Administracinė byla Nr. eA-4006-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04162-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1146 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ambasados priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Sprendimo argumentai paremti prielaidomis ir įvertinti formaliai. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Hegelmann Transporte“ (toliau – ir Bendrovė) 2018 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą bei Bendrovės 2019 m. lapkričio 28 d. suvestinę apie įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą. Ši suvestinė patvirtina, jog Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga. Pareiškėjas manė, kad jis pagrindė numatomo buvimo tikslą – darbo santykius UAB ,,Hegelmann Transporte“ bei sąlygas, Ambasadai pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, kitas sąlygas.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Bendrovės 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos, kuriuo Bendrovė prašė išduoti pareiškėjui nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., įsipareigodama jį įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kurio darbas susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, taip pat mokėti darbo užmokestį – (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Anot pareiškėjo, Bendrovė tarpininkavimo rašte išsamiai išdėstė įsipareigojimus: tinkamai apgyvendinti, padengti pragyvenimo, apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vizos galiojimo laikotarpiu bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę išlaidas, taip pat įdarbinti pagal veiklos sritį, užtikrinti, jog pareiškėjas bus apdraustas sveikatos draudimu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 61 straipsnyje ir 17 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.
4. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 0223V patvirtina darbo santykius tarp jo ir Bendrovės. Aplinkybes, jog Bendrovė yra patikima, ilgametę patirtį turinti įmonė, neturinti įsiskolinimų, turinti savo ilgalaikį turtą, patvirtina Juridinių asmenų registro pažymėjimas, išduotas dar 2004 m. liepos 23 d., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. birželio 19 d. išrašas.
5. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Ambasadai 2019 m. spalio 22 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad yra bedarbis, pagrindinis kelionės tikslas – darbas, numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. gruodžio 4 d., numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. gruodžio mėnuo, kviečiantis asmuo – UAB „Hegelmann Transloporte“.
7. Konsulas, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, jog pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą matyti, kad Bendrovės reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. birželio 14 d., todėl konsului kilo pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, reikiamos pagal darbo sutartį. Pareiškėjo konsului pateikta 2019 m. rugsėjo 13 d. privačios įmonės „Guzal“ pažyma apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. liepos 20 d. vairuotoju, buvo nepatvirtinta privaloma pažyma Apostille. Be to, konsulas nustatė, kad įmonės „Guzal“ veikla – krovinių gabenimas autotransportu, tačiau CE kvalifikaciją pareiškėjas įgijo tik 2019 m. birželio 14 d., o atleistas iš darbo netrukus – 2019 m. birželio 20 d., todėl konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo turimos reikiamos profesijos įgūdžių, nes jokių kitų dokumentų dėl darbo patirties pareiškėjas konsului nepateikė. Atsakovo vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą ir toks atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo I. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2) NV58-1146, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę D vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę D vizą. Prašyme, kaip kelionės tikslą, pareiškėjas nurodė darbą. Kartu su prašymu pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą, sveikatos draudimą, pažymą iš darbovietės, banko pažymą, darbo sutarties kopiją, vairuotojo pažymėjimo kopiją, (duomenys neskelbtini) piliečio paso kopiją.
11. Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę D vizą pareiškėjui. Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų; kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo bei dėl buvo rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
12. Teismas vadovavosi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (toliau – ir Vizų kodeksas) 21 straipsnio 1, 3, 7 ir 8 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktais ir pažymėjo, kad Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
13. Bendrovės 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – darbas įmonėje UAB ,,Hegelmann Transporte“. Užsienietis atvyksta dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tarpininkavimo 2019 m. spalio 14 d. rašte nurodyta, kad užsienietis turi vairuotojo kvalifikaciją C, CE kategoriją. Vairuotojo pažymėjimas išduotas 2019 m. birželio 14 d., galioja iki 2029 m. birželio 14 d. Pareiškėjas Bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
14. Teismas pažymėjo, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams yra keliami reikalavimai ne tik turėti CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet ir patirties vairuojant puspriekabę ar priekabą. Byloje ginčo, jog pareiškėjui CE kategorija, suteikianti teisę vairuoti sunkiasvorius sunkvežimius ir krovinines transporto priemones, suteikta tik 2019 m. birželio 14 d., nėra. Pareiškėjas konsului pateikė privačios įmonės „Guzal“ 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas šioje įmonėje nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. birželio 20 d. dirbo vairuotoju. Pareiškėjas skunde pripažino, kad nurodyta pažyma nebuvo patvirtinta pažyma Apostille. Bylos duomenys rodo, jog konsului kilus įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos informacijos tikrumo, ir patikrinus įmonės „Guzal“ rekvizitus (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje, buvo nustatyta, kad pareiškėjas iš darbo šioje įmonėje buvo atleistas 2019 m. birželio 20 d., t. y. netrukus po to, kai jam buvo suteikta CE kategorija. Šių aplinkybių kontekste, teismas darė išvadą, kad konsulas pagrįstai suabejojo pareiškėjo turimos profesijos įgūdžiais, todėl konsulinio pareigūno išvada, kad pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslo ir sąlygų vertinta kaip pagrįsta (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.).
15. Vadovaudamasis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, teismas akcentavo, kad dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažyma reikalinga tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. (duomenys neskelbtini) veikiančios privačios įmonės „Guzal“ atsakingo asmens vardu 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymą pasirašiusio asmens pareigų ir parašo tikrumas bei jame esančio antspaudo tapatumas nepatvirtintas, o konsulinio pareigūno abejonės dėl šio pateikto dokumento autentiškumo nepaneigtos (Įstatymo 19 str. 1 d. 3 p.).
16. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą. Konsulinio pareigūno manymas, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat vertintas kaip pagrįstas (Įstatymo 19 str. 1 d. 10 p.).
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teismui pateikta papildoma vaizdinė medžiaga užsienio kalba nebuvo pateikta Ambasadai sprendžiant jo prašymą išduoti vizą, todėl ši medžiaga pripažinta nereikšminga vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo su skundu pateikti dokumentai susiję su Bendrovės veikla, dėl kurios konsului abejonių nekilo. Konsulinis pareigūnas abejones išreiškė dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, susijusių su jo profesiniais įgūdžiais, kurie nieko bendro su Bendrovės veikla neturi. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų, apibūdinančių Bendrovės veiklą, nevertino. Kitų įrodymų, paneigiančių konsulinio pareigūno abejones dėl pareiškėjo kelionės tikslo ir sąlygų, pareiškėjas nei konsuliniam pareigūnui, nei teismui nepateikė.
19. Teismo sprendimą priėmęs ne pareiškėjo naudai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
20. Pareiškėjas I. A. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Įmonės ,,Guzal“ 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymoje yra nurodyta, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. liepos 20 d. vairuotoju. Įmonės ,,Guzal“ veikla – krovinių gabenimas autotransportu. Papildomai apeliantas pateikia darbo sutartį, kurios pagrindu buvo susiklostę darbo santykiai tarp apelianto ir jo buvusios darbovietės įmonės ,,Guzal“, kuri papildomai patvirtina pažymoje nurodytas aplinkybes apie apelianto darbą vairuotoju. Nagrinėjamu atveju nėra jokių Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pagrindų konstatuoti, kad įmonės ,,Guzal“ 2019 m. rugsėjo 13 d. pažyma kelia abejonių dėl jos autentiškumo. Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas.
20.2. Situacija nebuvo vertinta iš esmės, analizuojant visus dokumentus, kurių pareiškėjas pateikė pakankamai ir užtektinai, visi dokumentai yra originalaus pobūdžio, pagrindžiantys pareiškėjo motyvus ir priežastis gauti nacionalinę vizą. Teismas tinkamai neįvertino, kad pareiškėjo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas įmonėje UAB „Hegelmann Transporte“, tinkamai neįvertino pateikto Bendrovės tarpininkavimo rašto, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas Bendrovėje bus įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatsižvelgė, kad pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją C, CE kategorijas. Be to, minimas tarpininkavimo raštas yra su įsipareigojimais dėl užsieniečio buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų. Teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, jog Bendrovė įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir prireikus padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie nurodytos įmonės nepatikimumą ar jos išduotų tarpininkavimo raštuose prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą.
20.3. Abejonės dėl vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamos kompetencijos yra paneigtos pateiktu vairuotojo pažymėjimu, kuris patvirtina pareiškėjo teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemonę (nuo 2019 m. birželio 14 d.), vairuoti C kategorijos transporto priemonę gali nuo 2009 m. birželio 15 d., o D kategorijos transporto priemonę – nuo 2018 m. liepos 24 d. Nurodymas, jog pareiškėjas neturi pakankamai kvalifikacijos dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, atmestinas, nes ilgametę patirtį turinti pervežimų ir logistikos sektoriuje Bendrovė įsipareigojo už užsienietį, įvertinusi jo kvalifikaciją kaip tinkamą, taip pat sudarė su juo darbo sutartį, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos buvo įgijęs reikiamos patirties.
20.4. Buvo kreiptasi į Migracijos departamentą su paklausimu, ar būtinas darbo stažas, norint gauti nacionalinę D vizą. Migracijos departamentas informavo, kad norint gauti nacionalinę D vizą pateikti dokumentų dėl turimo stažo nereikia. Teismas nevertino pareiškėjo pateikto UAB ,,Hegelmann Transporte“ rašto dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą. Esant priimančios į darbą Bendrovės tarpininkavimo raštui, pasirašytai darbo sutarčiai, išduotam atitinkamos kategorijos vairavimo teisę suteikiančiam vairuotojo pažymėjimui, visuma pateiktų dokumentų sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo turima kvalifikacija yra pakankama. Pareiškėjo teismui pateikta papildoma vaizdinė medžiaga paneigia teismo sprendimo bei atsakovo sprendimo pagrįstumą, ir įrodo, kad pareiškėjas buvo atrinktas iš kitų kandidatų, jis turėjo patirties ir norėjo įsidarbinti UAB ,,Hegelmann Transporte“.
20.5. Teismo argumentai, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.
21. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad Bendrovė naujai atvykusiems darbuotojams rengia papildomus mokymus, tik po šių mokymų kreipiamasi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl vairuotojų liudijimų gavimo. Tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, apeliantas gali gauti vairuotojo liudijimą, nes ne ES valstybėse jo gauti negalima.
22. Atsakovas Ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jo turima vairuotojo kvalifikacija atitinka jo darbo sutartyje su UAB ,,Hegelmann Transporte“ sulygtą darbo funkciją ir todėl jis gali dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju, nepaiso Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių šiuos santykius. Atsakovas prašo nepridėti prie bylos ir netirti pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, nes jie nebuvo pateikti nei konsului, nei pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovas pažymi, kad pateikti įrodymai tik pagrindžia poziciją, jog konsulas pagrįstai reikalavo pateiktų dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslą ir patvirtinančius Europos Sąjungos kodo „95“ turėjimą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl vizos išdavimo, niekaip nenurodė ir nepaaiškino, jog jis vyksta į Lietuvą ir mokytis, kad įgytų atitinkamą kvalifikaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2)NV58-1146 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
25. Byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, kuriuose numatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 p.); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo <...> (3 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.).
26. Ginčijamame Sprendime jo priėmimo faktinis pagrindas nenurodytas, tačiau Užsieniečių registro vizų modulyje (b. l. 37–38) pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) internetiniuose puslapiuose buvo patikrinta įmonė „Guzal“, išdavusi pažymą apie pareiškėjo darbą. Įmonės veikla – krovinių gabenimas autotransportu. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Kategoriją CE, leidžiančią vairuoti sunkiasvorius automobilius su priekaba, pareiškėjas turi nuo 2019 m. birželio 14 d. Kitų dokumentų dėl darbo patirties pareiškėjas nepateikė. Padaryta išvada, jog pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pagrindiniu atmetimo pagrindu nurodęs tai, jog pritaria Ambasados pozicijai, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Konsulinio pareigūno vertinimą, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, teismas taip pat laikė pagrįstu.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo profesinę kvalifikaciją patvirtina vairuotojo pažymėjimas (pareiškėjas turi teisę vairuoti C (nuo 2009 m. birželio 15 d.) ir CE (nuo 2019 m. birželio 14 d.) kategorijos transporto priemones), vairuotojo įgūdžius – buvusios darbovietės ,,Guzal“ pažyma, be to, norint gauti nacionalinę vizą nereikia turėti 1 metų atitinkamos kategorijos vairavimo stažo; UAB „Hegelmann Transporte“ įvertino pareiškėjo kvalifikaciją ir sugebėjimus ir padarė išvadą, jog pareiškėjo turima kvalifikacija yra pakankama.
29. Tikrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžta, kad viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką; šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje; o 7 dalyje – jog nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą <...>.
31. Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
32. Į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui yra įtraukta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija, kuriai keliamas reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Ši profesija yra įtraukta ir į Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui.
33. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.13 punkte nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
34. Nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga patvirtina ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad pareiškėjas pateikė Ambasadai prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, siekdamas įsidarbinti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (nagrinėjamu atveju atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl minėtos įmonės patikimumo ar jos vykdomos veiklos) bei reikiamus dokumentus, be kita ko, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti C (nuo 2009 m. birželio 15 d.) ir CE (nuo 2019 m. birželio 14 d.) kategorijos transporto priemones.
35. Tačiau, kaip minėta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą dėl to, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Tokią išvadą atsakovas padarė įvertinęs pareiškėjo buvusios darbovietės – įmonės „Guzal“ pažymą apie pareiškėjo darbą bei nustatęs, jog įmonės „Guzal“ veikla – krovinių gabenimas autotransportu, tačiau CE kvalifikaciją pareiškėjas įgijo tik 2019 m. birželio 14 d., o atleistas iš darbo netrukus – 2019 m. birželio 20 d. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą papildomai nurodė, kad šios pažymos tikrumas nepatvirtintas žyma Apostille.
36. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus atsakovo argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas ir kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, iš minėtos pažymos turinio nustatė, jog pareiškėjas buvo priimtas dirbti įmonėje „Guzal“ (teikiančioje krovinių gabenimo autotransportu paslaugas) 2014 m. gruodžio 5 d., 2019 m. birželio 20 d. atleistas. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas turėjo teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones nuo 2009 m. birželio 15 d., o CE – nuo 2019 m. birželio 14 d., t. y. ir darbo minėtoje įmonėje metu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo realiai atlikti pažymoje nurodytas vairuotojo darbo funkcijas ir, atitinkamai, įgyti reikalingų profesinių įgūdžių. Duomenų, paneigiančių šias išvadas, byloje nėra, priešingai, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo profesiniai įgūdžiai buvo testuojami prieš pasiūlant jam darbą, be to, prieš gaudamas vairuotojo liudijimą, leidžiantį dirbti ES šalyse, jis bus dar papildomai apmokomas.
37. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punktą vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio pažymos pateikimas nėra privalomas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas šią pažymą Ambasadai pateikė savanoriškai, siekdamas pagrįsti įgytą darbo patirtį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ambasada būtų reikalavusi pareiškėjo pateikti atitinkamai patvirtintą pažymą, o šis atsisakė tai padaryti.
38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis. Taigi, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų profesinių įgūdžių ir / ar jo pateiktų dokumentų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. To nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė ir ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.
39. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalingų profesinių įgūdžių ir dėl to Ambasados priimtas Sprendimas neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos yra teisėtas bei pagrįstas. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamas tik reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Šiame sąraše jokie kiti reikalavimai (stažo, vairuotojo liudijimo turėjimo ar pan.) nenustatyti. Pareiškėjo profesinę kvalifikaciją ir įgūdžius patvirtina jam išduotas vairuotojo pažymėjimas bei buvusio darbdavio išduota pažyma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ambasados abejonės dėl pareiškėjo profesinių įgūdžių stokos yra teisiškai nepagrįstos.
40. Pažymėtina ir tai, kad Ambasada neteisingai aiškina bei taiko 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB ir 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojų pažymėjimų, nuostatas bei jas Lietuvos nacionalinėje teisėje įgyvendinantį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtintą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą. Šiuose teisės aktuose nėra reikalavimo visiems vairuotojams būti įgijus teisę vežti krovinius CE kategorijos transporto priemonėmis nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Ši data nurodyta tik kaip atskaitos taškas, nuo kurio vairuotojas, norintis vežti krovinius ir keleivius ES teritorijoje, privalėjo turėti kvalifikacijos pažymėjimą (vairuotojo liudijimą) ir nuo šios datos skaičiuojami periodinio profesinio mokymo terminai. Vėliau įgiję teisę valdyti C ar CE kategorijos transporto priemones asmenys, prieš gaudami vairuotojo liudijimą, privalo išklausyti tam tikrus mokymus, tačiau šis reikalavimas nėra susijęs su konkrečia teisės valdyti tam tikros kategorijos transporto priemones įgijimo data.
41. Be to, kaip minėta, Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tai reiškia, kad pareiškėjui nėra taikomi Įstatyme įtvirtinti reikalavimai, keliami užsieniečiui, kuris turi pareigą įsigyti leidimą dirbti, be kita ko, ir turėti atitinkamo laikotarpio darbo patirtį (Įstatymo 57 str. 3 d. 3 p.).
42. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat pažymėjo, jog ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus ir tai, jog Bendrovė 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo rašte nurodė, jog įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas apie tai informuoti Migracijos departamentą, tai, anot atsakovo, reiškia, kad užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėtam buvimo Lietuvoje pagrindui (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės. Šiuo aspektu pažymėtina, jog prieš tai paminėtas Bendrovės įsipareigojimas informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį per 7 dienas visiškai atitinka Įstatymo 211 straipsnio 1 punkte nustatytą reikalavimą, todėl negali lemti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą.
43. Konstatavus, jog Sprendimas negalėjo būti grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pripažintinas ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo nepagrįstumas, nes atsakovas užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę tiesiogiai siejo su prieš tai aptartų dokumentų nepatikimumu.
44. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3864-575/2020 (joje užsienietis, įsidarbinęs UAB „Hegelmann Transporte“, taip pat ginčijo Ambasados sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą) buvo konstatuota, kad Ambasados sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje priimamą skirtingą sprendimą nulėmė ne skirtingas proceso ar materialiosios teisės normų aiškinimas ar taikymas, o bylose pateiktų įrodymų visumos, kuri nėra visiškai tapati, vertinimas. Tokios išvados buvo padarytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eA-3733-624/2020, Nr. eA-3997-552/2020, kurių faktinės aplinkybės ir jose surinkti įrodymai buvo itin panašūs kaip šioje byloje.
45. Atsakovo atsiliepimo į skundą teiginiai, kad pareiškėjo reikalavimas „iš naujo išnagrinėti prašymą“ nėra įvykdomas dėl to, kad į bylą nėra įtraukta Ambasada, kad Sprendimą priėmė ne Ambasada, o konsulinis pareigūnas ir pan., nėra pagrįsti, nes diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę (Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 str. 2 d.). Pareiškėjas prašymą teikė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje, ši institucija priėmė ir ginčijamą Sprendimą, atsakovas neteigia ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas byloje nėra tinkamas ir / ar kad ginčijamą Sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad tai nėra pirmasis teismo sprendimas, kuriuo diplomatinė atstovybė, kuri paprastai ir nėra įtraukiama į bylą šalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1/2014), įpareigojama iš naujo išnagrinėti prašymą dėl vizos išdavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3654-520/2018), duomenų, kad tokie sprendimai negalėjo ar negali būti įvykdyti, nėra.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, panaikinant ginčijamą Sprendimą ir įpareigojant Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
47. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
49. Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 273 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur už teisines paslaugas rengiant skundą teismui. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas nurodo patyręs 273 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur už teisines paslaugas rengiant teismui apeliacinį skundą.
50. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos – 250 Eur už skundo teismui parengimą ir 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punkte ir 8.10 punkte numatytų maksimalių priteistinų sumų už skundą ir apeliacinį skundą (nesiekia net jų vidurkių), todėl, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.
51. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir teikdamas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 23 Eur. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi nurodyta grąžinti pareiškėjui 11,75 Eur žyminio mokesčio permoką. Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 34,25 Eur žyminio mokesčio suma (23 Eur + 11,25 Eur).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1146 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A.“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Priteisti pareiškėjui I. A. (I. A.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 534,25 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius