Civilinė byla Nr. e2-55-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00145-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2; 3.1.7.6; 3.3.1.19.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žvirgždaičių energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Nullus“ ir Lenkijos bendrovės „EN Efficiency PL sp. z o.o.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. papildomos nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 14 d. priimtas ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir Lenkijos bendrovės „EN Efficiency PL sp. z o.o.“ ieškinys atsakovams Š. S. ir „Interactive Brokers Central Europe Zrt.“ (Interactive Brokers Ireland Limited) dėl 5 484 735,04 Eur žalos atlyginimo.

2.       Atsakovė „Interactive Brokers Ireland Limited“ teismui pateikė prašymą išspręsti pareikšto ieškinio teismingumo klausimą ir, nustačius, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, ieškinį atsakovei „Interactive Brokers Ireland Limited“ palikti nenagrinėtą.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

4.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. lapkričio 7 d. gautas atsakovės „Interactive Brokers Ireland Limited“ prašymas priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, todėl atsakovė prašė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti jai iš ieškovių 218 406,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 213 987,90 Eur teisininkų pagalbai apmokėti ir 4 418,40 Eur vertimo išlaidos.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė papildomą nutartį. Nurodyta nutartis apskųsta 2024 m. lapkričio 19 d. gautu atskiruoju skundu. 

6.       Ieškovės 2025 m. vasario 4 d. pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla kasaciniame teisme. Ieškovės nurodė, kad 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis ir ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos teismams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi kasacinis skundas priimtas nagrinėti kasacine tvarka (civilinė byla Nr. e3K-3-46-381/2025). 

7.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovių prašymas patenkintas, civilinės bylos pagal ieškovių UAB „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir Lenkijos bendrovės „EN Efficiency PL sp. z o.o.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. papildomos nutarties nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje
Nr. e3K-3-46-381/2025 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00145-2024-3).

8.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2025 m. kovo 20 d. priėmus procesinį sprendimą (civilinė byla Nr. e3K-3-46-381/2025) (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00145-2024-3)) nurodytoje byloje aplinkybės, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, išnyko, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartimi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. papildoma nutartimi nutarė priteisti atsakovei „Interactive Brokers Ireland Limited“ iš ieškovių UAB „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir Lenkijos įmonės „EN Efficiency PL sp.“ 29 418,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos ieškovės – po 9 806,13 Eur.

3.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes atmetė atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą.
Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį yra pagrindas priimti papildomą nutartį.

4.       Teismas išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, nusprendė, kad atsakovei iš ieškovių turi būti priteisti 29 418,40 Eur.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Ieškovės UAB „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir Lenkijos bendrovės „EN Efficiency PL sp. z o.o.“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2024 m. lapkričio 11 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės „Interactive Brokers Ireland Limited“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas arba pakeisti papildomą nutartį ir sumažinti atsakovei „Interactive Brokers Ireland Limited“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1.                      Vilniaus apygardos teismas tą pačią dieną, kai priėmė atsakovės „Interactive Brokers Ireland Limited“ prašymą, priėmė ir papildomą nutartį, todėl ieškovės objektyviai negalėjo pateikti savo pozicijos dėl atsakovės „Interactive Brokers Ireland Limited“ prašymo pagrįstumo.

1.2.                      Atsakovė laiku nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl papildoma nutartis objektyviai negalėjo būti priimta. Atsakovė, atstovaujama keturių advokatų, nesugebėjo nurodyti svarbių priežasčių, dėl kurių neturėjo galimybės laiku pateikti prašymo. Atsakovė, kaip pavėlavimo priežastį, nurodė tai, kad klausimas dėl teismingumo buvo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Nurodyta aplinkybė yra netiksli ir nepateisina, kodėl atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo laiku.

1.3.                      Atsakovės prašymas neatitinka teismų praktikoje suformuotų būtinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, taip pat protingumo principo: išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos; išlaidos dubliuojasi, didelė jų dalis neapmokėta. Nepanaikinus papildomos nutarties, ji turi būti pakeista.

2.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė „Interactive Brokers Ireland Limited“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o papildomą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas papildoma nutartimi pagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų.

2.2.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksoe (toliau – ir CPK) nenustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka priimdamas papildomą sprendimą (nutartį) turėtų apie tai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis ir suteikti jiems teisę pateikti atsiliepimus. Papildoma nutartis priimta rašytinio proceso tvarka.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl galimybės, atsakovės prašymu, pirmosios instancijos teismui priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo procesinį dokumentą ir klausimą išsprendė iš esmės, bet nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Taigi, byloje kilo CPK 277 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas.

2.       Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

3.       Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

4.       Taigi, būtinybė priimti papildomą sprendimą yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

5.       Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

6.       CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

7.       CPK 277 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo.

8.       Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ieškovų atskirojo skundo argumentai, kuriais bandoma įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs papildomą nutartį rašytinio proceso tvarka, pažeidė proceso įstatymo nuostatas, yra nepagrįsti. Atsakovė neprašė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo spręsti žodinio proceso tvarka. Tokios būtinybės nenustatė ir papildomą nutartį priėmęs teismas.

9.       Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnyje reglamentuota galimybė priimti papildomą sprendimą tik tam teismui, kuris byloje priėmė sprendimą. Tik savo paties priimto sprendimo trūkumus teismas gali ištaisyti papildomu sprendimu. Taigi, papildomo sprendimo institutas taikomas tame pačiame teisme. Pats pirmosios instancijos teismas apskųstame procesiniame sprendime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą.
Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. spalio 17 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį (kuria atmestas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą), Vilniaus apygardos teismas neįgijo teisės priimti papildomo sprendimo, nes neatsirado nė vienas iš CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvejų, kada reikia priimti papildomą sprendimą.

10.       Prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą atsakovė privalėjo pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2024 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – paliko ieškinį nenagrinėtą. Dėl to, atsakovei pateikus Vilniaus apygardos teismui prašymą priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tokį prašymą pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti arba jį kvalifikuoti pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti ne papildoma nutartimi, bet nutartimi. Pagal nurodytą teisės normą, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi, CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pirmosios instancijos teismas priima nutartį, bet ne papildomą nutartį.

11.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys kompetentingas Lietuvos Respublikos teismams, ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį bei paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-381/2025). Taigi, panaikinus pagrindinę nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį), negali likti galioti ir dėl jos priimta papildoma nutartis. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai byla nėra užbaigta, joje nėra priimta galutinio sprendimo. Dėl to šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstytos šalims ir šis klausimas turės būti išspręstas priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą ir atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

12.       Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susidariusią procesinę situaciją ir neteisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas papildomo sprendimo institutas, todėl priėmė nepagrįstą papildomą nutartį. Dėl to apskųsta papildoma nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės atsakovės prašymas priimti papildomą nutartį atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės „Interactive Brokers Ireland Limited“ prašymą priimti papildomą nutartį.