Civilinė byla Nr. e2A-312-790/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00364-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.35; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Videoarchitektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ETN Baltic“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų konkursą (toliau – ir Konkursas), paskelbtą 2024 m. sausio 15 d. atsakovo įsakymo Nr. 3072/24 „Dėl paraiškų dalyvauti konkurse formos ir individualių reklaminių įrenginių ir jų vietų projektų tvirtinimo“ (toliau – 2024 m. sausio 15 d. įsakymas) pagrindu, neteisėtu; 2) panaikinti Savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 30-512/24 „Dėl reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų ant viadukų) įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešų konkursų laimėtojų tvirtinimo“ (toliau – 2024 m. kovo 8 d. įsakymas).
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 1996 m. turi Savivaldybės administracijos išduotus leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, o laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2023 m. valdė reklaminius įrenginius, esančius ant viadukų.
3. Savivaldybės administracija 2024 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 30-72/24 „Dėl paraiškų dalyvauti konkurse formos ir individualių reklaminių įrenginių ir jų vietų projektų tvirtinimo“ (toliau – 2024 m. sausio 15 d. įsakymas) pagrindu organizavo konkursus. Ieškovė ketino dalyvauti Konkurse, tačiau jai abejones sukėlė Konkurso sąlygų, t. y. Savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-284 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo viešų konkursų organizavimo, Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų patvirtinimo ir Tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Tarybos sprendimas) patvirtintų Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų (toliau – Nuostatai) ir 2024 m. sausio 18 d. įsakymu patvirtintų individualių reklaminių įrenginių ant viadukų projektų dalies „Reikalavimai statiško vaizdo plokštumos ant viadukų dizainui“ (toliau – Reikalavimai), teisėtumas. Dėl šių priežasčių ieškovė 2024 m. vasario 9 d. kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakovė 2024 m. vasario 21 d. raštu atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad visi reikalavimai aiškiai, išsamiai aprašyti ir viešai paskelbti, o papildomi Konkursų nuostatų ir sąlygų išaiškinimai nebus pateikiami.
4. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti prašomą informaciją, nepagrįstai į Nuostatus ir (ar) Reikalavimus neįtraukė pagrindinės informacijos apie konkurso dalyką bei nurodė tik abstrakčius Konkurso reikalavimus. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo, lygiateisiškumo principus bei viešąjį interesą, sudarė kliūtis Konkurso dalyviams tinkamai įvertinti Konkurse keliamus reikalavimus bei suteikė galimybę rinkos subjektams piktnaudžiauti savo padėtimi. Ieškovė pažymėjo, kad gavusi atsakovės atsakymus būtų galėjusi pateikti net palankesnį pasiūlymą nei pateikė Konkurso laimėtoja.
5. Ieškovė pateikė Konkurso pasiūlymą, tačiau skundžiamu Savivaldybės administracijos įsakymu Konkurso laimėtoja buvo pripažinta UAB „Videoarchitektai“. Ieškovės įsitikinimu, Konkurso sąlygos buvo dirbtinai pritaikytos Konkurso laimėtojai, kuri, pasinaudodama jų neaiškumu, pateikė keturis kartus rinkos kainą viršijantį pasiūlymą. Ieškovė užėmė antrą vietą dėl Konkurso objektų Nr. 253–254, Nr. 256 ir Nr. 267–269 bei siekia, kad Konkursas būtų vykdomas iš naujo pagal aiškias Konkurso sąlygas.
6. Ieškovės nuomone, visi Konkurso dalyviai, išskyrus UAB „Videoarchitektai“, įvertinę, kad Konkurso sąlygos yra abstrakčios ir jose nenurodyti jokie parametrai, pasiūlė kainas, kurios buvo apskaičiuotos pagal ant viadukų reklamos vietose esančius (arba technologiškai panašius) reklamos modelius. Konkurso nugalėtoja pateikė nepagrįstai didelės sumos pasiūlymą, dėl kurio buvo atmesti kitų dalyvių pasiūlymai. Tokia situacija parodo, kad Konkurso nugalėtoja arba suklydo, arba turėjo išankstinę informaciją apie papildomas Konkurso sąlygas. Įprastomis rinkos sąlygomis Konkurso nugalėtoja, mokėdama Savivaldybei pasiūlytą kainą, turėtų vykdyti ypač nuostolingą verslą.
7. Ieškovė teigia, kad pagal analogiją turi būti taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio 1 ir 3 dalys. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesiekė, kad Konkurso sąlygos būtų aiškios ir suprantamos visiems Konkurso dalyviams, nepagrįstai atsisakė pateikti informaciją ieškovei ir vilkino atsakymo pateikimą iki paskutinės dienos, tokiu būdu atimdama iš ieškovės galimybę teikti papildomas užklausas. Atsakovės pateiktos nuorodos į teisės aktus ir Savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 3 priedą „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ (toliau – Bendrojo plano 3 priedas) yra deklaratyvios, valstybinės reikšmės keliuose įrengiamai reklamai netaikomos. Ieškovei neaišku, kokia apšvietimo integracija yra galima.
8. Reklamos nuostatų sąlyga, kad leidimas gali būti pratęstas vieną kartą ne daugiau kaip 5 metams, sudaro teisinį neapibrėžtumą, kuriam laikotarpiui reklamos leidimo turėtojui bus išduotas (pratęstas) leidimas įrengti išorinę reklamą ir pagal kokius kriterijus yra sprendžiama dėl leidimo pratęsimo. Leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo bendras terminas yra esminė sąlyga ūkio subjektui priimant sprendimą dėl dalyvavimo konkurse bei pasiūlytos rinkliavos dydžio, kadangi leidimo turėjimo laikotarpis apsprendžia investicijų atsiperkamumą bei ūkinės veiklos vykdymo laikotarpį.
9. Ieškovė pažymėjo, kad visi kiti atsakovės organizuojami konkursai, paskelbti 2024 m. sausio 15 d. įsakymo pagrindu, yra sustabdyti konkurso dalyviams ginčijant konkursų nuostatas teismine tvarka. Iš visų 2024 m. sausio 15 d. atsakovės įsakymo pagrindu paskelbtų konkursų įvyko tik Konkursas, kuris ginčijamas nagrinėjamoje byloje.
10. Ieškovė nurodė, kad Regionų administraciniame teisme Vilniaus rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1126-596/2024 pagal pareiškėjos UAB „ETN Baltic“ skundą dėl Savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo neišduoti leidimų. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundu prašoma panaikinti Savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimą A256-28/23(3.3.18.1E-AD24) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „ETN Baltic“ 2023 m. sausio 3 d. kartu su lydraščiu pateiktas tris paraiškas dėl leidimų išdavimo. Skundas iki šiol nėra išnagrinėtas, o atsakovė, siekdama išvengti ginčo administracinėje byloje, organizavo naują Konkursą dėl leidimų išdavimo, tokiu būdu pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus, teisėtų lūkesčių principą ir Konkurse aiškiai proteguodama trečiąjį asmenį.
11. Ieškovė paaiškino, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 8 d. įsakymo ieškovei įteikimo dienos. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ieškovė prašė jį atnaujinti, kadangi protokolas ieškovei nebuvo įteiktas, o Nuostatų ir 2024 m. kovo 8 d. įsakymo turinys pagrįstai leido vertinti, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 8 d. įsakymo ieškovei įteikimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės UAB „ETM Baltic“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „ETN Baltic“ bylinėjimosi išlaidas: atsakovei Savivaldybės administracijai – 7 302,36 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Videoarchitektai“ – 2 178 Eur.
13. Teismas nurodė, kad Konkurso nugalėtojai Savivaldybė įsipareigojo suteikti teisę įrengti specialią(-ias) išorinės reklamos pateikimo priemonę(-es) ir ant jos(-jų) skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos(-ų) išorinės reklamos pateikimo priemonės(-ių). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl viešo konkurso organizatorei ir rengėjai – atsakovei, kylančių pareigų užtikrinti VPĮ įtvirtintus principus bei suformuluoti Konkurso sąlygas taip, kad dalyviai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti.
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad Konkurso sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos ir deklaratyvios. Teismas, įvertinęs Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką bei sąlygas, t. y. Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, paraiškos dalyvauti konkurse formą, individualius reklaminių įrenginių ir jų vietų projektus (toliau – Projektai, Vietų dokumentai), atsižvelgęs į Bendrojo plano 3 priede nustatytus reikalavimus (reklaminių įrenginių tipams, parametrams, apšvietimui, projektavimui, gamybai, medžiagoms ir pan.), padarė išvadą, kad Konkurso dokumentuose yra pateikta informacija apie tai, jog leidžiama įrengti statiško vaizdo plokštumos reklamos įrenginius. Teismas konstatavo, kad Konkurso sąlygose yra apibrėžti esminiai dydžio, medžiagiškumo ir kiti parametrai, taip pat jog nėra draudžiami kintamojo vaizdo išorinės reklamos įrenginiai ar LED reklama. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė ir kiti dalyviai gali įvertinti, kokio tipo reklaminį įrenginį būtų tikslingiau įrengti konkrečioje vietoje, tačiau toks subjektyvus įvertinimas nelemia, jog būtent tokio tipo reklaminį įrenginį ir bus leista įrengti toje konkrečioje vietoje.
15. Teismas ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens protegavimo Konkurse įvertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus objektyviais duomenimis.
16. Teismas padarė išvadą, kad Nuostatuose reglamentuojama aiški leidimų galiojimo trukmė ir galimybė, esant nustatytoms sąlygoms, vieną kartą ją pratęsti. Dėl atsisakymo pratęsti leidimą atsakovė priima motyvuotą sprendimą, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovei šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos, kadangi teise apskųsti atsakovės sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo trukmės ieškovė pasinaudojo administracinėje byloje.
17. Teismas, įvertinęs šalių pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad organizuodama Konkursą atsakovė nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reikalavimų, nugalėtoju pripažino didžiausią ekonominę naudą pasiūliusį Konkurso dalyvį ir nepažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo principų, taikytinų vykdant viešo konkurso procedūras.
18. Teismas nurodė, kad ieškovė neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą ir nėra įgaliota teisme ginti kitus ūkio subjektus (Konkurso dalyvius), todėl detaliau dėl šių ieškovės argumentų, taip pat dėl argumentų eismo saugumo klausimais nepasisakė.
19. Teismas ieškovės argumentus, susijusius su būtinybe išreikalauti duomenis apie trečiojo asmens pareigą įrengti reklamas ir rinkliavos sumokėjimo faktą atsakovei, įvertino kaip nesusijusius su ginčo dalyku ir išeinančiais iš nagrinėjamos bylos ribų. Jeigu būtų nustatyta, kad Konkurso laimėtoja įsipareigojimų atsakovei tinkamai nevykdo, tai reikštų atsakovės prerogatyvą spręsti dėl naujo konkurso paskelbimo ir nesukeltų ieškovės pageidaujamų padarinių būti pripažintai Konkurso laimėtoja. Ieškovė turėtų teisę dalyvauti naujame konkurse.
20. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose dėl VPĮ 36 ir 57 straipsnių taikymo, kadangi ginčo šalių teisiniai santykiai yra atsiradę iš viešo konkurso ir jie nėra reglamentuojami VPĮ, taip pat byloje nebuvo konstatuotas atsakovės, kaip Konkurso rengėjos, netinkamas pareigos atskleisti informaciją vykdymas.
21. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nes apie galimą teisių pažeidimą vėliausiai galėjo ir privalėjo sužinoti 2024 m. vasario 22 d., po įvykusio Reklaminių įrenginių įrengimo konkursų vykdymo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio, kurio metu buvo paskelbtas Konkurso laimėtojas ir kuriame ieškovės atstovas dalyvavo. Aplinkybė, kad posėdžio protokolas buvo pasirašytas 2024 m. kovo 1 d., nesudarė pagrindo išvadai, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą nežinojo 2024 m. vasario 22 d. Ieškovei buvo žinoma Nuostatų 26.3 ir 29 punktuose įtvirtinta Konkurso laimėtojo patvirtinimo, rezultatų apskundimo ir protokolo surašymo tvarka, todėl ji, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo galimybę pasinaudoti apskundimo teise iki Konkurso rezultatų patvirtinimo. Ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2024 m. vasario 22 d. ir baigėsi 2024 m. kovo 22 d. Ieškovė ieškinį padavė 2024 m. balandžio 9 d. Teismas nenustatė faktų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Ieškovė UAB „ETN Baltic“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė dublike ir 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes dėl ieškinio senaties termino. 2024 m. vasario 22 d. Komisijos posėdyje pateiktos informacijos trūkumai neleido visiškai nustatyti ieškovės teisių pažeidimo. Kadangi Komisijos posėdžio protokolas nebuvo surašytas, visi Komisijos posėdžio dalyviai liko be tikslios informacijos ir buvo priversti informaciją gauti vieni iš kitų.
22.2. Teismas nesiekė išsiaiškinti, kokia informacija buvo pateikta ieškovei Komisijos posėdžio metu ir ar jos pagrindu ji turėjo galimybę ginčyti Konkurso rezultatus. Teismas nepagrįstai vadovavosi Konkurso laimėtojos paaiškinimais, kad jai Komisijos posėdyje visa informacija buvo aiški, pakankama ir suprantama. Ieškovė, įvertinusi, kad jos teisės yra pažeistos, 2024 m. kovo 12 d. padavė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuris, konstatavęs, kad tokie ieškinio reikalavimai ieškovei nesukels materialiųjų teisinių padarinių, 2024 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1742-392/2024 ieškinį atsisakė priimti. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės aktyvumą ir siekį ginti pažeistas teises. Ieškovė suprato, kad nagrinėjamu atveju būtina ginčyti Konkurso rezultatus, todėl laukė Savivaldybės administracijos įsakymu patvirtintų Konkurso rezultatų, kuriuos gavo 2024 m. kovo 15 d. Pažymėjo, kad Nuostatuose numatyta galimybė skųsti patvirtintus Konkurso rezultatus.
22.3. Teismas, vertindamas Konkurso sąlygas, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje bylose Nr. e2A-114-516/2023 suformuota praktika. Konkurso sąlygose nėra nurodyta esminė informacija, kokio tipo išorinės reklamos įrenginį galės įrengti Konkurso laimėtojas. Dėl tokios informacijos trūkumo Konkurso dalyviai objektyviai neturėjo galimybių įvertinti, kokio dydžio ekonominę naudą potencialiai galėtų gauti laimėję Konkursą. Nėra aišku, dėl kokio reklaminio įrenginio tipo varžėsi Konkurso dalyviai.
22.4. Ieškovė, turėdama atsakovės atsakymą į 2024 m. vasario 9 d. paklausimą, būtų galėjusi tiksliai apskaičiuoti ir pateikti Konkurse galimai net palankesnį pasiūlymą (su didesne kaina). Visi Konkurso dalyviai, išskyrus UAB „Videoarchitektai“, pasiūlė kainas, kurios buvo apskaičiuotos pagal ant viadukų reklamos vietose esančius (arba technologiškai panašius) reklamos modelius. Konkurso nugalėtoja pateikė nepagrįstai didelės sumos pasiūlymą. Tokia situacija parodo, kad Konkurso laimėtoja arba suklydo, arba turėjo išankstinę informaciją apie papildomas Konkurso sąlygas.
22.5. Bendrojo plano 3 priede numatytos abstrakčios formuluotės ir nėra aišku, koks tai yra įrenginys, t. y. ar tai yra tentas su įmontuotu apšvietimu, ar LED ekranas, taip pat neaišku, kokia apšvietimo integracija galima. Ieškovės vertinimu, atsakovės daromos nuorodos į teisės aktus (į Bendrąjį planą) yra deklaratyvios.
22.6. Teismas neįvertino ieškovės nurodomų aplinkybių, kad dėl vėliau atsakovės organizuojamų konkursų, vykdomų pagal Nuostatus, atsakovė savo interneto puslapyje paskelbė papildomus paaiškinimus.
22.7. Konkurso sąlygose tiksliai nenustatyta, kokiais atvejais leidimų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas papildomai 5 metams. Nuostatų sąlyga dėl leidimo pratęsimo vieną kartą ne daugiau kaip 5 metams sudaro teisinį neapibrėžtumą, kuriam laikotarpiui reklamos leidimo turėtojui bus išduotas (pratęstas) leidimas įrengti išorinę reklamą ir pagal kokius kriterijus bus sprendžiama, kuriam laikotarpiui pratęsti leidimo galiojimą. Nuostatų 7.12 papunktyje numatytas „tvarkingas reikalavimų vykdymas“ negali būti vertinimas kaip aiškiai išdėstyta leidimo pratęsimo sąlyga.
22.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams neturi būti taikomos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos. Įstatymai detaliai nereglamentuoja viešo konkurso vykdymo procedūrinių klausimų ir nenustato aiškių reikalavimų, priešingai nei viešųjų pirkimų procedūroms. Atsižvelgiant į tai, kad viešiems konkursams taikytinų principų turinys yra labiausiai išplėtotas ir atskleistas būtent viešųjų pirkimų bylose, turi būti vadovaujamasi tokiose bylose išplėtota teismų praktika.
22.9. Atsakovė nei Nuostatuose, nei kituose dokumentuose nėra numačiusi informacijos pateikimo tvarkos. Ieškovė, gavusi atsakovės atsakymą paskutinę Konkurso dalyvių dokumentų pateikimo dieną, neturėjo objektyvios galimybės pareikšti pretenziją iki vokų atplėšimo procedūros. Ieškovės 2024 m. vasario 9 d. kreipimasis į atsakovę negali būti vertinamas kaip pavėluotas.
22.10. Konkurso sąlygomis patvirtinta reklaminių įrenginių projektų derinimo tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų. Derinimo su Savivaldybės administracijos atsakingu skyriumi prieš leidimo išdavimą Nuostatai nenustatė. Situacija, kai norminiai administraciniai aktai suteikia teisę talpinti ant viadukų reklamas (LED ekranus), jų nederinant su institucijomis, atsakingomis už eismo saugumą, neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto.
22.11. Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovė, ginčydama Konkurso sąlygas dėl reikalavimų neatitikimo eismo saugumui, gina viešąjį interesą. Ieškovė iš esmės gina savo interesą, kadangi gali kilti reali grėsmė, jog reklama ant viadukų pagal Konkurso sąlygomis patvirtintus projektus negalės būti patalpinta.
22.12. Konkurso nugalėtojas UAB „Videoarchitektai“ yra proteguojamas. Vadovaudamasi VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi atsakovė privalėjo paprašyti trečiojo asmens pagrįsti pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas.
22.13. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovė sužinojo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. spalio 11 d. buvo sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kuri įrodo grubius Savivaldybės administracijos atliekamus teisės aktų pažeidimus ir išskirtinių sąlygų trečiajam asmeniui UAB „Videoarchitektai“ sudarymą.
23. Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
23.1. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Apie teisių pažeidimą ieškovė suprato ir žinojo 2024 m. vasario 22 d., kuomet buvo paskelbtas Konkurso nugalėtojas. Ieškovė turėjo reikiamą informaciją ieškiniui pareikšti, į Komisiją dėl protokolo pateikimo nesikreipė. Ieškovė nepagrįstai siekia parodyti, kad Nuostatų procedūros dėl Konkurso rezultatų apskundimo yra neaiškios ir tikslingai painioja dvi atskiras procedūras. Ieškovės nurodomos naujos praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastys, t. y. kad 2024 m. kovo 12 d. pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1742-392/2024, neturėjo visos reikalingos informacijos, dviprasmiška Konkurso rezultatų apskundimo tvarka, nenagrinėtinos.
23.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė savo teisių pažeidimo šioje byloje neįrodė, taip pat jog neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą. Ieškovė negali ginčyti Konkurso sąlygų ir kvestionuoti Konkurso rezultatų, kai po Konkurso paskelbimo šių sąlygų neginčijo, pagal jas dalyvavo Konkurse bei teikė pasiūlymus, o Konkursas jau yra įvykęs. Ieškovė nepagrindė, kaip pasireiškė ieškinyje nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimai, nulėmę ieškovės teisių pažeidimus.
23.3. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo prašyti pripažinti Konkursą neteisėtu dėl jo sąlygų neaiškumo ar neteisėtumo. Ieškovė Konkurso sąlygų nekvestionavo, neginčijo, pretenzijų neteikė, o priešingai – priėmė sprendimą dalyvauti Konkurse ir pateikė pasiūlymą.
23.4. Tai, kad viešų konkursų teisiniuose santykiuose taikomi viešųjų pirkimų principai, savaime nereiškia, jog šiems teisiniams santykiams yra taikytinos VPĮ normos. Net jeigu ir būtų nuspręsta priešingai, ieškovė turėjo pateikti ne bendro pobūdžio paklausimą, o pretenziją dėl Konkursų sąlygų. Ieškovė, pateikdama paklausimą likus 7 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, turi prisiimti pasekmes, kad jai buvo atsakyta tik prieš pat pasiūlymų pateikimo termino pabaigą.
23.5. Teismas tinkamai įvertino Konkurso sąlygas ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Ginčo situacija ir civilinėje byloje Nr. e2A-114-516/2023 išnagrinėta situacija nėra tapačios. Ieškovė nagrinėjamoje byloje keičia poziciją dėl tariamo Konkurso sąlygų neaiškumo ir apeliaciniame skunde klaidinančiai ginčo situaciją pateikia kaip analogišką išnagrinėtai civilinėje byloje Nr. e2A-114-516/2023.
23.6. LED ekranai nėra reklaminio įrenginio tipas, o yra technologija. Konkretus galimas reklaminio įrenginio tipas buvo aiškiai nurodytas Konkurso sąlygose. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra galimas ne LED ekranų įrengimas, o kintamo vaizdo reklamos bet kokios pasirinktos technologijos pagalba rodymas ant viadukų. LED ekranais gali būti rodoma statiško vaizdo reklama.
23.7. Ieškovės ginčijama Konkurso sąlyga dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo yra nesusijusi su ginču. Ieškovė nepaaiškino, kaip tariamas jos neaiškumas sutrukdė ieškovei dalyvauti Konkurse ir jį laimėti. Nuostatų 6 punkte nustatyta sąlyga yra aiški, nes yra visiškai standartinė.
23.8. Vėlesni kitų konkursų sąlygų paaiškinimai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje ir nereiškia Konkurso sąlygų ydingumo. Prašymą priimti atsakovės paaiškinimus kituose konkursuose ieškovė teismui padavė tik 2025 m. sausio 9 d., jau užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu atsisakė šiuos paaiškinimus priimti. Atsakovės 2024 m. spalio 16 d. paaiškinimai kituose konkursuose buvo pateikti vykdant jos ir kitų rinkos dalyvių susitarimą civilinėje byloje Nr. e2-1615-656/2024, taip pat siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems konkursus pralaimėjusių rinkos dalyvių bandymams ginčyti konkursų sąlygas po konkursų rezultatų paskelbimo. Atsakovė niekada nevengė pareigos paaiškinti Konkurso sąlygas.
23.9. Reklaminio įrenginio technologiją dalyvavimui Konkursuose pasirinko pati ieškovė, todėl ji pati yra atsakinga už savo pasiūlytą rinkliavos dydį ir tai, kad jis Konkurse nebuvo konkurencingiausias.
23.10. Ieškinys nebuvo grindžiamas Konkurso sąlygomis patvirtintų reklaminių įrenginių projektų derinimo tvarkos tariamu neatitikimu teisės aktų reikalavimams, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini. Nei Transporto kompetencijų agentūra, nei Policijos departamentas nepasisakė dėl Konkurso sąlygose ir Projektuose numatytos išorinės reklamos įrenginių reikalavimų netinkamumo. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų ir paaiškinimų į bylą apie tai, kaip suformulavo užklausas minėtoms institucijoms dėl LED ekranų įrengimo.
23.11. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės argumentai apie UAB „Videoarchitektai“ protegavimą Konkurso vykdymo metu yra deklaratyvūs, o Konkurso laimėtojo ir atsakovės santykiai dėl įsipareigojimų pagal išduotus leidimus vykdymo ar nevykdymo yra nesusiję su pareikštais ieškinio reikalavimais ir išeina už nagrinėjamos bylos ribų.
23.12. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta Taikos sutartis nepatvirtina neteisėtų ar išskirtinių sąlygų sudarymo UAB „Videoarchitektai“. Bylos medžiaga, Konkursų sąlygos ir Bendrasis planas patvirtina, kad visi Konkurso dalyviai varžėsi pagal identiškas ir aiškias sąlygas.
24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Videoarchitektai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad UAB „Videoarchitektai“ pritaria ir palaiko visus atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujo įrodymo nepriėmimo
27. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Savivaldybės administracijos ir UAB „Videoarchitektai“ 2024 m. spalio 11 d. sudarytą Taikos sutartį, pagal kurią šalys, be kita ko, susitarė, kad Taikos sutartyje nurodomų leidimų įsigaliojimo terminas atidedamas iki 2025 m. vasario 1 d., o UAB „Videoarchitektai“ pagal šalių nurodytas sąlygas ir tvarką įsipareigoja mokėti atsakovei vietinę rinkliavą už leidimų išdavimą nuo 2025 m. I ketvirčio. Naujai pateikiamais įrodymais ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Videoarchitektai“ suteikė išskirtines teises, lyginant su kitais Konkurso dalyviais.
28. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas laikosi aiškinimo, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 237-684/2019).
29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktu įrodymu, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti proceso įstatyme numatytą išimtį ir apeliacinės instancijos teisme priimti šį naują įrodymą. Taikos sutartis patvirtina faktines aplinkybes, kad Savivaldybės administracija ir UAB „Videoarchitektai“ susitarė atidėti išduotų leidimų įsigaliojimo terminą, o UAB „Videoarchitektai“ įsipareigojo mokėti vietinę rinkliavą už leidimų išdavimą nuo 2025 m. I ketvirčio. Tačiau nagrinėjant apeliacinį skundą turės būti įvertinta, ar Konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos Konkurso dalyviams, ar pagal jas įvykusio Konkurso rezultatai teisėti. Šiems klausimams išspręsti ieškovės naujai pateiktas įrodymas nėra reikšmingas, kadangi leidimų įsigaliojimo, vietinės rinkliavos už leidimų išdavimą mokėjimo klausimai, dėl kurių atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė po Konkurso laimėtojo paskelbimo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams po Konkurso laimėtojo paskelbimo atsakovė ir trečiasis asmuo, siekdami išspręsti nesutarimus, sudarė Taikos sutartį, negali pagrįsti išskirtinių sąlygų trečiajam asmeniui sudarymo Konkurso organizavimo metu iki skundžiamo 2024 m. kovo 8 d. įsakymo priėmimo.
30. Kadangi ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas naujas įrodymas nėra susijęs su byloje nagrinėjamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atsisako jį priimti.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
31. Atsakovė, vadovaudamasi Tarybos sprendimu, nusprendė organizuoti reklaminių įrenginių įrengimo ant Savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešus konkursus, patvirtino Nuostatus, mažo formato, vidutinio formato, didelio formato reklaminių įrenginių ir reklaminių plokštumų ant viadukų vietų sąrašą (toliau – Vietų sąrašas), pavedė Savivaldybės administracijai patvirtinti paraiškos dalyvauti konkurse formą ir Projektus.
32. Savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 15 d. įsakymu buvo patvirtinti paraiškos dalyvauti Konkurse forma ir Projektai.
33. Savivaldybės administracija 2024 m. sausio 18 d. viešai informavo (paskelbė) apie Reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešus konkursus. Konkursai buvo paskelbti: mažo formato atskiroms reklamos įrenginių grupėms (atskirai kiekvienai reklamos įrenginių grupei pagal grupės sutartinį žyminį), t. y. paskelbti 4 konkursai A, B, C, ir D mažo formato reklamos įrenginių grupėms; vidutinio formato reklamos įrenginių vienai vietai – atskirai kiekvienam objektui pagal vietos sutartinį žyminį, t. y. paskelbti 77 konkursai vidutinio formato reklamos įrenginių vietoms; didelio formato reklamos įrenginių vienai vietai – atskirai kiekvienam objektui pagal vietos sutartinį žyminį, t. y. paskelbti 5 konkursai didelio formato reklamos įrenginių vietoms; reklamos įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų vienai vietai – atskirai kiekvienam objektui pagal vietos sutartinį žyminį, t. y. paskelbti 10 konkursų reklamos įrenginių ant viadukų vietoms, dėl kurių kilo šalių ginčas.
34. Ieškovė 2024 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ji planuoja dalyvauti paskelbtuose reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų konkursuose, įvertino Vietų sąrašą, Nuostatus, Projektus ir jai iškilo klausimų, susijusių su reklamos įrenginių techniniais reikalavimais ir specifikacijomis bei atsirado poreikis dėl Nuostatų ir sąlygų paaiškinimo ir (ar) pakeitimo. Ieškovė atsakymą prašė pateikti kuo operatyviau. Ieškovės 2024 m. vasario 9 d. raštas Savivaldybėje gautas ir užregistruotas 2022 m. vasario 12 d.
35. Atsakovė 2024 m. vasario 21 d. raštu atsakė ieškovei, kad Nuostatuose ir Projektų dalyje „Reikalavimai statiško vaizdo plokštumos ant viadukų dizainui“ aiškiai ir išsamiai aprašyti visi ieškovę dominantys techniniai klausimai – reikalavimai reklamos formatui, reklamos skleidžiamai šviesai ir reklaminio įrenginio konstrukcijai naudojamoms medžiagoms. Kadangi pagal Nuostatų 7.3 papunktį Konkursų sąlygos negali būti koreguojamos ir keičiamos Konkursų metu ir jiems įvykus, o reikalavimai reklamos formatui, reklamos skleidžiamai šviesai ir reklaminio įrenginio konstrukcijai naudojamoms medžiagoms yra aiškiai, išsamiai aprašyti ir viešai paskelbti, atsakovė nurodė, kad papildomi Nuostatų ir sąlygų išaiškinimai nebus teikiami. Atsakyme papildomai pažymėta, kad Projektų 3 pastaboje numatyta, jog konstrukcijos ir jos tvirtinimo projektas rengiamas konkurso laimėtojo lėšomis pagal viaduką prižiūrinčios įmonės sąlygas.
36. Ieškovė dalyvavo Konkurse ir pateikė pasiūlymą. Tarp šalių nėra ginčo, kad visi 10 reklamos įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų konkursų įvyko.
37. Komisijos posėdžio 2024 m. vasario 22 d. protokole nurodyta, kad nutarta išrinkus konkursinį pasiūlymą, kurio paraiškoje nurodytas didžiausias pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m reklamos ploto vieniems metams už leidimo išdavimą ir patikrinus pateiktų dokumentų atitiktį Konkursų nuostatų 16–18 punktų reikalavimams, siūlyti Savivaldybės administracijai patvirtinti UAB „Videoarchitektai“ reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų ant viadukų) įrengimo ant Savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešų konkursų laimėtoja šiose vietose.
38. Reklaminių įrenginių įrengimo konkursų vykdymo komisijos posėdžio 2024 m. vasario 22 d. protokolas elektroniniu parašu pasirašytas 2024 m. kovo 1 d. Dalyvaujančių konkurso dalyvių sąraše nurodyta, kad Konkursų vykdymo komisijos 2024 m. vasario 22 d. posėdžio metu dalyvavo ieškovės atstovas.
39. Ginčijamu 2024 m. kovo 8 d. įsakymu UAB „Videoarchitektai“ patvirtinta reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų ant viadukų) įrengimo ant Savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešų konkursų laimėtoja.
40. Ieškovė, nesutikdama su Konkurso rezultatais, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti atsakovės Savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 15 d. įsakymo pagrindu paskelbtą Konkursą neteisėtu ir panaikinti 2024 m. kovo 8 d. įsakymą. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigia, kad Konkurso sąlygos buvo neapibrėžtos, jose nebuvo nurodyta esminė informacija, kokio tipo išorinės reklamos įrenginį galės įrengti Konkurso laimėtojas, kokiais atvejais leidimų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas papildomai 5 metams, o atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti paaiškinimus, dėl to dalyvavimu Konkurse suinteresuoti asmenys negalėjo tinkamai apsispręsti dėl pasiūlymo sąlygų. Ieškovės manymu, reklaminių įrenginių projektų derinimo tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų, o Konkurso laimėtojas buvo proteguojamas, nes nors jo pasiūlyta kaina žymiai viršijo kitų dalyvių pasiūlytas kainas, atsakovė nesivadovavo VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi ir nereikalavo pagrįsti neįprastai didelę pasiūlymo kainą. Be to, ieškovės manymu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ji praleido ieškinio senaties terminą. Taigi, nagrinėjamoje byloje turės būti įvertinta, ar Konkurso sąlygose buvo pateikta pakankama ir aiški informacija ir nepažeistas skaidrumo principas, ar ieškovė, būdama Konkurso dalyvė, objektyviai galėjo įvertinti, kokį konkursinį pasiūlymą pateikti, ar atsakovė turėjo vadovautis VPĮ nustatyta tvarka, taip pat ar ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
Dėl Konkurso sąlygų, susijusių su reklamos įrenginio tipu, ir Nuostatuose įtvirtintos leidimų išorinei reklamai įrengti pratęsimo tvarkos atitikties skaidrumo principui
41. Šalių ginčas kilo dėl viešo konkurso teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK VI knygos XLIX skyrius (CK 6.947–6.952 straipsniai). CK 6.947 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konkursu yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos (CK 6.947 straipsnio 2 dalis).
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009).
43. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iš Konkurso sąlygų jai buvo neaiškūs reklamos įrenginių apšvietimo reikalavimai ir kokio tipo išorinės reklamos įrenginį Konkurso laimėtojas galės įrengti. Ieškovė teigė, kad 2024 m. vasario 9 d. prašyme atsakovės prašė paaiškinti reklamos modulio parametrus, vientisumą, medžiagą, modulio techninę specifikaciją, apšvietimo (vidinio) tipą, reklamos paviršiaus šviesos intensyvumą (Lx), spalvos spektrą; reklaminio paviršiaus medžiagą, medžiagos tvirtinimą prie modulio, reklaminės medžiagos specifikaciją, tačiau atsakovė paaiškinimų nepateikė. Ieškovės tvirtinimu, ji būtų galėjusi tiksliai apskaičiuoti ir pateikti galimai net palankesnį pasiūlymą (su didesne kaina), jeigu paaiškėtų, kad reklamos vietoje galima tvirtinti LED ekraną (ši aplinkybė būtų aiški iš atsakovės paaiškinimų apie reklaminio paviršiaus medžiagą ir apšvietimo tipą).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Konkurso sąlygose ir Bendrajame plane nustatytus reikalavimus, šiai ieškovės pozicijai nepritaria.
45. Iš Vietų sąrašų matyti, kad juose nurodomas reklaminių įrenginių tipas objektuose Nr. 253–254, 256 ir 267–269 yra žymimas simboliu „V“, detalizuojant, jog tai yra plokštumos ant viadukų, tunelių. Visuose Projektuose dėl nurodytų objektų taip pat nurodoma, kad reklaminių įrenginių tipas yra plokštumos ant viadukų, tunelių. Šios nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovė, leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodytas reklaminio įrenginio tipas – plokštumos ant viadukų, tunelių.
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 33–38 punktuose detaliai aprašė Projektuose nurodytą informaciją apie esminius išorinės reklamos įrenginių ant viadukų dydžio, medžiagiškumo, apšvietimo ir kitus parametrus, atkreipė dėmesį į Bendrojo plano 3 priede nustatytus reikalavimus išorinei reklamai, reklaminių įrenginių projektavimui, gamybai, medžiagoms ir apšvietimui.
47. Vertinant ieškovės argumentus dėl reklamos įrenginiams keliamų apšvietimo reikalavimų pažymima, kad skundžiamo teismo sprendimo 34 ir 37 punktuose buvo išsamiai detalizuoti Projektuose ir Bendrojo plano 3 priedo reikalavimuose reklaminių įrenginių apšvietimui (R-19-3) keliami reikalavimai reklaminių įrenginių apšvietimui. Kiekviename Projekte nurodoma, kad reklamos vaizdas – statiškas, reklamos plokštumo apšvietimas – integruotas įrenginio viduje, taip pat detalizuota, jog reklamos plokštumos apšvietimas turi būti integruotas įrenginio viduje, reklamos plokštumose demonstruojami vaizdai statiški, reklamos skleidžiama šviesa neturi akinti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių bei trikdyti aplinkinių namų gyventojų rimties, šviesos ryškumas turi būti automatiškai didinamas arba mažinamas pasikeitus gretimos aplinkos bendro apšviestumo lygiui. Bendrojo plano 3 priedo lentelės pastabų 5 punkte paaiškinta, kad statiško vaizdo reklama – tai nejudančiu vaizdu, be blykčiojimų ar animacijos pateikta išorinė reklama, kurios vienas vaizdas keičiamas kitu ne dažniau kaip kas 10 sekundžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl neaiškių reklamos įrenginių apšvietimo reikalavimų atmetami kaip nepagrįsti.
48. Nors ieškovė akcentuoja, kad atsakovei nepateikus papildomų paaiškinimų nebuvo aišku, ar reklamos vietoje galima tvirtinti LED ekraną (ši aplinkybė, ieškovės teigimu, būtų aiški iš atsakovės paaiškinimų apie reklaminio paviršiaus medžiagą ir apšvietimo tipą), toks teiginys vertinamas kaip nepagrįstas.
49. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant viešo konkurso institutą ir jį reglamentuojančias CK normas, yra pažymėta, kad jose įtvirtintu dispozityviuoju reguliavimo metodu reglamentuojami privačių subjektų santykiai, o šis reguliavimo metodas indikuoja tai, jog teisinių santykių dalyviams, įskaitant viešą konkursą organizuojančias institucijas – viešuosius subjektus, yra leidžiama viskas, kas nėra draudžiama imperatyviomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad CK 6.947 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai neįtvirtinta viešą konkursą skelbiančio asmens prievolė nurodyti konkrečias sąlygas, susijusias su konkurso dalyko charakteristikomis. Tačiau įstatyme nedraudžiama asmeniui tą padaryti savanoriškai, t. y. konkurso sąlygose nurodyti (asmens nuomone) reikalingas konkurso dalyko charakteristikas. Jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017).
50. Šie kasacinio teismo išaiškinimai teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad tais atvejais, kai konkurso organizatorius konkurso sąlygose nenurodo konkurso dalyko įgyvendinimo ypatumų, konkurso dalyvis turi teisę savarankiškai nuspręsti ir pasirinkti tinkamiausią būdą ar formą. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, jog reklamos įrenginys turi būti įrengiamas naudojant konkrečią technologiją, pavyzdžiui, LED technologijas, tentą su įmontuotu apšvietimu ar pan., nereiškia, jog Konkurso sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos. Ieškovė turėjo visas galimybes įvertinti jai tinkamiausią reklamos įrenginio medžiagą ir apšvietimo tipą, įskaitant LED technologijos taikymą, kadangi tokia galimybė nebuvo ribojama Konkurso sąlygose ir Bendrojo plano 3 priede. Pažymima, kad Bendrojo plano 3 priedo reikalavimuose reklaminių įrenginių apšvietimui (R-19-3) aiškiai nurodyta, jog reklamos apšvietimui (ar reklamos vaizdo generavimui naudojant šviesos šaltinius) gali būti pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos (šviesos diodų LED ar pan.). Taigi, galimybė taikyti LED technologijas reklamos vaizdo generavimui nebuvo ribojama, jeigu laikomasi Projektuose ir Bendrajame plane nurodytų reikalavimų statiškam reklamos vaizdui.
51. Ieškovė teigia, kad per pastaruosius kelerius metus ji ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl galimybės tvirtinti LED ekranus reklaminiuose įrenginiuose, esančiuose ant viadukų, tačiau atsakovė pateikdavo neigiamą atsakymą, jog tokia reklamos pateikimo forma blaško vairuotojų dėmesį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų, dėl to nėra aišku, su kokio konkretaus turinio prašymais ji kreipėsi į atsakovę, kokiomis aplinkybėmis ir argumentais buvo grindžiami atsakovės atsakymai. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad buvo vienas atvejis, kai ieškovė 2019 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti, ar galiojančių leidimų pagrindu be papildomų leidimų ar kitokių procedūrų galėtų pakeisti esamus statinės reklamos įrenginius ant viadukų į skaitmeninius, tačiau atsakovė, atsakydama į prašymą, nurodė ne kad apskritai skaitmeninių ekranų įrengimas ant viadukų nėra galimas, o tai, jog ieškovei teisės to daryti nesuteikia išduotų leidimų sąlygos, pagal kurias jai buvo leista įrengti ir eksploatuoti plokštuminę vieno vaizdo reklamą. Taigi, ieškovė byloje neįrodė, kad iš ankstesnių atsakovės veiksmų turėjo pagrindo manyti, jog Konkurse ji negalėtų siūlyti reklamos įrenginių su LED technologijomis.
52. Ieškovė teigė ir tai, kad Nuostatuose nustatyta neaiški leidimų galiojimo termino pratęsimo tvarka, todėl ieškovė objektyviai negalėjo įvertinti, kokį konkurencingą konkursinį pasiūlymą ji galėjo pateikti. Iš tokios ieškovės pozicijos galima suprasti, kad ieškovė kėlė klausimą dėl Nuostatų 7.12 papunkčio, kuriame nustatyta leidimų galiojimo termino pratęsimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Nuostatų 7.12 papunktyje nustatyta, kad konkursų laimėtojai, tvarkingai vykdę Nuostatuose nurodytus reikalavimus, turi teisę vieną kartą kreiptis į leidimą išduodančią instituciją dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo, pateikdami prašymą raštu ne vėliau kaip likus penkiems mėnesiams iki leidimų galiojimo termino pabaigos. Leidimų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip penkeriems metams tomis pačiomis sąlygomis. Leidimą išduodanti institucija turi teisę atsisakyti pratęsti leidimų galiojimo terminus motyvuotu sprendimu.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatai yra norminis teisės aktas. CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas konkrečią bylą ir nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui.
54. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas negali pats nuspręsti dėl norminio teisės akto teisėtumo, tačiau tam, kad būtų pagrindas tokiu aktu nesivadovauti ir kreiptis į administracinį teismą dėl jo teisėtumo, turi būti nustatytas galimas jo prieštaravimas įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuostatų 7.12 papunktyje nurodomas aiškus terminas – 5 metai, ir galimybė vieną kartą jį pratęsti esant nustatytomis sąlygoms, t. y. jei Konkurso laimėtojas tvarkingai vykdė Nuostatuose nurodytus reikalavimus ir laiku pateikė prašymą dėl pratęsimo. Nuostatų 6 punkte taip pat nustatytas konkretus ir aiškus 5 metų leidimų galiojimų terminas, kuris vieną kartą ne daugiau kaip 5 metams gali būti pratęstas. Taigi, ieškovė, teikdama konkursinį pasiūlymą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad konkursinį pasiūlymą teikia dėl leidimo išdavimo 5 metų laikotarpiui, o galimybę pratęsti leidimą papildomam terminui susieti su tvarkingu Nuostatuose nurodytų reikalavimų vykdymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nuostatų 7.12 papunktyje išdėstytą teisinį reglamentavimą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad Nuostatų 7.12 papunktis prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės teiginiai dėl leidimų galiojimo trukmės neaiškumo vertinami kaip nepagrįsti.
56. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu (2024 m. spalio 16 d.) interneto puslapyje pateikė paaiškinimus dėl kitų Savivaldybės administracijos organizuojamų viešų konkursų sąlygų ir leidimų galiojimo termino pratęsimo sąlygų, nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, todėl nėra vertinamos kaip galinčios patvirtinti ar paneigti byloje nagrinėjamas aplinkybes dėl Konkurso sąlygų atitikties skaidrumo principui.
57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurso sąlygos ieškovės nurodytais aspektais buvo aiškios ir suprantamos, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog buvo pažeistas skaidrumo principas. Byloje nustačius, kad Konkurso sąlygose buvo pateikta pakankama ir aiški informacija dėl Konkurso dalyko, konstatuojama, jog ieškovė turėjo galimybes įvertinti ir nuspręsti, kokį vietinės rinkliavos dydį pasiūlyti tam, kad būtų pripažinta Konkurso laimėtoja.
58. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-114-516/2023 pateiktos išvados ir išaiškinimai nepaneigia šioje teismo nutartyje padarytų išvadų. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2A-114-516/2023 ir nagrinėjamoje byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e2A-114-516/2023 apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad konkurso skelbime (sąlygose) nebuvo nurodyta esminė informacija, kokio tipo išorinės reklamos įrenginį galės įrengti konkurso laimėtojas, nenurodytos konkrečios išorinės reklamos įrenginio koordinatės ir pradinė plokštumų kryptis, todėl tos bylos apeliantė neturėjo galimybės įvertinti išorinės reklamos įrenginio ypatumų ir nuspręsti dėl vietinės rinkliavos dydžio pasiūlymo konkurse. Nagrinėjamoje byloje nustatytos priešingos aplinkybės, nes Konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodytas reklaminio įrenginio tipas – plokštumos ant viadukų, tunelių, taip pat nurodyta, kad reklama statiško vaizdo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Vietų sąrašų apskritai nekilo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Pažymima, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020 28 ir 29 punktai bei juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
59. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl Konkurso sąlygomis patvirtintų reklaminių įrenginių projektų derinimo tvarkos neteisėtumo nebuvo pareikšti ieškovės procesiniuose dokumentuose, teiktuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymu nustatytą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), taip pat draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), šių ieškovės argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
60. Pažymima, kad ieškovė, apeliacinio skundo 39 punkte teigdama, kad buvo pažeisti kiti viešo konkurso principai – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo, tokio teiginio nedetalizavo ir neapibūdino, kaip pasireiškė kiekvieno iš šių principų pažeidimas. Kadangi ieškovė pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius dėl šių principų pažeidimo, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl informacijos teikimo tvarkos ir pareigos reikalauti pagrįsti laimėjusio pasiūlymo kainą
61. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė nenumatė informacijos apie Konkurso dalyką pateikimo tvarkos ir nepagrįstai atsisakė pateikti paaiškinimus dėl Konkurso sąlygų, todėl apsunkino ieškovei galimybę pateikti konkurencingą konkursinį pasiūlymą. Kadangi informacijos suteikimo viešų konkursų dalyviams tvarka nėra reglamentuojama, ieškovės teigimu, tikslinga taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus ir vadovautis VPĮ 36 straipsnio 5 dalimi. Be to, ieškovės tvirtinimu, atsakovė turėjo vadovautis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi ir reikalauti iš Konkurso laimėtojo pagrįsti neįprastai didelę pasiūlymo kainą VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors viešųjų pirkimų ir viešo konkurso institutai (CK XXII skyriaus šeštasis skirsnis ir XLIX skyrius) panašūs savo tikslais, tačiau skiriasi teisinių santykių subjektai ir objektas, šiems institutams taikomos panašaus pobūdžio, bet ne tapačios procedūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Kita vertus, viešųjų pirkimų principų taikymas pagal analogiją, bendrieji viešumo, objektyvumo bei nešališkumo reikalavimai neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo kitiems santykiams (kurie nereguliuojami VPĮ), nes įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti skirtingas šių dviejų rūšių konkursų vykdymo tvarkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir įvertinusi tai, kad tarp šalių susiklostęs ginčas kilo iš viešo konkurso teisinių santykių, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 46 punkte padarytoms išvadoms, jog pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose dėl VPĮ 36 ir 57 straipsnių taikymo nėra. Todėl apeliacinio skundo argumentai, grindžiami VPĮ normomis ir jų taikymu vertinant atsakovės elgesį pastarajai atsakant į ieškovės paklausimą bei pareigą kreiptis į Konkurso laimėtoją prašant pagrįsti pasiūlymo kainą, vertinami kaip nepagrįsti.
64. Apeliacinio skundo argumentai, kad trečiojo asmens UAB „Videoarchitektai“ konkursinis pasiūlymas kelis kartus viršijo kitų Konkurso dalyvių pasiūlytą kainą, dėl to ieškovei kyla pagrįstos abejonės dėl trečiojo asmens protegavimo bei jos ekonominių pajėgumų vykdyti įsipareigojimus atsakovei, nesudaro pagrindo Konkurso rezultatus pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvavimo viešuose konkursuose esmė yra ūkio subjektų varžymasis siekiant pateikti geriausią pasiūlymą, todėl vienam ūkio subjektui pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, nei pateikė kiti ūkio subjektai, tokia aplinkybė savaime nereiškia, jog konkurso laimėtojui buvo sudaromos išskirtinės sąlygos ir jis buvo proteguojamas. Ginčo atveju ieškovė, kaip ir Konkurso laimėtoja, turėjo galimybę įvertinti Konkurso sąlygose keliamus reikalavimus, kurie buvo aiškūs, ir pateikti ekonomiškai naudingesnį atsakovei konkursinį pasiūlymą, nei pateikė UAB „Videoarchitektai“, tačiau ji to nepadarė. Atitinkamai, pati ieškovė turi prisiimti dėl savo veiksmų kylančias teisines pasekmes, nes būtent jos pasirinkimas, o ne tariamas Konkurso sąlygų neaiškumas, nulėmė Konkurso rezultatus. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja viešą konkursą skelbiantį subjektą konkurso sąlygas nustatyti atsižvelgiant į potencialių konkurso dalyvių ekonominį pajėgumą, todėl su tuo susiję ieškovės apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo ir jo taikymo
65. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, todėl nepagrįstai ieškovės reikalavimams pritaikė sutrumpintą ieškinio senatį.
66. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš viešo konkurso teisinių santykių, taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.
67. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė, 2024 m. balandžio 9 d. pareikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje, praleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimams, atsiradusiems iš konkurso rezultatų, pareikšti. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad apie galimą teisių pažeidimą ieškovė vėliausiai galėjo ir privalėjo sužinoti 2024 m. vasario 22 d. Komisijos posėdyje, kurio metu buvo paskelbtas konkursų laimėtojas ir kuriame dalyvavo ieškovės atstovas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo žinoma Nuostatuose įtvirtinta Konkurso rezultatų patvirtinimo procedūra, tačiau ji, turėdama galimybę pasinaudoti Konkurso rezultatų apskundimo teise iki Konkurso rezultatų patvirtinimo, ja nepasinaudojo. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad terminas, per kurį ieškovė galėjo apginti savo pažeistas teises pareikšdama ieškinį, prasidėjo 2024 m. vasario 22 d. ir baigėsi 2024 m. kovo 22 d.
68. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia. Nuostatų 8 punkte, reglamentuojančiame konkursų vykdymo tvarką, nustatyta, kad Komisijai atplėšus vokus su paraiškomis ir įvertinus pateiktų dokumentų atitikimą Nuostatų 17 punktui yra nustatomas konkursų laimėtojas, o skyriui pavedama surašyti posėdžių protokolus (Nuostatų 8.7 papunktis). Pirmiau nurodytą Nuostatų papunktį detalizuoja Nuostatų 26.2–26.3 papunkčiai, kuriuose nurodoma, kad Komisija atvirame posėdyje išrenka konkursinį pasiūlymą, kurio paraiškoje nurodytas didžiausias konkursų dalyvių pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m reklamos ploto vieniems metams už leidimo išdavimą (Nuostatų 26.2 papunktis), ir paveda skyriui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos surašyti konkursų rezultatų protokolą, kuriame nurodomi konkursų laimėtojai. Laimi tas konkurso dalyvis, kuris pasiūlė mokėti didžiausią vietinės rinkliavos dydį už 1 kv. m reklamos ploto vieniems metams už leidimo išdavimą ir jo pateikti dokumentai atitiko Nuostatų 16–18 punktų reikalavimus (Nuostatų 26.3 papunktis).
69. Nuostatų 8.8 papunktyje reglamentuojama, kad Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina konkursų laimėtojus. Pirmiau nurodytą Nuostatų papunktį detalizuojančiame Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad konkursų laimėtojai tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo konkursų rezultatų protokolo užregistravimo dienos, jeigu per tą laiką nebuvo gauta skundų dėl konkursų rezultatų. Patvirtinus konkursų laimėtojus, skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu informuoja visus konkursų dalyvius apie Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl konkursų laimėtojų tvirtinimo (Nuostatų 30 punktas). Konkursų dalyviai, nesutinkantys su patvirtintais konkursų rezultatais, turi teisę apskųsti juos teismui įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 32 punktas).
70. Taigi, iš aukščiau nurodyto reglamentavimo matyti, kad išskiriami du atskiri etapai – konkursų laimėtojų nustatymas Komisijos posėdyje ir Konkurso laimėtojų patvirtinimas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Kad tai yra dvi atskiros procedūros, patvirtino Savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą. Pirmajame etape Komisija, įvertinusi paraiškas ir dokumentų atitiktį Nuostatų reikalavimams, nustato konkursų laimėtojus, o antrajame etape šie laimėtojai patvirtinami. Nuostatų 29 punkte numatyta galimybė pateikti skundą dėl konkurso rezultatų, todėl gali susiklostyti situacija, kai Komisijos posėdyje nustatytas laimėtojas gali ir nebūti patvirtintas, jei per nustatytą terminą (10 darbo dienų nuo konkursų rezultatų protokolo užregistravimo dienos) gaunamas pagrįstas skundas. Nurodytas Nuostatų aiškinimas teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad galutinis konkursų laimėtojų statusas įgyjamas Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą dėl konkursų laimėtojų patvirtinimo, o ne Komisijos posėdyje nustačius galimus laimėtojus. Konkurso dalyviams, susipažinusiems su atsiųstu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl konkursų laimėtojo tvirtinimo ir nesutinkantiems su patvirtintais konkursų rezultatais, Nuostatų 32 punkte numatyta galimybė apskųsti (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) patvirtintus konkursų rezultatus įstatymų nustatyta tvarka.
71. Pažymima, kad pagal CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią, 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
72. Taigi, remiantis tiek šios nutarties 70 punkte teisėjų kolegijos pateiktais išaiškinimais dėl Nuostatuose reglamentuojamos konkursų vykdymo tvarkos ir rezultatų apskundimo, tiek paminėta CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pradžia, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, siejama ne su momentu, kada Komisijos posėdyje nustatomi galimi konkursų laimėtojai (šiuo atveju Komisijos 2024 m. vasario 22 d. posėdžiu), o kada konkursų dalyviai realiai sužino (turi sužinoti) apie savo teisių pažeidimą (šiuo atveju tada, kai Savivaldybės administracijos direktorius priima įsakymą dėl konkursų laimėtojų patvirtinimo). Nors šiuo atveju Komisijos 2024 m. vasario 22 d. posėdyje nustatytas Konkurso laimėtojas ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Konkurso laimėtojas sutapo, ši aplinkybė nepaneigia šios nutarties 70 punkte padarytos išvados, kad galutinis konkursų laimėtojų statusas įgyjamas ne Komisijos posėdyje, o Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą dėl konkursų laimėtojų patvirtinimo.
73. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1695-924/2020 suformuota praktika dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, t. y. kad apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovė vėliausiai galėjo ir turėjo sužinoti po konkurso rezultatų paskelbimo momento (posėdyje). Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymu nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiais Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl Lietuvos apeliaciniam teismui nekyla pareiga vadovautis žemesnės instancijos teismo sukurtomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1695-924/2020 ir nagrinėjamoje byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės bei joms taikytinas teisinis reglamentavimas skiriasi – civilinėje byloje Nr. e2-1695-924/2020 buvo sprendžiama dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo nuomos konkurso pagrįstumo garažui išnuomoti. Byloje buvo nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija viešus nuomos konkursus organizavo vadovaudamasi Savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81 (toliau – Aprašas). Susipažinus su Apraše reglamentuojama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialinio turto nuomos tvarka ir sąlygomis matyti, kad ji iš esmės skiriasi nuo Nuostatuose reglamentuojamos konkursų organizavimo tvarkos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomu Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1695-924/2020.
74. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl konkursų rezultatų šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo. Kadangi toks įsakymas priimtas 2024 m. kovo 8 d., o ieškovė ieškinį nagrinėjamoje byloje pateikė 2024 m. balandžio 8 d., konstatuojama, kad CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendimo 48–50 punktuose išdėstytus motyvus, kuriais nustatyta, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ir pašalina juos iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.
75. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, ir nusprendus pašalinti teismo sprendimo motyvus dėl ieškinio senaties taikymo, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, t. y. dėl Komisijos 2024 m. vasario 22 d. posėdyje pateiktos informacijos trūkumų bei ieškinio pareiškimo civilinėje byloje Nr. e2-1742-392/2024, neturi reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė bei įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Nors teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, šis pažeidimas nelemia kitokios bylos baigties, nes ieškovė neįrodė Konkurso sąlygų ir, atitinkamai, Konkurso rezultatų neteisėtumo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, pašalinant iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 48–50 punktuose išdėstytus motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
77. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, tačiau turi būti atlyginamos atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
78. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
79. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 3 908,3 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas nuorašą ir 2025 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymą). Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje buvo keliami itin sudėtingi ir teismų praktikoje nenagrinėti klausimai, kuriems reikėjo kompleksinių specifinių žinių.
80. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑330‑248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
81. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo sudėtingumu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ginčas nevertinamas kaip itin sudėtingas ar užsitęsęs ne vienerius metus. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo atsakovei priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas.
82. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, apmokėta 2025 m. II ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 335,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteisiama suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 036,67 Eur (2 335,9 Eur x 1,3). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažinamos iki Rekomendacijose nustatyto dydžio. Taigi, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies ir iš ieškovės atsakovei priteisiama 3 036,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
83. Trečiasis asmuo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 48–50 punktuose išdėstytus motyvus.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ETN Baltic“, juridinio asmens kodas 122228445, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710661, 3 036,67 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas