Civilinė byla Nr. e2S-60-883/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16664-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.1; 3.1.4.3 3.3.2.5; 3.3.2.6.1.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Dabuta“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės mažosios bendrijos „Dabuta“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „DPD Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Dabuta“, atstovaujama nevyriausybinės organizacijos (toliau ir – organizacija, asociacija) „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DPD Lietuva“ 4 870 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas bei papildomas padidintas palūkanas 0,05 procento vienai kalendorinei dienai nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 520 Eur bylinėjimosi išlaidas.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

2.       Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės MB „Dabuta“ ieškinį atsisakė priimti. 

3.       Teismas nustatė, kad ieškovė atstovauti savo interesus teisme pasirinko nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“, atstovaujamą pirmininko R. M., 2024 m. spalio 14 d. sudarydama teisinių paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini). Ieškovės mažosios bendrijos „Dabuta“ ieškinį pasirašė ir teismui pateikė nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovas R. M..

4.       Teismas iš prie ieškinio pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo sprendė, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, kurios teisinė forma asociacija, veiklos tikslai yra: koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesus visose valstybinėse įstaigose, įskaitant ir visas įkalinimo įstaigas, ministerijas, savivaldybes ir visuomenines institucijas, taip pat nevalstybinėse organizacijose ir komercinėse įstaigose, susijusias su atstovaujamuoju objektu, ginti narių interesus, atstovauti jų interesus visų tipų (administraciniame/civiliniame/baudžiamajame) ikiteisminiame procese, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos, įskaitant ir tarptautiniuose teismuose įstatymų nustatyta tvarka kiek tai neprieštarauja kitiems įstatymams ir įstatams bei tenkinti kitus viešuosius interesus.

5.       Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad jei atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teismas pažymėjo, kad mažosios bendrijos „Dabuta“ atstovavimas teisme kilo ne iš jos kaip asociacijos narės veiklos, bet iš privataus komercinio ginčo su atsakove. Be to, teismas nurodė, kad pagal prie ieškinio pateiktus dokumentus nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nare ieškovė mažoji bendrija „Dabuta“ tapo nuo 2024 m. spalio 15 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovės atstovavimas teisme kilo ne iš jos veiklos, koordinuojamos asociacijos, bet atvirkščiai – kai ieškovei kilo poreikis, kad asociacija ją atstovautų teisme, ji tapo asociacijos nare. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė gavo iš ją atstovaujančio asmens atlygintines paslaugas (1 520 Eur), kai CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato neatlygintiną atstovavimą.

6.       Teismas darė išvadą, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ ir jos pirmininkas R. M. neturi teisės atstovauti ieškovės mažosios bendrijos „Dabuta“ interesams teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalies 1, 3 punktus, todėl ieškinį teismas atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė MB „Dabuta“ atskiruoju skundu prašo pripažinti nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“, kurią atstovauja vadovas R. M., tinkamu atstovu pagal pavedimą atstovauti ieškovę MB „Dabuta“ nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ ribotos atsakomybės viešojo juridinio asmens vardu veikia vienasmeniu atstovavimu, vadovas yra R. M., teisinė forma – asociacija, todėl atsitinkamai įgytos civilinės teisės ir pareigos negali prieštarauti steigimo dokumentams ir veiklos tikslams, įregistruota nevyriausybinės organizacijos žyma, suteiktas lobisto statusas, nurodyti siekiami veiklos tikslai: pagal Konstituciją – tenkinti savo narių interesus ir poreikius; pagal įstatymą – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus; pagal viešąjį registrą – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesus visose valstybinėse įstaigose, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos teismuose įstatymų nustatyta tvarka, kiek tai neprieštarauja kitiems įstatymams ir įstatams bei tenkinti kitus viešuosius interesus.

7.2.       Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ esminės veiklos pagrindinių siekiamų tikslų idėjos konceptas - viešasis interesas, kurio svarba ir nauda pagrįsta objektyvia visuomenės, t. y. daugumos vertybių koncepcija ir turi prioritetą vieno asmens individualių teisių apsaugos kontekste. 

7.3.       Organizacijos įstatų 2 skirsnio 1 punkto nuostatoje aprašyti keliami reikalavimai sudaro tikslinės asmenų grupės kategorijos išskirtinumą, narius sieja teisės procesinė padėtis ir turimos problemos sprendimo paieška, į tikslinę grupę taip pat įtraukti jų artimieji, aptarti įstatymo nustatyta tvarka. Organizacijos pagrindiniai tikslai sudaro veiklą, kurios paskirtis yra pagalbos teikimas nariams - tikslinės grupės asmenims ir teikiama nauda visuomenei. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nario poreikių tenkinimo ir jo interesų atstovavimo funkcija tiesiogiai susijusi su pagrindinių organizacijos tikslų įgyvendinimo procesu, todėl minėta proceso pabaiga sukelia teisines pasekmes, nes narys (tikslinės asmenų grupės) tenkina savo poreikius ir siekia tikslus per organizaciją, o nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, įgyvendindama savo nario poreikius ir atstovaudama jo interesus, procesą inkorporuoja siekti pagrindinių veiklos tikslų kaip pagrindinis dalyvis.

7.4.       Organizacijos narys įgyvendina savo poreikius ir gina savo interesus per įgytas nario teises ir pareigas, siekdamas organizacijos nustatytų tikslų, sudaro ir suteikia atstovavimo sutartį, kuri kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis. Nario pasirinkto atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus. Taigi, asmuo būdamas nariu siekia apginti pirmoje eilėje ne savo teises, o veikdamas per juridinį asmenį, įgyvendindamas savo pareigą, siekia organizacijos nustatytų tikslų per atstovavimą, kas iš esmės atitinka jo poreikius ir interesų gynimą.

7.5.       MB „Dabuta“ tapusi nare, įgijo juridinio asmens - nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nustatytas teises ir pareigas, siekdama savo teises ir poreikius įgyvendinti bei ginti interesus per juridinį asmenį – nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, kurios nare ji tapo. Juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyti veiklos tikslai atitinka MB „Dabuta“ interesų gynybos atstovavimo tikslus. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ yra tinkama narės MB „Dabuta“ atstovė pagal pavedimą teisme ir atitinka CK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte keliamus reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ (teisinė forma – asociacija) yra tinkama ieškovės, kuri yra asociacijos narė, atstovė pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog ši asociacija neturi teisės atstovauti ieškovės MB „Dabuta“. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad asociacija turi teisę savarankiškai atstovauti savo narį teisme, o nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nario poreikių tenkinimo ir jo interesų atstovavimo funkcija tiesiogiai susijusi su pagrindinių organizacijos tikslų įgyvendinimo procesu, todėl minėta proceso pabaiga sukelia teisines pasekmes, nes narys (tikslinės asmenų grupės) tenkina savo poreikius ir siekia tikslus per organizaciją, o nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ įgyvendindama savo nario poreikius ir atstovaudama jo interesus, siekia pagrindinių veiklos tikslų kaip pagrindinis dalyvis.

12.       Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, procesiniai bendrininkai, taip pat viešieji juridiniai asmenys - asociacijos. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

13.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nario poreikių tenkinimo ir jo interesų atstovavimo funkcija tiesiogiai susijusi su pagrindinių organizacijos tikslų įgyvendinimo procesu, o MB „Dabuta“ tapusi nare, įgijo juridinio asmens - nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nustatytas teises ir pareigas, siekdama savo teises ir poreikius įgyvendinti bei ginti interesus per juridinį asmenį – nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Tuo atveju, kai atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir vertinant asociacijos teisę atstovauti ieškovę turi būti nustatyta 1) ar atstovimas savo nariams teisme siejamas su pagrindiniais tikslais, kuriems ji įsteigta, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu; 2) ar asociacijos vienintelis tikslas nėra narių atstovavimas teisme, ginant jų pažeistus interesus, kurie nėra susiję su asociacijos veikla.

14.       Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad 2012 m. kovo 12 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, teisinė forma – asociacija, numatyti organizacijos tikslai – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesus visose valstybinėse įstaigose, įskaitant ir visas įkalinimo įstaigas, ministerijas, savivaldybes ir visuomenines organizacijas, taip pat nevalstybinėse organizacijose ir komercinėse įstaigose, susijusias su atstovaujamuoju objektu, ginti narių interesus, atstovauti visų tipų (administraciniame, civiliniame, baudžiamajame) ikiteisminiame procese, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos, įskaitant ir tarptautiniuose teismuose įstatymų nustatyta tvarka, kiek tai neprieštarauja kitiems įstatymams ir įstatams bei tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi, nagrinėjamu atveju pateikti procesiniai dokumentai leidžia daryti išvadą, kad vienas esminių asociacijos tikslų – asmenų atstovavimas teisme, t. y. asmenų pažeistų teisių gynimas įvairiose institucijose, o atstovavimas yra nekylantis iš asociacijos ar jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų. Taigi, kai vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

15.       Be to, svarbu pažymėti, kad kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė MB „Dabuta“ ir nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ 2024 m. spalio 14 d. pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad asociacija suteikia paslaugą ir įgyvendina ieškovės poreikius bei atstovauja jos interesus dėl atsakovės padarytų nuostolių, netinkamai atliktos kurjerio paslaugos siuntų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepristatymo gavėjui ir minėtų siuntų praradimo, netinkamų sutarties sąlygų vykdymo ir susidariusios skolos ir tuo pagrindu kitų atsiradusių nuostolių teisinio išieškojimo ir reikalavimo dėl skolos pripažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nario sutartis – ieškovės prašymas narystės suteikimui ir priėmimui į asociacijos narius buvo pateiktas vėliau nei sudaryta teisinių paslaugų sutartis – 2024 m. spalio 15 d., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė MB „Dabuta“ atstovavimo sutartį su nevyriausybine organizacija sudarė dar nebūdama asociacijos nare, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės atstovavimas teisme kilo ne iš jos veiklos, koordinuojamos asociacijos, bet atvirkščiai – kai ieškovei kilo poreikis, kad asociacija ją atstovautų teisme, ji tapo asociacijos nare.

16.       Be to, svarbu pažymėti, kad apeliantė nurodo, jog narys įgyvendina savo poreikius ir gina savo interesus per įgytas nario teises ir pareigas, siekdamas organizacijos nustatytų tikslų, sudaro ir suteikia atstovavimo sutartį, kuri kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis. Nario pasirinkto atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apeliantės argumentais pažymi, kad atstovavimas civiliniame procese yra speciali atstovavimo forma, kurią reglamentuoja CPK, o ne CK nuostatos. Remiantis CPK 57 straipsnio 1 dalimi atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Pažymėtina, kad atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Tai reiškia, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime), o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi, atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, todėl priėjo teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovės atstovavimas teisme nekyla iš ją atstovauti siekiančios asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija negali būti laikoma tinkamu atstove.

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir sprendžia, kad nutartis teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                           Irena Stasiūnienė