Baudžiamoji byla  Nr. 1A-578-165/2015

Proceso Nr. 1-97-1-00122-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 2.4.6.3.1.

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,

gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Ramūnui Vanagui, Albertui Valiui,

nuteistajam T. T.,

nukentėjusiosioms S. M., R. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. B. (J. B.) ir T. T. (T. T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

              J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

               -     pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir

• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 253 straipsnio 2 dalį (dėl šautuvo TOZ 8M ir 46 šovinių) – laisvės atėmimu 5 metams;
• pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl revolverio Kora Brno ir 16 šovinių) – laisvės atėmimu 6 metams;
• pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (V. V. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (V. V. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) gimnazijos epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
• pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 4 metams;
• pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
• pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 4 metams;
• pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams;
• pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (R. K. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;
• pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;
• pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;
• pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (A. M. nužudymas) – laisvės atėmimu 18 metų;
• pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;
• pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;
• pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.     

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir J. B. paskirta - galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų, pirmuosius 5 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

• -        pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir
• pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl šautuvo TOZ 8M ir 46 šovinių) – laisvės atėmimu 4 metams;
• pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl revolverio Kora Brno ir 16 šovinių) – laisvės atėmimu 5 metams;
• pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (V. V. epizodas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (V. V. epizodas) – areštu 60 parų;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) gimnazijos epizodas) – areštu 80 parų;
• pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;
• pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;
• pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;
• pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
• pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
• pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (R. K. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;
• pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;
• pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;
• pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (A. M. nužudymas) – laisvės atėmimu 17 metų;
• pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;
• pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;
• pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.     

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir T. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų, pirmuosius 3 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Iš J. B. ir T. T. solidariai priteista: S. M. 41 184 € neturtinei ir 2 328,54 € turtinei žalai atlyginti; E. J. - 2 896,20 € neturtinei ir 115,84 € turtinei žalai atlyginti; Š. L. - 1 448,10 € neturtinei ir 2016,91 € turtinei žalai atlyginti.

              Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti: T. U. (T. U.), N. V., V. B., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistųjų J. B. ir T. T. apeliacinius skundus,

n u s t a t ė:

J. B. ir T. T. nuteisti už nusikalstamas veikas padarytas organizuota grupe, į kurią jie susibūrė 2013 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, turint tikslą, panaudojant šaunamuosius ginklus, daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o būtent:

J. B. ir T. T. nuteisti:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, turėdami vieningą tyčią – panaudojant šaunamąjį ginklą daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, susitarė neteisėtai, t.y. neturėdami leidimo, įsigyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Vykdant šį susitarimą, J. B. ėmėsi priemonių surasti asmenis, neteisėtai disponuojančius šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir 2013-02-12 apie 16.30 val. kartu su pažadėjusiu surasti šaunamojo ginklo ir šaudmenų pardavėjus T. U. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su T. U. pažįstamais N. V. ir V. B., iš kurių J. B. už 560 Lt nupirko lygiavamzdį 5,6 mm kalibro šautuvą TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini) su duslintuvu ir optiniu taikikliu bei 46 vnt. šaudymui iš šio ginklo skirtų 5,6 mm kalibro šovinių (24 vnt. iš jų gavo vėliau), kuriuos J. B. neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai juos laikė iki kol jie buvo rasti ir paimti 2013-03-09 J. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu, o taip pat parodė ir davė juos apžiūrėti T. T., kartu ginklą ir šaudmenis nešiojo, išbandė bei panaudojo, kartu darydami suplanuotus nusikaltimus;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami organizuota grupe, po neteisėto šautuvo TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenų įgijimo, išbandymo bei panaudojimo darant kitus nusikaltimus, šaudant iš atstumo, tačiau nepasiekus planuotų tikslų, t.y. nepavykus pagrobti svetimo turto – automobilio, susitarė neteisėtai įsigyti kitą šaunamąjį ginklą nusikaltimams daryti – revolverį, ir šiam tikslui T. T. davė J. B. dalį reikiamos sumos – 300 Lt iš 1500 Lt. Vykdydamas šį susitarimą, J. B. 2013-02-25 apie 20.05 val. kartu su suradusiu ginklo ir šaudmenų pardavėją T. U. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), susitiko su N. V., iš kurio už 1500 Lt nupirko revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) bei 16 vnt. skirtų iš jo šaudyti „.38 Special“ kalibro šovinių, kuriuos J. B. neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki kol jie buvo rasti ir paimti 2013-03-09 kratos metu, taip pat T. T. ir J. B. juos nešiojo, išbandė bei panaudojo kartu darydami kitus suplanuotus nusikaltimus;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, pažeidė viešąją tvarką ir visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: 2013-02-13 vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, J. B. ir T. T., veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą išbandyti nusikaltimams daryti neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą – 5,6 mm kalibro lygiavamzdį šautuvą TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami ižuliai, nepaisydami elementarių elgesio normų bei demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, atvažiavus prie V. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. tyčia iš atstumo iššovė iš atvežto su savimi paminėto šautuvo į šio namo langą ir jį peršovė, sugadindamas jo stiklus, taip padarydami V. V. 500 Lt turtinę žalą;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013-02-13 vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdami organizuota grupe, elgdamiesi ižuliai, be jokios priežasties, nepaisydami elementarių elgesio normų bei demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), J. B. iš turėto su savimi neteisėtai įgyto nusikaltimams daryti šaunamojo ginklo – šautuvo TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iššovė į gimnazijos pastato langą, pažeisdamas biologijos kabineto lango stiklus ir apgadindamas kabineto spintą, taip padarydami gimnazijai 91,28 Lt turtinę žalą;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013-02-17 apie 20 val., veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę, turėdami bendrą tikslą išbandyti nusikaltimams daryti neteisėtai įgytą ir atneštą su savimi šaunamąjį ginklą – 5,6 mm kalibro lygiavamzdį šautuvą TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami ižuliai, nepaisydami elementarių elgesio normų bei demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, išdaužę balkono ir lango stiklus, įsibrovė į pil. A. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur J. B. tyčia, iš apie 50 m. atstumo mažiausiai du kartus šovė iš šio šautuvo į atsitiktinai pasitaikiusį, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pravažiuojantį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą E. J. ir kuriame dar buvo 5 keleiviai, tame tarpe du mažamečiai vaikai, dėl ko, pataikius E. J. į dešinę ranką, jam padarė dešinės plaštakos šautinį sužalojimą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o pataikius į automobilio priekinius šoninius stiklus, juos peršovus bei sudaužus, buvo sugadintas svetimas turtas ir padaryta 300 Lt turtinė žala;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu jį sugadino ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013-02-18 apie 20 val., veikdami organizuota grupe pagal iš anksto sudarytą planą, siekdami panaudojant šaunamąjį ginklą užvaldyti svetimą turtą – automobilį ir pinigus, apgaulės būdu, J. B. apsimetus automobilio pardavėju ir išviliojęs į susitikimą prie (duomenys neskelbtini), potencialų automobilio pirkėją Š. L., veikdami ižuliai, nepaisydami elementarių elgesio normų ir rodydami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, kartu su J. B. įsibrovė į pil. A. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur J. B. tyčia, mažiausiai keturis kartus šovė  iš nusikaltimui padaryti neteisėtai įgyto lygiavamzdžio 5,6 mm kalibro šautuvo TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini), į atvykusio į sutartą, nusikaltimui padaryti numatytą vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Š. L. vairuojamą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Lexus GS430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo ir keleivis, tuo padarius automobilio vairuotojo durelių ir jų galinio vaizdo veidrodėlio šautinius pažeidimus ir taip sugadino svetimą 6 964,65 Lt vertės turtą, tačiau suplanuoto nusikaltimo nebaigė dėl nepriklausančių nuo jų valios priežasčių, nes Š. L., supratęs, kad į automobilį yra šaudoma, iš įvykio vietos greitai pasišalino;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, rengėsi padaryti sunkų nusikaltimą – pagrobti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuota grupe, siekdami pagrobti didelės vertės svetimą turtą – automobilį BMW 730 ir tam tikslui sudarę planą, t.y. apsimetus automobilio pirkėjais, susitikti su pardavėju ir automobilio apžiūros bei patikrinimo metu sukeisti automobilio užvedimo raktelį tam, kad naktį netrukdomai nuvaryti automobilį iš stovėjimo vietos ir taip jį pagrobti, 2013 m. vasario mėn. pabaigoje - kovo mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta dieną, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) kartu surado skelbimą apie parduodamą už 44 900 Lt automobilį BMW 730, po ko, J. B. susiskambinus su šio automobilio savininku R. K. ir apsimetus potencialiu automobilio pirkėju bei susitarus automobilį neva apžiūrėti ir patikrinti, T. T. ir J. B. 2013 m. kovo mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, apie 16 val. atvyko į sutartą vietą – (duomenys neskelbtini) automobilių turguje esančią aikštelę Nr. (duomenys neskelbtini), kur automobilį apžiūrėjo ir išbandė, tačiau šis rengiamas sunkus nusikaltimas nebuvo padarytas, kadangi J. B. nesugebėjo pakeisti šio automobilio užvedimo raktelio į iš anksto paruoštą ir atneštą kitą raktelį;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, rengėsi padaryti labai sunkų nusikaltimą – dėl savanaudiškų paskatų nužudyti kitą žmogų bei pagrobti jo turtą, o būtent: veikdami organizuota grupe ir siekdamas panaudojant šaunamąjį ginklą plėšimo būdu pagrobti automobilį BMW X5, iš anksto sudarė nusikaltimo planą: apsimetus automobilio pirkėjais, susitikti su jo pardavėju, imituoti automobilio patikrinimą ir išbandymą, sėsti už jo vairo ir nuvažiuoti atokiau bei pagrasinus panaudoti šaunamąjį ginklą, o pasipriešinimo atveju, savininką nužudyti arba sužaloti, ir taip pagrobti automobilį. Įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, J. B. 2013-03-05 interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą surado ir susiskambino su parduodamo už 44 000 Lt A. R. priklausančio automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėju D. U. ir paėmus specialiai nusikaltimams daryti neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą – revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) ir legaliai įgytą šaunamąjį ginklą – netinkamą šaudyti pistoletą „CZ 75B“ Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. ir T. T. 2013-03-06 apie 17 val. atvyko į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), tačiau šis suplanuotas ir rengiamas labai sunkus nusikaltimas padarytas nebuvo, kadangi D. U. atvyko ne vienas, kaip buvo numatyta, o kartu su A. R., kuriai D. U. nurodė kartu su T. T. likti vietoje ir laukti, kol jis su J. B. išbandys automobilį, be to, T. T. išsigando, kad šis automobilis gali būti apdraustas CASCO draudimu bei turėti navigacinę sistemą ir jį pagrobus, bus atsektas.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, už tai, kad norėdami užvaldyti svetimą turtą ir tuo tikslu nužudyti kitą žmogų, veikdami organizuota grupe, pagal iš anksto sudarytą planą, 2013-03-06 surado interneto svetainėje skelbimą apie parduodamą automobilį BMW 740, po ko J. B. telefonu susisiekė su šio automobilio savininku A. M., gim. 1977 m., ir apgaulės būdu, apsimetęs pirkėju, susitarė susitikti su juo 2013-03-07 apie 18 val. automobilių aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, (duomenys neskelbtini), po ko T. T., vykdant iš anksto parengtą planą, kartu su J. B. paėmęs su savimi nusikaltimams daryti neteisėtai įgytą revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) ir netinkamą šaudyti pistoletą CZ 75B Nr. (duomenys neskelbtini), aptartoje vietoje susitiko su automobilio BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku A. M., paprašė pastarojo pravažiuoti automobiliu, kad jį neva išbandyti, ir A. M. sutikus, T. T. sėdo už automobilio vairo, nukentėjusysis – šalia vairuotojo, J. B. – už nukentėjusiojo ant galinės sėdynės, ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), J. B. tyčia iš revolverio Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) iš užnugario vieną kartą šovė A. M. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam šautinį kiauryminį pakaušio sužalojimą su šūvio įėjimo žaizda pakaušio viršutinės dalies srityje, skyliniu momenkaulio lūžiu; kaukolės skliauto linijiniais lūžiais; kaktikaulio skeveldriniais lūžiais; kaukolės pamato skeveldriniais lūžiais; galvos smegenų kietojo ir minkštųjų audinių pažeidimais; kairės momeninės ir kairės kaktinės skilčių bei kairio šoninio skilvelio sužalojimais; kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais bei į smegenų skilvelius ir kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio ir abiejų akių viršutinių vokų minkštuosius audinius, o T. T. pareikalavus sužalotą A. M. pribaigti, J. B. dar vieną kartą tyčia šovė A. M. į nugarą, tuo padarydamas jam liemens sužalojimus su šūvio įėjimo žaizda nugaros viršutinės dalies kairėje pusėje; skiliniu kairės mentės sužalojimu; kairės pusės V-to tarpšonkaulinio tarpo tarpšonkaulinių raumenų ir pasieninės krutinplėvės sužalojimais; kairės pusės VI-to šonkaulio skeveldriniu lūžiu; kairio plaučio apatinės skilties, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio, diafragmos kairiojo kupolo, didžiosios taukinės ir storosios skersinės žarnos sienelės sužalojimais; kairės pusės VII-to šonkaulio kremzlės skeveldriniu lūžiu ir pilvo poodinio riebalinio audinio sužalojimu, dėl ko A. M. nuo patirtų sužalojimų automobilyje mirė, o nuvykus pagrobtu 16 000 litų vertės automobiliu į (duomenys neskelbtini) miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), T. T. ir J. B. nužudyto A. M. lavoną paslėpė miške, apie 5,4 km į pietvakarius nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, prieš tai kartu pagrobė nukentėjusiojo piniginę (duomenys neskelbtini) 170 Lt vertės su joje buvusia nenustatyta pinigų suma, akinius (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, BMW firminį laikrodį 700 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, žibintuvėlį 15 Lt vertės bei asmens dokumentus, t.y. asmens tapatybes kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) vardinę kliento kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); S. M. (duomenys neskelbtini) vardinę kliento kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti: sumažinti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą nuo 18 iki 15 metų ir paskirti pirmuosius 6 metus bausmės atlikti kalėjime bei nustatyti konkrečias iš jo priteistų civilinių ieškinių dalis.

Apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme už A. M. nužudymą, mano, kad ji yra per griežta.

Apeliantas teigia suprantantis savo pavojingumą ir įvykdyto nužudymo pasekmes, yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai S. M. padarytą neturtinę ir turtinę žalą. Jis turi vidurinį išsilavinimą, tai patvirtina prie skundo pridedamas Brandos atestatas, yra įstojęs į universitetą, mokosi ekonomikos fakultete, tai patvirtina prie skundo pridedama Trišalė nuotolinių studijų sutartis, yra pasiruošęs kalėjime dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Apeliantas teigia, kad jis nori mokytis ir integruotis į visuomenę, tačiau galimybė mokytis ir baigti mokslus universitete yra tik kalėjime, nes trišalė studijų sutartis sudaryta su Lukiškių tardymo izoliatoriumi – kalėjimu. Pataisos namuose tokios galimybės nėra. Todėl apeliantas prašo jam skirti bausmę atlikti kalėjime ne 5, o 6 metus, kad jis galėtų baigti universitetą.

Taip pat apeliantas prašo išskaidyti iš jo ir T. T. solidariai priteistus civilinius ieškinius, nustatant konkrečias civilinių ieškinių dalis, kurias jis turi atlyginti. Jis yra pasiruošęs kalėjime dirbti ir atlyginti visiems padarytą žalą. Jis kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administraciją, prašydamas jį įdarbinti, tačiau gavo atsakymą, kad suimtieji negali dirbti, tai patvirtina pažyma apie darbo pajamas.

N. T. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį arba skundžiamą teismo nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti ir sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.

Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas. Jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo grasinama fiziniu susidorojimu, dėl to jis, būdamas išsigandęs ir šokiruotas, prisipažino šovęs į  A. M., nors iš tikrųjų į jį nešovė ir nežinojo, kad bus vykdomi tokie veiksmai, nemanė, kad J. B. turi ginklą.

Apeliantas teigia, kad jis jokių ginklų nepirko ir prie jų pirkimo neprisidėjo. Jam J. B. minėjo, kad ruošiasi pirkti ir nusipirko ginklų, tačiau parodė tik vieną lygiavamzdį ginklą, kito - revolverio jis nematė.

Apeliantas neneigia, kad jis su J. B. 2013-02-13 buvo atvažiavęs prie V. V. namo, kur J. B. šovė iš šautuvo iš automobilio į namą, tačiau teigia, kad J. B. jam sakė, jog tame name niekas negyvena. Taip pat apeliantas neneigia, kad tos pačios dienos vakare J. B. šovė ir į (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato langą, tačiau teigia, kad tai J. B. padarė spontaniškai, jam nieko nesakydamas, jo veiksmai paminėtuose epizoduose pasireiškė tik jo buvimu automobilyje. 

Apeliantas prisipažįsta 2013-02-17 kartu su J. B. įsibrovęs per išdaužtas balkono duris į svetimą namą, iš kur J. B. šovė į pravažiuojantį automobilį „Toyota RAV 4“, dėl ko E. J. buvo padarytas dešinės plaštakos šautinis sužalojimas. Apeliantas teigia, kad J. B. iššovus, jis pastarajam sakė, kad automobilyje gali būti vaikų, tačiau J. B. jam nieko neatsakė. Jam nuoširdžiai gaila automobilyje buvusių žmonių. Taip pat apeliantas pripažįsta, kad iš to paties namo 2013 m. vasario mėn. J. B. šovė kelis kartus iš lygiavamzdžio šautuvo į automobilį ,,Lexus GS 430“. Iki šio įvykio jam buvo žinoma tik tai, kad ,,Lexus“ markės automobilio savininkas buvo skolingas pinigų J. B.. Jis pats asmeniškai to asmens nepažinojo.

Apeliantas teigia, kad jis gerai išmano apie automobilius, todėl J. B. prašymu, sutiko apžiūrėti ,,BMW 730“ markės automobilį, tačiau jam nebuvo žinoma, kad J. B. ruošiasi pakeisti automobilio užvedimo raktą. Jis, žinodamas apie tokius J. B. veiksmus, nebūtų su jais sutikęs.

J. B. 2013-03-05 interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą dėl automobilio ,,BMW X5“ pardavimo. Jo žiniomis J. B. turėjo pinigų automobiliui įsigyti, tačiau automobilis buvo per brangus. Jis bandė derėtis dėl kainos, tačiau automobilio savininkas sutiko nuleisti kainą tik 200 litų, todėl jis pasakė, kad jie turi dar pagalvoti ir iš (duomenys neskelbtini) turgavietės išvyko.

Apeliantas teigia, kad jokio išankstinio susitarimo nužudyti A. M. nebuvo ir jis nežinojo, kad J. B. turi ginklą ir ruošiasi jį panaudoti. 2013-03-07 J. B. surado automobilį ir paprašė jo padėti jį apžiūrėti. Jiems bandant A. M. automobilį, jam vairuojant, J. B., sėdėdamas automobilio galinėje sėdynėje, iššovė į A. M. du kartus. Jis, šokiruotas matyto vaizdo ir išsigandęs, toliau vairuoti negalėjo, todėl automobilį vairavo J. B.. Jie nuvežė A. M. lavoną į (duomenys neskelbtini) miško masyvą, kas ką ėmė iš nukentėjusiojo dėl patirto šoko jis neatsimena.

Apeliantas prisipažįsta, kad bendravo su J. B. per ,,Skype“ internetinę programą, juokavo kalbėdami apie paneles ir mašinas, kartais kalbėdavo ir visokias nesąmones. J. B. rašė, kad ruošias nusipirkti šautuvą savigynai, todėl jie pajuokavo, kad jį galima panaudoti ir plėšimui, nors apie tai rimtai negalvojo.

Apeliantas mano, kad nukentėjusiajai  S. M. priteistas civilinis ieškinys yra per didelis, todėl prašo jį sumažinti. Apeliantas teigia, kad jis, turėdamas pinigų, mokės iš jo priteistus civilinius ieškinius.

Apeliantas teigia, kad jam paskirta neteisinga, per griežta bausmė. Jis gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, teigia, kad jis ginklų nepirko ir nei karto iš jų nešovė. Mano, kad už nužudymą, kurio tiesiogiai nepadarė, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Jis nukentėjusiajai S. M. parašė laišką, kuriame atsiprašė dėl jos vyro tragiškos žūties, o sakydamas teisme paskutinį žodį atsiprašė visų nukentėjusiųjų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis T. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo T. T. apeliacinį skundą patenkinti, apelianto nuteistojo J. B. gynėjas prašė nuteistojo J. B. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiosios R. M. bei S. M. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Posėdyje dalyvavęs nuteistojo N. V., kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, gynėjas dėl byloje paduotų kitų nuteistųjų apeliacinių skundų nepasisakė ir paliko juos spręsti teismo nuožiūra.

Nuteistųjų T. T. ir J. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde formuluoja prašymą – nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti, tačiau iš skundo turinio ir argumentų teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų civilinių ieškinių, t.y. BPK 328 straipsnio 2 ir 4 dalyje numatytais pagrindais.

Apeliantas prašo sumažinti nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos galutinės bausmės – laisvės atėmimo bausmės terminą nuo 18 iki 15 metų ir paskirti pirmuosius 6 metus atlikti kalėjime bei nustatyti konkrečias priteistų civilinių ieškinių dalis.

Šie prašymai atmestini.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgia į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:          1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantui, laikėsi minėtų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidė.

Nuteistasis J. B. iš esmės nesutinka tik su paskirtos bausmės už A. M. nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) dydžiu, nes šios bausmės dydis turėjo įtakos bendrinant bausmes, paskirtas už kitas nusikalstamas veikas, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę. J. B. už šios veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę 18 metų.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei individualizuojant skirtiną bausmę, nuteistajam J. B. už šio nusikaltimo padarymą paskirta, sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas ir nustatytas bausmės dydis yra teisingi. Pirmosios instancijos teismo paskirtoji bausmė už tyčinį kvalifikuotą nužudymą nėra aiškiai per griežta. J. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, yra priskirta labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), šio nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė griežta – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad šis nusikaltimas padarytas esant sunkinančiai aplinkybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas, t.y. nusikaltimas padarytas veikiant organizuota grupe) ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas pripažino, kad J. B. padarė 2 labai sunkius nusikaltimus, 6 sunkius, 6 apysunkius ir 4 nesunkius nusikaltimus ir paskyręs bausmes už kiekvieną iš jų, jas subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 , 2 , 4 ir 5 dalyje nustatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 metų.

Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jokių naujų aplinkybių, kurios lengvintų nuteistojo atsakomybę, nenurodė, o nurodytos aplinkybės, kad jis pasiruošęs dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai S. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kad įstojo mokytis, negali būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios turėtų įtakos bausmės švelninimui. Teisėjų kolegija teisinio pagrindo švelninti nuteistajam J. B. bausmę nenustatė.

Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtu laisvės atėmimo bausmės, atliktinos kalėjime, terminu (5 metai) ir prašo šį terminą padidinti iki 6 metų.

Toks nuteistojo prašymas suprantamas kaip prašymas sunkinti nuteistojo teisinę padėtį.

Laisvės atėmimo bausmes nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BPK 50 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas laikėsi šio įstatymo reikalavimų ir pripažino, jog J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pirmuosius penkerius metus privalo atlikti griežtesnėmis sąlygomis – kalėjime, o likusius – pataisos namuose. BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tokių skundų aptariamoje byloje nėra. Baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės sunkinti nuteistojo teisinę padėtį jam pačiam to prašant, todėl toks nuteistojo J. B. prašymas negali būti tenkinamas.

Nuteistasis iš esmės neginčydamas iš jo ir T. T. priteistų civilinių ieškinių dydžių, nesutinka su nuosprendyje civilinių ieškinių išsprendimo būdu, prašo nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, priteistus solidariai iš jo ir T. T., išspręsti nustatant kiekvienam iš jų (nuteistųjų) priteistiną dalį.

Šis apelianto prašymas taip pat atmestinas.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais, taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, pagal kurią žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys kartu (solidariai).

Aptariamoje byloje civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai priteisti buvo pareiškę nukentėjusieji S. M., E. J. ir Š. L.. Teismas pripažino, jog pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, nukentėjusiesiems turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl nuteistųjų J. B. ir T. T. nusikalstamų veiksmų, žala padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, todėl teismas taikė solidarinę nuteistųjų atsakomybę pagrįstai.

Dėl nuteistojo T. T. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis T. T. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų arba nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Vienintelis apelianto nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė, nes byloje nesurinkta jo kaltės įrodymų. Toks nuteistojo argumentas suprantamas kaip nesutikimas su teismo išvadomis vertinant surinktus įrodymus, darant išvadas dėl nuteistojo kaltumo ir baudžiamojo įstatymo taikymo bei sprendžiant kitus klausimus.

Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės trumpai pakartoja savo teisme duotus parodymus ir tvirtina, kad nusikaltimų nepadarė: šaunamųjų ginklų nepirko ir neprisidėjo J. B. juos perkant (BK 253 straipsnio 2 dalis); tik sėdėjo automobilyje, o į V. V. namo langus ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos langus šovė J. B. (BK 284 straipsnio 1dalis ir 187 straipsnio 2 dalis bei BK 284 straipsnio 1 dalis); pripažįsta, kad įsibrovė į A. M. priklausantį namą, tačiau į pravažiuojantį automobilį „Toyota RAV 4“, kuriame buvo sužalotas E. J. ir buvo apgadintas minėtas automobilis bei kitą dieną iš to paties namo į automobilį „Lexus GS430“, vairuojamą A. L., apgadindamas jį, šaudė J. B. (BK 284 straipsnio 1 dalis,187 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas bei BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalis); nesirengė pagrobti R. K. automobilio „BMW 730“, nes apie J. B. ketinimus nieko nežinojo (BK 21 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 3 dalis); nesirengė nužudyti D. U. ir pagrobti jo automobilį „BMW X5“, nes buvo tik deramasi dėl automobilio pirkimo (BK 21 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 180 straipsnio 3 dalis); pripažįsta, kad buvo kartu su J. B., kai šis nušovė A. M., padėjo paslėpti lavoną ir automobilį paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 180 straipsnio 3 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nuteistasis, nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teigdamas, jog jo kaltė neįrodyta, nuosprendyje aptartų konkrečių įrodymų, kuriais buvo pagrįsta jo kaltė, neginčija, ir apart pakartotų savo parodymų, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad šioje byloje teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, ištyrė rašytinius bylos įrodymus bei daiktinius įrodymus) ir įvertinęs jų visumą padarė jais pagrįstas teismo išvadas dėl T. T. kaltumo įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo T. T. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimo, tikrinimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė.

Apeliantas skunde deklaratyviai teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pareigūnams darant jam psichologinį spaudimą. Tokia aplinkybė aptarta nuosprendyje ir jame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu T. T. savo parašu patvirtino visų apklausų protokoluose savo parodymų teisingą užrašymą, jokių pastabų juose nepadarė, apklausiant jį dalyvavo gynėjas, jis buvo apklausiamas ne vieną kartą, tarp jų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir niekada neskundė pareigūnų veiksmų. Tai įvertinęs, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog jokių įrodymų, patvirtinančių pareigūnų galimai panaudotą psichologinį spaudimą, nenustatyta. Apeliantas jokių naujų aplinkybių apie galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus apeliaciniame skunde taip pat nenurodė.

Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja J. B. aktyvius veiksmus darant nusikalstamas veikas, nurodo savo pasyvų vaidmenį ir dėl to tvirtina, jog jo kaltė neįrodyta. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad realizuojant bendrą sumanymą ir darant nusikalstamas veikas aktyvesnis vaidmuo buvo J. T., tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė ir pagrįstai pripažino, kad T. T. ir J. B. buvo bendrininkai ir jie nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, į kurią jis ir J. B. susibūrė 2013 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, turint tikslą, panaudojant šaunamuosius ginklus, daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Aptariamoje byloje teismas nustatė bendrininkavimo formą – organizuotą grupę (BK 25 straipsnio 3 dalis). Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, apart pačių nuteistųjų parodymų, nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, organizuotos grupės buvimą įrodo ir rašytiniai įrodymai, specialistų išvados, kuriose atskleisti J. B. ir T. T. pokalbiai, susitarimai ne tik daryti sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, tačiau ir aptariama nusikalstamų veikų darymo eiga, šaunamųjų ginklų panaudojimas, kiekvieno iš bendrininkų vaidmuo.

Iš specialisto išvados Nr. 11-1355(15) dėl kompiuterinio tyrimo matyti, kad, atlikus tyrimui pateiktų kompiuterių sisteminių blokų (paimtų pas J. B. ir T. T.) analizę, nustatyta, kad garso/vaizdo pokalbių programos „Skype“ pagalba T. T. (naudotojas (duomenys neskelbtini)) ir J. B. (naudotojas (duomenys neskelbtini)) aktyviai bendravo nuo 2013-01-14 iki 2013-03-08. Kompiuterio, paimto pas T. T. standžiajame diske yra 7 atvaizdai susiję su ginklais, panašiais į nuosprendyje paminėtus „TOZ 8M“ ir „Kora Brno“, taip pat vaizduojamas pats T. T. su ginklu rankoje. Pokalbiai susiję su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, bendravimu dėl nusikaltimų planavimo, planuojamų ir jau padarytų nusikaltimų aptarinėjimu. Pokalbiuose kalbama ne tik apie konkrečius planus įsigyti ginklą ir šaudmenis, apie planus daryti nusikaltimus panaudojant šaunamuosius ginklus, bet ir aptarinėjami konkretūs veiksmai, kurie iš esmės atitinka šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad tuose pokalbiuose T. T. pasižymi ne mažesniu nei J. B. aktyvumu. 2013-03-04 pokalbio metu T. T. sako: „darysime rytoj“, J. B.: „būtinai“, T. T.: „darysime kaip aš sakau, tu – iš šono, lochas – gale, nuvažiuosime kur toliau, tu jį „užversi“, J. B.: „kad tik pataikyti“, T. T.: „šaudyk į pilvą, ir kontrolinį į galvą“, J. B.: „reikia taupyti šovinius, yra tik 16“. Po to, T. T. siūlosi pats nušauti šį „lochą“, o J. B. sako, kad nori padaryti pats. T. T. siūlo traukti burtus, o J. B. sako: „pirma – aš, po to – tu“. Šis pokalbis liečia planą rytdienai, t.y. 2013-03-05. 2013-03-06 pokalbio metu T. T. sako : „žiūrėk, ką kompe radau, morgas, morgas tam „lochui“ šviečia, J. B.: „galim imti“, T. T.: „tarkis šiai dienai“, J. B.: „ne, rytoj“, T. T.: „aš jį užversiu“, J. B.: „tu – už vairo, o aš jį „užversiu“, T. T.: „ok“. 2013-03-08 J. B. ir T. T. susipažino su pranešimu apie nuo 18.30 val. dingusį žmogų, aptarė, kad yra žmona, kuri greitai suras sau kitą vyrą, tik vaikų gaila. Pokalbis baigiasi žodžiais: „kas buvo, tas buvo ir gerai, o dabar – kelias, kelionė, laisvė“.

Iš 2013-12-10 specialisto išvados (2 t., 92-97 b. l.) matyti, kad tyrimui pateiktuose kompiuteriuose yra programa, skirta bendravimui internetinio tinklo pagalba. Susirašinėjimo išklotinė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-03-10 patvirtina, kad J. B. ir T. T. buvo aptarę bendro susitarimo ribas. Kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini) standžiajame diske įdiegtos naršyklės kataloge yra išsaugotas prisijungimo vardas (duomenys neskelbtini) ir slaptažodis (necenzūrinis žodis). CD laikmenos apžiūros metu „Skype“ susirašinėjimuose tarp J. B. ir T. T. faile „(duomenys neskelbtini) pokalbiai“ ir T. T. faile „(duomenys neskelbtini) pokalbiai“ yra failas pavadintas „ginklai“ ir jame 7 nuotraukos, kurios buvo atspausdintos ir pridėtos prie apžiūros protokolo (2 t., 99-107 b.l.). Nuotraukose pavaizduoti J. B. ir T. T. su ginklu rankose. 2013-02-19 pokalbio metu J.B. sako: „trumpiau sakant, sakau visą planą. Jeigu rytoj šie gaidžiai duos mums 2000 Lt, perkame būgną, užsakome „valerą“, tą pačią dieną važiuojame to juodo BMW į (duomenys neskelbtini), jį „užverčiam“, tu atsisėdi prie vairo, aš į galą, aš jį „užverčiu“, paimsime iš jo viską, ten mažiausiai bus telefonai, visos kortelės, svarbiausia – pasas, paskui jis pravers. Paskui iškviečiame supirkėją, susitarsime susitikti prie (duomenys neskelbtini), supirkėją už 20000 Lt, neva pamatys, kad automobilis yra, jis išeis, kai atsiskaitinės, aš jį j... (necenzūrinis žodis). Ir taip kokius 3 supirkėjus, tą patį BMW į Latviją paskui išsiųsime, dar ten užsidirbsime pinigų. Ten „grochnim“ (rusų žodyno kalboje – nužudysime) pora supirkėjų. O paskui viskas bus legaliai, patys supirkinėsime automobilius ir į (duomenys neskelbtini) aikštelę suvarinėsime.“ T. T. sako; „Planas – chuliganas, jėga.“ (2 t., 153 b. l.). 2013-02-22 pokalbio metu T. T. sako: „O gali „valerą“ paskolinti? J. B.: „O kam tau?“ T. T.: „Gal kokį kvailį su „valera“ pagąsdinsiu“. 2013-02-26 pokalbio metu T. T. sako: „Rytoj susitiksime (duomenys neskelbtini), pakalbėsime, paimk „viką“ ir „valerą“, „emkos“ neimk, ir, jei važiuosime į (duomenys neskelbtini), vairuotojas supras, būtinai paimk portfelį.“ J. B. sako: „Gerai, reikės rytoj ryte jiems skambinti, susitarti dėl susitikimo.“ 2013-02-28 pokalbio metu T. T. sako: „Paskambink dabar, susitark, jeigu ką, šiandien užversime.“ J. B. sako: „Aš įmečiau du skelbimus dėl BMW po 30000 Lt į (duomenys neskelbtini), šio automobilio numerius, jeigu kartais paprašys, turi pažiūrėti per Regitrą (2 t., 163 b. l.). Pokalbio 2013-02-28 metu T. T. sako: „O tai ką, rytoj tų mulkių neversime?“ J. B. atsako: „Ne, šeštadienį, po pietų, sukeisime raktą, paskui važiuosime pasiimsime BMW.“ T. T. „Vėl tiek laukti, po velnių.“ J. B.: „Geriau pakentėk, negu paskui kalėjime tūnoti ir kasdien galvoti, koks aš buvau kvailys.“ T. T.: „O aš ir dabar – išprotėjęs.“ J. B.: „Aš – negeresnis“. Turėčiau aš „viką“, „valerą“, „emką“, jau seniai būčiau „užvertęs“ ir važinėčiau su Audi A8 ar „bumer“ 750, salone merginos, kišenėje pinigai, rankoje viskis.“ T. T.: „Nežinau, tau spręsti, bet aš už 800 Lt žmogaus neversčiau, nežinau, kaip tu? Už 30000 Lt suprantu, tiesiog man patinka, kai viskas puiku ir policija neturėtų už ko prisikabinti, kad ne 10 dienų gerai pagyventi, o po 10 metų kalėjime sėdėti.“ (2 t., 165 b. l.). 2013-03-05 pokalbio metu J. B. sako: „Aš radau BMW ir susitariau rytoj penktą.“ T. T.: „Įmesk nuorodą. Žinai, o ten dar pagalvė paruošta, įtaria, kad ilgai, ilgai miegos. Galima atjungti navigacinį bloką ir „paimti“, man jis geresnis negu septintukas, nors ir tas ir tas puikus. Bet man merginos jo gaila, o tos papūgos negaila, nes jis kvailas vaikštantis padaras. Gal susitinkam, pasižiūrėsime, kaip „vika“ šaudo.“ (2 t., 169 b. l.).

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad ne jis, o J. B. pirko šaunamuosius ginklus, kad J. B. šaudė į namą, pravažiuojančius automobilius, kad J. B. nušovė A. M., nešalina apelianto atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Apeliantas pripažįsta, kad visų nusikalstamų veikų darymo metu buvo kartu su J. B., važinėjo kartu su juo, atskirais atvejais vairavo automobilį, kartu įsibrovė į A. M. namą, J. B. pagal susitarimą apsimetus automobilių pirkėju, kartu vyko į (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo aikštelę ir dalyvavo apžiūrint R. K. automobilį bei į susitikimą su D. U. dėl jo automobilio pagrobimo, kartu vyko į susitikimą su automobilio BMW savininku A. M., apsimestiniam išbandymui vairavo šį automobilį, jame J. B. nušovus A. M., lavoną kartu su J. B. paslėpė.

Minėta, kad teismas, įvertinęs tiek apelianto parodymus, tiek kitus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisingai įvertino jo vaidmenį kaip bendrininko darant nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino, jog J. B. ir T. T. nusikalstamas veikas susitarė daryti, jų darymo eigą aptarė abu ir veikė organizuota grupe.

Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje nuteistųjų susitarimas – tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas – reiškėsi išankstiniu susitarimu daryti nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos eigos, ginklų panaudojimo aptarimu, todėl konstatuotina, kad apeliantas veikė tyčia, jis suvokė, kad dalyvauja kartu su J. B. darant nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad T. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir jo kaltė įrodyta.

Nuteistasis T. T. apeliaciniame skunde argumentų, ginčijančių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikaciją, nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. T. nusikalstamoms veikoms, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis – BK 21 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas; 180 straipsnio 3 dalis; 21 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis (du nusikalstamos veikos epizodai); 21 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 3 dalis; 253 straipsnio 2 dalis (du nusikalstamos veikos epizodai); 187 straipsnio 2 dalis (trys nusikalstamos veikos epizodai); 284 straipsnio 1 d. (keturi nusikalstamos veikos epizodai); 214 straipsnio1 dalis; 302 straipsnio 1 dalis, baudžiamieji įstatymai (baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos) pritaikytos tinkamai. Tačiau kvalifikuojant nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (R. K. epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (P. L. epizodas), BK 21 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje (D. U. epizodas) ir BK 180 straipsnio 3 dalyje (A. M. epizodas), teismas be pagrindo nurodė ir BK 25 straipsnio 3 dalį (organizuota grupė), nes organizuota grupė yra šias veikas kvalifikuojantis požymis, todėl BK 25 straipsnio 3 dalies nurodymas yra perteklinis. Kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, taip pat yra padarytos nuteistiesiems T. T. ir J. B. veikiant organizuota grupe ir jos kvalifikuotos teisingai. Taigi, teismas, kvalifikuodamas apelianto nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiška situacija nustatyta ir kvalifikuojant nuteistojo J. B. nusikalstamas veikas, todėl tais pačiais pagrindais keistinas ir J. B. nuosprendis.

Nuteistojo T. T. apeliaciniame skunde suformuluotas ir alternatyvus prašymas – sumažinti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį.

Šis prašymas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, teikdamas tokį prašymą, jo nekonkretizuoja, t.y. nenurodo už kuriuos nusikaltimus paskirtas bausmes prašo sušvelninti, išskyrus tik A. M. nužudymo epizodą, ir mano, jog už šį nusikaltimą jam paskirta bausmė per griežta.

Teismas, T. T. skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, vadovavosi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgė į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Minėta, kad teismas nustatė, jog T. T. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. BK 58 straipsnyje yra nurodyta, kad bendrininkams bausmės skiriamos bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas vaidmenį, pobūdį, iniciatyvą, pastangas siekiant sumanymo tikslų ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas už analogiškas nusikalstamas veikas T. T. paskyrė mažesnes nei bendrininkui J. B. bausmes, pripažįsta, jog bausmės buvo individualizuojamos ir nėra aiškiai per griežtos, jos laikytinos atitinkančiomis bausmės paskirtį.

Konkretizuojant bausmės skyrimą už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (A. M. nužudymo epizodas), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas T. T. paskyrė bausmę taip pat ją individualizuodamas. Skiriant bausmę už šio, labai sunkaus (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimo padarymą, nustatant skirtinos bausmės dydį, reikšminga buvo tai, kad T. T. buvo teistas, baustas administracine tvarka, iki šio nusikaltimo jau buvo padaręs kitas nusikalstamas veikas ir nusikalto esant sunkinančiai atsakomybę aplinkybei (veikdamas organizuota grupe). Teisėjų kolegijos nuomone, už šio nusikaltimo padarymą apeliantui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų, nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirčiai.

Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajai S. M. priteisto civilinio ieškinio dydžiu, prašo jį sumažinti.

Šis prašymas taip pat atmestinas.

Apskųstuoju nuosprendžiu iš nuteistųjų T. T. ir J. B. solidariai priteista nukentėjusiajai S. M. 41 184 Eur neturtinei ir 2 328,54 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliantas T. T. prašydamas mažinti nukentėjusiajai priteistą ieškinį, nekonkretizuoja su kuria civilinio ieškinio dalimi – dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo nesutinka ir nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių savo prašymą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė nukentėjusiosios S. M. civilinio ieškinio klausimą. Teismas įsitikino, kad po vyro nužudymo, nukentėjusiajai S. M. liko ilgalaikių liekamųjų reiškinių, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, neteko vyro, sūnus neteko tėvo. Neturtinę žalą S. M. įvertino 300 000 Lt, turtinę žalą – 10 680,94 Lt. Turtinės žalos buvimas ir dydis pagrįstas pateiktais kvitais, restorano „Sandra“ sąskaita, laidojimo paslaugų ir reikmenų užsakymo lapu, pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 918, pirkimo pardavimo kvitu. Teismas iš 10 680,94 Lt sumos minusavo 520 Lt, kaip gautą kompensaciją, ir 1040 Lt – kaip gautą laidojimo pašalpą bei 180 Lt išlaidų už alkoholinius gėrimus. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką analogiškose bylose ir pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusioji S. M. patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 150 000 Lt (43 443 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog Teisingumo ministerijos sprendimu nukentėjusiajai S. M. buvo išmokėta 7 800 Lt (2 259 Eur) neturtinei žalai atlyginti, tokiu dydžiu sumažino priteistiną neturtinei žalai atlyginti sumą ir pagrįstai iš kaltinamųjų J. B. ir T. T. solidariai priteisė 41 184 Eur sumą bendrais nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Sutiktina ir su teismo išvada, kad nors kaltinamieji didesnių pajamų ir vertingesnio turto neturi, tačiau yra jauni, darbingi, todėl turės galimybę žalą atlyginti ateityje.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors tenkinti nuteistųjų J. B. ir T. T. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, tačiau nustačius baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos netinkamą taikymą kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas, nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. (J. B.) ir T. T. (T. T.) nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (R. K. epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (P. L. epizodas), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį ( D. U. epizodas) ir BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. epizodas) pakeisti pašalinant nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas.

              Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                        Elena Vainienė

Teisėjai                                                                                    Regina Gaudutienė

                                                                                    Linas Žukauskas