Civilinė byla Nr. 2-736-798/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00719-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4.;3.3.2.5.;3.4.3.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų S. L. ir R. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“, atstovaujamos administratorės I. B., prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. Ž., S. L., A. S. ir AS Spacecom Trans.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Jurtinga Shipping“ iškelta bankroto byla (toliau – ir BUAB „Jurtinga Shipping“), administratore paskirta I. B.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovė BUAB „Jurtinga Shipping“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovės bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu. Prašymą grindė šiais argumentais: 1) paskutinis BUAB „Jurtinga Shipping“ buvęs vadovas R. Ž. nevykdė teismo įpareigojimo ir neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų, motyvuodamas tuo, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ dokumentai yra paimti Finansinių tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT); 2) pagal 2014 m. ir 2015 m. BUAB „Jurtinga Shipping“ finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė buvo nemoki; todėl įmonės vadovams S. L. ir R. Ž. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) FNTT atlikus ikiteisminį tyrimą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) atlikus mokestinį patikrinimą paaiškėjo aplinkybės apie administratorei neperduotus dokumentus: 2009 m.–2010 m. ir 2015 m. apyvartos žiniaraščius; 2009 m.–2012 m. ir 2015 m. kasos dokumentus; 2009 m.–2012 m. ir 2014 m.–2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus; 2011 m., 2014 m.–2015 m. ilgalaikio turto sąrašus; 2009 m. – 2010 m. ir 2012 m. –2015 m. atsargų sąrašus; 2009 m. –2010 m., 2012 m. ir 2015 m. pardavimų dokumentus; 2009 m. –2012 m. ir 2014 m. –2015 m. banko dokumentus; 2009 m. –2014 m. kasos knygas; dalį darbo sutarčių ir kt., todėl administratorė reikalavo iš S. L. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis perdavė įmonės turtą ir (ar) dokumentus kitam vadovui R. Ž., bet pastarasis įrodymų nepateikė; 4) įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; 5) buvo pažeista atsikaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka, nes darbo užmokesčio skolos įmonės darbuotojams susidarė nuo 2015 m. liepos mėn., tačiau BUAB „Jurtinga Shipping“ ir ūkininkas I. A. sudarė 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01, tačiau reikalavimo teisę į minėto ūkininko skolą įmonė perleido kreditorei Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ už 1 070 000,00 JAV dolerių kainą; įmonės minėtos pinigų sumos negavo, nes Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ ir BUAB „Jurtinga Shipping atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pripažino atsakovės BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu.
3. Teismas nustatė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ akcininkui A. S., S. L. pranešimai apie posėdį įteikti asmeniškai, suinteresuotam asmeniui R. Ž. apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu. Iki bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas nebendradarbiauja su administratore, nepriima teismo procesinių dokumentų, pranešimų. R. Ž. vadovavo UAB ,,Luna Capital Group“, kuriai yra iškelta bankroto byla Nr. e B2-5-513/2018 ir kita civilinė byla e2-2-513/2018 dėl žalos atlyginimo, kurioje jis yra atsakovas. Šiuose bylose R. Ž. yra paskyręs savo atstovus advokatus ir nurodęs savo deklaruotos buveinės adresą (Minijos g. 146-2, Klaipėda), nagrinėjamojoje byloje teismo išsiųstų pranešimų bei dokumentų minėtos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu R. Ž. nepriėmė. UAB ,,Luna Capital Group“ bankroto byloje Nr. eB2-5-513/2018 R. Ž. per savo atstovą teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, susijusius su BUAB „Jurtinga Shipping“ finansiniu reikalavimu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog R. Ž. turi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau jų įstatymo nustatyta tvarka administratorei neteikia, nesiekia nuginčyti tyčinio bankroto prezumpcijos. Todėl konstatavo, jog buvęs įmonės vadovas R. Ž. neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų.
4. Teismo vertinimu, tyčinio bankroto požymių egzistavimą įrodo byloje nustatytos aplinkybės, jog suinteresuoti asmenys R. Ž., S. L., skirtingu metu ėję įmonės vadovo pareigas, ir A. S., būdamas įmonės akcininku, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o iškėlus bankroto bylą neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. Be to, VMI patikrinimo akte nustatyta, kad įmonė pažeidė mažiausiai penkias imperatyvias nuostatas, reglamentuojančias tinkamą įmonės apskaitos tvarkymą ir privalomą mokesčių mokėjimą, netinkamai į apskaitą įtraukė pajamas ir nesumokėjo pelno mokesčio, todėl akivaizdu, jog egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas. Darbo užmokesčio žiniaraščiai įrodo, kad skolos įmonės darbuotojams pradėjo formuotis nuo 2015 m. liepos mėn., tačiau 2015m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. Ž. perleido debitoriaus ūkininko I. A. 190,891,93 Eur skolą Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ už 1 070 000,00 JAV dolerių. UAB ,,Jurtinga Shipping“ iš minėto ūkininko negavo 190,891,93 Eur pagal paskolos sutartį ir negavo jokios reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 1 070 000 JAV dolerių kainos, nes ši suma yra įskaityta, t. y. akivaizdu, jog šia sutartimi UAB ,,Jurtinga Shipping“ siekė išvengti grynųjų pinigų gavimo iš ūkininko I. A.. Atveju, jei ūkininkas I. A. pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį būtų tiesiogiai atsiskaitęs su BUAB „Jurtinga Shipping“, bendra įmonės turto masė būtų padidėjusi 190,891,93 Eur a, o iš bendros turto masės įmonė būtų galėjusi atsiskaityti vienodomis sąlygomis su visais kreditoriais. Šis sandoris įrodo, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atliekant įmonės tarpusavio skolų su Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ įskaitymą, buvo pažeisti ne tik pirmos eilės kreditorių (darbuotojų, kuriems daugiau nei tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis), bet ir kreditoriaus AS Spacecom Trans (kurio reikalavimo teisė atsirado prieš 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties su Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ sudarymą) teisėti interesai į atsiskaitymą. Teismas sprendę, jog byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taip pat teismas nustatė, jog įmonės akcininkas ir vadovas neįrodinėjo įmonės laikinų finansinių sunkumų, jos mokumo. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso, kurį pasirašė įmonės vadovas R. Ž., duomenimis 2014 m. įmonės turtas buvo 7 487 191 Eur s, o 2015 m. gruodžio mėn. – 6 850 760 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos  sudarė 7 883 428 Eur, o 2015 m. – 7 521 285 Eur. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimi atsakovė veikė nuostolingai. 2014 m. ir 2015 m. įmonės turtas buvo sumažintas 636 431,00 Eur, o 2015 m. per vienerius metus mokėtinos sumos sumažintos tik 362 143,00 Eur. Įvertinęs nurodytą santykį ir nuolatinį per vienerius metus mokėtinų sumų nuo 2013 m. augimą, teismas padarė išvadą, kad įmonės vadovui buvo žinomas finansinių  reikalavimų augimas ir įmonės turto mažėjimas.
5. Suinteresuotas asmuo AS Spacecom Trans pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašė priteisti 974,49 Eur iš suinteresuotų asmenų R. Ž., S. L. ir A. S.. Teismas šį prašymą tenkintino ir iš suinteresuotų asmenų priteisė po 315,83 Eur AS Spacecom Trans advokato pagalbai apmokėti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. L. prašo pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties motyvuojamosios dalies šiuos argumentus: 1) BUAB „Jurtinga Shipping“ 2014 m. finansinę atskaitomybę sudarė S. L.; 2) administratorė reikalavo iš S. L. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis perdavė įmonės turtą ir (ar) dokumentus paskesniu vadovu tapusiam R. Ž., bet S. L. į reikalavimus nereagavo, įrodymų nepateikė; 3) apibendrindamas teigia, kad <…> ir S. L., kaip buvę įmonės vadovai, matydami įmonės finansinę padėtį, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu apsaugoti kreditorių interesus, tačiau to nepadarė, taip pažeidė fiduciarines pareigas; 4) šioje byloje tyčinio bankroto požymių egzistavimą įrodo byloje nustatytos aplinkybės, jog suinteresuoti asmenys <...>, S. L., skirtingu metu ėję įmonės vadovo pareigas, ir <..>, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o iškėlus bankroto bylą neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. Taip pat prašo panaikinti skundžiamosios nutarties dalį, kuria iš S. L. priteista 315,83 Eur AS Spacecom Trans naudai bylinėjimosi išlaidų.
7. Paaiškino, jog BUAB „Jurtinga Shipping“, UAB „Luna Capital Group“, SIA „Oilco“, „Moon Group“ AG įkūrėjas ir vadovas buvo R. Ž.. S. L. BUAB „Jurtinga Shipping“ dirbo ekspeditoriumi ir įmonės valdyme nedalyvavo. Atsakovės buhalterinę apskaitą vedė R. Ž. sutuoktinė G. Ž.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad S. L. sudarė 2014 m. finansinę apskaitą. Šią apskaitą sudarė buhalterijos darbuotoja A. G., pasirašė S. L.. 2015 m. ne kartą kalbėjo su R. Ž. apie blogą įmonės finansinę padėtį ir R. Ž. sakė, jog visas problemas išspręs. 2015 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. rašė raštus akcininkui A. S.(raštai pridedami), kuris telefonu nurodė kreiptis į R. Ž.. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorei taip pat rašė raštus, kuriuose nurodė, jog jokių įmonės dokumentų pas S. L. nėra, nes visą buhalterinę apskaitą vedė sutuoktiniai Ž.i. 2015 m. FNTT darbuotojai paėmė atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir iki S. L. atleidimo iš darbo paimtų dokumentų nesugrąžino. Taip pat administratorė nepagrįstai teigia, jog S. L. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jurtinga Shipping“.
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl atsakovės UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su teismo dokumentų įteikimu ir apelianto informavimu apie teismo posėdį. R. Ž. apie pirmosios instancijos teisme nagrinėtą klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu sužinojo 2018 m. rugpjūčio 12 d., kai neregistruotu laišku gavo (rado pašto dėžutėje) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį, kurioje nurodyta, jog R. Ž. apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, nes apeliantas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepriima teismo pranešimų ir dokumentų, tačiau nutartyje nenurodyta kokiais faktiniais duomenimis remiantis tokia išvada padaryta. Skundžiamojoje nutartyje teismas pasisakė, kad LITEKO sistemos duomenimis R. Ž. turi advokatus kitose civilinėse bylose Nr. eB2-5-513/2018 ir Nr. e2-2-513/2018, t. y. turėdamas duomenis apie apelianto advokatus, nesiėmė jokių veiksmų informuoti R. Ž. atstovus apie nagrinėjamą bylą. Šiuo atveju teismas formaliai apie posėdį pranešė viešo paskelbimo būdu. Apeliantas, nebūdamas informuotu apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, neteko galimybės teikti atsikirtimus ir dalyvauti teismo posėdyje, dėl ko byla išnagrinėta nepilnai ir nevisapusiškai, todėl procesinės normos pažeidimas ar netinkamas jo jų pritaikymas yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 str. 1 d. ir 3 d. 1 p.).
10. Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo A. S. prašo: 1) tenkinti apelianto S. L. atskirojo skundo prašymą dėl skunde nurodytų motyvų pašalinimo iš skundžiamosios nutarties, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų spręsti teismo nuožiūra; 2) tenkinti apelianto R. Ž. atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo, nutartį bei perduoti klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui  nagrinėti iš naujo.
11. Dėl apelianto S. L. atskirojo skundo
1. Sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad atsakovės įkūrėjas ir faktinis vadovas buvo R. Ž., kuris buvo ir kitų įmonių įkūrėjas bei faktinis vadovas. S. L. dirbo ekspeditoriumi ir įmonės valdyme nedalyvavo. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterijos darbuotojai pagal R. Ž. ir projektų vadovės G. Ž. nurodymus. A. S. niekada nebuvo realus įmonės akcininkas, tik R. Ž. nurodymu pasirašydavo įsakymus ir tuos dokumentus, kurie buvo būtini patvirtinti akcininko parašu. R. Ž. buvo įmonės akcininkas ir vadovas, todėl atsakomybė už veiksmus, susijusius su netinkamu bendrovės valdymu, įmonės privedimu prie bankroto ar nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos tenka faktiniam vadovui ir akcininkui R. Ž..

12. Dėl apelianto R. Ž. atsirojo skundo
1. Byloje nesant duomenų, kad remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta įteikimo fiziniam asmeniui tvarka, procesiniais dokumentais, adresuoti R. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu , buvo su atitinkamomis atžymomis apie jos saugojimą išsiųsti, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad R. Ž. Klaipėdos apygardos teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Be to pirmosios instancijos teismui buvo žinoma apie R. Ž. advokatus kitose nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. eB2-5-513/2018 ir Nr. e2-2-513/2018, todėl teismas, žinodamas šias faktines aplinkybes, turėjo visas galimybes, bet nesiėmė jokių veiksmų informuoti R. Ž. advokatus apie vykstantį nagrinėjamą teisminį procesą, o formaliai, neišnaudojęs visų įmanomų dokumentų įteikimo priemonių (į darbovietę, per antstolius) apie posėdį pranešė viešo paskelbimo būdu.
13. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. Ž. atskirąjį skundą atsakovės BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorė prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. išsiuntė R. Ž. pranešimą adresu Liubeko g. 17-12, Klaipėda, kuris nebuvo įteiktas. 2017 m. lapkričio 31 d. teismas išsiaškino, kad R. Ž. dirba UAB „Rusbelita“, Minijos g. 146-2, Klaipėda. Teismas 2017 m. gruodžio 8 d. išsiuntė pranešimus R. Ž. gyvenamosios vietos adresu Liubeko g. 17-12, Klaipėda ir darbo vietos adresu Minijos g. 146-2, Klaipėda. Šie pranešimai taip pat buvo neįteikti. Kadangi teismo pranešimai R. Ž. nebuvo įteikti, teismas apie posėdį pranešė viešo paskelbimo būdu. Administratorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė. Nagrinėjamojoje byloje teisinių paslaugų sutartį R. Ž. su advokatu sudarė 2018 m. vasario 12 d., todėl teismas neturėjo jokio pagrindo procesinius dokumentus siųsti kitose bylose asmenį atstovaujantiems advokatams.
15. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. L. atskirąjį skundą atsakovės BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorė prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad bankroto administratorė pirmosios instancijos teisme neprieštaravo suinteresuoto asmens AS Spacecom Trans prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitų suinteresuotų asmenų. Dėl prašymo panaikinti skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies atitinkamus motyvus, mano, kad šis prašymas nepagrįstas, nes 2014 m. finansinė atskaitomybė pasirašyta S. L., nuo 2010-07-09 iki 2015-09-14. įmonės vadovo pareigas ėjo S. L., todėl jam taip pat kyla pareiga perduoti bankroto administratorei turtą ir dokumentus bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei.
17. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo (kreditorius) AS Spacecom Trans prašo skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
18. Dėl suinteresuoto asmens S. L. atskirojo skundo nurodo, jog skunde nėra nurodyta jokių naujų ar esminių argumentų, kurie paneigtų nutarties motyvus. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota. Dėl suinteresuoto asmens R. Ž. atskirojo skundo teigia, kad procesiniai dokumentai R. Ž. buvo įteikti ir jis buvo informuotas apie teismo posėdį. Teismas priėmė 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria buvo nutarta R. Ž. procesinius dokumentus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu, motyvuojant tuo, kad procesinių dokumentų įteikimas jo gyvenamosios vietos adresu nebuvo rezultatyvus. Dėl to atmestini R. Ž. argumentai dėl jo procesinių teisių pažeidimo.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto (dėl apelianto R. Ž. skundo)

20. Vadovaujantis CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Jeigu byla išnagrinėjama ir priimamas teismo procesinis sprendimas neinformavus byloje dalyvaujančio asmens, tai neinformavimo aplinkybė gali būti pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
21. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo priimtas 2017 m. lapkričio 3 d. rezoliucija, todėl taikytina nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CPK 123 straipsnio redakcija. CPK 123 straipsnio 1 dalimi numatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Gyventojų registro teismui teikiamos informacijos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) R. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. pranešimą dėl atsiliepimo į prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu pateikimo išsiuntė R. Ž. adresu (duomenys neskelbtini) (prašyme nurodytu adresu). Šis pranešimas R. Ž. neįsiteikė su nuoroda „neatsiėmė pašte“. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą (CPK 123 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, pareiškėjas įpareigojamas patikslinti suinteresuoto asmens adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas CPK 129–130 straipsniuose nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. iš Gyventojų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo registrų teismui teikiamų duomenų  nustatė, jog R. Ž. darbovietė yra UAB „Rusbelita“, (duomenys neskelbtini), todėl 2017 m. gruodžio 8 d. išsiuntė R. Ž. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame taip pat informavo apeliantą apie prašymo nagrinėjimą teismo posėdyje (vietą, datą ir laiką) adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (apelianto darbo vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Taigi, R. Ž. darbo vietos procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai pagrįstai buvo išsiųsti įteikti apeliantui vieną kartą (CPK 123 str. 1 ir 3 d.). Šis pranešimas taip pat neįsiteikė su nuoroda „neatsiėmė pašte“. Kadangi procesinis dokumentas nebuvo įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą. Taigi, speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu“ (toliau – Įteikimo aprašas). Pagal Įteikimo aprašo 4 punktą, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 p. ir 26 p.). Šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Atitinkamai byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nepavykus procesinių dokumentų faktiškai įteikti, teismo išsiųsta speciali siunta buvo saugojama pašte trisdešimt dienų, tačiau vien tik ši vienintelė aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties negaliojimo pagrindą.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto R. Ž. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatęs aplinkybes, jog R. Ž. atstovauja advokatas kitose Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. eB2-5-513/2018 ir Nr. e2-2-513/2018, galėjo informuoti R. Ž. atstovus, ginančius jo interesus kitose bylose, apie iškeltą nagrinėjamą bylą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 str. 2 d.). Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
23. Atsižvelgiant į nustatytas sąlygas, negalima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties negaliojimo pagrindo, nes teismas 2017 m. gruodžio 8 d. išsiuntė R. Ž. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame taip pat informavo apeliantą apie prašymo nagrinėjimą teismo posėdyje (vietą, datą ir laiką) adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (apelianto darbo vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), o R. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neatsiimdavo iš pašto korespondencijos.

Dėl nutarties motyvuojamosios dalies pakeitimo (dėl apelianto S. L. skundo)

24. Nustatyta, jog atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. L. prašo pašalinti iš skundžiamosios nutarties aprašomosios dalies šiuos argumentus: 1) BUAB „Jurtinga Shipping“ 2014 m. finansinę atskaitomybę sudarė S. L.; administratorė reikalavo iš S. L. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis perdavė įmonės turtą ir (ar) dokumentus paskesniu vadovu tapusiam R. Ž., bet S. L. į reikalavimus nereagavo, įrodymų nepateikė; 2) apibendrindamas teigia, kad <…> ir S. L., kaip buvę įmonės vadovai, matydami įmonės finansinę padėtį, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu apsaugoti kreditorių interesus, tačiau to nepadarė, taip pažeidė fiduciarines pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo aprašomojoje dalyje teismo nurodytos aplinkybės – bylos šalių išsakytos pozicijos sprendžiamu klausimu apibendrinimas, nesukuria prejudicialumo, nes jomis nėra grindžiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-605-943/2016). Kadangi ginčijamos teismo nutarties aprašomojoje dalyje yra nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu administratorė prašė BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą pripažinti tyčiniu t. y. administratorės pareikštų reikalavimų santrauka nesukuria prejudicialumo, netenkinamas apelianto prašymas pašalinti iš Klaipėdos apygardos. teismo 2018 m. vasario 5 d. aprašomosios dalies apelianto nurodytus argumentus.
25. Taip pat apeliantas prašo pašalinti iš skundžiamosios nutarties motyvuojamosios dalies (5 p.) motyvus: šioje byloje tyčinio bankroto požymių egzistavimą įrodo byloje nustatytos aplinkybės, jog suinteresuoti asmenys <...>, S. L., skirtingu metu ėję įmonės vadovo pareigas, ir <..>, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o iškėlus bankroto bylą neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. Teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo procesinio sprendimo dalis. Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Apeliacine tvarka yra patikrinamos faktinė ir teisinė neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.
26. Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada BUAB „Jurtinga Shipping“ tapo faktiškai nemokia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2014 m. ir 2015 m. balanso duomenis, atsakovės turtas buvo 7 487 191,00 Eur vertės, o 2015 m. gruodžio mėn. sumažėjo iki 6 850 760,00 Eur vertės; 2014 m. per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 7 883 428,00 Eur, o 2015 m. – sumažėjo iki 7 521 285,00 Eur = skirtumas). Taigi, palyginus laikotarpiu nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. pabaigos atsakovės turtas sumažėjo 636 431,00 Eur (7 487 191,00 - 6 850 760,00), o per vienerius metus mokėtinos sumos 7 159,14 Eur (7 883 428 - 7 521 285,00). Taigi, pirmosios instancijos teismas BUAB „Jurtinga Shipping“ veiklos nuostolingumą konstatavo 2014–2015 metų laikotarpiu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovės veiklos nuostolingumo faktas 2014–2015 metų laikotarpiu savaime nereiškia BUAB „Jurtinga Shipping“ tyčinio bankroto, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Kadangi bankroto administratorė reiškia reikalavimus buvusiems vadovams S. L. ir R. Ž., kurie ėjo vadovų pareigas 2014–2015 metais, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kokiais apeliantų veiksmais buvo iš esmės pabloginta įmonės padėtis (atsakovė privesta prie bankroto (nemokumo), kadangi ne bet kokie įmonės valdymo organų veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
27. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu; šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčinis bankrotas gali būti sukeltas ir nemokiai įmonei: nors jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
28. Kasacinis teismas išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį, ir suformulavo teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
29. Pažymėtina ir tai, kad įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
30. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis BUAB „Jurtinga Shipping“ nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. registruotas akcininkas A. S.; vadovai: laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2010-07-20 (įgaliojimų pabaiga 2010-07-08) V. K.; laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21 (įgaliojimų pabaiga 2015-09-14) S. L., laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-02-15 (įgaliojimų pabaiga 2016-01-30), R. Ž.. Bankroto bylos iškėlimo (2016-01-19) metu atsakovės vadovas buvo R. Ž..
31. Nagrinėjamu atveju apeliantui R. Ž. nors ir nebuvo suteikta galimybė pirmosios instancijos teisme pasisakyti, tačiau tai buvo todėl, kad apeliantas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neatsiimdavo iš pašto korespondencijos. Apeliantas S. L. kvestionuoja vadovavimo BUAB „Jurtinga Shipping“ faktą ir teigia, kad S. L. dirbo BUAB „Jurtinga Shipping“ ekspeditoriumi ir jos valdyme nedalyvavo, finansinės apskaitos dokumentų savo žinioje neturėjo ir neturi; 2014 m. finansinę apskaitą sudarė buhalterijos darbuotoja, kurią pasirašė S. L.. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į atskiruosius skundus teigia, jog: a) niekada nebuvo realus įmonės akcininkas, o tik R. Ž. nurodymu pasirašydavo įsakymus ir tuos dokumentus, kurie buvo būtini patvirtinti akcininko parašu; b) atsakovės įkūrėjas ir faktinis vadovas buvo R. Ž., o. S. L. dirbo ekspeditoriumi bei atsakovės valdyme nedalyvavo. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Šiuo atveju VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenys yra galiojantys, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti, tačiau esant pateiktiems argumentams, kad atsakovę realiai valdė apeliantas R. Ž., teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, turėjo būti analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 str. 5 ir 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepasisakė kas realiai 2014–2015 metais valdė BUAB „Jurtinga Shipping“. Taip pat nenustatė ir nepasisakė dėl valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmų, susijusių su skolomis (dydžių) įmonės darbuotojams nuo 2015 m. liepos mėn. iki bankroto bylos iškėlimo (2016-01-19) (sąmoningo įsiskolinimo darbuotojams didinimo). Kadangi byloje nėra atskleista kas realiai BUAB „Jurtinga Shipping“ valdė, todėl nėra galimybės spręsti, jog S. L., kaip įmonės vadovas, laiku neinicijavo įmonės bankroto bylos ir tyčia didino įmonės finansinius įsipareigojimus bei administratorė pagrįstai reikalauja iš S. L. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis perdavė įmonės turtą ir (ar) dokumentus kitam vadovui R. Ž..
33. Akcentuotina ir tai, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-453/2014).
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2015 m spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. Ž. perleido ūkininko I. A. 190,891,93 Eur skolą UAB ,,Jurtinga Shipping“ Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ už 1 070 000,00 JAV dolerių kainą, kuri buvo įskaityta. Teismo vertinimu akivaizdu, jog šia sutartimi BUAB ,,Jurtinga Shipping“ siekė išvengti grynųjų pinigų gavimo iš ūkininko I. A.. Jeigu ūkininkas I. A. pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį būtų tiesiogiai atsiskaitęs su BUAB „Jurtinga Shipping“, bendra įmonės turto masė būtų padidėjusi 190,891,93 Eur suma, o iš bendros turto masės įmonė būtų galėjusi atsiskaityti vienodomis sąlygomis su visais kreditoriais. Šis sandoris įrodo, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atliekant įmonės tarpusavio skolų su Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ įskaitymą, buvo pažeisti ne tik pirmos eilės kreditorių (darbuotojų, kuriems daugiau nei tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis), bet ir kreditoriaus AS Spacecom Trans (kurio reikalavimo teisė atsirado prieš 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties su Private Company Limited by Shares „Base Energy Limited“ sudarymą) teisėti interesai į atsiskaitymą. Taigi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp buvusio atsakovės vadovo R. Ž., vadovavusio laikotarpiu 2015-09-21 iki 2016-02-15, sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tyčinio bankroto instituto paskirčiai prieštarautų išvada, kad bendrovės dalyviai (akcininkai) negali būti atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016). Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės akcininko A. S. pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pirmosios instancijos teismas nepasisakė, t. y. nenustatė kada akcininkas A. S. sužinojo apie faktinį įmonės nemokumą ir / ar nenustatė šio akcininko veiksmų, galimai sukėlusių tyčinį bankrotą.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertinęs aplinkybių visumos, tik formaliai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys R. Ž. ir S. L., skirtingu metu ėję įmonės vadovo pareigas, ir A. S., būdamas įmonės akcininku, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o iškėlus bankroto bylą neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, todėl apelianto S. L. atskirasis skundas tenkinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), kartu taip pat suteikiant R. Ž. teikti atsikirtimus ir dalyvauti teismo posėdyje.
37. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, kadangi skundžiama nutartis panaikinta ir klausimas dėl atsakovės BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

     Teisėjas                             Antanas Rudzinskas