Civilinė byla Nr. e2-2360-232/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01734-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovo RUAB „Srava“ atstovams vadovui Š. V., advokatui V. D.,

atsakovui R. D.,

atsakovo Ą. S. atstovei advokato padėjėjai I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo RUAB „Srava“ ieškinį atsakovui R. D. ir Ą. S. dėl žalos atlyginimo,

                                                         NUSTATĖ :

                 I.GINČO ESMĖ

1. Ieškovas RUAB „Srava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir Ą. S. ieškovo naudai 257 071,19 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2009-07-07 iki 2011-11-23 buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo prekių bei paslaugų suteikimo PVM sąskaitų-faktūrų 257 071,19 Eur sumai. Nurodytą pinigų sumą atsakovai pasisavino iš ieškovo. Nusikalstama veika įvykdyta, kuomet laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 Ą. S., būdamas UAB „Govinda“ direktoriumi, išrašė fiktyvias PVM sąskaitas - faktūras ieškovui už neva suteiktas reklamos paslaugas. R. D., būdamas ieškovo direktoriumi, šias PVM sąskaitas - faktūras priėmė ir apmokėjo, tačiau neįtraukė į įmonės apskaitą. Atsakovai buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 dėl BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 str. 2 d. (sukčiavimas), 300 str. 3 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) nustatytų nusikalstamų veikų įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad žalą dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrė ieškovas.
2. Atsakovas Ą. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Teismai tik nustatė, kad nusikalstamų veikų metu buvo pasisavintos ieškovo lėšos. Teigia, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo nebuvo auka, kurios lėšas kažkas pagrobė, nes tiek jo vadovas R. D., tiek ir akcininkai R. D. ir V. D., žinojo apie įžūlų pinigų pasisavinimą iš ieškovo ir tam neužkirto kelio, o R. D. buvo ir ieškovo vadovas. Nukentėjusiojo asmens egzistavimas baudžiamojoje byloje, R. D. manymu, būtų buvęs nepalankus jo gynybinei versijai baudžiamoje byloje. Ieškovo akcininkai gavo didžiąją dalį pasisavintų lėšų. Teigė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad būtų nesąžininga taikyti solidariąją atsakomybę atsakovų atžvilgiu, nes nusikalstama veikia inicijuota ir vykdyta ieškovo akcininko ir direktoriaus, o Ą. S. buvo tik padėjėjas ir jų pasisavinto turto dalys yra aiškiai nustatytos.
3. Atsakovas R. D. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad asmuo už tą patį nusikaltimą negali būti baudžiamas du kartus, todėl ieškinys pažeidžia nurodytą principą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 iš R. D. jau yra konfiskuota tariama nusikalstama veika padaryta žala, todėl jeigu teismas tenkintų ieškinį, R. D. būtų nubaustas antrą kartą už tą pačią neva padarytą nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismas dėl ieškovui padarytos žalos jau yra konfiskavęs 257 071,19 Eur sumą iš atsakovų proporcijomis 85 proc. ir 15 proc. Nurodė, kad eidamas UAB „Srava“ direktoriaus pareigas sudarė reklamos paslaugų sutartį su Ą. S., kuris ir yra atsakingas už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad su Ą. S. buvo sudaryta reklamos paslaugų sutartis, pagal kurią A. S. vadovaujama UAB „Govinda“ teikė UAB „Srava“ reklamos paslaugas, tačiau buvo teikta ir kitų paslaugų. 2013 m. VMI susidomėjus UAB „Govinda“ vykdoma veikla, paaiškėjo kad per visą veiklos laikotarpį įmonė nesumokėjo jokių mokesčių, nevedė jokios buhalterijos, netvarkė jokių dokumentų, neteikė jokių mokestinių ataskaitų ar deklaracijų, nors gaudavo pajamas. Teigia, kad ieškovas patyrė žalą išimtinai dėl Ą. S. kaltės. R. D. nėra atlikęs neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, todėl neturi jos atlyginti.
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad tenkinus ieškinį atsakovai nebus nubausti antrą kartą. Baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų kaltė nustatyta ir įrodyta, įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai bendrai (veikdami bendrininkų grupėje) padarė žalos ieškovui, ieškovas turi teisę iš abiejų atsakovų reikalauti atlyginti jų padarytą žalą solidariai. Ieškovas neteko 257 071,19 Eur dėl iš vien veikusių atsakovų suderintų veiksmų. Jeigu vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs jam priskirtų pareigų bendrininkų grupėje, tai nusikalstama veika nebūtų padaryta ir ieškovas nebūtų praradęs turto, dėl to abiejų atsakovų atsakomybė už atsiradusias pasekmes civilinės teisės prasme negali būti padalinta.
5. Atsakovas R. D. pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra nubaustas ir baudžiamąja ir civiline tvarka (žala VMI). Pažymėjo, kad reikalaujama priteisti žala jau yra konfiskuota, todėl tenkinus ieškinį padarytas nusikaltimas kainuos du kartus daugiau, ko neleidžia Non bis in idem principas. Nesutinka, kad ieškovas neturi įrodinėti atsakovų kaltės.
6. Atsakovas Ą. S. pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad klausimas dėl 212 743,28 Eur sumos jau yra išspręstas – suma priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Pažymėjo, kad nukentėjusiu gali būti ne tik fizinis bet ir juridinis asmuo. Nurodė, kad būtų nesąžininga taikyti solidariąją atsakomybę atsakovų atžvilgiu, nes nusikalstama veikia inicijuota ir vykdyta ieškovo akcininko ir buvusio direktoriaus – R. D., o Ą. S. buvo tik padėjėjas. Atsakovų pasisavinto turto dalys yra aiškiai nustatytos 85 proc. atiteko R. D. ir tik 15 proc. Ą. S..

7. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI
8. Byloje ginčas yra kilęs dėl žalos, padarytos ieškovui nusikalstamais abiejų atsakovų veiksmais,  priteisimo.
9. Byloje pateikti Vilniaus apygardos teismo 2015 12 30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-658-150/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 12 30,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų nutarčių, kuriomis minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliktas galioti nepakeistas, nuorašai bei Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovai yra nuteisti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame nustatyta, kad  R. D. būdamas UAB „Srava“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Srava“, padedant Ą. S., su kuriuo veikė bendrininkų grupėje pasisavino didelės vertės UAB „Srava“  turtą – 887 615, 40 Lt. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nuosprendyje nustatytomis toliau įvardijamomis aplinkybėmis.  
10. R. D., būdamas UAB „Srava“, direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Srava“ turtą, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „Srava“ turtą, 2009 m. vasarą susitarė su realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Govinda“  direktoriumi Ą. S., jog pastarasis pateiks R. D. atstovaujamai UAB „Srava“ UAB „Govinda“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „Srava“ suteiktas reklamos paslaugas, R. D. gautų netikrų dokumentų pagrindu iš UAB „Srava“ bankinės sąskaitos mokėjimo nurodymais perves pinigus į UAB „Govinda“ bankinę sąskaitą, Ą. S. išgrynins šiuos pinigus ir be 15 procentų nuo pervestos sumos grąžins R. D..
11. Įgyvendinant šį sumanymą R. D. laikotarpyje nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 pateikė Ą. S. UAB „Srava“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis  kainomis turėtų būti įrašytos UAB „Govinda“ PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai suteikiamos UAB „Srava“. Po ko Ą. S., žinodamas, kad UAB „Govinda“ realiai nesuteikė reklamos paslaugų UAB „Srava“, pagal iš R. D. gautus duomenis pagamino netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jog UAB „Govinda“ neva suteikė UAB-ei „Srava“ reklamos paslaugų už 887 615, 40  Lt.
12. Minėtus dokumentus Ą. S. perdavė R. D., kuris žinodamas, kad UAB „Govinda“ realiai jokių paslaugų UAB-ei „Srava“ nesuteikė, nurodė visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir atlikti mokėjimus. Gautų netikrų dokumentų pagrindu laikotarpyje nuo 2009-07-31 iki 2012-12-06, R. D. nurodymu šios sąskaitos buvo apmokėtos, o Ą. S., nuo  2009-07-31 iki 2012-12-19 pervestas sumas išgrynino ir R. D. atidavė 754 473, 09 Lt, t.y. 85 procentus nuo pervestos 887 615, 40 Lt sumos, o sau pasiliko 133 142,31 Lt, 15 procentų nuo pervestos sumos.
13. Vilniaus apygardos teismas minėtu 2015 12 30 nuosprendžiu nustatęs, kad R. D. padedant Ą. S. abu veikdami bendrininkų grupėje pasisavino 887 615,40 Lt padarydami UAB „Srava“ tokio dydžio žalą, o UAB „Srava“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė, nusprendė konfiskuoti neteisėtai pasisavintas pinigines lėšas iš abiejų nuteistųjų, remdamasis BK 72 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn bei šio straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia galimybę konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas nuosprendyje taip pat rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Teismas konstatavo, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri taikoma kiekvienam kaltinamajam individualiai ir kadangi baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog pasisavinant UAB „Srava“ pinigines lėšas, pagal bendrą sutarimą kaltinamajam Ą. S. teko 15 procentų, o R. D. D. – 85 procentai pasisavintų lėšų. Tokiomis proporcijomis taikė ir turto konfiskavimą: Ą. S. atžvilgiu bendroje 110 184 Lt sumoje. D. atžvilgiu bendroje 624 376 Lt sumoje.
14. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje  byloje  pradėtas 2013 04 17, remiantis juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas R. D. ieškovo UAB „Srava“ direktoriumi buvo nuo 1993 06 01 iki 2013 06 25, kai buvo atšauktas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Nuo 2013 07 02 ieškovo direktoriumi buvo kitas asmuo, Š. V., kuris 2014 05 05 ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju, o nuo 2014 05 21, buvo paskirtas restruktūrizuojamo juridinio asmens administratorius, kuris taip pat žinojo apie baudžiamąją bylą ir ieškinio nereiškė. Nei vienas iš ieškovo vadovų ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė, nors iš teismo žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-161-387/2015  rašytinių duomenų, tyrėjų susirašinėjimo su ieškovu dėl pirminių buhalterinių dokumentų išreikalavimo matyti, kad ieškovui apie vykstantį ikiteisminį tyrimą buvo žinoma nuo 2013 m. vasaros. Atsakovo Ą. S. nurodyta aplinkybė, kad R. D. ir jo buvusi sutuoktinė yra RUAB „Srava“ akcininkai šiuo atveju neturi reikšmės, nes pareigą ginti įmonės bei jos kreditorių teises galiojantis teisinis reguliavimas numato įmonės vadovui, o įmonės restruktūrizavimo metu jo administratoriui.   
15. Remiantis suminėtomis faktinėmis aplinkybėmis byloje nustatyta, jog dėl paties ieškovo neveikimo žalos suma, kurią jis reikalauja priteisti iš atsakovų, buvo konfiskuota valstybės naudai, kaip nusikalstamais veiksmais įgytos lėšos ir  nuosprendis šioje dalyje yra vykdomas. Pakartotinai išieškoti tą pačią sumą iš atsakovų pritaikant jiems civilinę atsakomybę ir priteisiant ieškinio sumą ieškovui nėra pagrindo, nes jų atžvilgiu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, tą pačią sumą išieškant valstybės naudai. Todėl ieškinys atmetamas.
16. Atsakovo Ą. S. prašymas taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat atmetamas, nes pats savaime ieškinio pareiškimas teisme negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas teise.
17. Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, iš ieškovo atsakovo Ą. S. naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 700 Eur advokato pagalbai apmokėti.

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  straipsniais, teismas

                                      NUSPRENDĖ:

          Ieškinį atmesti. Prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo atmesti. 

           Priteisti iš ieškovo RUAB „Srava“, įmonės kodas 180239789, atsakovo Ą. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

          Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.  

Teisėja                                                                                                                                                          Liuda Uckienė