Administracinė byla Nr. I-720-473/2010
Proceso Nr. 3-61-3-02187-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.8.1; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai L. M., pareiškėjos atstovui Vitui Vasiliauskui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos 2009-11-27 sprendimą Nr. S-380(7-339/2009); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009-09-04 sprendimą Nr. 69-264 ir pavesti atsakovei iš naujo išnagrinėti šį mokestinį ginčą.
Pareiškėja skunde (b. l. 3-8) nurodė, ji ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, priimti neišsiaiškinus visų apmokestinimui reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad sprendžiant ginčą būtina išsiaiškinti, ar du nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai, kuriais pareiškėja (kartu su sutuoktiniu) padovanojo žemės sklypus (su ant vieno iš jų nebaigtu statyti gyvenamuoju namu) savo dukroms I. M. bei I. M.-P. buvo sudaryti išimtinai mokestinės naudos siekimo tikslais ar kitais tikslais, o mokestinė nauda buvo gauta kaip tų kitų tikslų siekimo pasekmė. Įrodžius, kad dovanojimo sandorių vieninteliu tikslu buvo mokestinės naudos gavimas, ne ką mažiau reikšminga aplinkybe teisingam apmokestinimui yra mokestinės naudos subjekto nustatymas, t. y. kas gavo mokestinę naudą - dovanotojai (pareiškėjas ir jo sutuoktinė) ar apdovanotosios (pareiškėjo dukros). Iš dovanotojų ir apdovanotojų paaiškinimų mokesčių administratoriui matyti, kad tėvų tikslai dovanojant dovanas savo vaikams buvo dukrų privačių interesų tenkinimas, konkrečiai materialinė parama. Gautos dovanos buvo parduotos turint tikslą gauti pinigus, kurie buvo reikalingi jų privačių - asmeninių poreikių tenkinimui. I. M. sklypą pardavė dėl to, kad planavo studijuoti Didžiojoje Britanijoje, o studijoms pragyvenimui jai buvo ir yra reikalingos piniginės lėšos. Mokesčių administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad dalis gautų už sklypą piniginių lėšų sugrįžo pas tėvus niekaip nepaneigia pareiškėjos dukros I. M. asmeninių interesų patenkinimo tikslo - materialinės paramos, kurio buvo siekiama apdovanojant dukrą. Natūralu ir žmogiška (šeimos kaip socialinio darinio požiūriu), kad dalis gautų piniginių lėšų buvo paskolinta tėvui, pareiškėjui), dalis piniginių lėšų buvo pervesta mamai (mama banko darbuotoja, todėl jos atliekamos operacijos su piniginėmis lėšomis papildomai nekainuoja), dalis piniginių lėšų liko pačiai dukrai. I. M.-P. sklypą pardavė dėl to, kad planavo laikinai išvykti iš Lietuvos studijoms Norvegijoje. Šiuo metu kartu su sutuoktiniu ir vaiku yra išvykusi į Norvegiją ir studijuoja doktorantūroje. Dovanotą nekilnojamą turtą ji pardavė beveik po metų nuo jo įsigijimo (padovanota 2006-03-03, parduotas 2007-02-07). Nors gautos už nekilojamojo turto pardavimą lėšos buvo pervestos pareiškėjos sutuoktiniui, tačiau jis šių piniginių lėšų nenaudojo savo reikmėms - piniginės lėšos buvo investuotos į įvairiausius finansinius instrumentus (gyvybės draudimas (pažymėtina, kad draudimo elementas yra minimalus, šio gyvybės draudimo esmė yra investicijos į vertybinių popierių rinkas), vertybinių popierių įsigijimas, terminuoti indėliai). Dukros pervestas pinigines lėšas tvarkė pareiškėja dėl visiškai logiškai paaiškinamos priežasties - ji dirba banke, todėl bet kokios operacijos su piniginėmis lėšomis gali būti atliekamos minimaliomis materialinėmis sąnaudomis. Be to, 90 tūkst. eurų šiuo metu yra grąžinti dukrai I. M.-P. Skelbimų apie parduodamus objektus patalpinimo, apmokėjimo tarpininkams, derybų su pirkėjais aplinkybės parodo, kad dukros nekilnojamojo turto objektų pardavimo klausimus tvarkė savarankiškai ir pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaidmuo parduodant padovanotą turtą buvo nereikšmingas. Taigi, pareiškėjos (ir jos sutuoktinio) dovanojimo sandorių sudarymo pagrindiniu tikslu buvo materialinės paramos suteikimas savo dukroms, siekiant patenkinti jų asmeninius interesus, todėl mokesčių administratorius negalėjo apmokestinimo tikslais eliminuoti šių dovanojimo sandorių, t.y. neturėjo teisės taikyti MAĮ 69 str. nuostatų. Net ir laikantis pozicijos, kad dovanojimo sandorių sudarymo tikslas buvo išimtinai mokestinės naudos siekimas, mokesčių administratorius privalėjo apmokestinti apdovanotuosius, šiuo atveju pareiškėjos dukras. Mokesčių administratorius suklydo dėl apmokestinimo subjekto, todėl šiuo aspektu pareiškėjos (ir jo sutuoktinio) apmokestinimas yra neteisingas. Pareiškėjos veiksmai su nekilnojamuoju turtu neturi visų individualios veiklos konstatavimui būtinų požymių, nes ji ir jos sutuoktinis žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigijo visų pirma savo asmeninių poreikių tenkinimui, planavo ten gyventi. Paskirties pakeitimas buvo būtinas dėl to, kad kitaip nebūtų galima vykdyti statybų. Žemės sklypo padalinimas į atskiras dalis buvo būtinas žingsnis, nes pareiškėjos sutuoktinis buvo įsipareigojęs dalį sklypo perleisti K. K. (kurio iniciatyva ir buvo įsigytas žemes sklypas), be to dalis sklypo turėjo atitekti valstybei (savivaldybei) komunikacijoms tiesti, tokia buvo privaloma Vilniaus miesto savivaldybės sąlyga dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. Sklypo dalyje (po padalinimo į atskirus sklypus - atskirame sklype) pareiškėja ir jos sutuoktinis pasistatė gyvenamąjį namą ir jame dabar gyvena, šis faktas akivaizdžiausiai įrodo pareiškėjos tikslus - asmeninių poreikių tenkinimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėja (ir jos sutuoktinis) bei dukros, pardavę nekilnojamojo turto objektus gavo pajamas, kurios labai ženkliai viršijo žemės sklypo įsigijimo kainą, negali būti laikomas priežastimi, leidžiančia teigti, kad pareiškėja (ir jos sutuoktinis) vertėsi individualia veikla, kadangi nekilnojamojo turto kainos nuo 2003 m. (kada buvo įsigytas žemės sklypas) iki 2005-2007 m. (kada buvo perleisti žemės sklypai ir kiti su jais susiję nekilnojamieji daiktai) objektyviai išaugo dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje. Pareiškėja (ir jos sutuoktinis) bei dukros už nekilnojamojo turto objektų perleidimą gautų piniginių lėšų nenaudojo kito nekilnojamojo turto vystymo veikloje - pareiškėja gautas pinigines lėšas panaudojo savo gyvenamojo namo įrengimui užbaigti, o dukros gautas pinigines lėšas naudojo (ir naudoja) savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėja negali būti pripažinta kaip vykdžiusi individualią veiklą ir todėl jos gautos pajamos negali būti apmokestintos kaip individualios veiklos pajamos.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 63-70) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad ginčas šioje byloje kilo dėl MAĮ 69 str. nuostatų taikymo pagrįstumo, mokesčių administratoriui konstatavus, kad pareiškėja, su savo dukromis sudarydama nekilnojamojo turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemės sklypo su pastatytu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) dovanojimo sandorius, siekė mokestinės naudos, taip pat dėl pareiškėjos 2005-2007 m. vykdytų nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir , Vilniuje, bei dviejų žemės sklypų su pastatytais gyvenamaisiais namais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir IK) pardavimo sandorių pripažinimo individualia veikla. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. M. 2003-07-02 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,6130 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje iš I. K. už 60000 Lt. 2005-05-13 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3- 3960-01 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste, padalinimo, žemės ūkio paskirties žemės sklypas pakeistas į kitos paskirties žemę (statinių statybai) bei suformuoti šeši atskiri žemės sklypai. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 pardavė/dovanojo 4 nekilnojamojo turto objektus. Pagal 2005-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,1100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 11000 Lt. Minėtas sklypas buvo įsigytas 2003-07-02 už 9174 Lt. 2005-10-26 dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai I. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,1100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį buvo įsigijusi pagal 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį už 9174 Lt. Dovanojimo metu žemės sklypą šalys įvertino 209000 Lt. Praėjus truputį daugiau nei mėnesiui (1 mėn. 7 d.) I. M. jai dovanotą žemės sklypą 2005-12-01 pardavė L. E. už 219000 Lt. Pinigai už parduotą žemės sklypą buvo pervesti į jos banko sąskaitą: 2005-12-20 - 50000 Lt ir 2006-01-11 - 169000 Lt. I. M. iš šių pinigų 2005-12-21 ir 2006-01-19 pervedė 16000 Lt ir 10000 Lt (viso 26000 Lt) į pareiškėjos banko sąskaitą, o 2006-01-12, 2006-01-13, 2006-01-17 ir 2006-01-19 po 10000 Lt (viso 40000 Lt) pervedė į tėvo A. M. banko sąskaitą. Pirkėjas L. E. nurodė, kad jis sklypą pirko per nekilnojamojo turto agentūrą, bet pasirašant sutartį dalyvavo ne tik savininkė I. M., bet ir jos tėvai, t. y. pareiškėja kartu su sutuoktiniu. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dovanojimo sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl mokesčio bazė ir mokesčio suma pagrįstai apskaičiuotos vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas. Pagal 2006-01-23 pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,1200 ha žemės sklypą, su jame pagal 2005-12-30 statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotu gyvenamuoju namu (baigtumas 80 %), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 430000 Lt. Minėtas žemės sklypas buvo įsigytas 2003-07-02 už 10008 Lt. Pagal 2006-03-03 dovanojimo sutartį dukrai I. M. – P. padovanojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,1323 ha žemės sklypą, su jame pagal 2006-01-17 statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotu gyvenamuoju namu (baigtumas 80 %), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas žemės sklypas buvo įsigytas 2003-07-02 už 11035 Lt. Dovanojimo metu šalys susitarimu žemės sklypą su gyvenamuoju namu įvertino 900000 Lt. I. M. –P., praėjus 11 mėn. ir 4 d., 2007-02-07 sutartimi padovanotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu pardavė už 850000 Lt. Atsakovo nuomone, iš pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjai ir jos sutuoktiniui sudarius su dukra minėto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį buvo sukurtos formalios sąlygos GPMĮ apeiti. Šią išvadą pagrindžia patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. I. M. – P. 2007-02-26, iš AB SEB bankas esančios savo sąskaitos 849990 Lt pervedė į tėvo, t. y. pareiškėjos sutuoktinio banko sąskaitą. I. M. – P. nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus ir gautų pajamų už parduotą turtą nedeklaravo. Pareiškėjos teiginiai dėl jos tikslų, turėtų įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tiek jį dovanojant, iš esmės grindžiami jos ir jos sutuoktinio paaiškinimais, todėl jų įrodomoji vertė nėra pakankama ir nesudaro pagrindo daryti priešingą, mokesčių administratoriaus padarytai, išvadą. Pareiškėja nei patikrinimo metu, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių įrodymų apie turėto nekilnojamojo turto dovanojimo būtinumą, priverstinį pardavimą ir įrodymų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą naudojo asmeniškai ar šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veikla įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą buvo savarankiška, nes šią veiklą ji vykdė nepriklausomai nuo kitų asmenų. 2005-2007 metais parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Sudarant visus aptartus sandorius pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo viena sandorio šalimi (nekilnojamojo turto pirkėjai arba pardavėjai), t. y. veikė kaip lygūs partneriai. Sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius pareiškėja nebuvo saistoma teisinių santykių su kitais subjektais, veikė savo valia ir nuožiūra, nebuvo priklausoma nuo trečiųjų asmenų; savo iniciatyva siekė, kad 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų suskaidytas į 6 atskirus žemės sklypus ir pakeista šiuose sklypuose žemės naudojimo paskirtis, savarankiškai sprendė dėl padalintų žemės sklypų pardavimo. Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio. Be to, patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gautos pajamos sudarė pagrindinę visų pareiškėjos gautų pajamų dalį. Pareiškėjos veikla atitinka versliškumo (komerciškumo) požymį ir individualiai veiklai būdingą tikslą - ekonominės naudos siekimą. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, sudarė ne vieną nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas priskirtinas komercinei veiklai, t. y. atitinka GPMĮ 2 str. 7 d. 1 p. numatytą veiklos rūšį. Konstatavus veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims, pripažintina, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą. Pardavus patikrinimo akte nurodytus turto objektus, gautos pajamos laikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos. Pagal kodekso 3.117 str. 1 d. nuostatas, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl gautos parduoto nekilnojamojo turto pajamos kiekvienam iš sutuoktinių paskirstytos po lygiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš minėto nekilnojamojo turto gautos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPMĮ 2 str. 7 dalis, 6 str., 10 str. 1 dalis) apmokestintos pagrįstai, taip pat pareiškėjai pagrįstai apskaičiuotos atitinkamos GPM delspinigių ir baudos sumos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 60) nurodė, kad palaiko atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Bylos faktinės aplinkybės.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos I patikrinimų skyriaus vyr. specialistas, vykdydamos 2008-09-29 pavedimą tikrinti Nr. 83-239 (MGK byla, b. l. 53-56), atlikęs mokesčių mokėtojos L. M. fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD) mokėjimo patikrinimą, surašė 2009-05-04 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-57 (MGK byla, b. l. 30-43).
Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. M. 2003-07-02 iš I. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,6130 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje už 60000 Lt. Vilniaus apskrities viršininko 2005-05-13 įsakymu Nr.2.3-3960-01 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste, padalinimo, žemės ūkio paskirties žemės sklypas pakeistas į kitos paskirties žemę (statinių statybai) bei suformuoti šeši atskiri žemės sklypai: 0,0177 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1323 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1100 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1230 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1100 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2005-06-01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi A. M. ir L. M. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,11 ha žemės sklypą (unikalaus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 11000 Lt pardavė K. K.. Šis sklypas buvo įsigytas pagal 2003-07-02 pirkimo – pardavimo sutartį už 9174 Lt.
L. M. ir A. M. 2005-10-26 dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. M. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,11 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis sklypas buvo įsigytas pagal 2003-07-02 pirkimo – pardavimo sutartį už 9174 Lt. Dovanojimo metu žemės sklypą šalys įvertino 209000 Lt. Minėtą žemės sklypą I. M. 2005-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi už 219000 Lt pardavė L. E..
2006-01-23 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi L. M. ir A. M. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,12 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 80 proc.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 430000 Lt pardavė A. S. ir E. S..
L. M. ir A. M. 2006-03-03 dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. M.-Pujanauskienei jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,1323 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 80 proc.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (šis sklypas buvo įsigytas pagal 2003-07-02 pirkimo – pardavimo sutartį už 11035 Lt). Šalys sutartyje dovanojamą turtą įvertino 900000 Lt. I. M.-P. minėtus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą 2007-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi už 850000 Lt pardavė L. K.
Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patikrinimo akte papildomai apskaičiuota 191691,12 Lt, iš jų: 60042 Lt GPM, 13627 Lt GPM delspinigių, 84661 Lt PVM, 31086 Lt PVM delspinigių, 834,25 Lt VSD įmokas bazinei pensijos daliai, 682,50 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 417,12 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 341,25 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda (MGK byla, b. l. 30-43).
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos viršininkas, išnagrinėjęs patikrinimo aktą, 2009-07-08 sprendimu Nr. (21.26)-256-304 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti patikrinimo aktą ir jam apskaičiuotus mokesčius bei delspinigius, bei skyrė 12008 Lt GPM baudą ir 16932 Lt PVM baudą (MGK byla, b. l. 25-29).
Valstybinė mokesčių inspekcija 2009-09-04 sprendimu Nr. 68-264 pareiškėjos 2009-04-24 skundą atmetė ir patvirtino Vilniaus AVMI 2009-07-08 sprendimą Nr. (21.26)-256-304 (MGK byla, b. l. 18-22).
Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2009-11-27 sprendimu Nr. S-380(7-339/2009) patvirtintino Valstybinės mokesčių inspekcijos inspekcija 2009-09-04 sprendimą Nr. 68-264 (MGK byla, b. l. 116-128).
Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Kaip minėta, pareiškėja teismo prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009-11-27 sprendimą Nr. S-380(7-339/2009) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-09-04 sprendimą Nr. 68-264.
Ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjos veiksmų vertinimo jai sudarant nekilnojamojo turto dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sandorius bei šių veiksmų pripažinimo individualia veikla, bei dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 str. įtvirtintų nuostatų taikymo pagrįstumo.
MAĮ 69 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 d., nurodant, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turinti verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). Aiškindamas MAĮ 69 str. įtvirtintas nuostatas, LVAT yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikytinos tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (pvz. 2007-07-17 nutartis adm.b. Nr.A11–719/2007 ir kt.). Dėl GPMĮ 2 str. 7 dalies aiškinimo ir taikymo LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims (2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr.A5-902/2006; LVAT 2006-10-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). LVAT 2006-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, be kita ko, pažymėjo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme, savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. 2008-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1613/2008 LVAT konstatavo, kad individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šios rūšies individualioje veikloje. Atsižvelgdamas į besikeičiančią situaciją ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus ir keleriems metams po turto įsigijimo. Individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir, ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas. LVAT taip pat yra konstatavęs, jog tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; 2006-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).
Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2005-10-26 dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai I. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,1100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį buvo įsigijusi pagal 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį už 9174 Lt. Dovanojimo metu žemės sklypą šalys įvertino 209000 Lt (pagal UAB „Verslavita“ 2005 m. spalio mėn. pirmoje pusėje atliktą nagrinėjamo žemės sklypo vertinimą). I. M. jai dovanotą žemės sklypą 2005-12-01 pardavė L. E. už 219000 Lt. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo procese dalyvavo ir pareiškėjas kartu su sutuoktine. Žemės sklypo pirkėjas L. E. 2008-06-09 paaiškinime (b. l. 26-27) nurodė, jog parduodamą sklypą surado 2005 m. spalio mėn. pradžioje pagal nekilnojamojo turto bendrovės skelbimą. AB banko „Swedbankas“ mokesčių administratoriui pateikta informacija, kad L. E. paraišką būsto paskolai gauti pateikė 2005-10-07, paskolos panaudojimo aprašymo dalyje nurodydamas, kad paskola bus naudojama žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkti bei gyvenamajam namui statyti, kredito sutartis sudaryta 2005-11-24. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, matyti, kad žemės sklypą parduoti buvo apsispręsta dar iki 2005-10-26 dovanojimo sandorio sudarymo. Sprendimas parduoti žemės sklypą buvo priimtas bei veiksmai dėl sklypo pardavimo buvo atlikti pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu ir turtui esant jų nuosavybėje ir žinioje. Dovanojimo sandorio metu įsigyto žemės sklypo vertė buvo padidinta nuo 9174 Lt iki 209000 Lt ir tokiu būdu. GPM apmokestinamosios pajamos buvo sumažintos daugiau nei 20 kartų.
Pareiškėja mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime (b. l. 14-19) nurodė, kad 0,1100 ha žemės sklypą padovanojo dukrai I. M. kaip savotišką kompensaciją už tai, kad jie pardavė vieną iš trijų, jų paaiškinimu, sau ir dukroms statomų namų. Pareiškėjos sutuoktinis mokestinio tyrimo metu paaiškino (b. l. 9-13), kad įsigytame 0,6130 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype Rokantiškėse ketino pasistatyti tris namus, t. y. vieną sau ir po vieną dukroms, taigi, iš viso 3 namus ir juose apsigyventi. Tuo metu pareiškėjos dukrai I. M. buvo 15 metų, o jai statyto gyvenamojo namo bendrasis plotas siekė 184 m2. Taigi, pareiškėjos ir jos sutuoktinio deklaruoti ketinimai statyti gyvenamąjį namą, kurį reikės išlaikyti ir dengti jo eksploatavimo išlaidas, dukrai, kuri yra moksleivė ir neturi jokių savarankiškų pajamų, yra nelogiški ir atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip teigė pareiškėja ir jos sutuoktinis, jiems trūko lėšų namams statyti. Be to, pareiškėjos dukros I. M. gyvenamoji vieta iki šiol yra deklaruojama kartu su tėvais, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos teiginiai, kad, pardavus dukrai statytą namą (namas buvo parduotas pritrūkus pinigų kitų dviejų namų statyboms), žemės sklypas jai buvo padovanotas kaip kompensacija, vertintini kritiškai.
I. M. iš už sklypo pardavimą gautų pinigų 2005-12-21 ir 2006-01-19 pervedė 16000 Lt ir 10000 Lt (viso 26000 Lt) į pareiškėjos banko sąskaitą, o 2006-01-12, 2006-01-13, 2006-01-17 ir 2006-01-19 po 10000 Lt (viso 40000 Lt) pervedė į tėvo A. M. banko sąskaitą. Pinigų pervedimo tėvui pagrindimui I. M. pateikė 2006-01-12 paprastos rašytinės formos paskolos sutartį. A. M. 2008-06-04 paaiškinime (b. l. 9-13) nurodė, kad paskola nebuvo grąžinta. Iš I. M. banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ji grynais 2005-12-21 nusiėmė 20000 Lt, 2006-01-11 - 10000 Lt bei 2006-01-12 nusiėmė 20000 Lt, 2006-01-13 - 20000 Lt, 2006-01-19 - 10000 Lt, 2006-01-17 - 10000 Lt (viso 90000 Lt). I. M. teigimu, šios lėšos buvo naudojamos jos pragyvenimui ir mokslams bei kitoms išlaidoms, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, byloje nėra. Patikrinimo metu, remiantis pareiškėjos banko sąskaitos išrašu, buvo nustatyta, kad ji sumokėjo už I. M. studijas Anglijoje bei bendrabučio nuomą, o pareiškėjos sutuoktiniui tuo metu trūko pinigų statyboms.
Darytina išvada, jog 2005-10-26 žemės sklypo dovanojimo sandoriu buvo siekta padidinti žemės sklypo įsigijimo vertę ir atitinkamai sumažinti mokėtiną GPM nuo parduodamo žemės sklypo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, t. y. buvo siekta mokestinės naudos. Pareiškėja mokestinio ginčo metu neįrodė, kad nagrinėjamu dovanojimo sandoriu siekė ne mokestinės naudos, o kitų, ekonomiškai arba kitaip pagrįstų tikslų, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, ir pagrįstai apskaičiavo mokesčio bazę ir mokesčio sumą vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatomis, taikant turinio viršenybės prieš formą principą.
Dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio.
Pagal 2006-03-03 dovanojimo sutartį dukrai I. M. – P. pareiškėja padovanojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotą 0,1323 ha žemės sklypą, su jame įregistruotu gyvenamuoju namu (baigtumas 80 %), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodytas žemės sklypas buvo įsigytas už 11035 Lt, tuo tarpu dovanojimo metu žemės sklypas su gyvenamuoju namu šalių susitarimu buvo įvertintas 900000 Lt, už tokią sumą buvo paskelbtas šio turto pardavimas internete (L. K. 2008-06-02 paaiškinimas, b. l. 33-34). 2007-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi jis buvo parduotas už 850000 Lt L. K.. Per nurodytą 11 mėn. laikotarpį pareiškėjos dukra I. M. – P. šiame name negyveno. Pirkėjas L. K. nurodė, kad vandenį, dujas, elektrą ir visą vidinę apdailą jis įsirengė pats nupirkęs namą. Pareiškėjos dukros I. M. – P. deklaruojama gyvenamoji vieta nuo 2004-04-17 yra adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (tėvams priklausančiame bute), 2008-06-10 paaiškinime (b. l. 23-25) ji nurodė, kad su vyru turi nuo 2005-05-02 įsigiję žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., kuriame ketino statytis gyvenamąjį namą ir apsigyventi. Taigi, dar nesant priimto Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dėl žemės sklypo paskirties ir jo padalinimo, pareiškėjos dukra ketino apsigyventi kitoje vietoje, o ne viename iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio suformuotų žemės sklypų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjos nurodyti turto dovanojimo motyvai vertinami kritiškai. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad I. M. – P. dovanoto sklypo su gyvenamuoju namu nenaudojo savo reikmėms, turėjo sklypą, kuriame ketino pati statytis namą, o pinigai iš ginčo turto pardavimo faktiškai atiteko jos tėvams. Pareiškėjos teiginiai dėl jos tikslų, turėtų įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tiek jį dovanojant, iš esmės grindžiami jos ir jos sutuoktinio paaiškinimais, todėl jų įrodomoji vertė nėra pakankama. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2009-02-19 nutartyje administracinėje byloje Nr.A442-66/2009, kurioje jis atkreipė dėmesį į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, nagrinėjamu atveju - apeliantų veiksmų (veiklos) tikslus, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Pareiškėja ir jos duktė nei patikrinimo metu, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių įrodymų apie turėto nekilnojamojo turto dovanojimo būtinumą, priverstinį pardavimą ir įrodymų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą naudojo asmeniškai ar šeimos poreikiams tenkinti.
Taip pat patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pajamas už parduotą dukrai I. M. – P. padovanotą turtą gavo ir jomis savo nuožiūra disponavo ne pareiškėjos dukra, o pareiškėjos sutuoktinis. Nustatyta, kad po 3 dienų nuo pinigų už parduotą turtą gavimo pareiškėjos dukra iš savo sąskaitos AB banke SEB visus pinigus (849990 Lt) pervedė į savo tėvo sąskaitą. Pinigų pervedimui į savo tėvo sąskaitą pagrįsti byloje pateiktas su dukra sudarytais 2007-02-26 paprastos rašytinės formos susitarimas (sudarytas dieną po 849990 Lt pervedimo). A. M. teigimu, šio susitarimo turinys atitinka turto patikėjimo teisės sąvoką, o ne pavedimo sutarties turinį. Remiantis pareiškėjos sutuoktinio sąskaitos AB banke SEB išrašo duomenimis, jis gautais pinigais disponavo savo nuožiūra. A. M. gautus pinigus panaudojo savo gyvybės draudimui apmokėti (100000 Lt), sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (600000 Lt), savo vardu įsigijo vertybinių popierių (obligacijų) už 21198,42 Lt, o likusius pinigus, taip pat pinigus iš pasibaigusių ir naujai sudaromų terminuotųjų indėlių sąskaitų bei uždirbtas palūkanas naudojo savo, pareiškėjos ir šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjos duktė metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus nepateikė ir gautų pajamų už parduotą turtą nedeklaravo. Tai iš esmės patvirtina, kad pinigus už parduotą turtą gavo ir jais naudojosi tėvai, o ne jų dukra.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog Centrinis mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei sudarius su dukra minėto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį buvo sukurtos formalios sąlygos GPMĮ apeiti.
Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. K., L. K., A. M. parodymai, bei I. M. – P. ir I. M. parodymai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-03 posėdyje administracinėje byloje Nr. I-719-281/2010 (b. l. 104-109) dėl žemės sklypų įsigijimo, pardavimo ir dovanojimo, bei pinigų panaudojimo faktų, vertinami kritiškai, nes jie paneigiami minėtais rašytiniais bylos įrodymais, bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Dėl nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos vykdymo.
Šiame mokestiniame ginče sprendžiant pareiškėjos nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklos pripažinimo individualia veikla GPM įstatymo 2 str. 7 dalies prasme pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (LVAT 2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-902/2006).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veikla įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą vertintina kaip savarankiška, nes šią veiklą ji vykdė nepriklausomai nuo kitų asmenų. 2005-2007 metais parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Kaip matyti bylos medžiagos, sudarant visus sandorius pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo viena sandorio šalimi (nekilnojamojo turto pirkėjai arba pardavėjai), t. y. veikė kaip lygūs partneriai. Sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius pareiškėja nebuvo saistoma teisinių santykių su kitais subjektais (darbo santykiai, įgaliojimas, ar kt.), veikė savo valia ir nuožiūra, nebuvo priklausoma nuo jokių trečiųjų asmenų; savo iniciatyva siekė, kad 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų suskaidytas į 6 atskirus žemės sklypus ir pakeista šiuose sklypuose žemės naudojimo paskirtis, savarankiškai sprendė dėl padalintų žemės sklypų pardavimo.
Vertinant pareiškėjos veiklą versliškumo atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu įsigytame žemės sklype suformavo šešis mažesnius žemės sklypus, pakeitė žemės tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties (statinių statybai) žemę, t. y. iš vieno žemės ūkio paskirties žemės sklypo suformavo komerciškai patrauklius nekilnojamojo turto objektus, kurių rinkos kaina yra atitinkamai didesnė. Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio. Be to, kaip nustatė mokesčių administratorius, iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gautos pajamos sudarė pagrindinę visų pareiškėjos gautų pajamų dalį, t.y. 2005 m. nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė 59 proc. visų jos gautų pajamų, nes išmokėtas darbo užmokestis siekė 79429,20 Lt, 2006 m. - 71 proc. visų jos gautų pajamų, nes išmokėtas darbo užmokestis siekė 86969,17 Lt, 2007 m. - 83 proc. visų jos gautų pajamų, nes išmokėtas darbo užmokestis siekė 85634,58 Lt, kitų pajamų negavo. Patikrinimo metu nustatyta, kad piniginės lėšos buvo investuojamos į: obligacijas (2007-05-28 - 21198,42 Lt), terminuotus indėlius (2007-02-27 - 600000 Lt), gyvybės draudimą (2007-02-26-100000 Lt). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veikla atitinka versliškumo (komerciškumo) požymį ir individualiai veiklai būdingą tikslą - ekonominės naudos siekimą.
Sprendžiant dėl veiklos tęstinumo požymio buvimo, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,6130 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, šis žemės sklypas pareiškėjos ir jos sutuoktinio iniciatyva buvo padalintas į šešis mažesnius žemės sklypus. Tikrinamuoju laikotarpiu 4 žemės sklypai buvo parduoti. Du iš jų buvo tušti, o kituose dviejuose buvo pastatyti gyvenamieji namai. Visi žemės sklypai buvo parduoti skirtingais sandoriais skirtingiems fiziniams asmenims. Už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos pajamos buvo naudojamos kitam nekilnojamajam turtui suformuoti (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai) bei savo ir savo šeimos pragyvenimo išlaidoms dengti. Šios aplinkybės patvirtina, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pardavimas buvo ne vienkartinis ar atsitiktinis veiksmas, o tęstinė pasikartojančių sandorių veikla. Be to, iš žemės sklypų pardavimo gautos pajamos sudarė esminę pareiškėjos ir jos sutuoktinio gaunamų pajamų dalį.
Konstatavus veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims, pripažintina, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą.
Pardavus patikrinimo akte nurodytus turto objektus, gautos pajamos laikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos. Pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3.88 str. bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar jų vieno vardu. Pagal kodekso 3.117 str. 1 d. nuostatas, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl gautos parduoto nekilnojamojo turto pajamos kiekvienam iš sutuoktinių paskirstytos po lygiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad iš minėto nekilnojamojo turto gautos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPMĮ 2 str. 7 dalis, 6 str., 10 str. 1 dalis) apmokestintos pagrįstai, taip pat atitinkamos GPM delspinigių ir baudos sumos pareiškėjai apskaičiuotos pagrįstai.
Konstatavus, kad pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, kuria buvo siekta ekonominės naudos, ir vadovaujantis PVM įstatymo 32 str. 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, jog buvo vykdoma ekonominė veikla PVM įstatymo 2 str. 6 dalies prasme. Kadangi tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos PVM apmokestinamosios ekonominės veiklos pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 100000 Lt, todėl, remiantis PVM įstatymo 2 str. 6 dalies ir 71 str. 1-2 dalių nuostatomis, pareiškėjai pagrįstai nustatyta prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM. Pareiškėjai pažeidus šias nuostatas, jai pagrįstai yra apskaičiuotas mokėtinas PVM bei su juo susijusios sumos. Taip pat, nustačius, kad pareiškėjos individualios veiklos pajamos 2005 ir 2007 metais viršijo 12 MMA, vadovaujantis VSD įstatymo 5 str. 2 dalimi, pareiškėjai pagrįstai apskaičiuotos mokėtinos VSD įmokos bazinei ir papildomai pensijos dalims.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad skundžiami mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus sprendimus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Arūnas Dirvonas
Gintaras Dzedulionis