Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-51-1073/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00814-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato Juliaus Jasaičio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2017 m. spalio 13 d. nutarimu D. J. nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį 120 Eur bauda už tai, kad, būdamas bankrutavusios UAB „LR“ bankroto administratorius, nepateikė BUAB „LR“ 2017 metų atliekų tvarkymo ataskaitos per 5 darbo dienas nuo 2017 m. liepos 31 d., taip savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punktą, nustatantį, kad įmonė, nutraukusi veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos privalo naudodamasi informacine sistema e-ASTA pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai šių taisyklių reikalavimus atitinkančią metinę ataskaitą.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikintas 2017 m. spalio 13 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį D. J. nutraukta.
3. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimu D. J. atstovo advokato J. Jasaičio apeliacinis skundas atmestas, o Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento –tenkintas: panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis ir priimtas naujas nutarimas – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato J. Jasaičio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė
5. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2017 m. spalio 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. J. pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį nutraukdamas, pažymėjo, kad Taisyklių 45 punkte nurodytas konkretaus subjekto – įmonės – turinys administracinio nusižengimo teisenos atveju neturi būti aiškinamas per plačiai. Bankroto administratorius nėra nurodytas kaip subjektas, turintis prievolę teikti atitinkamą ataskaitą, o Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja specifinius santykius ir nagrinėjamu atveju netaikomas. Nesant Taisyklių 45 punkte nustatytos bankroto administratoriaus pareigos teikti nutarime nurodytas ataskaitas, D. J. negali atsakyti pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį.
6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Taisyklių 45 punkte numatytas ataskaitas teikiantis subjektas yra įmonė. Kai įmonei iškeliama bankroto byla, ji nenustoja egzistavusi kaip juridinis asmuo, nes įmonę bankroto proceso metu administruoja teismo paskirtas bankroto administratorius. Taigi kai 2016 m. vasario 2 d. teismas nutartimi iškėlė UAB „LR“ bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė D. J., šis tapo juridiniu bei faktiniu bankrutuojančios (šiuo metu jau bankrutavusios) UAB „LR“ vadovu (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis), todėl tapo atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių minėtos bankrutuojančios įmonės veiklą, laikymąsi. Kadangi UAB „LR“ pagal išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą vykdė atliekų tvarkymo (apdorojimo) veiklą, jai taikomi tam tikri su vykdyta veikla susiję reikalavimai, numatyti aplinkos apsaugos teisės aktuose, įskaitant ir Taisyklių 45 punkte nustatytą reikalavimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įmonės veiklos nutraukimo dienos pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai atitinkamą metinę ataskaitą. Tačiau bankroto administratorius D. J., perėmęs bankrutuojančios įmonės valdymą, o kartu ir pareigą teikti atliekų tvarkymo ataskaitas, įmonei 2017 m. liepos 31 d. nutraukus veiklą, per nustatytą terminą Aplinkos apsaugos agentūrai Taisyklių reikalavimus atitinkančios metinės ataskaitos nepateikė, todėl D. J. teisingai inkriminuotas Taisyklių 45 punkto pažeidimas, kuris užtraukia atsakomybę pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį.
III. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį; išieškoti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašyme nurodo:
7.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialiosios teisės normų pažeidimus, nes administracinė nuobauda buvo paskirta netinkamam administracinės teisės pažeidimo subjektui.
7.2. Nagrinėjamoje byloje aktualūs trys klausimai: 1) ANK 247 straipsnio 31 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio normų aiškinimas ir taikymas (tarpusavio konkurencija); 2) bankroto administratoriaus pareigų, kurių tiesiogiai nenustato Įmonių bankroto įstatymas, ir administracinės atsakomybės už bankrutuojančios įmonės neįvykdytus įsipareigojimus (laikotarpiu, kai dar nebuvo suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas) apibrėžimas; 3) įmonės veiklos nutraukimo momento (nuo visų darbuotojų atleidimo ar nuo licencijos panaikinimo dienos) nustatymas.
7.3. UAB „LR“ 2013 m. lapkričio 21 d. buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kuriuo buvo leista vykdyti atliekų apdorojimo veiklą. 2015 m. spalio 15 d. įmonėje buvo atleistas paskutinis darbuotojas, o 2016 m. vasario 2 d. buvo iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. Bankroto administratoriaus prašymu Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (28.5)-A4-7863 buvo panaikintas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimas, tačiau, nepaisant to, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas administracine tvarka nubaudė bankrutavusios UAB „LR“ bankroto administratorių už tai, kad šis nepateikė BUAB „LR“ 2017 metų atliekų tvarkymo ataskaitos per 5 darbo dienas nuo licencijos panaikinimo dienos (2017 m. liepos 31 d.).
7.4. Apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. J., perėmęs bankrutuojančios įmonės valdymą, perėmė ir pareigą teikti atliekų tvarkymo ataskaitas, taip pat kad įmonės veiklos nutraukimo data yra išduoto leidimo verstis atliekų tvarkymo (apdorojimo) veikla galiojimo panaikinimo data (t. y. 2017 m. liepos 31 d.), o ne 2015 m. spalio 15 d. – paskutinio UAB „LR“ darbuotojo atleidimo data. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Taisyklėse (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) aiškiai nurodyta, jog atsakomybė pagal ANK kyla tik už Taisyklių 40 ir 44 punktų reikalavimų pažeidimus.
7.5. Bankroto administratorius nėra ANK 247 straipsnio 31 dalies administracinės atsakomybės subjektas. Atsakomybė už atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo ataskaitų nepateikimą taip pat numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Aplinkos apsaugos įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad juridinių asmenų atsakomybė taikoma juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat šių juridinių asmenų ir organizacijų padalinius. Pagal šio įstatymo 36 straipsnį juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128 straipsniuose. To paties įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, kad už atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą (įstatymo 93 straipsnis) juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.
7.6. Atliekų apskaitos metinių ataskaitų teikimo tvarką reglamentavo iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusi Taisyklių redakcija. Šių taisyklių 11 punkte nustatyta, kad, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, elektroninės formos atliekų susidarymo suvestinė (Taisyklių 1 priedo 7 dalis) iki einamojo mėnesio 15 d. turi būti atspausdinama ir patvirtinama atsakingų asmenų parašais. Elektroninės formos atliekų susidarymo apskaitos žurnalas atspausdinamas, patvirtinamas atsakingų asmenų parašais ir nedelsiant pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus. 35 punkte įtvirtinta, kad praėjusių kalendorinių metų atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos ir (ar) atliekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos (toliau – metinė ataskaita) rengiamos atitinkamai atliekų susidarymo apskaitos ir atliekų tvarkymo apskaitos praėjusių kalendorinių metų duomenų pagrindu ir jose pateikti duomenys turi atitikti atliekų susidarymo apskaitos žurnalo ir atliekų tvarkymo apskaitos laisvai pasirenkamos žurnalo formos arba atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pavyzdinės formos duomenis. 40 punkte nurodyta, kad jeigu įmonė per 20 darbo dienų terminą pakartotinai metinės ataskaitos nepateikia ar metinę ataskaitą pateikia, tačiau joje nepašalinti visi nurodyti trūkumai ir (ar) netikslumai, ir nėra aplinkybių, nurodytų Taisyklių 43 punkte, įmonės vadovo paskirti atsakingi asmenys arba pats vadovas už metinės ataskaitos nepateikimą iki nustatyto termino ar klaidingų duomenų metinėse ataskaitose pateikimą atsako ANK nustatyta tvarka. 44 punkte nurodyta, kad už klaidingų duomenų metinėje ataskaitoje pateikimą įmonės vadovo paskirti atsakingi asmenys arba pats vadovas atsako ANK nustatyta tvarka (klaidingų duomenų pateikimas ANK 247 straipsnio 39 dalis). 45 punkte numatyta, kad įmonė, nutraukusi veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos privalo naudodamasi e-ASTA pateikti Agentūrai šių Taisyklių reikalavimus atitinkančią metinę ataskaitą. 46 punkte nustatyta, kad pataisius metinę ataskaitą atitinkamai turi būti patikslinami ir įmonės atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo žurnalo duomenys. Aptartos teisės normos reiškia, kad įmonės vadovo paskirti atsakingi asmenys ar pats vadovas kiekvieną mėnesį (iki 15 d.) privalo užpildyti atliekų susidarymo apskaitos žurnalą, kurio pagrindu pildoma ir iki vasario 10 d. teikiama metinė ataskaita. Taigi pagal Taisyklių redakciją, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d., atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį buvo nustatyta tik už Taisyklių 40 punkto pažeidimus.
7.7. Iš aptartų normų matyti, kad Taisyklėse nėra tiesiogiai numatyta, už kokius pažeidimus ir kam taikoma atsakomybė pagal ANK, o tai reiškia, kad už kitų Taisyklių reikalavimų nevykdymą atsakomybė turi būti taikoma juridiniam asmeniui pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnį, taikant rašytinį įspėjimą (jeigu pažeidimas padarytas pirmą kartą). Taisyklių 45 punkte, už kurio pažeidimą D. J. buvo paskirta bauda, nėra nustatyta atsakomybė pagal ANK. Be to, ši norma yra beprasmė ir neįgyvendinama. Formuluotė „Įmonė, nutraukusi veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos privalo pateikti ataskaitą“ yra ydinga. Žodis „nutraukti“ reiškia nustoti ką nors daryti. Juridinio asmens veikla grindžiama jo dalyvių bei jų paskirtų darbuotojų valia. Taigi, jeigu yra atleidžiami visi įmonės darbuotojai (kaip nagrinėjamu atveju), automatiškai nutrūksta įmonės veikla, nes darbuotojai netenka įgaliojimų. Tokioje situacijoje įmonė turi galiojantį leidimą verstis atliekų tvarkymu ir nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl laikoma, kad ji formaliai vykdo savo veiklą, tačiau subjekto, kuriam galėtų būti taikoma atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį, nėra, nes joks darbuotojas po atleidimo neturi teisės veikti įmonės vardu.
7.8. Taisyklių redakcijoje, galiojančioje nuo 2018 m. sausio 1 d., 45 punkte teisinė spraga yra ištaisyta. Naujos Taisyklių redakcijos 57 punkte (pagal seną redakciją 45 punktas) nustatyta, kad įmonė iki veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo privalo naudodamasi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS) pateikti Agentūrai metinę ataskaitą. Taigi, naujos redakcijos teisinės nuostatos lingvistinė formuluotė įgavo prasmę bei realiai įgyvendinama. Įstatymų leidėjas naujoje Taisyklių 53 punkto redakcijoje paliko nuostatą, kad už ataskaitų nepateikimą atsakomybė taikoma įmonės vadovo paskirtiems atsakingiems asmenims arba pačiam vadovui pagal ANK ir aplinkos apsaugos įstatymus. Taigi senosios Taisyklių redakcijos 40, 44 ir 45 punktų ir naujosios Taisyklių 53 ir 57 punktų redakcijos sisteminė loginė bei lingvistinė analizė suponuoja išvadą, kad ANK 247 straipsnio 31 dalies administracinės atsakomybės subjektas yra įmonės vadovas arba įmonės vadovo paskirti atsakingi asmenys. Nagrinėjamu atveju pritaikyta atsakomybė ir paskirta bauda bankroto administratoriui prieštarauja įstatymų leidėjo tikslams.
7.9. Taisyklių 45 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatytas 5 darbo dienų terminas ataskaitai pateikti pradedamas skaičiuoti nuo įmonės veiklos nutraukimo dienos. Teisės aktai nepateikia konkretaus įmonės veiklos nutraukimo apibrėžimo, todėl nurodytas reiškinys gali apimti kelis atvejus, pavyzdžiui, visų darbuotojų atleidimą, bankrotą, likvidavimą, leidimo (licencijos) panaikinimą ir pan. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio l dalyje nurodyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Taigi Taisyklių 45 punkto formuluotė „įmonė, nutraukusi veiklą“ nagrinėjamu atveju turėjo būti aiškinama Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio kontekste, kuriame veiklos nutraukimas yra siejamas su atliekų bei aplinkos sutvarkymu, bet ne su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimo panaikinimu.
7.10. Pagal Taisyklių (galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d.) 45 punktą įmonė, nutraukusi veiklą, privalo pateikti Taisyklių reikalavimus atitinkančią metinę ataskaitą. Kaip jau minėta, metinė atliekų apskaitos ataskaita rengiama atliekų susidarymo apskaitos žurnalo, kuris pildomas kiekvieną mėnesį, pagrindu (Taisyklių 11, 35 punktai). Kad bankroto administratorius galėtų pateikti atliekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą, privalo turėti įmonės (iki bankroto iškėlimo) pildytus atliekų tvarkymo žurnalus. Nors D. J. teismui nurodė, kad iš bankrutuojančios įmonės nėra gavęs atliekų tvarkymo ataskaitų (žurnalų), teismas šios aplinkybės nevertino. Tai, kad D. J., kaip bankroto administratoriui, nepagrįstai buvo perkelta pareiga pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai 2017 metų atliekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą, patvirtina ir teismų praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1616-08, kuriame buvo sprendžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo bankroto administratoriui pateikti PVM deklaracijas pagrįstumas.
8. Atsiliepimu Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjas Albertas Kilevičius prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
8.1. Nepagrįsti prašymo argumentai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jei Taisyklių konkrečiame punkte yra tiesioginė nuoroda į ANK. Tai reikštų, kad už Taisyklių 45 punkto pažeidimą niekas negalėtų būti traukiamas atsakomybėn, nes šiame punkte dėl atsakomybės nėra jokių tiesioginių nukreipimų nei į ANK, nei į kitus įstatymus. Aptariamu atveju teisės aiškinimas turi būti pradedamas nuo įstatymo – ANK, o ne nuo poįstatyminio teisės akto – Taisyklių. ANK 247 straipsnio 31 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į Taisykles. Pagal šią administracinio nusižengimo normą asmenys atsako už bet kurio Taisyklių punkto, nustatančio atliekų tvarkymo ataskaitų pateikimo terminus, pažeidimą nepaisant to, ar atitinkamame Taisyklių punkte papildomai nurodytas atgalinis nukreipimas į ANK.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį, padarė teisingą išvadą, kad paskirtas bankroto administratorius laikomas juridiniu bei faktiniu bankrutuojančios įmonės vadovu, todėl nepagrįsti prašymo argumentai, kad, oficialiai atleidus visus administruojamos įmonės darbuotojus, nėra subjekto, kuriam galėtų būti taikoma atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį. Teismas pagrįstai BUAB „LR“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą susiejo su šiai įmonei išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo data – 2017 m. liepos 31 d., nes būtent tada teisiškai nutrūko įmonės licencijuojama veikla. Šios teismo pozicijos teisingumą patvirtina ir Taisyklių 36 punkto nuostata, kad jei ataskaitiniais metais atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, metinė ataskaita pateikiama per e-ASTA, pažymint, kad ataskaitiniais metais atitinkama įmonė veiklos nevykdė. Kitaip tariant, įmanoma tokia situacija, kai galiojantį taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą atliekų tvarkymo veiklai turinti įmonė tam tikrais metais iš viso nevykdo jokios atliekų tvarkymo veiklos, tačiau po kurio laiko vėl tokią veiklą atnaujina pagal tą patį galiojantį leidimą. Vadinasi, faktinis atliekų tvarkymo veiklos nevykdymas negali būti laikomas atitinkamos veiklos nutraukimu, nes nepašalinama jos atnaujinimo galimybė, o leidimo panaikinimas atnaujinti veiklos nebeleidžia, todėl būtent su leidimo panaikinimu turi būti siejamas atliekų tvarkymo veiklos nutraukimas.
8.3. Bankroto administratorius D. J. nubaustas už 2017 metų atliekų tvarkymo ataskaitos nepateikimą nustatytu terminu. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, visus 2017 metus UAB „LR“ buvo bankroto teisinėje padėtyje ir ją administravo bankroto administratorius D. J., todėl šiam asmeniui turi būti žinoma informacija, susijusi su administruojamos įmonės atliekų tvarkymo veikla 2017 metų laikotarpiu. Pagal Taisyklių 45 punktą, atliekų tvarkymo ataskaita po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo yra teikiama vadovaujantis Taisyklėse nustatytais metinių ataskaitų teikimo reikalavimais. Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad jei ataskaitiniais metais atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, metinė ataskaita pateikiama per e-ASTA, pažymint, kad ataskaitiniais metais atitinkama įmonė veiklos nevykdė. Todėl bankroto administratorius D. J., teigdamas, kad 2017 m. administruojamoje įmonėje atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, vis tiek privalėjo nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo ataskaitą ir oficialiai deklaruoti atliekų tvarkymo veiklos nevykdymo faktą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-819 patvirtinta nauja Taisyklių redakcija, kuri įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., aptariamoje byloje nieko neturėtų keisti, nes aplinkos ministro 2017 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. D1-819 2 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymo apskaitos 2017 kalendorinių metų metinės ataskaitos teikiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.
IV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato J. Jasaičio prašymas atmestinas.
10. Pareiškėjai prašo teisėjų kolegijos pasisakyti tokiais pagrindiniais aspektais: 1) ANK 247 straipsnio 31 dalies ir Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio normų aiškinimas ir taikymas (tarpusavio konkurencija); 2) bankroto administratoriaus pareigų, kurių tiesiogiai nenustato Įmonių bankroto įstatymas, ir administracinės atsakomybės už bankrutuojančios įmonės neįvykdytus įsipareigojimus (laikotarpiu, kai dar nebuvo suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas) apibrėžimas; 3) įmonės veiklos nutraukimo momento (nuo visų darbuotojų atleidimo ar nuo licencijos panaikinimo dienos) nustatymas.
11. Spręsdama klausimą dėl ANK 247 straipsnio 31 dalies ir Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo (tarpusavio konkurencijos) nagrinėjamos situacijos kontekste, teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo, papildymo įstatymu Nr. XII-2296 Aplinkos apsaugos įstatymas papildytas nauju VIII skyriumi, reglamentuojančiu juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pagrindinės paskatos naujovėms buvo tai, kad atsakomybė juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar kitų aplinkos ministrui priskirtų valdymo sričių teisės aktų pažeidimus nėra reglamentuota. Ūkinės veiklos subjektų – fizinių asmenų pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama taikant tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę, o ūkinės veiklos subjektų – juridinių asmenų pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama tik per baudžiamosios atsakomybės taikymą, o administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik fiziniams asmenims, veikiantiems juridinio asmens vardu (vadovų ar darbuotojų). Pabrėžtina, kad ANK nenumatytos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atsakomybė pagal ANK taikoma tik fiziniams asmenims. Būtent, atsižvelgiant į aptartą situaciją bei siekiant bendro ekonominių sankcijų juridiniams asmenims ir administracinių nuobaudų fiziniams asmenims taikymo modelio, buvo įvestas naujas teisinis reguliavimas, kuris įsigaliojo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Kartu Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo, papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 punkte buvo nustatytas imperatyvus įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai iki 2016 m. liepos 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Patvirtinus aptartus Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo, papildymo įstatymo pakeitimus susidarė situacija, kai turiniu labai panašios veikos buvo apibrėžtos dviejuose norminiuose teisės aktuose, t. y. ANK 247 straipsnio 31 punkto dispozicijoje – atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimas iki nustatyto termino – ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo, papildymo įstatymo 93 straipsnio dispozicijoje – atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus. Leksinė gramatinė ir kontekstinė dispozicijų analizė rodo, kad pagrindiniais šių normų skirtumais yra subjektas, kurioms jos taikomas (fizinis arba juridinis asmuo) ir jų taikymo momentas – fiziniams asmenims jos taikomos nepateikus ataskaitų iki nustatyto termino, o juridiniam asmeniui – nepateikus po raštiško įspėjimo apie pateikimo terminus.
13. ANK 247 straipsnio dispozicijoje yra įtvirtinta atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Pateikta formuluotė rodo, kad straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei ANK teisės normoje, nei kituose ANK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Atsižvelgiant į tai, kad ANK normos gali būti taikomos tik fiziniams asmenims, atsakomybė pagal šią normą yra kildinama iš 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, kurių 40 punkte nustatyta, kad įmonės vadovo paskirti atsakingi asmenys arba pats vadovas už metinės ataskaitos nepateikimą iki nustatyto termino ar klaidingų duomenų metinėse ataskaitose pateikimą atsako ANK nustatyta tvarka, o 45 punktas nustato, kad Įmonė, nutraukusi veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos privalo naudodamasi e-ASTA pateikti Agentūrai šių Taisyklių reikalavimus atitinkančią metinę ataskaitą. Ši redakcija galiojo veikos padarymo metu, nors, kaip buvo nurodyta anksčiau, iki 2016 m. liepos 31 d. kompetentingos institucijos turėjo priimti visus reikalingus dokumentus, būtinus tinkamam, aiškiam ir sistemiškam situacijos reguliavimui. Naujos redakcijos Taisyklės įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Naujoje Taisyklių redakcijoje 53 punktas nustato atsakomybę už praleistus terminus tiek įmonei pagal Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo, papildymo įstatymą, tiek jos atstovams, įgaliotiems teikti ataskaitas pagal ANK, o 57 punkte nustatoma, kad įmonė iki veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo privalo naudodamasi GPAIS pateikti Agentūrai metinę ataskaitą. Jei įmonė veiklą nutraukia arba išregistruojama metų eigoje, už laikotarpį, kai įmonė veiklą vykdė, pateikiama metinė ataskaita.
14. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, kuri neleidžia poįstatyminiais teisės aktais <...> nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (inter alia (be kita ko), Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Konstitucinėje doktrinoje taip pat nurodyta, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris, inter alia, suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisės normos būtų nustatomos iš anksto, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktuose nebūtų nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius.
15. Taigi vadovaujantis aptartais konstituciniais principais priimant, keičiant ir papildant įstatymus esant reikalui kartu turi būti parengti ir juos įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai, tai buvo numatyta ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo, papildymo įstatymo 11 straipsnyje – iki 2016 m. liepos 31 d. turėjo būti priimtos pakoreguotos aplinkos apsaugos ministro tvirtinamos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės. Tačiau jų nauja redakcija (pritaikyta Aplinkos apsaugos įstatymo papildymams ir naujovėms) įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Ir nors 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-819 patvirtintos naujos Taisyklių redakcijos 2 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymo apskaitos 2017 kalendorinių metų metinės ataskaitos teikiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, tokia nuostata gali būti traktuotina kaip prieštaraujanti aiškumo, suprantamumo, neprieštaringumo principams.
16. Tačiau, nors nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojo poįstatyminis aktas, neatitinkantis norminių aktų suderinamumo, abipusės sąveikos požymių, nes, kaip teisingai nurodo pareiškėjai, senoji Taisyklių redakcija neatliepė naujovių, kurioms taikyti buvo būtinas įgyvendinamasis teisės aktas, tačiau naujųjų Taisyklių analizė leidžia teigti, kad esmingai fizinio asmens, veikiančio įmonės vardu, teisinio statuso ir veiklos atsakomybių ribų bei formų jos nepakeitė. Tiek senosios redakcijos Taisyklėse, tiek naujosios redakcijos Taisyklėse reikalavimas pateikti ataskaitas fiziniam asmeniui, veikiančiam įmonės vardu, yra siejamas su griežtais terminais – arba per 5 dienas po įmonės veiklos nutraukimo, arba iki veiklos nutraukimo. Vertinant teisinį reguliavimą ir jo keliamus reikalavimus nagrinėjamos situacijos kontekste, teigtina, kad, įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai, specialus leidimas, būtinas verstis atliekų apdorojimo veikla, atsakingų institucijų negalėtų būti panaikintas iki nebus pateiktos visos būtinos ataskaitos. Todėl tiek pagal senąją Taisyklių redakciją, tiek pagal naująją fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens vardu, privalo aktyviais veiksmais tinkamai įgyvendinti Taisyklių reikalavimus – pateikti ataskaitas iki nustatytų terminų.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad bankroto administratorius yra tinkamas subjektas, galintis būti administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu šiuose teisiniuose santykiuose, nes apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį, reguliuojantį bankroto administratoriaus teises, pareigas bei atsakomybių apimtį ir sritis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindu nesutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimu.
Dėl proceso išlaidų (ANK 666 straipsnis)
18. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje D. J. nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą samdėsi pats, todėl bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato Juliaus Jasaičio prašymą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė