Civilinė byla Nr. 3K-3-504/2012

        Proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stats kamps“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: V. B. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio vystymo grupė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Stats kamps“ teismo prašė priteisti iš atsakovo V. B. 82 502,28 Lt skolos už atliktus statybos darbus. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindžia, nurodydamas, kad 2005 m. rugsėjo 21 sudarė su atsakovu, atstovaujamu trečiojo asmens V. B. , žodinę statybos rangos sutartį dėl statybos jam priklausančiame žemės sklype Šventojoje, (duomenys neskelbtini). Ieškovui iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. atlikus statybos darbus už 266 502,28 Lt, už atsakovą 184 000 Lt sumokėjo BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, tačiau galutinai už atliktus darbus neatsiskaityta.

Byloje kilo šalių ginčas dėl statybos rangos sutartinių santykių subjektų ir jų atsakomybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas konstatavo, kad atsakovas V. B. pagal Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui, taip pat pagal statybos leidimą yra statytojas ir statybos darbų užsakovas. Tai patvirtina dalis PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų atsakovui, kuriose jis įvardijamas paslaugų pirkėju, jo nuosavybės teisės į ieškovo pastatytą pastatą. Teismas sprendė, kad faktinės bylos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovo ir atsakovo rangos santykius. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, veikęs už užsakovą ir statytoją jo naudai ir interesais, iš dalies įvykdęs prievolę už kitą šalį, netapo rangos sandorio šalimi ir ieškovo skolininku. Šio trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta jungtinės veiklos sutartis nesukelia teisinių padarinių šio susitarimo šalims ir tretiesiems asmenims, nes sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų dėl formos ir jos įregistravimo viešame registre tvarkos. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl netinkamai atliktų darbų, nurodęs, kad ieškovo atliktų darbų apimtį ir kokybę įrodo teismo ekspertizės aktas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 17 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymai byloje sudaro pagrindą rangos darbų užsakovu ir statytoju pripažinti atsakovą, bei pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties teisėtumo klausimas šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Šalių veiksmai statant kotedžus pagal šią sutartį susiję su ūkine komercine partnerių veikla, todėl jų atsakomybė, kylanti iš nurodytos veiklos, yra solidari. Jungtinės veiklos sutartį pripažinus galiojančia, atsakovas, kaip solidariai atsakingas pagal CK 6.975 straipsnio 3 dalies nuostatas asmuo, taip pat būtų pripažintas tinkamu atsakovu šioje byloje. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad ekspertizė atlikta neišsamiai ir teismas neturėjo teisinio pagrindo ja remtis, pažymėjusi, jog atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių suabejoti atliktos ekspertizės rezultatais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo V. B. prašo: panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.193 straipsnį esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sandorio rūšį lemia ne jo pavadinimas ar išorinė forma, bet turinys, šalių vidinė valia. Trečiasis asmuo BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, atstovaujamas B. N., administravo atliekamus statybos darbus ir tiesiogiai bendradarbiavo su ieškovu susitarimo pagrindu. Nors įstatyme nenustatyta rangos sutarties privaloma rašytinė forma, tačiau atsižvelgiant į atliekamų darbų esmę ir apimtį – jais buvo siekiama sukurti nekilnojamojo turto objektą – rangos sutartis turėjo būti rašytinės formos. Ieškovo ir atsakovo valia sukurti sutartinius santykius nebuvo išreikšta jokia forma, o tokia ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ valia išreikšta darbų apžiūros aktuose, atliktų darbų aktuose, mokėjimo ir kituose dokumentuose. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: patikrinimo ir darbų apžiūros aktai, pasirašyti UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ darbuotojo B. N.; atliktų darbų aktai, kuriuose kaip užsakovė ir paslaugų pirkėja nurodyta UAB „Senamiesčio vystymo grupė“; daug PVM sąskaitų faktūrų, kuriose pirkėja nurodyta UAB „Senamiesčio vystymo grupė“; pinigų priėmimo kvitai, sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad už atliktus darbus sumokėjo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“; ieškovo BUAB „Stats kamps“ direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 8 d. pažyma, kurioje užfiksuota, kad ieškovui yra skolinga BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Teismai nevertino šių įrodymų. Be to, teismai nepagrįstai rėmėsi statybos inspekcijos pažyma apie nuosavybę jau po statybos darbų užbaigimo, nes rangos sutartis sudaroma su užsakovu, o ne su sukuriamo rezultato savininku, taigi ši pažyma neįrodo ieškovo ir atsakovo rangos teisinių santykių. Teismai ignoravo dokumentus, įrodančius atliktų darbų priėmimą ir perdavimą, statybos darbų priežiūrą, atliktus mokėjimus už statybos darbus, bet nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę teikė atsakovo nepriimtoms ir pasirašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, kuriose pirkėju nurodytas atsakovas. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo.

2. Teismai netyrė jungtinės veiklos sutarties turinio, atskleidžiančio partnerių tikslus ir veiklos pobūdį: šia sutartimi atsakovas suteikė teisę naudotis savo žemės sklypu, įsipareigojo gauti statybos leidimą, tačiau statybos darbus savo jėgomis ir lėšomis vykdys UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Šalys – atsakovas ir trečiasis asmuo – nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, todėl neatsiranda CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių – solidariosios partnerių atsakomybės.

3. CPK 219 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar išsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo skirti papildomą ekspertizę atsakovui neįrodžius pirminės ekspertizės nepakankamumo ar neišsamumo. Kasatoriaus nuomone, ekspertizės nepakankamumą ir neišsamumą patvirtina teismo nutartis skirti papildomą ekspertizę atlikti pirminę ekspertizę atlikusiam ekspertui. Šiam atsisakius, teismas turėjo skirti ją atlikti kitam ekspertui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Stats kamps“ prašo skundą atmesti ir priteisti jam iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad statant nekilnojamojo turto objektą rangos sutartis turi būti rašytinės formos, nes tokių imperatyvių teisės normų nėra. Nors ginčo šalių raštiškos formos statinio statybos rangos sutartis nesudaryta, atsakovo valią sukurti su ieškovu statybos rangos teisinius santykius patvirtina jų veiksmai ir kitos faktinės aplinkybės: statinio techninio projekto užsakovas ir statytojas buvo atsakovas; jis įgijo nuosavybės teises į statinį; jis įgaliojo kasatorių jo vardu vykdyti pastato užsakovo funkcijas, o B. N. – statybos techninę priežiūrą; jis nurodytas statybos darbų žurnale užsakovu ir priėmė ieškovo atliktus statybos darbus; tai, kad dalį darbų už atsakovą apmokėjo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, lėmė atsakovo ir kasatoriaus (jis kartu su savo sutuoktine buvo nurodytos įmonės akcininkai), pageidavimas. Statinio statytojas ir jo savininkas atsakovas neįrodinėjo statybos rangos sutarties sudarymo su BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ar kitu asmeniu, atsiskaitymo už statinį kuriam nors subjektui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sudarė statinio statybos rangos sutartį su ieškovu. Egzistuojant šių faktinių aplinkybių visumai, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad atsakovas nebuvo išreiškęs valios sukurti teisnius santykius su rangovu dėl statinio statybos.

2. Atsakovo ir trečiojo asmens BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad jos tikslas – pastatyti keturis kotedžus, paskirstant bendros veiklos rezultatą, gautą pelną (sutarties 3.4. punktas). Susitarimas dėl pelno paskirstymo, dalies pastatų pardavimas iš karto po jų pastatymo patvirtina, kad sutarties šalys kartu vykdė ūkinę komercinę veiklą. Pagal CK 6.975 straipsnio 3 dalį, jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo. Ši nuostata yra imperatyvi ir esant tokioms nustatytoms partnerių atsakomybės sąlygoms, jos šalių susitarimu negali būti pakeistos. Teismai jungtinės veiklos sutartį laikė negaliojančia, tačiau netgi jai galiojant, jos nuostatos dėl partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles pasiskirstymo neatitiktų CK 6.975 straipsnio 3 dalies nuostatų ir negalėtų būti taikomos atsakovui atsikertant prieš trečiuosius asmenis dėl apmokėjimo už statinio statybos darbus.

3. Teismai visus įrodymus įvertino pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, nurodė kiekvieno įrodymo ryšį su įrodinėjimo dalyku, jo patikimumą, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą, todėl nėra pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo skirti papildomą ekspertizę, nes ji gali būti efektyvi tik tada, jei yra pakankamai duomenų jai atlikti. Byloje pateiktoje eksperto išvadoje konstatuota, kad atlikti visapusišką ir išsamią ekspertizę neužtenka įrodymų. Visi papildomi įrodymai, kurių prašė ekspertas turėjo būti pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, tačiau jie tokių įrodymų nepateikė. Taigi kilo ne eksperto išvados kokybės, bet informacijos, kurią turėtų ištirti ekspertas, nepakankamumo problema.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos rangos teisinius santykius patvirtinančių įrodymų vertinimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rangovas BUAB „Stats kamps“ statė ginčo objektą, tačiau rašytinės formos statybos rangos sutarties su užsakovu nesudarė, todėl, rangovui negavus viso atlyginimo už atliktus darbus ir kreipusis dėl to į teismą, kilo ginčas dėl nagrinėjamų statybos rangos sutartinių santykių subjekto, konkrečiai – užsakovo – nustatymo ir jo atsakomybės dėl prievolės sumokėti rangovui už atliktus darbus netinkamą vykdymą.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui) (šioje nutartyje nurodomos materialiosios teisės normų, galiojusių ginčo statybos metu, t. y. nuo 2005 m. rugsėjo 21 d. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d., redakcijos). Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurias įvykdžius gali būti įgyvendinama teisė būti statytoju: valdyti nuosavybės teise žemės sklypą arba valdyti ir naudoti jį kitais įstatymų nustatytais pagrindais; turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; turėti nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu konstatavo, kad žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, nuosavybės teise priklauso atsakovui V. B., jam išduotas statybos leidimas, jo, kaip statytojo, įgaliotas asmuo B. N. vykdė statybos techninę priežiūrą, iš statybos darbų žurnalo turinio matyti, kad statybos darbų užsakovas (statytojas) yra atsakovas V. B. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, konstatavęs šiuos faktus, teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog statytojas (užsakovas) yra V. B. Pažymėtina, kad statytojas užsakovo funkcijas nebūtinai atlieka asmeniškai – įstatyme įtvirtinta galimybė jų atlikimą pavesti statinio statybos valdytojui, kuris veikia statytojo (užsakovo) vardu kaip jo įgaliotinis (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 17 straipsnio 5 dalis). Įgaliotinis veikia ne dėl savo, bet dėl įgaliotojo interesų, jo veiksmų teisiniai padariniai tenka įgaliotojui. Nors atsakovas ir tretieji asmenys byloje siekė įrodyti, kad užsakovas buvo ne V. B., bet BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, byloje nustatytos ir teismų įvertintos šių asmenų santykius patvirtinančios faktinės aplinkybės iš esmės atitinka statytojo (užsakovo) ir statinio statybos valdytojo santykius. Minėta, kad statinio statybos valdytojo, santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikusio kaip statytojo įgaliotinio, veiksmų teisiniai padariniai tenka įgaliotojui, t. y. statytojui.

Kasatoriaus nuomone, teismai byloje padarė neteisingas išvadas, netinkamai vertindami įrodymus, kai kuriems jų nepagrįstai suteikdami didesnę reikšmę.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai, laikydamiesi pirmiau išdėstytų taisyklių, išvadas apie šalių rangos santykius padarė įvertinę ne tik kasatoriaus akcentuojamus įrodymus - statybos inspekcijos pažymą apie nuosavybę ir PVM sąskaitas faktūras, bet byloje pateiktų įrodymų visetą, taip pat kasatoriaus išvardytus kaip teismų nevertintus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent įrodymų viseto vertinimas sudarė galimybes nustatyti ne pavienius faktus, bet byloje dalyvaujančių asmenų ryšius ir vaidmenį ginčo statybos rangos teisiniuose santykiuose: atsakovo V. B. kaip užsakovo (statytojo) teisinį statusą patvirtino įrodymai apie jo nuosavybės teises į žemės sklypą, jam išduotą statybos leidimą, jo įgaliojimus UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ darbuotojui B. N. vykdyti statybos techninę priežiūrą; ginčo statybos metu galioję atsakovo V. B. įgaliojimai, suteikti sūnui trečiajam asmeniui V. B., sudarę teisinį pagrindą atstovauti statytojui, rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad trečiajam asmeniui V. B. su sutuoktine priklausė daugiau kaip 50 proc. trečiojo asmens UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ akcijų, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad už atliktus darbus sumokėjo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, įvertinus visumą įrodymų, sudarė pagrindą padaryti išvadą, kad ši įmonė veikė už užsakovą ir statytoją jo naudai ir interesais, iš dalies už jį įvykdė prievolę atsiskaityti su rangovu, netapdama rangos sandorio šalimi; išvadas, kad ginčo pastato statytojas (užsakovas) buvo atsakovas patvirtina statybos inspekcijos pažyma apie jo įgytą nuosavybės teisę į pastatą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo teisinių padarinių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. jau nagrinėjo šią bylą kasacine tvarka, pasisakydama dėl kasaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su jungtinės veiklos sutarties forma ir galiojimu. Teisėjų kolegija, sutikusi su apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvada, kad bylą būtina nagrinėti iš naujo, pažymėjo, jog, spręsdamas dėl privalomos notarinės jungtinės veiklos sutarties formos tuo atveju, kai įnašu į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, teismas turi nustatyti sutarties sąlygų dėl partnerių įnašų teisinio režimo tikrąjį turinį, t. y. ar sudarius sutartį įvyko daiktinių teisių į įnašu esantį nekilnojamąjį daiktą perleidimo, daiktinių teisių ar nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris arba kitoks sandoris, kuriam notarinę formą nustato konkreti CK norma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą, Palangos miesto apylinkės teismas kasacinio teismo nurodymus įvykdė. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo V. B. ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ jungtinės veiklos sutarties sąlygas pasikeitė šios sutarties objektas, t. y. žemės sklypo valdymo, naudojimo ar disponavimo galimybių apimtis, todėl jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma ir privalomai teisiškai registruojama (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 6.969 straipsnis). Įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Neįregistravusios sandorio, šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).

Pateiktame kasaciniame skunde kasatorius nenurodė argumentų, kuriais ginčytų teismo padarytas išvadas dėl privalomos jungtinės veiklos sutarties formos ir pareigos ją registruoti nesilaikymo teisinių padarinių. Kadangi iš šios sutarties nekyla jokių teisinių padarinių, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais keliamas jungtinės veiklos sutarties šalių tikslo vykdyti ūkinę komercinę veiklą atskleidimo byloje klausimas.

Dėl papildomos ekspertizės skyrimo

Kasatoriaus teigimu, byloje pateikta eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar išsami, todėl teismas turėjo paskirti papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui, atlikusiam pirminę ekspertizę, o šiam atsisakius – kitam ekspertui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai tam tikroms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnis). Papildoma ekspertizė gali būti efektyvi tik tada, jei yra pakankamai duomenų jai atlikti. Jei tokių duomenų nėra, paskyrus papildomą ekspertizę, nebus galimybės pasiekti norimų rezultatų.

Byloje apklausus ekspertą, paaiškėjo, kad papildomą ekspertizę atlikti nėra galimybės, nes nėra reikiamų jai atlikti dokumentų. Teismui šalims pasiūlius pateikti pastatyto namo projektą ir kitus dokumentus ekspertizei atlikti, jie nebuvo pateikti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų priežasčių nutarties atlikti papildomą ekspertizę vykdymas buvo neįmanomas, jų nepašalinus nebuvo tikslinga skirti papildomą ekspertizę atlikti kitam ekspertui.

Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinant kasacinio skundo, tenkintinas šis prašymas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Už Rekomendacijų 8 punkte išvardytas advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai apskaičiuotini nustatytą koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą bei dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą jis sumokėjo 1694 Lt. Rekomendacijose nustatytas koeficientas skaičiuoti atlyginimui už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą yra 2 (8.14 punktas). Pagal nustatytą koeficientą maksimalus rekomenduojamas atlyginimas už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą yra 1700 Lt. Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija rekomenduojamos maksimaliosios, todėl ji priteistina jam iš kasatoriaus.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 39,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti BUAB „Stats kamps“ (kodas 300085701) iš V. B. (duomenys neskelbtini) 1694 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš V. B. (duomenys neskelbtini) 39,85 Lt (trisdešimt devynis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė