Civilinė byla Nr. e2A-568-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00603-2020-9 

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1  

                                                                   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo ir 2021 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Laukesta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimas neskaidyti viešojo pirkimo „Maisto produktų viešasis pirkimas (mėsa ir mėsos gaminiai; pienas ir pieno produktai; paruošta ir konservuota žuvis)“ (toliau – pirkimas) 1 dalies (mėsa ir mėsos gaminiai) objekto į dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų ir jame nustatytų principų, neužtikrina sąžiningos konkurencijos; pripažinti, kad pirkimo sąlygų nuostatos dėl prekių kiekio (pirkimo sąlygų 2.7 papunktis ir sutarties projekto 2.2 papunktis), neapibrėžto prekių pristatymo dažnio ir minimalaus pristatomų prekių kiekio yra netikslios, neapibrėžtos ir neatitinkančios VPĮ reikalavimų.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama 1 pirkimo dalį, siekė įgyti virtas dešras ir dešreles; parūkytas, vytintas dešras ir dešreles; kulinarinius gaminius; kiaulienos gaminius (karšto ir šalto rūkymo); kiaulieną; jautieną ir veršieną. Šias prekes tiekti yra suinteresuoti skirtingi gamintojai, todėl pirkimo dalies objektas turėjo būti suskaidytas į atskiras dalis. Vykdant vieną mėsos ir jos gaminių pirkimą, yra suvaržyta tiekėjų konkurencija, o atsakovė nepateikė aiškių ir įtikinamų argumentų, kodėl pirkimas nėra skaidomas į dalis.

3.       Pirkimo sąlygose ir sutarties projekte nurodyta, kad perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs, prekės bus perkamos pagal atsakovės poreikį ir ji gali neišpirkti iki 20 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės. Tokiu būdu apibrėžtas siekiamų įgyti prekių kiekis neatitinka viešųjų pirkimų principų, nes atsakovė gali pirkti tik, pavyzdžiui, vienos rūšies prekę iš pateikto sąrašo. Atsakovė privalo galimų įgyti prekių kiekį apibrėžti ne pinigų suma, bet nurodyti turimą įgyti kiekvienos prekės kiekį, pavyzdžiui, pasilikti teisę neišpirkti iki 20 proc. kiekvienos prekės kiekio. Kadangi šiuo pirkimu yra siekiama įgyti maisto prekių, kurių ugdymo įstaigos iki šiol nepirkdavo, galima daryti prielaidą, kad tiekėjas, kuris tiksliai žino, kokių prekių nereikės pristatyti, pirkime nurodys labai mažą tokių prekių kainą ir tokiu būdu jį laimės, tačiau vėliau šių prekių netieks.

4.       Pirkimo sąlygose taip pat nustatytas tik minimalus prekių pristatymo dažnis, nurodant, kad mėsos gaminiai turi būti pristatomi į visas ugdymo įstaigas ir Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namus ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Taip apibrėžusi prekių pristatymo dažnį atsakovė galės reikalauti jas pristatyti kelis kartus per dieną ar 10 kartų per savaitę. Pirkimo sąlygose nėra nustatytas ir minimalus pristatomų prekių kiekis, todėl atsakovė gali reikalauti pristatyti po 1 kilogramą obuolių 10 kartų per savaitę. Pirkimo sąlygose neapibrėžus pirkimo objekto, tiekėjai neturi objektyvių galimybių įvertinti ir apskaičiuoti pasiūlymų kainų. Todėl galima situacija, kad tiekėjai, remdamiesi skirtingomis prielaidomis dėl tikėtino išperkamo produktų kiekio, pateiks nepalyginamus pasiūlymus. Pirkimo sąlygose reikalaujama pateikti vienodą prekių vieneto įkainį tiek ugdymo įstaigoms, tiek Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namams, nors reikalavimai maisto produktams (vaikų maitinimui) nėra tapatūs.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas vertino, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškovė nurodė, kad ji siekia pateikti tinkamą pasiūlymą pirkime ir būti pripažinta jo laimėtoja, taigi, ieškinio reikalavimais siekiama apginti ieškovės subjektines teises. Reikalavimai dėl pirkimo skaidymo į dalis, prekių kiekio, pristatymo dažnio gali turėti įtakos tiekėjų galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl ieškovė gali kvestionuoti šias pirkimo sąlygas.

7.       Teismas nurodė, kad pirkimo objektas yra suskaidytas į 3 dalis: 1 dalis – mėsa ir mėsos gaminiai; 2 dalis – pienas ir pieno produktai; 3 dalis – paruošta ir konservuota žuvis. Taigi, atsakovė įvykdė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą skaidyti tarptautinį pirkimą į dalis. Atsakovė savo sprendimą neskaidyti pirkimo 1 dalies objekto į smulkesnes dalis grindė tuo, kad Kauno rajono savivaldybė yra kaimiška žiedinė savivaldybė, jos įstaigos yra nutolusios nuo Kauno centro ir išsidėsčiusios toli viena nuo kitos, todėl maisto produktų logistika yra labai sudėtinga, o jos kaštai dideli. Kai kurios įstaigos, kurioms yra perkami maisto produktai, yra itin mažos ir naudoja labai nedaug perkamų prekių, todėl suskaidžius pirkimą kiltų rizika, kad į mažiausias ir labiausiai nutolusias įstaigas kai kurios būtinos maisto prekės gali būti netiekiamos arba tiekiamos didesnėmis nei rinkos kainomis. Teismas vertino, kad tokie atsakovės argumentai yra pagrįsti. Nors išskaidžius pirkimą į dalis pagal atskiras mėsos rūšis galimai būtų užtikrinta didesnė tiekėjų konkurencija, tačiau kiltų rizika, kad perkamų prekių kiekiai taptų nepakankami tam, jog tiekėjai galėtų pasiūlyti kokybiškus produktus už racionalią kainą, nes kuo daugiau prekių perkama, tuo labiau mažėja kaštai ir prekių kaina. Pirkimo skaidymas į 3 dalis yra pakankamas, kadangi toks skaidymas sudaro galimybę tiekėjams konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo pasiūlant geresnes kainas, leidžia pasiekti kokybišką prekių teikimą ir užtikrina racionalų biudžeto lėšų panaudojimą. Ieškovė neįrodė, kad neišskaidžius pirkimo 1 dalies objekto yra dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija.

8.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė siekia sudaryti pirkimo sutartį, pagal kurią, esant konkrečiam poreikiui, maisto produktus įgys ugdymo įstaigos ir Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namai. Šiuo metu dėl paplitusio COVID-19 viruso yra labai sunku prognozuoti, kiek asmenų lankysis ugdymo įstaigose ar kiek gyventojų bus globos įstaigoje. Remiantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija) (toliau – Metodika), nuostatomis, tuo atveju, jeigu objektyviai neįmanoma nustatyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, yra nustatoma maksimali suma, kurios perkančioji organizacija neturi teisės viršyti. Atsakovė, pirkimo dokumentuose nenustatydama minimalaus turimų įgyti prekių kiekio, nepažeidė VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų principų ir tikslo įsigyti prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

9.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė, pirkimo sąlygose nustačiusi tik minimalų prekių pristatymo dažnį, nesudarė tiekėjams objektyvių galimybių apskaičiuoti pasiūlymų kainų. Pirkimo dokumentų 2.6 papunktyje atsakovė nurodė, kad pirkimo sutartims taikomos fiksuoto įkainio su peržiūra kainodaros taisyklės. Tokia kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės arba prekės susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio (Metodikos 15 punktas). Iš pirkimo dokumentų matyti, kad visiems pirkime planuojamiems įgyti produktams yra nustatyta vienoda sąlyga dėl minimalaus priekių tiekimo dažnio, kuri nustatyta siekiant užtikrinti šviežių maisto produktų naudojimą ugdymo ir globos įstaigose. Remiantis Metodikos 15 punktu, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atsižvelgdamas į maksimalią sutarties vertę, turi galimybę iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas, pasiūlyme nurodydamas fiksuoto įkainio dydį. Taigi, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus ar VPĮ 35 straipsnio 4 dalį.

10.       Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei 4 655,36 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti 6 984,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau ši suma viršija didžiausią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą, apskaičiuotą taikant Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs tai, kad byla nėra labai sudėtinga, dėl byloje sprendžiamų klausimų jau yra suformuota teismų praktika, sumažino atsakovei priteistinas išlaidas ir priteisė jai Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą sumą.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Apeliaciniuose skunduose ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą ir 2021 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

11.1.                      Pagal VPĮ nuostatas, tarptautinis pirkimas privalo būti skaidomas į dalis, o tuo atveju, kai ši pareiga nėra vykdoma, perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nurodyti argumentus, kodėl pirkimas nėra skaidomas, konkrečiai ir aiškiai pagrįsdama šias aplinkybes. Tačiau atsakovė pirkimo sąlygose nenurodė jokių argumentų, kodėl pirkimo 1 dalis nėra skaidoma. 

11.2.                      Teismo išvada, kad atsakovės pateikti argumentai tinkamai pagrindžia, jog pirkimo objektas neturėtų būti skaidomas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Teismas taip pat neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas Maisto produktų pirkimo gaires ir ignoravo ieškovės prašymą gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą.

11.3.                      Pirkimo 1 dalies objektu esančius mėsos produktus yra suinteresuoti tiekti skirtingi gamintojai, todėl neišskaidžius pirkimo objekto į atskiras dalis negalės būti racionaliai panaudotos lėšos ir pirkimo dalyviams bus apsunkinta galimybė pasiūlyti konkurencingas kainas.

11.4.                      Ieškinyje buvo nurodyta, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios, nes atsakovė netinkamai nustatė pagal sutartį privalomų įgyti prekių kiekius ir apibrėžė prekių pristatymo dažnį; kad tokios pirkimo sąlygos nesudaro objektyvių galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų, todėl jie gali pateikti nepalyginamus pasiūlymus; kad ieškovė reikalauja pateikti vienodą prekių vieneto įkainį, nors siekia įgyti skirtingoms įstaigoms reikalingus maisto produktus, kuriems yra taikomi skirtingi reikalavimai. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

11.5.                      Teismas nepagrįstai nutarė atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes prašymas dėl išlaidų atlyginimo buvo pateiktas po to, kai byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje. Atsakovė turėjo galimybę pateikė teismui duomenis apie patirtas išlaidas iki numatyto teismo posėdžio. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nespėjo atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas iki paskirto posėdžio, nėra objektyvi.

12.       Atsiliepimuose į ieškovės apeliacinius skundus atsakovė prašo skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai:

12.1.                      Atsakovė neprivalėjo pirkimo sąlygose nurodyti argumentų, kodėl pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis, nes pirkimo objektas buvo išskaidytas. Pirkimo objektą sudarė atskiros maisto produktų kategorijos, todėl pirkimas kokybiniu pagrindu buvo išskaidytas į 3 dalis: mėsa ir mėsos gaminiai; pienas ir pieno produktai; paruošta ir konservuota žuvis. Atsakovė neprivalėjo teikti argumentų, kodėl ji neskaido atskirų pirkimo objekto dalių.

12.2.                      Atsakovė procesiniuose dokumentuose pateikė išsamius argumentus, kodėl pirkimo objektas nebuvo išskaidytas į dar smulkesnes dalis. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad prekės yra perkamos 36 pačioms mažiausioms rajono švietimo įstaigoms ir globos namams. Šios įstaigos yra nutolusios nuo Kauno, o jų sunaudojami mėsos ir mėsos gaminių kiekiai yra labai maži. Todėl jeigu pirkimo dalies objektas būtų suskaidytas ir būtų perkami maži produktų kiekiai, pasiūlymų kai kurioms prekėms nebūtų pateikta arba jų kaina viršytų rinkos kainą. Teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir nustatė, kad skaidant pirkimo 1 dalį į smulkesnes dalis nebūtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir nebūtų pasiektas pirkimo tikslas įgyti maisto produktų už racionalią kainą įstaigoms, kurios įprastai tokių produktų neįsigytų arba įsigytų brangiau nei rinkos kaina. 

12.3.                      Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai dėl prekių pristatymo dažnio ir ketinamų įgyti prekių kiekio keliami atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kada, kokio kiekio ir kokių prekių gali prireikti įstaigoms, kurių lankytojų skaičius nuolat kinta. Atsakovė pirkimo dokumentuose nurodė minimalų pristatomų prekių dažnį ir preliminarų minimalų neišperkamų prekių kiekį. Bet kuris rinkos dalyvis, įvertinęs nustatytus minimalius prekių pristatymo reikalavimus, prekių kiekius, prekių kategorijas, užsakovų kiekį, savo turimos įrangos, transporto priemonių ir darbuotojų kiekį, atstumą iki įstaigų, į kurias gali tekti pristatyti perkamus produktus, gali apskaičiuoti ir parengti pasiūlymą pagal savo vykdomo verslo praktiką.

12.4.                      Pagal pirkimo sutartį įstaigos negalės įgyti tik vienos rūšies prekių už visą pirkimo sutarties vertę, nes teisės aktuose yra keliami reikalavimai asmenų maitinimui. Įstaigoms nuolat renkantis tik vieną produktą šie reikalavimai būtų pažeisti. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė galėtų pirkti tik vieną prekės rūšį ar reikalauti prekes pristatyti net ir kelis kartus per dieną, yra deklaratyvūs, toks elgesys neatitiktų esminių sutarčių vykdymo principų.

12.5.                      Atsakovė suformulavo prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas dar bylos nagrinėjimo metu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė nors ir po posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, tačiau prieš teismui priimant spendimą. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes teikdama šį prašymą ji nežinojo, kokia bus ginčo baigtis. Atsakovė yra biudžetinė įstaiga, todėl dėl taikomų administracinio pobūdžio procedūrų negalėjo apmokėti sąskaitos iki byloje paskirto teismo posėdžio ir mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė nedelsdama po to, kai juos gavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės

14.       Atsakovė 2020 m. spalio 14 d. paskelbė apie pirkimą, kurio metu siekia įsigyti maisto produktų Kauno rajono ugdymo įstaigoms bei Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namams. Pirkimo sąlygų 2.3 papunktyje numatyta, kad pirkimas skaidomas į 3 dalis: 1 dalis – mėsa ir mėsos gaminiai; 2 dalis – pienas ir pieno produktai; 3 dalis – paruošta ir konservuota žuvis. Pirkimo sąlygų 2.3.1 papunktyje nurodyta numatoma pirkimo vertė 36 mėnesių laikotarpiui 1 dalyje 714 000 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), 2 dalyje – 1 165 500 Eur su PVM, 3 dalyje – 454 000 Eur su PVM. Pirkimo sąlygų 1 priede „Tiekėjo pasiūlymo forma ir techninės specifikacijos“ nurodytas perkamų prekių asortimentas, savybės, reikalavimai, preliminarūs kiekiai, užsakymų tvarka, pristatymo terminai, vieta ir kiti kriterijai. Pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje nustatyta, kad perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs, jie nurodyti 12 mėnesių laikotarpiui ir yra skirti pasiūlymų palyginimui. Remiantis pirkimo sąlygų 3.4.1 papunkčiu, tiekėjai pasiūlymą turi parengti pagal pirkimo sąlygų 1 priede pateiktą formą.

15.       Iš pirkimo sąlygų 1 priedo matyti, kad pirkimo 1 objekto dalyje perkama mėsa ir mėsos gaminiai suskirstyti į tokias grupes: virtos dešros ir dešrelės; parūkytos ir vytintos dešros bei dešrelės; kulinariniai gaminiai; kiaulienos gaminiai (karšto ir šalto rūkymo); kiauliena; jautiena ir veršiena, taip pat aptariamame pirkimo sąlygų priede pateiktas šias maisto produktų grupes sudarantis asortimentas bei preliminarūs perkamų prekių kiekiai 12 mėnesių laikotarpiui.

16.       Pirkimo sąlygų 2.7 papunktyje numatyta sąlyga, kad „perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs, bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais. Prekės bus perkamos pagal perkančiosios organizacijos poreikį pagal tiekėjo įkainį. Galutinė kaina, kurią perkančioji organizacija turės sumokėti tiekėjui, priklausys nuo vykdant pirkimo sutartį nupirktų Prekių kiekio. Perkančioji organizacija neįsipareigoja nupirkti visų 1 priede nurodytų Prekių ir pasilieka teisę neišpirkti iki 20 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės.“. Iš esmės analogiška sąlyga numatyta ir pirkimo sąlygų 3 priede – sutarties projekto 2.2 papunktyje.

17.       Pirkimo sąlygų 1 priede įtvirtinti reikalavimai tiekimui, pagal kuriuos mėsos gaminiai turi būti pristatomi į visas ugdymo įstaigas bei Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namus be papildomo apmokėjimo, ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (esant poreikiui ir dažniau), patogiais kiekiais ir pakuotėmis; pienas ir pieno produktai turi būti pristatomi į ugdymo įstaigas be papildomo apmokėjimo, ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, į Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namus – ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (esant poreikiui ir dažniau), patogiais kiekiais ir pakuotėmis, o žuvis ir jos gaminiai turi būti pristatomi į visas ugdymo įstaigas bei Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namus be papildomo apmokėjimo, ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę (esant poreikiui ir dažniau), patogiais kiekiais ir pakuotėmis.

18.       Ieškovė 2020 m. spalio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė išskaidyti pirkimo objektą į dalis pagal skirtingus maisto produktus, patikslinti techninės specifikacijos reikalavimus dėl pristatymo dažnumo ir pagal kitas pretenzijoje nurodytas aplinkybes. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad atsakovė nepateikė tinkamo pagrindimo dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis (kiekvienoje pirkimo dalyje). Ieškovės manymu, prekių kiekių nurodymo būdas neatitinka viešųjų pirkimų principų. Be to, ieškovė pretenzijoje nesutiko su tuo, kad pirkimo sąlygose numatytas tik minimalus prekių pristatymo dažnumas ir nenumatytas minimalus pristatomų produktų kiekis, nes perkančioji organizacija galės reikalauti pristatinėti itin mažus kiekius produktų net ir kelis kartus per dieną. 

19.       Atsakovė 2020 m. spalio 10 d. atsakyme į pretenziją netenkino ieškovės reikalavimo išskaidyti pirkimo objektą į dalis, motyvuodama tuo, kad smulkiau suskaidžius objektą, sutarties vykdymas taptų per brangus ir sudėtingas techniniu požiūriu bei keltų riziką netinkamai vykdyti sutartį. Atsakovė netenkino ir pretenzijos reikalavimo patikslinti pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto apimties, nes, atsakovės teigimu, sąlygos parengtos pagal Metodikos nuostatas, o nustatyti tikslius prekių kiekius yra techniškai neįmanoma. Pretenzijos reikalavimą patikslinti pirkimo sąlygas dėl pristatymo dažnumo atsakovė tenkino ir nustatė, kad produktai turi būti pristatomi ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (pirkimo 3 dalyje – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę), o esant išimtiniams atvejams dėl nenumatytų aplinkybių turi būti pristatomi ir dažniau. Minimalaus pristatomų prekių kiekio atsakovė nenustatė, nes įstaigos, kurioms pristatomos prekės, labai skiriasi dydžiu, naudojamų produktų kiekiu ir sandėliavimo galimybėmis.  

20.       Ieškovė ieškiniu ginčija pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto 1 dalies (mėsa ir mėsos gaminiai) smulkesnio neišskaidymo, nesutinka su pirkimo sąlygų 2.7 papunkčio ir sutarties projekto 2.2 papunkčio nuostatomis, kurios apibrėžia perkamų prekių kiekius, taip pat ginčija pirkimo sąlygas dėl nenustatyto maksimalaus prekių pristatymo dažnumo bei minimalaus pristatomų prekių kiekio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimų netenkino, palaikė atsakovės argumentus, kuriais ji grindė sprendimą neišskaidyti pirkimo objekto 1 dalies. Teismo vertinimu, atsakovė, pirkimo dokumentuose nenustatydama minimalaus turimų įgyti prekių kiekio, nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Taip pat teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė, pirkimo sąlygose nustačiusi tik minimalų prekių pristatymo dažnį, nesudarė tiekėjams objektyvių galimybių apskaičiuoti pasiūlymų kainų. 

21.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirkimo objekto 1 dalies neišskaidymo, jos nuomone, teismo nurodyti argumentai neatitinka VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas Maisto produktų pirkimo gaires ir neįvertino, kad 1 pirkimo dalyje numatytais įsigyti maisto produktais yra suinteresuoti visiškai skirtingi gamintojai. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškinio argumentų, jog pirkimo sąlygos yra neaiškios ir nesudaro tiekėjams objektyvių galimybių apskaičiuoti pasiūlymų kainų, nes atsakovė netinkamai nustatė pagal sutartį privalomų įgyti prekių kiekius (apibrėžė juos pinigų suma, tačiau ne išperkamų prekių kiekiu) ir nenumatė maksimalaus prekių pristatymo dažnumo bei minimalaus pristatomų prekių kiekio. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

Dėl pirkimo objekto neišskaidymo

22.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų, kuriose tiesiogiai nebuvo įtvirtinta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, laikėsi aiškinimo, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, todėl pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015, kt.). Kasacinis teismas šio teisės aiškinimo laikėsi ne tik savo pobūdžiu atskirų (heterogeniškų), bet ir panašių, vienarūšių (homogeniškų) pirkimo objektų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

23.       Šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 28 straipsnio 1 dalis, įgyvendinanti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva) nuostatas, įtvirtina, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Iš Direktyvos 78 konstatuojamosios dalies matyti, kad tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, jog perkančiosios organizacijos būtų skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis kiekybiniu pagrindu (kad atskirų sutarčių dalis labiau atitiktų mažų ir vidutinių įmonių pajėgumą), kokybiniu pagrindu (atsižvelgiant į skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant labiau pritaikyti atskirų sutarčių turinį prie specializuotų mažų ir vidutinių įmonių sektorių) arba atsižvelgiant į skirtingus projekto etapus. Tačiau, kaip numatyta Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje, perkančioji organizacija galėtų nuspręsti, kad sutartį skaidyti į pirkimo dalis netikslinga, pavyzdžiui, kai, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, jog sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį. Atitinkamai, VPĮ 28 straipsnio 2 dalis numato, kad tarptautinio pirkimo atveju pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, jog dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo neskaidyti pirkimo 1 dalies (mėsa ir mėsos gaminiai) objekto į smulkesnes dalis. Kaip jau minėta, šia pirkimo dalimi atsakovė siekia įsigyti tokias mėsos ir jos gaminių grupes: virtos dešros ir dešrelės; parūkytos ir vytintos dešros bei dešrelės; kulinariniai gaminiai; kiaulienos gaminiai (karšto ir šalto rūkymo); kiauliena; jautiena ir veršiena, o paminėtas maisto produktų grupes sudarantis asortimentas bei preliminarūs perkamų prekių kiekiai 12 mėnesių laikotarpiui nurodyti pirkimo sąlygų 1 priede. 

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirkimo 1 dalimi siekiami įsigyti maisto produktai yra panašūs (mėsa ir jos gaminiai), tačiau jie tiekėjų suinteresuotumo požiūriu negali būti tapatinami. Visų pirma, dalis siekiamų įsigyti mėsos gaminių yra perdirbti (dešros, dešrelės, kulinariniai gaminiai), o kita dalis – šviežia mėsa (kiauliena, jautiena ir veršiena). Be to, skiriasi perkamos mėsos rūšys (kiauliena, jautiena ir veršiena). Tai reiškia, kad pirkimo sąlygos apriboja galimybę dalyvauti pirkime tiekėjams, kurie tik perdirba mėsą, tačiau jos patys negamina (neaugina gyvulių), taip pat tiekėjams, kurie prekiauja vien tik perdirbta mėsa, ir atvirkščiai, pirkime negali dalyvauti mėsos gamintojai (gyvulių augintojai), neperdirbantys mėsos (pvz., negaminantys kulinarinių gaminių), ir tie tiekėjai, kurie tik prekiauja neperdirbta mėsa. Be to, dalyvauti pirkime ribojami tiekėjai, kurie gamina (augina gyvulius) ir (arba) prekiauja vienos rūšies mėsa (pvz., tik kiauliena arba tik jautiena ir veršiena). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos Maisto produktų pirkimo gairės, kaip teisingai nurodo ieškovė, numato, jog jeigu viena pirkimo objekto dalis apima skirtingų rūšių mėsą, nesuskaidžius šios pirkimo dalies į atskiras dalis pagal atskiras mėsos rūšis, nesudaroma galimybė perkančiajai organizacijai reikalingus mėsos produktus pirkti iš tų tiekėjų, kurie užsiima tik vienos rūšies mėsos prekyba (žr. gairėse pateiktą pavyzdį Nr. 6). Taigi, šie argumentai patvirtina, kad atsakovei kilo pareiga suskaidyti aptariamą pirkimo 1 dalį, o to nepadarius, pirkimo dokumentuose pateikti aiškų ir įtikinamą tokio sprendimo pagrindimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vien tik suskaidydama pirkimą į 3 dalis atsakovė įvykdė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą skaidyti tarptautinį pirkimą į dalis, pripažintini nepagrįstais. 

26.       Nors atsakovė pirkimo dokumentuose jokio pagrindimo, kodėl ji neišskaidė pirkimo 1 objekto dalies, nenurodė, tačiau atsakyme į ieškovės pretenziją ir procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, atsakovė sprendimą neskaidyti pirkimo 1 dalies grindė tuo, kad Kauno rajono savivaldybė yra kaimiška žiedinė savivaldybė, jos įstaigos yra nutolusios nuo Kauno centro ir išsidėsčiusios toli viena nuo kitos, todėl maisto produktų logistika yra labai sudėtinga, o jos kaštai dideli. Atsakovės teigimu, kai kurios įstaigos, kurioms yra perkami maisto produktai, yra itin mažos ir naudoja labai nedaug perkamų prekių, todėl suskaidžius pirkimą kiltų rizika, kad į mažiausias ir labiausiai nutolusias įstaigas kai kurios būtinos maisto prekės gali būti netiekiamos arba tiekiamos didesnėmis nei rinkos kainomis. Taigi, atsakovė sprendimą neskaidyti pirkimo 1 dalies objekto VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priežasčių prasme iš esmės grindė sumažėjusia tiekėjų konkurencija ir per brangiu pirkimo sutarties vykdymu mažiausių bei labiausiai nutolusių įstaigų atžvilgiu. Šiuos argumentus palaikė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus vertina kaip nepakankamus pagrįsti pirkimo 1 dalies objekto neskaidymą.

27.       Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėti atsakovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti išsamia analize ar skaičiavimais. Pavyzdžiui, atsakovė nepateikė duomenų, kurias ugdymo įstaigas ji vertina kaip labiausiai nutolusias (nemaža dalis ugdymo įstaigų, nurodytų pirkimo sąlygų priedu esančiame sąraše, tokiomis negali būti laikomos, nes yra įsikūrę netoli nuo Kauno miesto, pvz., Garliavoje, Karmėlavoje, Akademijoje, Lapėse, Rokuose), koks paprastai yra šių įstaigų užsakomų prekių kiekis, kokią dalį šioms įstaigoms perkamų produktų kainos galėtų sudaryti atvežimo kaštai, taip pat iš kokių aplinkybių (skaičiavimų) galima daryti išvadą, kad suskaidžius objektą dalimis (pvz., išskyrus iš pirkimo objekto vieną mėsos rūšį) tiekėjai nebūtų suinteresuoti pateikti bendro pasiūlymo pirkime (įskaitant ir labiausiai nutolusias įstaigas) arba toks pasiūlymas potencialiai viršytų rinkos kainą. Tokią atsakovės nurodytą bendro pobūdžio prielaidą paneigia tai, kad numatoma pirkimo 1 dalies vertė 36 mėnesių laikotarpiui sudaro pakankamai ženklią 714 000 Eur su PVM sumą.

28.       Atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikti pavyzdžiai fragmentiški ir pagal juos taip pat negalima daryti bendro pobūdžio išvadų (pvz., atsakovė triplike teikė pavyzdį, kad Ežerėlio lopšelis darželis 2020 m. spalio mėn. užsisakė 5,65 kg jautienos, 21,61 kg kiaulienos, 8,2 kg kulinarinių mėsos gaminių, tačiau nepateikė išsamių duomenų apie kitų įstaigų įsigyjamą mėsos gaminių kiekį). Taip pat atsakovė procesiniuose dokumentuose (pvz., atsiliepime į apeliacinį skundą) nepagrįstai apibūdina situaciją, kuri susidarytų, jeigu objektas būtų skaidomas pagal kiekvieną atskirą asortimentą sudarančią prekę (pvz., virtą rūkytą kumpį, virtą dešrą, kiaulienos kumpį ar pan.), kadangi reikalavimas skaidyti pirkimo objektą savaime nereiškia būtinybės atskirai pirkti kiekvieną prekę.    

29.       Kita vertus, šioje nutartyje aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad perkančiajai organizacijai nepakanka pagrįsti sprendimo neskaidyti pirkimo objekto svarbiomis priežastimis, dar būtina įrodyti, jog toks sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas, bei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, neskaidydama pirkimo objekto, nepagrįstai remiasi aplinkybėmis dėl ugdymo įstaigų geografinio išsidėstymo, kadangi būtent ji, organizuodama pirkimus ir suvokdama, jog prekių atvežimo kaštai turi įtakos bendrai pasiūlymo kainai, turi galimybę grupuoti įstaigas pagal jų geografinę padėtį. Kaip patvirtina pačios atsakovės teismui nurodyti duomenys, Kauno rajone iš viso veikia 68 švietimo įstaigos, o pirkimu siekiama įsigyti mėsą ir jos gaminius 36 įstaigoms, vadinasi, galimas ir kitoks įstaigų, kurioms perkamos prekės, grupavimas, siekiant palankesnių pasiūlymo kainų. Proporcingumo aspektu pažymėtina ir tai, kad galimas smulkesnis pirkimo 1 objekto dalies išskaidymas iš esmės leistų pasiekti tuos pačius tikslus, kurių siekia atsakovė (t. y. kad perkant didesnę prekių apimtį būtų siūlomos mažesnės prekių kainos), kadangi ir išskaidžius pirkimo objektą, didesni tiekėjai, turintys pakankamų resursų ir pajėgumo, siektų laimėjimo visose išskaidyto pirkimo dalyse ir tikėtina nesiūlytų didesnių kainų palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas, arba siūlytų netgi mažesnes kainas (žr. pagal analogiją kasacinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 44, 45 punktus).

Dėl pirkimo objekto (perkamų prekių) apibrėžties 

30.       Ieškovė byloje ginčijo pirkimo sąlygų 2.7 papunktyje ir pirkimo sąlygų 3 priede esančio sutarties projekto 2.2 papunktyje įtvirtintas sąlygas tuo aspektu, kad apibrėžiant perkamų prekių apimtį, minimalus išperkamų prekių kiekis yra apibūdintas procentu nuo pradinės pirkimo sutarties vertės, t. y. numatyta, jog perkančioji organizacija pasilieka teisę neišpirkti iki 20 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės. Ieškovės manymu, tokiu būdu apibrėžtas siekiamų įgyti prekių kiekis neatitinka viešųjų pirkimų principų, nes atsakovė gali pirkti tik vienos rūšies prekę iš pateikto sąrašo, be to, tiekėjas, kuris tiksliai žino, kokių prekių nereikės pristatyti, pirkime nurodys labai mažą tokių prekių kainą ir tokiu būdu jį laimės, tačiau vėliau šių prekių netieks. Todėl, ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygos laikytinos neaiškiomis ir netiksliomis.

31.       VPĮ

32.       Metodikos 20 punkte numatyta, kad fiksuotos kainos su peržiūra kainodara gali būti nustatoma esant Metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalyje „Fiksuota kaina“ nurodytoms sąlygoms bei siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (ypač ilgesnės trukmės sutartims), pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatant sutarties kainos peržiūrą. Remiantis Metodikos 15 punktu, fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės arba prekės susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. 

33.       Remiantis Metodikos 17.1 papunkčiu, įsigyjamų prekių kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių sąrašą bei numatomų įsigyti prekių kiekius, nustatant jų viršutinę ir apatinę ribas, o jeigu neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma viršutinė riba; remiantis Metodikos 17.2 papunkčiu, įsigyjamų prekių kiekiai taip pat gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą (tokiu atveju pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais; šį būdą rekomenduojama naudoti, kai pirkimo vykdytojas negali paskaičiuoti prekių kiekių apimčių, ypač, jei jos priklauso ne nuo pirkimo vykdytojo); remiantis Metodikos 17.3 papunkčiu įsigyjamų prekių kiekiai gali būti nustatomi ir nurodant įsigyjamų prekių sąrašą bei maksimalius prekių kiekius ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą (šiuo atveju pirkimo vykdytojas nebegali daugiau pirkti pagal sutartį, kai pasiekiamas bent vienas iš numatytų kriterijų – maksimalūs prekių kiekiai arba maksimali pirkimui skirta lėšų suma, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau).

34.       Nagrinėjamu atveju pagal pirkimo sąlygų 2.6 papunktį ir pirkimo sąlygų 3 priede esančio sutarties projekto 2.5 papunktį sutarčiai numatyta taikyti fiksuoto įkainio su peržiūra kainodaros taisykles. Pirkimo sąlygose perkamų prekių kiekis apibrėžtas kiekvienoje pirkimo dalyje nurodžius preliminarius perkamų prekių kiekius 12 mėn. (pirkimo sąlygų 1 priedas), kartu numatant, kad atsakovė neįsipareigoja nupirkti visų pirkimo sąlygų 1 priede nurodytų prekių, o prekes pirks pagal poreikį ir tiekėjo nurodytą įkainį, taip pat kiekvienoje pirkimo dalyje numatant numatomą pirkimo vertę 36 mėn. laikotarpiui ir kartu nurodant, jog perkančioji organizacija pasilieka teisę neišpirkti iki 20 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės. Taigi, šiuo atveju pirkimo sąlygose numatytas įsigyjamų prekių kiekis yra apibūdintas Metodikos 17.2 papunktyje numatytu būdu (t. y. nurodant įsigyjamų prekių sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą), kurį rekomenduojama taikyti, kai pirkimo vykdytojas negali paskaičiuoti prekių kiekių apimčių, ypač, jei jos priklauso ne nuo pirkimo vykdytojo. Šiuo atveju matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė siekia įsigyti prekes ne sau, bet dideliam skaičiui Kauno rajone esančių ugdymo įstaigų, kuriose lankomumas yra sunkiai prognozuojamas, ypač įvertinus galimus ribojimus dėl COVID-19 viruso pandemijos. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali įsipareigoti išpirkti konkretaus prekių kiekio, kaip to reikalauja ieškovė, ir todėl ji perkamų prekių kiekį pagrįstai apibūdina nurodydama įsigyjamų prekių sąrašą bei preliminarius sąraše esančių prekių kiekius, o taip pat minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Tokia informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės leidžia tiekėjams iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų.

35.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyta hipotetinė situacija, jog atsakovė galėtų pirkti tik vienos rūšies prekes, o kitos rūšies prekių nepirkti, negalėtų susiklostyti, nes prekės perkamos įstaigų organizuojamam maitinimui, kuriam taikomi reikalavimai, susiję su maisto produktų įvairovės užtikrinimu. Be to, sutarties vykdymo metu ženklus nukrypimas nuo pirkimo sąlygų 1 priede pateikto prekių sąrašo ir jame nurodytų kiekių nebūtų suderinamas su pagrindiniais viešųjų pirkimų principais bei sudarytų pagrindą svarstyti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo.

Dėl prekių tiekimo reikalavimų

36.       Ieškovė ginčija pirkimo sąlygas ir tuo aspektu, kad jose numatytas tik minimalus prekių pristatymo dažnumas ir nenumatytas minimalus pristatomų produktų kiekis. Ieškovės manymu, atsakovė galės reikalauti pristatinėti itin mažus kiekius produktų net ir kelis kartus per dieną. Ieškovės vertinimu, šiuo aspektu pirkimo sąlygos taip pat yra neaiškios ir nesudaro tiekėjams objektyvių galimybių apskaičiuoti pasiūlymų kainų. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė, pirkimo sąlygose nustačiusi tik minimalų prekių pristatymo dažnį, nesudarė tiekėjams objektyvių galimybių apskaičiuoti pasiūlymų kainų. Teismas nurodė, kad visiems pirkime planuojamiems įgyti produktams yra nustatyta vienoda sąlyga dėl minimalaus priekių tiekimo dažnio, kuri nustatyta siekiant užtikrinti šviežių maisto produktų naudojimą ugdymo ir globos įstaigose. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus ar VPĮ 35 straipsnio 4 dalį. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad teismas skundžiamame sprendime nepateikė konkrečių argumentų, kodėl tokia neapibrėžta nuostata nepažeidžia sąžiningo sutarties vykdymo rizikos padalijimo tarp sutarties šalių. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 

37.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės argumentai šioje ginčo dalyje iš esmės grindžiami prielaida, jog perkančioji organizacija galės reikalauti pristatinėti itin mažus kiekius produktų net ir kelis kartus per dieną. Tačiau tokia prielaida stokoja faktinio pagrindo. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė 2020 m. spalio 10 d. atsakyme į pretenziją tenkino ieškovės pretenzijos reikalavimą patikslinti pirkimo sąlygas dėl pristatymo dažnumo ir nustatė, kad produktai turi būti pristatomi ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (pirkimo 3 dalyje – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę), ir tik esant išimtiniams atvejams dėl nenumatytų aplinkybių turi būti pristatomi ir dažniau. Vadinasi, dažnesnis produktų pristatymas nei numatyta pirkimo sąlygose, vykdant pirkimo sutartį galėtų būti tik išimtimi, kurią nenumatytomis aplinkybėmis turėtų pagrįsti atsakovė. Taigi, tokiu būdu suformuluotos pirkimo sąlygos, priešingai nei teigia ieškovė, yra pakankamai aiškios ir apibrėžtos, ir sudaro pakankamas sąlygas tiekėjams apskaičiuoti pasiūlymų kainą. 

38.       Be to, tai, kad pirkimo sąlygos nenustato konkretaus minimalaus per vieną pristatymą perkamų produktų kiekio, paaiškinama šioje nutartyje jau minėtomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, jog atsakovė siekia įsigyti prekes ne sau, bet dideliam skaičiui Kauno rajone esančių ugdymo įstaigų, kuriose lankomumas yra sunkiai prognozuojamas. Atitinkamai nėra objektyvios galimybės tiksliai iš anksto apibrėžti pristatomų produktų kiekį. Kaip jau minėta, perkamų prekių kiekio apibūdinimas pirkimo sąlygose atitinka Metodikos reikalavimus ir iš esmės leidžia tiekėjams iš anksto numatyti bei įvertinti sutarties vykdymo išlaidas. Ieškovės nurodyta prielaida, kad perkančioji organizacija galės reikalauti pristatinėti itin mažus kiekius produktų, nėra pagrįsta, kadangi pristatomų prekių kiekius lems numatomas jų poreikis.  

Dėl procesinės bylos baigties, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė, pirkimo dokumentuose apibūdindama perkamų prekių kiekį, nepažeidė Metodikos, VPĮ reikalavimų pirkimo sąlygų aiškumui bei tikslumui ir viešųjų pirkimų principų, todėl pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pirkimo sąlygų, numatančių reikalavimus prekių tiekimui (dažnumui, pristatomam kiekiui), teisėtumo. Tačiau teismas netinkamai įvertino ir pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kuriais ji grindė sprendimą neskaidyti pirkimo 1 dalies objekto. Kadangi atsakovė nepagrįstai neišskaidė aptariamos pirkimo dalies, tuo ji neįvykdė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama, ieškovės ieškinys iš dalies tenkinamas ir atsakovės sprendimas neskaidyti pirkimo 1 dalies objekto pripažįstamas neteisėtu.

40.       Pagal kasacinio teismo praktiką, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K  - 3 - 249/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras, taigi pirkimo procedūros nėra pasibaigusios. Konstatavus 1 pirkimo dalies sąlygų neteisėtumą, šios pirkimo dalies procedūros nutraukiamos.

41.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus (pripažinus neteisėta vieną iš trijų ginčytų pirkimo sąlygų grupių), laikytina, kad patenkinta 1/3 dalis ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1/3 dalis pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 288 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 462,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma. 

42.       Pažymėtina, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, buvo išreiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdyje ir atidėjo teismo sprendimo priėmimą bei paskelbimą 2021 m. sausio 11 d. Atsakovė 2021 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad naudojosi advokato teisine pagalba, tačiau 2021 m. sausio 4 d. advokato išrašytą sąskaitą atsakovė dėl užimtumo apmokėjo tik 2021 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei iš ieškovės 4 655,36 Eur bylinėjimų išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė su šiuo papildomu sprendimu nesutinka, nes, jos nuomone, atsakovė turėjo galimybę pateikti teismui duomenis apie patirtas išlaidas iki numatyto teismo posėdžio, o atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nespėjo atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas iki paskirto posėdžio, nėra objektyvi.

43.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 20 punktas).

44.       Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi atsakovės 2021 m. sausio 8 d. pateiktą teismui prašymą bei kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad sąskaita už suteiktas atstovavimo paslaugas pirmosios instancijos teisme išrašyta 2021 m. sausio 4 d., o ji buvo apmokėta 2021 m. sausio 7 d., jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl atsakovė neturėjo objektyvios galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga, kurioje sprendimų priėmimas užtrunka tam tikrą laiką, negalima vertinti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau įvertinus tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas iš ieškovės ieškinys tenkinamas 1/3 dalimi, atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas vertino kaip pagrįstas, dalis sumažinama 1/3 dalimi iki 3 103,57 Eur. Įskaičius šalių tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 640,90 Eur (3 103,57 Eur – 1 462,67 Eur), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą.

45.       Ieškovė, paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo, patyrė 2 288 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui ir 1 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi šia nutartimi apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo tenkinamas 1/3 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 229,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo netenkinamas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šiuo skundu, neatlyginamos.

46.       Atsakovė patyrė 4 539,84 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti parengiant atsiliepimus į ieškovės apeliacinius skundus, po 2 269,92 Eur dėl kiekvieno atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalius dydžius. Remiantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, maksimali rekomenduojama priteisti išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apskaičiuotina 2020 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 454,80 Eur) dauginant iš 1,3 koeficiento ir sudaro 1 891,24 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo parengimą suma mažintina iki maksimalios rekomenduojamos priteisti sumos ir, įvertinus, kad šia nutartimi buvo patenkinta 1/3 dalis apeliacinio skundo reikalavimų, priteistina suma mažintina 1/3 dalimi iki 1 260,83 Eur (1 891,24 / 3 × 2). Atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo parengimo suma mažintina iki 600 Eur, įvertinus, kad apeliaciniu skundu buvo ginčijamas tik bylinėjimosi išlaidų priteisimas, t. y. buvo keliamas tik procesinio pobūdžio reikalavimas. Viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1 860,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (1 260,83 Eur + 600 Eur). Įskaičius šalių tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei priteisiama 631,50 Eur suma (1 860,83 Eur – 1 229,33 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį iš dalies patenkinti.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą neskaidyti viešojo pirkimo Nr. 514588 „Maisto produktų viešasis pirkimas (mėsa ir mėsos gaminiai; pienas ir pieno produktai; paruošta ir konservuota žuvis)“ 1 dalies (mėsa ir mėsos gaminiai) objekto į dalis ir viešojo pirkimo Nr. 514588 „Maisto produktų viešasis pirkimas (mėsa ir mėsos gaminiai; pienas ir pieno produktai; paruošta ir konservuota žuvis)“ 1 dalies (mėsa ir mėsos gaminiai) procedūras nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 514588 „Maisto produktų viešasis pirkimas (mėsa ir mėsos gaminiai; pienas ir pieno produktai; paruošta ir konservuota žuvis)“ procedūrų sustabdymą“.

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą pakeisti, atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ priteistą bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą sumažinti iki 1 640,90 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt eurų devyniasdešimt centų). 

Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188756386) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027)  631,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                 Marius Bajoras

                                                                                                                                                                 Vilija Mikuckienė

                                                                                                                                                        Asta Radzevičienė