sukelti instinktyviai, momentiškai pasirinkus netinkamą būdą aiškintis konfliktą. Nusikalstami veiksmai nebuvo iš anksto apgalvoti, o atlikti spontaniškai, kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo itin trumpalaikis bei neintensyvus. Todėl G. K. padaryta veika, nors ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, tačiau pagal objektyviųjų (nežymaus sužalojimo pobūdis ir padariniai) ir subjektyviųjų (staiga kilusi tyčia esant provokuojančiam elgesiui) požymių turinį, jų pasireiškimą nebuvo pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, pagrindas sprendimui atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nagrinėjamu atveju egzistuoja ir šis institutas taikytinas.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šioje dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios, kaip numatyta ši straipsnio 1 dalyje, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į G. K. asmenybę (neteistas; penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 4 kartus, visais kartais dėl konfliktų su tais pačiais kaimynais, paskirtas baudas sumokėjęs), veikos padarymo aplinkybes (konfliktinės situacijos abipusiškumas, provokuojantys ir neatsargūs pačios nukentėjusiosios veiksmai), kilusius nežymius ir trumpalaikius sveikatai padarinius, kurie atsirado dėl netiesioginės tyčios (tikslo sukelti fizinį skausmą ir nežymiai sužaloti nukentėjusiąją G. K. neturėjo), smurtinio pobūdžio veiksmo trumpalaikiškumą, intensyvumo nebuvimą, įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės G. K. neskirtinos.     

G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 160-163) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji N. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 63-64). Šią žalą grindžia tuo, kad buvo sukeltas dvasinis, psichologinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių netekimas. Baimė kyla dėl to, kad gali būti užpulta, išvadinta necenzūriniais žodžiais, sužalota. Po įvykusio incidento prarado psichologinę ramybę ir vertina, kad ateityje šis įvykis paveiks jos tolimesnę sveikatą, psichologinę būseną. Baimę jaučia ir jos artimieji, kurie patiria nesaugumo jausmą, artimiesiems taip pat sukelta psichologinė trauma. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad ranką, kurią patempė, skaudėjo apie valandą, o su vinim, kur buvo kontaktas, tai skaudėjo apie parą, supūliavo ta vieta. Dėl sužalojimo išvažiavo su greitąja. 1 000 Eur neturtinės žalos prašo, nes patyrė neigiamus išgyvenimus, daug pridaryta nuostolių ir prikalbėta. Sveikata yra pašlijusi tiek jai pačiai, tiek motinai. Išvažiavus su greitąja buvo didelis spaudimas, didelis pulsas, didelis galvos skausmai, dideli širdies permušimai. Kreipėsi į gydymo įstaigas ir naudoja širdžiai skirtus vaistus. Turi baimės jausmą net į kiemą išeiti, o išėjus yra stebima, visada užgauliojama. Blogai jaučiasi ir posėdžio dienai, emocinis sutrikimas yra likęs. Patiria nuolatinį stresą, santykiai su kaimynu yra prasti.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teismų praktikoje 1 000 ir daugiau eurų dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymo, priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai N. D. smurtiniais veiksmais, tačiau netiesiogine tyčia, buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlęs sužalojimas – durtinė žaizda kairės plaštakos delne. Teismui nekyla abejonių, kad dėl to nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą (kurį įvertino 6 balais iš 10), tiek įvairaus pobūdžio neigiamus emocinius išgyvenimus. Bet visgi, byloje duomenų, jog padarytas sužalojimas nukentėjusiajai sukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, nėra. Nukentėjusioji nebuvo gydyta stacionariai, neprireikė chirurginio gydymo, po sužalojimo ypatingo skausmo emociškai akivaizdžiai neišreiškė, atvykę medikai žaizdą sutvarkė pakankamai greitai, užklijuodami pleistrą, o išvežus į ligoninę po išsamesnės patikros buvo išleista į namus gydytis ambulatoriškai. Sutiktina, kad tokio pobūdžio įvykiai kelia stresą, baimę, nesaugumo jausmą, tačiau pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju provokaciniai veiksmai įžvelgtini ir iš pačios nukentėjusiosios pusės (garsus šaukimas, emocinga gestikuliacija, neblaivumas), todėl atsakomybė dėl kilusio konflikto tenka ir pačiai nukentėjusiajai. Teismo vertinimu, kilusį ginčą buvo galima išspręsti ir ramesne emocija, nesiveliant į besiplečiantį ginčą, savo saugumu buvo galima pasirūpinti labiau, skrupulingiau įvertinant galimas rizikas, nes lipti ant prie tvoros buvusio paaukštinimo nebuvo būtina, be to, žinant savo tvoros ypatybes, kad ji dėl išlūžimų yra aštri, su daug aštrių atplaišų ir vinimis bei dar pavartojus alkoholio (nustatytas 1,11 prom. girtumas), yra gana pavojinga ir tikrai nesaugu, juo labiau intensyviai gestikuliuojant ranka, dėl ko išlaikyti pakankamai stabilią pusiausvyrą gali būti sudėtinga. Todėl teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į sveikatos sutrikdymo mastą, nesunkias jo pasekmes, smurtavimo pobūdį, intensyvumą (vieno karto momentinis vienos rankos patempimas, dėl ko nukentėjusioji kita rankos plaštaka rėmėsi į tvorą su joje buvusia vinimi ir taip susižalojo), vertina, jog prašoma 1 000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neturtinei žalai atlyginti teisinga ir proporcinga yra 250 Eur suma, kas atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, nustatant 250 Eur sumą, kitoje dalyje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusioji N. D. civiliniame ieškinyje pateikė prašymą atlyginti 650 Eur išlaidas, patirtas parengiant skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo bei civilinį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio išlaidos nelaikytinos turtine žala, o jų išieškojimo klausimas sprendžiamas BPK VIII skyriuje numatyta tvarka.  

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuosprendis, kuriuo byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis), negali būti tapatinamas su išteisinamuoju nuosprendžiu, nurodytu BPK 106 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog G. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostata baudžiamoji byla jam nutrauktina dėl mažareikšmiškumo, konstatavus, kad byloje nustatytos veikos aplinkybės leidžia teigti, jog padaryta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, bet tik formaliai nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio taikymas. Kitaip tariant, pritaikius BK 37 straipsnį ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukiant, toks teismo nuosprendis nelaikytinas išteisinamuoju (BPK 303 straipsnio 1, 5 dalys) ir, sprendžiant teisininko darbo apmokėjimo klausimą, nesudaro pagrindo taikyti BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nukentėjusioji N. D. byloje pateikė dokumentus (SEB banko mokėjimo nurodymus – 2025-11-06 Nr. 1762454779298 ir 2025-10-01 Nr. 1759292551151, UAB „Vakarų juristai“ sąskaitas faktūras - 2025-09-29 serija PC1160 ir 2025-11-05 serija PC1166), iš kurių matyti, kad už skundo dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo bei civilinio ieškinio parengimą N. D. UAB „Vakarų juristai“ bendroje sumoje sumokėjo 650 Eur (2 t., b. l. 65, 66, 67, 68), todėl šios nukentėjusiosios patirtos 650 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš G. K. nukentėjusiosios N. D. naudai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro 2025-11-20 nutarimu (2 t., b. l. 91-94), siekiant užtikrinti pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 54,41 Eur sumai dėl N. D. suteiktų gydymo paslaugų ir nukentėjusiosios N. D. civilinį ieškinį dėl 1 650 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, G. K. turtui – 1) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 706,41 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma (NS) – 840,00 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 706,41 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma (NS) – 840,00 Eur, atsižvelgiant į nukentėjusiajai teismo priteistą 250 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, turtinės žalos nebuvimą bei priteistą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 56,41 Eur sumai, vertę kiekvienoje šių sąskaitų sumažinus nuo 1 706,41 Eur iki 306,41 Eur, taip pat kiekvienoje šių sąskaitų nustatant neišieškomą sumą (NS) – 1 153 Eur (atsižvelgiant, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2026-01-01 yra 1 153 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-10-16 nutarimas Nr. 700)), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų sąlygų, pratęstinas iki tol, kol nukentėjusiajai N. D. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bus atlygintos priteistos žalos. Žalas atlyginus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Daiktiniai įrodymai - kompaktinės laikmenos (3 vnt.) su  vaizdo ir garso įrašais, esančios voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

G. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios N. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. K. nukentėjusiajai N. D. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 56,41 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš G. K. 56,41 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 41 ct) už nukentėjusiajai N. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (56,41 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000.

Siekiant užtikrinti pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 56,41 Eur sumai dėl N. D. suteiktų gydymo paslaugų ir nukentėjusiosios N. D. civilinį ieškinį dėl 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. K. turtą – pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vertę kiekvienoje šių sąskaitų sumažinus nuo 1 706,41 Eur iki 306,41 Eur, taip pat kiekvienoje šių sąskaitų nustatant neišieškomą sumą (NS) – 1 153 Eur, nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų sąlygų, pratęsti iki tol, kol nukentėjusiajai N. D. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bus atlygintos priteistos žalos. Žalas atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Išieškoti iš G. K. nukentėjusiosios N. D. naudai 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų už nukentėjusiajai N. D. byloje suteiktą teisinę pagalbą.

Daiktinius įrodymus - kompaktines laikmenas (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančias voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                 Bronius Vinciūnas