Administracinė byla Nr. AS-639-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00525-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų              Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 21 d. išsiuntė skundą, prašydamas: 1) nukreipti jį medicinos ar kitą įstaigą, kuri galėtų užfiksuoti pareiškėjo sugebėjimą kontroliuoti kūno nervinę sistemą, dėl ko pareiškėjas gali iškęsti dėl išvaržos kylančius nugaros skausmus; 2) priteisti iš atsakovo 1 000 000 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) neteisėtų veiksmų, paaiškindamas, jog jis buvo pristatytas tyrimams į Santariškių ligoninę, po ko LAVL visus tyrimo rezultatus pasisavino ir atsisakė teikti jam tyrimo rezultatus, be to, jis nebuvo konsultuotas pas neurochirurgą, nes jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ignoruoja jo reikalavimus sudrausminti jai pavaldžių įstaigų darbą, dėl ko jis negauna veiksmingo gydymo ir dėl esamos ligos kenčia nuolatinį fizinį skausmą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad skundą dėl žalos atlyginimo jis pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, nesutikdamas su jos sprendimu – bendros kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš LAVL darbuotojų neteisėtų veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui tinkamo gydymo, taip pat iš to, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija netinkamai kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Nors skunde pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija neišnagrinėjo jo skundų, tačiau neprašo panaikinti jam žinomo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašto (pridėto prie skundo ar kito), nekelia šiai institucijai jokių kitų reikalavimų dėl šios institucijos veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, skundo argumentai susiję tik su netinkamu pareiškėjo gydymu. Pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, padarytą iš esmės LAVL nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimu atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, pareiškėjui išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjui išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nenagrinėja asmenų skundų dėl LAVL netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir nekontroliuoja jos veiklos sveikatos priežiūros srityje. Pareiškėjo reikalavimas nukreipti jį į medicinos ar kitą įstaigą, kuri galėtų užfiksuoti pareiškėjo sugebėjimą kontroliuoti kūno nervinę sistemą, dėl ko pareiškėjas gali iškęsti dėl išvaržos kylančius nugaros skausmus, nėra reikalavimas administraciniam teismui, kurį teismas galėtų nagrinėti pagal jam ABTĮ 15 straipsnyje nustatytą kompetenciją, ir dėl kurio teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų sprendimo rūšių. Todėl šį reikalavimą teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir skundą priimti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog kreipėsi į administracinį teismą, kadangi valstybės įstaigos atsisako vykdyti teisės aktais nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl sveikatos sužalojimo. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį, pareiškėjas teisingai kreipėsi į teismą. Teismas be jokios motyvacijos atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis.

Pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas žalą iš esmės kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų netinkamai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip reikšminga nagrinėjamam atvejui rėmėsi, be kita ko, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas iš esmės siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje nutartyje konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimą.  Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalis numato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje jokių Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmų ir sprendimų neskundžia.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                               Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                                          Veslava Ruskan

                                                                                                                                             Arūnas Sutkevičius