Baudžiamoji byla Nr. 1-503-1109/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34970-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,

dalyvaujant prokurorui J. B.,

kaltinamajai G. L.,   

nukentėjusiajai O. S.,

specialistui D. B.,  

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teista: 

1) Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė –  50 MGL, tai yra 2500,00 Eur bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs,

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirta BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 eurų bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičius suėmime išbūtą laiką, paskirtoji bausmė sumažinta 2 MGL, t. y. 100 eurų, baudą įpareigota sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

 kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

 Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. L. 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 1.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu du kartus smogė O. S. į veidą pataikydama į nosį ir kairę akį, padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, tokiu būdu sukėlė O. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai

Kaltinamoji G. L. kalta neprisipažino ir, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. naktį apie 12 val. atėjo pas draugę O. S., kuri gyvena prie „Šilo“, bendrabutyje, adresas gali būti (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiosios languose buvo tamsu, ji daužė kumščiu į duris, kad ši atidarytų. Kai O. S. atidarė duris, kaltinamoji, stovėdama bendrabučio koridoriuje, neužėjusi pas nukentėjusiąją į butą, tačiau esant atidarytoms buto durims, iškeikė O. S. visokiais žodžiais, dėl to, kad ši miegojo su kaltinamosios vyru, ir trenkusi durimis išėjo. Nukentėjusiajai kumščiu į veidą nesudavė. Geriausiu atveju galėjo trinktelėti durimis koridoriuje. Apie 00.30 val. ji nuėjo pas draugę A. S.. Antrą valandą vakaro E. S. parašė A. dukrai, kad atėjusi G. rėkė ir mama iškvietė policiją. Kaltinamoji buvo sakiusi nukentėjusiajai, kad šią pasigavusi daužys, bet to nedarė, ją tik iškeikė, į veidą niekada nesudavė. O. ją apkalba, nes šiai gėda, kad visas rajonas žino, ką ji padarė.

Nukentėjusioji O. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie pirmą valandą nakties ji jau buvo nuėjusi miegoti, kai išgirdo beldimą į duris. Kai ji atidarė duris, viskas įvyko greitai, iš karto buvo smūgis, kaltinamoji kažką sakė, kad su vyru gulėjo, po to antras smūgis. Viskas vyko tarpduryje. Ji stovėjo savo bute, o kaltinamoji koridoriuje. Kaltinamoji kumščiu jai sudavė du kartus, trečią nepavyko. Vieną smūgį pataikė į akį, kitą – į nosį. Jai buvo šokas, ji pasimetė, jai skaudėjo. Namuose ji buvo tik su 15 metų dukra, kuri miegojo tame pačiame kambaryje kartu su ja. Jos bute yra du kambariai, vienas – įėjus pro duris į dešinę, kitas – į kairę. Jos su dukra miegojo kambaryje dešinėje. Dukra prabudo nuo beldimo, bet ji nieko nematė, prie durų nebuvo atėjusi, galėjo tik girdėti. Po visko nukentėjusioji atėjusi į kambarį rado dukrą sėdinčią lovoje. Dukra klausė, kas atsitiko, atnešė ledo, suteikė jai pagalbą, ji dukrai pasakė, kad buvo atėjusi G., kaltino dėl vyrų ir sudavė kumščiu jai į akį. Dukra iškvietė policiją, ji parašė pareiškimą, nes pareigūnai fiksavo, kad buvo sumušimas. Kai ją iškvietė tyrėjai, pamatė kaip ji atrodo ir nusiuntė pas ekspertą. Ji pas ekspertą nuvyko po savaitės ar dviejų. Jai aplink visą kairę akį buvo vientisa mėlynė. Kadangi dirba parduotuvėje kasoje, reikėjo dėti daug grimo, po to pasiėmė atostogas. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 100 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes ji jautėsi pažeminta, ją apšmeižė, buvo priversta darbe pasiimti atostogas.

Nepilnametė liudytoja E. S., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, parodė, kad ji gyvena tik su mama adresu, (duomenys neskelbtini). Tikslios dienos neprisimena, galimai 2019 m. rugpjūčio mėn. 11 d., buvo namuose su mama, daugiau namuose nieko nebuvo, žiūrėjo filmą ir apie 2-3 val. išgirdo smarkų beldimą į duris. Mama nuėjo atidaryti duris, o ji  liko kambaryje. Mama buvo pravėrusi duris, išėjusi iš buto nebuvo, o laiptinėje girdėjo šaukiančią draugės mamą G. L., kurią pažino iš balso. Dėl ko mama su G. L. barėsi ir ką jos tiksliai kalbėjo tarpusavyje, negali pasakyti. Triukšmas staiga nutilo, ir į kambarį atėjo mama. Tuomet ji pamatė, kad mamai buvo pradrėksta nosis, tose vietose, kur buvo įdrėskimai, bėgo kraujas bei prie akies buvo aiškiai matyti paraudimas. Mama pasakė, kad buvo atėjusi G. L. ir jai sudavė, tačiau nesakė, kiek buvo suduota smūgių. Kada pamatė sumuštą mamą, pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tačiau iš pradžių jos nekvietė, nes mama nenorėjo, buvo labai susinervinusi, tačiau po kiek laiko ji paskambino iš mamos telefono Nr. 112 ir pasakė, kad buvo sumušta jos mama. Paklausus, ar reikalinga greitoji, atsakė, kad greitosios nereikia. Pareigūnai atvažiavo apie 03.30 – 04.00 val. Mama pareigūnams pasakė, kas įvyko, ir parašė pareiškimą (1 t., b. l .63–64).

Liudytoja A. S. parodė, kad G. L. yra jos draugė. Kaltinamoji po įvykio atėjo pas ją. Tikslaus laiko nepamena, bet atsimena, kad buvo šilta, buvo apie dvylikta ar pirma nakties. G. pasakė, kad buvo pas O. ir išdėjo viską ką norėjo, pasibarė su ja, iškeikė O. ir atėjo pas liudytoją. Kaltinamoji pabuvo pas ją, nusiramino, tada ji palydėjo kaltinamąją į namus, pabuvo kol ši užmigs ir išėjo namo. Kadangi pažįsta nukentėjusiąją, jų vaikai bendrauja, ji paprašė savo dukters, kad paklaustų O. dukters, kas atsitiko. O. dukra parašė jos dukrai, kad buvo atėjusi G., sumušė O. ir jos kvies policiją. Tai buvo apie antrą valandą nakties. Mano, kad konfliktas kilo dėl vyro. Kažkas įvyko tarp G. vyro ir O., G. dėl to ir supyko. G. yra isterikė, bet nepultų muštis. Įvykio metu G. buvo blaivi.

Liudytoja A. Č. parodė, kad ji dirba patrulių rinktinėje. Atsimena, kad vyko į iškvietimą dėl sužalotos moters. Atvykus į vietą, rado moterį, kuri pasakojo, kad buvo atėjusi jos pažįstama ir trenkė kelis kartus į veido sritį. Sakė, kad konfliktas buvo lyg dėl pinigų. Matė paraudimą nukentėjusiosios nosies srityje. Buvo pasiūlyta greitoji, bet ji atsisakė, sakė, kad pati kreipsis į medikus. Nukentėjusioji nekraujavo, bet buvo patinę nosies srityje, tarp akių. Neatsimena, ar nukentėjusiojo minėjo, kiek kartų jai trenkė kaltinamoji. Jos tarnyba ėjo į pabaigą, įvykis įvyko paryčiais. Nukentėjusiosios namuose buvo dukra, kuri papasakojo, kad draugauja su įtariamosios dukra, todėl pažino kaltinamosios balsą įvykio metu. Žino, kad įvykis įvyko tą pačią naktį, tik ankščiau. Jie vyko ne į patį įvykį, o į sužalojimą.

Specialistas D. B. patvirtino Nr. G2222/2019(02) išvadą ir paaiškino, kad jis pats apžiūrėjo nukentėjusiąją. Kadangi šašas buvo beveik atsidalinęs, buvo spręsta, kad kraujosruva padaryta 5-10 dienų laikotarpyje. Veidas yra greitos kraujotakos vieta, todėl gijimas greitesnis. Kitoje vietoje būtų apie dvi savaites, o veido srityje apie 5-10 parų. Dėl kraujosruvos spalvos – jei atsiranda gelsva spalva aplinkui, tai galime pasakyti tik iš literatūros, kad praėjo daugiau nei 18 val., tačiau labai tikslaus intervalo nurodyti negalime. Jis nukentėjusiąją apžiūrėjo 10 dieną po įvykio. Nubrozdinimas galėjo būti padarytas įvykio dieną, kadangi į tą intervalą nubrozdinimas įeina, tam laikui jis neprieštarauja. Smūgis galėjo būti į kairės akies sritį arba nosies dalį. Tos vietos gali suteikti kraujosruvas aplink akį. Jis matė mažą nubrozdinimą nosies nugarėlėje. Galėjo būti susmūgiuota nosies srityje, galėjo būti šoninis sumušimas su praslydimu, nes buvo nubrozdinimas ne kraujosruva.

Iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad O. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d. jai miegant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 2 val. išgirdusi beldimą į duris ir jas atidariusi pamatė pažįstamą G., gyvenančią (duomenys neskelbtini) g., kuri pradėjo isteriškai šaukti apie tai, kad pareiškėja miegojo su jos vyru, ir šaukdama dešine ranka kumščiu sudavė jai į veidą, pataikydama į nosį, po to dar kartą – pataikydama į kairę akį, ir verkdama nubėgo koridoriumi. G. sukėlė jai fizinį skausmą, po smūgių buvo įdrėksta nosis, sutino akis ir antakis. Pareiškėja apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 10-14).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, matyti, jog pagal pareiškėjos O. S. pranešimą, užfiksuotą pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1–4).

Iš 2019 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo dėl sužalojimų matyti, kad O. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d. pateikė pareikšimą Panemunės policijos komisariatui, kuriame nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 2.00 val. į jos butą atėjusi pažįstama G. L., atidarius duris, kumščiu trenkė jai 2 kartus, vien kartą į nosį ir į akį (1 t., b. l. 21).

Iš 2019 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. 03.56 val. E. S. praneša apie tai, kad sumušė mamą pažįstama moteris.

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. S. patvirtino savo parodymus, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d.  kartu su  dukra buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Naktį apie 02.00 val. išgirdo smarkų beldimą į duris, jas atidarius, prie durų stovėjo G. L.. Ar G. L. buvo išgėrusi, negali pasakyti, tik mano, kad blaivus žmogus taip nepasielgtų. Kuomet atidarė duris, pastaroji du kartus rankos kumščiu  trenkė jai į veidą pataikydama į akį. G. visą laikė rėkė ir aiškino apie kokius tai santykius su jos vyru. Tačiau,  kažką pasakyti ir pasiaiškinti, G. L. neleido, tik šaukė, bandė suduoti ir trečią kartą, tačiau jai to padaryti nepavyko, ji tik apdraskė jai nosį ir išėjo. Dukra iškvietė policijos pareigūnus. Įtariamoji G. L. tai neigė tvirtindama, kad atėjusi pas O. S. į namus koridoriuje šūkavo, rėkavo, nes ant jos pyko, kad ji „miegojo“ su jos vyru. G. L. grasino sakydama: „kai  susitiksiu  su tavimi  gatvėje, kiekvieną kartą tave daužysiu“, tačiau tą vakarą jokių smūgių O. S. nesudavė (1 t., b. l. 46-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2222/2019(02) O. S. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 5-10 parų iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais  bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų O. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 34).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. L. tyčia sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius O. S. sveikatą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį

Nors kaltinamoji kaltės ir faktinių aplinkybių – smūgių sudavimo nepripažino, tačiau faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamosios kaltė įrodyta tiesioginiais nukentėjusiosios O. S., netiesioginiais liudytojos A. S., nepilnametės liudytojos E. S., pareigūnės A. Č. parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

Kaltinamoji neneigia, kad ji buvo atėjusi pas nukentėjusiąją 2019 m. rugpjūčio 11 d. į namus, kad ji iškeikė nukentėjusiąją dėl to, jog ši miegojo su jos vyru, tačiau neigė sudavusi du smūgius kumščiu nukentėjusiajai į veidą. Nors kaltinamoji neigia smūgių sudavimą, tačiau šios faktinės aplinkybės įrodytos nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios O. S. parodymais, kurie iš esmė sutampa ir neprieštarauja liudytojos E. S. parodymams, juos patvirtina ir objektyvūs duomenys – specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, ir jie neprieštarauja bei atitinka netiesioginius liudytojos A. S. bei A. Č. parodymus, kurie visi tarpusavyje logiškai susiję ir vieni kitus papildo.

Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai parodė, jog jai jau miegant, išgirdo beldimą į duris, o jas atidariusi pamatė kaltinamąją, kuri iškeikė ją, reiškė pretenzijas dėl savo vyro ir sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį – vieną kartą pataikė į akį, kitą kartą į nosį, nukentėjusioji apie tai iš karto papasakojo dukrai, kuri jai dėjo ledo bei vėliau iškvietė policiją. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes analogiškas aplinkybes nukentėjusioji taip pat nurodė ir pareiškime Panemunės policijos komisariatui bei pildant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką. Šiuos parodymus patvirtina nepilnametės E. S. parodymai, jog naktį, būdama namuose su mama, išgirdo beldimą į duris, girdėjo, kad mama barėsi su jos draugės mama G. L., o kai mama grįžo į kambarį matė, jog mamai pradrėksta nosis, bėgo kraujas ir prie akies buvo paraudimas, mama sakė, kad G. L. jai sudavė. Šių asmenų parodymai sutampa tiek dėl to, jog nukentėjusiosios dukra įvykio nematė, tik girdėjo triukšmą, tiek ir dėl to, jog apie smūgio sudavimą dukra sužinojo iš motinos pasakojimo bei matė mamos veide kraują, įdrėskimą nosies srityje bei paraudimą, pranešė apie įvykį policijai. Šiuos įrodymus papildo bendrojo pagalbos centro skambučio išklotinė, iš kurios matyti, jog E. S. dar tą pačią naktį praneša apie tai, kad jos mamą sumušė pažįstama moteris, bei liudytojos A. S. parodymai, jog dar tą pačią naktį jos dukrai E. S. parašė, kad buvo atėjusi kaltinamoji, kuri sumušė E. S. motiną ir jos kvies policiją. Šiems parodymams neprieštarauja, juos papildo ir liudytojos patrulės A. Č. parodymai, jog ji vyko į iškvietimą dėl sužalotos moters, o ją pasitikusi nukentėjusioji sakė, kad buvo atėjusi pažįstama moteris, kuri jai trenkė kelis kartus į veidą. Liudytoja pati matė paraudimą nosies srityje. Tai atitinka ir E. S. parodymus bei nukentėjusiosios parodymus, jog jos dukra matė paraudimą. Be to, liudytoja A. Č. parodė, jog pats įvykis buvo įvykęs tą pačią naktį, tačiau anksčiau.

Faktines sužalojimo aplinkybes taip pat patvirtina ir įrodo specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusiajai konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, sužalojimai galėjo būti padaryti 5-10 dienų laikotarpyje dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Specialistas D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino šią išvadą ir aiškino, jog nubrozdinimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas įvykio dieną. Smūgis galėjo būti suduotas į kairės akies sritį arba nosies dalį, nes būtent tos vietos gali suteikti kraujosruvas aplink akį. Paaiškino, jog nukentėjusiajai galėjo būti smūgiuota nosies srityje, galėjo būti šoninis sumušimas su praslydimu, nes buvo nubrozdinimas.

Esant šiems duomenims, kartu vertinant nukentėjusiosios parodymus ir E. S. parodymus dėl sumušimo aplinkybių ir laiko, o taip pat ir A. Č. parodymus dėl sužinotų sumušimo aplinkybių, laiko bei matyto paraudimo, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai įrodyta ir nustatyta, jog specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent 2019 m. rugpjūčio 11 d. naktį. Be to, šie duomenys taip pat patvirtina ir sužalojimo atsiradimo mechanizmą – smūgių sudavimą į akį bei į nosies sritį ir neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, jog jai buvo suduota du kartus – vieną kartą į akį, kitą kartą į nosį. Kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, tiek vienas smūgis, tiek ir abu smūgiai galėjo sukelti nukentėjusiajai nustatytą kraujosruvą. Esant šiems duomenims, taip pat konstatuojama, jog byloje įrodyta, kad smūgius nukentėjusiajai 2019 m. rugpjūčio 11 d. naktį sudavė būtent G. L., todėl kaltinamosios parodymai, kad ji smūgių G. L. nesudavė, vertinami kaip jos gynybinė versija.

 Įvertinęs šių duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kalinamoji 2019 m. rugpjūčio 11 d. nakties metu sudavė nukentėjusiajai O. S. du smūgius kumščiu į veidą, pataikydama į nosį ir kairę akį. Dėl šių smūgių nukentėjusiajai buvo padaryta  poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, kaltinamoji jautė fizinį skausmą. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų parodymai apie matytą paraudimą, ledo dėjimą, o taip pat ir specialisto išvadoje, kurios objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, konstatuoti objektyvūs sužalojimai veide.  

Kaltinamoji teigė, kad ji pas nukentėjusiąją buvo atėjusi apie dvyliktą valandą nakties. Nukentėjusioji teigė, kad įvykis vyko apie pirmą valandą nakties. Liudytoja A. S. parodė, jog kaltinamoji pas ją atėjo apie pirmą valandą nakties ir jau po kiek laiko, apie antrą valandą nakties jos dukra gavo žinutę apie įvykį iš nukentėjusiosios dukters. Įvertinus tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji abi buvo susijaudinusios ir dėl to gali klysti dėl tikslaus laiko, o taip pat įvertinus tai, kad pas A. S. kaltinamoji atėjo po įvykio, liudytoja ją guodė ir tik apie antrą valandą nakties gavo pranešimą iš E. S., teismas konstatuoja, jog įvykis vyko ne apie 2 val. nakties, o apie pirmą valandą nakties, todėl patikslintinas nusikaltimo padarymo laikas nurodant įvykio laiką – apie 1.00 val.

Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiajai sveikata nežymiai sutrikdyta ir fizinis skausmas sukeltas buvo būtent dėl kaltinamosios veiksmų – smūgių rankos kumščiu į veidą nukentėjusiajai. Tai patvirtina, kad kaltinamosios neteisėti nusikalstami veiksmais – smūgių sudavimas kumščiu nukentėjusiajai į galvos, veido sritį, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu ir konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu. 

Kaltinamoji būdama pakaltinama, turinti nemažą gyvenimišką patirtį, neabejotinai suvokė, kad rankos kumščiu suduodama smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą, kėsinasi į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių – asmens sveikatą, kad tokia veika yra pavojinga, draudžiama, numatė, jog gali kilti padariniai – gali būti nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, sukeltas fizinis skausmas ir to siekė (sudavė ne vieną, o du smūgius), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus aptartus įrodymus, konstatuojam, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad G. L. 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 1.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu du kartus smogė O. S. į veidą pataikydama į nosį ir kairę akį, padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, tokiu būdu sukėlė O. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamosios G. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamoji G. L. padarė vieną, tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nors jos atžvilgiu šiuo metu priimtas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. apkaltinamais nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m sausio 20 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji pripažinta kalta dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau jie dar neįsiteisėję, todėl darytina išvada, kad G. L. šią nusikalstamą veiką padarė būdama neteista. Kaltinamoji administracine tvarka nebausta, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruota, nedirba, tačiau ieško darbo – registruota Užimtumo tarnyboje, turi šeimą – augina keturis nepilnamečius vaikus. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajai skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąją viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta. Teismo vertinimu, kardomoji priemonė šiuo metu nėra būtina, todėl neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji O. S. pareiškė civilinį ieškinį (1 t. b. l. 39), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, ji patyrė pažeminimą, buvo apšmeižta, buvo priversta pasiimti atostogas.

Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Dėl kaltinamosios veiksmų – smūgių sudavimo į veidą, iškoneveikimo nukentėjusioji neabejotinai buvo pažeminta, jautė diskomfortą dėl akivaizdžių sumušimo požymių – kraujosruvos veide, dėl ko ji negalėjo normaliai dirbti, buvo priversta pasiimti atostogas. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir visos šios pasekmės kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios veiksmų. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti prašoma 100 eurų suma nėra akivaizdžiai per didelė, todėl turi būti priteista visa iš kaltinamosios.

Kiti klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąją viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dirbti arba būti užsiregistruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti G. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti G. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Kaltinamajai G. L. kardomosios priemonės neskirti.

Iš kaltinamosios G. L. nukentėjusiajai O. S. priteisti 100 eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Jolanta Ramonienė