Administracinė byla Nr. eI3-1208-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

atstovės atstovei Eglei Korkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja VšĮ Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2020-06-19 vertinimo išvadą       Nr. 4S-552 (toliau – Vertinimo išvada); 2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad 2020-04-08 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė pirkimo „Projektavimo ir statybos darbų pirkimas TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygas. Tarnyba atliko Direkcijos vykdomo viešojo Pirkimo vertinimą ir nustačiusi, kad Direkcija pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies reikalavimus, Vertinimo išvadoje įpareigojo nutraukti Pirkimą.

Įstatymo pažeidimai konstatuoti dėl to, kad Direkcija: 1) neskaidydama Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydama prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas;     2) Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją.

Pareiškėja paaiškina, kad Pirkimo objektą sudaro modeliavimas, projektavimas ir statybos darbai, kurie yra finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“                  06.2.1-TID-V-510 priemonę „Laivybos sąlygų vandens transporte užtikrinimas“ (toliau – Priemonė) ir jie reikalingi TEN-T tinklo keliui E41 modernizuoti.

Pareiškėja teigia, kad minėti darbai neišskaidyti pagrįstai, kadangi teisės aktuose nenustatyta pareiga pirkimo objektą išskaidyti į dalis. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 28 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, matyti, kad įstatymų leidėjas tikslingai Įstatyme ir VPĮ nustatė skirtingą reglamentavimą, įvertinus perkančiųjų subjektų ūkinės veiklos specifiką bei apimtis, dėl ko Direkcija, atlikdama Pirkimą ne pagal VPĮ, o pagal Įstatymo nuostatas turi teisę pati spręsti dėl Pirkimo objekto skaidymo į dalis, tačiau to daryti neprivalo, kaip neprivalo ir pagrįsti savo sprendimo dėl Pirkimo objektų neišskaidymo. Tokį Įstatymo aiškinimą pripažįsta ir pati Tarnyba, kuri Vertinimo išvados 3 lape nurodė, kad perkantieji subjektai Įstatymo nėra įpareigojami skaidyti pirkimus, savo 2019-12-09 laiške nurodė, jog šis reikalavimas nėra taikomas perkantiesiems subjektams, taip pat 2020-04-24 laiške nurodė, kad nors pagal Įstatymą nėra pareigos tokiu atveju skaidyti pirkimo į dalis, tačiau, Tarnybos nuomone, toks Pirkimo objekto skaidymas leistų padidinti tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgiant į šiuos vertinimus, Viešųjų pirkimų komisija 2020-04-01 patvirtino Pirkimo sąlygas, nutardama, kad nėra galimybės išskaidyti Pirkimo objektą į dalis.

Tarnyba 2020-06-01 raštu Nr. 4S-495 pareikalavo Direkcijos nurodyti priežastis, dėl kurių Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis. Direkcija 2020-06-09 raštu Nr. 2S-195 (toliau – Raštas) nurodė Tarnybai Pirkimo objekto neskaidymo priežastis ir argumentus, kad perkant projektavimo ir statybos darbus atskirai ir atskiriems tiekėjams bei rangovams esant atsakingiems tik už savo techninius ar kitokio pobūdžio sprendinius, būtų neįmanoma aptarti jų tarpusavio sąveikos ir atsakomybių ir taip užtikrinti Direkcijos tikslą – gauti kokybišką rezultatą bei pasiekti sinerginį vientiso projekto efektą. Būtinumą neišskaidyti Pirkimo objekto grindė ir prie skundo pridėta technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 išvada (toliau – Išvada), kuri pagrindžia, jog išskaidžius Pirkimo objektą, pirkimo sutarčių vykdymas taptų itin brangus ir sudėtingas techniniu požiūriu. Dėl šių priežasčių Pirkimo sąlygomis nebuvo siekiama dirbtinai riboti tiekėjų varžymosi. Todėl nepagrįsta Tarnybos Vertinimo išvada, jog Pirkimo sąlygomis dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami pirkimų principai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ)               8 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba išvadą, jog rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus ir pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, padarė remdamasi vienintele faktine aplinkybe, jog prie Pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas. Tai savaime nereiškia, jog tik vienas tiekėjas atitiko Pirkime nurodytus reikalavimus ir turėjo galimybę pateikti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, kadangi pasiūlymo nepateikimą galėjo nulemti eilė kitų subjektyvių, nuo tiekėjo valios priklausančių priežasčių.

Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT)                  2015-02-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 pateiktą išaiškinimą, spręstina, kad net ir laikant, jog Pirkimo objekto neišskaidymas į dalis galėjo nulemti mažesnį tiekėjų skaičių, tai savaime nereiškia, jog toks Pirkimas yra neteisėtas, kadangi Raštu nurodė Tarnybai priežastis, lėmusias būtinybę neskaidyti Pirkimo objekto į dalis.

Tarnyba, prieidama prie išvados, kad modeliavimo rezultatams pasiekti visiškai nebūtina įrengti pačių bunų, norint įvertinti jų poveikį, neįvertino pagrindinio aspekto (modeliavimo darbų specifikos), lemiančio būtinybę pastačius bunas, įvertinti jų daromą efektą ir poreikį keisti vagoje (jos ruože, ilgesniame ar trumpesniame) vykstančius hidrodinaminius procesus, statant papildomas bunas tarp jau pastatytų ar keisti jų parametrus (daromi pokyčiai ruožo viduje), taip pat modeliavimo būdu analizuoti jau sutvarkyto ruožo poveikį kitiems ruožams (iš esmės – žemiau esantiems). Nemuno upės vaga nuolat plukdomi nešmenys (iš aukščiau, iš upės dugno, krantų), kurie nusėda upės dugne ar pakrantėse, performuodami kranto liniją, upės vagą (kuri dažnai bus laivakelio vidurys) ir jos dugną, ant kurio ir yra statoma buna (sujungta su krantu). Upės vagos performavimas vyksta ir vyks projekto vykdymo metu dėl esamų bunų nuolatinių pokyčių (jų nuardymo, išplovimų ties bunomis ir t. t.). Modeliavimas turi praktiniu aspektu tarnauti statybai ir būti vienu iš esminių veiksnių siekiant užtikrinti projekto rezultatą (reikiamas bunų kiekis ir jų parametrai), kurio veiksmingumas tikrinamas modeliavimo būdu. Taigi ši Tarnybos išvada ne tik nepagrįsta objektyviais duomenimis, bet ir prieštarauja Pirkimu siekiamų įsigyti modeliavimo darbų specifikai ir tikslui.

Pareiškėja teigia, kad Tarnyba taip pat priėjo prie nepagrįstos išvados, jog tarp trijų Pirkimo objektą sudarančių sudedamųjų dalių nėra tokio nenutraukiamo ryšio, dėl kurio nebūtų galima Pirkimą skaidyti į dalis. Statybos darbų sudėtingumą pagrindžia jau vien planuojama Pirkimo kaina (28 145 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)). Vykdant projektą aktualus yra nuoseklumas tarp visų trijų sudedamųjų dalių – modeliavimo, projektavimo ir statybos.

Pareiškėja paaiškina, kad modeliavimas yra projektavimo įrankis, užtikrinantis, kad projektuotojas suprojektuos bunas taip, kad jos reikiamai reguliuos upėje vykstančius ir vyksiančius hidrodinaminius procesus, tai yra užtikrins upės vagoje reikiamus laivakelio matmenis, bus išvengta krantų erozijos, upės dugno ardymo, tų pačių bunų (esamų ar pastatytų naujų) griovimo. Pirminis modeliavimas parodys projektuotojui projektavimo kryptis, toliau sekantis modeliavimo etapas nurodys bunos galimą padėtį, jos aukštį, posūkį pagal kranto liniją, pagal tai projektuotojas projektuos bunos konstrukciją, patikrins skaičiavimais jos stabilumą, parinks reikiamą bunos medžiagą (jos frakciją, sluoksnius, tvirtinimą), projektuos kaip buna (jos šaknis) bus įkomponuota į krantą, kaip suformuota bunos galva. Pagrindiniai fiziniai bunos vaizdo parametrai perkeliami ir patikrinami modelyje, kas svarbiausia ne pavienės bunos, o viso projektuojamo ruožo. Vėliau, darant papildomas intervencijas į vagos formavimą bunomis, kurios nebuvo projektuotos dėl to, kad siekiama ekonomiškumo ir taupymo, naujų papildomų bunų situacija vėlgi tikrinama modelyje ir atliekamas projektavimas. Šio projekto tikslas būtų artėti prie geriausios situacijos palaipsniui, pirmiausiai atliekant darbus ruožų atkarpų blogiausiose vietose, kur laivyba (turime galvoje krovininę laivybą) praktiškai dabar negalima sausmečio metu, ir projekto finansavimo ribose pasiekti kuo geresnių rezultatų visame ruože, rekonstruojant ar statant naujas bunas ir sąlyginai neblogose upės atkarpose, tačiau kur modeliavimas parodys tokį poreikį. Taigi, akivaizdu, jog Nemuno upės atveju, šios trys Pirkimo dalys yra neatsiejamos. Atsižvelgiant į Nemuno upės hidrodinamiką ir upėje vykstančius nuolatinius procesus, praktiškai yra neįmanoma, jog kartą sumodeliavus ir suprojektavus bunas, situacija nesikeis. Ji keisis, todėl labai svarbu, kad projekto veiklos būtų vykdomos kaip galima artimesniais terminais, kad nuo modeliavimo – projektavimo iki užbaigtos statybos būtų kuo mažesnis laiko tarpas. Nemuno upė per daug svarbi, kad nebūtų išlaikoma statybos eigos vientisumo ir neatsiejamumo nuo modeliavimo ir projektavimo, kas pagrindžia būtinumą visus tris objektus įsigyti vienu pirkimu.

Nurodo, kad Direkcija patenka į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOĮ) 1 priede pateikiamą Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kaip įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, ir yra laikoma strateginę reikšmę valstybės interesams turinčia ir svarbią visuomenei (viešajam interesui) veiklą vykdančia įmone (NSUSOĮ 2 str. 8 d. 1 p.), todėl nesutikimą su Vertinimo išvada grindžia ir viešuoju interesu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengta 2016 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių priežiūros ir tinkamų sąlygų laivybai sudarymo vertinimo ataskaita, susisiekimo ministro 2020-02-11 įsakymu Nr. 3-72 patvirtintu susisiekimo ministro valdymo sričių 2020–2022 metų strateginiu veiklos planu (toliau – Strateginis veiklos planas), TEN-T vidaus vandenų kelias E41 yra vienas svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių, o vienas svarbiausių darbų yra šio kelio modernizavimas. Pagal Strateginio veiklos plano IV skyriaus 4 lentelę, TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas iš esmės bus vykdomas tik Europos Sąjungos lėšomis, kadangi šalis pati finansuoti tokio projekto neturi galimybių. Finansavimas vykdomas pagal Priemonę, kuri yra pasibaigusi, dėl ko, neįvykdžius finansavimo sąlygų dėl nutraukto Pirkimo ir praradus visą ar dalį Europos Sąjungos finansavimo, Direkcija nebeturės galimybės gauti finansavimo šiems darbams atlikti antrą kartą, dėl ko Lietuva praras galimybę modernizuoti vieną svarbiausių tarptautinės reikšmės TEN-T tinklo kelią E41, t. y. bus pažeistas viešasis interesas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Tarnybos kompetencija apsiriboja viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimu, tačiau neapima statinių klasifikavimo, jų sudėtingumo vertinimo, kas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija, todėl nesutinka, kad Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, Direkcija dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, dėl ko buvo pažeista Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. Tarnyba, neturėdama tam kompetencijos, nepagrįstai padarė išvadą, jog į kvalifikacijos apimtį nepatenka hidrotechniniai statiniai, kaip pvz. jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, kurie yra „technologiškai sudėtingi“ ir šios išvados nepagrindė objektyviais duomenimis.

Pareiškėja teigia, kad vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus „ypatingieji statiniai“ antrajame skirsnyje pateikto ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašo 14–16 punktais ir VI skyriaus „nesudėtingieji statiniai“ antrajame skirsnyje pateikto nesudėtingųjų statinių sąrašo 3 lentelės 4.1 ir 4.2 punktais, hidrotechnikos statiniai laikomi inžineriniais statiniais, kurie neatitinka ypatingųjų statinių parametrų, ir pagal nesudėtingųjų statinių sąraše nurodytus parametrus laikomi nesudėtingais statiniais. Ginčo statiniai gali būti priskiriami tiek ypatingiesiems, tiek nesudėtingiesiems statiniams. Jei tiekėjas, turi kvalifikaciją, įgytą statant tokius hidrotechnikos statinius, kaip jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, savaime nereiškia, jog toks tiekėjas turės labai aukštą kvalifikaciją. Statant Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nurodytus konkrečius hidrotechnikos statinius, tiekėjas kvalifikaciją gali būti įgijęs tiek statant juos kaip nesudėtinguosius, tiek kaip ypatinguosius statinius (priklausomai nuo jų techninių parametrų), todėl nelogiška ir nepagrįsta Tarnybos išvada, jog apibrėžus konkrečius hidrotechnikos statinius, kuriems kvalifikacija turi būti įgyta, gali susidaryti situacija, jog labai aukštą kompetenciją turintis tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 47 straipsnio 1 dalies, 50, 51 straipsnių, Tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 21 punkto nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad, vykdydamas Pirkimą ir nustatydamas pirkimo objektui įgyvendinti reikalingus kvalifikacijos reikalavimus, pareiškėjas turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Siekiant įsigyti Pirkimo objektą, susijusį su bunų rekonstrukcija ar nauja statyba, aktualu, kad tiekėjas turėtų kvalifikaciją statant hidrotechnikos statinius, o konkrečiai – krantosaugos bei upių vagotvarkos statinius, todėl Pirkimo sąlygose nurodęs, jog tiekėjas turi būti įgijęs kvalifikaciją statant konkrečius hidrotechnikos statinius, bei įvardinęs tuos statinius, kurie savo paskirtimi iš esmės atitinka ketinamas rekonstruoti ar statyti naujas bunas.

Pareiškėja paaiškina, kad reikalavimai vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniams nustatyti STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ XVIII skyriaus „Vidaus vandenų laivybos HTS“, o jūros naftos ir dujų gavybos statiniams keliami reikalavimai išskiriami visiškai atskirame skyriuje – XIX skyrius „Jūrų HTS“. Vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniams (o konkrečiai upės vagotvarkos ir krantosaugos statiniams, ir bunoms) keliami visiškai kitokie reikalavimai, nei jūrų hidrotechnikos statiniams. Siekiant įsigyti su vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniais – bunomis – susijusius darbus, buvo numatytas būtent su tokiais statiniais susijęs kvalifikacinis reikalavimas. Nesutinka su Tarnybos išvada, kad turintis kvalifikaciją, įgytą statant jūros naftos ir dujų gavybos statinius, tiekėjas bus aukštos kompetencijos, kadangi turėdamas tokią kompetenciją, tiekėjas neturi kvalifikacijos, įgytos statant vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statinius (upės vagotvarkos ir krantosaugos statinius), kas reiškia, jog tiekėjas neturi konkretiems Pirkimo objekto darbams, susijusiems su bunų rekonstrukcija ar nauja statyba, reikalingos kvalifikacijos.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Vertinimo išvada neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 

Atsakovė nurodo, kad vadovaudamasi Įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pareiškėjos atviro konkurso būdu vykdyto Pirkimo vertinimą ir Vertinimo išvadoje konstatavo, kad: 1) neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, pareiškėjas neužtikrino konkurencijos, tuo sudarė prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas ir dėl to pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą; 2) Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, todėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio           3 dalies nuostatas.

Atsakovė teigia, kad vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 40 straipsnio nuostatomis, aplinkybė, jog įstatymų leidėjas perkantiesiems subjektams nustatė ne pareigą, o galimybę sudėtinį pirkimo objektą skaidyti į atskiras dalis negali būti aiškinama taip, jog perkantieji subjektai turi diskrecijos teisę nuspręsti neskaidyti sudėtinio pirkimo objekto tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad, išskaidžius pirkimo objektą, būtų sudarytos sąlygos dalyvauti pirkime didesniam tiekėjų ratui, kas lemtų didesnę konkurenciją, būtų užtikrinti viešųjų pirkimų principai ir pasiektas viešųjų pirkimų tikslas.

Direktyvos 2014/25/ES, kurią įgyvendinus buvo priimtas Įstatymas, preambulėje nurodyta, kad viešieji pirkimai turėtų būti pritaikyti mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau -  MVĮ) poreikiams, o perkantieji subjektai turėtų būti skatinami naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu Komisijos tarnybų 2008-06-25 darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“. Iš rekomendacijų, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemą suteikti MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, matyti, jog turėtų būti aiškiai nustatyta, kad sutartys gali būti skaidomos į pirkimo dalis. Toks tikslas nurodytas ir Įstatymo aiškinamajame rašte.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektą sudaro tarpusavyje savo esme ir sudėtingumu nelygiaverčiai elementai (modeliavimas, projektavimas, statybos / rekonstrukcijos darbai), todėl tik labai plataus profilio veikla užsiimančiam tiekėjui yra galimybė dalyvauti Pirkime, o kaip parodė Pirkimo ir šio pirkimo objekto ankstesnių pirkimų eiga, rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus ir pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Tiekėjams, kurie yra pajėgūs vykdyti Pirkimo objekto statybos / rekonstravimo darbus, tačiau jų veikla neapima atskiros specifinės modeliavimo srities, kuri yra susijusi su mokslo sritimi ir neturi tiesioginės sąsajos su statybos darbais yra nepagrįstai užkertamas kelias dalyvauti Pirkime.

Atsakovė pažymi, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog Pirkimas buvo vykdomas keletą kartų, o besikartojanti situacija, kai pasiūlymą dalyvauti Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, nors matyti, jog tiekėjų susidomėjimas pirkimu buvo didelis (prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų) leidžia daryti išvadą, jog Pirkimo sąlygos neužtikrino efektyvios, realios tiekėjų konkurencijos, kaip reikalauja Įstatymas, kas būtent lėmė tai, jog pagal Pirkimo sąlygas pasiūlymą galėjo pateikti tik vienas tiekėjas.

Atsakovė nurodo, kad įvertinusi pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių Pirkimo objektas nebuvo išskaidytas į atskiras dalis, tačiau konstatuodama aptariamą pažeidimą, Taryba rėmėsi nepriklausomo eksperto 2020-05-28 išvada, kurioje paneigtos pareiškėjos nurodytos Pirkimo neskaidymo priežastys ir padaryta išvada, jog tarp trijų konkretaus projekto kritinį kelią sudarančių sudedamųjų nėra tokio nenutraukiamo ryšio, dėl kurio negalima būtų pirkimą atskirti į keletą dalių / pirkimų.

Tik pareiškėja yra atsakinga už tai, kad būtų tinkamai parengti konkretaus pirkimo dokumentai, kad vykdant pirkimo procedūras, pirkimo sutartį būtų užtikrintas efektyvus ir veiksmingas perkamo objekto įsigijimas, kas būtent ir leidžia sumažinti netinkamai vykdomos sutarties riziką, todėl nesutinka su pareiškėjos argumentais, susijusiais su viešuoju interesu. Visą projektą vykdant vienam tiekėjui nėra garantuojama, kad tokiu būdu bus išvengta minėtos rizikos.

Neginčijama aplinkybė, kad Pirkimo sąlygose nurodydama, jog tiekėjas turi būti įgijęs kvalifikaciją statant konkrečius nurodytus hidrotechnikos statinius, pareiškėja nurodė tuos statinius, kurie savo paskirtimi iš esmės atitinka ketinamas rekonstruoti ar statyti naujas bunas, siekdama, kad tiekėjas turėtų patirties statant tuos statinius, kurie savo paskirtimi sutampa su ketinamais statyti ar rekonstruoti statiniais – bunomis, tačiau pareiškėja nepateikė argumentų ar duomenų, kurie pagrįstų, jog tiekėjas, kuris yra įgijęs patirties statant ir kitus tos pačios srities, t. y. hidrotechnikos, statinius (pvz., jūros naftos ir dujų gavybos statinius) nebūtų pajėgus atlikti ir bunų statybos / rekonstrukcijos darbus.

Atsakovė 2021-10-26 pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė tuos pačius, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą argumentus. Akcentavo, jog palaiko visus argumentus ir motyvus, kuriais yra grindžiama Vertinimo išvada, taip pat savo poziciją, išsamiai išdėstytą Tarnybos teiktuose procesiniuose dokumentuose.  

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais argumentais. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Vertinimo išvados, kuria pareiškėja įpareigota nutraukti Pirkimą („Projektavimo ir statybos darbų pirkimas TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad

Tarnyba atliko pareiškėjos vykdomo Pirkimo procedūrų vertinimą po vokų plėšimo procedūros, kai sutartis nesudaryta. Vertinimo išvadoje Tarnyba nustatė, kad Perkantysis subjektas, neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydamas prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui, ir dėl to pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą; Pirkimo sąlygų 3.4.1 p. ir 3.4.2 p. nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, todėl Perkantysis subjektas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus Įstatymo pažeidimus, įvertinusi tai, kad Pirkimo sąlygų pakeitimas galimai lemtų kitų tiekėjų dalyvavimą Pirkime ir nesant galimybės nustatytų pažeidimų ištaisyti nekeičiant esminių Pirkimo sąlygų, įpareigojo Perkantįjį subjektą (Direkciją) nutraukti Pirkimą. Tuo atveju, jeigu Perkantysis subjektas vykdys naują pirkimą dėl to paties Pirkimo objekto, Perkantysis subjektas turėtų pasirinkti optimalų modelį, atlikti pirkimo dokumentų korekcijas atsižvelgiant į šioje vertinimo išvadoje nustatytus pažeidimus ir pateiktas pastabas, argumentus bei atlikti šiuos rekomenduojamus Pirkimo dokumentų pakeitimus: skaidyti Pirkimo objektą į dalis:            I dalis. Kompiuterinio modeliavimo paslaugos; II dalis. Projektavimo paslaugos; III dalis. Statybos darbai. Tarnyba taip pat rekomendavo apsvarstyti galimybę skaidyti statybos darbus į smulkesnes dalis pagal techninėje specifikacijoje numatytus I – III etapus, pavyzdžiui, kiekvieną iš jų siejant su tam tikru baigtiniu rezultatu; nustatyti kiekvienai Pirkimo daliai proporcingus kvalifikacijos reikalavimus; nustatyti (esant poreikiui) tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie suteiktų realią naudą Perkančiajam subjektui bei būtų proporcingi ir suderinti su kitomis Pirkimo dokumentų nuostatomis.

Pareiškėja nesutinka su Vertinimo išvada, teigia, kad jos vykdoma veikla yra ypatingai svarbi – ji patenka į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priede pateikiamą Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kaip įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, ir yra laikoma strateginę reikšmę valstybės interesams turinčia ir svarbią visuomenei (viešajam interesui) veiklą vykdančia įmone. Pirkimo objektas – TEN-T tinklo vidaus vandenų kelio E-41 modernizavimas – yra numatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane ir yra vienas svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias, o vienas svarbiausių darbų yra šio kelio modernizavimas. Pirkimo objektas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, pagal 2014–2020 metų programą, kuri yra pasibaigusi, todėl neįvykdžius finansavimo sąlygų dėl nutraukto pirkimo ir praradus visą ar dalį Europos Sąjungos finansavimo, pareiškėjas nebeturės galimybės gauti finansavimo antrą kartą. Siekiant viešojo intereso apsaugos, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti taikomas ne pirkimo nutraukimui, o Europos Sąjungos piniginių lėšų įsisavinimui ir, atitinkamai, vieno iš svarbiausių valstybei projektų – TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimui.

Dėl nustatytų pažeidimų nurodo, kad šiuo atveju Įstatymas nenustato pareigos skaidyti pirkimą į dalis, be to rangos darbai ir projektavimas tarpusavyje labai glaudžiai susiję.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas. Nors tai specialusis, lyginant su VPĮ, teisės aktas, abu įstatymai iš esmės panašiai reglamentuoja perkančiosios organizacijos teisę parengti pirkimo dokumentus (Įstatymo 24 str., VPĮ 24 str.), nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus, šių reikalavimų nustatymo tikslus, principus (Įstatymo 32 str., VPĮ 32 str.), techninės specifikacijos nustatymo aspektus (Įstatymo 38 str., VPĮ 25 str.).

Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintos normos – pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos. Perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekdama šio tikslo, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 25 straipsnio 1 dalimi, pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje nurodo perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes ir pasirenka tokius juos apibūdinančius kriterijus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini, kad jos objektyvūs poreikiai būtų patenkinti. Taigi perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių savybes, tačiau, nustatydama jas apibūdinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Konkurenciją riboja itin aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštus reikalavimus pateisina viešojo intereso apsauga (žr. pagal analogiją dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-04-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008; 2010-05-04 nutartį civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Pažymėtina, kad tiekėjų konkurencijos užtikrinimas, įgyvendinant VPĮ      3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimus, taip pat yra viešas interesas, todėl, esant viešąjį interesą sudarančių aplinkybių kolizijai, pripažįstant, kad vienos iš jų konkrečiu atveju yra svarbesnės, tokią išvadą būtina aiškiai pagrįsti. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, draudimas riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebūtų galima, taigi bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011).

Teisės teorijoje yra laikomasi pozicijos, kad proporcingumo principas paprastai susideda iš tokių elementų: tinkamumas (ar pasirinkta priemonė yra tinkama nustatytam tikslui pasiekti), būtinumas (ar pasirinkta priemonė yra būtina, t. y. ar pasirinkto tikslo negalima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis) ir proporcingumas stricto sensu (ar pasirinktos priemonės nauda nėra mažesnė nei saugomo intereso apribojimo keliama žala; žr. pvz., COHEN-ELIYA M., PORAT I. American balancing and German proportionality: The historical origins. International Journal of Constitutional Law. 2010, 8(2), p. 267. DE VRIES S. A. Balancing Fundamental Rights with Economic Freedoms According to the European Court of Justice. Utrecht Law Review, 2013, 9(1), p. 172. HARBO T.-I. The Function of the Proportionality Principle in EU Law. European Law Journal, 2010, 16(2), p. 165).

Kaip minėta, pareiškėja teigia, kad Įstatymas neįpareigoja jos skaidyti pirkimo objektą į dalis, be to nusprendė pirkimo į dalis neskaidyti dėl sudėtingų projektavimo bei darbų kompleksinių sprendinių įgyvendinimo. Savo poziciją pareiškėja taip pat grindžia ir technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 išvada.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad Įstatyme nėra įtvirtinta pareiga skaidyti pirkimą – pagal Įstatymo 40 straipsnio nuostatas, pirkimo skaidymas / neskaidymas į dalis paliktas perkančiojo subjekto diskrecijai. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjos diskreciją riboja Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatos, kuriose reikalaujama racionaliai naudoti skirtas lėšas ir draudžiama dirbtinai sumažinti konkurenciją.

Byloje pateikta medžiaga nustatyta, kad Pirkimas yra vykdomas jau trečią kartą, tiekėjų susidomėjimas juo yra didelis. Visų vykdytų pirkimų atvejais CVP IS prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, bent keletas iš jų teikė pastabas ir paklausimus, pretenzijas, tačiau pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas, kaip ir 2-ojo pirkimo atveju.

Nustatyta, kad Pirkimo objektą sudaro trys pagrindinės sudedamosios dalys: modeliavimas, projektavimas ir statyba. Modeliavimas, kaip nurodo ir pati pareiškėja yra pakankamai neįprastas Lietuvos rinkai. Teismas atkreipia dėmesį, kad modeliavimas apibrėžiamas kaip esminė ir neatsiejama mokslinės veiklos dalis. Profesionalus modeliuotojas pasitelkia specialius gebėjimus ir metodus tam, kad galėtų gauti įžvalgius, patikimus ir naudingus rezultatus. Vienas pagrindinių mokslinio modeliavimo tikslų yra pritaikyti kiekybinius samprotavimus aplinkos stebėjimui, tikintis pamatyti tuos aspektus, kurių kiti galėjo ir nepastebėti. Dabar modeliuotojai naudoja įvairaus tipo specialią techniką, kuri įgalina atrasti tam tikrus realybės aspektus, kurie yra akivaizdūs ne kiekvienam.  Konstatuotina, kad šią specifinę veiklą vykdo tam tikri subjektai, susiję su mokslu, o ne su inžinerija ir tuo labiau su statyba, t. y. institutai, universitetai, laboratorijos.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjos argumentai, susiję su glaudžiais modeliavimo ir statybos darbų rezultatų ryšiais, neturi pagrindo, nes net modeliuojant etapais, projektuotinų/įrengtinų bunų poveikis gali būti įvertintas pačių bunų neįrengus, t. y. teoriškai. Modeliavimo rezultatams pasiekti nebūtina įrengti pačių bunų, norint įvertinti jų poveikį. Toks poveikis nustatomas modeliuojant, o ne atvirkščiai.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė įvertinusi tai, kad modeliavimas yra svarbi veikla, kurios rezultatas yra pagrindas konkrečių priemonių projektavimui, t. y. sekančiai veiklai, pagrįstai konstatavo, kad modeliavimo paslaugos turėtų būti įsigyjamos, skaidant Pirkimą į dalis arba atskiru pirkimu. 

Pareiškėja teigia, kad projekto negalėjo skaidyti dėl tamprių projektavimo ir statybos darbų ryšių, planuojant darbų vykdymo grafiką ir logistiką. Tačiau paaiškinimuose Tarnybai nurodė, kad dėl projekto specifikos, medžiagos, kurios bus reikalingos darbų vykdymui yra aiškios – pagrindinė medžiaga skaldytas akmuo ir gargždas, smėlis, žvyras. Pareiškėjos paaiškinimai leidžia teigti, kad iš Pirkimo dokumentų pakankamai aiškiai galima susiorientuoti ne tik medžiagų rūšyse, bet ir kiekiuose, todėl pareiškėjos paaiškinimo teiginiai patvirtina pakankamą aiškumą darbų vykdymo grafiko planavimo, medžiagų įsigijimo galimybių analizavimo ir jų transportavimo į statybos objektą klausimais net nesant projekto. Darytina išvada, kad statybos darbai yra pakankamai aiškūs ir sąlyginai nesudėtingi, t. y. jų atlikimas pagal tinkamai parengtą projektą neturėtų būti problemiškas ir komplikuotas.

Tarnyba teismui pateiktuose paaiškinimuose akcentavo, jog tarp trijų ginčo Pirkimo objektą sudarančių sudedamųjų dalių nėra tokio nenutraukiamo ryšio, dėl kurio nebūtų galima Pirkimo skaidyti į keletą dalių/pirkimų, kadangi: Modeliavimas yra specifinė veikla, kurią vykdo specifiniai subjektai, susiję su mokslu, o ne su inžinerija ir, juo labiau, su statyba, t. y. institutai, universitetai, laboratorijos. Modeliavimo esmė yra ta, jog projektuotinų/įrengtinų bunų poveikis gali būti įvertintas pačių bunų neįrengus, t. y. teoriškai, todėl modeliavimo rezultatams pasiekti visiškai nebūtina įrengti pačių bunų, jų poveikis nustatomas modeliuojant, o ne atvirkščiai; Buna, kaip statinys, yra elementarus pylimas, konstruojamas iš tam tikrų medžiagų (akmenų, grunto, žabų, gali būti naudojamas betonas bei gelžbetonis), statybos procesų požiūriu nesudėtingų operacijų ir įprastų mechanizmų pagalba. Bunų statybos darbai yra pakankamai aiškūs ir sąlyginai nesudėtingi, t. y. jų atlikimas pagal tinkamai parengtą projektą neturėtų būti problemiškas ir komplikuotas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp trijų Pirkimo objektą sudarančių sudedamųjų dalių (modeliavimas, projektavimas ir statyba) nėra tokio nenutraukiamo ryšio, dėl kurio nebūtų galima Pirkimo skaidyti į keletą dalių/pirkimų.

Teismas konstatuoja, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, neskaidydama Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydama prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui, ir dėl to pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Iš Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktų matyti, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai atitinkamai tiekėjui kaip juridiniam asmeniui ir pasitelkiamam statinio projekto vadovui. Nurodyta, kad turima kvalifikacija būtų įgyta statant konkrečius hidrotechninius statinius: užtvankos ir/ar dambos, ir/ar krantinės ir/ar prieplaukos, ir/ar molai, ir/ar upių vagotvarkos statiniai, ir/ar krantosaugos statiniai, ir/ar bangolaužiai, ir/ar bunos; ir/ar vandens uostų statiniai, t. y. vandens uostų krantinės, ir/ar molai, ir/ar atitveriamos dambos.

Techninės specifikacijos 1.4 punkte „Statybos darbų apimtis“ a papunktyje nurodyta, kad siekiama rekonstruoti ir/ar pastatyti naujas bunas. Techninės specifikacijos 1.8 punkte nurodyta statinių kategorija – neypatingi ir/arba nesudėtingi statiniai. Kategorija tikslinama kiekvienai rekonstruotai ir/ar pastatytai naujai bunai, rengiant statinio projektą.

STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 10 punkte apibrėžia, kad hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Užtvankos, dambos, hidroelektrinės, derivacinės elektrinės, hidroakumuliacinės elektrinės, siurblinės, vandens ėmyklos, krantinės, dokai, prieplaukos, molai, vandens pralaidos, vandenvietės ir vandenruošos statiniai statiniai, nusodintuvai, kanalai ir jų statiniai, upių vagotvarkos statiniai, krantosaugos statiniai, žuvininkystės statiniai, laivininkystės statiniai, bangolaužiai, jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, akvedukai, diukeriai, bunos, polderiai, žuvų pralaidos, melioracijos statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kiti hidrotechnikos statinių požymius atitinkantys inžineriniai statiniai.

Įvertinus STR 1.01.03:2017 nurodomus statinius, kurie yra laikomi hidrotechniniais statiniais ir pareiškėjos Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (būtų įgyta statant konkrečius hidrotechninius statinius) matyti, kad į nustatytą vertinamos kvalifikacijos apimtį nepatenka tokie technologiškai sudėtingi hidrotechniniai statiniai, kaip, pvz., jūros naftos ir dujų gavybos statiniai ir pan.

Kvalifikacijos reikalavimais yra siekiama nustatyti, ar tiekėjas bus pajėgus vykdyti sutartį pagal techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai net ir turintis labai aukštą kompetenciją tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus vien dėl to, kad jis neturi patirties statydamas mažiau sudėtingus pareiškėjos reikalaujamus statinius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, todėl pareiškėja pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kaip minėta, pareiškėja savo poziciją, kad Pirkimo objekto skaidymas negalimas dėl techninių priežasčių, grindžia technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 išvada, kurioje nurodoma, kad Pirkimo objekto išskaidymas į dalis lemtų nenuspėjamą klaidų kiekį ir kad nebūtų pasiektas tikslas pirkimu įsigyti darbus, kurie reikalingi pasiekti tinkamą galutinį rezultatą modernizuojant E41 vandens kelią.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas technikos mokslų daktaras A. D. parodė, kad Projekte planuojamų statybų objektas yra nestabilus laike, kadangi susijęs su vandeniu, jo tėkme, krantų erozija. Kadangi Projekto įgyvendinimo metu vyks nuolatinis veiksmas, todėl suskaidžius projektą į atskiras dalis, nebus užtikrintas bendras Projekto darbų įvykdymas. Liudytojas tvirtino, kad dėl savo specifikos Projekto skaidymas netikslingas.

Teismo įsitikinimu technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 išvadoje išdėstyti hipotetiniai pasvarstymai, spėjimai, mokslininko pateikta nuomonė, kuri nėra patvirtinta konkrečiais faktais, paskaičiavimais, kurie leistų neabejoti mokslininko pateiktu apibendrinimu. Taip pat pažymėtina, kad A. D. yra technikos mokslų daktaras, tačiau jis nėra kompetentingas vertinti viešųjų pirkimų sąlygų ir daryti su Pirkimu susijusių išvadų, todėl negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjos Projekto atitiktį Įstatymo ir VPĮ kontekste. Teismo įsitikinimu, technikos mokslų daktaro A. D. išvada, nepaneigia Tarnybos padarytų išvadų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimų ir nėra pakankama jas paneigti.

Dėl teismo posėdyje liudytojo duotų parodymų, manytina, kad suskaidžius Projektą į atskiras dalis, darbų atlikimo sutartyse gali būti nustatytos sąlygos, kurios užtikrintų tinkamą Projekto įgyvendinimą.

Dėl Vertinimo išvados atitikimo VAĮ reikalavimams teismas pažymi, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio (aktualios redakcijos 10 straipsnio) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje              Nr. eA-1116-556/2018).

Teismas pažymi, kad Tarnyba Vertinimo išvadą priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs ginčijamo akto turinį, daro išvadą, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą aktą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl Vertinimo išvada atitinka jos priėmimo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad Tarnyba tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Vertinimo išvadą, kurios nėra teisinio pagrindo panaikinti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                           84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                        Rūta Miliuvienė

Jolanta