Administracinė byla Nr. eA-3648-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01217-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (dabar – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560 ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai L. Ž. būtų teikiama 100 procentų apmokamam antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015.

Pareiškėja paaiškino, kad antrinę teisinę pagalbą advokatė E. G. L. Ž. pradėjo teikti nuo 2015 m. vasario 20 d., kai ji prisijungė prie A. Ž. ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015. Advokatės 2013 m. sausio 2 d. parengtas ieškinys neatitiko pareiškėjos lūkesčių, nes neteisingai buvo nurodyti atsakovai, netinkami buvo suformuluoti reikalavimai, todėl pareiškėja pati parengė patikslintą ieškinį. Dėl advokatės nenoro ar nesugebėjimo dalyvauti teismo procese pareiškėja buvo išprovokuota prašyti teisėjo V. A. nušalinimo, dėl ko pareiškėja buvo nubausta 150 Eur bauda. Pažymėjo, jog advokatė nesuteikė pareiškėjai jokios teisinės pagalbos dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), privatizavimo ir privatizavimo įteisinimo problemų, sąmoningai vilkino procesą. Pareiškėja nesutiko su Tarnybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560 (toliau – Ginčijamas sprendimas), nes ne pareiškėja, o advokatė piktnaudžiavo teismo procesu, neatliko savo pareigų.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog Tarnyba 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565 suteikė pareiškėjai L. Ž. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr.-2-5198-905/2013 dėl statybos leidimo, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto–pažymos, pripažinimo tinkamu naudoti aktų, administracinių aktų ir projekto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti kabelio atkarpos izoliacijos bandymus. 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-P-3845-783 antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjai buvo paskirta advokatė E. G. 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 8 d. Tarnyba gavo paskirtosios advokatės E. G. pareiškimus, kuriuose advokatė nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. Tarnyba, susipažinusi su paskirtosios advokatės 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 8 d. pateiktais paaiškinimais, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2015 m. birželio 17 d. ginčijamu sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi nustatė, kad pareiškėja L. Ž., nepasikonsultavusi su jai paskirta advokate, savarankiškai parengė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo, nagrinėjančio pareiškėjos bylą, nutarčių apskundimo, ieškinio patikslinimus bei kitus procesinius dokumentus ir juos teikė teismui. Advokatė savo paaiškinime pažymėjo, jog tokie pareiškėjos savarankiški veiksmai akivaizdžiai neužtikrina efektyvaus ir kokybiško civilinės bylos vedimo, nes daugelis pačios pareiškėjos parengtų ir teismui pateiktų procesinių dokumentų dar labiau blogina pačios pareiškėjos padėtį bei neatitinka advokatės ir pareiškėjos  sudaryto bylos vedimo plano. Advokatė 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 8 d. pateiktuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad pareiškėja reikalavo advokatės nušalinti jos civilinę bylą nagrinėjantį teisėją, nors, advokatės manymu, nebuvo tam pagrindo. Pažymėta, jog šias advokatės paaiškinimuose nurodomas aplinkybes patvirtina tai, jog pareiškėja, būdama proceso dalyve, yra pareiškusi keturis nušalinimus jos bylą nagrinėjančiam teisėjui, kurie Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi pripažinti nepagrįstais ir už piktnaudžiavimą nušalinimo teise pareiškėja yra nubausta 150 Eur bauda. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjos veiksmai, kai pareiškėja atsisako užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, atitinka VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas nuostatas, kas yra pagrindas nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą. VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukus dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560 (b. l. 124–126), kuriuo Tarnyba nutraukė 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 106–107), teisėtumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims yra reglamentuotas VGTPĮ.  Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindai ir numatyta, kad, be kita ko, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis, arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (VGTPĮ 23 str. 1 d. 5 p.).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš esmės pakanka patikrinti, ar buvo bent vienas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas 2015 m. birželio 17 d. ginčijamas sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.

Pasisakydamas dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindo – VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, teismas atsižvelgė į VGTPĮ 3 straipsnyje apibrėžtus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iš šių principų – draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 str. 4 p.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos piktnaudžiavimas VGTPĮ yra vertinamojo pobūdžio ir šį vertinimą atsakovas turėjo atlikti atsižvelgęs į tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, o informacijos, kuria remiantis turėjo būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs.

Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Tarnyba Ginčijamu sprendimu nutraukė  antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 8 d. Tarnyboje gautus paskirtosios advokatės E. G. pareiškimus, kuriuose advokatė nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. Paminėtuose pareiškimuose advokatė nurodė, jog  pareiškėja L. Ž., nepasikonsultavusi su jai paskirta advokate, savarankiškai parengė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo, nagrinėjančio pareiškėjos bylą, nutarčių apskundimo, ieškinio patikslinimus bei kitus procesinius dokumentus ir juos teikė teismui, reikalavo advokatės nušalinti jos civilinę bylą nagrinėjantį teisėją, nors, advokatės manymu, nebuvo tam pagrindo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja L. Ž., nepasikonsultavusi su jai paskirta advokate, savarankiškai parengė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo, nagrinėjančio pareiškėjos bylą, nutarčių apskundimo, ieškinio patikslinimus ir juos teikė teismui. Tai parodo, jog pareiškėja naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pati pareiškėja, visiškai neatsižvelgiant (ignoruojant) profesionalaus teisininko nuomonę. Tokie veiksmai, teismo įsitikinimu, aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba, bei paneigia pačią VGTPĮ paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Iš administracinėje byloje esančių įrodymų (b. l. 7–10, 12, 68–69) akivaizdu, kad pareiškėja, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6368-905/2015 pirmosios instancijos teisme, ne kartą ignoravo trečiojo suinteresuoto asmens advokatės, priskirtos padėti tinkamai įgyvendinti jos teises, pasiūlymus, nepaisė profesionalaus teisininko, teikiančio teisinę pagalbą, faktinių bei teisinių argumentų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5198-905/2013 (Nr. 2-6368-905/2015), kurioje pareiškėjai L. Ž. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė E. G., už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ieškovei L. Ž. skirta 150 Eur bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovai (L. Ž.) piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise ir taip veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Nutartyje pažymėta, kad ieškovai šia procesine teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai – turi tikslą užvilkinti ir apsunkinti bylos nagrinėjimą, siekdami nesąžiningų tikslų, t. y. nušalinti teisėją, tam kad byla būtų paskirta kitam teisėjui, kuris turėtų pradėti bylą nagrinėti iš naujo ir galimai tenkintų visus reiškiamus ieškovų prašymus. Visi ieškovų reikšti nušalinimai nebuvo pagrįsti faktais, dėl kurių teisėjas V. A. turėtų būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo. Iš esmės jie pagrįsti subjektyviu supratimu apie proceso eigą ir taikytiną teisę. Pabrėžta, kad byla teisme inicijuota 2013 m. sausio 2 d., byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota, byloje nėra taikomos užsienio teisės normos, tačiau bylos nagrinėjimas jau yra užsitęsęs 2,5 metų. Nušalinimo institutas nėra priemonė proceso dalyviui vilkinti bylos išnagrinėjimą. Šioje byloje jau buvo atidėti keturi posėdžiai dėl pareikštų nušalinimų. Tai nepagrįstai didinamos bylinėjimosi išlaidos, trukdomas tiek teismo, tiek šalių laikas. Pažymėta, kad ieškovai buvo du kartus įspėti dėl nepagrįstų nušalinimų reiškimo, kurie suponuoja bylos nagrinėjimo vilkinimą.

Byloje esantys duomenys (b. l. 12), 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. teismo posėdžių garso įrašai civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 patvirtina, kad L. Ž. nušalinimus teisėjui reiškė savo iniciatyva, be advokatės E. G. pritarimo, o LITEKO duomenys patvirtina, kad aukštesnės instancijos teismas L. Ž. paskirtos 150 Eur baudos nepanaikino.

Šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, patvirtina tai, kad pareiškėja L. Ž. piktnaudžiavo ir savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pagrįstai pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. 

Kaip jau buvo paminėta, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis, arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais.  Iš Ginčijamo sprendimo ir atsiliepimo į skundą akivaizdu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas L. Ž. buvo nutrauktas dėl jos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, jog pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis, todėl Tarnyba turėjo teisę nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl advokatės E. G. nenoro ar nesugebėjimo dalyvauti teismo procese, teisinės pagalbos nesuteikimo, piktnaudžiavimo nėra pagrįsti, nes Tarnyba netenkino pareiškėjos L. Ž. 2015 m. balandžio 23 d. prašymo pakeisti advokatę E. G. kitu advokatu prašyme nurodytais motyvais (b. l. 9–12). Šiuo klausimu Tarnybos priimtas sprendimas nėra apskųstas. Be to, atskirajame skunde dėl paskirtos 150 Eur baudos panaikinimo pareiškėja L. Ž. taip pat kaltino advokatę E. G. proceso vilkinimu, netinkamu ieškinio parengimu, tačiau Vilniaus apygardos teismas nurodytas aplinkybes nelaikė pagrįstomis ir 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1890-661/2015 L. Ž. paskirtos 150 Eur baudos nepanaikino.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dėl advokatės E. G. teikiamų paslaugų kokybės ji pateikė skundą Lietuvos advokatų tarybai, tačiau tokio skundo į bylą pateikti negalėjo.

Kaip jau buvo paminėta, Tarnyba 2013 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565, kuriuo nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Tačiau nustatyta, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai L. Ž. būtų teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015.  

III.

Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė E. G. tinkamai neatstovavo pareiškėjos interesams. Advokatės parengtas ieškinys neatitiko pareiškėjos lūkesčių, kadangi neteisingai buvo nurodyti atsakovai, netinkamai suformuluoti reikalavimai, todėl pareiškėja turėjo tikslinti ieškinį. Dėl netinkamo atstovavimo pareiškėja buvo išprovokuota reikšti nušalinimą teisėjui. Taip pat advokatė nesuteikė teisinės pagalbos dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Todėl būtent advokatė piktnaudžiavo teismo procesu ir veikė neprofesionaliai.

2. Apeliantė nurodo, jog bendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikusia advokate. Tai patvirtina byloje esantys elektroninio pašto dėžutės išrašai su apeliantės ir advokatės susirašinėjimu elektroniniais laiškais. Apeliantė nepiktnaudžiavo teikiama teisine pagalba, o aktyviai domėjosi teismo procesu, siekė operatyvaus bylos išnagrinėjimo, dėjo maksimalias pastangas surinkti reikiamus įrodymus, kurie leistų teisingai išnagrinėti civilinę bylą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl sąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise sąvokų išaiškinimų (2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006).

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja L. Ž. 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-5198-905/2013. Tarnyba 2013 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565, kuriuo nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje ir paskirti jai atstovauti advokatą A. P. Tarnyboje 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. vasario 17 d. buvo gauti pareiškėjos prašymai pakeisti advokatą A. P. kitu advokatu dėl advokato sveikatos būklės, todėl 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-P-3845-783 buvo nuspręsta pakeisti L. Ž. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą A. P. kitu advokatu – E. G.

2015 m. balandžio 23 d. prašymu pareiškėja prašė pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas.  

2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 8 d. Tarnyba gavo paskirtosios advokatės E. G. pareiškimus, kuriuose advokatė nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl advokatė pasiūlė spręsti klausimą dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai.

Atsižvelgdama į advokatės E. G. pareiškimus, Tarnyba ginčijamu 2015 m. birželio 17 d. sprendimu nutraukė pareiškėjai skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015). VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Atitinkamai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įvertinus ginčijamo Tarnybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-N-3845-2560 priėmimo motyvus, aktualios VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, numatančios, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais.

Pagal VGTPĮ 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGTPĮ 2 str. 7 d.), privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012).

Siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-565/2007).

Iš paminėtų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos akivaizdu, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tarnyba turėjo teisę nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Iš administracinėje byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos gavimas ir naudojimasis antrine teisine pagalba pateko į piktnaudžiavimo sąvoką ir negalėjo būti toliau toleruojamas, todėl buvo pagrindas jį nutraukti. Byloje nustatyta, kad pareiškėja reikalavo advokatės nušalinti jos civilinę bylą nagrinėjantį teisėją, savarankiškai reiškė nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjusiam teisėjui, kurie Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi pripažinti nepagrįstais ir už piktnaudžiavimą nušalinimo teise pareiškėja nubausta 150 Eur bauda. Be to, pareiškėja nesilaikė su advokate aptarto plano, nepasitarusi su advokate parengė patikslintą ieškinį ir teikė atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių. Pareiškėjos teigimu, advokatės parengtas ieškinys neatitiko pareiškėjos lūkesčių, nes neteisingai buvo nurodyti atsakovai, netinkamai suformuluoti reikalavimai, todėl ji pati paruošė patikslintą ieškinį. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad antrinė teisinė pagalba iš esmės pareiškėjai nebuvo reikalinga. Prašydama jos bei ją gavusi pareiškėja piktnaudžiavo suteikta įstatymų leidėjo teise dėl galimybės išskirtinėmis sąlygomis gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Suteikta antrinė teisinė pagalba neatitiko antrinės teisinės pagalbos instituto paskirties ir turėjo būti nutraukta. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1676/2012).

Nepagrįsti ir pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ji bendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikusia advokate. Pareiškėjos pateiktos susirašinėjimo elektroniniu paštu ištraukos, kuriose ji iš esmės prašo advokatės atlikti tam tikrus veiksmus – patvirtinti dokumentų kopijas, sužinoti eksperto kontaktus, atsiųsti dokumento elektroninį variantą, niekaip nepatvirtina bendradarbiavimo fakto ir to, kad pareiškėja tarėsi su advokate dėl konkrečių procesinių veiksmų byloje atlikimo. Todėl minėtas susirašinėjimas negali būti laikomas įrodančiu nagrinėjamoje byloje aktualų bendradarbiavimo faktą.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan