Civilinė byla Nr. e2-355-794/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00453-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.6.1; 2.6.6.2; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, Maženai Lichtarovič, Vidui Čerkauskui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ vadovui D. B. ir atstovui advokatui Andriui Bambalui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IRSANA“ atstovams R. V., M. Š., advokatui Giedriui Justui Baranauskui, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ vadovui R. R. ir atstovams advokatui Nikui Borneikai, advokatui Nerijui Stukui,

atsakovės V. B. atstovams advokatei Astai Martišienei, advokatui Vytautui Balčiūnui, advokato padėjėjui Tautvydui Bliujui,

atsakovės notarės D. B. atstovui advokatui Marijui Valantiejui,

atsakovės valstybės įmonei Registrų centras atstovams A. S., D. L.,

trečiojo asmens UAB „Verslo sparta“ atstovui advokatui Andriui Bambalui,

trečiajam asmeniui R. R.,

trečiojo asmens ERGO Insurance SE atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui, advokatei Renatai Račko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ patikslintą ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Urbanika“, uždarajai akcinei bendrovei „IRSANA“, V. B., Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarei D. B. ir valstybės įmonei Registrų centras dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Verslo sparta“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, R. R., ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ patikslintą priešieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės valdos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Verslo sparta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2024 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas pareiškėjo UAB „Sostinės valdos“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teisme pateikimo dienos – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat prašoma areštuoti atsakovo UAB „Urbanika“ nuosavybės teise priklausantį turtą 600 000 Eur sumai (civilinės bylos Nr. e2-1889-794/2024).

2.       2024 m. balandžio 9 d. teismo nutartimi tenkintas pareiškėjo UAB „Sostinės valdos“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2-408-553/2024).

3.       2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sostinės valdos“ ieškinys (CBP-448), kuris patikslintas 2025 m. spalio 28 d. (DOK-37492), kuriuo prašoma: 1) pripažinti UAB „IRSANA“ ir V. B. 2024 m. balandžio 3 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2024 m. kovo 6 d. UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Urbanika“ notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 998 negaliojančiomis; 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti UAB „Sostinės valdos“ butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teises į juos); 3) jeigu teismas nuspręs, kad restitucija natūra tiek į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tiek į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Sostinės valdos“ nėra galima, t. y. toks turtas negali būti grąžinamas ieškovo UAB „Sostinės valdos“ nuosavybėn, prašoma solidariai iš BUAB „Urbanika“, Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. ir VĮ Registrų centras priteisti 705 200 Eur dydžio kompensaciją pinigais; 4) priteisti ieškovės UAB „Sostinės valdos“ naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2024 m. kovo 6 d. ji ir atsakovas UAB „Urbanika“ sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 998, kuria ieškovas, veikdamas kaip pardavėjas, pardavė, o UAB „Urbanika“, veikdamas kaip pirkėjas, nuosavybės teise įsigijo: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 1); butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 2); ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Bendra Turto kaina yra 600 000 Eur (Sutarties 4.1 p.). Šalys susitarė dėl atsiskaitymo už įgyjamą Turtą tvarkos kaip numatyta Sutarties 5.1 p. Taip pat Sutarties 5.3 p. ieškovas ir atsakovas UAB „Urbanika“ susitarė, kad atsakovui sumokėjus visą Turto kainą, ieškovas privalo per 10 darbo dienų išduoti atsakovui pažymą apie jo visiškai bei tinkamą atsiskaitymą pagal Sutartį. Be to, Sutarties 6.2 p. šalys susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties sąlygas atsakovas be ieškovo sutikimo neturi teisės Turto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisės į Turtą tretiesiems asmenims, Turtą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti/apriboti nuosavybės teisę į Turtą. Tokie apribojimai Turtui buvo išviešinti tretiesiems asmenims ir apie tai paskelbta VĮ Registrų centro NT registre ir tai buvo nurodyta Sutarties X skyriuje „Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR“. Atsakovas informavo ieškovą, kad rado Turto pirkėją ir prašė, kad būtų leista parduoti Turtą ir gautais pinigais atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas sutiko su tokiu prašymu, todėl 2024 m. kovo 11 d. ieškovas dėl Turto išdavė 2 pareiškimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas Turtą pagal Sutartį gali perleisti esant konkrečioms sąlygoms, kurios turi būti įvykdytos iki 2024 m. kovo 20 d. 2024 m. balandžio 5 d. ieškovas išsiaiškino, kad Turtas pagal Sutartį yra perleistas atsakovui UAB „IRSANA“, o po prašymo pateikimo – kad Butas 2 ir dalis Sklypo – perleista atsakovei V. B.. Taigi atsakovas UAB „Urbanika“ suklastojo 2024 m. kovo 18 d. pažymą apie visišką atsiskaitymą; pažymos apie atsiskaitymą ieškovas UAB „Urbanika“ niekada neišdavė; VĮ Registrų centras neatliko atsakovo UAB „Urbanika“ direktorius R. R. VĮ Registrų centrui pateiktos su prašymu pažymos apie atsiskaitymą vertinimo, nesiėmė net minimalių pažymos autentiškumo vertinimo ir nustatymo veiksmų, o tiesiog išregistravo apribojimą disponuoti Turtu; visi ieškovo naudai nustatyti apribojimai perleisti Turtą būtent suklastotos pažymos pagrindu buvo išregistruoti 2024 m. kovo 20 d. 2024 m. kovo 22 d. Vilniaus m. 7-ojo notaro biure buvo sudaryta notarinė Turto pirkimo pardavimo sutartis, kuria UAB „Urbanika“ perleido Turtą UAB „IRSANA“. 2024 m. kovo 26 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „IRSANA“ pradėjo organizuoti Turto perleidimą, o 2024 m. balandžio 3 d. perleido Buto 2 ir dalies Sklypo nuosavybės teisę atsakovei V. B. sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri vėl buvo patvirtinta Vilniaus m. 7-ojo notarų biure. Taigi pagal Sutartį UAB „Urbanika“ ieškovui viso sumokėjo 0 EUR, t. y. visiškai nieko nėra sumokėjęs už Turtą. Šiuo atveju, atsakovas UAB „Urbanika“ per 1 darbo dieną nuo apribojimų perleisti Turtą išregistravimo UAB „Urbanika“ vadovo suklastotos Pažymos apie atsiskaitymą pagrindu, suderino Turto pardavimo sąlygas UAB „IRSANA“ ir perleido Turtą UAB „IRSANA“ apsunkindamas ieškovo galimybes atgauti Turtą, jeigu atsakovas UAB „Urbanika“ nesumokės Sutartyje nurodytų mokėjimų. Akivaizdu, kad atsakovas UAB „Urbanika“ neprivalėjo sudaryti Turto perleidimo sutarties. UAB „Urbanika“, kaip ieškovo skolininkas, buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma Turto perleidimo sutartis pažeis ieškovo teises (t. y. ne tik suklastodamas pažymą apie atsiskaitymą ir išregistruodamas Turto disponavimo apribojimus, bet ir perleisdamas Turtą už 205 000 Eur mažesnę sumą, nei turėjo sumokėti ieškovui, ir negaunant už tai jokių piniginių lėšų, suprato ir turėjo suprati, kad tokia sutartis pažeidžia ieškovo teises, t. y. tokiais veiksmais siekė išvengti 600 000 Eur už Turtą sumokėjimo arba Turto ieškovui grąžinimo). Be to, atsakovas UAB „IRSANA“ sudarydamas su atsakovu UAB „Urbanika“ Turto perleidimo sutartį, buvo nesąžiningas, t. y. nesąžiningumą patvirtina tiek Turto perleidimo sutarties sudarymo aplinkybės, tiek UAB „IRSANA“ veiksmai po tokios sutarties sudarymo (t. y. Turto perleidimo kaina 220 700 Eur mažesnė nei NT išrašuose nurodyta vidutinė Sklypo, Buto 1 ir Buto 2 rinkos vertė; jokie pinigai pagal UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ sudaromą sandorį nėra mokami, bet tą pačią dieną yra pasirašomas Turto perleidimo sutartyje nurodytas 395 000 Eur dydžio tarpusavio skolų suderinimo aktas; melagingai teigia, kad nebuvo žinoma apie UAB „Urbanika“ skolą ieškovui; UAB „IRSANA“ teikia nenuoseklius ir besikeičiančius paaiškinimus dėl potencialios klientės V. B. suradimo; UAB „IRSANA“ Butą 2 pardavė keliasdešimt tūkstančių mažesne nei rinkos kaina ir 50 000 Eur nei ieškovas nurodė UAB „Urbanika“). Atsakovė V. B. taip pat buvo nesąžininga, t. y. sudarant sutartį atsakovė V. B. jokių piniginių lėšų neturėjo mokėti, bet net nemokėdama jokių piniginių lėšų 2024 m. balandžio 5 d. įgijo nuosavybės teisę; toks sandoris ekonomiškai nėra naudingas UAB „IRSANA“; atsakovė V. B. taip ir nesumokėjo likusios Buto 2 ir Žemės sklypo dalies kainos. Ieškiniu ieškovas ginčija ir ieškovo bei UAB „Urbanika“ sudarytą Sutartį, kaip sudarytą UAB „Urbanika“ apgaulės būdu. Pateikiami įrodymai apie atsakovo UAB „Urbanika“ elgesį tiek iki Sutarties sudarymo, tiek po Sutarties, patvirtina, jog jis niekada neplanavo vykdyti Sutarties ir sumokėti Sutarties 4.1 p. nurodytą 600 000 Eur sumą, o siekė išvilioti nuosavybės teisę į Turtą ir suklastojus Pažymą apie atsiskaitymą perleisti Turtą kitam atsakovui, negaunant už tai jokių piniginių lėšų, t. y. tyčinis ieškovo suklaidinimas, jog Sutartis bus vykdoma, o ne neatlygintinai ieškovo Turtas bus naudojamas ieškovui nežinomos ir abejotinos skolos UAB „IRSANA“ sudengimui. Kadangi ieškovas prarado Turtą dėl atsakovo UAB „Urbanika“ padarytos nusikalstomos veikos, o atsakovė V. B. nebuvo sąžininga įgijėja, ieškovas reikalauja panaikinti 2024 m. balandžio 3 d. notarinę pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi 2025 m. rugsėjo 11 Buto 2 nuosavybės teisė buvo įregistruota UAB „IRSANA“ nuosavybe prašymo dėl restitucijos taikymo ir Buto 2 bei Žemės sklypo dalies grąžinimo UAB „IRSANA“ – reikšti nebegalima, nes tai jau yra įvykdyta. Atitinkamai, likęs reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra prašymas taikyti restituciją ir grąžinti visą Turtą (tiek Butą 1, tiek Butą 2 ir abi Žemės sklypo dalis) ieškovo (o ne UAB „Urbanika“) nuosavybėn. Tuo atveju, jeigu dėl UAB „Urbanika“ kaip bankrutuojančios bendrovės statuso, bus nuspręsta, kad Turtas neturi būti grąžinamas ieškovo nuosavybėn natūra, ieškovas prašo iš UAB „Urbanika“, notarės D. B. ir VĮ Registrų centras solidariai priteisti Turto vertės kompensaciją, t. y. 705 200 Eur, kuri yra grindžiama Buto 2 ir Sklypo dalies turto vertinimo ataskaita, VĮ Registrų centro Turto vertinimo ataskaitomis; šalia esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio mėn. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 p.; šalia esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 p.; šalia esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio mėn. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 p. Ieškovo nuomone, notarė D. B., tvirtindama ginčijamą UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, atliko ne viską, ko iš jos yra reikalaujama, nes matė ir žinojo, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas UAB „Urbanika“ kitame notarų biure rengė Turto pardavimo procedūras, tačiau neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti kokios tai procedūros ar informuoti tokį notarą apie jos planuojamą tvirtinti sandorį. Be to, iš NTR išrašo apie duomenų tikslinimą apie nuo 2024 m. kovo 8 d. pradėtą Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notaro L. Ž. pradėtą pardavimo procesą/procedūrą notarė matė, tačiau dėl tokios žymos į tokį notarą – nesikreipė, ir aplinkybių, kodėl to paties Turto perleidimo sandoris staiga tvirtinamas kitame notarų biure – nesiaiškino. Notarės D. B. civilinę atsakomybę ieškovas taip pat grindžia ir pačios notarės 2024 m. spalio 1 d. liudytojos apklausos protokole pateiktu liudijimu, kad nepaisant buvusio įsiskolinimo UAB „Sostinės valdos“, ji nesiaiškino atsiskaitymo aplinkybių, o tai ir lemia jos atsakomybę. Ieškovas solidariu atsakovu prašo įtraukti VĮ Registrų centras, kurio veiksmai – priimant kompiuterio pagalba suklastotą pažymą ir jos pagrindu išregistruojant apribojimą perleisti Turtą, rodo VĮ Registrų centras aplaidų jam priskirtų funkcijų vykdymą dėl ko kyla civilinė atsakomybė. VĮ Registrų centrui buvo pateikta ne tik suklastota pažyma apie atsiskaitymą, kurios klastojimo požymius buvo galima nustatyti pagal parašo išblukimą, bet ir akivaizdžiai ne originali pažymos kopija, t. y. akivaizdžiai atspausdinta kopija. Ieškovas atsakovui VĮ Registrų centrui kelia deliktine atsakomybe grindžiamą reikalavimą ta apimtimi, kiek ieškovui nepavyks Turto susigrąžinti natūra arba nepavyks tai padaryti pilnai.

5.       Atsakovė BUAB „Urbanika“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-40429), kuriuo prašo ieškovės ieškinį atsakovei BUAB „Urbanika“ atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad BUAB „Urbanika“ buvęs vadovas (trečiasis asmuo R. R.) paaiškino, kad Registrų centrui pateikė tokią pažymą, kokią gavo iš ieškovės. Priešingų įrodymų, paneigiančių šias nurodomas aplinkybes (t. y. įrodymų, liudijančių, kad būtent R. R. skaitmeninio montažo būdu padirbo pažymą), byloje nėra.

5.1.                      Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2024 m. kovo 6 d. ieškovės ir UAB „Urbanika“ sutartį: ieškovė neįrodė, kad atsakovės buvęs vadovas suklastojo 2024 m. kovo 18 d. pažymą apie atsiskaitymą, taigi ieškovės argumentai, kad atsakovė veikė neteisėtai, ar nesąžiningai neturi faktinio pagrindo. Tuo atveju, jeigu ieškovė laiko, jog pagal sandorį negavo to, ko tikėjosi, ji turėtų kelti sutartinės atsakomybės klausimą, o ne ginčyti patį sandorį. Šalių sutartos turto kainos nesumokėjimas nėra sandorio negaliojimo pagrindas. Be to, sandorio pasirašymo dieną atsakovė ieškovei išdavė 2 vekselius bendrai 280 000 Eur sumai, kuriuose laiduotoju nurodomas atsakovės vadovas. Šiais vekseliais užtikrino atsiskaitymą pagal sutartį. Dalis sumos pagal šiuos vekselius yra išieškota. Be to, ieškovė perleido BUAB „Urbanika“ 13 136 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kuri yra dalinis apmokėjimas už ieškovės ginčijimą sandorį. Atsakovė taip pat yra atlikusi ieškovės naudai darbų, kurių vertė 52 932,04 Eur, kurie pagal šalių susitarimus turėjo būti užskaitomi mokėjimai pagal sandorį, tačiau ieškovė atsisakė tokius užskaitymus atlikti. Be to, šalys buvo žodžiu sutarusios, kad paslaugos ir medžiagos suteiktos jos dukterinei įmonei UAB „Verslo sparta“ bus užskaitytos kaip apmokėjimas už turtą pagal sutartį. Dėl UAB „Verslo sparta“ neteistų veiksmų atsakovė yra patyrusi 46 479,28 Eur nuostolį, kuris turėtų būti užskaitytas kaip atsiskaitymo už turtą dalis. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės yra dėl atsiskaitymo pagal ginčijamą sandorį.

5.2.                      Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2024 m. kovo 22 d. ir 2024 m. balandžio 3 d. sudarytas nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis: pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis, 2024 m. balandžio 3 d. sutartis yra nutraukta, turtas grąžintas UAB „IRSANA“. Be to, atsakovės vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu 2024 m. kovo 22 d. sandorį, sudarytą tarp UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“, yra nepagrįstas dėl būtinųjų sąlygų actio Pauliana taikymui neegzistavimo, t. y. 1) 2024 m. kovo 6 d. sutarties įvykdymo terminas nėra suėjęs, kadangi ieškovė nėra įvykdžiusi sutarties 2.8. punkte nurodytų darbų; 2) byloje nėra duomenų, jog būtent dėl 2024 m. kovo 22 d. sudaryto sandorio sudarymo UAB „Urbanika“ tapo nemoki; 3) ieškovė 2024 m. kovo 11 d. pareiškimais leido perleisti turtą už 400 000 Eur, o šį sutikimą patvirtino 2024 m. kovo 18 d. pažyma, kurios pagrindu turtas buvo perleistas. Atsakovė, sudarydama 2024 m. kovo 22 d. sutartį, nemanė, kad tokiu būdu pažeidžia ieškovės interesus, kadangi ieškovė turėjo ir turi neįvykdytų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų atsakovės atžvilgiu; 4) Atsakovės UAB „IRSANA“ sąžiningumas nėra paneigtas, be to, UAB „IRSANA“ negalėjo ir neprivalėjo žinoti apie kitus asmenis, galinčius turėti reikalavimo teises į UAB „Urbanika“.

6.       Atsakovė UAB „IRSANA“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-40420) kuriuo prašo: 1) ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Irsana“ atmesti kaip nepagrįstą; 2) alternatyvus reikalavimas 1-ojo reikalavimo netenkinimo atveju: jeigu teismas ieškovės ieškinį tenkintų ir taikytų restituciją natūra – grąžintų ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir/arba butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teises į jį/juos), iš ieškovės priteisti visas už ginčo turtą gautas sumas UAB „Irsana“ naudai, o iš VĮ „Registrų centras“ priteisti 395 000 Eur dydžio kompensaciją pinigais, tokią sumą mažinant iš ieškovo priteistomis sumomis, jei tokių būtų; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti 2024 m. kovo 22 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties actio Pauliana pagrindu, nes: 1) UAB „Irsana“ yra sąžininga įgijėja: viešai prieinami duomenys niekaip neatskleidė BUAB „Urbanika“ prastos finansinės padėties, BUAB „Urbanika“ neatskleidė savo prastos finansinės padėties, BUAB „Urbanika“ notarinėje sutartyje pareiškė ir garantavo, kad sandoris nepažeidžia kitų asmenų teisių ir pareigų; UAB „Irsana“ galėjo įsigyti turtą, kadangi nebuvo jokių apribojimų disponuoti turtu, nes jie buvo išregistruoti ieškovės (ne)išduotos pažymos pagrindu; 2) UAB „Irsana“ įsigijo turtą už ieškovės nustatytą kainą; 3) UAB „Irsana“ kyla pagrįstas įtarimas, kad BUAB „Urbanika“ pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaičiusi su ieškove arba mokėtinos sumos likutis yra itin mažas, todėl restitucija viso turto atžvilgiu negali būti taikoma; 4) restitucijos pagrindu negali būti išreikalautas turtas natūra iš sąžiningo įgijėjo, o vindikacijos sąlygos ieškinyje nėra įrodinėjamos. Be to, nėra pagrindo pripažinti 2024 m. balandžio 3 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties actio Pauliana pagrindu, nes: 1) sutartis yra sudaryta tarp trečiųjų asmenų, todėl actio Pauliana institutas nėra taikomas; 2) ieškovės vienintelis tikslas yra pripažinti sutartį negaliojančia, tai prieštarauja actio Pauliana instituto paskirčiai. VĮ „Registrų centras“ kyla deliktinė atsakomybė, kadangi neteisėtų veiksmų pagrindu sukėlė žalą UAB „Irsana“, jeigu turtas, restitucijos pagrindu, bus iš jos išreikalautas natūra.

7.       Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-40406), kuriuo prašo patikslintą ieškinį reikalavimo dalyje pripažinti UAB „IRSANA“ ir V. B. 2024 m. balandžio 3 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią ir taikyti restituciją atmesti; palikti atsakovės V. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, įgytas pagal 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, nepakeistas ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos dukra, veikdama kaip V. B. atstovė, pasirašė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir nupirko butą ir žemės sklypo dalį. Jai nėra ir nebuvo žinoma apie jokius Urbanika ir Irsana (ne)atliktus (ne)teisėtus veiksmus. V. B. sąžiningai įsigijo turtą ir negali suprasti kaltinimų pagrindo. V. B. nesutinka su ieškovės nurodytais teiginiais, kad Sutarties sąlygos nėra įprastos, sąžiningos ir Sutarties panaikinimas nepažeis atsakovės interesų. Šiais teiginiais tik siekiama sąžiningos įgijėjos teisėtai sudarytai sutarčiai suteikti nesąžiningumo iliuziją.

8.       Atsakovė Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-40887), kuriuo prašo atmesti ieškinį dalyje dėl Registrų centrui pareikšto reikalavimo „jeigu teismas nuspręs, kad restitucija natūra tiek į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); tiek į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Sostinės valdos“ nėra galima, t. y. toks turtas negali būti grąžinamas ieškovo UAB „Sostinės valdos“ nuosavybėn“ solidariai iš Registrų centro „priteisti 705 200 Eur dydžio kompensaciją pinigais“, taip pat netenkinti reikalavimo priteisti iš Registrų centro bylinėjimosi išlaidas, o dėl kitų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Registro tvarkytojas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą Registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkino UAB „Urbanika“ atstovaujamos R. R. 2024 m. kovo 20 d. prašymą (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.  (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.  (duomenys neskelbtini) išregistruoti 2024 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.  998, pagrindu įregistruotus juridinius faktus - apribojimą valdyti, naudoti nekilnojamąjį daiktą ir (arba) juo disponuoti ir įsiskolinimą už įsigytą turtą. Registrų centras nesutinka su ieškovo pozicija, nes atsisakyti tenkinti R. R. prašymą remiantis Registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad Registro tvarkytojas atsisako Registro objektą registruoti (išregistruoti) Registre, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumento forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos, Registro tvarkytojas neturėjo jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pats ieškovas Sutartyje sutiko su tuo, kad pažyma apie atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai, todėl Pažyma yra tinkamos formos, t. y. ne notarinės, o paprastos rašytinės. Kadangi Pažymoje nurodyti nekilnojamąjį turtą bei asmenis identifikuojantys duomenys buvo teisingi, todėl atsisakyti šios Pažymos pagrindu išregistruoti Juridinius faktus Registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo. Ieškovo teiginiai, kad pateikta „akivaizdžiai ne originali pažymos kopija, t. y. akivaizdžiai atspausdinta kopija“ yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Registro tvarkytojas neturėjo jokių galimybių, pareigų ar įgalinimų nustatyti Pažymos suklastojimo faktą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, nes už tai yra atsakingas dokumentus pateikęs asmuo, todėl Registro tvarkytojas Pažymos pagrindu išregistruodamas Juridinius faktus jokių teisės normų nepažeidė. Registro tvarkytojui teisės aktai nenustato pareigos kiekvieną kartą gavus naują dokumentą atlikti ekspertinius jo tyrimus bei konstatuoti vertinamuosius faktus dėl jo suklastojimo, todėl tirti bei konstatuoti Pažymos suklastojimo faktą ir tuo pagrindu atsisakyti tenkinti UAB „Urbanika“ vadovo R. R. prašymą Registro tvarkytojas neturėjo jokio pagrindo. Registro tvarkytojo elgesys atitiko rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, kadangi jis atliko veiksmus, kuriuos numato įstatymas. Ieškovo nuosavybės teisės į Turtą pasibaigė 2024  m. kovo 6  d. notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 998, pagrindu, todėl antrą kartą dėl R. R. vėliau atliktų galimai neteisėtų veikų ieškovas Turto netekti negalėjo, nes Turtą jau buvo nustatyta tvarka perleidęs. Ieškovas neturi jokio pagrindo savo nuostolius kildinti iš Turto vidutinės rinkos vertės, nes jokia nusikalstama veika dėl to, kad ieškovas prarado nuosavybės teises į Turtą nebuvo padaryta ir nėra įrodinėjama. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Turtas buvo parduotas nesilaikant 2024 m. kovo 11 d. Pareiškimuose nurodytų sąlygų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad sutikimą perleisti Turtą ieškovas UAB „Urbanika“ suteikė ir sutiko, kad Turtas būtų parduotas už 400 000 Eur. Šiuo atveju ieškovo nuostolius nulėmė jo paties pasirinktas elgesio variantas – ieškovas nuosavybės teisę į turtą perleido juridiniam asmeniui, kurio finansinė padėtis buvo sudėtinga, iki nuosavybės perleidimo nepareikalavęs net dalinio kainos apmokėjimo, o taip pat nesudaręs perleidžiamo Turto hipotekos sandorio ir nepareikalavęs jokio kito prievolės įvykdymo užtikrinimo, o taip pat ieškovas Sutartyje sutiko su tuo, kad pažyma apie atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai.

9.       Atsakovė notarė D. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-40256), kuriuo prašo ieškovo ieškinį dalyje reikalavimo iš Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. priteisti 705 200 Eur dydžio kompensaciją pinigais atmesti, dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra bei priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nenurodė, koks teisės aktas numato notaro pareigą, nustačius, kad kitas notaras yra užsakęs duomenų tikslinimą, susisiekti su tuo notaru ir pasiklausti jo leidimo patvirtinti sandorį. Akcentuotina, kad duomenys apie rengiamą ir tvirtinamą sandorį, jo šalis ir t.t. yra konfidenciali informacija, ir joks notaras tokios informacijos telefoninio pokalbio metu kitam notarui neteikia ir neprašo pateikti ir neturi teisės pateikti. Todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė galėjo iš notaro Ž. sužinoti kokias nors aplinkybes, galėjusiais lemti jos sprendimą netvirtinti ginčijamų sandorių yra ne tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti bet ir suponuoja reikalavimą notarams nesilaikyti konfidencialumo reikalavimų. Atsakovė pažymi, kad rengiant NT pardavimo sandorį nustačius, jog dėl to paties NT kitas notaras yra užsakęs duomenų tikslinimą praktika susisiekti su duomenų tikslinimą užsakiusiu notaru egzistuoja, tačiau nėra plačiai paplitusi. Toks susisiekimas turi visai kitą tikslą, nei bando įteigti ieškovas. Ieškovo pareiškimai, kad tai daroma tam, kad vienu metu nepatvirtinti dviejų sandorių yra niekuo nepagrįsti teiginiai. Atsakovės nuomone, reikalauti iš notarės, kad prieš tvirtindama sandorį ji pasiklaustų leidimo pas kitą notarą, nėra protinga. Atsiskaityta už turtą, ar ne, notarė sprendžia remdamasi vieninteliu šaltiniu - VĮ Registrų centro informacija.

10.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-40409), kuriuo prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. atžvilgiu; dėl likusios dalies patikslinto ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra; priteisti iš ieškovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad notarė savo profesines pareigas vykdė tinkamai ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, ir, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių sandorių tvirtinimas nebūtų galimas, pagrįstai patvirtino 2024 m. kovo 22 d. tarp Urbanikos ir IRSANOS sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2024 m. balandžio 3 d. tarp IRSANOS ir V. B. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį. Notarė Registrų centro duomenimis, kuriuose nebuvo registruota jokių apribojimų perleisti turtą. Notarė neturėjo jokio pagrindo kelti abejones ar nesivadovauti viešais Registrų centro duomenimis. ERGO, įvertinęs civilinėje byloje esančius procesinius dokumentus ir rašytinius įrodymus, daro pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju?notarė savo pareigas įvykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai. Notarė nėra?atlikusi jokių kaltų ir/ar?neteisėtų veiksmų,?kurie ieškovui, atsakovams ar tretiesiems asmenims dabar ar ateityje galėtų sukelti kokią nors realią žalą, kurią turėtų atlyginti notarė ir/ar jos profesinės civilinės atsakomybės draudikas.?

11.       Atsakovė BUAB „Urbanika“ pateikė priešieškinį (DOK-22911), kurį vėliau patikslino (DOK-32380), ir prašo: 1) UAB „Urbanika“ naudai iš UAB „Sostinės valdos“ priteisti 200 000 Eur nuostolių, 52 932,04 Eur skolą, 1 660,56 Eur delspinigius, šią sumą (253 881 Eur) įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo pardavimo sutartį; 2) UAB „Urbanika“ naudai iš UAB „Sostinės valdos“ priteisti 6 proc. procesines metines palūkanas skaičiuojamas nuo 253 881 Eur sumos iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) UAB „Urbanika“ naudai solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ priteisti 301 071,88 Eur skolą, šią sumą įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį; 4) UAB „Urbanika“ naudai solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ priteisti 6 proc. procesines metines palūkanas skaičiuojamas nuo 301 071,88 Eur sumos iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti lygiomis dalimis iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

12.       Atsakovė BUAB „Urbanika“ patikslintame priešieškinyje nurodo, kad atsakovė pareikštu priešieškiniu siekia prisiteisti skolą, nuostolius, delspinigius iš ieškovės ir/arba UAB „Verslo sparta“ bei dalį jos įskaityti į ieškovės ir atsakovės sudarytą Turto pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Įskaičius 301 071,88 Eur sumą iš mokėtinos 306 837 Eur sumos (dalis priešieškinio dalyko), bus iš dalies paneigtas pirmasis (atsakovė tinkamai atsiskaitė už Turtą) ir antrasis (ieškovė nėra atsakovės kreditorė 600 000 Eur sumai bei neturi aiškios ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę) ieškovės reikalavimai. Sostinės valdos už Urbanikos suteiktas prekes ar paslaugas atsiskaitydavo ne pinigais, o patalpomis, esančiomis įgyvendintame projekte, t. y. Urbanikos atlygis už suteiktas paslaugas buvo kv. m. projekte. Ši atsiskaitymo tvarka tiko abiem šalims. Šalims sėkmingai bendradarbiaujant, Sostinės valdų direktorius D. B. pasiūlė Urbanikai atlikti paslaugas ir kituose jo vystomuose projektuose ir nurodė, kad šiuos projektus vysto ne Sostinės valdos, o kita jam priklausanti įmonė UAB „Verslo sparta“. Urbanika, pasitikėdama D. B. dėl jų ilgalaikio tarpusavio bendradarbiavimo, sutiko su šiuo pasiūlymu ir 2024 m. sausio 12 d. su UAB „Verslo sparta“ pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi rangos darbai ir kitos paslaugos turėjo būti teikiamos Sostinės valdų dukterinei įmonei, D. B. atsiskaitymą už jas numatė ne iš Verslo spartai priklausančio ar priklausysiančio nekilnojamojo turto, o iš Urbanikos jau įgyvendintų projektų, esančių: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini). Šiai atsiskaitymo tvarkai įgyvendinti, Sostinės valdos ir Urbanika 2024 sausio 12 d. pasirašė Preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi užskaitymas turėjo vykti ne Verslo spartos, o Sostinės valdos turtu. Atsakovei suteikus pakankamai naudų, kurių vertė atitiko ieškovės interesus, buvo nutarta pasirašyti 2024 m kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 998, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto kaina buvo 600 000 Eur. Ieškovės Sutartimi įsipareigotų atlikti darbų vertė yra 200 000 Eur (100 000 Eur vertės darbai turėjo būti atliekami Bute 1 ir 100 000 Eur vertės darbai turėjo būti atliekami Bute 2). Turto kaina be šių darbų turėjo būti 400 000 Eur. Tai patvirtino ir ieškovės Pareiškimai. Pasirašius Sutartį bei vykdant rangos darbus tiek Sostinės valdoms, tiek Verslo spartai, santykiai tarp šalių pašlijo, kadangi D. B. įmonės nustojo atsiskaitinėti už Urbanikos suteiktus rangos darbus ir tiektas statybines medžiagas, atsisakė pasirašyti įskaitymus dėl apmokėjimo už atliktus darbus nekilnojamuoju turtu. Vengiant padengti įsiskolinimą, D. B., siekdamas apskirtai išvengti šių įsiskolinimų, per Sostinės valdas pareiškė ieškinį atsakovei.

12.1.                      Ieškovė turi įsiskolinimų atsakovei: Pagal 2023 m. kovo ir birželio mėnesiais pasirašytas Statybos rangos sutartis ir 2024 m. vasario ir balandžio mėnesiais išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė turi galiojančią reikalavimo teisę į 52 932,04 Eur skolą, todėl remiantis tuo, ieškovei kyla prievolė sumokėti 52 932,04 Eur skolą atsakovei.

12.2.                      UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ vykdo jungtinę veiklą: Atsakovė neturi duomenų apie Verslo sparta ir Sostinės valdos sudarytą rašytinę jungtinės veiklos sutartį, todėl įrodinėja jungtinės veiklos (partnerystės) faktinį egzistavimą šių asmenų santykiuose, t. y. remiantis viešai prieinamais duomenimis, galima teigti, kad asmuo, valdantis Sostinės valdas ir Verslo spartą yra D. B.; nuo Verslo spartos įsteigimo (2021 m. kovo 12 d.) iki šiol vienintelė jos akcininkė buvo Sostinės valdos; tiek Verslo spartos, tiek Sostinės valdos pateiktos statybos rangos sutartys yra beveik identiško turinio, o vizualiai identiškos; sutampa tiek interneto tinklapis (duomenys neskelbtini), tiek Rekvizitai.lt skelbiamas telefono numeris (duomenys neskelbtini); jų tikslas yra dirbti pelningai bei teikti naudą D. B. – šie duomenys parodo itin glaudų UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ ryšį. Verslo spartos ir Sostinės valdos bendras tikslas buvo įgyvendinti nekilnojamojo turto vystymo projektą (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, galima teigti, kad įmones vienija interesų bendrumas. Sostinės valdos į jungtinę veiklą tikėtina įnešė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris turėtų būti panaudotas atsiskaitymui su Urbanika (rangovu) arba darbą (bendrauja su rangovais, atlieka medžiagų užsakymus). Šie įnašai yra atlikti siekiant bendro tikslo - pastatyti bei įrengti butus, kurie turėjo būti (duomenys neskelbtini).

12.3.                      UAB „Verslo sparta“ Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu: Verslo sparta įvykdytas Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas jos 6.3.3. punkte numatytu pagrindu neatitinka sąžiningumo ir teisėtumo aspektų. Manytina, jog Verslo sparta minėtą Sutartį nutraukė ne todėl, kad buvo pažeista Sutartis, o formaliu pagrindu, siekdama išvengti Urbanikos pateiktų sąskaitų apmokėjimo visa apimtimi ir siekdama išvengti nutraukimo iš Urbanikos pusės, nes vis dar nesugeba gauti statybą leidžiančio dokumento. Šios aplinkybės pagrindžia, kad Verslo sparta neturėjo teisės nutraukti Sutartį 6.3.3. punkto pagrindu, todėl Sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu. Šiuo Sutarties nutraukimo pripažinimu neteisėtu Urbanika siekia, kad jai būtų atlyginti nuostoliai atsiradę dėl neteisėto Sutarties nutraukimo.

12.4.                      Sutartis yra nutraukiama Urbanika iniciatyva dėl Verslo spartos kaltės: Sutartyje nustačius teisę tik užsakovui ir subrangovui vienašališkai nutraukti sutartį, sutartyje yra padaryta akivaizdi klaida, Sutarties 6.4 straipsnyje užsakovą ir rangovą įvardinant rangovu ir subrangovu. Rangovui nenustačius vienašališkos teisės nutraukti sutartį, tačiau analogišką teisę nustatant tiek užsakovui, tiek subrangovui, yra pažeidžiami bendrieji teisės principai nustatyti CK 1.5 str., taip pat tokia sutartis neatitinka sutarčių sąžiningumo principo. Sutartis nesuteikianti teisės rangovui vienašališkai jos nutraukti yra nesąžininga rangovo atžvilgiu. Pasitelkiant Sutarties aiškinimą, rangovui Sutartimi suteiktos teisės vienašališkai nutraukti Sutartį yra šios: 1) Jei dėl statybos objekto užsakovo ar nenugalimos jėgos darbai atidedami neribotam laikui (Sutarties 6.4.2. punktas); 2) Užsakovas vėluoja atlikti šioje Sutartyje numatytus atsiskaitymus daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų (6.4.3. punktas).

12.4.1. Dėl Sutarties nutraukimo 6.4.2. punkte numatyta tvarka: Objektams 2024 m. rugsėjo 18 d. dar nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, kai rangos darbai jau turėjo būti užbaigti 2024 m. rugsėjo 15 d. Užsakovas „Verslo sparta“ piktybiškai nebendradarbiauja su rangovu, vengia jam teikti esminę informaciją apie statybą leidžiančio dokumento gavimo eigą. Dėl statybos objekto užsakovo statybos darbai neribotą laiką negalės prasidėti (yra atidėti). Vadinasi Urbanika turi Sutartyje nustatytą teisę nutraukti Sutartį dėl Verslo spartos kaltės – dėl statybos objekto užsakovo statybos darbai atidedami neribotam laikui.

12.4.2. Dėl Sutarties nutraukimo 6.4.3. punkte numatyta tvarka: Rangovas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis, išrašė ir apmokėjimui pateikė (sąskaitos išrašytos už medžiagas, o ne už darbus, todėl netaikomas reikalavimas dėl „kokybiškai atliktų darbų“) šias sąskaitas pagal Sutarties 5.1. punktą: 2024 balandžio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0698 ir 2024 m. balandžio 19 d. Išankstinę sąskaitą Nr. 223. Užsakovui vėluojant atlikti atsiskaitymus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, rangovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

12.5.                      Egzistuoja pagrindas solidariai priteisti nuostolius iš Verslo spartos ir Sostinės valdos: esant neteisėtam Verslo sparta vienašališkam Sutarties nutraukimui – galima teigti, kad neteisėti Verslo sparta veiksmai yra konstatuoti; žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, t. y. Verslo sparta neteisėto vienašalio Sutarties nutraukimo ir/arba dėl Verslo sparta kaltės atsiradus pagrindui Urbanikai vienašališkai nutraukti sutartį; Verslo spartai neteisėtai vienašališkai nutraukus Sutartį – Urbanika patyrė nuostolių, kurie atsirado dėl Verslo spartos neteisėtų veiksmų; Urbanika dėl neteisėto Verslo spartos atlikto vienašalio Sutarties nutraukimo, taip pat dėl Verslo spartos Sutarties pažeidimo, kurio pagrindu Urbanika nutraukė sutartį, patyrė nuostolių (3 347,06 Eur nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų Verslo spartos veiksmų neapmokėjus už keramikinius blokelius ir 43 132,22 Eur nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų Verslo spartos veiksmų neapmokėjusi už aliuminio duris ir PVC langus, bendra Urbanikos patirtų nuostolių suma - 46 479,28 Eur). Pripažinus, kad Verslo sparta ir Sostinės valdos vykdo ūkinę komercinę jungtinę veiklą, yra pagrindas taikyti jų solidariąją atsakomybę ir Urbanikos naudai solidariai priteisti iš jų 46 479,28 Eur nuostolių.

12.6.                      Delspinigių skaičiavimas pagal 2023 m. kovo 23 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 22 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): Sostinės valdoms nebendradarbiaujant ir vengiant pasirašyti sąskaitas ir padaryti užskaitos aktus, atsakovė skaičiuoja delspinigius, atsižvelgdama į Rangos sutarčių 5.1.1. punktus, pradedant skaičiuoti nuo savo parašo ant sąskaitos faktūros padėjimo dienos, todėl Urbanikos naudai iš Sostinės valdos priteistina 1 660,56 Eur delspinigių.

12.7.                      Sostinės valdos privalo atlyginti rangos darbų neatlikimu padarytus nuostolius: 2024 m. kovo 6 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 2.8. punktu ieškovė įsipareigojo iki 2024 m. birželio 30 d. atlikti rangos darbus, kurių vertė 200 000 Eur ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, tačiau rangos darbai jokia apimtimi nėra įvykdyti iki šiol (2024 m. rugsėjo 19 d.). Atsakovė patyrė analogiško dydžio nuostolius, kuriuos ieškovė privalo atlyginti.

12.8.                      Dėl 280 000 Eur vertės vekselio: pagal 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 280 000 Eur išduotais vekseliais. Remiantis rangos sutartimis, pagal rangos sutarties atsakovės suteikta nauda turėjo būti šalių susitarimu įskaitoma kaip mokėjimas pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti tokius įskaitymus.

12.9.                      Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08 E) 324-6706: ieškovė yra perleidusi 13 136 Eur mokestinę nepriemoką atsakovei. Ši perimta mokestinė nepriemoka buvo dalinis apmokėjimas už turtą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (5.2. punktas), tačiau ieškovė sąmoningai ignoruoja šią aplinkybę. Bendra iš Sostinės valdų prašoma priteisti suma sudaro 301 071,88 Eur. Ši suma užskaitytina kaip atsakovės mokėjimas pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kad atsakovė būtų (280 000 Eur pagal vekselius, 13 136 Eur VMI sprendimu, 301 071,88 Eur nuostolių pagal prašomą įskaitymą) atsiskaičiusi 594 207,88 Eur sumą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį.

13.       Atsakovė BUAB „Urbanika“ 2026 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo (DOK-753) ir prašo civilinę bylą nagrinėti pagal likusius priešieškinio reikalavimus, t. y. 1) UAB „Urbanika“ naudai iš UAB „Sostinės valdos“ priteisti 200 000 Eur nuostolių, 52 932,04 Eur skolą, 1 660,56 Eur delspinigius, šią sumą (254 592,60 Eur) įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį; 2) UAB „Urbanika“ naudai iš UAB „Sostinės valdos“ priteisti 6 proc. procesines metines palūkanas skaičiuojamas nuo 254 592,60 Eur sumos iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) UAB „Urbanika“ naudai iš UAB „Sostinės valdos“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 140 straipsniu BUAB „Urbanika“ pareiškia, jog atsisako 2024-09-19 patikslintame priešieškinyje suformuluotų 3-čiojo ir 4-ojo reikalavimų, t. y. atsisako reikalavimo priteisti skolą solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ bei kartu atsisako su šia skola susijusių procesinių palūkanų; prašo civilinę bylą šioje dalyje nutraukti bei sugrąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą; patvirtina, kad jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, numatytos CPK. Nurodo, kad formuluojant patikslinto priešieškinio 3-iąjį ir 4-ąjį reikalavimus buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida – formuluojant šiuos reikalavimus turėjo būti nurodoma ne 301 071,88 Eur solidari UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ skola, bet 43 132,22 Eur skola (nuostoliai). Be to, šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pagrindo reikalauti 43 132,22 Eur nuostolių iš UAB „Verslo sparta“ nebeliko, kadangi keramikinių blokelių tiekėjas UAB „Ad limina“ keraminių blokelių neatpirko, o PVC langų gamintojas Ukrainos įmonė Kontinent Group finansinio reikalavimo BUAB „Urbanika“ bankroto byloje nepareiškė.

14.       Atsakovė notarė D. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (DOK-34455), kuriuo prašo dėl atsakovės UAB „Urbanika“ patikslinto priešieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad jame išdėstytos aplinkybės atsakovei nėra žinomos, priešieškinyje aprašomuose įvykiuose atsakovė jokia forma nedalyvavo, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti priešieškinio teiginių, juo labiau sutikti ar nesutikti su priešieškinio reikalavimais. Be to, priešieškinio reikalavimų išsprendimas niekaip negali įtakoti atsakovės teisių ir pareigų.

15.       Ieškovė UAB „Sostinės valdos“ ir trečiasis asmuo UAB „Verslo sparta“ pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (DOK-34545), kuriuo prašo atmesti atsakovo UAB „Urbanika“ patikslintą priešieškinį dėl nuostolių priteisimo ir priteisti UAB „Verslo startas“ ir UAB „Sostinės valdos“ naudai iš atsakovo UAB „Urbanika“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

15.1.                       Atsakovas Urbanika neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimų dėl butuose (duomenys neskelbtini) neatliktų darbų, nes jis nėra Turto savininkas, t. y. atsakovas UAB „IRSANA“ tapo Turto savininku ir būtent turto savininkas turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su darbais, susijusiais su Turtu.

15.2.                      Atsakovas Urbanika priešieškiniu prašo priteisti 52 932,04 Eur skolą, kuri esą susidarė atsakovui Urbanika įvykdžius darbus pagal Statybos rangos sutartis bei jų pagrindu 2024 m. vasario 19 d. – balandžio 26 d. išrašius 5 PVM sąskaitas-faktūras ir priėmimo perdavimo aktus. Ieškovas nesutinka su tokiu reikalavimu ar tokios skolos egzistavimu, nes visų pirma, atsakovo Urbanika pateikti dokumentai nesukuria mokėjimo prievolės ieškovui ir neatitinka Statybos rangos sutarčių nuostatų. Visų Statybos rangos sutarčių 4.1 p. ir 4.2 p. yra aiškiai aprašyta, kaip vyksta pagal tokias sutartis atliktų darbų perdavimas, o konkrečiai, kad atliktų darbų aktą turi pasirašyti Statinio statybos techninis prižiūrėtojas arba kitas įgaliotas asmuo bei rangovas (atsakovas Urbanika) turi pateikti užpildytą statybos darbų žurnalą, ir visą su tuo susijusią dokumentaciją (pvz. medžiagų sertifikatus). Atsakovas Urbanika savo priešieškinio reikalavimą grindžia prie PVM sąskaitų-faktūrų pridėtais atliktų darbų aktais, tačiau jie nėra ir nebuvo priimti ieškovo bei apskritai byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie aktai buvo pateikti ieškovui.

15.3.                      Patikslintame priešieškinyje 13 136 Eur suma neatsispindi nei viename iš patikslinto priešieškinio reikalavimų, atsakovo Urbanikos argumentai susiję su mokestine nepriemoka turi būti atmesti kaip nesusiję su byla.

15.4.                      Kokiu pagrindu atsakovas Urbanika iš ieškovo reikalauja 200 000 Eur nuostolių pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, 52 932,04 Eur skolą ir 1 660,56 Eur delspinigius pagal Statybos rangos sutartis – Urbanika nepagrindžia ir toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

15.5.                      Notarinės Sutarties 5.1 punkte buvo nurodytas konkretus apmokėjimo už Turtą, t. y. prievolės įvykdymo būdas – mokėjimas pavedimu į banko sąskaitą. Atitinkamai, atsakovo Urbanikos priešieškinyje nurodyti teiginiai, esą 2023 m. kovo-birželio sudarytomis rašytinėmis Statybos rangos sutartimis ar 2024 m. sausio 12 d. (t. y. anksčiau sudarytomis) preliminariomis sutartimis buvo pakeistas 2024 m. kovo 6 d. notarinėje Sutartyje aiškiai nustatytas konkretus prievolės įvykdymo būdas, ne tik neatitinka CK nuostatų, bet ir yra nelogiškas (esą ankstesnės sutartys pakeičia vėlesnių sutarčių nuostatas).

15.6.                      Pažymėtina, kad ieškinys buvo pareikštas kaip tik dėl to, kad atsakovo Urbanika vadovas pateikė suklastotą pažymą apie atsiskaitymą. Priešieškiniu atsakovas Urbanika prašo teismine tvarka atlikti įskaitymą, t. y. pripažįsta, kad nebuvo už Turtą ieškovui sumokėta. CK 1.138 straipsnis nenumato tokio civilinio teisių gynimo būdo kaip teisminis skolos įskaitymas. Dar daugiau CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia atlikti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Atitinkamai, priešieškiniu pareikštas reikalavimas (įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus į Sutarties kainą) yra CK nenumatytas ir draudžiamas teisių gynimo būdas.

16.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (DOK-34519), kuriame nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog priešieškinyje nurodytos aplinkybės ir reiškiami reikalavimai nėra susiję su notarės teisėmis ir/ar pareigomis, ERGO prašo priešieškinio (ne)tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Sostinės valdos“ atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti.

18.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (atsakovo pagal patikslintą priešieškinį) UAB „Verslo sparta“ atstovas prašė patikslintą priešieškinį atmesti.

19.       Teismo posėdžio metu atsakovų BUAB „Urbanika“, UAB „IRSANA“, V. B., Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. ir VĮ Registrų centras atstovai prašė patikslintą ieškinį atmesti.

20.       Teismo posėdžio metu atsakovo BUAB „Urbanika atstovas palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti.

21.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. R. prašė patikslintą ieškinį atmesti.

22.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

23.       Bylos duomenimis nustatyta, jog iš 2023 kovo 23 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 30 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 22 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų tarp UAB „Sostinės valdos“ (užsakovo) ir UAB „Urbanika“ (rangovo), 5.1.1. punkto matyti, kad „Sutartyje nustatyta tvarka Rangovui išrašius ir Užsakovui pasirašius PVM sąskaitą faktūrą už kokybiškai atliktų darbų dalį, užsakovas rangovui apmoka kas mėnesį per 30 dienų po atitinkamos PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, pasirašant tarpusavio užskaitos aktus, užskaitant kaip rangovo mokėjimą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą iš užsakovo“.

24.       2023 m. rugsėjo 7 d. tarp UAB „Urbanika“ ir UAB „Irsana“ sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis. Pagal šią sutartį 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2024 m. kovo 7 d. tarp UAB „Urbanika“ ir UAB „Irsana“ pasirašyti Darbų perdavimo-priėmimo aktai dėl UAB „Urbanika“ įsipareigojimo apmokėti 200 000 Eur ir 195 000 Eur sumas.

25.       2023 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Urbanika“ pasirašyti Tarpusavio užskaitos aktai.

26.       2023 m. gruodžio 1 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Sostinės valdos“ (pardavėjo) ir UAB „Urbanika“ (pirkėjo) dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 152/321 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

27.       2023 m. gruodžio 21 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis UAB „Sostinės valdos“ (pardavėjo) ir UAB „Urbanika“ (pirkėjo) dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 169/321 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

28.       Iš UAB „Urbanika“ 2023 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso už 2023 metus matyti, kad UAB „Urbanika“ grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 250 819 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 8 300 619 Eur, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 9 357 330 Eur.

29.       2024 m. sausio 12 d. UAB „Verslo sparta“ (užsakovas) ir UAB „Urbanika“ (rangovas) pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) esančių 20-ties dvibučių namų Vilniuje statybos darbus, sutartinė darbų kaina pagal sąmatą Nr. VS01 - 2 541 000 Eur. Sutarties 2.3.1. punkte numatyta, kad UAB „Urbanika“ įsipareigoja darbus pradėti 2024 m. vasario 15 d., atlikti, prisilaikant statybos objekto kalendorinio Darbų atlikimo grafiko, užbaigti, bei perduoti Užsakovui iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Sutarties 5.1. punkte numatyta už sutartus darbus apmokėjimo tvarka: rangovui išrašius ir užsakovui pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą, už kokybiškai atliktų darbų dalį, užsakovas rangovui apmoka kas mėnesį per 15 dienų po atitinkamos PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, pasirašant tarpusavio užskaitos aktus, užskaitant kaip rangovo mokėjimą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą iš užsakovo (Sutarties 5.1.1. punktas); rangovas gali prašyti avansinio mokėjimo, išrašydamas išankstinę sąskaitą avansiniam mokėjimui, o užsakovas sutinka sumokėti avansinį mokestį pagal tarpusavio užskaitos aktą (Sutarties 5.3. punktas). Sutartyje yra nustatyta teisė subrangovui vienašališkai nutraukti sutartį, jei: 1) Dėl statybos objekto užsakovo ar nenugalimos jėgos darbai atidedami neribotam laikui (Sutartis 6.4.2. punktas); 2) Rangovas vėluoja atlikti šioje Sutartyje numatytus atsiskaitymus daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų (Sutarties 6.4.3. punktas).

30.       2024 m. sausio 12 d. tarp UAB „Sostinės valdos“ (pardavėjo) ir UAB „Urbanika“ (pirkėjo) sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KR3, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui šį turtą: 1) ne mažiau nei 80 proc. baigtumo statomo buto (dvibučiame name), kurio preliminarus plotas 150 kv. m, statomo sklype, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) (Butas), Buto projektinis planas yra pateikiamas Priede Nr. 3 ir pažymėtas indeksu „A“; 2) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypo vieta pateikiama Sutarties priede Nr. 1), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios preliminarus plotas ~390 kv. m (Žemės sklypo dalis), Priede Nr. 2 pažymėta indeksu „3“ (1.1.1 ir 1.1.2 punktai). Pagal 3.1. punktą šalių susitarimu bendra sandorio kaina yra 345 000 Eur į kurią įeina Buto kaina ir Žemės sklypo dalies kaina: Buto kaina – 295 000 Eur, Žemės sklypo dalies kaina – 50 000 Eur. Pagal 4.1. punktą Šalys susitarė, kad pirkėjo suteikiamos paslaugos bei atliekami darbai yra užskaitomi šio Turto pirkimui, o likusią Turto kainos dalį, jeigu tokia lieka neužskaityta Pirkėjo atliktais darbais, Pirkėjas sumoka Pardavėjui Pagrindinės sutarties sudarymo ir notarinio patvirtinimo dieną, išskyrus Sutarties 4.2 punkte numatytą atvejį.

31.       2024 m. sausio 12 d. tarp UAB „Sostinės valdos“ (pardavėjo) ir UAB „Urbanika“ (pirkėjo) sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KR4, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui šį turtą: 1) ne mažiau nei 80 proc. baigtumo statomo buto (dvibučiame name), kurio preliminarus plotas 150 kv. m, statomo sklype, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) (Butas), Buto projektinis planas yra pateikiamas Priede Nr. 3 ir pažymėtas indeksu „B“; 2) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypo vieta pateikiama Sutarties priede Nr. 1), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios preliminarus plotas ~385 kv. m (Žemės sklypo dalis), Priede Nr. 2 pažymėta indeksu „4“. Pagal 3.1. punktą šalių susitarimu bendra sandorio kaina yra 337 000 Eur į kurią įeina Buto kaina ir Žemės sklypo dalies kaina: Buto kaina – 287 000 Eur; Žemės sklypo dalies kaina – 50 000 Eur. Pagal 4.1. punktą Šalys susitarė, kad pirkėjo suteikiamos paslaugos bei atliekami darbai yra užskaitomi šio Turto pirkimui, o likusią Turto kainos dalį, jeigu tokia lieka neužskaityta Pirkėjo atliktais darbais, Pirkėjas sumoka Pardavėjui Pagrindinės sutarties sudarymo ir notarinio patvirtinimo dieną, išskyrus Sutarties 4.2 punkte numatytą atvejį.

32.       Taip pat 2024 m. sausio 12 d. tarp UAB „Sostinės valdos“ (pardavėjo) ir UAB „Urbanika“ (pirkėjo) sudarytos ir kitos Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys: KR13 – (duomenys neskelbtini); KR14 – (duomenys neskelbtini); KR5 – (duomenys neskelbtini); KR6 – (duomenys neskelbtini).

33.       2024 m. sausio 24 d. ir 2024 m. kovo 22 d. pardavėjas Ad limina UAB išrašė pirkėjui UAB „Urbanika“ PVM sąskaitas-faktūras už keraminius blokelius.

34.       2024 m. sausio 26 d. pardavėjas UAB „EROS Technika“ išrašė pirkėjui UAB „Urbanika“ PVM sąskaitą-faktūrą už Teleskopinio krautuvo nuomą ir kaušą.

35.       Iš 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. vasario 29 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitų faktūrų ir Atliktų darbų aktų Nr. R10, R12, R13, R14 matyti, kad pardavėjas UAB „Urbanika“ pirkėjui UAB „Sostinės valdos“ išrašė PVM sąskaitas faktūras už medžiagas ir darbus, atliktus pagal aktus, objektuose (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitų-faktūrų suma yra 52 932,04 Eur.

36.       Taip pat byloje pateikti UAB „Urbanika“ Atliktų darbų aktai Nr. D1, D2, D6, D8, D9, D10, R01, R02, R03, R04, R05, R06, R07, R08, R09, R10 pagal Rangos sutartis.

37.       2024 m. vasario 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08 E) 324-6706 pagrindu UAB „Sostinės valdos“ yra perleidusi 13 136 Eur mokestinę nepriemoką UAB „Urbanika“.

38.       UAB „Sostinės valdos“ (pardavėjas) ir UAB „Urbanika“ (pirkėjas) 2024 m. kovo 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro L. Ž., notarinio registro Nr. 998, kuria pardavėjas pardavė pirkėjui: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 4.1. punktą, bendra daiktų kaina yra 600 000 Eur, t. y. butų kainos po 260 000 Eur, o žemės sklypo kaina 80 000 Eur. Sutarties V skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. 495 867,77 Eur (kainos dalį be PVM) pirkėjas įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 95 867,77 Eur per 3 darbo dienas po to, kai pardavėjas įvykdys Sutarties 2.8 punkte nurodytą įsipareigojimą, įmokant juos į pardavėjo sąskaitą; 400 000 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos į pardavėjo sąskaitą (Sutarties 5.1., 5.1.1., 5.1.2. punktai). Sutarties 5.2. šalys aptarė kainos dalies mokėjimui dėl PVM 104 132,23 Eur sąlygas. Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad pirkėjui sumokėjus visą Turto kainą, pardavėjas privalo per 10 darbo dienų išduoti pirkėjui pažymą apie jo visiškai bei tinkamą atsiskaitymą pagal Sutartį. Sutarties 6.2 punktu pirkėjas ir pardavėjas susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties 5.1 punktą ir atsiskaitymo už PVM sumą kaip numatyta 5.2 punkto f papunktyje pirkėjas be pardavėjo sutikimo neturi teisės Turto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisės į Turtą tretiesiems asmenims, Turtą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti/apriboti nuosavybės teisę į Turtą. Sutarties X skyriuje „Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR“ matyti, jog NTR įregistruojamas apribojimas valdyti, naudoti ir (arba) disponuoti nekilnojamuoju daiktu.

39.       2024 m. kovo 6 d. vekselių davėjas UAB „Urbanika“ įsipareigojo 2024 m. birželio 1 d. pinigų gavėjui UAB „Sostinės valdos“ be sąlygų sumokėti 140 000 Eur ir 140 000 Eur; laiduotojas – R. R..

40.       Pagal 2024 m. kovo 6 d. vekselius notaras L. Ž. 2024 m. birželio 11 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. padarė vykdomuosius įrašus Nr. 2528 ir Nr. 3559.

41.       2024 m. kovo 11 d. pardavėjas UAB „Sostinės valdos“ pasirašė Pareiškimą, kuriame nurodė, kad pirkėjas nėra pilnai ir tinkamai atsiskaitęs su pardavėju už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ne didesnę kaip 390/775 žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), bei patvirtino, kad neprieštarauja, jog turto savininkas UAB „Urbanika“ parduotų turtą savo nuožiūra su sąlyga, kad turto pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; turtas bus parduodamas už ne mažesnę kaip 200 000 Eur sumą; 200 000 Eur turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į UAB „Sostinės valdos“ vardu atidarytą sąskaitą, tuo padengdamas dalį pirkėjo įsiskolinimų pagal 2024 m. kovo 6 d. Sutartį.

42.       2024 m. kovo 11 d. pardavėjas UAB „Sostinės valdos“ pasirašė Pareiškimą, kuriame nurodė, kad pirkėjas nėra pilnai ir tinkamai atsiskaitęs su pardavėju už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ne didesnę kaip 390/775 žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), bei patvirtino, kad neprieštarauja, jog turto savininkas UAB „Urbanika“ parduotų turtą savo nuožiūra su sąlyga, kad turto pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; turtas bus parduodamas už ne mažesnę kaip 200 000 Eur sumą; 200 000 Eur turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į UAB „Sostinės valdos“ vardu atidarytą sąskaitą, tuo padengdamas dalį pirkėjo įsiskolinimų pagal 2024 m. kovo 6 d. Sutartį.

43.       Iš 2024 m. kovo 18 d. Pažymos apie atsiskaitymą matyti, kad UAB „Sostinės valdos“ (pasirašė D. B.) patvirtina, kad UAB „Urbanika“ visiškai bei tinkamai atsiskaitė su UAB „Sostinės valdos“ už turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigytus pagal 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro L. Ž. patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. 998. Pažymoje esanti pastaba nurodo, kad remiantis Sutartimi ši pažyma yra pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre visas Sutarties pagrindu įregistruotas žymas apie įsiskolinimą už minėtą turtą bei apribojimą disponuoti minėtu turtu.

44.       Iš 2024 m. kovo 20 d. Prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui matyti, kad paslaugos gavėjas UAB „Urbanika“ (užsakovas R. R.) pateikė prašymą iki 2024 m. kovo 21 d. atlikti nurodytus prašyme darbus, t. y. juridinių faktų išregistravimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą 2024 m. kovo 18 d. Pažymą.

45.       Iš 2024 m. kovo 21 d. Tarpusavio skolų užskaitymo akto matyti, kad UAB „IRSANA“ yra skolinga UAB „Urbanika“ 395 000 Eur pagal šiuos apskaitos duomenis: 2023 m. gruodžio 27 d. UAB „IRSANA“ PVM sąskaita faktūra 2023 2603 - 200 000 Eur sumai ir 2024 m. kovo 21 d. UAB „IRSANA“ PVM sąskaita faktūra 2024 515 - 195 000 Eur sumai; bei 2024 m. sausio 31 d. UAB „Urbanika“ PVM sąskaita faktūra URB0662 - 195 000 Eur sumai ir 2024 m. kovo 21 d. UAB „Urbanika“ PVM sąskaita faktūra URB0684 - 200 000 Eur sumai. Į bylą 2024 m. liepos 15 d. (DOK-24663) pateiktos minėtos PVM sąskaitos faktūros.

46.       2024 m. kovo 22 d. sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Urbanika“ (pardavėjo) ir UAB „IRSANA“ (pirkėjo), patvirtinta Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. VB7-1608, pagal kurią pardavėjas pardavė pirkėjui: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 3.1. punktą, bendra daiktų kaina yra 395 000 Eur. Sutarties IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. šalys patvirtina, kad pardavimo kaina yra sumokėta pagal pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pasirašytą 2024 m. kovo 21 d. (Sutarties 4.1. punktas).

47.       2024 m. balandžio 3 d. sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „IRSANA“ (pardavėjo) ir V. B. (pirkėjo), patvirtinta Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. VB7-1850, pagal kurią pardavėjas pardavė pirkėjui: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 390/775 (arba 78/155) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 3.1. punktą, bendra daiktų kaina yra 250 000 Eur. Sutarties IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. šalys susitaria, kad 50 000 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui pavedimu į pardavėjo sąskaitą per 10 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos; 200 000 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui pavedimu į pardavėjo sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 4.1. ir 4.2. punktai).

48.       Iš UAB „Irsana“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2024 m. balandžio 5 d. V. B. pervedė 50 000 Eur „už butą pagal pvm s/f 2024 553“.

49.       2024 m. balandžio 8 d. tarp UAB „Sostinės valdos“, UAB „Urbanika“ ir MB „Foda“ pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriuo MB „Foda“ atlygino UAB „Urbanika“ pagal Rangos sutartis atliktų statybos darbų neištaisytų/nepašalintų defektų atlyginimo išlaidas.

50.       2024 m. balandžio 15 d. UAB „Urbanika“ raštu kreipėsi į UAB „Verslo sparta“ ir nurodė, kad: „Informuojame, kad pateiksime PVM sąskaitas faktūras minėtų medžiagų apmokėjimui užskaitos būdu atsiskaitant nekilnojamuoju turtu – dvibučiu namu esančiu adresu (duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 17 d. UAB „Verslo sparta“ pateikė atsakymą į raštą ir nurodė, kad „kol nėra statybą leidžiančio dokumento ir jis nėra pateiktas jums, PVM sąskaitų faktūrų UAB „Verslo sparta“ nepriims bei užskaitų nebus“. Šalims bendraujant el. laiškais, visada „Cc“ (siunčiama kopija) buvo pridedamas D. B..

51.       Iš 2024 m. balandžio 19 d. išankstinės PVM sąskaitos faktūros Nr. 223 matyti, kad pardavėjas UAB „Urbanika“ pirkėjui UAB „Verslo sparta“ išrašė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą 311 383,86 Eur sumai avansiniam apmokėjimui už PVC langus ir aliuminio duris; iš 2024 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0698 matyti, kad pardavėjas UAB „Urbanika“ pirkėjui UAB „Verslo sparta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 25 508,18 Eur sumai už keraminius blokelius.

52.       2024 m. balandžio 23 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjas UAB „Sostinės valdos“ kreipėsi į Kriminalinę policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Urbanika“, R. R., UAB „IRSANA“ ir Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. veiksmų.

53.       Iš 2024 m. balandžio 30 d. Atliktų darbų apžiūros akto ir Defektinio akto matyti, kad apžiūrėtas objektas: Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), ir pateiktas nustatytų defektų sąrašas.

54.       2024 m. gegužės 17 d. pardavėjas UAB „Sostinės valdos“ pirkėjui UAB „Urbanika“ išrašė Netesybų dokumentą 188 785,72 Eur sumai, kuriame detalizuoti už kuriuos laikotarpius pagal 2023 m. kovo 23 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 22 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) netesybos susidarė.

55.       2024 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Verslo sparta“ kreipėsi į UAB „Urbanika“ direktorių R. R. su pranešimu dėl Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriuo informavo, kad: „Vadovaujantis Sutarties 6.3.3. p., Sutartis su UAB „Urbanika“ yra nutraukiama ir sutarties nutraukimas įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 27 d.“.

56.       2024 m. rugsėjo 6 d. ieškovas ir UAB „CONSTA“ sudarė Statybos rangos sutartį, kuria buvo susitarta tiek dėl atsakovo UAB Urbanika likusių neatliktų darbų atlikimo, tiek dėl neištaisytų defektų ar naujai paaiškėjusių defektų taisymo.

57.       Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. el. paštu susirašinėjimo tarp R. R. ir UAB „Ad limina“ matyti, kad atperkant keraminius blokelius susidaro nuostolis 23 189,75 – 19 842,69 = 3 347,06 Eur.

58.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2024 m. kovo 6 d. priklausė UAB „Sostinės valdos“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 998); nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. kovo 22 d. priklausė UAB „Urbanika“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. kovo 22 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VB7-1608); nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. priklausė UAB „IRSANA“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. balandžio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VB7-1850); nuo 2024 m. balandžio 3 d. 78/155 dalys žemės sklypo priklauso V. B. 2024 m. balandžio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. VB7-1850 pagrindu, o UAB „IRSANA“ priklauso 77/155 dalys žemės sklypo 2024 m. kovo 22 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. VB7-1608 pagrindu.

59.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. kovo 6 d. priklausė UAB „Sostinės valdos“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 998); nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. kovo 22 d. priklausė UAB „Urbanika“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. kovo 22 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VB7-1608); nuo 2024 m. kovo 22 d. priklauso UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. VB7-1608 pagrindu.

60.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. kovo 6 d. priklausė UAB „Sostinės valdos“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 998); nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. kovo 22 d. priklausė UAB „Urbanika“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. kovo 22 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VB7-1608); nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. priklausė UAB „IRSANA“ (išregistravimo pagrindas: 2024 m. balandžio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VB7-1850); nuo 2024 m. balandžio 3 d. priklauso V. B. 2024 m. balandžio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. VB7-1850 pagrindu.

61.       Iš UAB APUS TURTAS parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 23/577 NT matyti, kad vertinamo nekilnojamojo turto buto su stogine S1 ir žemės sklypo 1/2 dalies, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2023 m. rugsėjo 2 d.) yra: 352 600 Eur, tame skaičiuje: buto/patalpos - buto su stogine S1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta turto vertinimo dieną yra 315 800 Eur; žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies rinkos vertė nustatyta turto vertinimo dieną yra 36 800 Eur.

62.       Iš 2025 m. sausio 30 d. Turto vertinimo ataskaitos Nr. LT-25-01-30-9505 matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2025 m. sausio 29 d.) yra: 248 000 Eur, t. y. 160,83 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlyginė vertė – 217 000 Eur, 3,85 a. žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlyginė vertė – 31 000 Eur.

63.       Ieškovas pateikė VĮ Registrų centro atliktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, iš kurių matyti, kad turto apžiūros ir vertės nustatymo datai 2025 m. vasario 26 d. buto, (duomenys neskelbtini), ir jam priskiriamo žemės sklypo rinkos vertė yra 350 000 Eur, o buto, (duomenys neskelbtini), ir jam priskiriamo žemės sklypo rinkos vertė yra 353 000 Eur.

64.       Ieškovas pateikė 2024 m. spalio 4 d., 2024 m. spalio 25 d., 2024 m. lapkričio 15 d. notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas, iš kurių matyti, kad buto, (duomenys neskelbtini), su sklypo dalimi kaina yra 349 825 Eur; buto, (duomenys neskelbtini), su sklypo dalimi kaina yra 350 000 Eur; buto, (duomenys neskelbtini), su sklypo dalimi kaina yra 351 950 Eur.

65.       Iš 2025 m. gegužės 12 d. ieškovo pateikto prašymo (DOK-24746) matyti, kad pateikta 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15280-24, kurioje nurodyta, kad „tirti pateikta 2024-03-18 Pažyma apie visišką atsiskaitymą (UAB „SOSTINĖS VALDOS“ patvirtinimas, kad UAB „URBANIKA“ visiškai bei tinkamai atsiskaitė už turtą) nėra nukopijuota nuo dokumento originalo, kuriame rankraštinis įrašas „D. B.“ ir parašas buvo atlikti rašymo priemone, o yra padirbta skaitmeninio montažo būdu, panaudojant kompiuterio programų pagalba iškirptą kito nuskenuoto dokumento vaizdo fragmentą “.

66.       Iš 2025 m. gegužės 28 d. antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 240-25-01 matyti, kad antstolis fiksavo pastato - namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę būklę, tame tarpe ir konkrečių darbų atlikimą / neatlikimą ir konstatavo, kad pastate įvykdytas tik 2024 m. kovo 6 d. pirkimo-pradavimo sutartyje nurodytas ieškovės įsipareigojimas įrengti terasą; visi kiti įsipareigojimai pagal šią sutartį nėra įvykdyti.

67.       Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė D. B. ir R. V. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15280-24 byloje apklausos protokolus.

68.       Taip pat ieškovė pateikė R. R. parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15280-24 byloje.

69.       Iš Duomenų apie Juridinio asmens dalyvius išrašų matyti, kad UAB „Verslo sparta“, įmonės kodas 305713640, akcininkas yra UAB „Sostinės valdos“; UAB „Sostinės valdos“ akcininkas yra D. B..

70.       Iš Duomenų apie Juridinio asmens naudos gavėjus išrašo matyti, kad UAB „Verslo sparta“ naudos gavėjas yra D. B..

71.       Ieškovas pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija apie butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti informacija apie tai kada duomenys buvo tikslinami sandoriui, t. y. duomenys patikslinti 2024 m. kovo 8 d., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); duomenys patikslinti 2024 m. kovo 21 d., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); duomenys patikslinti 2024 m. kovo 26 d., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).

72.       Iš Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. draudikas – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, draudėjas – Lietuvos notarų rūmai.

73.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-237-516/2025 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir tenkino atsakovės UAB „IRSANA“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. leido V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-1850 ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 78/155 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn. Taip pat teismas nutarė, kad turtą grąžinus UAB „IRSANA“ nuosavybėn, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1889-794/2024, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamos galioti.

74.       2025 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarė D. B. Liudijimu dėl pirkimo-pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo paliudijo, kad 2024 m. balandžio 3 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. VB7-1850, laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. UAB „Irsana“ prašymu.

75.       Iš 2025 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), bei 78/155 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „IRSANA“ Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-237-516/2025 pagrindu.

76.       Iš pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3053-430/2025 matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Urbanika“; minėta nutartimi iš dalies tenkintas UAB „Sostinės valdos“ pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Urbanika“ bankroto byloje ir patvirtintas II eilės kreditorės UAB „Sostinės valdos“ 102 295,08 Eur kreditorinis reikalavimas pareiškėjai pateikus įrodymus apie 2024 m. kovo 6 d. vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą (t. y. teismas atsižvelgė, jog vykdomojoje byloje pareiškėjos naudai buvo išieškota 43 489,41 Eur suma).

77.       Ieškovė pateikė duomenis (DOK-477) apie tai, jog 2025 m. lapkričio 19 d. UAB „Sostinės valdos“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. eB2-3053-430/2025.

78.       2025 m. gruodžio 22 d. atsakovė BUAB „Urbanika“ pateikė papildomus dokumentus (DOK-45169): išrašas iš buhalterinės apskaitos programos iš kurio matyti, kad iki 2024 m. balandžio 8 d. skolų suderinimo akto (97 200,00 Eur sumai) pasirašymo: 1) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., UAB „Sostinės valdos“ buvo išrašiusi atsakovei BUAB „Urbanika“ 2 sąskaitas po 363,00 Eur ir 3 sąskaitas po 121,00 Eur; 2) 2023 m. gruodžio 1 d. UAB „Sostinės valdos“ atsakovei BUAB „Urbanika“ išrašė dvi sąskaitas po 325 000 Eur, šios sąskaitos išrašytos už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų pardavimą; 3) 2023 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta užskaita 587 782,08 Eur sumai; 4) UAB „Sostinės valdos“ atsakovei BUAB „Urbanika“ išrašė 600 000 Eur dydžio sąskaitą už ginčo turtą.

Dėl ieškinio reikalavimų

79.       Pirmiausia, ieškovas prašo pripažinti UAB „IRSANA“ ir V. B. 2024 m. balandžio 3 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2024 m. kovo 6 d. UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Urbanika“ notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 998 negaliojančiomis.

80.       Ieškovas ginčija 2024 m. kovo 6 d. ieškovo UAB „Sostinės valdos“ ir atsakovo UAB „Urbanika“ notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 998 kaip sudarytą dėl atsakovo UAB „Urbanika“ apgaulės CK 1.91 straipsnio pagrindu, o atsakovų UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir vėliau sudarytą 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų UAB „IRSANA“ ir V. B. actio Pauliana pagrindu.

Dėl 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu

81.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.159 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios išraiška. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties šalies valios pažeidimu sudarant sutartį (suklydimas, apgaulė, prievarta), reiškia sutarties laisvės principo pažeidimą ir gali lemti sutarties negaliojimą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

82.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

83.       Pažymėtina, jog pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-760/2003; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

84.       Ieškovas teigia, kad pateikiami įrodymai apie atsakovo UAB „Urbanika“ elgesį tiek iki 2024 m. kovo 6 d. Sutarties sudarymo, tiek po šios Sutarties, patvirtina, jog atsakovas niekada neplanavo vykdyti Sutarties ir sumokėti Sutarties 4.1 punkte nurodytą 600 000 Eur sumą, o siekė išvilioti nuosavybės teisę į turtą ir, suklastojus Pažymą apie atsiskaitymą, perleisti turtą atsakovui UAB „IRSANA“, negaunant už tai jokių piniginių lėšų.

85.       Ieškovas byloje nurodo, kad dar 2024 m. sausio 31 d. atsakovas UAB „Urbanika“ pardavė atsakovui UAB „IRSANA“ butą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. URB 0662, nors ginčo Sutartį dėl turto atsakovas UAB „Urbanika“ su ieškovu sudarė tik 2024 m. kovo 6 d.; po 2024 m. kovo 6 d. Sutarties sudarymo atsakovas UAB „Urbanika“ prašo ieškovo išduoti Pareiškimus dėl neprieštaravimo įsigytą turtą parduoti pasirinktam pirkėjui, nurodydamas, kad iki 2024 m. kovo 20 d. ieškovui bus sumokėta 400 000 Eur; ieškovas 2024 m. kovo 11 d. pasirašo Pareiškimus; 2024 m. kovo 18 d. atsakovas UAB „Urbanika“ (jo atstovas direktorius R. R.) suklastoja Pažymą apie visišką atsiskaitymą (pateikdamas tokią Pažymą VĮ Registrų centrui, prašant išregistruoti turto apribojimus); 2024 m. kovo 21 d. atsakovas UAB „Urbanika“ pradėjo organizuoti turto perleidimą atsakovui UAB „IRSANA“ ir su juo 2024 m. kovo 22 d. pasirašo nekilnojamojo turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini); buto, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau nei iki 2024 m. kovo 20 d., nei vėliau ieškovui už turtą nebuvo sumokėta.

86.       Pagal 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro L. Ž., notarinio registro Nr. 998, 4.1.-4.2 punktus šalys susitarė dėl daiktų kainos, pagal 5.1.-5.4. punktus šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos, pagal 6.2. punktą šalys susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties 5.1 punktą ir atsiskaitymo už PVM sumą kaip numatyta 5.2 punkto f papunktyje pirkėjas be pardavėjo sutikimo neturi teisės daikto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisę į daiktą tretiesiems asmenims, daiktą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti/apriboti nuosavybės teisę į daiktą.

87.       Taigi iš 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties turinio yra aišku dėl kokių esminių sąlygų šalys susitarė. Minėta, kad sandorio negaliojimas pagal CK 1.91 straipsnį galimas tik tada, kai nustatoma, jog apgaulingi veiksmai egzistavo sandorio sudarymo momentu, nors iš esmės vėlesnis šalies elgesys (po sandorio sudarymo) pats savaime nelemia apgaulės, bet gali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kokie buvo tikrieji ketinimai sudarant sandorį. Pažymėtina, kad sandorio nevykdymas ar netinkamas vykdymas po jo sudarymo paprastai kvalifikuotinas kaip prievolės pažeidimas, ginčytinas CK VI knygos normų pagrindu, tačiau savaime nesudaro pagrindo sandorio negaliojimui. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ar atsakovas UAB „Urbanika“ sudarydamas ginčo Sutartį sudarė ieškovui įspūdį, jog ketina ją vykdyti. 

88.       Teismas vertina ir atsakovo UAB „Urbanika“ veiksmus iki ginčo Sutarties sudarymo. Byloje pateikti duomenys rodo, kad dar iki ginčijamos 2024 m. kovo 6 d. Sutarties sudarymo, atsakovas UAB „Urbanika“ buvo sudaręs sandorį dėl to paties turto perleidimo atsakovui UAB „IRSANA“ (pagal 2024 m. sausio 31 d. pardavėjo UAB „Urbanika“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija URB Nr. 0662 pirkėjui UAB „IRSANA“ už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), 195 000 Eur sumai), nors minėto turto dar nebuvo pats įgijęs nuosavybės teise.

89.       Sudarant ginčo Sutartį su ieškovu būtent atsakovas UAB „Urbanika“ pats asmeniškai įsipareigojo sumokėti ieškovui Sutartyje nurodytą turto kainą nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau jau po kelių dienų po Sutarties sudarymo atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų ne į sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o į ginčo turto perleidimą tretiesiems asmenims, prašydamas ieškovo išduoti Pareiškimus, reikalingus leidimui tokiems sandoriams sudaryti.

90.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad netrukus po to, kai ieškovas ir atsakovas UAB „Urbanika“ 2024 m. kovo 6 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, 2024 m. kovo 11 d. ieškovas pasirašė du Pareiškimus iš esmės identiško turinio tik dėl skirtingų nekilnojamojo turto objektų, kuriuose aiškiai nurodyta, kad ieškovas (kaip pardavėjas) neprieštarauja, jog turto savininkas atsakovas UAB „Urbanika“ (kaip pirkėjas) parduotų nurodytą turtą savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui, bet tik su tam tikromis sąlygomis, t. y. kad turto pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; turtas bus parduodamas už ne mažesnę kaip 200 000 Eur sumą; 200 000 Eur turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į UAB „Sostinės valdos“ vardu atidarytą sąskaitą, tuo padengdamas dalį pirkėjo įsiskolinimų pagal 2024 m. kovo 6 d. Sutartį. Be to, Pareiškimuose ieškovas aiškiai nurodė, kad: pirkėjas UAB „Urbanika“ šio pareiškimo pasirašymo dienai yra pilnai ir tinkamai neatsiskaitęs su pardavėju už jam parduotą atitinkamą turtą; pirkėjas UAB „Urbanika“ privalo tinkamai bei laiku atsiskaityti su pardavėju pagal Sutartį.

91.       Byloje nėra duomenų, kad Pareiškimuose nurodytos sąlygos būtų įvykdytos, t. y. atsakovas nepateikė duomenų, jog ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. sudarė turto pirkimo pardavimo sutartis; kad pardavė turtą už ne mažesnę kaip bendrą 400 000 Eur sumą; kad ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai būtų pervedęs į ieškovo UAB „Sostinės valdos“ vardu atidarytą nurodytą Pareiškimuose sąskaitą sutartas sumas, tuo padengiant dalį įsiskolinimų pagal 2024 m. kovo 6 d. Sutartį.

92.       Nepaisant to, 2024 m. kovo 20 d. VĮ Registrų centrui paslaugos gavėjas UAB „Urbanika“ (užsakovas R. R.) pateikė Prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinių faktų išregistravimo objektams: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą 2024 m. kovo 18 d. Pažymą. Susipažinus su byloje pateiktos 2024 m. kovo 18 d. Pažymos apie atsiskaitymą turiniu matyti, jog ieškovas UAB „Sostinės valdos“ (pasirašyta D. B.) patvirtino, kad UAB „Urbanika“ visiškai bei tinkamai atsiskaitė su UAB „Sostinės valdos“ už turtą (t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)).

93.       Byloje ieškovas nuosekliai teigia, kad minėtos Pažymos apie atsiskaitymą atsakovui niekada neišdavė, nes atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal ginčo Sutartį. Ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir pateikė 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1179(25), pagal kurią tirti pateikta 2024 m. kovo 18 d. Pažyma apie visišką atsiskaitymą nėra nukopijuota nuo dokumento originalo, kuriame rankraštinis įrašas „D. B.“ ir parašas buvo atlikti rašymo priemone, o yra padirbta skaitmeninio montažo būdu, panaudojant kompiuterio programų pagalba iškirptą kito nuskenuoto dokumento vaizdo fragmentą.

94.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nėra konstatuota, jog būtent atsakovo buvęs vadovas suklastojo ieškovo vadovo parašą, todėl esą nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas UAB „Urbanika“ veikė neteisėtai ar nesąžiningai.

95.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl konkretaus fizinio asmens, atlikusio Pažymos klastojimo veiksmus, tapatybės, kai byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog būtent atsakovas naudojosi suklastotu dokumentu ir juo rėmėsi, siekdamas sau palankių civilinių teisinių pasekmių, ko pasėkoje, tai turėjo reikšmingą įtaką ieškovo teisėms. Pateikta specialisto išvada paneigia Pažymos autentiškumą kaip tokį ir patvirtina, kad dokumentas yra padirbtas skaitmeninio montažo būdu. Ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog atsakovo UAB „Urbanika“ VĮ Registrų centrui pateikta Pažyma neatitiko tikrovės, nepriklausomai nuo to, kuris konkretus asmuo atliko klastojimo veiksmus.

96.       Trečiojo asmens R. R. paaiškinimai, kad jis VĮ Registrų centrui pateikė Pažymą, tariamai gautą iš ieškovo, nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja ieškovo nuosekliai pozicijai. Be to, jei tokia Pažyma iš tikrųjų būtų buvusi gauta iš ieškovo, atsakovas būtų galėjęs pateikti jos originalą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Urbanika“ nepateikė 2024 m. kovo 18 d. Pažymos originalo, nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo institucijoms. Atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos paskirstymą, neigiamas pasekmes dėl neįrodyto fakto tenka būtent atsakovui.

97.       Teismas vertina, kad padirbto dokumento panaudojimas siekiant pašalinti Sutartyje nustatytus turto disponavimo apribojimus negali būti laikomas atsitiktiniu ar formaliu pažeidimu, bet patvirtina kryptingą ir sąmoningą atsakovo UAB „Urbanika“ elgesį.

98.       Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovo tikrasis tikslas buvo vykdyti 2024 m. kovo 6 d. Sutartį, priešingai, atsakovas iš esmės ginčo Sutartį panaudojo kaip instrumentą turto perleidimui tretiesiems asmenims, nesumokant kainos ieškovui. Atsakovo elgesys, vertinant jį kartu su vėliau pateiktos suklastotos Pažymos apie visišką atsiskaitymą faktu, teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas jau sandorio su ieškovu sudarymo metu neturėjo realaus ketinimo vykdyti 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties, o ją sudarė siekdamas pasinaudoti ieškovo pasitikėjimu ir sudaryti klaidinantį įspūdį apie teisėtą turto įgijimą.

99.       Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo pasirengęs atsiskaitymui pagal ginčo Sutartį, nes kitu atveju jam nebūtų prireikę gauti iš ieškovo Pareiškimus. Svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad atsakovas nedelsdamas inicijavo turto perleidimo trečiajam asmeniui procedūras, t. y. tam pačiam subjektui, kuriam dar 2024 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija URB Nr. 0662 – atsakovui šioje byloje UAB „IRSANA“. Toks atsakovo elgesys vertintinas taip, jog dar ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovas UAB „Urbanika“ nelaikė savęs galutiniu pirkėju, t. y. jeigu vos po kelių dienų po 2024 m. kovo 6 d. Sutarties sudarymo šalis siekia perleisti turtą kitam asmeniui, nesumokėjusi kainos, tai pagrįstai kelia rimtų abejonių, ar ji iš viso ketino vykdyti savo mokėjimo prievolę jau sandorio sudarymo metu.

100.       Taigi atsakovo elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su sąžiningu ketinimu pačiam vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes asmuo, realiai ketinantis pats įsigyti turtą ir už jį atsiskaityti, neturi pagrindo nedelsiant inicijuoti turto perleidimo tretiesiems asmenims procedūrų, dar neįvykdęs savo mokėjimo prievolės, ir eigoje pasinaudojant tikrovės neatitukusia suklastota Pažyma apie atsiskaitymą ieškovui.

101.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Urbanika“ neįvykdė nė vieno esminio mokėjimo pagal 2024 m. kovo 6 d. Sutartį bei 2024 m. kovo 11 d. Pareiškimus, nuslėpė realų ketinimą neatsiskaityti, pasinaudojo suklastota Pažyma apie visišką atsiskaitymą siekiant išregistruoti turto disponavimo apribojimus, ir netrukus po to perleido turtą atsakovui UAB „IRSANA“, teismas daro išvadą, kad atsakovas UAB „Urbanika“ jau ginčo Sutarties sudarymo metu neturėjo sąžiningo ketinimo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o Sutartį sudarė siekdamas įgyti nuosavybės teisę apgaulės būdu. Teismo vertinimu, ieškovas, žinodamas tikrąsias atsakovo intencijas ir aplinkybes, ginčijamos Sutarties nebūtų sudaręs, arba būtų sudaręs ją visiškai kitokiomis sąlygomis, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo apgaulės ir ieškovo valios išreiškimo.

102.       Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro L. Ž., notarinio registro Nr. 998, sudaryta dėl atsakovo apgaulės CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme, sudarant prielaidas ieškovui sudaryti sandorį, kurio jis nebūtų sudaręs, jei būtų žinojęs tikrąsias aplinkybes, o sandorio ydingumas pasireiškė jau jo sudarymo momentu, todėl egzistuoja pagrindas šią sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

103.       Be to, atsakovas UAB „Urbanika“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas neįrodė atsakovo buvusio vadovo neteisėtų veiksmų klastojant 2024 m. kovo 18 d. Pažymą apie atsiskaitymą, todėl ieškovo teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą esą neturi faktinio pagrindo. Taip pat atsakovas teigia, jog šalių ginčas iš esmės yra dėl atsiskaitymo pagal Sutartį, o ne dėl sandorio negaliojimo, be to, nurodo įvairius tariamus atsiskaitymus – vekselių išdavimą, darbų atlikimą, mokestinės nepriemokos perleidimą, žodinius susitarimus dėl užskaitymų bei nuostolių kompensavimą. Teismas šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.

104.       Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe teismas laiko tai, kad atsakovas UAB „Urbanika“ panaudojo 2024 m. kovo 18 d. Pažymą apie visišką atsiskaitymą, kurioje įrašas „D. B.“ ir parašas buvo padirbti skaitmeninio montažo būdu, panaudojant kompiuterio programų pagalba iškirptą kito nuskenuoto dokumento vaizdo fragmentą, taip siekdamas sudaryti klaidingą įspūdį apie visišką atsiskaitymą su ieškovu. Byloje esanti 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad 2024 m. kovo 18 d. Pažyma apie visišką atsiskaitymą yra suklastota skaitmeninio montažo būdu. Atsakovas šio dokumento originalo teismui nepateikė, nors pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai, tenka pačiam atsakovui (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvęs atsakovo UAB „Urbanika“ vadovas nesilaikė nuoseklios pozicijos dėl Pažymos egzistavimo ir vienu metu teigė, kad negali nurodyti kur Pažyma, vėliau nurodė, kad ji pavogta ir prarasta. Tokie prieštaringi paaiškinimai, vertinant juos kartu su nepateiktu dokumento originalu ir specialisto išvada, mažina atsakovo pateikiamų paaiškinimų patikimumą ir patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai siekė sukurti teisėto atsiskaitymo įspūdį.

105.       Taigi šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas UAB „Urbanika“ sąmoningai naudojosi dokumentu, kuris neatitinka tikrovės, siekdamas sudaryti įspūdį, jog su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta, ir tokiu būdu pašalinti turto disponavimo apribojimus bei sudaryti sąlygas vėlesniam ginčijamam sandoriui sudaryti. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip tyčiniai nesąžiningi veiksmai, atitinkantys apgaulės požymius CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme, nes buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie esminę sandorio aplinkybę – atsiskaitymą, turėjusį lemiamą reikšmę ieškovo valiai sudaryti sandorį.

106.       Be to, byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: atsakovas neįvykdė esminių mokėjimo įsipareigojimų, pateikė suklastotą dokumentą ir, pasinaudodamas tuo, pašalino turto disponavimo apribojimus bei perleido turtą kitam subjektui, peržengia paprasto sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ribas ir sudaro pagrindą taikyti CK 1.91 straipsnį. Todėl atsakovo argumentas, jog vien kainos nesumokėjimas savaime nėra sandorio negaliojimo pagrindas, nagrinėjamu atveju yra formalaus pobūdžio ir neatspindi nustatytų faktinių aplinkybių visumos.

107.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismo požiūriu, nagrinėjamu atveju byla yra dispozityvi, nes ieškovas gali pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą.

108.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Tačiau šiuo atveju ieškovui ieškiniu pareiškus reikalavimą dėl ginčo Sutarties pripažinimo negaliojančia, svarbu pažymėti, kad tai kokiu būdu savininkas gina savo teises, apsisprendžia jis pats. Priešingas prievolės šalių teisinių santykių reglamentavimas prieštarautų dispozityvumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei sutarčių laisvės principams.

109.       Atsakovas nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovui buvo išduoti du vekseliai po 140 000 Eur (bendrai 280 000 Eur sumai) dėl ginčo Sutarties, o atsakovo direktorius R. R. yra laidavęs pagal išduotus vekselius, be to, dalis šios sumos esą išieškota, taip pat teigia apie atliktus darbus, mokestinės nepriemokos perleidimą, žodinius susitarimus ir nuostolių užskaitymus. Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų R. R. parodymų ikiteisminiame tyrime (DOK-1482) nustatyta, jog jis parodė, kad vekseliai buvo rašyti kaip garantas, kad UAB „Urbanika“ atliks sekančio D. B. objekto statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), kitam D. B. verslo subjektui UAB „Verslo sparta“. Taigi toks atsakovo ir jo vadovo prieštaringų aplinkybių nurodymas ir nenuoseklumas teismo vertintini kritiškai. Teismas taip pat pažymi, kad vien tik vekselių išrašymo datos sutapimas su 2024 m. kovo 6 d. Sutarties sudarymo data savaime nepatvirtina, jog šie vekseliai buvo išduoti būtent šios Sutarties įvykdymui užtikrinti. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių ar kitokių patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti tiesioginį ir neabejotiną šių vekselių ryšį su ginčijama Sutartimi. Be to, bendra vekselių suma – 280 000 Eur – nėra aiškiai koreliuojanti su 2024 m. kovo 6 d. Sutartyje nustatytais atsiskaitymo dydžiais, o atsakovas nepagrindė, kaip ši suma buvo apskaičiuota ir kokią konkrečią prievolės dalį ji turėjo užtikrinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovo teiginiai dėl vekselių kaip 2024 m. kovo 6 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis ir atmestini.

110.       Įvertinęs bylos medžiagą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas ir atsakovas ilgą laiką bendradarbiavo įvairiuose projektuose, tarp jų buvo sudaryta ne viena sutartis ir susitarimas, apimantis skirtingus objektus, darbus ir prievoles. Tokiame kontekste nėra pagrindo preziumuoti, jog visi tarp šalių sudaryti finansiniai dokumentai, įskaitant vekselius, buvo susiję išimtinai su viena – 2024 m. kovo 6 d. Sutartimi.

111.       Be to, minėti atsakovo argumentai nepaneigia apgaulės fakto ir nėra suderinami su objektyviai nustatytomis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad 2024 m. kovo 6 d. Sutartyje nustatyta aiški atsiskaitymo tvarka, o 2024 m. kovo 11 d. ieškovo pasirašytuose Pareiškimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos sąlygos, kuriomis ieškovas sutiko leisti disponuoti turtu ir nei Sutartyje, nei Pareiškimuose nėra jokių nuorodų į vekselius, užskaitymus dėl darbų atlikimo ar žodinius susitarimus. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodomi kiti tariami susitarimai ir atsiskaitymo būdai prieštarauja rašytiniams bylos dokumentams ir negali būti laikomi logiškais ar tikėtinai egzistavusiais. Jeigu šalys būtų iš tikrųjų sutarusios dėl atsiskaitymo alternatyviais būdais, tokios sąlygos būtų atsispindėjusios Sutartyje ar minėtuose ieškovo Pareiškimuose, kurie buvo sudaryti jau po ginčijamos Sutarties pasirašymo ir būtent atsiskaitymo dėl turto klausimui sureguliuoti. Be to, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jo nurodomi darbai, paslaugos ar nuostoliai būtų buvę suderinti kaip atsiskaitymo pagal ginčijamą Sutartį forma ar kad ieškovas būtų davęs aiškų sutikimą juos užskaityti dėl ginčo turto.

112.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo atsiliepime pateikti argumentai nepaneigia atsakovo apgaulingo elgesio, nustatyto byloje, ir neeliminuoja atsakovo tyčinio nesąžiningumo sandorio sudarymo metu. Todėl atsakovo pozicija nepaneigia ieškovo ieškinio pagrįstumo CK 1.91 straipsnio prasme.

Dėl 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties ir 2024 m. balandžio 3 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu

113.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

114.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, bet neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

115.       Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 39 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 17 punktas).

Dėl 2024 m. kovo 22 d. sandorio

116.       Pažymėtina, kad prieš atsakovams UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ sudarant 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį dėl turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), šalys 2024 m. kovo 21 d. pasirašė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Atitinkamai, nors pagal šios Sutarties 3.1. punktą bendra daiktų kaina yra 395 000 Eur, tačiau Sutarties IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią šalys patvirtino, kad pardavimo kaina yra sumokėta pagal pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pasirašytą 2024 m. kovo 21 d. (Sutarties 4.1. punktas).

117.       Pirma, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas savo kreditoriaus reikalavimo teisę kildina iš 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro L. Ž., notarinio registro Nr. 998, pagal kurią jis įgijo 600 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Urbanika“. Atsakovas UAB „Urbanika“ teigia, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kadangi ieškovas nėra įvykdęs Sutarties 2.8. punkte nurodytų darbų, o tik po nurodytų darbų įvykdymo atsakovas įsipareigojo pervesti ieškovui 95 867,77 Eur sumą pagal Sutarties 5.1.1. punktą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau teismo padarytas išvadas, teismui nekyla abejonių, kad ieškovas iš esmės turi reikalavimo teisę atsakovo UAB „Urbanika“ atžvilgiu. Tačiau vien reikalavimo teisės egzistavimas savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti actio Pauliana institutą, jeigu nenustatoma kitų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

118.       Antra, ieškovas teigia, kad atsakovui UAB „Urbanika“ nedelsiant perleidus turtą atsakovui UAB „IRSANA“ ir už tai negaunant jokių piniginių lėšų, realus atsakovo UAB „Urbanika“ prievolių ieškovui įvykdymas pasidarė neįmanomas, nes jo turtinė padėtis ypač bloga ir atsakovas yra nemoki bendrovė, kuriai jau yra iškelta ir vyksta nemokumo byla.

119.       Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

120.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

121.       Atsakovas UAB „Urbanika“ teigia, kad byloje nėra duomenų, jog būtent dėl 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudaryto sandorio atsakovas UAB „Urbanika“ tapo nemokus.

122.       Šiuo aspektu teismas pažymi, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti, kad būtent 2024 m. kovo 22 d. sandorio sudarymas lėmė atsakovo UAB „Urbanika“ nemokumą ar buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovo reikalavimas tuo metu negalėtų būti patenkintas. Nors Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-1338-430/2025 atsakovui UAB „Urbanika“ 2025 m. sausio 29 d. teismo nutartimi iškelta nemokumo byla, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje nėra pateikta pakankamai duomenų dėl atsakovo turtinės padėties ginčijamos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo. Be to, teismui susipažinus su 2025 m. sausio 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1338-430/2025, joje nėra nustatytas atsakovo nemokumo momentas.

123.       Trečia, ieškovas teigia, kad atsakovas UAB „Urbanika“ neprivalėjo sudaryti 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. atsakovo veiksmai suklastoto dokumento pagrindu išregistruojant ieškovo naudai nustatytus turto perleidimo apribojimus, patvirtina, kad turto perleidimo sutartis buvo sudaryta ne dėl to, kad atsakovas privalėjo sudaryti tokią sutartį, bet kad jis norėjo sudaryti tokią sutartį ir neatlygintinai disponuoti turtu bei kuo greičiau jį perleisti, taip siekiant užkirsti kelią ieškovo išieškojimui. Atsakovas UAB „Urbanika“ teigia, kad jis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį ir neturėjo pagrindo manyti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovo teises, nes ieškovas 2024 m. kovo 11 d. Pareiškimais leido perleisti turtą už 400 000 Eur, o šį sutikimą patvirtino 2024 m. kovo 18 d. Pažyma; atsakovas UAB „Urbanika“ buvo atsakovo UAB „IRSANA“ skolininkas, todėl nutarė skolą padengti ginčo turtu ir toks atskaitymo būdas labiau atitiko tuo metu buvusius atsakovo finansinius poreikius; ieškovas turėjo ir turi neįvykdytų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų atsakovo UAB „Urbanika“ atžvilgiu.

124.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 66 punktas).

125.       Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia atsiskaityti už prievoles turtu ar tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, o pats toks atsiskaitymo būdas savaime nereiškia sandorio neteisėtumo ar fiktyvumo. Ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kad atsakovo UAB „Urbanika“ prievolė atsakovui UAB „IRSANA“ buvo tariama, apsimestinė ar sukurta vien siekiant išvengti ieškovo reikalavimo patenkinimo. Taip pat neįrodyta, kad atsakovas UAB „Urbanika“ neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo atsiskaityti su UAB „IRSANA“ ginčo turtu. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai pagrindo konstatuoti, jog atsakovas UAB „Urbanika“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio CK 6.66 straipsnio prasme.

126.       Ketvirta, ieškovas teigia, kad atsakovas UAB „Urbanika“ kaip ieškovo skolininkas, buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma turto perleidimo sutartis pažeis ieškovo teises, t. y. suklastodamas Pažymą apie atsiskaitymą ir išregistruodamas turto disponavimo apribojimus, perleido turtą už 205 000 Eur mažesnę sumą, nei turėjo sumokėti ieškovui, ir negaunant už tai jokių piniginių lėšų. Teismas pažymi, kad šios ieškovo nurodomos aplinkybės iš tiesų yra reikšmingos vertinant atsakovo UAB „Urbanika“ elgesį bendrąja prasme ir jau buvo įvertintos sprendžiant dėl 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Tačiau actio Pauliana instituto taikymo kontekste vien skolininko nesąžiningumas, net ir jam esant nustatytam, savaime nėra pakankamas pagrindas ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu. CK 6.66 straipsnio prasme būtina nustatyti ne tik skolininko nesąžiningumą, bet ir tai, kad skolininkas ginčijamą sandorį sudarė neprivalėdamas jo sudaryti bei kad atlygintinio sandorio atveju trečiasis asmuo taip pat buvo nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju ieškovo argumentai dėl Pažymos suklastojimo ir turto disponavimo apribojimų panaikinimo iš esmės susiję su atsakovo UAB „Urbanika“ santykiais su ieškovu ir ginčijamos 2024 m. kovo 6 d. sutarties vykdymu, tačiau jie savaime neįrodo, kad 2024 m. kovo 22 d. turto perleidimo sutartis buvo sudaryta neturint objektyvaus teisinio pagrindo atsiskaityti su kitu kreditoriumi ar kad šiuo sandoriu buvo kryptingai siekiama pažeisti ieškovo teises actio Pauliana prasme.

127.       Penkta, ieškovas teigia, kad atsakovas UAB „IRSANA“, sudarydamas su atsakovu UAB „Urbanika“ turto perleidimo sutartį, buvo nesąžiningas ir tai patvirtina tiek turto perleidimo sutarties sudarymo aplinkybės, tiek atsakovo UAB „IRSANA“ veiksmai po tokios sutarties sudarymo: turto perleidimo kaina 220 700 Eur mažesnė nei vidutinė jo rinkos vertė; jokie pinigai pagal sudaromą sandorį nėra mokami, o tą pačią dieną yra pasirašomas turto perleidimo sutartyje nurodyto 395 000 Eur dydžio tarpusavio skolų suderinimo aktas; atsakovui UAB „IRSANA“ turėjo būti žinoma apie UAB „Urbanika“ skolą ieškovui ir tai, kad turtas nepriklauso UAB „Urbanika“; ir skubos tvarka pardavė turtą V. B. žemesne nei rinkos kaina.

128.       Atsakovas UAB „Urbanika“ teigia, kad jo manymu, UAB „IRSANA“ veikė sąžiningai, jo sąžiningumas nėra paneigtas, be to, jis negalėjo ir neprivalėjo žinoti apie kitus asmenis, galinčius turėti reikalavimo teises į UAB „Urbanika“.

129.       Atsakovas UAB „IRSANA“ atsiliepime teigia, kad ginčo sutartį su atsakovu UAB „Urbanika“ sudarė, nes pastarasis buvo skolingas UAB „Irsana“, todėl siekdamas greičiau gauti apmokėjimą, pasinaudojo UAB „Urbanika“ pasiūlymu skolą apmokėti turtu, o įstatymai nedraudžia už turtą atsiskaityti tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymo aktu. Pažymi, kad jei UAB „Urbanika“ nebūtų turėjusi teisės perleisti nuosavybės teisių į turtą, tai UAB „IRSANA“ nebūtų turto įsigijusi; UAB „IRSANA“ nebuvo žinoma nei už kokią sumą, nei kokiomis sąlygomis UAB „Urbanika“ įsigijo turtą; visi turto disponavimo apribojimai buvo panaikinti iki 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o tai sudarė pagrindą vertinti, kad UAB „Urbanika“ nėra skolinga ankstesniam turto savininkui; ieškovo skelbiamos fotofiksacijos apie „(duomenys neskelbtini)“ projektą, pademonstruoja, kad niekur nėra aiškių indikacijų, kad objektai priklauso tik ieškovui; ieškovas melagingai teigia, kad turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina V. B., nes reali turto kaina nėra žinoma iki šiol, o ieškovo įsitikinimas dėl turto kainos yra nenuoseklus, kadangi V. B. turtas perleistas už 250 000 Eur, t. y. 50 000 Eur didesnę nei ieškovo Pareiškime Nr. 1 nurodytą sumą (200 000 Eur).

130.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 43 punktas).

131.       CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

132.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo UAB „Urbanika“ (pardavėjo) ir atsakovo UAB „IRSANA“ (pirkėjo) buvo atlygintinis sandoris, kadangi sutartyje nustatyta 395 000 Eur kaina buvo sumokėta šalių tarpusavio skolų užskaitymu, atliktu 2024 m. kovo 21 d. Toks atsiskaitymo būdas neprieštarauja įstatymams ir pats savaime nesudaro pagrindo sandorį laikyti neatlygintiniu ar fiktyviu. Kadangi ginčo sandoris yra atlygintinis, atsakovo UAB „IRSANA“ nesąžiningumas nepreziumuojamas, o jo įrodinėjimo našta tenka ieškovui. CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijos atvejų, tokių kaip sandoris su susijusiu asmeniu ar neatlygintinis turto perleidimas, byloje nenustatyta, todėl šios normos netaikytinos.

133.       Teismas pažymi, kad vien tik turto perleidimo kainos neatitikimas galimai rinkos vertei savaime neįrodo trečiojo asmens nesąžiningumo, ypač kai byloje nėra pateikta vienareikšmių ir tarpusavyje suderintų duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl turto rinkos vertės ginčo sandorio sudarymo momentu (2024 m. kovo 22 d.). Nors ieškovas pateikė kelias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, iš kurių matyti reikšmingi vertinamo turto vertės skirtumai, šios ataskaitos parengtos skirtingomis datomis, taikant skirtingas prielaidas ir vertinant turtą skirtingose jo vystymo bei faktinės būklės stadijose.

134.       Ieškovas pateikė duomenis, jog buto su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2023 m. rugsėjo 2 d.) yra 352 600 Eur (pagal UAB APUS TURTAS Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 23/577 NT; buto su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2025 m. sausio 29 d.) yra 248 000 Eur (pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-25-01-30-9505); buto ir jam priskiriamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 350 000 Eur, o buto ir jam priskiriamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 353 000 Eur turto apžiūros ir vertės nustatymo datai (2025 m. vasario 26 d.) (pagal VĮ Registrų centro atliktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas). Teismas pažymi, kad šie duomenys, nors ir patvirtina reikšmingus turto vertės svyravimus, neleidžia vienareikšmiškai nustatyti turto objektyvios rinkos vertės būtent 2024 m. kovo 22 d., t. y. ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Skirtingų vertinimų egzistavimas pats savaime patvirtina, kad turto vertė nėra akivaizdi ir vienareikšmė, todėl kainos neatitikimas atskiruose vertinimuose nurodomai vertei negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovo UAB „IRSANA“ nesąžiningumą.

135.       Taip pat pažymėtina, kad atsiskaitymas tarpusavio skolų užskaitymu yra teisėtas ir įprastas verslo santykiuose, o byloje nustatyta, kad užskaitymui panaudotos realios, PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstos priešpriešinės prievolės. Todėl vien šis atsiskaitymo būdas nesudaro pagrindo daryti išvadą apie atsakovo UAB „IRSANA“ nesąžiningumą.

136.       Vertinant argumentus dėl atsakovo UAB „IRSANA“ žinojimo apie UAB „Urbanika“ skolą ieškovui, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovui UAB „IRSANA“ būtų buvę žinomi konkretūs duomenys apie ieškovo reikalavimą ar UAB „Urbanika“ finansinę padėtį.

137.       Be to, ginčo turto perleidimo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota jokių turto disponavimo apribojimų ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti atsakovo UAB „IRSANA“ pareigą įtarti, jog sandoris pažeis kitų kreditorių teises. Vien ieškovo argumentas, kad ginčo objektuose buvo galima matyti ieškovo pavadinimą ir dėl to suprasti, kad turo savininkas ieškovas, yra nepagrįstas. Tokia aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados apie atsakovo UAB „IRSANA“ žinojimą ar pareigą žinoti apie ieškovo teises į turtą. Teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto vystymo ir statybos projektuose įprastai dalyvauja keli subjektai – vystytojai, rangovai, subrangovai, projektų valdytojai, investuotojai ir kiti ūkio subjektai, todėl informaciniai stendai ar ženklinimas objektuose gali atspindėti labai įvairius teisinius ir faktinius ryšius, tačiau nebūtinai nuosavybės teisę. Tokie stendai dažnai nurodo rangovą, generalinį rangovą, projekto pavadinimą ar statytoją CK ir statybos teisės aktų prasme, bet savaime nepatvirtina nuosavybės teisės priklausymo konkrečiam asmeniui. Be to, atsakovas pateikė ieškovo skelbtas fotofiksacijas apie „(duomenys neskelbtini)“ projektą, kuriose niekur nėra aiškių nuorodų, kad objektai priklauso tik ieškovui. Teismas pažymi, kad CK 6.66 straipsnio taikymo kontekste trečiojo asmens „turėjimas žinoti“ vertinamas pagal objektyvų apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, o ne remiantis prielaidomis, kylančiomis iš vizualinių ar informacinių elementų, kurie nėra teisiškai reikšmingi nuosavybės teisės nustatymo šaltiniai. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas UAB „IRSANA“ neturėjo pagrindo nepasitikėti viešaisiais registrais, iš kurių buvo aišku, jog turto savininkas UAB „Urbanika“, o apribojimų turtui nėra, ir informacija, gauta iš notaro sudarant ginčo sandorį su UAB „Urbanika“.

138.       Teismas vertina ieškovo teiginį, kad atsakovas UAB „IRSANA“ skubos tvarka perleido ginčo turtą V. B. už kainą, mažesnę nei jo rinkos vertė. Tačiau vien šis teiginys, nesant pakankamų ir nuoseklių įrodymų, savaime nepatvirtina UAB „IRSANA“ nesąžiningumo CK 6.66 straipsnio prasme. Nes bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas V. B. buvo perleistas už 250 000 Eur kainą. Tuo tarpu pats ieškovas savo Pareiškime Nr. 1 nurodė, jog turto vertė sudaro 200 000 Eur. Taigi iš ieškovo paties pateiktų duomenų matyti, kad faktinė turto perleidimo kaina V. B. buvo 50 000 Eur didesnė, nei ieškovas pats laikė turto verte. Tokia aplinkybė objektyviai paneigia ieškovo teiginį apie akivaizdžiai sumažintą turto kainą. Be to, minėta, kad byloje pateikti turto vertinimo duomenys yra nevienodi, parengti skirtingais laikotarpiais todėl neleidžia daryti išvados, jog atsakovas UAB „IRSANA“, perleisdamas turtą V. B., veikė akivaizdžiai nukrypdamas nuo objektyvios rinkos kainos. Aplinkybė, kad turtas buvo perleistas netrukus po jo įsigijimo, savaime taip pat nepatvirtina nesąžiningumo ar „skubos tvarka“ siekio nuslėpti turtą nuo kreditorių.

139.       Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta CK 6.66 straipsnyje numatytų actio Pauliana taikymo sąlygų visuma, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana pagrindu atmestinas.

Dėl 2024 m. balandžio 3 d. sandorio

140.       Dėl atsakovės V. B. ir atsakovo UAB „IRSANA“ 2024 m. balandžio 3 d. sudarytos Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, teismas pažymi, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-237-516/2025 leista V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-1850 ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 78/155 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn. Taigi šia teismo nutartimi buvo išspręsti išimtinai atsakovės V. B. ir atsakovo UAB „IRSANA“ tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai, taikant sutarties nutraukimo ir restitucijos pasekmes tarp šių sutarties šalių. Tokiu būdu ieškovo ginčijamas sandoris nebegalioja ir nebesukelia teisinių pasekmių, o ginčo nekilnojamasis turtas yra sugrįžęs tam pačiam asmeniui, kuris buvo sandorio šalis – UAB „IRSANA“. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas pripažinti 2024 m. balandžio 3 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu nebeturi savarankiškos teisinės reikšmės, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

141.       Pažymėtina, kad ieškovas šioje dalyje reikalavimo neatsisako, todėl teismui yra pagrindas atmesti šį ieškinio reikalavimą.

Dėl restitucijos taikymo

142.       CK 6.145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji restitucijos taisyklė, pagal kurią, sandorį pripažinus negaliojančiu, asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą. Tai yra kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai viską, ką gavo pagal negaliojančiu pripažintą sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (buvusioji padėtis). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018 29 punktas). Taigi, restitucija apima grąžinimą to, ką konkreti sutarties šalis pagal sutartį perdavė kitai šaliai vykdydama sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 49 punktas).

143.       Taikydamas restituciją nuginčyto sandorio apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrą taisyklę restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 25 punktas).

144.       Byloje ieškovas prašo pripažinus UAB „IRSANA“ ir V. B. 2024 m. balandžio 3 d. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2024 m. kovo 6 d. UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Urbanika“ Pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis – taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti ieškovui UAB „Sostinės valdos“ butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teises į juos). Jeigu teismas nuspręs, kad restitucija natūra į minėtą turtą nėra galima, t. y. toks turtas negali būti grąžinamas ieškovo nuosavybėn, ieškovas prašo solidariai iš BUAB „Urbanika“, Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. ir VĮ Registrų centras priteisti 705 200 Eur dydžio kompensaciją pinigais.

145.       Dėl solidarios notarės D. B. atsakomybės ieškovas nurodo, kad tvirtindama ginčijamą UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, ji atliko ne viską, ko iš jos yra reikalaujama, nes matė ir žinojo, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas UAB „Urbanika“ kitame notarų biure rengė turto pardavimo procedūras, tačiau neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti kokios tai procedūros ar informuoti tokį notarą apie jos planuojamą tvirtinti sandorį; be to, iš NTR išrašo apie duomenų tikslinimą apie nuo 2024 m. kovo 8 d. pradėtą procesą/procedūrą notarė matė, tačiau dėl tokios žymos į kitą notarą – nesikreipė, ir aplinkybių, kodėl to paties turto perleidimo sandoris staiga tvirtinamas kitame notarų biure – nesiaiškino; ji nesiaiškino atsiskaitymo aplinkybių su ieškovu.

146.       Atsakovė notarė D. B. atsiliepime nurodo, kad: nėra tokio teisės akto, kuris numatytų notaro pareigą, nustačius, kad kitas notaras yra užsakęs duomenų tikslinimą, susisiekti su tuo notaru ir pasiklausti jo leidimo patvirtinti sandorį; ieškovo teiginiai, kad atsakovė galėjo iš notaro L. Ž. sužinoti kokias nors aplinkybes, galėjusiais lemti jos sprendimą netvirtinti ginčijamų sandorių yra ne tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti bet ir suponuoja reikalavimą notarams nesilaikyti konfidencialumo reikalavimų; notarė nenustatė, kad sandoriai neatitiktų šalių valios; atsiskaityta už turtą, ar ne, notarė sprendžia remdamasi vieninteliu šaltiniu - VĮ Registrų centro informacija, pagal kurią apribojimų turtui nebebuvo.

147.       Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų teisės principų. Dėl notaro atsakomybės pažymėtina, kad notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas, turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti.

148.       Kasacinio teismo pasisakyta, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 29 punktą).

149.       Iš pacituotos teisminės praktikos matyti, kad atsakovė notarė privalėtų atsisakyti tvirtinti ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį tik tuo atveju, jei turėtų objektyvų pagrindą jos netvirtinti, t. y. jei nustatytų faktines aplinkybes, dėl kurių turinio (pavyzdžiui, dėl sandorius sudarančių asmenų teisių ar sandoriais sukuriamų juridinių faktų) teisėtumo jai kiltų pagrįstų abejonių.

150.       Teismas ieškovo argumentus dėl notarės D. B. atsakomybės vertina kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su notarės D. B. argumentu, kad nei Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato notaro pareigos: susisiekti su kitu notaru, aiškintis, kokius veiksmus jis atlieka, gauti kito notaro „leidimą“ tvirtinti sandorį. Be to, faktas, kad NTR išrašo apie duomenimis buvo pradėta duomenų tikslinimo procedūra, nagrinėjamos bylos kontekste savaime nereiškia, kad yra kilęs ginčas dėl nuosavybės ir šiuo atveju nelėmė notarei pareigos stabdyti sandorį. Taigi ieškovas neįrodė, kad žyma apie duomenų tikslinimą nuo 2024 m. kovo 8 d. teisiškai eliminuoja galimybę tvirtinti sandorį. Be to, aplinkybės, kad notarė rėmėsi NTR duomenimis apie apribojimų turtui nebuvimą ir nustačiusi, kad sudaryta sutartis visiškai atitinka jos šalių valią, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas papildomai pažymi, kad teisės aktai ir teismų praktikos precedentai neįpareigoja notaro atlikti papildomus veiksmus (pavyzdžiui, rinkti įrodymus savo iniciatyva arba reikalauti, kad tokius įrodymus pateiktų sandorio šalys). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė notarės neteisėtų veiksmų, ko pasėkoje, nėra pagrindo taikyti notarės civilinę atsakomybę.

151.       Dėl solidarios atsakovo VĮ Registrų centro atsakomybės ieškovas teigia, kad VĮ Registrų centras, kurio veiksmai – priimant kompiuterio pagalba suklastotą Pažymą ir jos pagrindu išregistruojant apribojimą perleisti turtą, rodo VĮ Registrų centro aplaidų jam priskirtų funkcijų vykdymą dėl ko kyla civilinė atsakomybė. Ieškovo vertinimu, VĮ Registrų centrui buvo pateikta ne tik suklastota Pažyma apie atsiskaitymą, kurios klastojimo požymius buvo galima nustatyti pagal parašo išblukimą, bet ir akivaizdžiai ne originali Pažymos kopija, t. y. akivaizdžiai atspausdinta kopija.

152.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodo, kad: neturėjo jokio pagrindo atsisakyti tenkinti R. R. prašymo, remiantis Registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes nenustatė, kad dokumento forma neatitiktų įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; Pažymoje nurodyti nekilnojamąjį turtą bei asmenis identifikuojantys duomenys buvo teisingi; Registro tvarkytojas neturėjo jokių galimybių, pareigų ar įgalinimų nustatyti Pažymos suklastojimo faktą (atlikti dokumento ekspertinius tyrimus bei konstatuoti vertinamuosius faktus dėl jo suklastojimo).

153.       Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kuomet Registro tvarkytojas atsisako Registro objektą registruoti Registre, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nors vieną iš šių aplinkybių nustato, pavyzdžiui, jei dokumento forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

154.       Reikšminga aplinkybe teismas laiko, tai, jog 2024 m. kovo 6 d. Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad pažyma apie UAB „Urbanika“ visišką bei tinkamą atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai. Taigi pats ieškovas Sutartyje sutiko su tuo, kad pažyma apie atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai, todėl atsakovo UAB „Urbanika“ registro tvarkytojui pateikta Pažyma iš esmės buvo tinkamos formos, t. y. ne notarinės, o paprastos rašytinės. Be to, Pažymoje nurodyti nekilnojamąjį turtą bei asmenis identifikuojantys duomenys buvo teisingi.

155.       Teismas pažymi, jog nors byloje pateikti duomenys dėl to, kad vėliau specialistas nustatė, jog 2024 m. kovo 18 d. Pažyma buvo padirbta skaitmeninio montažo būdu, tačiau šiai aplinkybei nustatyti, akivaizdu, kad reikėjo specialių ekspertinių žinių ir tyrimo. Teismas sutinka su atsakovo VĮ Registrų centras argumentu, kad jis nebuvo įpareigotas ir neturėjo galimybių nustatyti dokumento klastojimo, be to, VĮ Registrų centras neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti atlikti registravimo veiksmų, nes pateiktas dokumentas atitiko formos reikalavimus, pateikti duomenys apie turtą ir asmenis buvo teisingi, taigi iš esmės dokumentas formaliai atitiko reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė Registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų ar aplaidumo, todėl VĮ Registrų centro civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju netaikytina.

156.       Taigi nagrinėjamoje byloje 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nepripažinus negaliojančia restitucijos klausimas spręstinas tik 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties apimtyje.

157.       Šiuo atveju restitucija natūra (turto grąžinimas ieškovui) objektyviai negalima, nes turtas nebėra UAB „Urbanika“ valdyme ir yra perleistas atsakovui UAB „IRSANA“ galiojančio sandorio pagrindu, kuris nepripažintas negaliojančiu (CK 6.145–6.146 straipsniai).

158.       Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad siekiant atkurti ieškovo iki 2024 m. kovo 6 d. Sutarties sudarymo buvusią turtinę padėtį, taikytina restitucija pinigais, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „Urbanika“ piniginę kompensaciją.

159.       Ieškovas nurodo, kad jo prašoma priteisti 705 200 Eur dydžio kompensacija pinigais yra grindžiama UAB APUS TURTAS parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 23/577 NT, VĮ Registrų centro Turto vertinimo ataskaitomis, šalia esančių kitų butų Pirkimo-pardavimo sutarčių 4.1. punkte nurodytomis kainomis.

160.       Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis).

161.       Pagal 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties V skyrių, atsiskaitymo tvarka numatyta taip: 1) 95 867,77 Eur priklausė nuo Sutarties 2.8 punkte nustatytų darbų atlikimo; 2) 400 000 Eur turėjo būti sumokėti nepriklausomai nuo darbų atlikimo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo; 3) PVM dalis – 104 132,23 Eur. Byloje nenustatyta, kad darbai pagal Sutarties 2.8 punktą būtų faktiškai pilnai atlikti, todėl 95 867,77 Eur dydžio dalis negali būti priteista, nes restitucijos principas neleidžia priteisti sumų už neįvykdytus įsipareigojimus. Tuo tarpu 400 000 Eur sutartinės kainos dalis bei 104 132,23 Eur PVM dalis faktiškai nepriklausė nuo jokio papildomo įsipareigojimo atlikimo ir nebuvo sumokėti ieškovui, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovui atsakovas UAB „Urbanika“ šias sumas yra skolingas. Restitucijos taikymas šiuo atveju užtikrina, kad ieškovas atkurtų faktiškai prarastą turtinę naudą, be jokių papildomų hipotetinių sumų ar papildomų privilegijų (CK 6.145 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo UAB „Urbanika“ ieškovui priteistina 504 132,23 Eur suma (400 000 Eur sutartinė kaina + 104 132,23 Eur PVM dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų

162.       Ieškinio atsisakymas yra viena iš civilinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). CPK 140 straipsnis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

163.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Urbanika“ pateikė teismui prašymą dėl dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. dėl šių reikalavimų: UAB „Urbanika“ naudai solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ priteisti 301 071,88 Eur skolą, šią sumą įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį; UAB „Urbanika“ naudai solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ priteisti 6 procentų procesines metines palūkanas skaičiuojamas nuo 301 071,88 Eur sumos iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

164.       Atsakovo UAB „Urbanika“ atsisakymas nuo patikslinto priešieškinio dalies dėl skolos priteisimo solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ bei su šia skola susijusių procesinių palūkanų priimtinas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Atsakovui atsisakius patikslinto priešieškinio dalies ir teismui priėmus patikslinto priešieškinio dalies atsisakymą, civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovui procesinės patikslinto priešieškinio dalies atsisakymo pasekmės, kad priėmus patikslinto priešieškinio dalies atsisakymą ir nutraukus bylą toje dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, yra žinomos (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis).

165.       Atsakovas UAB „Urbanika“ prašo civilinę bylą nagrinėti pagal likusius priešieškinio reikalavimus, t. y. 1) UAB „Urbanika“ naudai iš ieškovo priteisti 200 000 Eur nuostolių, 52 932,04 Eur skolą, 1 660,56 Eur delspinigius, šią sumą (254 592,60 Eur) įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartį; 2) UAB „Urbanika“ naudai iš ieškovo priteisti 6 proc. procesines metines palūkanas skaičiuojamas nuo 254 592,60 Eur sumos iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

166.       Pirma, atsakovas reikalavimą priteisti 200 000 Eur nuostolių grindžia tuo, kad 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.8. punktu ieškovas įsipareigojo iki 2024 m. birželio 30 d. atlikti rangos darbus, kurių vertė 200 000 Eur, ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovui, tačiau rangos darbai jokia apimtimi nėra įvykdyti iki šiol (2024 m. rugsėjo 19 d.), dėl to atsakovas patyrė analogiško dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas privalo atlyginti. 

167.       Ieškovas nesutinka su tokiu reikalavimu ir nurodo, kad priešieškinis buvo pareikštas 2024 m. birželio 27 d., dar nesuėjus Sutarties 2.8 punkte nurodytam terminui (2024 m. birželio 30 d.); priešieškinio pareiškimo metu atsakovas UAB „Urbanika“ nebebuvo turto savininkas (2024 m. kovo 22 d. sutartimi turtą perleido atsakovui UAB „Irsana“), todėl jis neturi teisės reikšti reikalavimo dėl darbų neatlikimo ir dėl to tariamai patirtų nuostolių arba turi įrodyti, kokiu būdu būtent atsakovui UAB „Urbanika“ kilo kokie nors nuostoliai.

168.       Iš 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pradavimo sutarties 2.8 punkto matyti kokius konkrečiai papildomus darbus pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo atlikti iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovui UAB „Urbanika“ parduotame ture (butuose) ir nurodyta kiekvieno darbo vertė, kurių bendra vertė abiejuose butuose yra 200 000 Eur.

169.       Iš byloje pateikto 2025 m. gegužės 28 d. antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 240-25-01 matyti, kad antstolis fiksavo pastato - namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę būklę, tame tarpe ir konkrečių darbų atlikimą / neatlikimą ir konstatavo, kad pastate įvykdytas tik 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo-pradavimo sutartyje nurodytas ieškovo įsipareigojimas įrengti terasą; visi kiti įsipareigojimai pagal šią sutartį nėra įvykdyti.

170.       Pažymėtina, kad atsakovo priešieškinis byloje buvo pareikštas 2024 m. birželio 27 d., t. y. dar nesuėjus Sutarties 2.8 punkte nustatytam darbų atlikimo terminui – 2024 m. birželio 30 d. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Taigi iš esmės kol terminas nėra suėjęs, skolininko veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip prievolės pažeidimas.

171.       Be to, ieškovas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad priešieškinio pareiškimo metu atsakovas UAB „Urbanika“ nebebuvo turto, kuriame turėjo būti atliekami Sutarties 2.8 punkte nurodyti darbai, savininkas. Bylos duomenimis, 2024 m. kovo 22 d. Sutarties pagrindu šis turtas buvo perleistas UAB „IRSANA“. Kartu pažymėtina, kad atsakovas UAB „Urbanika“ neįrodė, kad po turto perleidimo jam būtų kilę kokie nors savarankiški turtiniai praradimai dėl ginčo darbų neatlikimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovas UAB „Urbanika“, nebebūdamas savininku, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

172.       Atsakovas 200 000 Eur nuostolių dydį sutapatina su Sutarties 2.8 punkte nurodyta darbų verte. Tačiau šiuo atveju atsakovas tik abstrakčiai sutapatina nuostolius su sutartine darbų verte, jų netapatindamas su realiai patirtais turtiniais praradimais. Be to, atsakovas pateikia antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kuriuo nustatyta, kad viename iš objektų tam tikra dalis darbų atlikta, todėl vien sutartinės darbų vertės sutapatinimas su nuostoliais laikytinas nepagrįstu.

173.       Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo savarankiškai patirtus nuostolius dėl ieškovo neatliktų darbų, taip pat neįrodė jų konkretaus dydžio. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutartinės kainos ar neįvykdytų darbų vertė savaime nelaikytina nuostoliais, jeigu neįrodyta, jog tokia suma realiai buvo prarasta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo UAB „Urbanika“ priešieškinio dalis dėl 200 000 Eur nuostolių priteisimo yra nepagrįsta, nes, kaip minėta, reikalavimas pareikštas dar nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, atsakovas UAB „Urbanika“ nėra tinkamas reikalavimo subjektas, be to, neįrodyti nei nuostolių faktas, nei jų dydis ir neįrodytas priežastinis ryšys. Todėl ši atsakovo priešieškinio dalis atmestina.

174.       Antra, atsakovas reikalavimą priteisti 52 932,04 Eur skolą grindžia pagal 2023 m. kovo ir birželio mėnesiais pasirašytas Statybos rangos sutartis ir 2024 m. vasario ir balandžio mėnesiais išrašytas sąskaitas faktūras.

175.       Iš byloje pateiktų 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. birželio 22 d. Statybos rangos sutartyse analogišku turiniu įtraukto 5.1.1. punkto matyti, kad šalys susitarė „Sutartyje nustatyta tvarka Rangovui išrašius ir Užsakovui pasirašius PVM sąskaitą faktūrą už kokybiškai atliktų darbų dalį, užsakovas rangovui apmoka kas mėnesį per 30 dienų po atitinkamos PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, pasirašant tarpusavio užskaitos aktus, užskaitant kaip rangovo mokėjimą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą iš užsakovo“. Bylos duomenimis, atsakovas išrašė ir pateikė ieškovui šias sąskaitas faktūras: 1) 2024 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija URB Nr. 0667 – 12 844,15 Eur sumai, 2) 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija URB Nr. 0680 – 5 360 Eur sumai, 3) 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija URB Nr. 0678 – 8 951,76 Eur sumai, 4) 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija URB Nr. 0679 – 9 208,13 Eur sumai, 5) 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija URB Nr. 0708 – 16 568 Eur sumai, viso 52 932,04 Eur (DOK-22154). Taip pat kartu su minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis pateikti Atliktų darbų aktai (DOK-22154).

176.       Ieškovas nesutinka su tokiu reikalavimu ar tokios skolos egzistavimu, nes: ieškovas nėra ir nebuvo priėmęs atsakovo pateiktų Atliktų darbų aktų; byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie aktai buvo pateikti ieškovui; juose vien tik atsakovo UAB „Urbanika“ vadovo parašas ir nėra jokių nei Statybos rangos sutartyse, nei CK nustatyta tvarka parengtų dokumentų, kurie patvirtintų tokių darbų atlikimo faktą (tokių kaip techninio prižiūrėtojo patvirtinimas, statybos žurnalas ir pan. pagal Statybos rangos sutarčių 4.1-4.2 punktus).

177.       Pažymėtina, kad prie 2024 m. vasario 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija URB Nr. 0667 – 12 844,15 Eur sumai nėra pateiktas Atliktų darbų aktas, o pačiose sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės/paslaugos – dailylentės, jų kiekis ir kaina. Iš prie 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija URB Nr. 0678 pridėto Atliktų darbų akto Nr. R10 matyti, kad objektas – (duomenys neskelbtini). Iš prie 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija URB Nr. 0680 pateikto Atliktų darbų akto Nr. R13 matyti, kad objektas – (duomenys neskelbtini). Iš prie 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija URB Nr. 0679 pateikto Atliktų darbų akto Nr. R12 matyti, kad objektas – (duomenys neskelbtini). Iš prie 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija URB Nr. 0708 pateikto Atliktų darbų akto Nr. R14 matyti, kad objektas – (duomenys neskelbtini).

178.       Teismas pažymi, kad pagal nurodytų Statybos rangos sutarčių 5.1.1 punktą šalys aiškiai susitarė, jog atsiskaitymas už rangovo (atsakovo) atliktus darbus vykdomas tik esant visumai šių sąlygų: rangovas (atsakovas) išrašo PVM sąskaitą faktūrą už kokybiškai atliktų darbų dalį; užsakovas (ieškovas) pasirašo atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą; pasirašomi tarpusavio užskaitos aktai; mokėjimas užskaitomas kaip rangovo mokėjimas už iš užsakovo įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo pateiktus minėtus rašytinius įrodymus, matyti, jog pats šalių susitarimas suponuoja, kad vien rangovo (atsakovo) vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei prievolės atsiradimo ieškovui jas apmokėti.

179.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pateikė penkias PVM sąskaitas faktūras bendrai 52 932,04 Eur sumai, taip pat prie jų pridėtus Atliktų darbų aktus. Tačiau nei viena PVM sąskaita faktūra ir/ar aktai nėra pasirašyti ieškovo ar jo įgalioto atstovo, juose yra tik atsakovo UAB „Urbanika“ buvusio vadovo parašas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad šios PVM sąskaitos faktūros ir/ar aktai būtų buvę pateikti ieškovui pasirašyti ar kad ieškovas būtų patvirtinęs aktuose nurodytų darbų atlikimą.

180.       Be to, minėtų Statybos rangos sutarčių 4.1–4.2 punktuose numatyta, kad rangovas pateikia užsakovui patvirtintą ir pasirašytą Statinio statybos techninio prižiūrėtojo patvirtinimą, užpildytą statybos darbų žurnalą ir kt. susijusią dokumentaciją, tačiau duomenų, kad tokie dokumentai būtų buvę pateikti ieškovui, byloje nėra.

181.       Papildomai pažymėtina, kad prie 2024 m. vasario 14 d. PVM sąskaitos faktūros Serija URB Nr. 0667, išrašytos 12 844,15 Eur sumai, apskritai nėra pateiktas Atliktų darbų aktas, o pačioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės (dailylentės), jų kiekiai ir kaina, nesant duomenų apie jų faktišką perdavimą ieškovui ar panaudojimą pagal konkrečią Statybos rangos sutartį.

182.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė nei darbų atlikimo fakto, nei, kad juos ieškovas priėmė, nei prievolės apmokėti 52 932,04 Eur sumą atsiradimo, kaip to reikalauja CK 6.662, 6.687 straipsniai ir bendrosios įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovo UAB „Urbanika“ priešieškinio dalis dėl 52 932,04 Eur skolos priteisimo ir šios sumos įskaitymo kaip apmokėjimo pagal 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartį atmestina kaip nepagrįsta.

183.       Trečia, atsakovas reikalavimą priteisti 1 660,56 Eur delspinigių grindžia tuo, kad ieškovui nebendradarbiaujant ir vengiant pasirašyti sąskaitas ir padaryti užskaitos aktus, atsakovas skaičiuoja delspinigius, atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. birželio 22 d. Statybos rangos sutarčių 5.1.1. punktus, pradedant skaičiuoti nuo savo parašo ant sąskaitos faktūros padėjimo dienos. Nurodo, kad 0,02 proc. delspinigiai paskaičiuoti atsižvelgiant į Rangos sutarčių 5.1.1. punktu nustatytą apmokėjimo tvarką; atsakovas UAB „Urbanika“ sąskaitas faktūras pasirašė ir išsiuntė jas tą pačią dieną.

184.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi delspinigių taikymas yra galimas tik konstatavus prievolės pažeidimą.

185.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta sprendžiant atsakovo reikalavimą dėl 52 932,04 Eur skolos priteisimo, atsakovas neįrodė, kad būtų susiklosčiusi galiojanti ieškovo piniginė prievolė pagal Statybos rangos sutartis.

186.       Iš Statybos rangos sutarčių 5.1.1 punkto turinio matyti, kad šalių susitarimu mokėjimo prievolė atsiranda tik rangovui išrašius PVM sąskaitą faktūrą ir ją pasirašius užsakovui, taip pat pasirašant tarpusavio užskaitos aktus. Tačiau bylos duomenimis atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų pasirašęs ginčo PVM sąskaitas faktūras ar kad tarp šalių būtų sudaryti susiję užskaitos aktai. Vien tik atsakovo atlikti veiksmai – PVM sąskaitų faktūrų pasirašymas ir jų išsiuntimas – savaime nesukuria ieškovui prievolės atsiskaityti ir negali būti laikomi mokėjimo termino pradžia. Priešingas aiškinimas paneigtų sutartyse aiškiai įtvirtintą šalių susitarimą dėl atsiskaitymo mechanizmo ir suteiktų rangovui galimybę vienašališkai nustatyti mokėjimo termino pradžią.

187.       Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovui nebuvo prasidėjęs mokėjimo terminas, todėl negalėjo atsirasti ir pareiga mokėti delspinigius. Pats atsakovo teiginys, jog sąskaitos faktūros buvo pasirašytos ir išsiųstos tą pačią dieną, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą ar kitaip pažeidė prievolę.

188.       Teismas taip pat pažymi, kad delspinigių skaičiavimas negali būti grindžiamas vien tik atsakovo vienašališkais veiksmais ar subjektyviu vertinimu dėl ieškovo nebendradarbiavimo, kai nėra nustatyto ir įrodyto prievolės pažeidimo fakto. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad atsakovo UAB „Urbanika“ priešieškinio dalis dėl 1 660,56 Eur delspinigių priteisimo yra nepagrįsta, nes neįrodyta nei ieškovo prievolės atsiradimas, nei jos pažeidimas, todėl šis reikalavimas atmestinas.

189.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė pagrindo tenkinti nė vieno iš atsakovo UAB „Urbanika“ patikslintame priešieškinyje pareikštų reikalavimų – dėl 52 932,04 Eur skolos priteisimo, 200 000 Eur nuostolių atlyginimo bei 1 660,56 Eur delspinigių priteisimo – konstatuotina, jog atsakovo UAB „Urbanika“ patikslintas priešieškinis yra nepagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

190.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

191.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R 85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

192.       Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

193.       Ieškovo UAB „Sostinės valdos“ atstovas pateikė teismui prašymus apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2024 m. gruodžio 11 d. prašymas (DOK-43794) dėl 4 610,10 Eur; 2025 m. sausio 30 d. prašymas (DOK-3958) dėl 2 323,20 Eur; 2026 m. sausio 15 d. prašymas (DOK-1695) dėl 9 629 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso 16 562,30 Eur (iš jų 1 197,90 Eur už atsiliepimą į priešieškinį ir 1 452 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį).

194.       Teismas pažymi, kad susipažinus su ieškovo atstovo PVM sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas matyti, kad 2024 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje LIT Nr. 095/2024 nurodyta, kad „Teisinės paslaugos, 2024 m. rugsėjo 6 d. rengiant prašymą teismui pratęsti terminą papildomiems įrodymams pateikti, ...<>...“ 108,90 Eur. Pažymėtina, kad tokio prašymo pateikimas yra techninio pobūdžio, jo parengimas nereikalavo teisinių žinių, todėl išlaidos už tokio prašymo parengimą neatitinka pagrįstumo reikalavimo ir jų atlyginimas nepriteisiamas.

195.       Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas mažintinos iki 16 453,40 Eur (iš jų 2 649,90 Eur susijusios su atsiliepimų rengimu į (patikslintą) priešieškinį).

196.       Trečiojo asmens pagal ieškinį ir atsakovo pagal priešieškinį UAB „Verslo sparta“ atstovas pateikė teismui prašymą apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2026 m. sausio 15 d. prašymas (DOK-1695) dėl 10 778,58 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

197.       Atsakovo BUAB „Urbanika“ atstovas pateikė teismui prašymus apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas:

198.       Atsakovo UAB „IRSANA“ atstovas pateikė teismui prašymus apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. gegužės 29 d. prašymas (DOK-20066) dėl 13 849 Eur, 2025 m. lapkričio 21 d. prašymas (DOK-41002) dėl 10 527 Eur; 2026 m. sausio 15 d. prašymas (DOK-1665) dėl 3 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso 27 824,50 Eur. 

199.       Teismas pažymi, kad susipažinus su UAB „IRSANA“ atstovo PVM sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas matyti, kad 2024 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija GB Nr. 24 10/03 nurodyta „Prašymo pratęsti terminą dokumentams pateikti parengimas ir pateikimas teismui“ 90,75 Eur, 2024 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija GB Nr. 24 11/02 nurodyta „Bylos medžiagos analizė ir pasirengimas teismo posėdžiui“ 317,62 Eur, 2024 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija GB Nr. 24 12/03 nurodyta „Naujų į bylą pateiktų dokumentų analizė ir aptarimas su klientu“ 287,37 Eur. Pažymėtina, kad prašymo pratęsti terminą dokumentams pateikti yra techninio pobūdžio, jo parengimas nereikalavo teisinių žinių, todėl išlaidos už tokio prašymo parengimą neatitinka pagrįstumo reikalavimo ir jų atlyginimas nepriteisiamas. 

200.       Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas, 2024 m. spalio 10 d., Civilinė byla Nr. e3K-3-167-421/2024, 102 punktas). Taigi, vadovaujantis aktualia šiam klausimui išspręsti teismų praktika, atsakovo UAB „IRSANA“ turėtos išlaidos už advokato pasirengimą teismo posėdžiams, bylos medžiagos/naujų dokumentų analizę, strategijos derinimą su klientu atskirai neatlyginamos.

201.       Taigi atsakovo UAB „IRSANA“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas mažintinos iki 27 128,76 Eur.

202.       Atsakovės notarės D. B. atstovas pateikė teismui prašymus apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. sausio 30 d. prašymas (DOK-3968) dėl 2 500 Eur; 2025 m. gegužės 19 d. prašymas (DOK-18371) dėl 600,00 Eur; 2025 m. spalio 9 d. prašymas (DOK-35227) dėl 1000,00 Eur; 2025 m. lapkričio 17 d. prašymas (DOK-40262) dėl 750,00 Eur; 2026 m. sausio 13 d. prašymas (DOK-1374) dėl 400,00 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso 5 250 Eur.

203.       Atsakovės V. B. atstovas pateikė teismui prašymus apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. gegužės 5 d. prašymas (DOK-16325) dėl 2 400 Eur; 2025 m. rugpjūčio 19 d. prašymas (DOK-28743) dėl 600 Eur; 2026 m. sausio 15 d. prašymas (DOK-1675) dėl 2 640 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso 5 640 Eur.

204.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė teismui prašymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. sausio 30 d. prašymas (DOK-3889) dėl 3 938,55 Eur; 2025 m. gegužės 15 d. prašymas (DOK-17894) dėl 1 143,45 Eur; 2025 m. lapkričio 19 d. prašymas (DOK-40611) dėl 1 470,15 Eur; 2026 m. sausio 15 d. prašymas (DOK-1655) dėl 490,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso 7 042,20 Eur.

205.       Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės tenkino du iš keturių patikslinto ieškinio reikalavimų, o tai sudaro 50 procentų. Atsakovo BUAB „Urbanika“ patikslintas priešieškinis atmetamas visiškai (100 procentų).

206.       Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovui UAB „Sostinės valdos“ iš atsakovo BUAB „Urbanika“ priteistina 6 901,75 Eur (13 803,50 x 50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad 13 803,50 Eur sumą sudaro išlaidos, išskaičius 2 649,90 Eur sumą, kuri susijusi su atsiliepimų rengimu į (patikslintą) priešieškinį.

207.       Atsakovui BUAB „Urbanika“ iš ieškovo priteistina 2 994,75 Eur (5 989,50 x 50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

208.       Atsakovui UAB „IRSANA“ iš ieškovo priteistina 27 128,76 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

209.       Atsakovei V. B. iš ieškovo priteistina 5 640 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

210.       Atsakovei notarei D. B. iš ieškovo priteistina 5 250 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

211.       Trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš ieškovo priteistina 7 042,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

212.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo BUAB „Urbanika“ priešieškinis atmestas, ieškovui iš atsakovo BUAB „Urbanika“ priteistina 2 649,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui pagal ieškinį ir atsakovui pagal priešieškinį UAB „Verslo sparta“ iš atsakovo BUAB „Urbanika“ priteistina 10 778,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

213.       Atsakovas BUAB „Urbanika“ už priešieškinį sumokėjo 5 432 Eur dydžio žyminį mokestį pagal 594 207,88 Eur priešieškinio reikalavimų sumą, tačiau pateikus prašymą dėl dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo ir teismui atsisakymą priėmus bei nutraukus bylą toje dalyje, buvo nagrinėta priešieškinio dalis dėl 254 592,60 Eur priešieškinio reikalavimų sumos, už kurią mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 2 885 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui BUAB „Urbanika“ grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo 2 547 Eur sumos (5 432 Eur - 2 885 Eur), t. y. 1910,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

214.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

215.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

216.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-237-516/2025 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir tenkino atsakovės UAB „IRSANA“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. leido V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-1850 ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 78/155 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn. Taip pat teismas nutarė, kad turtą grąžinus UAB „IRSANA“ nuosavybėn, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1889-794/2024, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamos galioti.

217.       Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

218.       Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

219.       Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 269–270, 279, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 1.91, 6.66 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

priimti atsakovo BUAB „Urbanika“ atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio dalies ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2024 m. kovo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro L. Ž., notarinio registro Nr. 998, negaliojančia.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo BUAB „Urbanika“, įmonės kodas 305104066, ieškovui UAB „Sostinės valdos“, įmonės kodas 304142434, 504 132,23 Eur (penkis šimtus keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du Eur 23 ct).

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Sostinės valdos“, įmonės kodas 304142434, iš atsakovo BUAB „Urbanika“, įmonės kodas 305104066, 9 551,65 Eur (6 901,75 Eur + 2 649,90 Eur) (devynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui BUAB „Urbanika“, įmonės kodas 305104066, iš ieškovo UAB „Sostinės valdos“, įmonės kodas 304142434, 2 994,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „IRSANA“, įmonės kodas 124560631, iš ieškovo UAB „Sostinės valdos“, įmonės kodas 304142434, 27 128,76 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Sostinės valdos“, įmonės kodas 304142434, 5 640 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti notarei D. B. iš ieškovo UAB „Sostinės valdos“, įmonės kodas 304142434, 5 250 Eur (penkis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Verslo sparta“, įmonės kodas 305713640, iš atsakovo BUAB „Urbanika“, įmonės kodas 305104066, 10 778,58 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, iš ieškovo UAB „Sostinės valdos“, įmonės kodas 304142434, 7 042,20 Eur (septynis tūkstančius keturiasdešimt du Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui BUAB „Urbanika“, įmonės kodas 305104066, 1 910,25 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dešimt Eur 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0619083936740 (mokėjimo užduoties kodas ZN27433).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1889-794/2024 – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                               Vaclovas Paulikas