Civilinė byla Nr. eA2-48-1068/2020

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01042-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.3.4.2.10; 3.3.4.3.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 30 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“ dėl pripažinimo teisės atlikti veiksmus be atsakovo sutikimo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1475-666/2017 ir pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1475-666/2017 4.2.2. punktą ir išdėstyti jį taip: „4.2.2.prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungti įsiterpusią valstybinę žemę, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.“ Nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2017-10-02 gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bėgma“ ir A. M. pašymą „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“, kuriuo buvo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo procesą su tikslu - nekeičiant Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių (toliau - Bendrasis planas), pakeisti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į komercinės paskirties objektų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2017-10-02 raštu Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau - atsakymas) atsisakė tenkinti tokį UAB „Bėgma“ bei A. M. prašymą motyvuodami tuo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-06- 26 sprendimu Nr. T2-172 (toliau - Detalusis planas) tikslas - padalinti žemės sklypą į du sklypus (0,6520 ha ir 0,1126 ha) ir padalinto sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Patvirtinus Detalųjį planą, Nekilnojamojo turto registrų centre įregistruotas tik vienas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,1126 ha), o kitas žemės sklypas - neįregistruotas, t. y. nepilnai įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai. Neįgyvendinus Detaliojo plano sprendinių, neįmanomas jo keitimas. Įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius, galėsite inicijuoti Detaliojo plano keitimą, kurio metu bus galima žemės sklypams (duomenys neskelbtini), prisijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus bei žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), negalima pakeisti naudojimo būdo iš gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į komercinės paskirties objektų teritorijas. Vadovaujantis Bendruoju planu, teritorija, į kurią patenka minimas žemės sklypas, žymima kaip esami urbanizuoti plotai, kur vyraujančia teritorijos funkcija yra gyvenamosios paskirties žemės sklypai, ir komercinės paskirties objektų teritorijos ten nenumatytos. Kretingos rajono savivaldybės administracijai priėmus sprendimą 2017-10-02 Nr. (4.1.9)- D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ paaiškėjo, kad neįmanoma įgyvendinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1475- 666/2017, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Minėta nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Bėgma“ ir A. M.. Minėta sutartimi UAB „Bėgma“ ir A. M. susitarė pateikti Kretingos rajono savivaldybės administracijai bendrą prašymą, kuriuo prašo pradėti ir vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172, keitimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), procedūras. Sutarties 4.2.2 punkte nurodoma, jog vienas iš planavimo tikslų - pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai į komercinės paskirties objektų teritorijos, prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 14 d. 1 p. numatyta, jog teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai parengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog negali būti pradėtas teritorijų planavimo procesas, jei jis prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, šiuo atveju bendrojo plano, sprendiniams. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, procesas šioje byloje atnaujintinas, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Kretingos rajono savivaldybės administracija apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo priėmus sprendimą 2017-10-02 Nr. (4.1.9)-D3- 5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, kai paaiškėjo, jog neįmanoma įgyvendinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1475- 666/2017, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad pritaria Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymui dėl proceso atnaujinimo ir prašo jį tenkinti, nes pagal pateiktą rašytinę medžiagą, t.y. Bendrąjį planą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į urbanizuotą teritoriją, gyvenamosios paskirties žemės sklypai, ir pagal bendrąjį planą nenumatytos komercinės paskirties objektų teritorijos, kas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, t.y. bendrojo plano sprendiniams.

UAB „Bėgma“ pateikė atsiliepimą į Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas; praleistas terminas tokiam prašymui paduoti; net ir atnaujinus procesą byloje, nėra jokių teisinių galimybių tenkinti antrąjį trečiojo asmens prašymą ir pakeisti Nutarties 4.2.2 punktą. Nurodo, kad teismui priėmus Nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, ji buvo įteikta trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijai per EPP 2017 m. rugpjūčio 17 d. Susipažinusi su Nutarties turiniu ir su juo nesutikdama, Kretingos rajono savivaldybės administracija privalėjo skųsti Nutartį, tačiau to nedarė. Trečiasis asmuo apie Nutartį (ir apie aplinkybes, neva sudarančias pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą) sužinojo ne 2017 m. spalio 2 d., o 2017 m. rugpjūčio 17 d., todėl ir Prašymas dėl proceso atnaujinimo galėjo būti paduotas vėliausiai 2017 m. lapkričio 17 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas vien jau dėl termino praleidimo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodyta teisės normų, kurioms prieštarauja Nutartis. Trečiasis asmuo nurodo dvi neva aiškias teisės taikymo klaidas: pirma, kad „neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, neįmanomas jo keitimas“, antra, vadovaujantis Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniais, teritorija, į kurią patenka žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žymima kaip urbanizuoti plotai, kur komercinės paskirties objektų teritorijos nenumatytos. Abu šie argumentai nepagrįsti. Nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės jokia forma neįtvirtina reikalavimo prieš koreguojant detalųjį planą pilnai įgyvendinti jo sprendinius. Nei Kretingos miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte, nei brėžiniuose nėra įtvirtintas draudimas „esamuose urbanizuotuose plotuose“ keisti teritorijos naudojimo būdą, įskaitant ir į komercinės paskirties objektų teritorijas. Prašyme dėl proceso atnaujinimo turėjo įrodyti, kokioms konkrečioms teisės normoms prieštarauja Nutarties 4.2.2 punktas. Trečiasis asmuo grindžia proceso atnaujinimo pagrindą tik subjektyviais samprotavimais. Trečiojo asmens prašymas pakeisti taikos sutarties turinį – negali būti tenkintas net ir atnaujinus procesą, nes trečiasis asmuo nebuvo taikos sutarties šalis ir neturi teisės keisti ieškovo ir atsakovo sudarytos taikos sutarties sąlygų.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo gali būti teikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo galimybę sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėja teigia, kad tokios aplinkybės jai paaiškėjo, priėmus sprendimą 2017-10-02 Nr. (4.1.9)-D3- 5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, kuriuo atsisakė tenkinti šalių prašymą, pateiktą pagal jų sudarytą taikos sutartį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-17 nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, Kretingos rajono savivaldybei išsiųsta 2017-08-17 per Elektroninių paslaugų portalą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nutartis pristatyta 2017-08-18. Su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2017-11-21. Pareiškėja teigia, kad Nutartyje, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t.y. proceso atnaujinimo pagrindas egzistuoja nuo Nutarties priėmimo momento, todėl trijų mėnesių pareiškimo dėl proceso atnaujinimo terminas baigėsi 2017-11-18.

Teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią faktinę situaciją, pareiškime nurodytus jo teikimo motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog pareiškėja CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą kreiptis į teismą praleido.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Teismas mano esant reikalinga pasisakyti ir dėl reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagrindo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, <...> nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Šalys UAB „Bėgma“ ir A. M. byloje susitarė ir teismas 2017-08-17 patvirtino jų taikos sutartį, kuria šalys nusprendė su prašymu kreiptis į pareiškėją dėl teritorijų planavimo proceso nutraukimo, taip pat su prašymu pradėti ir vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172, keitimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Kretingos m., procedūras, aptarė šių prašymų turinį.  

Pareiškėja Kretingos rajono savivaldybės administracija teigia, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes šalių prašymas prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, šiuo atveju bendrojo plano, sprendiniams, todėl prašo pakeisti Nutarties 4.2.2. punktą ir išdėstyti jį taip: „4.2.2.prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungti įsiterpusią valstybinę žemę, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.“ 

Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų Civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, toodėl pareiškėja negali įtakoti šalių taikos sutarties sąlygų, todėl pareiškėjos prašymas atnaujintu procesu pakeisti taikos sutarties punktą pagal pareiškėjos valią yra prieštaraujantis CK 6.156 straipsniui. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas, 2017-08-17 tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų nenustatė. Šalys taikos sutartį sudarė civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo galimybės be atsakovo sutikimo pateikti prašymą ir atlikti reikiamas Detaliojo plano keitimo procedūras. Šalims susitarus taikiai, t.y. ieškinio reikalavimą nusprendus realizuoti kartu, kartu kreiptis į pareiškėją dėl teritorijos planavimo procedūrų, byla buvo nutraukta. Taikos sutartyje šalys išdėstė savo tarpusavio teises ir pareigas, niekuo neįpareigodamos ir negalėdamos įpareigoti pareiškėją. Pareiškėja turėjo visas teises spręsti šalių prašymą pagal teisės aktus, priimdama sprendimą tokį, koks jos nuožiūra pagal teisinį reglamentavimą yra teisingas. Taikos sutartis byloje apsprendė tik šalių prašymo turinį, o ne rezultatą (sprendimą dėl jo). Pareiškėjai netenkinus šalių prašymo, šalys skundė pareiškėjos 2017-10-02 raštą Nr. (4.1.9)-D3- 5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (kurį pareiškėja šioje byloje laiko proceso atnaujinimo patvirtinimo pagrindu) administracine tvarka (administracinė byla Nr. eA-1818-556/2020). Tai rodo, kad pareiškėjos sprendimai (nepatenkinti šalių lūkesčiai) dėl tikslingų šalių prašymų, susijusių su teritorijų planavimu, nėra bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo dalykas. 

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas laiko, kad pareiškėja esamoje situacijoje nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo, nenustatyta, kad šalių susitarimas kreiptis su prašymu į pareiškėją inicijuoti teritorijų planavimo procesą prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, todėl procesas civilinėje byloje Nr. e2-1475-666/2017 neatnaujinamas.

Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteistina 1214,96 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Bėgma” naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 290-291, 365-372 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Priteisti UAB „Bėgma“ (j. a. k. 164276140) iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos (j.a.k. 188715222) 1214,96 (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų 96 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                                          Jurgita Ališauskaitė