Baudžiamoji byla Nr. e1-190-885/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00049-2021-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

 (S)

                                                                                         1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.2.17.1.3; 2.12.1.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąją byla, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Baltarusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

 A. M., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2021 m. kovo 15 d., apie 13.00 val., vykdamas krovininiu automobiliu – vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį kelyje A3 (Vilnius-Minskas), (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs vilkiko kabinoje dokumentų portfelyje 14 000 Eur ir prie savęs laikomoje piniginėje 8 500 Eur, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 22 500 Eur grynųjų pinigų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Kaltinamasis A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nežino tikslios pinigų deklaravimo tvarkos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tik žino, kad reikia grynuosius pinigus nuo kažkokios sumos deklaruoti, bet tiksliai nežino nuo kokios. Kadangi niekada nėra vežęs didelės pinigų sumos, todėl kažkaip ir nesidomėjo. Tik vakar sužinojo, kad reikia deklaruoti pinigų sumą, kuri viršija 10 000 Eur. Taip pat gali pasakyti, kad niekada nėra vežęs daugiau nei 10 000 Eur, vakar buvo pirmas kartas. Dirba Baltarusijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Šioje įmonėje dirba apie 2 metus. Prieš tai dirbo įvairiose įmonėse vairuotoju, darbo stažas vairuotoju yra daugiau nei 20 metų. Dažniausiai jo, kaip vairuotojo, maršrutai būdavo ir būna į Ukrainą, Rusiją, taip pat pervežimai Baltarusijos viduje. Pagal įmonės nurodymą 2021 m. kovo 15 d., apie 12.00 val., kroviniu automobiliu – vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Ošmeno miesto, Baltarusijoje, kuris yra 20 km iki Lietuvos ir turėjo važiuoti į Klaipėdos uostą pasikrauti krovinio ir pargabenti jį į Baltarusiją. Tokiu maršrutu į Lietuvą važiuoja kiekvieną savaitę, jau 1,5 metų. Tą pačią dieną, apie 13.00 val. buvo Lietuvos pasienyje. Kaip įprastai priėjo prie muitininko langelio ir pateikė dokumentus – leidimą, pasą ir transporto priemonės dokumentus. Po to muitininkas jam pasakė eiti prie transporto priemonės ir laukti kol jis ateis, nes bus atliktas muitinis tikrinimas. Po kiek laiko atėjo muitininkas ir pasakė, kad jis atidarytų puspriekabę – konteinerį. Jis atidarė, muitininkas pasižiūrėjo ir uždarė. Po to muitininkas sako, kad eis dabar pasižiūrėti vilkiko kabinos. Jis į vilkiką įlipo iš keleivio pusės, muitininkas iš vairuotojo pusės. Įlipęs į vilkiko kabiną, muitininkas pradėjo ją apsižiūrėti, pradėjo tikrinti daiktus. Po to jis pamatė ant gulto dokumentų portfelį ir paėmė jį. Atidaręs jį pradėjo apžiūrinėti ten esančius dokumentus ir tarp jų užčiuopė voką su pinigais. Kai pamatė voką su pinigais, muitininkas jo paklausė, kiek čia. Jis atsakė, kad 17 000 Eur, nes susimaišė, kiek pinigų buvo įdėjęs į voką, o kiek – piniginėje. Taip pat iš jaudulio jis pasakė, kad čia ne jo pinigai, o kito asmens, nors iš tikrųjų tai jo asmeniniai pinigai. Daugiau muitininkas nieko neklausė, tik pasakė, kad reikėjo tuos pinigus uždeklaruoti. Jis muitininko paklausė, ar galima dabar uždeklaruoti, jis atsakė, kad jau per vėlu. Po to muitininkas nusiuntė jį į rentgeną, o pats paėmęs voką su pinigais išėjo. Po kiek laiko muitininkas grįžo prie jo, jis stovėjo eilėje prie rentgeno. Muitininkas pasakė, kad ne 17 000 Eur, o 14 000 Eur, jis paklausė kur kiti pinigai. Jis tada jam pats savanoriškai iš piniginės, laikomos prie savęs ištraukė likusius 8 500 Eur ir juos padavė. Muitininkas pasiėmęs pinigus pasakė, kad atvažiuos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ir aiškinsis, o pats išėjo. Papildomai nurodė, kad 22 500 Eur tai jo asmeninės santaupos, jas vežėsi su savimi, nes planavo Vilniuje įsigyti automobilį AUDI A4, 2017 m. Šio automobilio jis dar nematė, bet jo pažįstamas Vilniuje jį apžiūrėjo ir sakė, kad neblogas, dėl to tuos pinigus ir vežėsi, nes jeigu jam būtų tikęs, būtų nusipirkęs. Taip pat pažymėjo, kad tikrai neplanavo daryti kontrabandos, nes jeigu būtų planavęs tai daryti, būtų pinigus paslėpęs. Taip pat prašo pinigų nekonfiskuoti, nes tai visos jo šeimos gyvenimo santaupos. Labai gailisi, kad taip atsitiko, kad neuždeklaravo pinigų (1 t., b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. B. nurodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyriausiuoju inspektoriumi. Pagal savo darbo funkciją atlieka kelio poste pravažiuojančių keleivių, transporto priemonių fizinį, dokumentinį tikrinimą ir krovinio įforminimą. 2021 m. kovo 15 d., 9.00 val., pradėjo darbą kelio poste. Kaip įprastai, darbo laiku dirbo įvairiose darbo vietose. Nuo 12.00 val. iki 15.00 val. buvo paskirtas dirbti atvykstančių tuščių krovininių automobilių importo kanale, kuris yra pažymėtas numeriu „1“. Į šį kanalą atvyksta krovininiai automobiliai, kurie negabena krovinių, yra tušti. Apie 13.00 val. prie jo darbo vietos, langelio, atėjo vyriškis, kuris padavė savo pasą ir transporto priemonės dokumentus. Peržiūrėjęs dokumentus pamatė, kad į atvykstančių tuščių krovininių automobilių importo kanalą krovininiu automobiliu – vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko Baltarusijos Respublikos pilietis A. M.. Suvedęs pateiktų dokumentų duomenis į sistemą, vairuotojui pasakė, kad eitų prie transporto priemonės ir lauktų jo, nes atliks transporto priemonės muitinį tikrinimą. Nuėjęs prie transporto priemonės iš pat pradžių apžiūrėjo puspriekabę ar ji tikrai tuščia ir uždavė standartinius klausimus, ar neveža alkoholio, cigarečių virš normos ribų. Vairuotojas į jo klausimą atsakė, kad normų neviršija. Tada vairuotojui pasakė, kad eis pasižiūrėti vilkiko kabinos. Jis į vilkiko kabiną įlipo iš vairuotojo pusės, o vairuotojas iš keleivio pusės. Įlipus į kabinetą pradėjo vilkiko tikrinimą, apžiūrėjo ten esančias daiktadėžes ir ant gulto, kuris yra už vairuotojo ir keleivio sėdynių, pamatė dokumentų portfelį. Jis paėmė šį portfelį ir atidaręs pamatė daug dokumentų, vokų ir pradėjo juos vartyti. Pamatė, kad vairuotojas sunerimo, prikišęs rankas padėjo jam vartyti tuos dokumentus ir vis sakė, kad „čia dokumentai“, „čia vėl dokumentai“ ir pan. Iš jo elgsenos suprato, kad šiame portfelyje kažkas gali būti, nes pajuto nenorą, kad jis viską peržiūrėtų. Ir tada vartydamas tuos dokumentus jis užčiupo perlenktą voką, jį praskleidė ir ten pasimatė grynieji pinigai. Jis vairuotojo paklausė, kas čia, jis atsakė, kad pinigai ir kad kažkas paprašė jo pervežti, tačiau neįvardino, kas jo paprašė. Tada jis paklausė, kiek čia pinigų, jis atsakė, kad 17 000 Eur. Paklausė, ar daugiau jų neturi, jis atsakė, kad ne. Tada vairuotojas pradėjo prašyti, kad jį paleistų, nes sakė, kad turės problemų, nes čia ne jo pinigai. Jis į jo kalbas nesivėlė, tik paklausė, ar jis nežinojo, kad reikia juos deklaruoti. Jis atsakė, kad žinojo. Dar vėliau kelis kartus jo prašė, ar negali juos uždeklaruoti, bet jis atsakė, kad jau per vėlu. Po šių kalbų, paėmė voką su pinigais ir pasakė, kad jis transporto priemonę pastatytų už užkardo ir lauktų jo, o jis telefonu apie įvykį pranešė pamainos viršininkui. Pakalbėjus su pamainos viršininku nutarė transporto priemonę nusiųsti į rentgeną. Grįžo prie vairuotojo ir pasakė, kad važiuotų į rentgeną. Jis nuėjo pas pamainos viršininką ir kartu su juo perskaičiavo pinigus ir suskaičiavo ne 17 000 Eur, o 14 000 Eur. Tada pasitaręs su pamainos viršininku nutarė nueiti dar detaliau patikrinti transporto priemonės kabiną ir apieškoti jį. Kadangi jis nurodė klaidingą pinigų sumą voke, kilo įtarimas, kad dar liko pinigų vilkiko kabinoje. Kai jis nuėjo, vairuotojas stovėjo eilėje prie rentgeno, priėjęs prie jo pasakė, kad jį apžiūrės. Jis iškart matyt suprato, kad bus rasta jo piniginė, todėl iškart pasisakė, kad piniginėje turi pinigų, įvardijo 8 500 Eur. Vairuotojui padavus iš piniginės šiuos pinigus, grįžo pas pamainos viršininką. Kartu su juo perskaičiavo pinigus, suskaičiuota suma sutapo su vairuotojo nurodyta pinigų suma. Šiuos 8 500 Eur įdėjo į voką, prie kitų 14 000 Eur. Po to iškart apie įvykį pranešė Muitinės kriminalinei tarnybai. Taip pat nori pasakyti, kad pagal taisykles pinigai viršijantys 10 000 Eur sumą privalo būti uždeklaruoti. Asmuo, gabenantis pinigus tai gali padaryti užpildydamas išankstinę deklaraciją internetu ir atvykus į postą pateikęs išankstinės deklaracijos numerį. Kitas būdas, atvykęs į postą asmuo, gabenantis pinigus privalo paprašyti deklaracijos formą ir ją užpildyti poste. Pastarasis būdas dažniausiai pasitaikantis. Muitinės pareigūnai neprivalo klausti kiekvieno vykstančio asmens, ar jis turi deklaruojamų pinigų, kadangi čia yra kiekvieno asmens pareiga juos deklaruoti (1 t., b. l. 24-25).

2021 m. kovo 15 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis kelyje A3 (Vilnius-Minskas), (duomenys neskelbtini), bei jame stovintis krovininis automobilis – vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-13).

2021 m. kovo 16 d. apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėti grynieji pinigai – 22 500 Eur, kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1 t., b. l. 14-20).

2021 m. kovo 16 d. VSAT duomenų išraše užfiksuoti, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 15 d. A. M. daugkartiniai vykimai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (1 t., b. l. 30-35).

BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Pagal šią įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu, nepateikiant muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepiant nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, – kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas kitais būdais (pvz. panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan.).

Minėti duomenys yra pakankami išvadai, kad A. M. kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, tačiau jų nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei. Byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. M., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, žinojo apie pareigą deklaruoti gabentus 22 500 Eur grynais pinigais, tačiau sąmoningai to nepadarė, pinigų muitinės kontrolei nepateikė.

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punktas nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją. Šių teisės normų pagrindu A. M. gabenti 22 500 Eur grynais pinigais yra privalomi pateikti (pateikiant deklaraciją) muitinės kontrolei daiktai, tačiau muitinės kontrolei pateikti nebuvo. Gabenta suma akivaizdžiai viršija 250 MGL dydį. Veika baigta, nes, atsiradus pareigai deklaruoti vežtus pinigus, kaltinamasis A. M. to nepadarė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė vežtų grynųjų pinigų kiekį, savo pareigą juos deklaruoti, tačiau to sąmoningai nepadarė, siekdamas pervežti pinigus per valstybės sieną jų nedeklaruojant. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad nustatyti ankščiau įvardyti A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

A. M. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašo leistį sumokėti dalimis per 20 mėnesių, nes jo atlyginimas yra 800 Eur (1 t., b. l. 57). Teismas sprendžia, kad yra visos būtinosios teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytą žalą), A. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į gabentų grynųjų pinigų sumą, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus. Taip pat atsižvelgia į tai, kad A. M. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jis teisiamas pirmą kartą, A. M. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skiriama minimalaus dydžio bauda numatyta už sunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą) – 150 MGL (7 500 Eur).

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamajam A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) ir konfiskuotina 3 000 Eur suma.

Kaltinamojo A. M. prašymas, jam skirtą baudą leisti sumokėti dalimis per 20 mėnesių laikotarpį, atmestinas, kadangi baudos sumokėjimas ir konfiskuotina suma išskaičiuotina iš A. M. gabentų grynųjų pinigų – 22 500 Eur (pripažino savo santaupomis), kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi suma (14 500 Eur) grąžintina kaltinamajam.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) (septynių tūkstančius penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę 100 MGL (5 000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš A. M. konfiskuoti 3 000 Eur (trijų tūkstančius eurų) sumą.

Paskirtos baudos sumokėjimą ir konfiskuotiną sumą išskaičiuoti iš A. M. gabentų grynųjų pinigų – 22 500 Eur, kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o likusią sumą 14 500 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus eurų) grąžinti A. M. ir laikyti jį atlikusiu bausmę.

A. M. išaiškinti kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

3. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                           Arūnas Bartkus