Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-784-270/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-784-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4;2.7.4.5;2.1.1;2.1.2;2.14.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. sausio 25 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jo atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, vertėjui Leonardui Vilkui, išnagrinėjęs D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

D. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2015-08-25 apie 15.55 val., Kirtimų g. 41, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „DAF XF 405FT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, nepaliko tarpo iš šono, kliudė įvažiavimo į teritoriją vartus ir juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. apklaustas teisme neneigė aplinkybės, kad jis 2015-08-25 apie 15.55 val., Kirtimų g. 41, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „DAF XF 405FT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kliudė įvažiavimo į teritoriją vartus. Neigė kaltę, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Paaiškino, kad negalėdamas apsisukti gatvėje, paprašė netoli stovinčio asmens, kad jį įleistų į teritoriją, adresu Vilniuje, Kirtimų g. 41, kad galėtų apsisukti ir toliau nuvykti į galutinį tašką. Jam grįžtant į automobilį, už jo stovėję automobiliai signalizavo atlaisvinti įvažiavimą. Kadangi automobilių aplinkui buvo daug, įvažiavimas į teritoriją buvo labai siauras, jis stengėsi vairuoti atsargiai. Per kitų automobilių garsinį signalizavimą neišgirdo, o dėl didelių automobilio ir puspriekabės gabaritų nepajautė, kaip užkabino įvažiavimo vartų stulpą ir jį truputį sulenkė. Priėjęs asmuo, buvęs sargo būdelėje, pradėjo jam nesuprantama kalba kalbėti ir šaukti ir kažką rodyti gestais, dėl ko jam kilo stresas. Iš gestikuliavimo suprato, kad gali tęsti važiavimą. Prie išvažiavimo iš teritorijos buvusį asmenį, truputį kalbėjusį lenkiškai, jis informavo apie atsitikimą prie įvažiavimo, tačiau ir šis asmuo jam leido važiuoti toliau, nieko nekalbėjęs apie tai, kad jis turėtų likti teritorijoje, taip pat šiam asmeniui jis rodė kelionės lapą, kuriame buvo užrašytas išsikrovimo adresas, į kurį jis turėjo važiuoti. Jis yra jaunas vairuotojas,  teises turi tik pusė metų, tai buvo jo pirma kelionė, todėl dėl patirties stokos jis pasimetė. Tai įvyko nesusipratimas dėl kalbos. Tikslo pasišalinti neturėjo, nes  jo automobilis draustas, jis pats buvo blaivus, o jo išsikrovimo vieta buvo netoliese esančioje teritorijoje, kilometro atstume, apie kurią jis klausė, nurodydamas adresą, įvykio vietoje buvusių asmenų, kaip iki ten nuvykti. Todėl pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo tikslo.

Paaiškinime tyrimo metu D. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklaustas teismo posėdyje (b.l. 23).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. S. paaiškino, kad 2015-08-25 jam dirbant apsaugos darbuotoju, adresu Kirtimų g. 41, Vilniuje, į teritoriją įvažiavęs krovininis automobilis kliudė teritorijos vartus ir juos apgadino. Jis įleidęs krovininį automobilį, išgirdo vartų braškėjimą ir pamatė stovintį automobilį, kuris įvažiavo į vartus. Tuo metu buvo didelis mašinų srautas. Vairuotojas išlipo iš savo automobilio. Jis vairuotojui parodė, kad šis atsistotų į šoną, o pats tuo metu nuėjo kviesti policijos. Policijai atvykus po pusvalandžio, krovininio automobilio vairuotojas jau buvo išvažiavęs. Jis pravažiavęs teritoriją išvažiavo pro kitus vartus. Kito posto budėtojas suprato ką kalbėjo vairuotojas, nes jis kalbėjo lenkiškai, rodė šiam kelialapį. Antro posto darbuotojui nebuvo žinoma apie sugadintus vartus, nes jam nepavyko iki darbuotojo prisiskambinti. Patvirtino, kad kliudžius vartus, jis vairuotojui gestu parodė stotis į šoną, pasakė lietuviškai, kad eina kviesti policiją, ranka rodė, jog skambins, tačiau galimai krovininio automobilio vairuotojas ne taip jį suprato.

Į eismo įvykio vietą atvykusių Vilniaus apskrities vyriausojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnų tarnybiniame pranešime, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko 2015-08-25, kurio metu krovininio automobilio „DAF XF 405FT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe vairuotojas kliudė įvažiavimo į teritoriją vartus ir juos apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasitraukė (b.l. 3,5-6).

Vaizdo įrašu užfiksuota, kad 15.55 val.  įvyksta krovininio automobilio ir vartų kontaktas, krovininis automobilis stovi ir 15.57 val. pradeda važiuoti nesustodamas per teritoriją.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad 2015-08-25 15.55 val. Lenkjos automobilis „DAF XF 405FT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją kliudė ir deformavo vartus, vartų stovą, kelio užtvaros valdymo mechanimą, vertų remonto darbų vertė sudaro 315 eurų (b.l. 8).

D. K. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. paaiškinimais tyrimo metu bei teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5-6), vaizdo įrašu, kitais byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, kad D. K. 2015-08-25 apie 15.55 val., Kirtimų g. 41, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „DAF XF 405FT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, nepaliko tarpo iš šono, kliudė įvažiavimo į teritoriją vartus ir juos apgadino. D. K. pažeidė KET 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Būtent šis D. K. padarytas pažeidimas ir nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto apgadinimą.

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, ir t. t.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš byloje esančių įrodymų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog įrenginio sugadinimai nėra labai žymūs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala nėra didelė, eismo įvykis savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Pats D. K. nuo pat tyrimo pradžios teigė, jog pasišalinti iš įvykio vietos tyčios neturėjo, o nesusiptarimas įvyko dėl kalbos nemokėjimo, nes jis yra Lenkijos Respublikos pilietis, pažymėdamas, kad ir teritorijoje buvę asmenys po įvykio nieko nedarė, kad jį sustabdytų, išleido iš įmonės teritorijos. Bylos duomenys, teisme apklaustas liudytojas A. S. nepaneigė  D. K. paaiškinimų, kad po įvykio šis bandė bendrauti su teritoriją saugojusiais asmenimis, kurių vienas rankų gestais (mostais) parodė jam važiuoti ir jis, supratęs, kad rodoma važiuoti toliau, nes ir kitas darbuotojas jokių pretenzijų prie išvažiavimo iš teritorijos jam nereiškė, todėl jis pagalvojęs, kad pažeidimų nėra, nuvažiavo. Aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. po įvykio bandė bendrauti su tuo metu teritorijoje buvusiais įmonės darbuotojais (sargais), kurie buvo informuoti apie įvykį, tik patvirtina, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Byloje surinkta medžiaga, vaizdo įrašas, liudytojo paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kontaktas tarp automobilio ir vartų buvo, tačiau objektyvių duomenų, jog vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, byloje nėra, juolab, jog ir liudytojas A. S. patvirtindamas turto sugadinimo aplinkybes, nurodė, jog vairuotojo elgesiui nuvažiuojant iš įvykio vietos galėjo turėti įtakos, t.y. neteisingam įvykio aplinkybių suvokimui, kalbos nežinojimas ir negalėjimas susikalbėti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu D. K. veiksmuose tyčios pasišalinti nebuvo, įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių jo kaltę tyčia pasišalinus iš įvykio vietos, byloje nėra, jo teiginiai nepaneigti, todėl byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina D. K. veiksmuose nenustačius minėto pažeidimo sudėties ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, į padarytą žalą. D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą dėl turto sugadinimo jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į pažeidėją charakterizuojančius duomenis - D. K. ankščiau Lietuvos Respubliko teritorijoje nebuvo baustas administracine tvarka, dirbantis ir darbdavio charakteriuojamas teigiamai, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant jam už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą minimalaus dydžio baudą.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 286-287 str., teismas

n u t a r i a:

D. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 (dvidešit aštuonių) eurų dydžio baudą.

D. K. bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 3022-3024 str.).

Teisėjas                                                                                                                                                Olegas Zaicevas

Nuorašas tikras