Civilinė byla Nr. 2A-1506-777/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14848-2016-5

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              2.2.3; 3.1.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. apeliacinį skundą dėl  Klaipėdos miesto apylinkės  teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vizostata“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2016-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 182 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad elektroninėje erdvėje radęs informaciją apie teikiamas tvorų statybos paslaugas kreipėsi į atsakovą dėl tvoros statybos. Atsakovas ir ieškovas sutarė, jog darbai bus vykdomi dalimis ir užtruks apie vieną mėnesį, sutarė kainą. Nurodė, jog atsakovui grynais sumokėjo 400 Eur už stulpus, 320 Eur už bortelius ir betonavimą, 300 Eur avansą už vartus ir                            1 182 Eur už medieną.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2016-03-24 ir 2016-03-26 išrašė dvi sąskaitas faktūras UAB „Vizostata“ vardu ir pažadėjo jų pagrindu parengti darbų atlikimo sutartį, sumokėtus pinigus apskaityti UAB „Vizostata“ buhalterijoje ir išduoti kasos pajamų orderį.
4. Ieškovas nurodė, atsakovas pateikė pardavėjo UAB „Litimbera“ išrašytą sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui UAB „Vizostata“ už medieną, tačiau nors pradiniai darbai ir buvo padaryti, bet nebuvo atvežta mediena ir nepabaigta statyti tvora. Ieškovui kreipiantis tiesiogiai į UAB „Vizostata“, jam buvo paaiškinta, kad atsakovas yra atleistas iš darbo, bendrovė tvorų statybos darbų nevykdo ir niekada nevykdė, ieškovui pateiktos sąskaitos faktūros yra fiktyvios. Nurodė, kad atsakovas padarė 1 182 Eur dydžio žalą, kurią ieškovas sumokėjo už medieną, tačiau jos negavo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki               2016-04-08 dirbo UAB „Vizostata“. Atsakovas UAB „Vizostata“ vardu išrašė ieškovui dvi sąskaitas faktūras: 2016-03-24 Nr. 114 – 2 262 Eur sumai (1 182 Eur už medieną, 320 Eur už bortelius bei darbą, 400 Eur už stulpelius, 300 Eur avansas už vartus) ir 2016-03-26 Nr.                   117 – 500 Eur sumai (300 Eur už polių gręžimą, 200 Eur už betonavimą). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sąskaitas faktūras atsakovas išrašė būdamas darbiniuose teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu, t. y. veikdamas kaip trečiojo asmens darbuotojas.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui prisistatė UAB „Vizostata“ darbuotoju, tai patvirtinti pateikė vizitinę kortelę, taip pat atsakovas pateikė sąskaitas faktūras UAB „Vizostata“ vardu, jas žadėjo apskaityti UAB „Vizostata“ buhalterijoje ir išduoti kasos pajamų orderį, darbui atsakovas pristatė darbuotojus. Tai nustatęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neslėpė nuo ieškovo veikiantis savo darbdavės, t. y. UAB „Vizostata“ vardu ir jos naudai.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes, kad prievoliniai teisiniai santykiai dėl vartų pagaminimo ir pastatymo darbų susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo, o ne tarp ieškovo ir atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog duomenų, kad ieškovas kreipėsi į UAB „Vizostata“ dėl sutartinių santykių vykdymo, nėra.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017-02-28 nutartimi teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad N. R. yra tinkamas atsakovas, atsakingas už ieškovui padarytus nuostolius.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad sutartiniai santykiai atsirado tarp ieškovo ir atsakovo, kaip fizinio asmens, be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas (trečiojo asmens darbuotojas) atsakingas už įmonės sutartinių santykių nevykdymą ir ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
12. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovu šioje byloje turėjo būti patraukta UAB „Vizostata“, kadangi šią bendrovę ir atsakovą laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-04-08 siejo darbiniai santykiai. Nurodė, kad teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas tik prisidengė UAB „Vizostata“ vardu, o jo veiksmai tiek sulygstant dėl darbų atlikimo, tiek juos iš dalies atliekant ir iki galo neužbaigiant patvirtina, kad dėl padarytos žalos kaltas yra būtent atsakovas, o ne bendrovė. Nurodė, kad faktą, jog atsakovas prisidengė įmonės vardu, siekdamas sudaryti kuo palankesnį įvaizdį apie save, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne kaip pagrindą patraukti įmonę atsakove, o kaip atsakovo nesąžiningumą ir siekimą neteisėtais veiksmais gauti sau asmeninės naudos, dėl to buvo padaryta turtinė žala ieškovei.
13. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo elgesio bylos proceso metu, kas taip pat įrodo, jog būtent atsakovas kaltas dėl padarytos žalos, nes būtent atsakovas vengia atlyginti žalą, todėl slapstosi.
14. Apeliantas nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės sąlygas, todėl padaryta žala turi būti atlyginta, o pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį apelianto turtiniai interesai liko neapginti, o atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
15. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.
19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, yra nurodyta, kad atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).
20. Rašytinė bylos medžiaga, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį, kuria atsakovas, atstovaudamas UAB „Vizostata“, įsipareigojo ieškovui pastatyti tvorą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą. Nustatyta, kad būtent atsakovas UAB „Vizostata“ vardu išrašė ieškovui dvi sąskaitas faktūras: 2016-03-24 Nr. 114 – 2 262 Eur sumai (1 182 Eur už medieną, 320 Eur už bortelius bei darbą, 400 Eur už stulpelius, 300 Eur avansas už vartus) ir 2016-03-26 Nr. 117 – 500 Eur sumai (300 Eur už polių gręžimą, 200 Eur už betonavimą). Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro išrašo matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-04-08 dirbo UAB „Vizostata“, taigi visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog sąskaitas faktūras atsakovas išrašė būdamas darbiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu – UAB „Vizostata“. Tai, kad atsakovas dirbo UAB „Vizostata“, ir veikė kaip UAB „Vizostata“ atstovas patvirtina ir telefoniniai pokalbiai, atsakovo pateikta vizitinė kortelė, įmonės vardu išrašytos sąskaitos faktūros.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančios UAB „Vizostata“ bankroto administratorė Versus Veto, UAB pirmosios instancijos teismui nurodė, kad bendrovės valdymo organai teismo nustatytu terminu nei bendrovės turto, nei dokumentų bankroto administratorei neperdavė, jų buvimo vieta nėra nustatyta. Bankroto administratorės turimais duomenimis, Klaipėdos apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės vadovo ir darbuotojų nusikalstamų veiksmų pasisavinant didelės vertės turtą. Kiek žinoma, bendrovės direktoriaus rasti policijai taip pat nepavyksta. Bankroto administratorė nurodė ir tai, kad šiuo metu nėra galimybės pateikti informacijos, ar 2016-05-02 ir 2016-03-26 sąskaitos faktūros įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pat nustatyti, ar bendrovė apmokėjo 2016-04-14 UAB „Litimbera“ sąskaitą.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos byloje aplinkybės pagrindžia teismo išvadą, jog atsakovas veikė kaip įgaliotas atstovas, o ieškovui neturėjo jokios reikšmės asmuo, su kuriuo buvo ir turėjo būti sudaromas sandoris. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad teisės ir pareigos iš ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – trečiajam asmeniui UAB „Vizostata“, remiantis CK 2.133 straipsnio                           3 dalimi.
23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Taigi atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ir (ar) atlieka įvairius teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016; 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nes akivaizdžiai matydamas ir suprasdamas, jog atsakovas nurodo veikiantis darbdavės vardu, tuo neįsitikino, pavyzdžiui, nepatikrino atsakovo įgaliojimo. Taigi, vertinant tokį ieškovo elgesį, yra pagrindas konstatuoti, kad jam nebuvo labai reikšminga, su kuo konkrečiai vartų pagaminimo ir pastatymo darbų atlikimo sandoris bus sudarytas (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017-02-28 nutartimi pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad N. R. yra tinkamas atsakovas, atsakingas už ieškovui padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Duomenų apie kitų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                      Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė

                                                                      Giedrė Seselskytė