Administracinė byla N-261-2605/2010

Procesinio sprendimo kategorija 53; 79.1

 (S)

 

                                            

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. sausio 8 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų      Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Č. L. (Č. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarimo Č. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

 

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. sausio 5 d. surašė Č. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi jis 2008 m. sausio 5 d. 15 val. 07 min., Rinktinės – Juozapavičiaus g., Vilniaus mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 0,99 promilių girtumas) vairavo automobilį VW Golf, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį, apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais Č. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 ir 171 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Č. L. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

 

II.

 

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo         2008 m. vasario 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda nepasieks ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų, kadangi ji yra pernelyg švelni.

 

III.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą patenkino – panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario      6 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teismas nurodė, kad pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N¹ 1396/2007, N¹⁷ 103/2007). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad lengvinančia aplinkybe yra laikomas kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, nustatė, kad pažeidėjas pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs pažeidimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad Č. L. gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. Administracinių teismų praktiką, Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Todėl yra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė pažeidėjo gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo.

 

IV.

 

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu Č. L. paskirta 4000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė įskaityti pagal 2008 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą atliktas nuobaudas – 3000 Lt dydžio baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, ir nustatyti Č. L. galutinę nuobaudą – 1000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Teismas nurodė, kad pats Č. L. pripažino pažeidimą, paaiškino, kad vairavo neblaivus ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2008 m. sausio 5 d. 16.16 val. Č. L. buvo nustatytas 0,99 promilių girtumas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas pripažino pažeidimą, gailisi, byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau būtų baustas už KET pažeidimus.

Teismas pažymėjo, kad Č. L. 2008 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu paskirtas nuobaudas jau yra atlikęs, todėl jos įskaitytinos į šiuo nutarimu skiriamas nuobaudas.

V.

 

Apeliaciniu skundu Č. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nutarime nurodė, kad skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, kad Č. L. gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau yra baustas, tačiau padidino paskirtas nuobaudas, neargumentuodamas ir nesiremdamas jokiais motyvais, t. y. padarydamas visiškai nepagrįstą išvadą.

Teismas visiškai netyrė ir nevertino aplinkybių susijusių su administracine nuobauda, neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu skirtą 3000 Lt baudą Č. L. jau sumokėjo, kad šiuo metu praėjus nustatytam 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui, jam jau yra grąžinta teisė vairuoti transporto priemones.

Apeliantas pažymi, kad jis už tą patį pažeidimą yra nubaustas antrą kartą, o tai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, bei teisinės valstybės principui, pagal kurį „taikomos teisinės priemonės turi būti tinkamos tikslams pasiekti ir neperžengti būtinumo ribų“.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarimas buvo įsiteisėjęs, pasibaigę apskundimo terminai, nuobaudos įvykdytos, todėl yra pažeidžiamas ir apelianto teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį turi būti ginamas teise besiremiančiu asmenų pasitikėjimas.

Teismas nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kad transporto priemonei padaryta žala yra atlyginta, kad po paskirtų nuobaudų įvykdymo, Č. L. nėra baustas ir jam skirtos nuobaudos pasiekė keliamus ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Teismas neatsižvelgė į apelianto sunkią finansinę padėtį, nevertino su šiomis aplinkybėmis pateiktų rašytinių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

VI.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Č. L. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. Apeliantas iš esmės neginčija padaryto pažeidimo. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo ir vykdymo klausimas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė nuobaudą antrą kartą.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato, kad  Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju, apeliantui paskirtas sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas. Administracinė nuobauda galėtų būti mažinama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas              Nr. N¹-1396/2007, N¹⁷-103/2007). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertino, tai, kad Č. L. prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė Č. L. minimalią pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis grįžo į nuolatinį darbą, naujų pažeidimų nepadarė, jo šeimos sunki materialinė padėtis, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jau yra atlikęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarimu paskirtą nuobaudą. Tačiau šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo       2009 m. balandžio 22 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas, paskyręs Č. L. nuobaudą – 4000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, į paskirtą nuobaudą įskaitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarimų paskirtą 3000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 6 mėnesiams.

Teismas pagrįstai į naujai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams terminą įskaitė tik 6 mėnesius, kadangi pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnį transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taikydamas šią nuostatą konkrečiose administracinių teisės pažeidimų bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 29 d, nutartis administracinėje byloje Nr. N¹¹-741/2005; 2006 m. vasario 3 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N⁶²-215/2006; 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N¹⁴³-1617/2008). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Č. L. atėmė teisę vairuoti transporto priemones šešių mėnesių laikotarpiui. Taigi, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo aiškiai apibrėžtas minėtame nutarime, o, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalimi, aplinkybė, kad nutarimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šio termino skaičiavimui jokios įtakos nagrinėjamu atveju neturėjo, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pasibaigus minėtam terminui, neturėjo ir negalėjo būti vykdoma. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikymo terminas pasibaigė po šešių mėnesių nuo šio nutarimo priėmimo. Apeliantas šios aplinkybės iš esmės taip pat neginčija.

Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu jam paskyrus nuobaudą, jis yra baudžiamas antrą kartą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo Č. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta nuobauda, yra panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi, todėl negaliojantis ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinta nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo ir paskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuobaudą, nei Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, nei ATPK 22 straipsnio 2 dalis, nebus pažeista. Tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo panaikintu nutarimu paskirtą nuobaudą yra įvykdęs, teismas paskyręs nuobaudą iš naujo, turi įvykdytą nuobaudą įskaityti į naujai paskirtą nuobaudą ir toje dalyje nuobaudos vykdymą nutraukti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu į naujai paskirtą nuobaudą įskaitė panaikintuoju nutarimu paskirtą ir sumokėtą 3000 Lt baudą ir įskaičiavo paskirtą ir atliktą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą šešiems mėnesiams.

Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarimas buvo įsiteisėjęs, paskirtą nuobaudą apeliantas sumokėjo, todėl teismui 2009 m. balandžio 22 d. paskyrus nuobaudą iš naujo, buvo pažeisti apelianto teisėti lūkesčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 292 straipsnio 2 dalį rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ATPK 293 straipsnis numato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduodamas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba 2008 m. vasario 27 d. (b.l 31) išsiuntė apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. atnaujinęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, skundą priėmė nagrinėti. Byloje esantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. lydraštis (b.l. 37) patvirtina, kad Č. L. buvo išsiųstas apeliacinio skundo nuorašas. Taigi, apeliantui buvo žinoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarimas apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. panaikino 2008 m. vasario 6 d. nutarimą ir grąžino bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Č. L. buvo išsiųsta 2009 m. vasario 21 d. teismo nutartis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teigti, kad 2009 m. balandžio 22 d. priėmus naują nutarimą, buvo pažeistas Č. L. teisėtų lūkesčių principas, nėra pagrindo. Teisėtas lūkestis gali atsirasti tik iš teisėtai įgytos teisės. Šiuo atveju ginčas dėl nutarimo teisėtumo nebuvo pasibaigęs, todėl Č. L. teisėto lūkesčio nebuvo gijęs.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

           

Č. L. (Č. L.)  apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Artūras Drigotas   Stasys Gagys   Vaida Urmonaitė – Maculevičienė