Civilinė byla Nr. e2-9219-1051/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03803-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,
sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
tretiesiems asmenims I. S., R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. L., tretiesiems asmenims I. S., R. S., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: neterminuotai apriboti motinos valdžią S. L. vaiko E. L. atžvilgiu; priteisti iš S. L. išlaikymą E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti E. L. gyvenamąją vietą I. S. ir R. S. šeimoje, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo bei pavesti I. S. ir R. S. šeimai disponuoti mažamečio vaiko E. L. išlaikymui skirtomis lėšomis.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad S. L. gimdžiusi ne vieną kartą, nei vieno vaiko neaugino, todėl S. L. neturi tėvystės įgūdžių. Apribojus motinos valdžią kitų dviejų vaikų atžvilgiu, moteris nesiekė jų susigrąžinti, S. L. nė karto nesidomėjo savo vaikų sveikata, raida, vaikams išlaikymo neteikia. S. L. nuo 2016 metų buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Pateikti duomenys patvirtina, kad situacija šeimoje nesikeičia labai ilgą laiką, yra įsisenėjusi, ir atsakovė S. L. nieko nenori keisti. S. L. stokoja socialinių ir motinystės įgūdžių ne tik pasirūpinti vaiku, bet ir pati savimi. Gyvenamojo būsto problemos tęsiasi ilgą laiką. Atsakovė S. L. nuo 2018-2019 metų iki šiol gyvena su draugu D. G.. Jos gyvenimo sąlygos neatitinka jokių higienos reikalavimų, viename kambarėlyje gyvena trys suaugę žmonės. Name nėra jokių patogumų: vandentiekio, tualeto, elektra atjungta dėl skolų, viduje smalkių kvapas, nešvarūs indai, rūbai, patalynė. Kieme taip pat nėra nei tualeto nei šulinio, iš kur būtų galima pasisemti vandens. Būstas visiškai neatitinka saugumo ir higienos reikalavimų, nėra jokių sąlygų augti ir vystytis vaikui. Mobilios komandos darbo metu, įvertinus S. L. šeimos situaciją, nustatyti rizikos veiksniai: šeimai galimai trūksta supratimo ir įgūdžių veiksmingai funkcionuoti. Tikėtina, kad S. L. negeba ir yra mažai motyvuota, trūksta atsakomybės spręsti problemas, todėl šeimos funkcionavimas negerėja. Būsto, nedarbo problema ignoruojama. Specialistų pastebėjimu, S. L. galimai susitaikė su esama situacija ir nieko nenori keisti. Atsakovės gyvenimo būdas, buities sąlygos, socialinių įgūdžių stoka visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų ir daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Atkreipė dėmesį, kad S. L. šeimoje pokyčių nepastebėta dar nuo 2015 metų. Tuo metu atsakovė gyveno J. rajone. Buvo užfiksuoti atvejai, kai S. L. (duomenys neskelbtini) d. mažametei S. S. būnant 9 mėnesių, atsakovei buvo nustatytas 2,46 prom. girtumas. Atsakovė S. L. mergaite visiškai nesirūpino, buvo nustatyta, jog mergaitė būdama 1 metų ir 2 mėnesių svėrė tik 8 kg., viena nevaikštanti, vos atsistoja, verksminga, buvo stebimas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Mergaitė auga S. L. brolio šeimoje. Motina vaiku visiškai nesidomi, išlaikymo neteikia. Kitam vaikui P. L. gimus buvo įtariama alkoholinis vaisiaus sindromas. Berniuko S. L. visiškai neaugino ir juo nesidomėjo. Tuo metu Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu pripažino, jog atsakovė visiškai nemotyvuota keisti gyvenimo būdo, nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti sūnaus. Šiuo atveju situacija šeimoje lieka nepakitusi. Tik gimusį kūdikį buvo reikalinga atskirti nuo motinos, nes vaikas neturėjo ir neturi sąlygų grįžti į šeimą. Atsakovės gyvenimo sąlygos neužtikrina vaiko poreikių augti saugioje, sveikoje aplinkoje. Atsakovės amoralus gyvenimo būdas, t. y. pastovus nedarbas, alkoholio vartojimas, socialinių įgūdžių stoka, gyvenimas viename kambaryje su sugyventiniu ir jo dėde - daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, jo raidai, žaloja vaiko psichiką. S. L. visiškai nesiruošė vaiko gimimui, neturėjo kūdikio kraitelio, pas gydytojus nuvyko likus mėnesiui iki gimimo; gimus kūdikiui negebėjo savarankiškai juo pasirūpinti, pervystyti, pamaitinti. Nors S. L. buvo kelis kartus kartu nuvykusi į Globos centrą pamatyti savo kūdikį, atnešė maistelio, sauskelnių, tačiau kaip motina neturi visiškai tėvystės įgūdžių ir suvokimo apie vaiko poreikius, jo vystymąsi, raidą. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, mano, jog yra visi CK 3.180 straipsnyje nurodyti pagrindai S. L. apriboti motinos valdžią neterminuotai.
3. Taip pat nurodė, jog S. L. dirba atsitiktinius, pavienius darbus, tačiau kiek uždirba nėra žinoma; moteris pastovių pajamų neturi ir nesiekia jų gauti, nesiekia įsidarbinti, tam, kad galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas bei galėtų tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Ieškovas neturi duomenų dėl atsakovės sveikatos būklės, todėl manytina, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių nedirba ir nesiekia ateityje ką nors keisti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. liepos 21 d. E. L. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta I. S. ir R. S. šeima, todėl atsižvelgiant į tai, tikslinga iki kol įsiteisės sprendimas dėl globos nustatymo, nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamąją vietą nustatyti I. S. ir R. S., šeimoje.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Aurimas Bagavičius palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.
5. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. S. paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Judviejų šeimoje vaikas apsigyveno 2021 m. liepos 21 d., nuo to laiko su vaiko mama neteko bendrauti. Nors nėštumo metu vaiko motina vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu vaikas yra sveikas, naktį miega gerai. Šis vaikas yra vienintelis jos su vyru globojamas vaikas.
6. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. S. paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Sutinka, kad E. L. gyventų judviejų su žmona šeimoje ir toliau. Su vaiku susitvarko puikiai, vaikas naktimis miega gerai. Vaiko motina vaiku nesidomi. Sutinka, jog ir toliau šis vaikas augtų jų šeimoje. Tolimesni šeimos ketinimai yra šį vaiką užauginti kaip savo, svarsto galimybę šį vaiką įsivaikinti.
7. Atsakovė S. L. teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į teismo posėdį jai įteikti tinkamai, t. y. vadovaujantis CPK 130 straipsniu viešo paskelbimo būdu, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Faktinės bylos aplinkybės
8. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., motina yra S. L. (b. l. 7). Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atsakovei neterminuotai buvo apribota motinos valdžia kito jos vaiko – S. S. atžvilgiu, o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atsakovei neterminuotai buvo apribota motinos valdžia kito jos vaiko – P. L. atžvilgiu (b. l. 8-13, 14-18). Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimai Lietuvoje 2021 m. vasario 26 d. rašte užfiksuota informacija, jog S. L. ir D. G. šeimai nuo 2021 m. vasario 26 d. pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, taip pat nurodyta, jog S. L. laukiasi kūdikio, būdama nėščia vartoja alkoholį, galimai nesilanko gydymo įstaigoje (b. l. 19). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir Vaiko klinikos 2021 m. kovo 5 d. raštu informavo ieškovą, kad akušerijos skyriuje (duomenys neskelbtini) d. S. L. pagimdė vyriškos lyties naujagimį. Prašė informuoti ar gimdyvė po stacionarinio gydymo gali vežtis naujagimį į namus, jei ne, prašė sutvarkyti vaiko perkėlimą į globos įstaigą arba rasti budinčius globėjus (b. l. 21). Atvejo vadybos posėdyje 2021 m. kovo 9 d. buvo aptartas šeimos poreikio pagalbai planas, tikslų iškėlimas, siekiant užtikrinti naujagimio saugumą. Sudarytas pagalbos planas šeimai. Posėdžio metu identifikuoti rizikos veiksniai ir apsaugos faktoriai. Nustatyta, jog šeimoje fiksuojami pasikartojantys antro ir trečio lygio rizikos veiksniai (b. l. 22-26). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 26 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir leido paimti mažametį E. L. iš vaiko motinos S. L.. Teismas patvirtinto, jog atlikus naujagimio situacijos vertinimą, nustatyta, kad vaiko motina S. L. neturi tinkamų sąlygų namuose auginti naujagimį, gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai bei gyvybei (b. l. 38-42). S. L. šeimai laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. buvo paskirtas intensyvus mobilios komandos darbas su specialistais. S. L. sutiko priimti mobilios komandos specialistų siūlomą pagalbą, tačiau motyvacija bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais buvo menka. Specialistai rekomendavo S. L. ieškotis darbo, patys teikė S. L. darbo skelbimus, rekomendavo išsinuomoti būstą, tačiau šių rekomendacijų S. L. nevykdė. Moteris niekur nedirba, su sugyventiniu teigia, jog juos tenkina atsitiktiniai pavieniai darbai (b. l. 56-62). SOS vaikų kaimai Lietuva 2021 m. liepos 1 d. raštu informavo, kad buvo suorganizuoti trys atvejo vadybos posėdžiai. Nuo vaiko E. L. paėmimo iš šeimos situacija šeimoje nepasikeitė. Pagalbos plane šeimai iškelti tikslai nebuvo įgyvendinami, šeima geba įvardinti esamus sunkumus, išsako, kad šiai dienai neturi tinkamų sąlygų rūpintis kūdikiu, tačiau nedaro reikalingų žingsnių, kad situacija pasikeistų. Siūlomos pagalbos šeima atsisako. Dažniausiai su S. L. nepavyksta susisiekti, į telefono skambučius neatsako, gyvenamojoje vietoje ją taip pat retai pavyksta rasti. Per laikotarpį nuo kūdikio E. L. gimimo, D. G. oficialiai tėvystės neįteisino, kitų įsipareigojimų, apimančių šeimos gyvenimo kokybės gerinimą taip pat neįgyvendino. Šeimos gyvenamojoje vietoje buities sąlygos nėra gerinamos ir tinkamos gyventi: nėra vandentiekio, kanalizacijos, elektros (teigia, kad elektrą pasijungia nuo kaimynystėje esančių garažų, tačiau šiuo metu yra skoloje, todėl elektra jiems yra atjungta), maistą gamina ant krosnies. 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. birželio 16 d. lankantis šeimoje, abu sugyventiniai rasti neblaivūs, jiems buvo fiksuotas neblaivumas (b. l. 79). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2021 m. liepos 21 d. E. L. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta I. S. ir R. S. šeima (b. l. 85-86). SOS vaikų kaimai Lietuva 2021 m. spalio 20 d. raštu informavo, kad nuo socialinio darbo su šeima pradžios šeimoje nepastebima teigiamų pokyčių: pagalbos planai šeimai nėra įgyvendinami, problemos šeimoje ilgalaikės, pasikartojančios, tėvai neigia esamas problemas ir jų nesprendžia. 2021 m. spalio 18 d. buvo apsilankyta S. L. šeimoje, bendraujant su atsakove buvo pastebėta, jog jai išrautas kuokštas plaukų bei atvykę policijos pareigūnai S. L. nustatė 3,18 prom. girtumą (b. l. 123).
9. Atsakovė S. L. nedirbanti (b. l. 89, 102), 2021 m. kovo 16 d. duomenimis ji buvo registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 90). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2021 m. liepos 16 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, jog 2021 m. gegužės 12 d. S. L. nustatytas 2,08 prom. girtumas, 2021 m. birželio 16 d. nustatytas 1,42 prom. girtumas (b. l. 83-84).
Dėl motinos valdžios apribojimo
10. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
11. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė gimdžiusi ne vieną kartą, nei vieno vaiko neaugino, pagimdžiusi ir šį vaiką atsakovė jo neaugina, nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, atsakovės gyvenimo būdas, buities sąlygos, socialinių įgūdžių stoka visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų ir daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, be to, šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.
13. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
14. Aplinkybės, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata, neteikia išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovė neišreiškė noro ir nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata ir socialiniu gyvenimu, tarpusavio bendravimo su vaiku nėra ir vaikui išlaikymo neteikia. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovė nori auginti vaiką pati ir, kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko E. L. atžvilgiu.
15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiam vaikui (byloje pateikti duomenys byloja, jo dar besilaukdama šio vaiko, atsakovė vartojo alkoholį), nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė turėtų sąlygas, kurios galėtų užtikrinti pačiai auginti savo nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant vaikui tinkamą gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.
16. Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
17. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis
18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
19. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė be E. L., turi dar du nepilnamečius vaikus: S. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei P. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos ji taip pat privalo išlaikyti. Iš teismo sprendimų turinio matyti, jog iš atsakovės vaiko S. S. ir P. L. išlaikymui priteista kas mėnesį mokant po 100 Eur iki vaikų pilnametystės, (b. l. 8-13, 14-18). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, ir 2021 m. kovo 16 d. duomenimis, ji buvo registruota užimtumo tarnyboje.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
22. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi sveikatos problemų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju, atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos nepilnamečio vaiko, kuri negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų (globėjų), poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.
23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta 100 Eur suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, ir atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovės S. L. kitiems nepilnamečiams vaikams yra priteistas toks pat 100 Eur dydžio išlaikymas, o pati atsakovė yra darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų apie galimas jos rimtesnes sveikatos problemas, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės S. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. L. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 10 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytojais paskirtini laikinieji globėjai I. S. ir R. S. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
24. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
25. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
26. Šiuo metu E. L. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinaisiais globėjais yra paskirta I. S. ir R. S. šeima. Ieškovas prašo nustatyti E. L. gyvenamąją vietą I. S. ir R. S. šeimoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo, todėl nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje E. L. buvimo vietoje, pas laikinuosius globėjus – I. S. ir R. S. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini), K. seniūnija, R. rajonas.
Kiti klausimai
27. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 4961 straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė S. L. būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo bei patenkinus ieškinio dalį dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, iš atsakovės S. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75,00 Eur žyminis mokestis už tėvų valdžios apribojimą, 27,00 Eur ((100 Eur x 1 vaikas) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. - žyminis mokestis už priteistą išlaikymo dydį vaikui, viso 102,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 10,35 Eur, todėl iš atsakovės S. L. valstybei priteistinos 10,35 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 4961 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytojais paskirti laikinuosius globėjus - I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio vaiko E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinuosius globėjus – I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini), K. seniūnija, R. rajonas.
Priteisti iš atsakovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 112,35 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 35 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Irma Valiuškienė