Pranešėjas Eduardas Maškevičius                             Baudž. byla Nr. 1A-283-417/2015

Teisėjas Vandalinas Vainius                                     Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00213-2014-9

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              1.1.7.2.5; 1.1.8.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                            2015 m. rugpjūčio 10 d.                                          

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Arvydo Daugėlos, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,

nuteistajam V. K.,

gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,

nukentėjusiajai V. Š.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Petrui Maceniui,

              viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. (V. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas

              pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. už 2014-03-16 veiką – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą,

              pagal BK 140 str. 2 d. už 2014-07-13 veiką – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-03-16 iki 2014-03-17 ir nuo 2014-07-13 iki 2014-07-14.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Priteista iš V. K. 868,86 euro proceso išlaidų ir 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1068,86 euro nukentėjusiajai V. Š..

                            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

V. K. nuteistas už tai, jog mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį, nežymiai jį sužalojo: 2014-03-16, apie 10.30 val., V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeiminio konflikto metu, virtuvėje tyčia rankos kumščiu sudavė savo žmonai V. Š. į veidą, sugriebęs už plaukų ją pastūmė, dėl to V. Š. atsitrenkė į virtuvės spintelę. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebęs rankomis žmonai už kaklo ją smaugė, dėl to pastarajai padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje. Taip V. K. nežymiai sužalojo žmoną V. Š..

Be to, V. K. nuteistas ir už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį, nežymiai jį sužalojo: 2014-07-13, apie 13.20 val., V. K. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeiminio konflikto metu sugriebęs žmonos V. Š. dešinės rankos riešą ir stipriai jį spausdamas, suko ranką už nugaros bei rankomis spausdamas pastarosios kaklą ją smaugė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką įkando į dešinę ranką bei ją stumdė. Taip V. K. V. Š. padarė išorines kraujosruvas dešinės akies vokų išoriniame kampe, žemiau kairiojo raktikaulio, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, padarydamas V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

              Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. Š. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendį, uždrausti nuteistajam V. K. artintis prie jos ir įpareigoti V. K. gyventi skyrium iki teismo nustatyto laisvės apribojimo laikotarpio arba iki bus išspręstas turto padalijimo klausimas skyrybų byloje. Nurodo, kad ji dėl V. K. naudojamo smurto prieš ją nepilnamečių dukrų akivaizdoje buvo priversta gyventi atskirai. Tačiau grįžus draugei iš komandiruotės, ji vėl turi gyventi viename name su nuteistuoju, kuris nuolat girtauja, ją provokuoja, tarp jų kyla konfliktai, kuriuos mato dukros. Mano, jog siekiant apsaugoti jos ir vaikų interesus būtina uždrausti V. K. artintis prie jos.

              Nuteistasis V. K. atsikirtimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje nukentėjusioji V. Š. ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog asmeniui paskyrus laisvės apribojimą, įstatymas nenumato galimybės taikyti apeliantės nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, jos gali būti taikomos tik jei asmeniui būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas.

                            Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

                            Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

              Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. Š. apeliacinio skundo, apeliantė neginčija teismo nuosprendžio dalies dėl V. K. nuteisimo už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau iš dalies nesutinka su teismo nuteistajam paskirta bausme ir prašo prie paskirtos bausmės papildomai taikyti draudimus ir įpareigojimus V. K., t. y. uždrausti jam artintis prie jos bei įpareigoti V. K. gyventi skyrium iki teismo nustatyto laisvės apribojimo laikotarpio arba iki bus išspręstas turto padalijimo klausimas skyrybų byloje, siekiant apsaugoti jos ir vaikų interesus.

              BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

              Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Bylos duomenimis, V. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelių rūšių bausmės, t. y. viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų. Teismas, nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, V. K. anksčiau neteistas, ir paskyrė V. K. laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojo nuteistąjį per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Teismo nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra vidutinio griežtumo bausmė, kurios esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Be to, teismas papildomai privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai.

Bylos duomenimis, V. K. yra aukštesniojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusiskundimų dėl V. K. netinkamo elgesio seniūnija nėra gavusi nei iš seniūnijos gyventojų, nei iš kaimynų, turi tris dukras, teikia joms išlaikymą, teisiamas pirmą kartą. Taigi nuteistojo socialinė padėtis ir ryšiai patvirtina, jog jis nėra pavojingas. Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. K. teismo paskirta bausmės rūšis ir jos terminas – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, taip pat paskirtas įpareigojimas – per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, atsižvelgiant į tai, jog iš nuteistojo priteista nukentėjusiajai atlyginti neturtinę žalą, kurią nuteistasis galės atlyginti tik toliau dirbdamas ir gaudamas nuolatines pajamas – yra teisinga bausmė, atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, dera su teisingumo principo reikalavimais ir yra pakankama, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo prie teismo paskirtos bausmės – laisvės apribojimo ir nustatyto įpareigojimo papildomai uždrausti V. K. artintis prie jos bei įpareigoti V. K. gyventi skyrium iki teismo nustatyto laisvės apribojimo laikotarpio arba iki bus išspręstas turto padalijimo klausimas skyrybų byloje. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog apeliantės prašomi taikyti draudimai ir įpareigojimai nuteistajam nėra numatyti BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyje, tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios yra taikomos asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleistiems nuo bausmės, arba lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų (BK 67 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju V. K. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė laivės apribojimas.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoj BK straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, todėl teisėjų kolegija pasisako, ar šiuo atveju yra pagrindas nuteistajam papildomai skirti apeliantės prašomą draudimą ir įpareigojimą. iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimu V. K. santuoka su nukentėjusiąja V. Š. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp V. K. ir V. Š. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ja šalys susitarė, kad dukrų gyvenamoji viena nustatyta su V. Š., padalytas santuokos metu gytas turtas. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog žodžiu su V. K. susitarė, jog ji su vaikais gyvens name. Nuteistasis parodė, jog kartu nebegyvena, nuomojasi butą, leido V. Š. gyventi name. Atsižvelgiant į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. nukentėjusioji V. Š. ir nuteistasis V. K. jau išsiskyrė ir kartu viename name nebegyvena, nuteistasis nuomojasi butą, o nukentėjusioji liko gyventi name, taigi apeliantės prašomas įpareigojimas V. K. gyventi skyrium nebetenka prasmės, taip pat netikslinga taikyti ir draudimą V. K. nesiartinti prie V. Š.. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, konfliktai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kildavo tik namuose jiems gyvenant kartu, nesutarimų kilimui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Taigi šalims nutraukus santuoką ir pradėjus gyventi skyrium, tikėtina, kad V. K. neturės pagrindo artintis prie nukentėjusiosios siekdamas smurtauti prieš ją. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam papildomai taikyti apeliantės prašomų draudimų ir įpareigojimų.

              Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios V. Š. atstovas advokatas P. Macenis prašė priteisti iš nuteistojo 60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios V. Š. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pagrindo tenkinti apeliantės atstovo prašymo priteisti turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nėra ir jis atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              nukentėjusiosios V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios V. Š. atstovo advokato P. Macenio prašymą iš V. K. priteisti teisinės pagalbos išlaidas atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Eduardas Maškevičius

Teisėjai                                                                      Arvydas Daugėla

                                                                      Zigmas Pocius