Civilinė byla Nr. 3K-3-51-415/2016
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00203-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. O. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui E. O., dalyvaujant tretiesiems asmenims V. P., K. V. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir atsakovo E. O. priešieškinį ieškovei R. D., dalyvaujant tretiesiems asmenims V. P., K. V. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pagerinimo išlaidų atlyginimą panaudos gavėjui, aiškinimo ir taikymo.
- Ieškovė R. D. prašė teismo priteisti iš atsakovo E. O. 57 931,55 Lt turto pagerinimo išlaidų atlyginimą.
- Ieškovė nurodė, kad 2008 m. susitarė su atsakovu pirkti iš jo sodybą, atsakovas leido sodyboje gyventi ir remontuoti namą. Atsakovas vis tęsė susitarimus dėl turto pirkimo ir pardavimo, jokių pretenzijų dėl remonto, išskyrus priestato statybą, nereiškė. Su atsakovu buvo sutarta, kad tuo atveju, jeigu ieškovei nepavyks parduoti savo buto ir nupirkti atsakovo namo, atsakovas atlygins ieškovės patirtas namo pagerinimo išlaidas. Iš namo ieškovė išsikėlė 2013 m. lapkričio 23 d.
- Atsakovas E. O. priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovės R. D. 31 391,50 Lt žalos atlyginimą.
- Atsakovas nurodė, kad jis nedavė leidimo atlikti remonto darbus; fizinė namo būklė po remonto nepagerėjo, atvirkščiai, pablogėjo. Ieškovė, išgriaudama 3 pečius, jam padarė 30 000 Lt žalos, atsakovas taip pat patyrė 1391,50 Lt išlaidų dėl specialisto išvados (iš viso 31 391,50 Lt).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
- Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo E. O. ieškovei R. D. priteisė 21 410,09 Lt (6200,79 Eur) turto pagerinimo išlaidų atlyginimą; priešieškinį atmetė.
- Teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 3 d. ieškovė R. D. davė atsakovui E. O. 5000 Lt avansą už sodybą, likusią sumą (140 000 Lt) įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. gegužės 14 d. 2010 m. balandžio 13 d. šalys susitarė, kad ieškovė R. D. davė 6000 Lt avansą atsakovui E. O. už sodybą ir įsipareigojo sumokėti 139 000 Lt iki 2011 m. kovo 1 d. arba 40 289 Eur iki 2012 m. kovo 1 d. Atsakovas pareikalavo iš ieškovės sumokėti sutartą kainą ir iki 2013 m. spalio 1 d. sudaryti gyvenamojo namo (sodybos) pirkimo–pardavimo sutartį, priešingu atveju išsikelti su šeima ir turtu iš šios sodybos. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl išsikėlimo iš sodybos ir turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais atsakovas E. O. 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė trečiajam asmeniui K. V. už 82 000 Lt.
- Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nuo 2008 m. kovo 3 d. tarėsi dėl sodybos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kad atsakovas leido ieškovei sodyboje gyventi neatlygintinai, sprendė, kad šalių santykiai kvalifikuotini kaip neatlygintinė panauda gyvenamuoju namu (sodyba).
- Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012).
- Teismas nustatė, kad atsakovas žinojo apie jam priklausančioje sodyboje atliekamus remonto darbus, dėl jų neprieštaravo. Ieškovė atliko turto pagerinimo darbus, turėdama atsakovo abstraktaus pobūdžio leidimą.
- Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012).
- Teismas nustatė, kad ieškovė atliko esminius gyvenamojo namo remonto darbus: jame buvo pakeisti langai, durys, sudėtos naujos grindys, suremontuotos lubos ir sienos, pakeista santechnika, elektros instaliacija, įrengtas pečius. Teismo vertinimu, šie ieškovės atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme ir negali būti priskirti prie darbų, skirtų palaikyti normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Po ieškovės atliktų statybos darbų pagerėjo namo techninės savybės, jis tapo naudingesnis.
- Teismas sprendė, kad ieškovei priteistina iš atsakovo 21 410,09 Lt, t. y. sąmatoje nurodytos sumos už medžiagas (lubos – 772,10 Lt, sienos – 3963,51 Lt, grindys – 5548,88 Lt, durys ir langai – 5658,36 Lt, santechnikos darbai – 4908,89 Lt, elektros instaliacija – 558,35 Lt). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo sumas, nurodytas sąmatoje, už darbus ir mechanizmus, laikydamas, kad ieškovė, atlikdama darbus vadinamuoju ūkio būdu ir neturėdama konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių.
- Daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BVšĮ „Kiparisas“ v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-15/2014). Teismas nustatęs, kad ieškovė gyvenamojo namo priestatą statė, neturėdama statybai reikalingo leidimo, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 19 625,13 Lt atmestinas. Be to, ir pati ieškovė pripažino, kad priestatas pastatytas negavus atsakovo sutikimo.
- Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovė, išgriaudama 3 pečius, jam padarė 31 391,50 Lt nuostolį. Atsakovas žinojo apie jam priklausančioje sodyboje atliekamą remontą, tačiau dėl jo neprieštaravo ir jo nenutraukė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pečių griovimo darbai yra atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovo leidimui, todėl atsakovo reikalavimas dėl nuostolių už išgriautus pečius priteisimo atmestinas.
- Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės R. D. ir atsakovo E. O. apeliacinius skundus, 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovo E. O. 10 113,40 Eur (34 919,54 Lt) turto pagerinimo išlaidų atlyginimą ieškovei R. D.
- Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog konkliudentiniais veiksmais atsakovas iš esmės išreiškė leidimą ieškovei vykdyti remonto darbus. Kolegija nurodė, kad nepateikta įrodymų, jog atsakovas pamatęs pastatytą priestatą pateikė prieštaravimus dėl šio priestato statybos ir, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos ir išlaidos už medžiagas, sunaudotas priestatui statyti (13 509,45 Lt, arba 3912,61 Eur).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Kasaciniu skundu atsakovas E. O. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Panaudos atveju CK 6.501 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti nuomininko ir nuomotojo santykius pagerinus daiktą, taikoma atitinkamai. Nuomos sutarties atveju pareiga atlikti nuomojamo daikto kapitalinį remontą yra nustatyta nuomotojui (CK 6.492 straipsnio 1 dalis), o panaudos sutarties atveju pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas yra nustatyta panaudos gavėjui (CK 6.636 straipsnis). Panaudos atveju turto pagerinimais gali būti laikytini tik tokie, kurie nepatenka į panaudos gavėjo (šiuo atveju – ieškovės) pareigų – prižiūrėti, saugoti ir remontuoti panaudos dalyką (CK 6.636 straipsnis) – apimtį. Teismai nevertino aplinkybių, kad ieškovė sodyba naudojosi daugiau kaip penkerius metus neatlygintinai, ilgą laiką ją (sodybą) eksploatavo, dėl to ieškovės suremontuotas turtas nusidėvėjo; nevertino, ar darbai atlikti tinkamai (atsakovas procesiniuose dokumentuose išsamiai pagrindė, kad dalies darbų kokybė yra netinkama), ar darbai buvo būtini, ar tebuvo atlikti tik tenkinant specifinius (individualius) ieškovės poreikius; nevertino, koks turėjo būti ieškovės indėlis į panaudos dalyko priežiūrą ir normalią daikto (sodybos) eksploataciją (CK 6.636 straipsnis), kuris turėjo būti išskaičiuotas iš ieškovei priteistinos sumos, netgi teismui nusprendus, kad ieškovė pagerino turtą.
18.2. Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis, CK 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Teismai privalėjo aiškintis, kada ir kokie konkretūs darbai buvo atlikti, net pripažinę, kad ieškovė atliko sodybos pagerinimo darbus, teismai privalėjo vertinti, ar atliktas pagerinimas vis dar egzistavo 2013 m. lapkričio mėnesį, grąžinant sodybą atsakovui. Ilgą laiką eksploatuojant sodybą savo reikmėms (daugiau kaip penkerius metus), akivaizdu, kad tam tikrų sodybos pagerinimų nebeliko dėl natūralaus sodybos nusidėvėjimo. Pažymėtina, kad sanitarinių mazgų, lubų ar sienų perdažymas, elektros instaliacijos remontas iš esmės negali būti pripažintinas daikto (sodybos) pagerinimu, nes tokio pobūdžio darbai priskirtini normalioms (įprastoms) nekilnojamojo daikto eksploatacijos išlaidoms, norint daiktu (sodyba) naudotis pagal paskirtį. Ieškovei atsisakius pirkti sodybą, atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad sodyba bus grąžinta ne prastesnės būklės, nei buvo perduoda, t. y. atsižvelgiant į ilgą sodybos eksploatavimo laiką, bus atlikti bent einamieji remonto darbai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis, CK 6.636 straipsnis).
18.3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad priestatas pastatytas neturint teisės aktais nustatyto leidimo, ir priteisdamas 3912,61 Eur turto pagerinimo išlaidų atlyginimą dėl priestato neteisėtos statybos, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BVšĮ „Kiparisas“ v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-15/2014).
18.4. Teismų išvada, kad atsakovas, namo remonto ir kitų darbų metu nereiškęs prieštaravimų, taip leido turtą pagerinti ir dėl to turi pareigą atlyginti išlaidas, prieštarauja CK 6.363 straipsnyje nurodytoms panaudos gavėjo pareigoms. Atsakovas neprivalo duoti leidimo ieškovei vykdyti pareigas, nustatytas CK 6.363 straipsnyje (išlaikyti ir saugoti pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas). Ieškovė, būdama panaudos gavėja, turėjo gauti ne abstraktų panaudos davėjo sutikimą pertvarkyti patalpas, bet raštišką leidimą (be kita ko, ir iš valstybės institucijų) atlikti aiškiai apibrėžtus darbus (darbų kiekio, kainos), jeigu manė, kad atliks pagerinimus, kurių neapima ieškovės, kaip panaudos gavėjos, pareigos rūpintis daiktu (sodyba) kaip savo.
18.5. Teismai atmetė priešieškinį priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą nepasisakydami dėl priešieškinio atmetimo motyvų. Ieškovės išardytų krosnių koklių vertė – 30 000 Lt (8688,60 Eur). Krosnių koklių išardymas byloje pripažintas neginčijama aplinkybe, tačiau teismai nepasisakė dėl ieškovės sunaikintų krosnies koklių, priklausiusių kasatoriui.
- Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. D. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- Teismai nustatė, kad ieškovė atliko esminius gyvenamojo namo remonto darbus (gyvenamajame name buvo pakeisti langai, durys, sudėtos naujos grindys, suremontuotos lubos ir sienos, pakeista santechnika, elektros instaliacija, įrengtas pečius), juos, atsižvelgdami į jų mastą, vertę, pagrįstai pripažinti daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme, o ne, kaip teigia kasatorius, einamuoju ar kapitaliniu remontu. Teismai motyvavo, kodėl atsakovui priklausančiame name atlikti darbai pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme, o ne laikytini panaudos gavėjos (ieškovės) atliktu remontu CK 6.636 straipsnio prasme.
19.2. Atsakovas sau priklausantį turtą, taip pat priestatą 2013 m. lapkričio 23 d. priėmė iš ieškovės, dalyvaujant naujam šio turto pirkėjui trečiajam asmeniui K. V., tačiau jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo ir priestato kokybės, sugadinimų ar savavališkos statybos nepareiškė. Bylos duomenys patvirtina, kad šis priestatas yra įteisintas ir trečiasis asmuo K. V. juo naudojasi kaip savo turtu.
19.3. Teismai nustatė, kad pečių griovimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovo leidimui, todėl pagrįstai priešieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl panaudos gavėjo teisės į išlaidų daiktui pagerinti atlyginimą
23. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).
24. Aiškindamas CK 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo pavartota sąvoka „atitinkamai“ (lot. mutatis mutandis – pakeitus tai, kas keistina) reiškia, kad teisės norma, reglamentuojanti tam tikrus santykius, taikoma ir kitiems panašiems santykiams, tačiau ne tiesmukai, o atsižvelgiant į tų santykių specifiką, t. y. tiek, kiek neprieštarauja tų santykių esmei. Išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).
25. Šios bylos kontekste vertinant, ar ieškovės patirtos išlaidos tvarkant atsakovui priklausantį namą gali būti kvalifikuojamos kaip daikto pagerinimas, svarbu atsižvelgti į tai, kad panaudos teisinių santykių atveju panaudos gavėjui tenka pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą (CK 6.636 straipsnis). Remonto darbams tenkančios išlaidos prie daikto pagerinimo išlaidų gali būti priskiriamos tik tuo atveju, jei remontas būtų daromas ne siekiant daiktą išlaikyti tokios būklės, kad jis atitiktų panaudos gavėjui keliamus reikalavimus, nustatytus CK 6.629 straipsnio 1 dalyje (grąžinti daiktą panaudos davėjui tokios būklės, kokios daiktas buvo perduotas panaudos gavėjui, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, jei sutartyje nenumatyta, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas), o jį pagerinti.
26. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams panaudos gavėjo poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. IĮ Sperauskų firma „Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.).
27. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktas).
28. Byloje nustatyta, o kasacinis teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieškovė (panaudos gavėja), atlikdama darbus atsakovo name, pagerino daikto būklę, o ne atliko einamąjį remontą, reikalingą jo būklei išlaikyti pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Tai, kad ieškovė kurį laiką naudojo sodybą, savaime nesuponuoja pareigos atlikti einamojo remonto darbus (CK 6.636 straipsnis). Ši panaudos gavėjos pareiga kiltų tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas panaudos metu būtų panaudos gavėjos veiksmų rezultatas, o ne normalus daikto nusidėvėjimas CK 6.629 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad iš atsakovo E. O. ieškovei R. D. priteistina 21 410,09 Lt (6200,79 Eur) turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Dėl panaudos davėjo leidimo pagerinti daiktą
29. Dėl kasatoriaus argumentų, kad ieškovė, būdama panaudos gavėja, turėjo gauti ne abstraktų panaudos davėjo leidimą pertvarkyti patalpas, bet raštišką leidimą (be kita ko, ir iš valstybės institucijų) atlikti aiškiai apibrėžtus darbus (darbų kiekio, kainos), jeigu manė, kad atliks pagerinimus, kurių neapima ieškovės, kaip panaudos gavėjos, pareigos rūpintis daiktu (sodyba) kaip savo, pažymėtina, kad konkrečių įrodymų byloje turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ištyrė ir įvertino visumą byloje surinktų įrodymų ir, nepažeisdami kasacijos dalyką sudarančių įrodymų vertinimo taisyklių, priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovas davė leidimą daryti pagerinimus jam priklausančiame gyvenamajame name, o vertindami ieškovei suteiktų teisių pagerinimams daryti turinį ir apimtis pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo jurisprudencija dėl duoto leidimo abstraktaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Todėl nurodyti kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl turto pagerinimo neturint leidimo statyti vertinimo
30. Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovei 3912,61 Eur turto pagerinimo išlaidų atlyginimą už priestato statybą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar statybos ir remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų. Daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Teismai nustatė, kad priestatas pastatytas neturint teisės aktais nustatyto leidimo, todėl nepriklausomai nuo to, kad ieškovei grąžinus statinius panaudos davėjui ir jam juos pardavus naujasis jų savininkas pašalino statybos pažeidimus, tai nepaneigia ieškovės padarytų statybos darbus reglamentuojančių viešosios teisės normų pažeidimų.
31. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo priteisė ieškovei iš atsakovo 3912,61 Eur turto pagerinimo išlaidų už priestato, pastatyto pažeidžiant teisės normų reikalavimus, statybą. Ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl priešieškinio atmetimo
32. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė priešieškinį priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą nepasisakydami dėl priešieškinio atmetimo motyvų. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pečių griovimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovo leidimui, todėl nėra pagrindo atsakovo reikalavimui dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) nuostolių už išgriautus pečius priteisimo iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiko nurodydamas, kad, remiantis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, pagrįstai atmestas atsakovo priešieškinis dėl žalos atlyginimo.
33. Jau minėta, kad kasacijos dalyką sudaro įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi teisinis įvertinimas, o ne pačių įrodymų byloje turinio vertinimas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, ir, vertindamas jų visumą, priėjo prie išvados, kad pečių griovimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia, taigi teisėtais ieškovės veiksmais, o iš teisėtų veiksmų civilinė atsakomybė neatsiranda (CK 6.246 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl įrodymų byloje turinio ir jų visumos vertinimo ir konstatavo, kad remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis pagrįstai atmestas atsakovo priešieškinis dėl žalos atlyginimo. Todėl kasacinis teismas daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino atsakovo priešieškinio pagrįstumą ir priėmė teisėtus procesinius sprendimus jį atmesdami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Kasacinis skundas tenkintas iš dalies: atsakovas ginčijo 19 205,01 Eur sumą, o kasacinio teismo nutartimi panaikinant apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti atsakovo reikalavimai dėl 3912,61 Eur (20,37 proc.).
35. Kasacinis teismas patyrė 13,39 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. sausio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į atmestų ir tenkintų atsakovo reikalavimų dalį, valstybei priteistina 10,66 Eur išlaidų iš atsakovo, o 2,73 Eur – iš ieškovės (pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės valstybei priteista 19,07 Lt (5,52 Eur) išlaidų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina bendra suma (8,25 Eur) viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą).
36. Atsakovas sumokėjo 432 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Atsižvelgiant į atsakovo patenkintų reikalavimų dalį, jam iš ieškovės priteistina 88 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą (CPK 79, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti.
Palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. O. (duomenys neskelbtini) 10,66 Eur (dešimt Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. D. (duomenys neskelbtini) 2,77 Eur (du Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti atsakovui E. O. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. D. (duomenys neskelbtini) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Dalia Vasarienė