Civilinė byla Nr. e2A-1777-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02095-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svydis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-475/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svydis“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ex professo“, asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Talga“, asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lineksas“ ir asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GEVARA“.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Svydis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ 3 393,87 Eur nuostolių dėl sugadinto krovinio, 484 Eur išlaidų nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. liepos 4 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei krovinio pervežimo užsakymą dėl krovinio – 2 palečių dažų pervežimo iš UAB „Talga“, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė pervežimo kainą bei terminus. Atsakovės teigimu, krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui Italijoje 2019 m. liepos 19 d. 2019 m. liepos 10 d. krovinys iš ieškovės nurodytos vietos perduotas trečiajam asmeniui UAB „Lineksas“. Faktinis vežėjas UAB „Lineksas“ pasikrovimo metu krovinį apžiūrėjo, pastabų dėl galimo netinkamo įpakavimo ar kiekio neturėjo. Jokių pastabų nei žodžiu, nei įrašais CMR važtaraštyje nebuvo atlikta. Atsakovės rizika 2019 m. liepos 10 d. krovinys Vilniuje buvo perkrautas į kito vežėjo UAB „GEVARA“ transporto priemonę. Taigi jau pakrovus krovinį (siuntėjui perdavus vežėjui krovinį), atsakovė darė kroviniui poveikį (perkrovė), todėl atsakovei perėjo atsakomybė ir dėl krovinio pakrovimo tinkamumo, t. y. krovinio sutvirtinimo ir (ar) jo saugaus sudėjimo taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. 2019 m. liepos 24 d., vėluojant 5 dienas, krovinys buvo pristatytas gavėjui Italijoje. Krovinio priėmimo metu jį apžiūrint vizualiai jo sugadinimų nebuvo pastebėta, kadangi krovinys (visos dažų dėžės) buvo suvyniotos į tamsią, nepermatomą plėvelę, t. y. nebuvo galimybės jų pastebėti nepašalinus įpakavimo. Tik gavėjui išpakavus krovinį (nuėmus juodą nepermatomą plėvelę) buvo pastebėtas krovinio sugadinimas, t. y . kartoninės dėžės, kuriuose buvo sudėti dažai, suplyšusios, pačios dažų metalinės pakuotės sulamdytos, viskas apibėgę išsiliejusiais dažais ir pan. Dėžėse buvo prekių trūkumas, jų netolygus išdėstymas. Pažymėjo, kad iš gavėjo pateiktų fotonuotraukų galima spręsti, jog krovinys buvo perpakuotas jam esant vežėjų žinioje, nes krovinys gavėjui pristatytas skirtingai įpakuotas nei yra pakuojama ieškovės, t. y. neteisingai ir netolygiai sudėliotos dažų pakuotės, skirtingi pačio pakavimo elementai. Tikėtina, jog paletė su prekėmis nuvirto ir prekės išsibarstė / išsiliejo, o vėliau vežėjas pažeistas prekes iš naujo sudėjo ir apvyniojo juoda nepermatoma plėvele, jog gavėjas priėmimo metu nepastebėtų sugadinimų. 2019 m. liepos 29 d. ieškovė, nepraleisdamas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, pateikė atsakovei pretenziją su reikalavimu atlyginti nuostolius už sugadintą krovinio dalį. 2019 m. liepos 31 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atmetė pateiktą pretenziją. Atsakovė nurodė, jog krovinio priėmimo metu nebuvo pareikšta pretenzijų, todėl laikoma, kad krovinys nebuvo sugadintas. Atsakovė taip pat nurodė, kad neįmanoma identifikuoti, ar nuotraukose vaizduojamas tas pats krovinys, kadangi krovinio priėmimo metu jis buvo supakuotas į juodą plėvelę, t. y. nebuvo įmanoma patikrinti krovinio būklės. Ieškovės nuostolius sudaro jos patirtos išlaidos sugadintą krovinio dalį sudarančioms prekėms pakeisti. Krovinio gavėjui patikslinus sugadintų ir trūkstamų dažų pakuočių kiekį, 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovė išsiuntė krovinio gavėjui sugadintų prekių pakeitimą. UAB „Ex Professo“ pateikė Ltd. Venala Enterprises Limited sugadintų naujai išsiųstų prekių sąskaitą 6 787,74 Eur sumai. Pusė šios sumos sutiko atlyginti krovinio gavėjas, todėl likusi ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 3 393,87 Eur. Šiuo atveju krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. ieškovė pateikė užsakymą dėl krovinio pervežimo atsakovei, kurį ji priėmė ir įsipareigojo nuvežti į ieškovės nurodytą vietą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikoma vežėju Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos prasme nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kiti asmenys. Atsakovė atsako prieš ieškovę kaip krovinio vežėjas. Atsakovei nepagrįstai vengiant atlyginti ieškovei už sugadintą krovinio dalį patirtus nuostolius, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos ir patyrė 484 Eur išlaidas, kurias sudaro ieškovės nuostoliai, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nėra paremtos jokia įrodomąja medžiaga. Atsakovės žiniomis, krovinys buvo supakuotas į juodą nepermatomą plėvelę nuo krovinio priėmimo vežti momento, todėl teiginiai dėl krovinio įpakavimo į juodą nepermatomą plėvelę negali būti naudojamas siekiu grįsti vežėjo ketinimą slėpti krovinio būklę. Pretenzija išreikštas reikalavimas nebuvo grindžiamas krovinio vertę įrodančiais dokumentais, t. y. nei 2019 m. liepos 29 d. UAB „Svydis“ pretenzija, nei 2019 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Svydis“ atstovų pakartotine pretenzija. Šiais dokumentais buvo pateikiama abstrakti pozicija dėl krovinio sugadinimo nepagrindžiant krovinio vertės ir krovinio sugadinimo fakto, o būtent, jog krovinys (jei nuotraukose užfiksuotas krovinys yra būtent tas gabentas krovinys) buvo sugadintas esant vežėjo dispozicijoje. Analogiška pozicija yra išreikšta ir šioje civilinėje byloje, t. y. ieškovė kelia nuostolių atlyginimo klausimą, nors patirtų nuostolių ir vežėjo neteisėtų veiksmų visiškai neįrodo. Ieškovė pirminiais veiksmais pareikalavo atlyginti viso krovinio vertę, kadangi, anot ieškovės, buvo sugadintas visas krovinys, tačiau kartu su pretenzijomis nebuvo pateikti jokie nuostolių patyrimą įrodantys dokumentais: tikrąją krovinio vertę įrodanti medžiaga (įsigijimo sąskaita – faktūra; mokėjimo pavedimai); krovinio paskesnis likimas (sugadinto krovinio apskaitos aktas ir / ar aktai; krovinio utilizavimo dokumentai), nes sprendžiant iš ieškinio krovinio (prekių) objektyviai nebuvo galimybės naudoti pagal paskirtį dėl krovinio prekinės išvaizdos, todėl pareikštos pretenzijos teisine prasme buvo visiškai nepagrįstos. Ieškiniu reikalaujama nuostolių suma yra sumažinta iki 3 393,87 Eur sumos, t. y. daugiau nei du kartus mažesne suma, nei buvo reikalauta pagal pretenzijas. Yra visiškai neaiškios reikalautos ir reikalaujamos atlyginti sumos atsiradusio skirtumo priežastys. Iš ieškovės pozicijos galima suprasti, jog gavėjas pripažino savo kaltę, nes sutiko atlyginti pusę sumos, tačiau ieškovės pozicija yra paremta visiško krovinio sugadinimo aplinkybėmis, todėl kyla loginis klausimas dėl ieškovės suformuotos pozicijos teisinio pagrįstumo. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovė, trečiasis asmuo UAB „Ex professo“ ir krovinio gavėjas sudarė nuostolių kompensavimo schemą, kuomet pagal ieškovės pateiktą poziciją ieškinyje nuostolių sumą sudaro 3 393,87 Eur, tuo tarpu 2020 m. sausio 16 d. ieškovė perveda 8 151,53 Eur sumą. Taigi, kaip galima matyti, ieškovė ir trečias asmuo nurodo sumažinę nuostolius iki 3 393,87 Eur, o ieškovė sumoka 8 151,53 Eur, todėl visiškai neaiški yra situacija ir neaiškus atliktų veiksmų priežastingumas, kurie kelia neišvengiamą išvadą dėl patirtų nuostolių kilmės, paskirties nepagrįstumo. Ieškovė tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teismui kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ne tik nuostolių atitikimą Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 23 straipsnio nuostatoms, bet ir nuostolių apskaičiavimo principams. Ieškovės pozicija dėl krovinio sugadinimo vežimo metu yra visiškai nepagrįsta, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais aiškiai ir nedviprasmiškai yra identifikuojamas krovinys, sugadinimo mastas, krovinio vertė. Pareikštos pretenzijos ir ieškinys atspindi kardinaliai priešingą informaciją dėl krovinio, krovinio sugadinimo masto, gavėjo atsakomybės prisiėmimo, patirtų nuostolių dydžio. Prašoma priteisti ikiteisminių išlaidų suma yra neprotingai didelė ikiteisminio skolos išieškojimo atveju. Paminėtina, kad ieškovė ikiteisminio skolos išieškojimo pagrindą sieja su atsakovės atsisakymu atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Svarbu pabrėžti, kad ikiteisminės stadijos metu ieškovė nebuvo patyrusi visiškai jokių nuostolių ir neturėjo jokios vykdytinos, galiojančios reikalavimo teisės formaliąja prasme.

4.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Ex professo“ nurodė, kad ieškinį laiko pagrįstu.

5.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „GEVARA“ nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai patvirtina faktą, jog jokie krovinį lydintieji dokumentai vežėjui nebuvo pateikti: nei prekių pirkimo–pardavimo sandorį įrodanti sąskaita faktūra, nei krovinio specifikacija (krovinį sudarančių prekių sąrašas su jų pavadinimais ir kiekiais), nei pavojingo krovinio vežimo instrukcija. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad siuntėjas buvo pateikęs vežėjui pervežti dvi europaletes, tačiau nebuvo perdavęs jokių konkrečių prekių, identifikuojamų pagal šių prekių pavadinimus, kainas ir kiekius. Tai reiškia, jog vežėjas, priėmęs iš siuntėjo krovinį, apibūdinamą kaip dvi europaletės, įsipareigoja įteikti gavėjui būtent tokį krovinį, kokį buvo priėmęs iš siuntėjo – dvi europaletes (o ne konkretų skaičių konkrečių specifikacijų prekių, kadangi jokių konkrečių prekių vienetų vežėjas iš siuntėjo nebuvo priėmęs pagal jokius dokumentus). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė net ir ieškinyje nėra pateikusi visiškai jokių ginčo krovinį identifikuojančių dokumentų ar jų kopijų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo krovinio sudėtį. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovės nurodytas krovinio gavėjas ir sutartyje, ir važtaraštyje sutampa: ginčo krovinio gavėjas – Italijos įmonė Prismacolor S.r.l., esanti Nonantola mieste Italijoje, gavusi ir priėmusi pagal važtaraštį šiai įmonei skirtą ir tinkamai pristatytą krovinį. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė teigia, kad ginčo krovinys buvo (ir turėjo būti) pristatytas jo nurodomam gavėjui Venala Enterprises Limited, esančiam Larnakos mieste Kipro saloje. Bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ši ieškovės nurodyta Kipro įmonė neturi visiškai jokio ryšio su ginčo dalyku. Konstatuotina, kad ieškovė arba sąmoningai klaidina teismą, ieškinyje nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, arba pati painiojasi tarp skirtingų krovinių ir skirtingų vežimo sutarčių su skirtingais vežėjais. Trečiasis asmuo patvirtina, kad jokio krovinio nurodytai Kipro įmonei apskritai nėra vežęs ir tokio užsakymo niekada nebuvo priėmęs nei iš atsakovės, nei iš pačios ieškovės. Vežėjas savo pareigas įvykdė tinkamai: patikrino priimamo vežti krovinio vietų skaičių, kurį sudarė dvi europaletės; palečių ženklinimą ir numeraciją važtaraštyje, taip pat patikrino krovinio ir pakuotės išorinę būklę, kuri vizualiai buvo tvarkinga. Akcentuotina, kad vežėjas neturi ne tik pareigos, bet ir teisės ardyti jam perduotų vežti krovinio pakuočių (šiuo atveju – nuiminėti juodos plėvelės, į kurią buvo sandariai įpakuotos jam perduotos vežti paletės). Esant vizualiai tvarkingai krovinio pakuotės būklei ir teisingam krovinio vietų skaičiui (dvi paletės), objektyviai neegzistavo jokio faktinio ir teisinio pagrindo vežėjui rašyti kokias nors pastabas važtaraštyje. Lygiai tokios pačios nepriekaištingos būklės krovinys ir buvo pristatytas gavėjui, ką aiškiai liudija gavėjo antspaudas ir parašas važtaraštyje su įrašyta krovinio pristatymo data bei vieta, ir be jokių gavėjo pastabų dėl priimto krovinio būklės, kiekio ar komplektacijos. Jeigu krovinio gavėjas, kartu su vežėju patikrinęs krovinio būklę, septynių darbo dienų bėgyje nepareiškia vežėjui rašytinės reklamacijos, paneigiančios patikrinimo rezultatą – teisė pareikšti reklamaciją išnyksta. Būtent gavėjui, priėmusiam vežėjo pristatytą krovinį, nustatyta pareiga raštu informuoti vežėją per septynias darbo dienas apie pakartotinio patikrinimo rezultatą, paneigiantį važtaraštyje gavėjo užfiksuotą krovinio būklę jo priėmimo iš vežėjo momentu. Ieškovė iki šiol nėra pateikusi jokios rašytinės gavėjo reklamacijos ar pretenzijos, leidžiančios spręsti apie kokius nors gavėjo nustatytus krovinio defektus. Net jeigu ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir pateiktų teismui tokią reklamaciją gavėjo vardu, tokie galimi ieškovės veiksmai neįrodys ieškinio pagrįstumo, kadangi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 30 straipsnyje įtvirtintas septynių darbo dienų terminas reklamacijos pateikimui yra pasibaigęs ir nebegali būti atnaujintas. Praleidęs teisės normoje įtvirtintą terminą, civilinių teisinių santykių subjektas praranda galimybę įgyvendinti šiuo terminu apibrėžtą subjektinę teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 500 Eur, trečiojo asmens UAB „Lineksas“ naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės 26,21 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į atsakovę dėl krovinio 2 arba 3 palečių, apie 1 300 kg, ADRII, UN1263, pervežimo, nurodė, kad pakrovimas – UAB „Talga“ (ieškovės nuolatinis verslo partneris), (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutiko nuvežti krovinį ir nurodė, kad pakraus 2019 m. liepos 10–12 d., pristatys – 2019 m. liepos 19 d. Ieškovė 2019 m. liepos 5 d. užsakė faktinį vežėją UAB „GEVARA“, pateikusi transporto užsakymą Nr. 2019274319, kuriame nurodyti krovinio duomenys: 3 epal ADRIII UNI 263, 1 400 kg. Maršruto daliai nuo pakrovimo vietos Jonavoje iki UAB „GEVARA“ terminalo Vilniuje, trečiasis asmuo UAB „GEVARA“ pasitelkė kitą faktinį vežėją – UAB „Lineksas“ pagal šalių sudarytą krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA7/9-21010 (krovinio duomenys: 2 vnt., 1 400 kg). UAB „Talga“ 2019 m. liepos 10 d. išdavė tarptautinį krovinio gabenimo CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad siuntėjas yra UAB „Talga“, gavėjas Prisma color SRL Italijoje, vežėjas UAB Lineksas“ krovinį sudaro dvi paletės (reikmenys ir priemonės automobilių dažymui bei remontui), svoris 1 739,894 kg. UAB „GEVARA“ 2019 m. liepos 24 d. pristatė ginčo krovinį gavėjui Prismacolor S.r.l. Važtaraštyje dėl krovinio pažeidimų pastabų nenurodyta.

8.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu teisiniai santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos. Be to, ginčo vežime dalyvavo vežėjų daugetas.

9.       Atsakovei ir trečiajam asmeniui nesutinkant su reikalavimu atlyginti nuostolius dėl apgadinto krovinio, teismas ginčą sprendė vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) vežimo, ekspedijavimo bei žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

10.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog krovinio gavėjas būtų pareiškęs reklamaciją vežėjai, ir nurodė, jog krovinio gavėjui krovinio priėmimo metu ar per 7 dienas po krovinio gavimo raštu nepareiškus reklamacijų dėl trūkumo ar defektų, pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 30 straipsnio 1 dalį įsigaliojo prezumpcija, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui tokioje būklėje, kokioje buvo paimtas iš siuntėjo – t. y. pilnoje apimtyje ir be apgadinimo. Kol ši prezumpcija nepaneigta, ieškinys negali būti tenkinamas, nes nėra nustatytas krovinio sugadinimo vežimo metu faktas, kaip esminė vežėjo (atsakovės) atsakomybės sąlyga. Įsigaliojus nurodytai prezumpcijai, įrodinėjimo pareiga, kad krovinis buvo apgadintas vežimo metu, tenka ieškovei. Be to, ieškovei reikalaujant civilinės atsakomybės taikymo, ji turi įrodyti ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – žalos padarymo faktą, nuostolių kilmę ir jų dydį.

11.       Teismas sprendė, kad į bylą pateiktos fotonuotraukos, ieškovės susirašinėjimas su krovinio gavėja Prismacolor nepatvirtina, jog būtent ginčo krovinys pristatytas apgadintas, ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog už krovinio apgadinimą atsakinga būtent atsakovė, įrodymų, kad krovinys buvo perkrautas, į bylą taip pat nepateikia.

12.       Teismas, analizuodamas 3 393,87 Eur sumos kilmę pagal pateiktus ieškovės paaiškinimus ir pridedamus įrodymus, nustatė, kad, ieškovės teigimu, ji veikė kaip ekspeditorė pagal UAB „Ex professo“ užsakymą, tačiau užsakymo, teismui ieškovė nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl tokio užsakymo sudarymo, pavyzdžiui, sąskaitą už vežimo paslaugas ar kitus dokumentus, kurie sąlygotų išvadą buvus tokį susitarimą su UAB „Ex professo” dėl ginčo krovinio vežimo organizavimo iš Lietuvos į Italiją.

13.       Teismas konstatavo, kad ieškovės versija, jog ginčo krovinį sudarė būtent 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. EXP 002574 ir Nr. EXP0025748 nurodytos prekės, mažai tikėtina, nes 2019 m. liepos 10 d. CMR važtaraštyje (siuntėjas yra UAB „Talga“, gavėjas Prisma color SRL Italijoje, vežėjas UAB Lineksas“), nurodyta, kad ginčo krovinį sudaro dvi paletės (reikmenys ir priemonės automobilių dažymui bei remontui), kurio svoris 1 739,894 kg, tuo tarpu CRM važtaraštyje, kurio siuntėja UAB „Talga“, gavėja Prismacolor Srl, krovinis – dvi paletės (reikmenys ir priemonės automobilių dažymui bei remontui), pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB „Ex professo” 2019 m. rugsėjo 10 d. išrašytą Ltd. Venala Enterprises Limited sugadintų naujai išsiųstų prekių PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0025867 6 787,74 Eur sumai, krovinio svoris 1 797,747 kg, t. y. krovinių svoris tiek pirmu, tiek antru atveju skiriasi tik apie 60 kg, kai tuo tarpu prekių skaičius vienetais (pirmu atveju 688 vnt., antru – 97 vnt.) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras net septynis kartus, taip pat ženkliai skiriasi ginčo krovinio ir pakeistų prekių vertė.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog dėl sugadinto krovinio ieškovė patyrė 3 393,87 Eur nuostolių, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad pardavėja buvo UAB „Ex professo”, o pati ieškovė atliko ekspedijavimo paslaugas, tačiau nepateikti įrodymai dėl vežimo sutarties-užsakymo sudarymo, tikrąją krovinio vertę įrodantys dokumentai, sugadinto krovinio apskaitos aktas, krovinio utilizavimo dokumentai, ir pažymėjo, kad iš ieškovės ir Prismacolor susirašinėjimo elektroniniu paštu neįmanoma nustatyti apie kokį konkrečiai krovinį kalbama.

15.       Išanalizavęs pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra tarpusavyje susiję, dėl ko negalima daryti labiau tikėtinos išvados, jog krovinys buvo apgadintas, kita vertus, kad ji patyrė nurodyto dydžio nuostolius.

16.       Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti įrodymai sąlygoja išvadą, jog ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo įrodyti ir pagrįsti vykdydama CK 6.245–6.249 straipsniuose nurodytus reikalavimus, t. y. įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę.

17.       Teismo vertinimu, netenkinus ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimas priteisti papildomas išlaidas taip pat negalėjo būti tenkinamas.

18.       Teismas, įvertinęs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, atsakovės ruoštų procesinių dokumentų kiekį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Svydis“ prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 393,87 Eur nuostolių dėl sugadinto krovinio, 484 Eur išlaidų nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Teismas sprendime konstatavo, jog krovinio gavėjas vežėjui reklamacijos nepateikė. Dėl šios priežasties teismas įrodinėjimo naštą dėl krovinio sugadinimo jo vežimo metu priskyrė ieškovė. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu kategoriškai nesutinka. Gavėjas tinkamai įvykdė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą. 2019 m. liepos 26 d. gavėjas Prisma color SRL Italijoje, išpakavęs krovinį ir pastebėjęs jo sugadinimą bei nustatęs sugadintų prekių kiekį, nedelsiant apie tai raštu informavo ieškovę (2021 m. gegužės 4 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo priedas Nr. 1). Ieškovė apie nustatytus prekių pažeidimus 2019 m. liepos 29 d. raštu atitinkamai informavo atsakovę (2019 m. liepos 29 d. pretenzija, pridėta kaip patikslinto ieškinio priedas Nr. 7). Atsakovė savo ruožtu apie nustatytus prekių pažeidimus 2019 m. liepos 31 d. raštu informavo faktinį vežėją trečiąjį asmenį UAB „GEVARA“ (UAB „GEVARA“ 2021 m. gegužės 10 d. prašymo priedas). 2019 m. rugpjūčio 8 d. faktinis vežėjas trečiasis asmuo UAB „GEVARA“ atsakymu į atsakovės pretenziją ją atmetė bei nurodė, jog nepateikti jokie įrodymai apie tai, kad menama žala atsirado pervežimo metu (UAB „GEVARA“ 2021 m. gegužės 10 d. prašymo priedas). Taigi apie pristatytų prekių trūkumus per 7 kalendorines dienas nuo krovinio pristatymo (2019 m. liepos 24 d.) buvo informuotas ne tik faktinis vežėjas, tačiau ir visi su vežimu susiję asmenys.

19.2.       Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų, galinčių patvirtinti, kad krovinys buvo sugadintas būtent vežimo metu, išreikalavimo, tačiau sprendimu nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog už krovinio sugadinimą atsakinga būtent atsakovė. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi procesą. Byloje teismas sudarė atsakovei sąlygas elgtis pasyviai ir neteikti į bylą ieškovės prašomų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškinyje nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė šių įrodymų savarankiškai surinkti negalėjo (ieškovės tiesioginiai prašymai buvo kategoriškai atmesti), ieškovė iš esmės neteko galimybės pagrįsti savo ieškinio poziciją ir atitinkamai buvo pastatytas į nepalankesnę padėti nei atsakovė.

19.3.       Teismas, perkėlęs įrodinėjimo naštą ieškovei bei atsisakęs tenkinti ieškovės prašymus dėl įrodymo išreikalavimo, nepagrįstai suvaržė ieškovės įrodinėjimo galimybes, todėl padarė esminį proceso normų pažeidimą. Teismas byloje kilusias abejones turėjo išsklaidyti tenkinant ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, o vežėjui šių dokumentų nepateikus, privalėjo taikyti contra spoliatorem (iš lot. pažeidėjui nepalankus) prezumpciją.

19.4.       Teismas visiškai nepagrįstai ir klaidingai vadovavosi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a papunktyje nurodyta nuostata. Be to, teismas visiškai klaidingai nustatė, jog neva ieškovė teigia, kad krovinys buvo perkrautas, tačiau įrodymų į bylą nepateikia.

19.5.       Teismas sprendime nurodė, jog neva į bylą pateiktos fotonuotraukos, ieškovės susirašinėjimas su krovinio gavėja Prisma color SRL, nepatvirtina, kad būtent ginčo krovinys pristatytas apgadintas. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Teismas byloje visiškai nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, tokiu būdu nepagrįstai apsunkindamas ieškovės poziciją ginče. ieškovė atkreipia dėmesį, jog tiek ieškovė, tiek krovinio gavėjas elgėsi aktyviai ir sąžiningai. Pastebėjus neakivaizdžius krovinio trūkumus, krovinys buvo kruopščiai nufotografuotas, buvo surašytos visos sugadintos prekės bei nedelsiant susisiekta su visais už krovinį atsakingais asmenimis. Ieškovė ir krovinio gavėjas dėjo visas pastangas, jog būtų išaiškintas už krovinio sugadinimą faktiškai atsakingas asmuo.

19.6.       Teismas sprendime nurodė, jog, ieškovės teigimu, ji veikė kaip ekspeditorius pagal UAB „Ex professo“ užsakymą, tačiau nepateikti įrodymai dėl vežimo sutarties-užsakymo sudarymo, tikrąją krovinio vertę įrodantys dokumentai. Ieškovė su tokiu teismo argumentu nesutinka. Kartu su patikslintu ieškiniu pridėjo sutartį, pagal kurią ieškovė teikė UAB „Ex professo“ krovinio pervežimo organizavimo paslaugą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 12). Kartu buvo pateikta ir PVM sąskaita faktūra, įrodanti, jog iš ieškovės buvo užsakyta šio ginčo pervežimo paslauga (patikslinto ieškinio priedas Nr. 13). Abi įmonės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl kiekvienu prekių pervežimo užsakymo atveju nebuvo sudaromi atskiri užsakymo dokumentai. Šalys dėl prekių pervežimo kiekvienu atveju susitardavo žodžiu. Tikrąją krovinio vertę įrodantys dokumentai teismui taip pat buvo pateikti. Ieškovė kartu su 2020 m. liepos 20 d. prašymu teismui pateikė sąskaitą faktūrą su prekių specifikacija, leidžiančią identifikuoti konkrečių prekių pavadinimus, kiekius ir kainas, todėl konstatuotina, jog teismo argumentai yra nepagrįsti, teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų turinio.

19.7.       Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, klaidingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl priėjo nepagrįstų išvadų. Ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Atsakovė nebuvo maksimaliai atidi ir rūpestinga, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nepervežė sveiko krovinio į paskirties vietą, taigi ji neįvykdė pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą. Atsakovė savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, o priešingai, sugadinusi gabenamą krovinį sąmoningai savo nesąžiningais veiksmais siekė tai nuslėpti bei išvengti atsakomybės. Toks atsakovės elgesys turėtų būti laikomas sąmoningu prisidėjimu prie žalos atsiradimo. Dėl šios priežasties atsakovei netaikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatos, atleidžiančios bei ribojančios jos civilinę atsakomybę.

20.       Atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

20.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimu yra padarytos tinkamos, pagrįstos ir teisėtos išvados, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

20.2.       Nuostolių klausimo ieškovė tinkamai neatskleidė ir neįrodė nuostolių kilmės ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 14–15 punktai atspindi teisinį argumentavimą, atskleidžiantį ieškovės įrodinėjimo pareigos nevykdymą.

20.3.       Ieškovė visos bylos eigoje neįvykdė jai priskirtos įrodinėjimo pareigos pagal proceso įstatymą, o jos pateiktų įrodymų kontekste kyla tik neaiškumai, lemiantys pozicijos nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

21.       Trečiasis asmuo UAB „Lineksas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismo sprendime nurodyti motyvai ir byloje esančių duomenų nuoseklus, išsamus ir teisingas įvertinimas pilnai atitinka faktines aplinkybes, dėl to sprendimas yra priimtas pagal teismo vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, t. y. teisės normomis ir teismų praktika, dėl to teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

22.       Trečiasis asmuo UAB „GEVARA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi. Nurodo šiuos argumentus:

22.1.       Ieškovė nei ieškinio pateikimo, nei bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė jokios krovinio gavėjo pretenzijos. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovės pateiktas į bylą elektroninis susirašinėjimas nelaikytinas tinkama reklamacija / pretenzija, kadangi neįmanoma nustatyti, apie kokią siuntą yra rašoma, nenurodytas nei užsakymo numeris, nei CMR važtaraščio numeris, nei vežėjo duomenis. Be to, byloje nėra ginčo, kad vežėjui nebuvo pateikta krovinio specifikacija, apskritai joks krovinį identifikuojantis dokumentas, taigi neįmanoma sutikrinti, ar elektroniniame susirašinėjime nurodytos sugadintos prekės atitinka 2019 m. liepos 24 d. gavėjui pristatytą krovinį.

22.2.       Byloje nesant jokių dokumentais pagrįstų įrodymų apie vežėjui perduoto krovinio specifikaciją, konstatuotina, kad ieškovės į bylą pateiktos nenustatytų sugadintų dažų pakuočių fotonuotraukos ir UAB „Ex professo“ sąskaita faktūra Nr. EXP 0025867, parodanti prekių pardavėjos UAB „Ex professo“ vykdytą pirkimo–pardavimo sandorį su prekių pirkėju Kipro įmone Venala Enterprises Limited, neturi jokio loginio ryšio su šia byla. Byloje esantys įrodymai nenuginčijamai patvirtina, jog ieškovės nurodytas krovinio gavėjas ir krovinio vežimo užsakyme ir važtaraštyje sutampa. Ginčo krovinio gavėjas – Italijos įmonė Prismacolor S.r.l., gavusi ir priėmusi pagal važtaraštį šiai įmonei skirtą ir tinkamai pristatytą krovinį. Taigi bylos duomenys akivaizdžiai liudija, jog ieškovės nurodyta Kipro įmonė Venala Enterprises Limited neturi jokio ryšio su ginčo dalyku. Ieškovė ieškinyje laikėsi pozicijos, neva visas krovinys buvo sugadintas, tačiau tuo pat metu tvirtino, jog krovinio gavėjas patikslino sugadintų ir trūkstamų dažų pakuočių kiekį. Taigi neaišku, koks tariamo pažeidimo mastas. Juolab, jog nesudarytas nei krovinio pažeidimo aktas, nei krovinio utilizavimo aktas. Atitinkamai daroma išvada, kad prekės nebuvo utilizuotos, o realizuotos rinkoje, kadangi jokio tariamo krovinio pažeidimo apskritai nebuvo.

22.3.       Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo įrodyti ir pagrįsti vykdydama CK 6.245–6.249 straipsniuose nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė, nepaisydama CK 6.245–6.249 straipsnių nuostatų, nesugebėdama įrodyti nei vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, savo poziciją grindė vien tik contra spoliatorem prezumpcija, kuri neva privalėjo būti šioje situacijoje taikoma, kadangi į bylą nebuvo pateikti GPS ir tachografo duomenys.

22.4.       Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo išsprendimui taikytinas procesinės ir materialinės teisės normas, teisingai kvalifikavo materialinius teisinius santykius ir pagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

23.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Svydis“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) 2019 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ (toliau – atsakovė) krovinio pervežimo užsakymą dėl krovinio – 2 arba 3 palečių, apie 1 300 kg, dažų ADRII, UN1263, pervežimo iš UAB „Talga”, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė pervežimo kainą ir terminus (pakraus 2019 m. liepos 10–12 d., pristatys – 2019 m. liepos 19 d.). Atsakovė šiam pervežimui 2019 m. liepos 5 d. užsakė faktinį vežėją UAB „GEVARA“, pateikusi transporto užsakymą Nr. 2019274319, kuriame nurodyti krovinio duomenys: 3 epal ADRIII UNI 263, 1 400 kg. Maršruto daliai nuo pakrovimo vietos Jonavoje iki UAB „GEVARA“ terminalo Vilniuje, trečiasis asmuo UAB „GEVARA“ pasitelkė kitą faktinį vežėją – UAB „Lineksas“ pagal šalių sudarytą krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA7/9-21010 (krovinio duomenys: 2 vnt., 1 400 kg). UAB „Talga“ 2019 m. liepos 10 d. išdavė tarptautinį krovinio gabenimo CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad siuntėjas yra UAB „Talga“, gavėjas Prisma color SRL Italijoje, vežėjas UAB Lineksas“ krovinį sudaro dvi paletės (reikmenys ir priemonės automobilių dažymui bei remontui), svoris 1 739,894 kg. UAB „GEVARA“ 2019 m. liepos 24 d. pristatė ginčo krovinį gavėjui Prismacolor S.r.l. Važtaraštyje dėl krovinio pažeidimų pastabų nenurodyta.

26.       Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes, šalių ir trečiųjų asmenų į civilinę bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad apeliantė byloje nepaneigė kilusiame ginče nustatytos prezumpcijos, jog ginčo krovinys gavėjui buvo pristatytas tokioje būklėje, kokioje buvo paimtas iš siuntėjo, dėl ko ieškinį atmetė kaip neįrodytą (nenustatytas krovinio sugadinimo vežimo metu faktas, kaip esminė vežėjo (atsakovės) atsakomybės sąlyga, o taip pat ieškovė neįrodė nei žalos dydžio, nei žalos fakto).

27.       Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, nepagrįstai suvaržė ieškovės įrodinėjimo galimybes, pažeidė rungimosi principą, vertindamas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovei reikalauja iš vėžėjo (t. y. atsakovės) atlyginti nuostolius dėl sugadinto krovinio.

29.       Byloje nustatyta, kad vežėjas UAB „GEVARA“, vėluodamas 5 dienas, ginčo krovinį gavėjui Prismacolor S.r.l. pristatė 2019 m. liepos 24 d. Važtaraštyje dėl krovinio pažeidimų pastabų nenurodyta. Gavėjas Prismacolor S.r.l., Italijoje, 2019 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei apie pažeistą siuntą, detaliai nurodęs pažeistų ir nepaklausių, o taip pat trūkstamų prekių kodus, aprašymą, U.M., kiekį. 2019 m. liepos 25 d. gavėjo elektroninio laiško turinys rodo, kad jis ant CMR nenurodė „išlygos dėl patikrinimo“, nes ant padėklo nesimatė akivaizdžių pažeidimų požymių; tačiau kai sandėlio darbuotojai atidarė padėklą, jie rado daug pažeistų dėžių, atidarytų skardinių su išsiliejusiais ir jau išdžiūvusiais dažais. Gavėjo pateiktos fotonuotraukos, liudytojos – UAB „Talga“ vadybininkės A. Š. parodymai teisme (išklausytas 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami teigti, kad krovinio priėmimo metu jį apžiūrint vizualiai nebuvo galimybės pastebėti sugadinimų, nepašalinus įpakavimo. 2019 m. liepos 29 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl prarastų prekių, kurioje nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. klientui Prismacolor buvo vežamas krovinys, kurį gavus pastebėtos brokuotos prekės. Gavus nuotraukas iš kliento matyti, kad krovinys buvo perkrautas. Pretenzijoje nurodytos brokuotos prekės ir prašoma atlyginti 8 151,53 Eur nuostolį. 2019 m. liepos 31 d. raštu atsakovė savo ruožtu apie nustatytus prekių pažeidimus informavo faktinį vežėją trečiąjį asmenį UAB „GEVARA“. 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „GEVARA“ pateikė atsakovei atsakymą į pretenziją „Dėl pažeisto krovinio“.

30.       Aptarti rašytiniai įrodymai, o taip pat į bylą pateiktos fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, kad byloje nustatyta, jog krovinio sugadinimas išoriškai nebuvo neakivaizdus ir krovinio gavėjas pažeidimus nustatė vėliau – išpakavęs krovinį ir 2019 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu apie tai informavo ieškovę. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pretenziją dėl pažeistos siuntos gavėjas elektroniniu paštu siuntė ieškovei (krovinio siuntėjai), kuri apie nustatytus prekių pažeidimus pranešė atsakovei (vežėjui), o ši pateikė pretenziją faktiniam vežėjui UAB „GEVARA“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia paties fakto, kad apie pristatytų prekių trūkumus per 7 dienas nuo krovinio pristatymo buvo informuoti visi su vežimu susiję asmenys. Vadinasi, reklamacija (lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas) vežėjui buvo pareikšta per CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad reklamacijos, kaip bendro pobūdžio pranešimo vežėjui apie atvežto krovinio defektus, tikslas – suteikti jam informacijos apie krovinio trūkumus tam, kad vežėjas galėtų imtis tinkamų savo teisėtų interesų apsaugos priemonių (žalos dydžiui, pobūdžiui ir atsiradimo priežastims nustatyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014). Kadangi nagrinėjamu atveju vežėjui buvo pareikšta pretenzija dėl prekių pažeidimo per septynias darbo dienas jas pristačius, tai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vežėjui neįsigaliojo CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija.

31.       Sprendžiant šalių ginčą vertintina vežimų praktikoje neretai susidaranti faktinė situacija, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju ar gavėju sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio vežimo sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris vežimą deleguoja dar kitam vežėjui, o pastarasis – dar kitam. CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad analizuojamo krovinio vežimo dalyvius siejo vienintelė krovinio pervežimo sutartis (užsakymas). Vienintelė sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme – tai sutartis, apimanti visus vežimo etapus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Vadinasi, jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

32.       Byloje atsakovė teigia, kad ji nėra atsakinga dėl prekių pažeidimo, tačiau tokius atsakovės teiginius paneigia tiek paminėti teismų praktikos išaiškinimai, tiek ir faktinės bylos aplinkybės.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).

34.       Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas vadovavosi analogiškais teismų praktikos išaiškinimais, tačiau juos aiškino ir taikė iš esmės netinkamai, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl nepagrįstai nusprendė apie duomenų nepakankamumą išvadai, jog atsakovei galėtų būti taikoma atsakomybė dėl krovinio sugadinimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovei kaip vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad krovinys sugadintas ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių ir paneigti taikomą vežėjo kaltės prezumpciją.

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog už krovinio sugadinimą atsakinga atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo prielaidomis grįsta išvada nėra teisinga.

36.       Gavėjo pateiktos fotonuotraukos, liudytojos A. Š. parodymai teisme yra pakankami teigti, kad krovinys buvo perpakuotas jam esant vežėjų žinioje. Gavėjas, išpakavęs krovinį ir pastebėjęs jo sugadinimą, nustatęs sugadintų prekių kiekį, apie tai raštu informavo ieškovę. Kaip jau buvo minėta, apie krovinio sugadinimą ieškovė informavo atsakovę, o ši – faktinį vežėją UAB „GEVARA“. 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu pateiktame atsakyme ieškovei, pretenziją dėl krovinio sugadinimo UAB „GEVARA“ atmetė, motyvuodama tuo, kad nenustatytos įvykio aplinkybės, neaišku koks iš tikrųjų tariamo pažeidimo mastas, jo priežastys ir kt. Nei vežėjas, nei faktinis vežėjas, būdami informuoti apie krovinio sugadinimą, nesiėmė jokių veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti. Byloje jie taip pat buvo pasyvūs. Fotonuotraukose matomas netolygus dažų nubėgimas, daugelis skirtingai aplietų dėžių, o taip pat byloje neginčijamas faktas, kad krovinys buvo pristatytas penkiomis dienomis vėliau nei užsakymo metu nurodė atsakovė, leido pagrįstai ieškovei manyti, kad krovinys sugadintas būtent vežimo metu. Kilusias abejones dėl galimo krovinio perkrovimo, perpakavimo, vėluojant jį pristatyti, išsiaiškinti, UAB „GEVARA“ nepateikė GPS sekimo sistemos duomenų, vilkiko tachografo duomenų, nenurodė krovinį gabenusio vairuotojo tapatybės ir kontaktinių duomenų, nepakvietė šio asmens liudyti, o ieškovės ne kartą pareikštą prašymą išreikalauti minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas atmetė.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, ieškovės prašomus išreikalauti įrodymus, atsakovės nurodomas įrodymų nepateikimo priežastis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu byla galėjo būti visapusiškai išnagrinėta, todėl atsakovės atžvilgiu taiko contra spoliatorem (iš lot. šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs) taisyklę ir vertina, kad byloje įrodyta, jog krovinys buvo sugadintas jo vežimo metu.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

39.       Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

40.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojos parodymai, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, jog krovinio sugadinimą šiuo atveju lėmė būtent atsakovės, kaip vežėjos, veiksmai.

41.       Atsakovė, siekdama paneigti savo kaltę dėl krovinio sugadinimo, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ne tik nuostolių atitikimą CMR Konvencijos 23 straipsnio nuostatoms, bet ir nuostolių apskaičiavimo principams.

42.       CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktas nustato, kad kai, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 punktas).

43.       Nustačius, kad ieškovė laikytina siuntėja, o atsakovė – vežėju ir kad tarp bylos šalių – ieškovės ir atsakovės – susiklostė vežimo teisiniai santykiai, konstatuotina, kad atsakovė yra atsakinga ieškovei už sugadintą krovinį ir privalo atlyginti ieškovei patirtą žalą.

44.       Nustatyta, kad krovinio gavėjo pirminėje pretenzijoje nurodytos brokuotos prekės, jų kodas, aprašymas, kiekis. 2019 m. liepos 29 d. ieškovės atsakovei pateiktoje pretenzijoje nurodyta, kad prašoma kompensuoti 8 151,53 Eur patirtus nuostolius, kurie apskaičiuoti pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis. Krovinio gavėjui patikslinus sugadintų ir trūkstamų dažų pakuočių kiekį, ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. išsiuntė gavėjui sugadintų prekių pakeitimą. UAB „Ex Professo“ pateikė Ltd. Venala Enterrprises Limited sugadintų naujai išsiųstų prekių sąskaitą 6 787,74 Eur sumai. 2019 m. rugsėjo 18 d. kreditinis dokumentas Nr. KRE#7 Ltd. rodo, kad Venala Enterprises Limited daro nuolaidą dėl sugadintų prekių 3 393,87 Eur. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose pirkėju nurodytas Ltd. Venala Enterrprises Limited, tačiau 2019 m. liepos 4 d. sąskaitoje faktūroje Nr. EXP#002574 nurodyti atsakovės pervežtų prekių pavadinimai, kodai, kiekis ir kaina, atitinka 2019 m. rugsėjo 10 d. sąskaitoje faktūroje Nr. EXP#002586 nurodytas pirkėjui pakeistas prekes. 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita faktūra rodo, kad UAB „Svydis“ teikė UAB „Ex professo“ paslaugą (pervežimas Lietuva – Italija). 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Ex professo“ pateikė ieškovei pretenziją kompensuoti 8 151,53 Eur patirtus nuostolius dėl prekių sugadinimo. Nepaisant to, kad, pasak pačios ieškovės, gavėjas patikslino sugadintų ir trūkstamų dažų pakuočių skaičių, o pirkėjas dėl sugadintų prekių padarė 3 393,87 Eur nuolaidą, 2020 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20 ieškovė UAB „Ex professo“ sumokėjo 8 151,53 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, kad mokėjimas atliktas pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. pretenziją už sugadintą krovinį. Įvertinusi šias aplinkybes bei remdamasi CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 1–2 punktu, teisėjų kolegija ieškovės nuostoliais už sugadintą krovinį pripažįsta 3 393,53 Eur sumą.

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti motyvai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovei netaikytina atsakomybė dėl krovinio sugadinimo, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą – 3 393,87 Eur sugadinto krovinio vertę ir su tuo susijusias išlaidas, kurias sudaro 484 Eur.

46.       CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo – nuo ieškinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc. palūkanos. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013 ir kt.).

47.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei pretenzija dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikšta 2019 m. liepos 29 d., vadinasi, remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia mokėtinas palūkanas tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties atveju, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės atsakomybės sąlygų nebuvimo, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti – priteisti ieškovei iš atsakovės 3 393,87 Eur sugadinto krovinio vertės atlyginimą, 484 Eur nuostolių išieškojimo išlaidų ir 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 3 877,87 Eur (3 393,87 + 484 = 3 877,87) sumos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas, nurodo, jog yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat spręsti dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo. Konstatavus ieškovės teisę į žalos atlyginimą, laikytina, kad byloje patenkinta 100 procentų ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovė įgijo teisę į tokio procentinio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju, atsakovei ir atsakovės pusėje byloje dalyvaujantiems asmenims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje neatlyginamos.

50.       Kaip matyti iš bylos duomenų, teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 87 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 573 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Teikdama apeliacinį skundą ieškovė patyrė 87 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinas išlaidų atlyginimas sudaro 2 654,50 Eur (87 + 1573 +87 + 907,50 = 2 654,50).

51.       Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 26,21 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svydis“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Svydis“, juridinio asmens kodas 159763627, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, 3 393,87 (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 87 ct) Eur sugadinto krovinio vertės atlyginimą ir su tuo susijusių 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) Eur išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 3 877,87 Eur sumos nuo 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 654,50 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, valstybei 26,21 (dvidešimt šešis eurus 20 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.