Civilinė byla Nr. e2S-1335-779/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00816-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.1.7.5; 3.3.2.5.

(S)  

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 251,64 Eur skolos už teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, objektams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., 42,74 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., 5 procentus dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės A. S. ieškovei 251,64 Eur skolos, 42,74 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (294,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 13 d. gautas atsakovės A. S. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat apeliaciniu skundu atsakovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

5.       Teismas nurodė, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, jog už apeliacinius skundus yra mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovei nustatė 7 dienų terminą už apeliacinį skundą sumokėti 21,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

III.                      Atskirojo skundo  argumentai

6.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš naujo – priimti naują nutartį šioje byloje ir patenkinti atsakovės byloje pateiktus visus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                        Atsakovė nurodė, jog teismas net nenagrinėjo ir visiškai nepasisakė dėl atsakovės apeliaciniame skunde pateiktų pagrįstų ir tinkamų argumentų bei motyvų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (skundo dalis yra atsakovės prašymas) ir tai sudaro absoliučius nutarties negaliojimo pagrindus.

6.2.                         Atsakovė pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos apeliacinį skundą, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą, todėl, pateikdama skundą, ji ir nesumokėjo jokio žyminio mokesčio, tad teismo nutartis priimta netinkamai visiškai ignoravus jos pateiktas teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą) keistina ar naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

6.3.                        Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato išsamaus sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, todėl atsakovė, siekdama pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, turėjo pati nuspręsti, kokiais duomenimis ir kokia apimtimi tą sieks įrodyti. Nesąžininga ir neteisinga spręsti, kad atsakovė nedėjo visų pastangų prašymo aplinkybėms pagrįsti, tačiau teismas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurių atsakovė nepateikė, nors turėjo pareigą nurodyti trūkumus.

6.4.                        Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, kad nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes teismo nutartis galėjo ir turėjo nustatyti ir kitą alternatyvą atsakovei – pateikti motyvuotą naują prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio, pateikiant ir naujus įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą.

6.5.                        Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šioje byloje sprendžiami vartotojos (paslaugos gavėjos) reikalavimai, kylantys iš vartojimo sutarties būstui šildyti. Šalių santykiai atitinka vartojimo teisinių santykių požymius, todėl pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo minėto punkto pagrindu.

Atskirasis skundas tenkintinas

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, neatsižvelgdamas į tai, jog buvo prašoma teismo atleisti ją nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį.

9.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

10.       Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas sudaro teisinį pagrindą apeliacinį skundą priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jei apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas, pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. 

11.       Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį.

12.       Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu apeliaciniu skundu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto apeliacinio skundo, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

13.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju ji nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atleidžiama CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė jai terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad atsakovę ir ieškovę sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau civilinėje byloje ieškinio reikalavimą sudaro susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimas, o atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų (t. y. neteikė priešieškinio), įrodinėdama paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Taigi minėta norma, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimą, netaikytina ir atsakovė turėtų mokėti žyminį mokestį, teikdama apeliacinį skundą.

15.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašė teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas apskritai tokio atsakovės prašymo nesprendė, dėl jo visiškai nepasisakė, o nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Atskira nutartimi atsakovės prašymas taip pat nebuvo išspręstas. Vadinasi, atsakovei nebuvo sudaryta reali galimybė sumokėti žyminį mokestį, kadangi teismas neišsprendė klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

16.       Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ši norma yra skirta užtikrinti asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į teisminę gynybą. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Atitinkamai turi būti motyvuota ir teismo nutartis dėl šio prašymo, t. y. teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Jeigu teismas pripažįsta, kad pareiškėjo turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, teismas turi nustatyti, kokio dydžio žyminio mokesčio dalį pareiškėjas privalo sumokėti per teismo nustatytą terminą ir atitinkamai nuo kokios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra pagrindas jį atleisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1312-186/2016).

17.       CPK 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose taip pat nustatyta, kad teismo nutartyje, be kita ko, turi būti nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas. Nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstomas faktinis ir teisinis teismo nutartimi padarytų išvadų pagrindimas. Joje teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų prašymus, nuomones, įvertina įrodymus ir jų pagrindu konstatuoja teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime – turi būti tiksliai ir aiškiai išdėstomos teismo išvados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo (sprendžiamų klausimų). Ši nutarties dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl nutartimi išspręsto klausimo turinio.

18.       Jau minėta, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo panaikinimo, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, šio klausimo pagrįstumo nevertino ir šio klausimo neišsprendė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nevertino nei atsakovės turtinės padėties, nei jos galimybių sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje nutarties dalyse nėra pasisakęs dėl skundžiama nutartimi spręsto klausimo, t. y. nėra pateikti teismo motyvai ir išvada dėl atsakovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovės prašymo, kurį, prieš nustatydamas trūkumus, pirmiausiai turėjo spręsti. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pirmiausiai turėjo įvertinti jame išdėstyto prašymo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumą, ir konstatavus, jog prašymas yra nemotyvuotas ar nėra pakankamai jį pagrindžiančių duomenų, turėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, kas nebuvo padaryta, o tai laikytina proceso teisės pažeidimu.

20.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, būtent atsakovei atskiruoju skundu įrodinėjant skundžiamos nutarties neteisėtumą, neišsprendus jos pareikšto reikalavimo (dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo kaip pagrindinio reikalavimo), apeliacinės instancijos teismui neturint galimybės šios klaidos ištaisyti apeliacinėje instancijoje, kadangi turi būti tiriami įrodymai, pagrindžiantys atsakovės turtinę padėtį bei jais pagrįstos faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino bei nenustatinėjo, pripažintina, kad tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovės A. S. atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

21.       Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina, apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                  Inga Staknienė