Baudžiamoji  byla Nr. 1-189-801/2012

Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00218-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija;

1.2.14.3.1; 2.1.10.1;2.3.6.4. (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Gitanai Žitinevičienei,  Živilei Dervaitienei, Eglei Stanevičienei,

dalyvaujant

prokurorui Tomui Dorelaičiui,

gynėjams I. M., Ramutei Budrytei,

nukentėjusiajai A. B., jos atstovui G. B., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei

kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą S. S.,

VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pil., netekėjusi, 9 kl. išsilavinimo, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini),  gyv. Marių g. 16-409,  Kaune, deklar. gyv. vieta  (duomenys neskelbtini), neteista

Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos  Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.1d., 180 str. 1 d.,

G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 8 kl. išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista

Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos  Baudžiamojo kodekso  138 str. 2 d. 8 p.,  284 str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė: 

I. R. ir G. S. 2010-03-02 apie 20.00 val., prie pastato, esančio Miško g. 23, Kaune, veikdamos bendrininkų grupėje kartu mažametėmis G. J. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. A. gim. (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, išplūsdamos necenzūriniais žodžiais bei bendrai ne mažiau kaip septynis kartus suduodamos rankomis ir spirdamos kojomis nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini),  į įvairias kūno vietas ir tuo padarydamos nesunkų sveikatos sutrikdymą, o G. A. liepiant bučiuoti jos batus ir  G. J. grasinant padegti plaukus, jei ši nevykdys G. A. nurodymų, viešoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu, bei patyčiomis demonstravo nepagarbą  aplinkiniams bei aplinkai.

Šiuose I. R. ir G. S. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo numatyto LR BK 284 str. 1 d.

be to, jos, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimo metu,  veikdamos bendrininkų grupėje, kartu su mažametėmis G. J. gim. (duomenys neskelbtini), bei G. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendrai ne mažiau kaip septynis kartus suduodamos rankomis ir spirdamos kojomis nukentėjusiajai nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas ir tuo padarydamos odos nubrozdinimus dešinėje momeninėje srityje, juosmenyje, poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, kraujosruvą po akies obuolio jungine, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kryžkaulio, kairio kirkšnies sumušimą, nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiuose I. R. ir G. S. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

be to, I. R.,  2010-03-02 apie 20.00 val., prie pastato, esančio Miško g. 23, Kaune, viešosios tvarkos pažeidimo metu,  grasindama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą  iš nepilnamečių  A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą G. B. priklausantį turtą – rankinę 30 litų vertės, ir joje buvusius daiktus: rudos spalvos piniginę 15 litų vertės, du nuolatinius mokėjimo bilietus važiuoti troleibusu ir autobusu, bendros 18 litų vertės, pudrą -  20 litų vertės, auskarus, buvusius dėžutėje, bendros 20 litų vertės, purškiamą dezodorantą – 30 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung E570“ su jame buvusia atminties kortele, bendros 150 litų vertės.

Šiuose I. R. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo numatyto LR BK 180 str. 1 d.

                            Kaltinamoji I. R. prisipažino padarius nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2010-03-02 ji su G. sutiko G., G. ir D. PC „Molas“ sužinojo, kad konfliktas yra tarp D. ir A.. D. pasakė, kad turi konfliktą su A., G. ir G. pasiūlė važiuoti į Akropolį, nebuvo minčių apie muštynes ir plėšimus. G. jai padavė savo laikrodį ir telefoną - suprato, kad mušis. G. susimušė su A., paskui G., paskui dar įsikišo G. S.. Pamatė, kad daug kraujo, sakė, kad ramintųsi, kad užtenka, kad nereikia bučiuoti batų ir degti plaukų. Kur buvo rankinukas, ji neatsimena. Ji jį paėmė, pasiėmė auskarus ir iš A. draugės paėmė A. telefoną. Telefone reikėjo apsaugos kodo, A. draugė jai jį pasakė. Ir jos tada nuėjo. O nuolatinius matė pas G. ar G., neatsimena. A. ji nemušė. G. su G.  A. su drauge vedėsi į nuošalią vietą, jau matyt buvo suplanavusios. O jos ėjo iš paskos. G.   A. spyrė į nugarą, tikrai ne į veidą. Ji ją laikė, kad nemuštų ir sakė, kad nesikištų. Pašalinių, pareinančių žmonių nebuvo. Buvo dar S., jo draugas ir dvi merginos su jais. Buvo triukšmas. Liepė bučiuoti batus, grasino padegti plaukus.  Ji sakė, kad to  nereikia.  Nukentėjusiajai nepadėjo, apie greitąją pagalbą nepagalvojo. Nukentėjusiąją mušė G., G. ir G. kelis kartus įspyrė. Į veidą smūgius sudavė G.. O G. tampė už plaukų. Telefonas buvo parduotas, gavo 30 litų, kur išleido, neatsimena, o kur auskarai, nežino. Dėl civilinio ieškinio, tai tiek pinigų sumokėti ji neturi. Už materialinę žalą mokėti sutinka. O nemateriali suma yra per didelė. Ji stovi darbo biržoje, ieško darbo. Rankinuke dar buvo pudra, kvepalai, piniginė. Nuolatinių rankinuke ji nematė. Pas G. ar G. nuolatinius matė, kai važiavo namo. Gal ir jos tą rankinuką kraustė.

                            Kaltinamoji G. S. prisipažino padarius nusikalstamą veiką prisipažino pilnai  ir paaiškino, kad susitiko prie PC „Molas“ su G. ir G., turėjo važiuoti prie Akropolio. G. A., G., ji, I. ir D. važiavo susitikti su A. B.. Visos nuėjo į Miško gatvę, ten pradėjo muštis A. ir G.. Po to įsikišo G.. Jos ten ilgai mušėsi. Kai A. gulėjo, ji jai įspyrė porą kartų. Žino, kad I. paėmė telefoną ir auskarus. A. paliko, o jos visos išėjo. A. ji nepažįsta, tada matė pirmą kartą. Labai gailisi, nepagalvojo, kas bus toliau. Nematė, kaip pas I. atsirado rankinukas. D. turėjo konfliktą su A.. A. išsivedė iš Akropolio, G. su A. kibo viena kitai į plaukus. Tada įsikišo G. ir A. apspardė. Važiuodamos susitikti, jos nusprendė, kaip aiškinsis konfliktą. Net nepagalvojo, kad ji pati įsikiš. Nusivedė A. į nuošalią vietą, iniciatyva buvo G. ir G.. Kai I. paėmė telefoną, ji matė. Jį paėmė iš A. draugės. I. A. nemušė. Jos buvo penkios, A. su drauge ir S. su vienu draugu. Konfliktas pats buvo lyg dėl vaikino. alkoholio nebuvo vartojusi. Pašalinių žmonių nebuvo. Tik liudytojai iš sąrašo. Jie ėjo visi kartu. Žinojo, ko eina ir kur eina. O kaip baigsis, tai nežinojo.

              Nukentėjusioji A. B., apklausos metu parodė, kad jai paskambino, pasiūlė susitikti. Ji pažinojo tik D.. Ji su savo drauge R., susitiko Akropolyje. Pamatė, kad ateina būrys - 7 panelės ir 2 vaikinai. Pradėjo ją temptis į lauką. G. pradėjo rėkti, sudavė jai į veidą, griebė už palukų, ji jai irgi griebė už plaukų. Tada pribėgo jos draugės ir pradėjo ją mušti, spardyti. Kiek spyrių sudavė, nematė, gulėjo ant žemės užsidengusi veidą. G. pradėjo mušti, paskui priėjo G. ir pradėjo jai į veidą trankyti. Ji parkrito, tai ir kitos supuolė. Kas ką kalba, kažkiek girdėjo. D. pažįsta per bendrus draugus. Mokosi skirtingose mokyklose. O daugiau nei vienos nepažinojo. Skambino jai G., ji dar klausė, kokia G. čia. ji jos nepažinojo ir pasakė, kad neturi laiko. Ir jokių konfliktų dėl vaikinų nebuvo su ja. Kodėl ji taip pasielgė, ji nežino. Rankinuką buvo padavusi draugei. Po visko neturėjo nieko, jos paėmė viską iš jos draugės. I. ramino, prašė ir sakė, kad baigtų, jau gana. Jos draugė stovėjo ir prašė, kad baigtų. O jai dar pagrasino, kad ir ją sumuš. Po visko draugės paprašė, kad iškviestų greitąją. Buvo lūžusi nosis, galva visa guzais, fanarai, mėlynės, lūpa praskelta, iš bambos išplėštas auskaras, iš ausų auskarai išplėšti, išpešti plaukai. Smūgius daugiausiai jautė į galvą, į nugarą ir į kojas. 20 000 litų - tiek verti jos išgyvenimai. Negalėjo miegoti, sapnuodavo košmarus, negalėjo eiti į mokyklą, gėrė raminamus vaistus, bijojo išeiti į gatvę - pastoviai autobuse sutikdavo G. ir G.. O turtinė žala, tai daiktai, kurie buvo pavogti, dar striukė ir vaistai. Atsiprašyti niekas nebandė, ir žalos atlyginti nebandė. Paėmė už rankų ir pradėjo tempti. Galbūt ir buvo galimybė išsikviesti pagalbą. Kai išsitempė iš Akropolio, jau kilo minčių, kad gali blogai baigtis. Kiek smūgių buvo suduota, tikrai neatsimena. Visos, kas mušė, visos ir keikėsi. Buvo triukšmas. G. liepė bučiuoti batus, o jai atsisakius, spyrė į galvą. Lyg G. grasino padegti man plaukus. Indrė bandė sudrausminti merginas, o G. tuo momentu palaikė merginas. Kur trenkė G., įvardinti negalėtų. G. tikrai jai trenkė į nosį, ir į veidą ji daug kartų trenkė. Dėl rankinės jos niekas neklausė nieko, paėmė iš jos draugės ir viskas. Mokyklos nelankė beveik mėnesį. Dingę daiktai yra išvardinti. Nieko nesiaiškino, tik gavo mušti. Ir iki šios dienos nieko nesiaiškino. G. S. jai tikrai spyrė į nugarą ir draugė sakė, kad ji spardė ir į galvą. Šiuo metu jaučiasi negerai. Niekur neina, sėdi namie. Gąsdino, kad sumuš, jei eis į policiją. Buvo sutikus G. su G. autobuse, tai jos juokėsi, siūlė dar kartą išlipti. Dėl ko ją sumušė, ji neklausė. Rankinukas su pinigine grąžinti. Auskarai dingo su visa dėžute, striukė suplėšyta.

Nukentėjęs G. B. apklausos metu parodė, kad dukters draugė parašė žinutę, kad dukrą su greitąją išvežė į klinikas. Iš pradžių jam dukra sakė, kad užpuolė nepažįstami, sumušė ir viską atėmė. Paskui po truputį išsiaiškino, kad buvo įvykdyta egzekucija. Po klinikų nuvažiavo į policiją. Turtinė žala padaryta jam, daiktus dukrai pirko jis. Dukrai tada buvo 15 metų. Dalis daiktų grąžinta, lyg iš tyrėjos - rankinukas, piniginė. Į įvykio vietą nuvykęs buvo. Apžiūrėjo, rado kraują. Dukra gydėsi klinikose, paskui namuose gulėjo, gėrė vaistus. Vaistus išrašė gydytoja, ji gydėsi ambulatoriškai. Dėl nesutarimų su bendraamžiais dukra nesiskundė, nieko nesisakė, kad su kažkuo būtų labai susipykusi. Bendravime problemų nepastebėjo. Po įvykio šokinėdavo naktimis, nemiegodavo. Važiuodavo pasiimti, bijodavo pati grįžti. Reiškiniai dabar jau sumažėję. Prieš teismo posėdžius užeina depresija, panika. Pas psichologus nesilankė, patys bandė susitvarkyti. Iš pradžių dukra melavo, nes bijojo, buvo prigąsdinta.

Liudytoja R. R., apklausos metu parodė, kad žino dėl ko pakviesta liudyti. A. jai pasakojo, kad jai skambina nepažįstama mergina ir jos susikoliojo. Jos važiavo į Akropolį, jai paskambino G. ir sakė, kad atvažiuos dviese su D. pasikalbėti su A.. Jie atvažiavo devyniese. Tai visi liudytojai ir dar 2 berniukų panelės. A. liepė apsirengti ir išeiti. Ją už rankų išsitempė. Tempė G. ir G.. Ją D. ir Indrė paėmė už rankų. G. pradėjo A. tampyti, A. atgal. Jos pradėjo muštis. G. puolė ginti G. ir pradėjo mušti A., pradėjo spardyti. I. nieko nedarė, tik stovėjo. Mušė G., G. trenkė į aki į nosį spyrė jai. A. rankinuką turėjo ji. Neatsimena kuri, bet iš jos jį išplėšė. A. mušė I., G., G. ir G.. Iš visos kompanijos pažinojo D.. Ji tik stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė. Sakė baikit, užtenka. O G. sakė „tu to norėjai, tai dabar tylėk, nes pati gausi“. G. su G. buvo pagrindinės. I. sudavė kelis kartus. G. liepė bučiuoti batus, paskui spyrė į galvą už tai, kad nebučiavo. Vaikinai tiesiog stovėjo. Ji rėkė, kad jos baigtų. Priėjo kažkuri ir sako „dar parėksi, pati gausi“. Ji išsigando. Bandė skambinti, bet irgi neleido. Nieko negalėjo padaryti. Dėl ko užpuolė A., ji nežino. A. tik D. pažinojo. Ji pasakė, kad A. serga mažakraujyste. Dar jos pasakė, kad nekviestų policijos. Pašalinių žmonių ten nebuvo. Iš A. pavogė telefoną. Jis buvo pas ją, I. paėmė jai iš rankų. Rankinuke buvo auskarai, pudra, piniginė, dezodorantas. Rankinuką paskui rado ant kampo padėtą, jau po visko, kai jau išeidinėjo iš tos vietos. Buvo keiksmažodžiai. G., G., G., I. rėkė. Sakė, kad padegs plaukus, liepė bučiuoti batus. Daugmaž viską matė, visas aplinkybes. Galbūt dabar maišo merginų vardus, bet veidus atsimena. A. į stuburą iš kabluko trenkė G., kai A. klūpėjo ant žemės. G. ne kartą trenkė iš kumščio į veidą, bet kiek kartų, negali pasakyti. Ar buvo smūgių kojomis, neatsimena. Spardė kojomis į veidą. G. spyrė iš kablų į kūno šonus, kitų neatsimena dabar. A. jai sutikimo nedavė, kad jos rankinę duotų. Ji atidavė, nes jos rėkavo, priėjo ir išplėšė iš jos rankų. Atgal neatsiėmė, nes bijojau. Jos niekas neatsiprašė. Indrė paėmė iš jos A. telefoną, sudavė A.kelis kartus, lyg į veidą. Ketvirtoji mergina tai G.. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bylos lapai 61-62, jie buvo tikslesni, nes tai buvo iš karto po įvykio. Telefoną tikrai paėmė I.ė. Kokius necenzūrinius žodžius vartojo I., neatsimena. Ir neužtikrintai atsimena, kad tikrai vartojo. Jų viso buvo 9 žmonės. Du berniukai su tom dviem merginom ištisai bučiavosi. Kai jos mušėsi, D. buvo toliau, o kitos rėkė, nurodydamos A. ką daryti ir kaip daryti. D. pasakė G., kad A.  G. grasino, kad susidoros. Bet taip tikrai nebuvo. O G. dėl to ir puolė. Po visko atsistojo, nuėjo prie Akropolio kampo, paskambino greitajai, paskui A. tėvams. Suprato, kad greitoji būtina, kad reikia kviesti.

Liudytoja D. A., apklausos metu parodė, kad nieko neatsimena, prieš daug laiko buvo. Paties įvykio nepamiršo, bet detaliai paaiškinti negaliu. Tvirtinu ikiteisminio tyrimo duotus parodymus bylos lape 82. Iš esančių salėje pažįsta A.. Pirmoji mergina yra G., iš Palemono, ji G. draugė. Kaltinamosios irgi yra G. draugės. Antroji mergina neatsimena kuri, gal Indrė. Kuri yra ketvirtoji mergina, neatsimena. Kaltinamųjų vardus sužinojo po įvykio. Pirmoji mergina yra G., antroji I., trečioji G.. Buvo su A. sukonfliktavusios, bet rimtai nieko nebuvo. Pasisakė G. ne piktuoju apie tai. G. pasikarščiavo, ne taip ją suprato. Ji G. davė A. telefono numerį, nes ji paprašė. Ji norėjo pašnekėti, nieko blogo. Važiavo susitikti su A., nežinojo, kad toks įvykis įvyks. Ji matė, kaip atrodė A.. Greitosios iškvieti jai ji nebandė. Apie jos būklę, apie jos sveikatą A. nepasiteiravo. Nenorėjo kištis, kad pačiai nebūtų blogai. G. ji žinojo ne iš blogosios pusės, bendravo su ja kaip su pussesere. Keiksmažodžiai buvo vartojami įvairiu metu. Pirmą smūgį davė G., toliau neatsimena. Jos su G. šnekėjo, papasakojo apie A., sako „išsiaiškinsime gražiai“. Kur dingo A. daiktai, ji nežino, ji jų nematė. Neatsimena, dėl ko su Agne konfliktavo. Dėl kažkokios smulkmenos. Su A. buvo du mėnesius pažįstamos. Bendravo su H., viskas įvyko dėl jo, visas konfliktas su A.. Nepasidalino draugyste. Muštynės nėra būdas spręsti problemas. Po įvykio su A. nekalbėjo. su G. dabar nebendrauja, ji jos antros eilės pusseserė. Visos keturios mušė A., ji mačiau.

Liudytoja G. J., apklausos metu parodė, kad susitiko PC „Molas“: buvo ji, D., I., G., G., S., R. ir jų panelės. Nuvažiavo į Akropolį,  susitiko su A., išėjo iš Akropolio ir užėjo už jo. Susistumdė ten paskui, nelabai jau atsimena. Tada A. matė pirmą kartą. D. pareiškė, kad A. ją gąsdina, rašo jai žinutes ir paprašė jos pagalbos. Sako „pasakyk jai, kad daugiau nerašytų“. Ji parašė, o A. atrašė „ne tavo reikalas, nesikišk“. Tada sako: „gerai, susitinkam, į akis pasakysiu“. Ir jos susitiko. Susistumdė ir toliau neatsimena, nes senai vyko. Tvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus 1 tomo b. l. 90. taip viskas ir buvo. G. ir I. ko ten ėjo, ji nežino. Jos ėjo su jomis kartu. Ką darė kiti, ji nematė, nes buvo tamsu. Ji nežino, kas sumušė A.. Buvo tamsu. Kas sakė, kad padegs plaukus, ji nežino. Tą dieną nebuvo planuota susitikti su A.. Jos buvome PC „Molas“ ir sumąstė nuvažiuoti. Sutiko padėti, nes tai jos pusseserė. Alkoholio vartojusi nebuvo. Ir narkotikų nebuvo vartojusi. Turi problemų su rega, nešioja akinius. Juos jai nuolat reikia nešioti. Tada buvo be akinių. Dėl ko čia viskas įvyko, tai suprato, kad reikalo aiškintis nebuvo. Kas pavogė A. telefoną, ji nematė. Ji nenusiėmė nei laikrodžio, nei kuprinės. Bučiuoti batus liepė tikrai ne ji. Ir ne ji spyrė į veidą. Ją tikriausiai draugės apkalba, nes su jomis dabar nebendrauja. Kiekviena sako, kaip jai yra  geriau, kaip palankiau. Nukentėjusiąją sutinka autobuse, bet jai tas neįdomu. Buvo sutikusi jos brolį, tai jis pasakė, kad po teismo ji bus pakasta. D. ją apkalba, kad jai geriau nuo to būtų.

Liudytojas S. B. apklausos metu parodė, kad kaltinamąsias pažįsta. I. yra klasioko sesuo, o kita klasioko sesers draugė. Dabar nebendrauja, anksčiau pasisveikindavo, pasišnekėdavo. Buvo pažįstami. Dėl ko yra pakviestas, jis žino. Merginos susimušė. Nukentėjusiosios vardo jis nežino. Ir beveik nieko neatsimena. Policijoje sakė tiesą. Atsimena, kad ėjo į Akropolį, susitiko prie PC „Molas“. Ėjo su kaltinamosiomis. Netyčia susitiko. Buvo su R. S.. Dar buvo dvi draugės, kurios muštinių nematė, nes buvo išėjusios. Ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b.l. 77) parodė, kad 2010 metų žiemą, buvo prie prekybos centro „Akropolis“ , lauke, kur pamatė einančias iš matymo pažįstamas merginas G., G., I. bei berods jos draugę antrąją G. ir dar vieną merginą, kurios nebuvo iki tol matęs ir nepažinojo – ši mergina buvo apie 170 cm ūgio, apie 15 metų amžiaus, juodų iki pečių ilgio plaukų. Su jomis pasisveikinus merginos pasiūlė eiti su jomis į „Akropolį“, paklausus ko ten eiti atsakė, kad pamatys. Nieko blogo neįtardami nuėjo paskui jas. „Akropolyje“ nuėjo į kavinę „De Lano“, kur prie stalelio sėdėjo dvi nepažįstamos merginos – viena iš jų buvo šviesesnių plaukų, o antroji – tamsesnių. Priėjusios prie šių merginų sutiktos merginos kažką joms pasakė, tačiau ką tiksliai nepamena. Netrukus visi išėjo į lauką, pirmajai merginai į parankes buvo įsikibusi G. pirmoji bei dar kažkuri mergina, kuri nepamena, antroji mergina ėjo pati. Neatrodė, kad kažkurią merginą iš „Akropolio“ veda per prievartą. jis manė, kad jos kaip panelės eina viena kitai įsikibusios, todėl nieko blogo neįtarė. Išėjus iš „Akropolio“  pasuko į kairę, vėliau vėl į kairę ir ėjo nežinomu keliuku pro darželį iki namo, kuris buvo panašus į apleistą namą. Nuėjus prie minėto namo jis su R. bei su jais buvusiomis merginomis buvo toliau nuo kitų merginų. Matė, kad konfliktas prasidėjo tarp pirmosios G. ir pirmosios merginos, matė, kad G. pirmoji įsikibo merginai į plaukus ir jos abi įsikibusios viena kitai į plaukus pradėjo juos tampyti. Taip šiek tiek pabuvus G. jas abi išskyrė. Po kiek laiko abi merginos vėl susikibo už plaukų ir tuomet matė, kad G. keletą kartų –koja spyrė merginai į kojas bei vieną kartą į nugarą. G. nuo merginos atsitraukus, po kiek laiko prie jos priėjo antroji G. ir matė, kad ji spyrė merginai keletą kartų į kūną, tačiau į kurią tiksliai vietą negali pasakyti. Taip pat šio įvykio metu girdėjo, kad kažkuri iš merginų, kuri nurodyti negali, grasino merginai, kad padegs plaukus, tačiau nematė kad būtų kas nors uždegęs bent žiebtuvėlį ar degtukus, girdėjo tik taip sakant. Taip pat atsimena, kad vėliau, nustojus mušti merginą, I. padavė jai sniego, kad ji nusivalytų juo veidą, vėliau matė, kad buvo kraujuotas sniegas, tačiau nematė, kad mergina būtų kraujuota. Nematė, kad I., G., penktoji su jomis buvusi mergina būtų sudavusios merginai nors vieną smūgį, tačiau matė, kad viduryje viso šio įvykio, tiksliai kuriuo metu pasakyti negali, I. priėjo prie mušamos merginos draugės ir liepė jai duoti rankinuką, kuri jį turėjo. Mergina atsakė, kad čia ne jos rankinukas, kad čia jos draugės, bet I. vis tiek pasakė, kad duotų, ir jai davus tą rankinuką Indrė nuėjo už namo kampo toliau nuo visų ir matė, kad kraustė tą rankinuką – tai buvo tas pats rankinukas, kurį turėjo mušama mergina pradžioje šio įvykio. Nematė ką I. iš to rankinuko išėmė, tačiau matė, kad po kiek laiko ji grįžusi prie visų atidavė rankinuką mušamos merginos draugei. Vėliau kai mušama mergina nusivalė sniegu veidą visi išėjo tas merginas palikdami dviese. Tik išėjus pastebėjo, kad Indrė turėjo mobiliojo ryšio telefoną, pamena, kad ji sakė žiūrėdama į telefoną, kad reikia telefono apsaugos kodo, iš ko suprato, kad ji pavogė iš minėtos merginos šį telefoną. Pagarsinti parodymai yra teisingi, tada viską prisiminė ir papasakojo, ką matė. Ką veikė S., neprisimena.

Liudytojas R. S. apklausos metu parodė, kad iš matymo žino kaltinamąsias G. ir I.. Išėjus iš PC Akropolis buvo muštynės, tiek ir pamena, viskas buvo senai tamsu, prieš porą metų, todėl negali visko prisiminti. Koks metų laikas nepamena, žinau kad buvo sniego policijoje buvau apklaustas, bet nelabai ką pamena, ką kalbėjau, sakė pareigūnams tiesą. Policijoje apklaustas buvo po įvykio iš karto, tada geriau viską prisiminė nei dabar. Daug ko nepamena dabar jau, tuo metu, kai pareigūnas apklausinėjo prisiminė. Kad merginos susitiko su kitomis merginomis, ėjo pasikalbėti. Apie ką kalbėjo nežino. Mergina, kuria sumušė buvo „prisikalbėjusi" suprato, kad kažką buvo padariusi, buvo kažkokios kalbos, tarpusavyje kalbėjosi merginos apie tai. G. gal kalbėjo, negali tiksliai prisiminti. Matė įvykio dalį, dalį laiko buvo nusisukęs. Mėgino, prašė, kad nelystų merginos, bet niekas   neklausė.  Merginos pasiūlė kartu eiti iš PC Akropolio, tai ėjo, pasiūlė išeiti į lauką ir išėjo. Po įvyko su merginomis nebendravo. Iš viso merginų buvo atrodo, kad šešios, iš jų pažinojo G. ir G. –G. ir G. žinojo iš mokyklos kiek pasišnekėdavo. Nuo įvykio vietos buvo apie 10-15 (dešimt-penkiolikos) metrų atstumu, ta vieta nebuvo apšviesta, buvo tamsu. Buvo dviese su Sauliumi, o visos merginos buvo pačiame įvykyje. Matė, kad G. ir G. mušė, daugiau ką kitos merginos veikė nematė, didžiąją dalį laiko buvo nusisukęs.

Liudytoja G. A. apklausos metu parodė, kad nieko negali pasakyti praėjo daug laiko ir nieko neatsimena. Nukentėjusiosios nepažįsta, ją tik mačiusi. Tada buvo su G. PC „Akropolis", viskas pasibaigė muštynėmis. Buvo tamsu, todėl nelabai ką matė. Ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 100 – 101) liudytoja parodė, kad atėjus aiškinti tarpusavio santykių prie PC „Akropolis“ esančio darželio  G. J. su A. kažką tarpusavyje kalbėjo, vėliau susistumdė, tampė už plaukų, todėl ji puolė jas išskyrė. Jas tik išskyrus A. spyrė jai  į koją bei suėmusi už striukės sudavė, taip ją sunervindama. Tuomet ji  pradėjo ją mušti, t.y. keletą kartų įspyrė jai į kojas ir jos susistumdė, o A. parkritus ant žemės,  spyrė bent du kartus į nugaros – pilvo šono sritį. Tuo pačiu metu A. smūgius sudavė ir G.. Gali būti, kad kažkuri iš jų įspyrė jai ir į galvos sritį, nes ji judėjo. Mušant A. prie jų prisijungė ir G., kuri A. sudavė bent keturis smūgius kojomis į galvos, pečių, pilvo šono sritis.  Tuo  metu I. visą laiką vaikščiojo tarp jų, kai jos mušė A.. Po suduotų  smūgių pamatė, kad A. kažkur veido srityje bėga kraujas, todėl nustojo  mušti. A. valantis veidą prie jos priėjo G. ir liepė A.i bučiuoti batus. A. nesutikus kažkas pasiūlė padegti jos plaukus, tačiau kas taip sakė ji nematė.  Po kurio laiko, I. klausė A. kur yra jos daiktai, t.y. jos telefonas, pinigai, ir tik  tuomet pamatė, pas ją, A. rudos ar juodos spalvos rankinuką, kurį ji apžiūrėjo. Po kurio laiko girdėjo  kaip I. garsiai pasakė, kad ji turi naują telefoną, todėl suprati, kad vis tik ji ir paėmė iš A. telefoną. Daugiau nė viena mergina nepaėmė nei iš A., nei iš jos draugės jokio kito daikto.  Tvirtina garsintus savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Ekspertė Liucija Karčiauskaitė apklausos metu parodė, kad sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai A. B. atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas tik dėl nosies sulaužymo. Nukentėjusiajai į veidą buvo suduota 3 ar 4 smūgiai. Nosis galėjo sulūžti ir nuo vieno smūgio. Jei buvo trenkta į tą pačią vietą, galėjo ir nuo kito smūgio lūžti. Jei būtų trenkiama koja, būtų masyvesnis kaulo lūžis, nesvarbu, kad tai nepilnamečio smūgiai.  Į nosį buvo duota kumščiu. O į galvą galėjo būti ir spardoma. Viso buvo ne mažiau kaip 7 smūgiai. Nustatyti, ar mušė vaikas, ar suaugęs, negalima. Nosies kaulo lūžis aprašytas kompiuterinės tomogramos.

Kaltinamosios G. S. atstovė S. S. apklausos metu parodė, kad dukrą auginu viena, išsituokusi. Mergaitė yra gera, myli mažus vaikus, turi daug draugų. Buvo paskirta psichologinė pagalba, tai Aukštuolis pasakė, kad mama, vaikas viską turi išbandyti. Kreipėsi pagalbos, nes dukra mokyklos nelankė. Ėjo kalbėtis su socialine, su auklėtoja. Ir dukra sakė, kad tikrai eis į mokyklą. Dukra nori dirbti, padėti, mokintis vakarinėje mokykloje. Supranta, kad sumušta mergina. Už vaistus reikia mokėti, bet daiktų tai neėmė. Civilinio ieškinio suma yra beprotiški pinigai. Gal ji taip ir jaučiasi, kiek paprašė.  Iš kur pažįstamos su I., nežinau. Ar ji teigiama, ar neigiama, nežino. Bet įtaką jai daro. Indrę yra anksčiau mačiusi. Dukters charakteris pasikeitė po mamos (močiutės) mirties. Ji užsisklendė savy, pradėjo daugiau rūpėti draugai, daug ką nuslėpdavo. Po šito įvykio ji sakė, kad kvailai pasielgė, tik dabar tai suprato.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, liudytojų apklausos, kaltė įrodyta, G. B. pareiškimu įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolais ir kita baudžiamojoje byloje  surinkta medžiaga.

2010-03-03 G. B. pareiškime (t. 1, b.l. 8) nurodyta, kad apie tai, kad 2010-03-02 apie 20.50 buvo sumušta jo dukra A. B. gim. (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 9-10) nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta , esanti Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune.  Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta.

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais ( t.1, b.l. 20-25) nustatyta, kad G. B. pateikė apžiūrai juodos spalvos striukę „Crashone“, tamsiai rudos spalvos piniginę, auskarą, juodos spalvos rankinę, du bilieto pirkimo kvitus, kurie  apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės bylai ir pakvitavimu grąžinti G. B..

VTMT prie LR TM KS specialisto išvada Nr. G941/10(02) . (1t., 37-38 b.l.) nustatyta, kad A. B. konstatuota odos nubrozdinimai dešinėje momeninėje srityje, juosmenyje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kryžkaulio, kairio kirkšnies sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutriko ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1t., 55-59 b.l.) nustatyta, kad nukentėjusioji A. B. parodė vietą, kurioje ji buvo mušama.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1t., 63-68 b.l.) nustatyta, kad R. R. pateikė penkias atspausdintas nuotraukas, kuriose nufotografuotos D., G., I., G., S..

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1t., 70 b.l.) nustatyta, kad PPC „Akropolis“ apsaugos darbuotojas pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu.

Apžiūros protolu  (1t., 71-74 b.l.)  nustatyta, kad kompaktinė plokštelė yra šviesiai sidabrinės spalvos, ant jos yra gamyklinis užrašas „Acme“. Plokštelės viduje matomi du vaizdo įrašai. Pirmajame iš jų vaizdas trunka nuo 20:02:22 iki 20:03:07, matyti, kaip eina grupė asmenų „Akropolio“ alėja, vėliau asmenys išeina iš prekybos centro. Antrame vaizdo įraše vaizdas trunka nuo 20:01:15 iki 20:01:35, jame matoma, kad eskalatoriumi leidžiasi 11 asmenų grupė – nuo pirma einančių 8 asmenų trys merginos atsilikusios ir eina šiek tiek toliau nuo pirmųjų, matoma, kad mergina tamsiais plaukais įsikibusi į parankę merginai šviesiais plaukais.

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais (1t., 125-129 b.l.) nustatyta, kad I. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung” su jame esančia “Pildyk” SIM kortele ir atminties kortelę “Nokia 256 MB”, kurie buo apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės bylai. Mobiliojo ryšio telefonas “Samsung”, “Pildyk” SIM kortelė pakvitavimu gražinti I. R..

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios tyčia iš chuliganiškų paskatų, šaukė viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius,  mušė kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiąją A. B. ir taip ją sužalo. Savo tokiu elgesiu kaltinamosios  sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamosios pilnai nepripažino visų įvykio aplinkybių, tačiau iš esmės pripažino padariusios inkriminuojamus nusikaltimus.  Nukentėjusioji ir kartu su ja buvusi liudytoja R. R.. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtai nurodė įvykio aplinkybes, nurodė jų atliekamus veiksmus (liudytojo apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu), taip papildydamos viena kitos parodymus. Kaip parodžiusi nukentėjusioji įvykio metu ji buvo nugriauta veidu žemyn ir tuo metu negalėjo viską matyti.  Įvykis buvo 2010-03-02, be to, tiek įvykio metu, tiek po jo nukentėjusioji patyrė šoką, stresą, todėl nukentėjusioji aiškindama kai kurias bylos aplinkybes, o taip pat teisme vėl iš naujo pergyvendama patirtų įvykių stresą, išgyvenimus, galėjo, susimaišyti, ne viską atsiminti, tuo labiau, kad anksčiau nukentėjusioji kaltinamųjų nepažinojo. Be to, kaip jau konstatavo teismas, kad kaltinamosios iš esmės pripažino padariusios nusikaltimus, nukentėjusiosios parodymus iš esmės atitinka ir kaltinamųjų nupasakotos įvykio aplinkybės, kurias taip pat patvirtina ir teisme apklausti liudytojai, matę įvykį. Todėl teismas remiasi šių liudytojų parodymais, kiek jie neprieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms. Taip pat  kai kurias įvykio aplinkybes, jo priešistorę patvirtina PC „Akropolis“ vaizdo įrašas, specialisto išvada.   

Kaltinamosios bei kartu buvusios mažametės, kurios neturėjo amžiaus, kad būtų patrauktos baudžiamojon atsakomybė  ir atlikusios veiksmus, naudodamos fizinį smurtą sudavė nevienodą smūgių skaičių, įvairiu būdu (ir rankomis, ir kojomis), tačiau visos sutartinai, pačios atlikdamos tam tikrus veiksmus bei matydamos kitas, atliekančias įvairius teisei priešingus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, suvokė daromą viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė viešu nukentėjusiosios užgauliojimu, žeminimu. Nusikaltimus darė veikdamos bendrai – bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje – prie PC „Akropolis“, netoli daugiabučių gyvenamųjų namų, kur  nuolatos vaikšto žmonės, nuolat važinėja automobiliai, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais, demonstruodamos nepagarbą, nusikaltimą darydamos kitų asmenų (S. B., R. S.) akivaizdoje, kaltinamosios sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų I. R. ir G. S. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota  pagal BK 284 str. 1 d.

Taip pat, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamosios I. R. ir G. S., veikdamos kartu, iš chuliganiškų paskatų, sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias vietas, įvairiu būdu nukentėjusiajai A. B., kas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybes dėl nukentėjusiosios sužalojimo be nukentėjusiosios, liudytojų, kaltinamųjų parodymų, taip pat patvirtina specialisto išvada. Kaltinamųjų elgesys – veiksmai nukreipti prieš vieną žmogų, smūgiai ne tik rankomis ir kojomis - leidžia tvirtinti, kad kaltinamosios turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti A. B. sveikatą ir tokių pasekmių siekė. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų akivaizdu, kad jos veikė sutartinai – visos kartu mušė nukentėjusiąją A. B.. Tai, kad byloje nenustatyta, nuo kurio asmens suduoto smūgio nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. Kaltinamosios tyčia suduodamos smūgius nukentėjusiajai, matydamos, kaip tyčia nukentėjusiąją muša kitos įvykyje dalyvavusios merginos, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiosios sužalojimo procese. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamosios, mušdamos nukentėjusiąją, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jos yra atsakingos už atsiradusius padarinius. Kaltinamosios I. R. ir G. S. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Taip pat teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamoji I. R., atlikusi vienus nusikalstamus veiksmus, panaudojus fizinį smurtą, grasindama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą iš nukentėjusiosios A. B. ir R. R. pagrobė G. B. priklausantį svetimą turtą, rankinę su joje buvusiais daiktai, kuria laikė R., kol buvo žeminama ir mušama nukentėjusioji A. B..  toks I. R. ir jos bendrių elgesys akivaizdžiai leido suprasti, kad smurtas gali būti panaudotas. Nusikaltimas baigtas, kadangi pagrobtu turtu kaltinamoji I. R. disponavo savo nuožiūra. Tokiais veiksmais kaltinamoji I. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

           Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ( kaltinamajam ) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

Šioje byloje nukentėjusioji A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 434,52   ( keturių šimtų trisdešimt keturių)  litų turtinės žalos ir 20000 ( dvidešimt  tūkstančius) litų neturtinės žalos iš kaltinamųjų I. R. ir G. S.. priteisimo. Civiliniame ieškinyje ( t. 2, b.l. 49-50)   nurodo, jog turtinė žalą sudaro 434,52   ( keturių šimtų trisdešimt keturių)  litų dėl pavogtų ir negražintų daiktų, suplėšytos striukės, taip pat gydymui pirkti medikamentai,  patvirtinti receptais ir kvitais, ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl 190, 52 litų atsiradusi turtinė žala dėl gydymo išlaidų ir suplėšytos striukės priteistina pilnai iš kaltinamųjų solidariai. 224 litų suma, dėl pavogtu ir negražintų daiktu priteistina iš  I. R..

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų kaltinamųjų  I. R. ir G. S. veiksmų, suduotų smūgių į   veidą  nukentėjusiajai A. B. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus,  nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis jaučiasi nesaugus viešoje vietoje kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų (t.1, b.l. 41-44 ) jam teko kurį laiką lankytis gydymo įstaigose, reikėjo susitvarkyti dantį, kas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių. Po patirtų sužalojimų  susilpnėjo bendravimas, atsirado baimės,. Nesaugumo jausmas, išgyvena dėl aktyvumo apribojimo kurie galimi ir ateityje, patyrė nerimą dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje, visa tai įvertino 20000 (dvidešimt  penkiais tūkstančiais) litų.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2 d. ). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos ( pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo ) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau paminėta,  taip pat kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, kaltinamųjų veiksmais, nusikaltimu padaryta turtinė žala, kuri nėra didelė ir priteistina, kaltinamoji  I. R. nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametė, kaltinamoji G. S. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, tačiau dabar jau pilnametė, kaltinamosios  yra labai jauno amžiaus, sveikos, galinčios dirbti, be to šiuo metu kaltinamosios augina kūdikius, taip pat atsižvelgiama į tai, kad  nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiosios sveikata gali blogėti ateityje, be to prašoma priteisti 20000  (dvidešimties tūkstančių) litų suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio ( pavyzdžiui kaltinamųjų šeimų materialinė padėtis, gyveno nedarniose šeimose), neatitinkanti teismų formuojamai praktikai,  todėl teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys 20000 litų dėl neturtinės žalos yra per didelis, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams teismas mano, kad protingas ir teisingas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos būtų 6000 litų, kuri ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų I. R. ir G. S..

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kaltės forma ( padaryti tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. ir 91 str.

Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažino padariusios nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Teismas G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo atlyginti  padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia  į tai jog teisiama už du nusikaltimus, tačiau nusikaltimai sudaro idealią sutaptį, teisiama pirmą kartą, dėl nusikalstamų veikų padarytų pirmą kartą, nusikalto būdama nepilnametė, nusikaltimo padarymo metu nebuvo iniciatorė, tačiau pritarė visiems veiksmams savo pasyvumu, taip prisidėdama prie nusikaltimo padarymo charakterizuojama pakankamai gerai,  į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., 91 str., įvertino savo elgesį, suprato savo tokio elgesio pasekmes, dėl to labai gailisi, šiuo metu augina kūdikį. Teismas daro išvada, kad yra visi BK XI skyriaus 93 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai bei mano, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ( BK 82).

Teismas, skirdamas bausmę I. R. atsižvelgia  į tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametė, prisipažino padariusi nusikaltimą, kaltinama trijų nusikaltimų padarymu, nusikaltimai sudaro idealią sutaptį, du nusikaltimai apysunkiai, gailisi dėl padarytų nusikaltimo, nors posėdžių metu nebuvo nuoširdi, tačiau teisiama pirmą kartą, dėl nusikalstamų veikų padarytų pirmą kartą, tačiau nusikalto būdama pilnametė, nusikaltimo padarymo metu nebuvo iniciatorė, tačiau pritarė visiems veiksmams savo elgesių, taip prisidėdama prie nusikaltimų padarymo, be to būdama tuo metu jau pilnametė leido nusikalstamai elgtis nepilnametėms ir pati prisidėdama rodė blogą elgesį, taip pat į tai, kad  bausta administracine tvarka, padarė savanaudišką nusikaltimą pagrobdama svetimą turtą, į asmenybę, gyvenimo sąlygas,  augina kūdikį, kurio neseniai susilaukė bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d., 8 p., 180 str. 1 d.  sankcijos numato su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant I. R. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ( BK 92 str.).

Iš kaltinamųjų valstybės naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) 1690 litų ( vieną tūkstantį šešis šimtus  devyniasdešimt) litų suma valstybės naudai pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a :

              G. S. dėl  nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK  284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.  padarymo vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės  atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis BK 82 str. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 3 (tris) mėnesius  sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose  ar  nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

I. R. pripažinti kalta pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 180 str.  1 d. ir nuteisti :

pagal LR BK 284 str. 1 d.  ( viešosios tvarkos pažeidimas ) 5 ( penkeriems) mėnesiams laisvės atėmimo

pagal 138 str. 2 d. 8 p. ( nesunkaus sveikatos sutrikdymas)   8 ( aštuoneriems ) mėnesiams laisvės atėmimo

pagal 180 str.  1 d. ( plėšimas)  6 ( šešeriems ) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.,   paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 ( vienerius) metus  laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK  75 str. bausmės vykdymą I. R. atidėti 1 (vieneriems ) metams, paskirti  baudžiamojo poveikio priemones neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 3 (tris) mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose  ar  kitose  valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, be institucijos prižiūrinčios įpareigojimų vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti solidariai iš I. R. ir G. S. nukentėjusiajai A. B. 6000 ( šešis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti,  190, 52  litus turtinei žalai atlyginti   (   šešiasdešimt septynis ). Iš I. R. nukentėjusiajai A. B. 224 litus  turtinei žalai atlyginti. Priteisti solidariai iš I. R. ir G. S. 1690 litų ( vieną tūkstantį šešis šimtus  devyniasdešimt) litų pripažintus proceso išlaidomis už antrinės teisinės pagalbos teikimą pervedant juos į Valstybinės mokesčių inspekcijos  prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas ž- 188659752, AB banke „Swedbank“ įmokos kodas 5630.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir I. R. dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno miesto apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Daiva Mazur