Baudžiamoji byla Nr. 1-51-383/2019

Teisminio proceso Nr.: 01-1-14391-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5;

                                           1.2.4.2.8;

                                             (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, kaltinamajam E. D., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam M. A., jo atstovui advokatui Ramūnui Putinui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutraukta;

2) Kauno apylinkės teismo 2014-06-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. (2 epizodai), 4 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, per 2 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 h sveikatos priežiūros, globos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais globos reikalingais žmonėmis;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2014-12-23 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 9 mėn. laisvės apribojimu,

vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė; vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Kauno apylinkės teismo 2015-05-21 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-12-23 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms, bausmę atlikęs 2018-01-29,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir

n u s t a t ė :

E. D. 2015-03-11, apie 01.30 val., lauke, ant šaligatvio, prie visą parą dirbančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės normų negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be jokios dingsties, įžūliais veiksmais, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, tyčia sudavė M. A. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir galva trenkėsi į šaligatvį, tokiu būdu padarė M. A. kairio smilkinkaulio žvyno ir kairės vidurinės kaukolės duobės lūžius, pakraujavimą virš kairiojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje ir kairės smilkininės skilties sumušimą, tokiu būdu tyčia iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. A. sveikatą.

Tokiais veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p.

                Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis E. D. kaltu dėl prisipažino ir paaiškino, kad šventė dukterėčios gimtadienį. Paskui jis su draugais užsukau į barą, sutiko dvi pažįstamas paneles, prisėdo prie jų. Buvo su M. T. ir E. S.. Sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jis išėjo parūkyti. Lauke buvo nukentėjęs, su juo apsižodžiavo, tada jis nukentėjusiajam smogė į veidą, ir nukentėjusysis nukrito. Jis bandė pasišalinti, bet atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis nori atlyginti M. A. padarytą žalą, bet dabar neturi galimybės to padaryti, nes suimtas.

2016-08-17 buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), 2017-12-17 buvo parvežtas į Lietuvą. Nuo sulaikymo, visą tą laiką buvo kalėjime. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Jam tada buvo ką tik suėję 18 metų, dabar 21 metai. Po to įvykio kitaip pradėjo žiūrėti į gyvenimą, nori dirbti. Būdamas (duomenys neskelbtini) dirbo.

Be kaltinamojo E. D. faktinių įvykio aplinkybių pripažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad dėl patirtos traumos visiškai nieko neatsimena. Dingo viskas iš tos dienos, atsibudo ligoninėje, prijungtas prie lašinių, šalia sėdėjo tėvai. Buvo apklaustas po įvykio, kažką prisiminė, prašo pagarsinti jo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. A. yra parodęs, kad iš 2015-03-10 į 2015-03-11, tamsiu paros metu, valandų neprisimena, ėjo kartu su savo bendradarbiu A. į barą, esantį prie „(duomenys neskelbtini)“ aikštės. Bendradarbio pavardės neprisimena, tačiau su juo kartu dirbo toje pačioje įmonėje. Maždaug prieš mėnesį laiko iki įvykio bendradarbis iš darbo išėjo. Minėtą vakarą kartu su juo šventė jo išleistuves – A. ketino vykti į (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs. Į barą ėjo tik dviese, pėsčiomis. Neatkreipė dėmesio, ar prie įėjimo į barą buvo kokie nors asmenys, atsimena, kad jie su A. su niekuo tikrai nekalbėjo, tiesiog įėjo į barą ir nusipirko brendžio butelį išsinešimui su savimi. Neatsimena, ar bare buvo prisėdę prie kokio staliuko, neatsimena, ar bendravo su bare buvusiais lankytojais. Atsimena, kad abu su A. išėjo į lauką iš baro. Nuo to momento visiškai nieko nebeprisimena. Neatsimena, kaip buvo sužalotas, kas jį sužalojo ir kokiu būdu. Dėl patirtos traumos jo prisiminimai yra labai migloti. Atsibudus ligoninėje, jį gydantis gydytojas informavo, kad patirti sužalojimai buvo labai pavojingi gyvybei, jei GMP būtų pavėlavę jį atvežti bent pusvalandžiu, greičiausiai kraujas būtų ištekėjęs į smegenis ir būtų įvykusi mirtis. Jam diagnozavo kaukolės skliauto ir pamato lūžius, kaukolės skilimą, trūko kairiosios ausies būgnelis, iš kurio ištekėjo kraujas, kuris būgneliu netrukus būtų išsiliejęs į smegenis. Taip pat buvo diagnozuota kontūzija. Iš ligoninės buvo išrašytas tolimesniam gydymui 2015-03-17. Šiuo metu kairiąja ausimi prastai girdi, jį gydytojai informavo, kad klausa nebeatsistatys iki tokio lygio, kokia buvo iki įvykio. Turėjo nedarbingumą. Kadangi patyrė sunkią galvos traumą, be to, įvykio metu buvo neblaivus,negali detaliau papasakoti įvykio aplinkybių. Bendradarbio A. kontaktinių duomenų pateikti negali, kadangi jo žiniomis A. jau dabar randasi (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 87).

Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti neturtinę žalą, kaip nurodyta ieškinyje.

Negirdi viena ausimi, ir dabar dar būna, kad svaigsta galva, darbe negali savęs 100 procentų realizuoti. D. buvo atėjės į ligoninę, atsiprašė. Po ligoninės dar buvo susitikę, atsiprašymo nepriėmė, nes trauma jam liks visam gyvenimui. Po traumos praėjo trys metai, klausa nepagerėjo.

Liudytoja O. K. parodė, kad su kaltinamuoju negiminės, nepiktuoju. Dirbo naktiniame bare (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2015 m. kovo mėnesį, dirbo viena naktinėje pamainoje. Apie 23 val. atėjo 3 vaikinai, vienas iš jų buvo kaltinamasis D. Jie ten gėrė, buvo su merginom, elgėsi ramiai. Visi buvo išgėrę, išėjo į lauką parūkyti, pakvietė ir ją kartu. Žmonių daugiau nebuvo, ji argi išėjo su jais parūkyti. Atėjo du vyrai ir moteris, pirko cigarečių. Į parduotuvės patalpą atėjo ir nukentėjusysis, kažką jis sakė, bet ji nepamena, paskui jis išėjo į lauką. Ir į vidų įbėgo merginos, tos pačios, kurios buvo su ta kompanija. Jos sakė, kad guli negyvas žmogus, kad reikia kviesti greitąją. Dar kažkas pirko alų, ji pardavė ir tada išėjo į lauką pasižiūrėti. Pamatė gulintį vaikiną ant žemė, iškvietė greitąją. Kaltinamasis pasišalino. Atvažiavo policija, greitoji. Ji pačio įvykio nematė, bet kalbėjo, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į veidą, o tas krito. Grietoji išsivežė nukentėjusį, o policija kaltinamąjį.

Liudytoja R. D. parodė, kad E. yra jos sūnus, ir buvo hiperaktyvus vaikas, paauglystė buvo sunki. Baigė 10 klasių, paskui buvo išvykęs. Kai suėjo 18 metų išėjo iš namų, gyveno pas draugus. Į alkoholį nebuvo linkęs. Mamą gerbė, su tėvu nekonfliktavo. Dabar jis gailisi, sako, kad taip nedarytų, eitų dirbti. Apie įvykį jis pasakė mums pats, kad kažką prisidirbo. Ką konkrečiai sakė, neatsimenu, praėjo daug laiko.

Liudytoja R. D. parodė, kad šventė dukros gimtadienį, E. išėjo, grįžo po dienos ar dviejų. Grįžęs pasakojo, kad buvo įvykis prie baro, kad susimušė su kažkokiu vaikinu. Detalių nepasakojo, nepamena ar minėjo, kad nukentėjusįjį išvežė į ligoninę.

Liudytojas L. K. parodė, kad dirba gydytoju (duomenys neskelbtini), nepamenu to konkretaus įvykio, nes jų labai daug.

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad 2015-03-11, apie 01.30 val., į (duomenys neskelbtini) pristatė M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-03-11, apie 05.00 val., buvo stacionarizuotas į galvos smegenų traumų skyrių. Liudytojas buvo jo gydantis gydytojas. M. A. buvo diagnozuotas kaukolės skliauto ir pamato lūžis. Kraujavimas iš kairiosios ausies lando, lokalus kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo ir kairiame smegenų pusrutulyje - kontuzija. Daugiau sužalojimų ant M. A. kūno nebuvo diagnozuota. Tokio pobūdžio sužalojimas kelia pavojų gyvybei ir dažniausiai traktuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. 2015-03-18 M. A. tolimesniam gydymui išleistas į namus. Pristatymo į skyrių metu M. A. buvo nustatytas girtumas (T 1, b. l. 118). Liudytojas parodymus  patvirtino. 

Liudytojas E. S. parodė, kad jis to įvykio neatsimena.

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad 2015-03-11, tamsiu paros metu, valandų neatsimena, atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), pavadinimo nežino, kartu su M., jo pavardės nežino. Prie baro įėjimo rūkė vaikinas vardu E., kurį liudytojas matė pirmą kartą, jo kitokių anketinių duomenų nežino. Paaiškėjo, kad E. yra M. pažįstamas. Visi trys pašnekėjo prie baro durų ir visi kartu, įėję į barą, atsisėdo prie bendro staliuko. Jis pirko visiems ir vaišino alumi. Vėliau prisirinko daugiau žmonių, buvo ir panelių, tačiau jų vardų ar kokių kitokių anketinių duomenų, liudytojas nežino. Buvo gana nemažai išgėręs, nelabai atsimena įvykio aplinkybes. Atsimena, kad prie jų stalo sėdėjo tiek panelės, tiek ir keli jam nepažįstami vaikinai. Nepažįstami vaikinai pradėjo konfliktuoti su E. Dėl ko kilo konfliktas, negali pasakyti, nes nežino. Jis visą laiką bendravo su panelėmis. Neatsimena net kuriuo laiku apsidairęs pasigedo E. Su M. išėjo į lauką parūkyti ir tada pamatė, kad ant žemės guli jam nepažįstamas vyriškis, kuriam bėgo kraujas iš galvos. Prie baro durų buvo daug žmonių, kilo šurmulys, panika. Jis bandė padėti vyriškiui, priėjęs prie jo, sudavė delnu vyriškiui per veidą, kad atsibustų. Stipresnių smūgių tikrai nesudavė, stengėsi vyriškiui padėti, jis buvo be sąmonės. Tuo metu, bandant jam gaivinti gulintį vyriškį, atvyko policija ir liepė visiems pasitraukti nuo gulinčio žmogaus. Atvykę policijos pareigūnai, iš karto nuėjo kiek toliau nuo baro, prie "(duomenys neskelbtini)" rampos, kuri yra nutolusi maždaug 100 m nuo baro durų, kur stovėjo E. E. policijos pareigūnai iš karto sulaikė, paėmę už parankės, nuvedė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Po kiek laiko atvyko GMP, kuri suteikinėjo pirmąją pagalbą gulinčiam žmogui. Liudytojas dar padėjo GMP darbuotojams patalpinti sužalotą vyriškį ant neštuvų. Po to, kai išvyko GMP, policijos pareigūnai jį paprašė pateikti savo anketinius duomenis, kontaktinį telefono numerį. Jis policijos pareigūnams viską pateikė, ko prašė. Kaip vyriškis buvo sužalotas, liudytojas tikrai nematė, įvykio metu buvo baro viduje. Detaliau įvykio aplinkybių dėl girtumo taip pat negali papasakoti. E. atrodė stambaus kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, šviesių, trumpų plaukų. Apsirengęs buvo tamsios spalvos kelnėmis, daugiau detalių neįsidėmėjo. Atpažinti gali iš bendrų veido bruožų, kuriuos gana gerai įsidėmėjo, nes bare kartu bendravo (T 1, b. l. 122). Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytojas M. T. parodė, kad E. D. jo draugas. Nelabai ką prisimena, praėjo daug laiko.

Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad kad 2015-03-10 jis kartu su E. D., būdami blaivūs, atėjo į barą, esantį prie (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Bare jie atsisėdo prie kažkokių merginų, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, neklausinėjo. Merginų buvo dvi. Bendraujant su merginomis, vartojo alkoholį. Abu buvo nemažai išgėrę. Kol buvo baro viduje, jokių problemų su niekuo nekilo, su niekuo nesiginčijo, nekonfliktavo. Kažkuriuo metu E. išėjo į lauką, tikriausiai parūkyti, tiksliai nežino. Liudytojas pasiliko bare kartu su merginomis. Kalbantis su jomis, bare kilo sumaištis, daug žmonių iš baro išbėgo į kiemą. Jis, kadangi yra teistas, nenorėjo į niekur veltis ir pasiliko sėdėti bare. Į lauką išėjęs nebuvo. Gana greitai atvyko policijos pareigūnai. Iki policijos pareigūnų atvykimo neatsimena, ar E. dar buvo užėjęs į barą, kadangi buvo neblaivus. Pareigūnai į baro patalpas atėję nebuvo, tačiau iš baro buvo išėjusios merginos, kurios sugrįžusios papasakojo apie tai, kad yra atvykę policijos pareigūnai, pasakojo, kad policijos pareigūnai sulaikė E. Pasakojo, kad E. sumušė kažkokį žmogų. Daugiau detalių, ką jam pasakojo, neprisimena. Iš baro jis pasišalino tik tada, kai jau buvo išvykę policijos pareigūnai, kadangi nenorėjo niekur veltis. Kaip asmuo buvo sužalotas, nematė. Išėjo iš baro. E. lauke nebematė, suprato, kad jį išsivežė policijos pareigūnai. Po to, kai E. buvo sulaikytas įvykio vietoje policijos pareigūnų, E. apie tai jam nieko nepasakojo, o jis jo ir neklausinėjo (T 1, b. l. 142-144). Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytoja R. B. parodė, kad prieš 3 metus, 2015 m. važiavo su draugu taksi, sustojo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės esančio baro, kad nusipirkti cigarečių. Draugas liko taksi, o ji nuėjo į barą. Ten buvo žmonių, buvo triukšmas, konfliktas. Vienas žmogus ėjo per duris, paskui jį dar trys vaikinai. Ji nusipirko cigarečių ir išėjo į lauką. Išėjus pamatė, kad buvo smūgis ir tas vaikinas krito. Ji pradėjo rėkauti, išbėgo dar kažkas, jokių papildomų smūgių į gulintį suduota nebuvo. Ji priklaupė prie nukritusio vaikino, pamatė, kad iš ausies bėga kraujas, suprato, kad gali būti galvos trauma, neleido prie jo niekam prieiti, jo judinti. Buvo priėjęs vyras, kuris sakė dirba grietojoje. Sakiau kviesti greitąją, policiją. Atvažiavo policija. Iš policijos automobilio išlipo žmogus su kamera ir viską filmavo. Ji policijai parodė, kurie vaikinai buvo, kuris sudavė smūgį. Vienas buvo aršus, jį policija sulaikė ir išsivežė. Ji tyrimo metu iš nuotraukų atpažinau tą vaikiną, kuris sudavė smūgį. Ji matė vieną smūgį ir kritimą. Kritęs vaikinas atsitrenkė galva į šaligatvio bortelį, jis gulėjo šonu, ant dešinės pusės, jeigu gerai pamena.

VšĮ (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad 2015-03-11 buvo suteikta medicinos pagalba nežinomam vyriškiui. GMP kvietimo laikas - 2015-03-11, 01.31 val., vieta - prie "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės ir prie visą parą dirbančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) Kvietimo priežastis – pacientas buvo užpultas, užpuolikas yra vietoje. Atvykę medicinos darbuotojai pacientui nustatė galvos kraujavimą, kvėpavimas buvo normalus, kraujotaka normali. Iš aplinkinių sužinota, kad neblaivus susistumdė su kitu piliečiu ir griuvo, po to nebeatsikėlė. Kvietėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 157-158).

VTMT Kauno skyriaus specialistės išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. A. konstatuota kairio smilkinkaulio žvyno ir kairės vidurinės kaukolės duobės lūžiai, pakraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje ir kairės smilkininės skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-03-11. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas dėl kairės vidurinės kaukolės duobės lūžio, kairės smilkininės skilties sumušimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo grėsti M. A. gyvybei. Sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktus. M. A. sužalojimus galėjo patirti ir pats, griūdamas neblaivioje būklėje (T 1, b. l. 182-183).

Specialistės S. B. 2015-09-25 paaiškinimas, iš kurio matyti, kad išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. A., gim. (duomenys neskelbtini), sužalojimo ji surašė pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodė, kad M. A. sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu galimai nugriuvus. Nustatyti, ar M. A. patyrė sužalojimus pats griūdamas, ar nuo pašalinės jėgos poveikio pagal esamus medicininius dokumentus nėra galimybės. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose išoriniai sužalojimai nekonstatuoti. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio į kairiojo smilkinio sritį pasekoje. Liudytojų nurodytas kraujavimas iš galvos buvo iš kairiosios ausies dėl lūžusios kairės vidurinės kaukolės duobės. Daugiau trauminių poveikių nefiksuota (T 1, b. l. 186-187).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis E. D. prisipažino kaltu dėl jo padaryto nusikaltimo. Jis patvirtino esmines faktines įvykio aplinkybes, kad išėjo parūkyti, kad lauke buvo nukentėjęs, su juo apsižodžiavo, tada jis nukentėjusiajam smogė į veidą, ir nukentėjusysis nukrito. Jis bandė pasišalinti, bet atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė.

Be kaltinamojo E. D. patvirtintų esminių faktinių įvykio aplinkybių, jas patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja R. B.. Ji parodė, kad išėjus pamatė, kad buvo smūgis ir tas vaikinas krito. Ji policijai parodė, kurie vaikinai buvo, kuris sudavė smūgį. Vienas buvo aršus, jį policija sulaikė ir išsivežė. Ji tyrimo metu iš nuotraukų atpažino tą vaikiną, kuris sudavė smūgį. Ji matė vieną smūgį ir kritimą. Kritęs vaikinas atsitrenkė galva į šaligatvio bortelį, jis gulėjo šonu, ant dešinės pusės.

VTMT (duomenys neskelbtini) specialistės išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. A. konstatuota kairio smilkinkaulio žvyno ir kairės vidurinės kaukolės duobės lūžiai, pakraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje ir kairės smilkininės skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-03-11. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas dėl kairės vidurinės kaukolės duobės lūžio, kairės smilkininės skilties sumušimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo grėsti M. A. gyvybei. Sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktus.

Teismas konstatuoja, kad specialisto išvada neprieštarauja nurodytoms esminėms faktinėms įvykio aplinkybėms, o tik jas patvirtina.

Todėl, teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį E. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 punktą.

Dėl kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų. Remiantis Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, yra aiškiai aptartas šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininkas savo veiksmus atlieka visai be dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja menkavertę dingstį. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-54-222/2017).

Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, tarp kaltinamojo E. D. ir nukentėjusiojo nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, tačiau smurtą prieš jį kaltinamasis panaudojo dėl mažareikšmės dingsties, t. y. dėl apsižodžiavimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. D. veiksmai – kad apsižodžiavo su nukentėjusiuoju M. A., kas buvo priežastis M. A. suduoti smūgį į galvos sritį ir jį sunkiai sužaloti, - yra vertinami įžūliais, įvykdyti dėl menkavertės dingsties, ir tai sudaro chuliganiškas paskatas. Teismas daro išvadą, kad E. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

                Dėl sunkinančios aplinkybės

Kaltinamajam E. D. yra inkriminuota sunkinanti aplinkybė – kad jis nusikalstama veiką padarė būdamas neblaivus. Ši sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė yra įrodyta. Pats kaltinamasis E. D. pripažino, kad jis buvo neblaivus. Taip pat patvirtina asmens testo alkoholiui protokolas (t.3, b. l. 96).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. D. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. E. D. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nustatydamas kaltinamajam E. D. bausmės dydį, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: administracine tvarka baustas, teistas, charakterizuojamas patenkinamai (t.4, b. l. 31), į sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę. Taip pat atsižvelgia į tai, kad prisipažino ir gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

                Civilinis Ieškinys

 Nukentėjusysis M. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 30 000 Eurų žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį bei teismine praktika. Taip pat teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta. Tokios žalos atlyginimas turi atitikti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygį, bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaltinamasis E. D. nukentėjusįjį sužalojo iš chuliganiškų paskatų. Nukentėjusiajam padarė sunkų kūno sužalojimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes. Taip pat atsižvelgia į teisminę praktiką analogiškose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo (2K-334-699-2017; 2K-509-489/2015). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiojo M. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai ir priteisiama 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

        Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 489,39 eurų už M. A. gydymą ( t. 1, b. l. 101).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų pagrįstas dokumentais ir tenkinamas visiškai.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 303 str.,

                  n u s p r e n d ž i a :

E. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 punktą ir jį nubausti laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

   Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2015-03-11 iki 2015-03-12, ir kardomajame kalinime (duomenys neskelbtini) vykdant ekstradiciją nuo 2016 m. rugpjūčio19d. iki 2017 m. gruodžio 15d. (iki perdavimo Lietuvai) ir Lietuvoje nuo 2017 m. gruodžio 16d. iki 2019 m. sausio 18 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 metų sausio 18d.

Priteisti iš kaltinamojo E. D. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. A..

Priteisti iš kaltinamojo E. D. 489,39 eurų už M. A. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (Europos a. 1, LT-03505, Vilnius), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB.

Daiktinius įrodymus: CD-R - saugoti su byla.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                    Valdas Vitunskas