Administracine byla Nr. A¹⁴⁶-1276/2010

                               Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 35.2 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkricio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko, Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,

dalyvaujant pareiškejo atstovei Gedmantei Klenauskytei,

atsakovo atstovei Onutei Adulcikienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prašyma atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes tarybai del ipareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

 

I.

 

pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma (b. l. 2-3) ir praše ipareigoti Vilniaus miesto savivaldybes taryba igyvendinti Vietos savivaldos istatymo  33 straipsnio 1 dalies nuostatas bei patvirtinti seniunaitijas.

Pareiškejas paaiškino, kad Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio 9 dalyje itvirtintas savivaldybes gyventoju dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybes reikalus principas, pagal kuri savivaldybes institucijos sudaro salygas savivaldybes gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimu projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, vieša peticiju nagrinejima, skatina kitas pilietines iniciatyvos formas. Šio istatymo VIII skirsnyje nustatyta viena iš gyventoju dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybes reikalus formu - gyvenamosios vietoves bendruomenes interesu atstovavimas per seniunaitiju gyventoju išrinktus atstovus, taciau tam, kad butu galima pasinaudoti šia istatymo suteikta teise, visu pirma turi buti sudarytos seniunaitijos. Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog iš seniunijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamuju vietoviu ar ju daliu yra sudaromos seniunaitijos. Seniunaitiju sudarymo projekta rengia seniunas ir teikia savivaldybes administracijos direktoriui. Ši projekta tvirtina savivaldybes taryba savivaldybes administracijos direktoriaus teikimu. I Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2009 m. gegu˛es 21 d. posed˛io darbotvarke buvo itrauktas sprendimo projektas „Del seniunaitiju sudarymo, Seniunaiciu rinkimu tvarkos aprašo ir Seniunaiciu sueigos nuostatu tvirtinimo“, taciau sprendimas del seniunaitiju sudarymo iki šiol nera priimtas. Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje 2009 m. bir˛elio 18 d. reikalavimu Nr. 1R-63 (toliau – ir Reikalavimas Nr.1R-63) informavo Vilniaus miesto savivaldybes taryba apie šiuos istatymo pa˛eidimus, reikalaudamas nedelsiant igyvendinti Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtinti seniunaitijas. Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad kolegialus savivaldybes administravimo subjektas Vyriausybes atstovo reikalavima turi apsvarstyti artimiausiame posedyje (bet ne veliau kaip per viena menesi) nuo reikalavimo gavimo dienos ir apie priimta sprendima ji informuoti per 10 dienu nuo sprendimo priemimo dienos. I artimiausio (2009 m. liepos 1 d.) Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posed˛io darbotvarke Vyriausybes atstovo Reikalavimo Nr.1R-63 svarstymas nebuvo itrauktas. Taip pat nebuvo pateiktas prašymas pratesti šio Reikalavimo ivykdymo termina. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2006 m. gegu˛es 31 d. nutartis adm. byloje Nr. A¹⁶-981/2006; 2006 m. gruod˛io 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A⁴-2158/2006; 2008 m. bir˛elio 2 d. sprendimas adm. byloje Nr. A⁵⁵⁶ -868/2008) pareiškejas pa˛ymejo, kad toks administravimo subjekto elgesys (sprendimo nepriemimas nustatytu laiku) laikytinas neveikimu, o  Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas ipareigoja Vyriausybes atstova kreiptis i teisma del savivaldybes  administravimo subjekto neveikimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba su pareiškejo prašymu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime (b. l. 16-18) paaiškino, kad Vietos savivaldos istatymo naujoje redakcijoje, isigaliojusioje nuo 2008 m. spalio 1 d., atsirado naujas institutas – gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovas – seniunaitis. Tuo tarpu ankstesneje, iki 2008 m. spalio 1 d. galiojusioje Vietos savivaldos istatymo 32 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad gyvenamosios vietoves ar keliu gyvenamuju vietoviu bendruomenes atstovai gali išsirinkti gyvenamosios vietoves bendruomenes atstova (atstovus) savivaldybes tarybos nustatyta tvarka. Pagrindinis gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovo u˛davinys – rupintis bendruomenes interesais ir atstovauti bendruomenei seniunijoje, prireikus – ir savivaldybes institucijose bei savivaldybes teritorijoje veikianciose valstybes istaigose, taip pat supa˛indinti seniunijos, kuriai priskirta bendruomenes teritorija, seniuna apie viešus bendruomenes reikalus. Jeigu reikalai susije su seniuno veikla, gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovas gali apie juos pranešti merui.

Ankstesnes redakcijos Vietos savivaldos istatyme (33 straipsnyje) buvo nustatytos gyvenamosios vietoves atstovo teises ir pareigos: atstovauti bendruomenes interesams seniunijoje, savivaldybes institucijose ir savivaldybes teritorijoje veikianciose valstybes istaigose; teikti informacija atstovaujamos bendruomenes gyventojams apie savivaldybes instituciju, savivaldybes administracijos ir jos padaliniu, kitu savivaldybes viešojo administravimo subjektu, apskrities viršininko administracijos ir jos padaliniu bei Vyriausybes atstovo funkcijas, ju darbo laika ir darbo tvarka; skatinti bendruomene pri˛iureti gyvenamosios vietoves teritorija (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastrukturos objektus), pletoti bei organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kulturini ir sportini gyvenima; prireikus organizuoti gyventoju apklausas ir gyventoju susitikimus su tarybos nariais, seniunu, savivaldybes administracijos direktoriumi arba šio igaliotu atstovu, kitais savivaldybes bei valstybes instituciju atstovais. Dabar galiojancios Vietos savivaldos istatymo redakcijos (34 straipsnis) nustatytos seniunaiciu teises ir pareigos iš esmes atitinka bendruomenes atstovams istatymo priskirtas teises ir pareigas: seniunaitis atstovauja seniunaitijos gyventoju interesams seniunijoje, savivaldybes institucijose ir savivaldybes teritorijoje veikianciose valstybes istaigose; skatina seniunaitijos gyventojus pri˛iureti gyvenamosios vietoves teritorija (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastrukturos objektus), pletoti ir organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kulturini ir sportini gyvenima ir t .t.

Atsakovas pa˛ymejo, kad Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2006 m. bir˛elio 28 d. sprendimu Nr. 1-1242 „Del gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovu rinkimo tvarkos tvirtinimo“ vadovaudamasi tuo metu galiojusiomis Vietos savivaldos istatymo nuostatomis yra patvirtinusi Gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovu rinkimo tvarka (toliau – ir Bendruomenes atstovu rinkimo tvarka) bei Seniuniju tarybu nuostatus. Bendruomenes atstovu rinkimo tvarkos 4 punkte nustatyta, jog bendruomenes atstovai yra renkami ketveriems metams.  Vadovaudamiesi Bendruomenes atstovu rinkimo tvarkos nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybes seniuniju gyvenamosios vietoves ar keliu gyvenamuju vietoviu bendruomeniu gyventojai yra išrinke bendruomenes atstovus ketveriems metams. Remiantis Seniuniju tarybu nuostatu 3 punktu, iš seniunijai priskirtu gyvenamuju vietoviu atstovu 4 metams buvo išrinktos seniuniju tarybos. Taigi, anot atsakovo, išrinktu gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovu ir seniuniju tarybu igaliojimai šiai dienai nera pasibaige ir šios institucijos vykdo Vietos savivaldos istatymu jiems priskirtas funkcijas.

Atsakovas pa˛ymejo, kad istatymu leidejas, ivesdamas seniunaiciu instituta ir nustatydamas seniunaiciu rinkimo tvarka, nenustate jau išrinktu bendruomenes atstovu igaliojimu pasibaigimo atveju ir tvarkos. Del šios naujajame Vietos savivaldos istatyme atsiradusios teisiniu santykiu reglamentavimo spragos lieka neaiškus jau išrinktu bendruomenes atstovu teisinis statusas.

Atsakovo manymu, tuo atveju, jei teismas patenkintu pareiškejo prašyma ir ipareigotu Vilniaus miesto savivaldybes taryba patvirtinti seniunaitijas, del to atsirastu teises normu kolizija, kuomet iš esmes vienodi teisiniai santykiai butu reglamentuojami skirtingai. Pasak atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybes taryba neturi jokio teisinio pagrindo naikinti 2006 m. bir˛elio 28 d. sprendima Nr. 1-1242, nes remiantis šiuo sprendimu patvirtintos Bendruomenes atstovu rinkimo tvarkos nuostatomis išrinktu  bendroves atstovu igaliojimai nera pasibaige, o Vietos savivaldos istatyme nera nustatyta išrinktu bendruomenes atstovu igaliojimu pasibaigimo tvarka. Del šios prie˛asties savivaldybes taryba negali igyvendinti Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatu ir sudaryti seniunaitiju. Vilniaus miesto savivaldybe del Vietos savivaldos istatymo nuostatu, reglamentuojanciu seniunaitiju sudaryma ir seniunaiciu statusa, pakeitimo arba panaikinimo ne karta kreipesi i Lietuvos Respublikos Seima, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Vidaus reikalu ministerija ir Lietuvos savivaldybiu asociacija, taciau šis klausimas kol kas nera išsprestas (iš minetu instituciju nera gautas atsisakymas inicijuoti siulytas Vietos savivaldos istatymo pataisas).

Atsakovas teige nevengiantis vykdyti Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatu ir yra atlikes nema˛ai proceduru. Pavyzd˛iui, seniunai yra pateike seniuniju suskirstymo seniunaitijomis projektus. Šiam suskirstymui pritarta Vilniaus miesto savivaldybes tarybos kolegijos 2009 m. gegu˛es 7 d. protokoliniu nutarimu Nr. 21-266 „Del administracijos direktoriaus isakymo projekto „Del Tarybos sprendimo projekto „Del seniunaitiju sudarymo, Seniunaiciu rinkimu tvarkos aprašo ir seniunaiciu sueigos nuostatu tvirtinimo“. Seniunaitiju sudarymo projektui taip pat pritare Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktorius 2009 m. gegu˛es 8 d. isakymu Nr. 30-812 „Del Tarybos sprendimo projekto „Del seniunaitiju sudarymo, Seniunaiciu rinkimu tvarkos aprašo ir seniunaiciu sueigos nuostatu tvirtinimo“. Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2009 m. gegu˛es 6 d. posedyje Nr. 36 (posed˛io protokolas Nr. 2-36) nusprende pradeti sprendimo projekto „Del seniunaitiju sudarymo, Seniunaiciu rinkimu tvarkos aprašo ir seniunaiciu sueigos nuostatu tvirtinimo“ svarstymo procedura, projekta svarstyti Savivaldos pletojimo, ryšiu su visuomene ir viešosios tvarkos komitete. Atsakovas akcentavo, jog savivaldybes taryba atliko tam tikras proceduras, igyvendinant Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas del seniunaitiju sudarymo, taciau del išvardytu prie˛asciu ir aplinkybiu neturi teisinio pagrindo naikinti ar sustabdyti gyvenamuju vietoviu bendruomenese išrinktu ir veikianciu bendruomenes atstovu igaliojimu ir del šios prie˛asties negali igyvendinti Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies  nuostatu.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškejo skunda patenkino ir ipareigojo Vilniaus miesto savivaldybes taryba per tris menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos igyvendinti Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtinti  seniunaitiju sudarymo projekta (b. l. 76-79).

Teismas nustate, kad gincas kiles del to, ar Vilniaus miesto savivaldybes taryba privalo igyvendinti Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtinti seniunaitiju sudarymo projekta.

Ištyres pateiktus i byla irodymus teismas nustate, kad i Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2009 m. gegu˛es 21 d. posed˛io darbotvarke (9 punktas) buvo itrauktas sprendimo projektas „Del seniunaitiju sudarymo, Seniunaiciu rinkimu tvarkos aprašo ir Seniunaiciu sueigos nuostatu tvirtinimo“, taciau sprendimas del seniunaitiju sudarymo nepriimtas (b.l.5-7). Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2009 m. bir˛elio 18 d. reikalavimu Nr. 1R-63 (b. l. 4) pareikalavo, kad Vilniaus miesto savivaldybes taryba nedelsdama igyvendintu Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtintu seniunaitijas. I artimiausio (2009 m. liepos 1 d.) Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posed˛io darbotvarke Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje Reikalavimo Nr.1R-63 svarstymas  nebuvo itrauktas (b. l. 8-10), prašymo pratesti šio Reikalavimo  ivykdymo termina atsakovas nepateike.

Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nustatancia, kad  administracinis teismas sprend˛ia gincus del teises viešojo administravimo srityje, taip pat šio straipsnio 2 dalimi, numatancia, kad teismas nevertina gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu, o tik nustato, ar konkreciu atveju nebuvo pa˛eistas istatymas ar kitas teises aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei u˛daviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus, pirmosios instancijos teismas sprendime pa˛ymejo, jog jis nevertins Vilniaus miesto savivaldybes tarybos atsisakymo patvirtinti seniunaitiju sudarymo projekta politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu, o tik spres, ar atsakovo veiksmai (neveikimas) nepa˛eide galiojanciu teises aktu reikalavimu. Akcentavo, kad ginco klausimas yra sureglamentuotas Vietos savivaldos istatymu, todel atsakovo pozicija vertintina šio norminio teises akto kontekste.

Teismas pa˛ymejo, kad Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalis, isigaliojusi nuo 2009 m. sausio 1 d., nustato, jog iš seniunijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamuju vietoviu ar ju daliu yra sudaromos seniunaitijos. Seniunaitiju sudarymo projekta rengia seniunas ir teikia savivaldybes administracijos direktoriui. Ši projekta tvirtina savivaldybes taryba savivaldybes administracijos direktoriaus teikimu. Pagal šio straipsnio 2 dali seiniunaitiju gyventojai šio istatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovus – seniunaicius.

Teismas pabre˛e, kad Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies normos yra imperatyvaus pobud˛io ir turi buti vienareikšmiškai vykdomos, nes priešingu atveju butu nusi˛engiama teisetumo principui (Vietos savivaldos istatymo 4 str. 6 p. teigiama, kad savivaldybes instituciju ir kitu savivaldybes viešojo administravimo subjektu veikla ir visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus). Teismas pasisake, kad šiuo atveju savivaldybes taryba neturi pasirinkimo teises tvirtinti ar netvirtinti savivaldybes administracijos direktoriaus pateikto seniunaitiju sudarymo projekta, kadangi pagal galiojanti teisini reglamentavima gyvenamosios vietoves bendruomenes interesu atstovavimas turi vykti butent per seniunaitiju gyventoju išrinktus atstovus, o seniunaitiju sudarymo projekto patvirtinimas – butina salyga tokiam procesui vykti.

Teismo vertinimu, tai, kad istatymu leidejas, ivesdamas seniunaiciu instituta, nenustate jau išrinktu gyvenamuju vietoviu bendruomenes atstovu igaliojimu pasibaigimo atveju ir tvarkos, nereiškia, kad tokiu atveju gali buti ignoruojamos Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies normos.  Pa˛ymejo, kad minetos normos yra galiojancios, todel turi buti vykdomos visa apimtimi.

Remdamasi šiais argumentais pirmosios instancijos teismo teiseju kolegija priejo prie išvados, kad yra pagrindas tenkinti pareiškejo prašyma, ipareigojant Vilniaus miesto savivaldybes taryba igyvendinti Vietos savivaldos statymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtinti seniunaitiju sudarymo projekta. Atsi˛velges i bylos  faktines aplinkybes, taip pat i Vietos savivaldos istatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytus savivaldybes tarybos posed˛iu  sušaukimo terminus, teismas nustate atsakovui 3 menesiu termina nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos Vietos savivaldos statymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms igyvendinti.

 

III.

 

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (b. l. 84-86), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja –  pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

Apeliacini skunda atsakovas grind˛ia tais paciais argumentais, kuriuos buvo pateikes pirmosios instancijos teismui atsiliepime i pareiškejo prašyma ir kuriais remesi byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme (b.l.16-18,73-74).

Apeliantas akcentuoja jog istatymu leidejas, nuo 2008 m. spalio 1 d.  ivesdamas seniunaiciu instituta, nenustate jau išrinktu gyvenamuju vietoviu bendruomeniu atstovu igaliojimu pasibaigimo atveju ir tvarkos. Vilniaus miesto savivaldybeje 2006 metais išrinktu ketveriems metams gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovu ir seniuniju tarybu igaliojimai nera pasibaige ir šios institucijos tebevykdo savo funkcijas.

Be to, apeliantas  pa˛ymi, kad vienas iš  Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnyje numatytu pagrindiniu principai, kuriais grind˛iama vietos savivalda, yra savivaldybes instituciju veiklos laisve ir savarankiškumas, kai jos, igyvendindamos istatymus, kitus tesies aktus ir isipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Vietos savivaldos istatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios savivaldybiu funkcijos, o šio straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad joms  priskiriamos kitos savarankiškosios funkcijos, kurios nepriskirtos  valstybes institucijoms. Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnio 1 dalyje vietos savivalda yra apibudinta kaip vietines vald˛ios instituciju teise  ir gebejimas neper˛engiant istatymu nustatytu ribu tvarkyti ir valdyti  pagrindine viešuju reikalu dali. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas  savo nutarimuose ne karta yra konstataves, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostata, kad savivaldybes pagal Konstitucijos bei istatymu apibre˛ta kompetencija veikia laisvai ir savarankiškai, yra vietos bendruomeniu dalyvavimo valdant atitinkamas teritorijas garantija.

Pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime i atsakovo apeliacini skunda (b. l. 89-90) nurodo sutinkantis su pirmosios teismo sprendime išdestytais motyvais ir prašo atsakovo apeliacini skunda atmesti, o  pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, kadangi jis yra pagristas ir teisetas. Atkreipia demesi, kad  atsakovas savo apeliaciniame skunde nepateikia jokiu argumentu, pagrind˛ianciu savo teigini, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisetas. Atsakovas taip pat pa˛ymi, kad igyvendami Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio 6 dalyje itvirtinta savivaldybes veiklos ir savivaldybes  instituciju priimamu sprendimu teisetumo principa savivaldybes administravimo subjektai privalo u˛tikrinti, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui ju priimami teises aktai butu suderinti su aktualios redakcijos teises aktais, o jiems nustatytos pareigos butu nedelsiant igyvendintos. Pareiškejo nuomone, vien tai, kad  istatymu leidejas nenustate jau išrinktu bendruomenes atstovu igaliojimu pasibaigimo atveju ir tvarkos, nereiškia, kad Vietos savivaldos statymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos gali buti ignoruojamos. Šio istatymo normos yra galiojancios, imperatyvios ir turi buti vykdomos.

 

Teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinejamas gincas kiles del Vilniaus miesto savivaldybes tarybos ipareigojimo vykdyti  Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dali (2008 m. rugsejo 15 d. istatymo Nr.X-1772 redakcija) del seniunaitiju sudarymo projekto patvirtinimo.

Istatymu leidejas 2008 m. rugsejo 15 d. istatymu Nr.X-1772 (VIII skirsnio „Atstovavimas gyvenamuju vietoviu bendruomenems“ 33-35 straipsniai) atitinkamai pakeite atstovavimo gyvenamuju vietoviu bendruomenems nuostatas, kurios buvo numatytos ankstesnes redakcijos (2003 m. sausio 28 d. istatymo Nr.IX-1327 redakcija) Vietos savivaldos istatyme (VIII skirsnio „Atstovavimas gyvenamuju vietoviu bendruomenems“ 32-33 straipsniai).

Vietos savivaldos istatymo (2003 m. sausio 28 d. istatymo Nr.IX-1327 redakcija) 32 straipsnis „ Gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovo statusas“ nustate:

„1. Gyvenamosios vietoves ar keliu gyvenamuju vietoviu (kaimo ar keliu kaimu, miesto arba miestelio) bendruomenes gyventojai gali išsirinkti bendruomenes atstova (atstovus).

2. Gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovas renkamas savivaldybes tarybos nustatyta tvarka. 

<...>.

 4. Gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.“

            Nagrinejamam gincui aktualus Vietos savivaldos istatymo redakcijos (2008 m. rugsejo 15 d. istatymas Nr.X-17720) 33 straipsnis „Gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovo – seniunaicio statusas“ nustato:

        „ 1. Iš  seniunijos  aptarnaujamos  teritorijos  gyvenamuju vietoviu ar ju daliu yra  sudaromos seniunaitijos. Seniunaitiju sudarymo projekta rengia seniunas ir teikia savivaldybes  administracijos  direktoriui. Ši projekta tvirtina  savivaldybes taryba savivaldybes administracijos direktoriaus teikimu.

   2.  Seniunaitiju  gyventojai šio istatymo  nustatyta   tvarka  renka gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovus - seniunaicius.  Kandidatus  i  seniunaicius   gali   siulyti  gyventojai,  nevyriausybines organizacijos, asociacijos, istaigu  ir organizaciju kolektyvai, veikiantys seniunaitijoje.

  3.  Seniunaitijose,  kuriose  gyvena  ne  daugiau  kaip   500  gyventoju, seniunaiciai paprastai renkami gyventoju  susirinkime, kuri organizuoja seniunas. Seniunaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas  seniunaiciu  laikomas tas kandidatas,  kuris   surinko  daugiausiai susirinkime dalyvavusiu gyventoju balsu.

             4. Seniunaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventoju, seniunaiciai  paprastai renkami apklausiant gyventojus.  Rinkimus ir  apklausa  organizuoja  ir  sprendimus  priima    savivaldybes administracijos  direktoriaus  sudaryta  komisija. Išrinktas  seniunaiciu  laikomas  daugiausiai  balsu  per  apklausa   gaves  kandidatas.

             5. Seniunaitis renkamas 2 metams. Seniunaitis dirba visuomeniniais pagrindais.  Seniunaicio rinkimu data  skelbia  seniunas pagal savivaldybes administracijos direktoriaus sudaryta  grafika. Seniunaicio rinkimu data skelbiama ne veliau kaip  prieš 15 dienu iki rinkimu.

             6.  Jeigu  seniunaitis atsisako savo igaliojimu arba negali  eiti  pareigu  del  ligos,  mirties  ar  del  kitu  prie˛asciu,  organizuojami  nauji seniunaicio rinkimai. Rinkimu data  skelbia  seniunas savivaldybes administracijos direktoriaus pritarimu.“

             Iš mineto teisinio reguliavimo matyti, kad istatymu leidejas 2008 m. rugsejo 15 d. istatymu Nr.X-17720  ivede seniunijos aptarnaujamos gyvenamosios vietoves bendruomenines organizacijas – seniunaitijas (VSI 33 str.1 d.) ir seniunijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovo instituta – seniunaicius (VSI 3 str.14 d., 33 str.2 d.), nustate ju  rinkimo tvarka (VSI 33 str.2,3,4,5 d.), teises ir pareigas (VSI 34 str.), taip pat itvirtino nauja seniunijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamuju vietoviu bendruomeniu atstovu kompetencijai priskirtu klausimu svarstymo ir priemimo instituta - seniunaiciu sueigas (VSI 3 str.15 d., 35 str.).

Pirmosios instancijos teismas  sprendime pagristai akcentavo, kad Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvios. Šioje istatymo normoje istatymu leidejas imperatyviai apibre˛e seniunaitiju sudarymo proceduros dalyviu (seniuno, savivaldybes administracijos  direktoriaus ir savivaldybes tarybos) pareigas sudarant seniunaitijas. Imperatyvus teisinis reguliavimas teisinio santykio dalyviams nesuteikia teises pakeisti jiems nustatytas teises ir pareigas savo nuo˛iura. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktu i byla irodymu nustates, kad Vilniaus miesto savivaldybes taryba  neivykde Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatu nei pagal tiesiogiai istatymu jai nustatyta pareiga, nei pagal Vyriausybes atstovo 2009 m. bir˛elio 18 d. reikalavima (Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 5 str.2 d.) igyvendinti Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dali, 2009 m. spalio 8 d. sprendimu pagristai ir teisetai ipareigojo atsakova igyvendinti šioje istatymo normoje imperatyviai nustatyta pareiga ir patvirtinti seniunaitiju sudarymo projekta.

Apelianto argumentus, esa istatymu leidejas, ivesdamas  seniunaiciu instituta, nenustate jau išrinktu gyvenamuju vietoviu bendruomeniu atstovu igaliojimu pasibaigimo atveju ir tvarkos, o Vilniaus miesto savivaldybeje 2006 metais išrinktu ketveriems metams gyvenamosios vietoves bendruomenes atstovu ir seniuniju tarybu igaliojimai (Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2006 m. bir˛elio 28 d. sprendimas Nr. 1-1242) nera pasibaige, teiseju kolegija vertina kaip nesuteikiancius pagrindo patenkinti apeliacini skunda. Teises teorijoje teises aktu galiojimas apibre˛iamas kaip laiko tarpas nuo teises akto isigaliojimo prad˛ios iki jo galiojimo pabaigos. Lietuvos Respublikos istatymu isigaliojimo tvarka nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70-72 straipsniai, taip pat su šiuose straipsniuose itvirtintu konstituciniu nuostatu  igyvendinimu susijes Lietuvos Respublikos 1993 m. baland˛io 6 d. istatymas  Nr.I-119 (byloje aktuali 2007 m. sausio 16 d. istatymo Nr.X-1020 redakcija) „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Istatymu isigaliojimo tvarka). Istatymu isigaliojimo tvarkos 5 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos istatymai isigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybes ˛iniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu paciuose istatymuose nenustatyta velesne isigaliojimo data (5 str.1 d.). Jeigu Konstitucijos 71 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku Seimo priimto istatymo Respublikos Prezidentas negra˛ina Seimui pakartotinai svarstyti ir nepasirašo, toks istatymas isigalioja po to, kai ji pasirašo ir „Valstybes ˛iniose“ paskelbia Seimo Pirmininkas (5 str. 2 d.). Oficialus istatymu ir kitu teises aktu paskelbimas yra ju paskelbimas leidinyje „Valstybes ˛inios“. Paskelbimo „Valstybes ˛iniose“ diena yra ju išleidimo diena. Ji nurodoma kiekvieno leidinio pirmajame puslapyje (Istatymu isigaliojimo tvarkos 2 str.1 d.). Taigi atitinkamo istatymo (jo dalies) galiojimas, jei jis nera nurodytas paciame istatyme, baigiasi istatymu leidejui panaikinus istatyma (jo dali), priemus ir nustatyta tvarka paskelbus nauja istatyma, kuris nustato kitoki tu paciu visuomeniniu santykiu teisini reguliavima, taip pat Konstituciniam Teismui pripa˛inus istatyma (jo dali) prieštaraujanciu Konstitucijai ir ji paskelbus  istatymu nustatyta tvarka. 2008 m. rugsejo 15 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo pakeitimo istatymu Nr.X-1772 priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymas isigaliojo nuo 2008 m. spalio 1 d. išskyrus išimtis, nurodytas šio istatymo priedo 2 straipsnyje „Istatymo isigaliojimas ir taikymas“. Nagrinejamam gincui aktualus Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnis isigaliojo nuo šiame  istatyme nurodytos  velesnes datos -  2009 m. sausio 1 d. (VSI priedo 2 str. 2 d. 2 p.).

Taigi iš Vietos savivaldos istatymo (2008 m. rugsejo 15 d. istatymas Nr.X-1772) ir jo priedo nuostatu yra visiškai aišku, kad šio istatymo 33 straipsnio 1 dalis (kaip ir visas VIII skirsnis „Atstovavimas gyvenamuju vietoviu bendruomenems“) isigaliojo ir turejo buti  igyvendinama  nuo  2009 m. sausio 1 d. Istatymu leidejas, nustatydamas velesni Vietos savivaldos istatymo VIII skirsnio isigaliojima itvirtino pereinamaji (3 menesiu) laikotarpi vietos savivaldos institucijoms pasirengti  igyvendinti 2008 m. rugsejo 15 d. istatymu Nr.X-1772 numatytas naujas atstovavimo gyvenamuju vietoviu bendruomenems nuostatas (pirmiausia 33 straipsnio 1 dali), isigaliojusias vietoj netekusio galios ankstesnes redakcijos Vietos  savivaldos istatymo (2003 m. sausio 28 d. istatymo Nr.IX-1327 redakcija) aštuntojo skirsnio nuostatu.  Jau mineta, kad Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvios. Šioje istatymo normoje nustatytas teisinis reguliavimas nebuvo pakeistas ir yra galiojantis. Apelianto argumentai (esa funkcijas vykdo pagal ankstesnes redakcijos istatymu nustatyta teisini reguliavima išrinkti bendruomeniu atstovai, taip pat yra atliktos kai kurios proceduros pagal naujos redakcijos istatyma ir kt.) atsakovui nesuteikia teisinio pagrindo nevykdyti mineta istatymo norma, taip pat Vyriausybes atstovo  teiseta Reikalavima igyvendinti imperatyvia istatymo nuostata. Priešingai, apelianto argumentai, kad seniunai parenge seniuniju suskirstymo seniunaitijomis projektus ir šiems projektams pritare savivaldybes kolegija bei savivaldybes administracijos direktorius, irodo tai, kad Vietos savivaldos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdo butent savivaldybes taryba, o kiti šioje istatymo normoje nurodyti subjektai (seniunai ir savivaldybes administracijos direktorius) jiems istatymu leidejo nustatytas pareigas del seniunaitiju sudarymo atliko. Pa˛ymetina ir tai, kad  apelianto nurodytas Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2006 m. bir˛elio 28 d. sprendimas Nr. 1-1242, priimtas igyvendinant ankstesnes redakcijos Vietos savivaldos istatymo nuostatas del atstovavimo gyvenamuju vietoviu bendruomenems, pagal teises aktu hierarchija negali konkuruoti su aukšciausios teisines  galios teises aktu – istatymu (šiuo atveju – su 2008 m. rugsejo 15 d. Vietos savivaldos istatymo Nr.X-1772 33 straipsnio 1 dalimi ir šio istatymo priedo 2 straipsnio 2 punktu).

Atsakovas apeliaciniame skunde iš Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnyje numatytu vietos savivaldos principu išskiria savivaldybes instituciju veiklos laisve ir savarankiškuma, kai jos  igyvendindamos istatymus ir kitus teises aktus, priima sprendimus. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad šiuo principu negali buti pateisinamas savivaldybes tarybai istatymu imperatyviai nustatytu pareigu nevykdymas. Vietos savivaldos institucijos savo veikloje privalo laikytis visu istatyme numatytu pagrindiniu principu, kuriais grind˛iama vietos savivalda (VSI 4 str.1-12 p.), tarp ju - savivaldybes veiklos ir savivaldybes instituciju priimamu sprendimu teisetumo (VSI 4 str.6 p.),  savivaldybes gyventoju dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybes reikalus (VSI 4 str.9 p.). Atsakovas, neigyvendindamas Vietos savivaldos istatymo (2008 m. rugsejo 15 d. istatymu Nr.X-1772) 33 straipsnio 1 dalies imperatyviu nuostatu ir nepatvirtindamas seniunaitiju sudarymo projekto, sudare kliutis igyvendinti kitas šio istatymo nuostatas del gyvenamosios vietoves bendruomeniu veiklos  (išrinkti seniunaicius, sudaryti seniunaiciu sueigas ir kt.).

Apibendrindama išdestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustate visas bylai reikšmingas aplinkybes, ginco teisinius santykius reglamentuojancius teises aktus aiškino ir taike teisingai, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti atsakovo apeliacini skunda, remiantis jame išdestytais argumentais, nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas paliekamas  nepakeistas.

 

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

 

Teisejai                                                                                    Audrius Bakaveckas

 

                                                                                                Laime Baltrunaite

 

                                                                                                Arunas Sutkevicius