Administracinė byla Nr. I-434-342/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01087-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 6.6.1; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai A.Š., jos atstovui A.Š., atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,
atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovei J.M.,
2015 m. sausio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A.Š. patikslintą skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
pareiškėja A.Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir jo patikslinimu (b.l. 2-3; 52-54) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014-07-02 sprendimą Nr. (4.1.27.)-R2-1239 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“ ir įpareigoti teikti jos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti.
Pareiškėja nurodo, kad 2014-02-27 Valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė komisija) pateikė prašymą skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – ir antrojo laipsnio pensija) jai, kaip pagimdžiusiai, išauginusiai ir gerai išauklėjusiai penkis vaikus, kartu su prašymu pateikdama teisės aktuose nurodytus dokumentus. Teigia, jog atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą ir nusprendė neteikti jos, kaip daugiavaikės motinos, pagimdžiusios, išauginusios ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų, kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, remdamasi 2007-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 255 patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 27 straipsnio 4 dalimi. Akcentuoja, jog atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi 2014-06-26 Skuodo rajono savivaldybės administracijos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antro laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos posėdžio protokolu Nr. SP4-38, kuriuo nutarta neteikti jos kandidatūros Valstybinei komisijai minėtai pensijai skirti. Pabrėžia, jog savivaldybės organizuotame posėdyje ji nedalyvavo, nes nebuvo pakviesta, taip nesuteikta jai galimybė teikti paaiškinimus. Mano, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes nenurodytos jo priėmimo priežastys, nenurodyti faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija, jis nepagrįstas objektyviais duomenimis ir nenurodytas apskundimo terminas.
Mano, kad turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nes pagimdė, gerai išauklėjo penkis vaikus, ir jos elgesys atitinka visuomenėje pripažintas elgesio normas. Pabrėžia, jog tik susipažinusi su skundžiamu sprendimu sužinojo, jog jos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir vėliau išbraukta iš apskaitos. Akcentuoja, jog nėra ir nebuvo objektyvių duomenų įtraukti jos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, taip pat atsakovė nepagrįstai atsisakė teikti jos kandidatūrą minėtai pensijai gauti remdamasis faktais, jog pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu, ji jo nevartoja, nėra bausta už jo vartojimą. Pabrėžia, jog atsakovė neturi duomenų, jog ji šeimoje piktnaudžiavo alkoholiu. Teigia, jog nors šeima gyveno blogomis gyvenimo sąlygomis, t.y. namui reikalingas remontas, neturėjo abu su sutuoktiniu darbo ir pajamų, tačiau užaugino ir išauklėjo penkis savo vaikus, kurie savarankiškai dirba, yra išsilavinę, dauguma yra sukūrę šeimas. Mano, jog ji atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, todėl prašo naikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovę Valstybinei komisijai teikti jos kandidatūrą minėtai pensijai gauti.
Pareiškėja ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjos atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė teigia, jog pareiškėja atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas antrojo laipsnio pensijai gauti. Pareiškėjos atstovas A.Š. pažymėjo, jog šeima galėjo būti įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl to, kad jis vartojo alkoholį, tačiau žmona A.Š. alkoholiu nepiktnaudžiauja, todėl mano, jog atsakovė turi teikti jos kandidatūrą Valstybinei komisijai antrojo laipsnio pensijos paskyrimui.
Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 62-65) prašo atmesti pareiškėjos patikslintą skundą. Nurodo, jog pareiškėja 2014-02-27 pateikė prašymą skirti antro laipsnio valstybinę pensiją. 2014-06-26 Savivaldybės sudaryta Motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antrojo laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisija (toliau – ir Savivaldybės komisija) nusprendė, jog pareiškėjos kandidatūra minėtai pensijai skirti nebus teikiama. Pabrėžia, jog toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir vadovaujantis Nuostatų 27.4 punktu. Pabrėžia, kad Aleksandrijos seniūnas nuo 2003 m. kovo mėn. kartu su socialinio darbo organizatore intensyviai lankėsi A. ir A.Š. šeimoje dėl vaikų nepriežiūros, tėvų girtavimo, šeimos laikomų gyvulių nepriežiūros. Nurodo, jog pareiškėjos šeima nuo 2007-01-16 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Per 2007 metus Aleksandrijos seniūnija surašė 14 šeimos aplankymo aktų, kuriuose konstatuota, jog namuose nešvara, krosnis išgriuvusi. 2008-2009 metais lankytasi pareiškėjos šeimoje ir Aleksandrijos seniūnijos socialinė darbuotoja išvadose konstatavo, jog šeima nėra motyvuota keistis, nėra užtikrintas vaiko saugumas, kambariuose antisanitarinės sąlygos, šeimoje abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu. Pabrėžia, jog savivaldybės komisijos posėdyje dalyvavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas pateikė informaciją, jog 2009-11-25 pareiškėjos namų virtuvėje rasta naminės degtinės ir jai paskirta bauda. Mano, jog pareiškėja neatitinka Nuostatų reikalavimų antrojo laipsnio pensijai gauti, nes motina privalo ne tik pagimdyti, išauginti penkis ir daugiau vaikų, bet privalo dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, apsaugoti juos nuo žalingos įtakos, padarinių. Nurodo, jog pareiškėjai teisines pasekmes sukelia 2014-06-26 Savivaldybės komisijos priimtas sprendimas, o 2014-07-02 raštas yra tik informacinio pobūdžio.
Teismo posėdžio metu atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovė nesutiko su skundo reikalavimais, palaikydama atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, jog turimi duomenys apie pareiškėjos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl alkoholio vartojimo buvo pakankami nuspręsti, jog pareiškėjos elgesys neatitinka visuomenės pripažintų elgesio normų ir priimti sprendimą neteikti jos kandidatūros antrojo laipsnio pensijai gauti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014-07-02 sprendimo Nr. (4.1.27)-R2-1239 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Pareiškėja skundžia Skuodo rajono savivaldybės administracijos priimtą sprendimą neteikti jos kandidatūros Valstybinei komisijai antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 255 patvirtinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Teisė motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, gauti antrojo laipsnio pensiją reglamentuota Valstybinių pensijų įstatyme. Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato teisės į antrojo laipsnio pensiją atsiradimo sąlygas, t.y.: 1) motinos turi būti pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ar daugiau vaikų; 2) juos išauginusios iki 8 metų; 3) vaikus gerai išauklėjusios.
Įstatyme numatyta, jog antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija (toliau – ir Valstybinė komisija) (Įstatymo 5 straipsnis). Valstybinė komisija taip pat nagrinėja Savivaldybių administracijų pateiktus teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas (Įstatymo 6 straipsnis).
Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti reglamentuoja Nuostatai. Šiais nuostatais privalo vadovautis Savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Valstybinė komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją (Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnis).
Aukščiau aprašyto teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog Savivaldybių administracijų vaidmuo antrojo laipsnio pensijų skyrimo procese pasireiškia per pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai teikimą Valstybinei komisijai (sprendimų teikti kandidatūrą Valstybinei komisijai priėmimą/nepriėmimą). Nors pagal Nuostatų teisinį reglamentavimą Savivaldybių administracijos turi teisę Valstybinei komisijai teikti daugiavaikių motinų kandidatūras antrojo laipsnio pensijai gauti, tačiau tokia teisė nėra absoliuti. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas nustatydamas atvejus, kada Savivaldybių administracijos neturi teisės minėtai komisijai teikti pasiūlymų dėl antrojo laipsnio pensijos skyrimo motinoms, siekia socialinio teisingumo. Nuostatų 28 punktas aiškiai reglamentuoja atvejus, kada Savivaldybių administracijos tokios teisės neturi – Nuostatų 25 ir 27 punktuose nustatytais atvejais.
Nuostatų 22 punktas nustato, jog Savivaldybių administracijos, teikdamos komisijai pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat komisija, priimdama sprendimą dėl šios pensijos skyrimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu, Valstybinių pensijų įstatymu, šių Nuostatų 23–31 punktais, kitų Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teisės aktų nuostatomis ir visuomenės pripažintų elgesio normų reikalavimais, kad komisijos priimti sprendimai atitiktų antrojo laipsnio valstybinių pensijų esmę ir paskirtį.
Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant daugiavaikės motinos teisę gauti antrojo laipsnio pensiją yra nustatyti Nuostatų 23 punktu, t.y. 1) daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) vaikai turi būti gerai išauklėti; 2) daugiavaikės motinos elgesys turi atitikti visuomenės pripažintas elgesio normas.
Daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) ir išauginti vaikai laikomi gerai išauklėtais, jeigu jie išauginti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, gerbia savo tėvus, kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ar negalios atveju, tausoja jų palikimą, laikosi visuomenės nustatytų elgesio normų (Nuostatų 24 punktas). Nuostatų 25 punktas nustato atvejį, kada vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, t.y. neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, - nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne.
Kriterijus, jog daugiavaikės motinos elgesys turi atitikti visuomenės pripažintas elgesio normas plačiau išaiškintas Nuostatų 26 punkte. Daugiavaikės motinos elgesys laikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji tinkamai atliko savo pareigas: dorai auklėjo ir prižiūrėjo savo vaikus, rūpinosi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikė juos, įdiegė jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugojo juos nuo žalingos įtakos ir jos padarinių, taip pat, atsižvelgdama į vaikų fizinę ir protinę būklę, sudarė jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje ir taptų gerais savo šalies piliečiais. Koks daugiavaikės motinos elgesys nelaikytinas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, apibrėžtas 27 punkte: 27.1. ji buvo nuteista už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jos vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, ar kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 27.2. ji netinkamai auklėjo vaikus ir dėl to vaikas (vaikai) atėmė sau gyvybę ar susiluošino; 27.3. vaikai buvo globojami (rūpinami) valstybės kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) motinai įstatymų nustatyta tvarka buvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba apribotos tėvystės teisės); 27.4. šeima, kurioje vaikai augo ar auga, savivaldybės administracijos sprendimu priskirtina prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausoma nuo azartinių lošimų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
Skundžiamas sprendimas (b.l. 4), kuriuo atsakovė atsisakė teikti pareiškėjos kandidatūrą Valstybinei komisijai dėl antrojo laipsnio pensijos skyrimo priimtas vadovaujantis Nuostatų 27.4 punktu, t.y. pareiškėjos, kaip daugiavaikės motinos elgesys neatitinka visuomenės pripažintų elgesio normų, nes šeima, kurioje augo ar auga vaikai, savivaldybės administracijos sprendimu priskirtina prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu <..>, o ši aplinkybė sąlygojo pareiškėjos kandidatūros neteikimą Valstybinei komisijai antrojo laipsnio pensijai gauti. Taip pat sprendime išdėstytos aplinkybės dėl pareiškėjos šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą bei nurodyta, jog jos kandidatūrai nepritarta Skuodo rajono savivaldybės administracijos Motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antrojo laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos (toliau – ir Savivaldybės komisija) 2014-06-26 posėdyje. Būtent minėtos komisijos posėdžio protokolas yra sprendimo atsisakyti teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti sudedamoji dalis, kadangi Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014-07-02 sprendime Nr. (4.1.27)-R2-1239 pateikta nuoroda į protokolą (b.l.66-67). Taigi, sprendžiant ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, teismas privalo įvertinti minėtuose administraciniuose aktuose išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja formaliai atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti – pateiktas prašymas tokiai pensijai gauti (b.l. 6), ji pagimdė ir užaugino 5 vaikus: R.Š., Ž.Š., I.Š., L.V., A.N. ir juos gerai išauklėjo (b.l. 11-22). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos vaikai teisti už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos vaikai nelaikytini gerai išauklėtais pagal Nuostatų 25 punktą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos A.Š. ir jos vyro A.Š. šeima 2007-01-16 Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-21 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 27-28). 2009-12-01 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-611 šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, nes šeimoje nebeliko nepilnamečių vaikų (b.l. 25-26). Pareiškėja teigia nežinojusi faktinės aplinkybės apie šeimos įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nebuvo supažindinta su įsakymais, nepasirašė sprendime dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo (b.l. 141-142), tačiau teisėjų kolegija nevertina šių aplinkybių, kadangi jos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pagrindinis argumentas atsakovei atsisakyti teikti Valstybinei komisijai pareiškėjos kandidatūrą antrojo laipsnio pensijai gauti tiek ginčijame sprendime, tiek komisijos protokole nurodytas pareiškėjos šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiavo alkoholiu. Vadinasi byloje turi būti analizuojamas pareiškėjos elgesio atitikimas visuomenės pripažintoms elgesio normoms, o tai reiškia, jog atsakovė sprendimą grindžia vertinamuoju kriterijumi.
Rašytiniais įrodymais – šeimos aplankymo aktais (b.l. 121-126; 133-140; 143-147) ir liudytojos A.S. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, jog A. ir A.Š. šeimoje socialiniai darbuotojai pradėjo lankytis nuo 2003 metų. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose pradėtos teikti nuo 2007-02-13 (b.l. 109-110). Pagrindinės socialinių darbuotojų apsilankymo priežastys – gyvulių nepriežiūra, skurdi buitis, nešvara, netvarka, avarinės būklės namas, socialinių įgūdžių trūkumas. Iš atsakovės pateiktų įrodymų – socialinių darbuotojų užrašų, apsilankymo aktų matyti, jog įvardijama ir dar viena apsilankymo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog daugumoje pateiktų įrodymų piktnaudžiavimo alkoholiu problema įvardijama ne pareiškėjos atžvilgiu, bet būtent vyro A.Š. atžvilgiu (b.l. 83, 126, 136, 138, 140, 143), o pateiktose išvadose ir rekomendacijose (b.l. 70, 71-72, 74, 76, 77, 78, 79) įvardijama problema – šeimos piktnaudžiavimas alkoholiu, bet ne konkrečiai pareiškėjos piktnaudžiavimas alkoholiu. Liudytoja A.S. (Aleksandrijos seniūnijos socialinio darbo organizatorė) parodė, jog šeima piktnaudžiavo alkoholiu, o konkrečiai pareiškėja patikrinimų metu buvo neblaivi keletą kartų. Byloje pateikta ir priešinga informacija – 2015-01-05 V.J., buvusios Aleksandrijos seniūnės, pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėja alkoholiu nepiktnaudžiavo (b.l. 99). Teismo posėdyje liudytoja apklausta V.J. parodė, jog pareiškėjos šeimą pažinojo nuo 1994 m. iki 2006 m. ir apsilankymo metu matydavosi netvarka, socialinių įgūdžių stoka, bet pareiškėja stengėsi prižiūrėti vaikus, nepiktnaudžiavo alkoholiu, tačiau pagrindinės problemos šeimoje buvo dėl A.Š. ūkio nepriežiūros ir alkoholio vartojimo. Nors šeimos aplankymo aktuose, kuriuos pildė socialinė darbuotoja A.P. nurodyta šeimos piktnaudžiavimo alkoholiu problema ir tik du kartus pareiškėja užfiksuota neblaivi (b.l. 127, 129), tačiau tos pačios darbuotojos pildytoje suaugusio asmens kortelėje A.Š. atžvilgiu nepažymėta alkoholizmo problema (b.l. 117-118), o vyro atžvilgiu pažymėta minėta problema (b.l. 119-120). Byloje taip pat pateikti įrodymai, jog pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už naminės degtinės laikymą, tačiau ši aplinkybė neįrodo pareiškėjos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos (b.l. 100-101). Teisėjų kolegijos nuomone pateiktų įrodymų viseto pagrindu negalima daryti išvados, jog alkoholiu šeimoje piktnaudžiavo būtent A.Š.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta A.M. (Savivaldybės komisijos pirmininkė) parodė, jog komisijos posėdžio metu Socialinės paramos skyrius buvo parengęs pareiškėjos bylą, kurią būtent ir analizavo komisija. Posėdžio metu Aleksandrijos seniūnas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja komisijos narius supažindino su medžiaga ir šeimą pristatė kaip netvarkingą, policijos pareigūnas pateikė informaciją, jog pareiškėjos namuose buvo rasta naminė degtinė. Paaiškino, jog komisijos nariai nusprendė, jog pareiškėjos kandidatūra yra netinkama antrojo laipsnio pensijai gauti, nes šeima yra netvarkinga, vartoja alkoholį. Iš pateiktų komisijos pirmininkės parodymų ir posėdžio protokolo išrašo akivaizdu, jog komisijos posėdžio metu nebuvo objektyviai išnagrinėta informacija, nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, ar būtent pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu. Posėdžio protokolo išraše nurodyti komisijos narių pasisakymai, iš kurių matyti, jog buvo analizuojamas Š. šeimos gyvenimas, blogos gyvenimo sąlygos, nenoras jų gerinti. Taip pat pasisakoma apie pareiškėjos elgesio atitikimą visuomenės pripažintoms elgesio normoms ir nurodoma, jog motina nesuteikė savo vaikams normalių gyvenimo sąlygų, nesirūpino jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, neapsaugojo jų nuo žalingos įtakos, todėl jos elgesys neatitiko Nuostatų 26 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog posėdžio protokole, kuris yra ginčijamo sprendimo sudedamoji dalis, neaiškiai nurodytas sprendimo neteikti pareiškėjos kandidatūros Valstybinei komisijai antrojo laipsnio pensijai gauti juridinis pagrindas.
Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). Nagrinėjamu atveju nei skundžiamame sprendime, nei jo sudedamojoje dalyje – posėdžio protokole nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai sprendimo neteikti pareiškėjos kandidatūros antrojo laipsnio pensijai gauti priėmimui, neaiškus motyvų išdėstymas, nes nurodoma apie šeimos piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, o protokole užsimenama ir apie vaikų nesirūpinimą, neapsaugojimą nuo žalingos įtakos. Taip pat sprendime nenurodytas jo apskundimo terminas.
Atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovės atsiliepime nurodytas argumentas, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra informacinio pobūdžio. Pažymėtina, jog Savivaldybės komisijos posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta neteikti pareiškėjos kandidatūros Valstybinei komisijai, pareiškėja nedalyvavo, su jo turiniu nebuvo supažindinta. Skundžiamame sprendime daroma nuoroda į posėdžio protokolą, kuris yra jo sudedamoji dalis, todėl akivaizdu, kad tiek ginčijamas sprendimas, tiek 2014-06-26 posėdžio protokolas Nr. SP4-38 sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, nes užkerta kelią teisei į antrojo laipsnio pensiją realizuoti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinius bylos duomenis ir teisės gauti antrojo laipsnio pensiją teisinį reglamentavimą, mano, jog yra akivaizdūs 2014-07-02 Skuodo rajono savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (4.1.27)-R2-1239 ir 2014-06-26 Savivaldybės komisijos posėdžio protokolo Nr. SP4-38 nesuderinamumai su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, todėl ginčijamas sprendimas ir posėdžio protokolas naikintini.
Panaikinus ginčijamą aktą ir posėdžio protokolą, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014-02-27 prašymą skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal pačios Savivaldybės administracijos nustatytą prašymų nagrinėjimų tvarką (Nuostatų 20 punktas).
Pareiškėja antruoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę teikti jos kandidatūrą valstybinei pensijai skirti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę teikti jos kandidatūrą Valstybinei komisijai dėl antrojo laipsnio pensijos paskyrimo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013).
Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-06 pažymos Nr. 4.26.-TPI-30 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 91) matyti, jog pareiškėjai A.Š. pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-12 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1145-14 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 38-39). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-06 pažyma Nr. 4.26.-TPI-30 patvirtina, jog už advokatės Virginijos Pargaliauskienės paslaugas sumokėta 155 Eur 54 ct.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, panaikintas skundžiamas aktas ir atsakovė iš naujo įpareigota svarstyti pareiškėjos prašymą, tačiau atmestas reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti pareiškėjos kandidatūrą antrojo laipsnio pensijai gauti. Nors skundas tenkintas iš dalies, tačiau akivaizdu, jog priimtu teismo sprendimu pareiškėja apgynė savo pažeistas teises pilna apimtimi, todėl teismo nuomone iš atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistina visa patirta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, t.y. 155 Eur 54 ct.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 451 straipsniu, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos A.Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014-07-02 raštą Nr. (4.1.27)-R2-1230 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“.
Panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antro laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos 2014-06-26 posėdžio protokolą Nr. SP4-38.
Įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, priimant sprendimą.
Pareiškėjos A.Š. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos (kodas 188751834) į valstybės biudžetą 155 Eur 54 ct (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 54 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Aušrelė Mažrimienė
Dalia Gumuliauskienė
Vida Stonkuvienė