Civilinė byla Nr. 2A-39-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00343-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5-547/2023, pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams G. P. ir ,,IF P&C Insurance AS“, veikiančiai Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, trečiajam asmeniui J. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ priešieškinį ieškovui M. V. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų ,,IF P&С Insurance AS“, veikiančios per ,,IF P&С Insurance AS“ filialą Lietuvoje (toliau – draudimo bendrovės) ir G. P. 24 000 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už sveikatos sužalojimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 10:00 val., kelyje Alytus – Trakai, vairuodamas automobilį Ford Tranzit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė dideliu greičiu priešais atvažiuojantį atsakovės G. P. vairuojamą automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kelio posūkyje pradėjo slysti į ieškovo pusę ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą trenkėsi į ieškovo automobilio kairę priekinę pusę, išmušdamas jo automobiliui priekinį ratą. Ieškovo iškviesti į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai neturėjo reikiamų matavimo priemonių (ruletės), negalėjo išmatuoti kelio, todėl užpildė eismo įvykio deklaraciją. Dėl patirto skausmo ieškovas nesuprato į deklaraciją įrašytų duomenų, tačiau ją pasirašė. Tik po trijų dienų suprato, kad deklaracija užpildyta neteisingai, nes joje buvo neteisingai nurodyta, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos ieškovas patyrė kairės kojos kelio traumą, buvo operuotas ir dėl to buvo nedarbingas 251 dienas. Nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020m. birželio 1 d. jis turėjo dirbti pagal sutartį Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir gauti 2 000 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Kadangi nedarbingu tapo dėl atsakovės kaltės, ieškovas mano, kad jis turi teisę į 24 000 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Prašomą priteisti 25 000 Eur neturtinę žalą dėl patirtos traumos ir atliktos operacijos ieškovas vertina patirtu fiziniu ir dvasiniu skausmu, gyvenimo būdo pasikeitimu ir negalėjimu užsiimti profesine veikla, netektu pragyvenimo šaltiniu, nerimu dėl savo sveikatos ateityje ir neigiamais kūno sužalojimo padariniais, kuriuos jaučia iki šiol.
3. Atsakovė IF P&С Insurance AS prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovo pateikta eismo įvykio versija prieštarauja eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotoms įvykio aplinkybėms. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad deklaracijoje nurodytos klaidingos įvykio aplinkybės. Eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė abu įvykio dalyviai, yra pažymėta, kad įvykyje dalyvavę asmenys sužalojimų nepatyrė. Ieškovo nurodomas kojos raiščio plyšimas yra skausmingas, todėl jis negalėjo šio sužalojimo nejausti, jeigu jį iš tikrųjų patyrė. Nors atsakovas nurodė, kad po įvykio, apie 20 val. jis kreipėsi į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas nustatė stiprius sumušimus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Vieninteliai ieškovo pateikti medicininiai dokumentai (2020 m. kovo 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas ir 2020 m. sausio 20 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos išrašas) patvirtina raiščio plyšimo faktą, tačiau neįrodo, kad šis plyšimas atsirado eismo įvykio metu, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. Ieškovo pateikta į bylą darbo sutartis ieškovo nepasirašyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad tokia sutartis buvo sudaryta.
4. Pateiktu priešieškiniu draudimo bendrovė prašė priteisti iš ieškovo 5 110,50 Eur žalos atlyginimą, 503,35 Eur dydžio kompensuojamas palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. ,,IF P&C Insurance AS“ ir G. P. sudarė vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria remiantis ieškovės automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovei aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir kreipusis į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraustas ieškovo vairuojamas automobilis, ieškovo draudimo bendrovė nurodė, kad ieškovo automobilis Ford eismo įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nes draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta jau po eismo įvykio. 2019 m. birželio 20 d. atsakovė (draudimo bendrovė) išsiuntė ieškovui prašymą dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas žalą atlyginti atsisakė, nurodydamas, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis nekaltas. Anot atsakovės, Kelių eismo taisykles pažeidė abu vairuotojai, todėl kiekvieno iš jų veiksmai vienodai lėmė žalos atsiradimą. „If P&C Insurance AS“ apskaičiavo, kad draudėjos (atsakovės) G. P. automobilio Nissan rinkos vertė iki įvykio buvo 18 825 Eur, automobilio liekanų vertė po įvykio, remiantis liekanų pardavimo aukcione rezultatais, yra 8 604 Eur, skirtumas 10 221,00 Eur, kuris laikomas atsakovės automobiliui padarytos žalos dydžiu. Kadangi šalių kaltė dėl eismo įvykio įvertinta vienodai (po 50 procentų), tai ieškovas privalo atlyginti draudimo bendrovei regreso tvarka 5 110,50 Eur (10 221:2), dėl likusios žalos dalies yra kalta pati draudėja.
6. Atsakovė G. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje įrašyti duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykio yra nustatyta abipusė vairuotojų kaltė. Ieškovas neginčijo savo kaltės į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nesiekė jos paneigti ir draudikui administruojant eismo įvykio metu padarytą žalą bei priimant sprendimus dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas po įvykio jautėsi gerai, visiškai nešlubavo ir buvo gerai orientuotas. Atvykę policijos pareigūnai taip pat nepastebėjo jokių jo sveikatos sutrikimų. Pareigūnai teiravosi ir ieškovo, ir atsakovės, ar jie turi kokių nors sveikatos sutrikimų, nusiskundimų, bet abu eismo įvykio dalyviai patvirtino, kad sveikatos sutrikimų nėra. Jei ieškovui būtų sutrikdyta sveikata, policijos pareigūnai nebūtų pildę deklaracijos, nes ją galima pildyti tik tada, kai eismo įvykio metu nėra žuvusių ar sužalotų asmenų. Ieškovas per tris dienas po eismo įvykio informuodamas eismo įvykį administravusią bendrovę apie tai, kad jis neva nėra kaltas dėl eismo įvykio, draudimo bendrovei neužsiminė apie jo neva patirtus sužalojimus eismo įvykio metu. Todėl tokie ieškovo veiksmai kelia pagrįstų įtarimų dėl jo sąžiningumo. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo ankstesnį darbą, apie gautas pajamas, gautas socialines išmokas, apie tai, kad po eismo įvykio ilgą laiką buvo nedarbingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas priteisė atsakovei ,,IF P&C Insurance AS“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, iš ieškovo M. V. 5 110,50 Eur žalos atlyginimą, 503,35 Eur ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei G. P. iš ieškovo 3 320 Eur atstovavimo išlaidas; valstybei priteisė iš ieškovo 46,56 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes:
8.1. Eismo įvykio deklaracijoje pažymėta, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. gegužės 14 d., 10:00 val. Abu vairuotojai – M. V., vairavęs automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. P., vairavusi NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad jie įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip pat abu vairuotojai pripažino savo kaltę dėl autoįvykio (t. 1, b. l. 10). Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad į eismo įvykio vietą kvietė policijos pareigūnus, kurie ir užpildė deklaraciją.
8.2. Ieškovas 2019 m. gegužės 17 d. elektroniniame laiške, siųstame draudimo bendrovės žalų administratoriui, nurodė, kad dėl eismo įvykio jis nekaltas.
8.3. Atsakovės (draudimo bendrovės) užsakymu UAB ,,Impulsana“ atliko tyrimą dėl eismo įvykio, deklaruoto 2019 m. gegužės 14 d., apie 10 val. kelio Trakai-Rūdiškės- Pivašiūnai-Alytus 28 km, kuriame dalyvavo automobiliai Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, pateikė savo išvadą užduotu klausimu, nurodydamas, kad techniniu požiūriu negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų (ar abu vairuotojai) prieš pat eismo įvykį buvo įvažiavęs (-ę) į priešpriešinę eismo juostą, t. y. kurio vairuotojo (ar abiejų vairuotojų) veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 80–102).
8.4. Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. pažymoje dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo nurodė, kad M. V. įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurią skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Paskirta darbo paieškos išmoka nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. yra 200,31 Eur.
8.5. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020 m. sausio 20 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodytas dokumento išdavimo adresatas – draudimui, kurioje pažymėta ieškovo traumos (ligos) diagnozė: (duomenys neskelbtini). Toje pačioje pažymoje, ligos anamnezėje nurodyta: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8).
8.6. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. kovo 20 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta tokia M. V. ligos diagnozė: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9).
8.7. SODROS duomenimis, M. V. nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (t. 1, b. l. 119–121, 122–125).
8.8. Ieškovas pateikė teismui darbo sutarties (be fiksuoto užmokesčio) su Vokietijos bendrove (duomenys neskelbtini) vertimą (t. 1, b. l. 26-29). Darbo sutartis ieškovo nepasirašyta, jos originalo ieškovas teismui nepateikė.
8.9. Byloje atliktos teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodyta: (duomenys neskelbtini)), todėl negali būti patvirtinti kaip teismo medicinos diagnozės. M. V. po 2019 m. gegužės 14 d. eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Ekspertų nuomone, ieškovui po nagrinėjamo eismo įvykio nustatytas kairio kelio vidinio menisko pakenkimas degeneracinių pakitimų fone galėjo įvykti tiek po 2018 m. rugsėjo 2 d. patirtos griuviminės traumos, tiek dėl sunkumų kilnojimo (paminėto anamnezėje gydytojo neurologo 2017 m. spalio 26 d.). Pažymėta, kad pirminės apžiūros metu Varėnos ligoninėje po nagrinėjamo eismo įvykio diagnozuoti dešinio riešo bei kairio kelio sąnarių sumušimai be objektyvių traumavimo požymių, tačiau būtent šios kūno sritys buvo traumuotos 2018 m. rugsėjo 2 d. griuviminės traumos metu (t. 2, b. l. 129-133).
Dėl eismo įvykio kilimo priežasčių ir kaltės
9. Teismas nurodė, kad po eismo įvykio niekas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir jis nebuvo pradėtas iki 2023 metų. Tik 2023 m. vasario 23 d. M. V. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui paklausimą, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl įvykio, buvusio 2019 m. gegužės 14 d., 10 val.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu nustatė, jog ,,eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos teismas nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nubraižė įvykio schemą bei automobilių judėjimo kryptis. Eismo įvykio deklaracijos 14 punkte abu vairuotojai patvirtino, kad yra atsakingi už padarytą žalą ir abu ją pasirašė. Eismo įvykio deklaracijos 15 punkte abu vairuotojai nurodė, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Eismo įvykio deklaracijos 8 punkte trečiasis asmuo M. V. pažymėjo, jog jo transporto priemonė yra apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodė draudimo liudijimo Nr. AED 0594068“. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog M. V. automobilį apdraudė jau po įvykusio eismo įvykio, t. y. 2019-05-14 – 9:57 val. Tai patvirtino ir draudimo agentė V. L., kuri nurodė, jog M. V., skambindamas ir prašydamas draudimo, jau minėjo, kad pakliuvo į eismo įvykį. Teismo sprendimu buvo konstatuota, jog ,,vertinant pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog abu vairuotojai nesilaikė reikalavimo būti kuo dešiniau nuo kelio skiriamosios juostos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 117-119 punktus, todėl abu laikomi lygiai (po 50 proc.) kaltais dėl įvykusio autoįvykio. Abiejų vairuotojų veiksmų pasėkoje buvo apgadinti automobiliai NISSAN QASHQAI ir Ford Transit“ .
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo M. V. neskundė, todėl teismas padarė išvadą, kad jis sutiko su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
12. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sutiko ir vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendime padaryta išvada, kad dėl eismo įvykio buvo kalti abu eismo dalyviai lygiomis dalimis, t. y. po 50 procentų.
Dėl sveikatos sužalojimo
13. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą atlyginti turtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo ieškovas grindė medicininiais dokumentais, kuriuose konstatuoti sveikatos sužalojimai, ir darbo sutartimi, kurios jis negalėjo vykdyti (dirbti) dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir nedarbingumo.
14. Iš 2019 m. gegužės 14 d. medicinos dokumentų išrašo (ambulatorinės asmens sveikatos istorijos) teismas nustatė, kad sustiprėjus skausmui M. V. kreipėsi į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas dešinio riešo ir kairio kelio sąnario trauminis pakitimas bei rekomendacija kreiptis pagalbos pagal gyvenamąją vietą. 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas kreipėsi į polikliniką Vilniuje. Atlikus tyrimą rentgenu, 2019 m. gegužės 27 d. radiologinio tyrimo aprašyme nurodoma, kad anatominiai santykiai taisyklingi, kauluose trauminių ar destrukcinių pakitimų nematyti. Degeneraciniai pakitimai neišreikšti.
15. Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovo ligos istorijos įrašo teismas nustatė, kad ieškovą (duomenys neskelbtini).
16. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas J. R. nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių įrašų apie M. V. sužalojimus, jo objektyvius požymius, išskyrus vienintelį požymį, kad kairysis kelis patinęs, toks požymis yra objektyvus. Jokių kitų objektyvių požymių odoje, medicininiuose dokumentuose nebuvo. Tačiau kelis patinti gali ne tik dėl sutrenkimo. Eksperto teigimu, išoriniai traumos požymiai turi būti visada: mėlynės, nubrozdinimai. Kairio kelio menisko sužalojimai turėjo būti matomi ir turėjo būti užfiksuoti medikų. Nesant tokių duomenų, anot eksperto, negalima pripažinti, kad tai yra eismo įvykio traumos pasekmė. Esant tokiam sužalojimui, turėjo būti matomas šlubčiojimas.
17. Teismo ekspertas V. K. nurodė, kad pakenkimas M. V. kairės kojos keliui galėjo būti padarytas anksčiau, net ir nefiksavus to medicininiuose dokumentuose. Šio eismo įvykio atveju turėjo matytis išoriniai kūno sužalojimai, jei buvo kontaktas su automobilio detalėmis. Esant menisko plyšimui, išorinio kraujavimo gali ir nebūti. Liudytojas nurodė, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyti objektyvūs duomenys, jog ieškovui buvo padaryti sužalojimai. 2020 m. kovo 24 d. medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad dėl k. kelio seno menisko plyšimo darbingumas neatstatytas. Ekspertai negalėjo nustatyti k. kelio menisko plyšimo laiko. Meniskai dažniausiai įplyšta ne dėl tiesioginės traumos. Tai galėjo įvykti ir dėl 2018 metais patirtos traumos, nors tai aprašyta nebuvo. Ekspertas pažymėjo, jog apie kūno sužalojimą galima kalbėti tik tada, kai yra išoriniai sužalojimo požymiai. Nesant tokių požymių, negali būti kalbama apie kūno sužalojimą. Kai MRT konstatuojamas menisko plyšimas, tai nereiškia, kad jis atsirado dabar. Jei plyšimas įvyksta ūmiai, tai išoriškai turi būti matoma. Jei tai įvyksta po įvykio, tai paprastai žmogus negali paeiti. Be to, turi būti kraujavimas, nubrozdinimas ir žaizda bei ūmi klinika.
18. Atsižvelgdamas į medicininius dokumentus ir ekspertų išvadas, teismas nurodė, kad nors ieškovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir yra įrašai apie kairės kojos kelio sąnario pažeidimus ir gydymą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kad kairės kojos kelio sąnario menisko pažeidimas buvo padarytas 2019 m. gegužės 14 d. eismo įvykio metu. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti 24 000 Eur dydžio turtinė žala (negautos pajamos) ir patirti sužalojimai bei užsitęsęs gydymas, dėl kurių jis negalėjo vykti dirbti į Vokietiją, nebuvo įrodyta, todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimus kaip neįrodytus.
Dėl priešieškinio reikalavimų
19. Vadovaudamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Anot teismo, kadangi ieškovas M. V. yra kaltas dėl eismo įvykio 50 proc., tai draudimo bendrovė turi teisę reikalauti atlyginti pusę G. P. išmokėtos draudimo sumos, t. y. 5 110,50 Eur (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).
20. Teismas sutiko su atsakovės (draudimo bendrovės) argumentais, kad atsakovės G. P. automobilio NISSAN rinkos vertė iki eismo įvykio siekė 18 825 Eur, automobilio liekanų vertė po įvykio, remiantis liekanų pardavimo aukcione rezultatais, – 8 604 Eur, skirtumas tarp šių sumų yra 10 221 Eur, kuris ir vertinamas kaip automobiliui NISSAN padaryta žala. ½ dalis šios sumos yra 5 110,50 Eur, kurią ieškovas turi atlyginti draudimo bendrovei regreso tvarka.
21. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021 konstatavo, jog ieškovas draudimo bendrovė pagrindė reikalaujamos 5 110,50 Eur draudimo išmokos dydį. Vilniaus apylinkės teismo sprendimas šalims ir trečiajam asmeniui turi prejudicinę galią, todėl iš naujo šios aplinkybės netirtinos ir neįrodinėtinos.
22. Nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Atsakovė draudimo bendrovė pareikalavo įvykdyti prievolę per 7 dienas, išsiųsdama pretenziją M. V.. Todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 30 d. iki ieškinio pareiškimo (2021 m. birželio 18 d.) ir sudaro 503,35 Eur (5 110,35 Eur × 0,05 / 365 × 719).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniame skunde ieškovas M. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, apeliantas prašo paskirti byloje eismo įvykio ekspertizę, prijungti teismo eksperto (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. G 2023/003. Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė G. P. nėra tinkama atsakovė, prašo pašalinti ją iš bylos. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
23.1. M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021 prašė skirti teismo ekspertizę nustatyti eismo įvykio kilimo priežastį ir kaltą asmenį remdamasis tuo, kad V. M. turi eksperto statusą (jo išvada parengta ne teismo nutarties pagrindu, todėl laikytina rašytiniu įrodymu byloje), o jo išvada, kad dėl techninių galimybių nustatyti, kuris iš vairuotojų buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, yra kategoriška, nes naujų aplinkybių dėl eksperto atlikto tyrimo nebuvo pateikta. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir į tai, jog toks prašymas užvilkins bylos nagrinėjimą (trečiojo asmens M. V. prašymas buvo pareikštas po bylos atnaujinimo ir paskutiniame teismo posėdyje), teismas atmetė prašymą dėl ekspertizės paskyrimo.
23.2. Šioje civilinėje byloje ieškovas du kartus prašė skirti byloje eismo įvykio ekspertizę, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovas negalėjo tinkamai ginti savo teises. Tačiau teismas žodinėmis nutartimis tokius ieškovo prašymus atmetė.
23.3. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021 atmetus ieškinį ir savo iniciatyva nustačius ginčo dalyką bei konstatavus, kad privalomojo draudimo sutartis negaliojo, toks teismo sprendimas yra niekinis, kadangi nustatyti faktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
23.4. Apeliantas prašė apklausti Varėnos rajono gydytoją, jo sutuoktinę, kurie leistų teismui nustatyti kairės kojos kelio sąnario menisko pažeidimo datą, tačiau dėl teismo šališkumo visi apelianto prašymai buvo atmesti.
23.5. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai atsakove šioje byloje įtraukė G. P., tačiau apeliantas yra įsitikinęs, kad dėl eismo įvykio ir jo sveikatos sužalojimo yra kalta G. P..
23.6. Teismo išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, jog kairės kojos kelio sąnario menisko pažeidimas buvo padarytas 2019 m. gegužės 14 d. eismo įvykio metu, paneigia teismo eksperto (duomenys neskelbtini) išvada Nr. G 2023/003, todėl teismas buvo šališkas.
23.7. Eismo įvykio deklaraciją teismas vertino kaip eismo dalyvio teisiškai įpareigojantį prisipažinimą dėl jo atsakomybės ir visiškai nekreipė dėmesio į faktą, kad specialisto išvada priimta faktiškai neapžiūrėjus automobilių ir net neišmatavus jų sugadinimų aukščių, kas lėmė netinkamą išvadą ir tokia išvada negalėjo būti pripažinta tinkamu įrodymu.
23.8. Teismas visiškai nevertino atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimo išlaidų. Nurodyti dokumentai yra beveik identiški, tačiau kainos skirtumas yra dvigubas. Jokių ypatingų teisės išmanymo reikalaujančių žinių atsiliepime į ieškinį nėra, todėl, atsižvelgiant į priešieškinio parengimo kainą, už atsiliepimą taip pat negalėjo būti priteista 1 400 Eur suma. Sąskaitoje už teisines paslaugas (Serija JM Nr. 0432) nėra nurodyta, kiek valandų truko darbas. Lygiai taip pat kitoje sąskaitoje už teisines paslaugas (Serija JM Nr. 0464) taip pat nenurodytas valandų skaičius ir nepateikta sąskaitos detalizacija. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie gautą informaciją iš Vokietijos advokatų apie Vokietijos teisę, susijusią su darbo sutarčių Vokietijoje sudarymu ir vykdymu. Todėl apeliantas daro išvadą, kad teismas nevertino atsakovų patirtų išlaidų pagrįstumo.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. P. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
24.1. Ieškovas neginčijo policijos pareigūnų surašytos ir abiejų eismo įvykio dalyvių pasirašytos deklaracijos, kurioje nustatyta abiejų vairuotojų kaltė. Ieškovas ieškinyje neteisingai nurodė eismo įvykio kilimo priežastis. Abipusė atsakovės G. P. ir ieškovo M. V. kaltė dėl ginčo eismo įvykio yra nustatyta kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime.
24.2. Vertinant didžiąją dalį apeliacinio skundo argumentų yra akivaizdu, jog apeliacinio skundo objektas yra ne skundžiamas Alytaus apylinkės teismo sprendimas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuris priimtas visiškai kitoje byloje ir yra įsiteisėjęs. Teismas šioje nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai atsisakė skirti eismo įvykio ekspertizę, nes eismo įvykio kaltininkai jau yra nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje.
24.3. Su ieškovo reikalavimu atsakovai nesutiko, kadangi eismo įvykio metu ieškovas nepatyrė jokių sveikatos sužalojimų, o ir patirta žala nėra įrodyta objektyviais duomenimis. Nepagrįstas ir kitas ieškovo skundo argumentas, kad apeliantas prašė apklausti Varėnos rajono gydytoją, kuris leistų ieškovui išnaudoti galimybę nustatyti jo kairės kojos kelio sąnario menisko pažeidimo datą, tačiau dėl teismo šališkumo visi apelianto prašymai buvo atmesti. Šis ieškovo prašymas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu, tačiau gydytojo A. J. apklausti teisme nepavyko, kadangi minėtas gydytojas ieškovo nurodytoje gydymo įstaigoje Varėnoje nebedirbo. Teismas ėmėsi veiksmų išsiaiškinti gydytojo darbo vietą norėdamas išsiųsti jam šaukimą į teismo posėdį, pagal viešus duomenis išsiaiškino, kad minėtas gydytojas dirba Druskininkų ligoninėje, tačiau išsiuntus teismo šaukimą šios darbovietės adresu, šaukimas grįžo teismui su žyma, kad gydytojas ir šioje gydymo įstaigoje nebedirba. Taigi, dėl paties ieškovo nerūpestingumo ir reikiamų duomenų teismui nepateikimo jo prašomas apklausti liudytojas nebuvo rastas ir teismo posėdyje nedalyvavo.
24.4. Ieškovas privalo įrodyti, kaip jis apskaičiavo gautiną darbo užmokestį į rankas ir nurodyti bei atitinkamais duomenimis pagrįsti, kokie Vokietijos valstybėje mokesčiai ir kokio dydžio yra skaičiuojami nuo mokamo 2 680 Eur atlyginimo ir pan., ypatingai tuo atveju, kai atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodo trūkstamus ieškiniui pagrįsti įrodymus. Todėl ieškovas pats privalėjo reaguoti į tai ir teikti byloje trūkstamus įrodymus, tačiau nepermesti šios įrodinėjimo naštos teismui.
24.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ginčo eismo įvykio metu būtų patyręs kokius nors sveikatos sužalojimus, o sveikatos sužalojimo fakto nebuvimas bet kuriuo atveju paneigia abu ieškovo ieškinio reikalavimus priteisti jam jo neva patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri, ieškovo teigimu, buvo sąlygota eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų, nes sveikatos sužalojimų eismo įvykio metu nebuvimas niekaip negalėjo paveikti ieškovo darbingumo bei negalėjo jam sukelti ieškinyje minimus išgyvenimus, skausmą bei kitokia forma pasireiškiančią neturtinę žalą.
24.6. Ieškovo pareiga yra suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl nei atsakovė save gali pašalinti iš bylos, nei teismas gali tai padaryti be ieškovo aktyvių veiksmų ir jo sutikimo. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo ir tenkinti ieškinį, t. y. žalą priteisti ir iš atsakovės G. P., ir tuo pačiu prašo šią atsakovę pašalinti iš bylos. Tokie ieškovo prašymai prieštarauja vienas kitam, todėl laikytini nepagrįstais. Ieškovas privalo atlyginti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Apeliantas žinojo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas turės prejudicinę galią ir nagrinėjamai bylai, nes šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla, kadangi joje buvo nustatinėjamos aplinkybės, kas yra eismo įvykio kaltininkas, turės prejudicinės galios Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamos bylos šalims. M. V. galėjo teikti apeliacinį skundą dėl sprendimo motyvuojamosios dalies, prašydamas šalinti neva neteisingai teismo konstatuotas aplinkybes dėl jo 50 proc. kaltės, tačiau to nepadarė.
25.2. Apeliaciniame skunde ieškovas pakartotinai prašo paskirti byloje eismo įvykio ekspertizę, tačiau toks prašymas yra nepagrįstas, kadangi eismo įvykio dalyvių atsakomybės dėl eismo įvykio klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021.
25.3. Apeliantas painiojosi savo versijose dėl patirto skausmo ir jo pajutimo momento, nes ieškinyje nurodo, kad skausmas buvo labai stiprus „nuo skausmo nesupratau, ką jie pildė ir kaip. Man padavus deklaraciją ją pasirašiau“ (apelianto ieškinio 1 pastraipa), o teikdamas paaiškinimus byloje jau nurodo, kad iš karto po eismo įvykio (iki atvykstant policijai, policijai atvykus ir pasirašant deklaraciją) didelio skausmo nejautė galimai dėl patirto šoko ir dėl to nurodė, kad sužalojimų nepatyrė.
25.4. Prašymą apklausti savo sutuoktinę apeliantas pateikė jau baigus bylą nagrinėti iš esmės ir perėjus prie baigiamųjų kalbų, o prašymas apklausti gydytoją buvo tenkintas, tačiau nustatyti šio liudytojo adresą teismo pastangomis nepavyko, o pats apeliantas liudytojo gyvenamosios ar darbovietės adreso teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimas daug kartų buvo atidėtas, tame tarpe ir dėl apelianto teikiamų prašymų, todėl jis turėjo galimybę iki baigiamųjų kalbų pateikti teismui prašymus dėl liudytojų apklausos ar papildomų įrodymų prijungimo, tačiau to nepadarė ir nepateikė argumentų bei įrodymų, kodėl tokių prašymų negalėjo pateikti anksčiau.
25.5. Apelianto prašymas prijungti prie bylos teismo eksperto (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. G 2023/003 išsprendė pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai atsisakė prijungti šį dokumentą prie bylos, kadangi apeliantas teismui jį pateikė po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir nutarta pereiti prie baigiamųjų kalbų. Apeliantą netenkinančios teismo medicininės ekspertizės akto išvados buvo gautos 2022 m. gruodžio 19 d., todėl iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliantas turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti teismui jo poziciją pagrindžiančius įrodymus, tačiau laiku to nepadarė dėl neaiškių priežasčių.
25.6. Pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais yra ieškovo pareiga ir atskiras teismo prašymas ar siūlymas dėl jų pateikimo nėra reikalingas. Apeliantas į bylą pateikė savo nepasirašytos darbo sutarties kopiją, sutarties originalo nurodė neturintis ir dėl to negalintis pateikti, kaip ir bet kokių susirašinėjimų su darbdaviu dėl darbo sutarties sudarymo ir/ar vykdymo, kurie galėtų patvirtinti darbo sutarties realumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas turtinės žalos dydžio neįrodė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
26. Ieškovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismo prašo prijungti prie bylos eksperto (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. G 2023/00322, kurią jis pateikė pirmosios instancijos teismui 2023 m. birželio 5 d. ir tos pačios dienos teisėjos rezoliucija šis dokumentas nebuvo prijungtas prie bylos (DOK-24393), kadangi pateiktas pavėluotai, prieš pat paskutinį teismo posėdį.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).
28. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė prijungti šį dokumentą prie bylos ir vertinti jį su kitais įrodymais. Kaip matyti iš nepriklausomo eksperto (duomenys neskelbtini) išvados Nr. G 2023/00322, jis vertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus, kuris byloje atliko teismo paskirtą medicininę ekspertizę, ekspertizės aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimui buvo būtinos specialios žinios, todėl teismas šioje byloje buvo paskyręs medicininę ekspertizę, kuri pateikė savo išvadas. Teismas skundžiamame sprendime vadovavosi ne tik minėta ekspertų išvada, kuri yra kategoriška, bet ir kitais bylos įrodymais, susijusiais su ieškovo sveikata po eismo įvykio. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimus, ir šių teisinių argumentų įvertinimui, kolegijos nuomone, nėra reikalingos papildomos ekspertinės išvados. Be to, faktiškai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas dar 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, ieškovas savo prašymus, tame skaičiuje ir prašymą prijungti minėto specialisto (duomenys neskelbtini) išvadą, pateikė prieš baigiamąsias kalbas, todėl teismas turėjo teisėtą pagrindą spręsti, kad pavėluotas ieškovo (jo atstovo) prašymų ir įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą kaip nepagrįstą.
Dėl apeliacinio skundo
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 10:00 val., Trakų rajone, kelyje Trakai-Rūdiškės-Alytus, ties 28 km įvyko eismo įvykis, kurio metu G. P. vairuojamas automobilis Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu ieškovo M. V.. Šio įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, eismo įvykio dalyviai pasirašė eismo įvykio deklaraciją.
31. Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad joje yra nubraižyta įvykio schema bei automobilių judėjimo kryptys. Eismo įvykio deklaracijos 3 skyriuje „Sužalojimai (netgi lengvi)“ nurodyta, kad sužalotų asmenų nėra. Eismo įvykio deklaracijos 14 skyriuje „Mano pastabos“ abiejų automobilių vairuotojai nurodė, kad pripažįsta kaltę ir po žodžiais „Patvirtinu, kad esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ įrašė savo vardus ir pavardes bei pasirašė. 12 skyriuje „Aplinkybės“ ties 15 punktu abu vairuotojai pažymėjo eismo įvykio aplinkybę „Įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą“.
32. Apeliantas eismo įvykio deklaracijos 8 skyriuje „Draudimo įmonė“ įrašė, kad yra apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“ ir tame pačiame punkte nurodė draudimo poliso numerį AEO 0594068, pagal kurį M. V. vairuojamas automobilis Ford buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 14 d. (eismo įvykio datos) iki 2019 m. birželio 13 d., t. y. vienam mėnesiui. Vėliau nustatyta, kad ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi minėtas automobilis buvo apdraustas jau poeismoįvykio.
33. G. P. eismo įvykio deklaracijos 8 skyriuje „Draudimo įmonė“ įrašė, kad yra apsidraudusi privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „If“ ir tame pačiame punkte nurodė savo draudimo poliso numerį AIB2141141, pagal kurį jos vairuojamas automobilis Nissan buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 10 d.
34. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš draudimo bendrovės ,,IF P&C Insurance AS“, veikiančios Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, ir G. P. turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog tik po trijų dienų jis suprato, kad eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta neteisingai, nes joje buvo nurodyta abiejų vairuotojų kaltė. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalotas kairės kojos kelis ir dėl atliktos operacijos ji buvo nedarbingas 251 dienas be pertraukos. Anot ieškovo, nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. jis turėjo dirbti Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir gauti 2 000 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą. Todėl dėl negautų (prarastų) darbo pajamų jis patyrė 24 000 Eur dydžio nuostolius (2000 x 12), kuriuos prašo priteisti iš atsakovų kaip turtinės žalos atlyginimą. Prašomą priteisti 25 000 Eur neturtinę žalą ieškovas grindžia eismo įvykio metu patirtu sveikatos sužalojimu ir jo padariniais – fiziniu ir dvasiniu skausmu bei išgyvenimais, prarastu pragyvenimo šaltiniu, pasikeitusiu gyvenimo būdu ir negalėjimo užsiimti profesine veikla, nerimu dėl savo sveikatos ateityje.
35. Atsakovė ,,IF P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, teismui pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo M. V. 5 110,50 Eur žalos atlyginimo, 503,35 Eur ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 126 Eur žyminį mokestį ir teisinės pagalbos išlaidas.
36. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. draudimo bendrovė ,,IF P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, ir G. P. sudarė draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija TPAD Nr.00003923. Šia draudimo sutartimi nuo įvairių rizikų, tame tarpe avarijų, laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 10d. buvo apdraustas automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos šios draudimo sutarties pagrindu už automobilio NISSAN QASHQAI sugadinimus draudėjai buvo išmokėta 11 242,00 Eur dydžio draudimo išmoka. Kadangi kelių eismo taisykles pažeidė abu vairuotojai, abiejų pažeidimas yra vienodas, todėl kiekvieno iš jų veiksmai vienodai lėmė žalos atsiradimą, todėl M. V. yra kaltas dėl 50 procentų padarytos žalos, t. y. 5 110,50 Eur (10 221,00/2), o dėl likusios dalies žalos yra kalta G. P..
37. Vilniaus miesto apylinkės teisme
buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-517-566/2021 pagal ieškovės (nagrinėjamos bylos atsakovės) ,,IF P&C Insurance AS“, veikiančios Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui M. V. (nagrinėjamos bylos ieškovui), kuriuo buvo prašoma regreso tvarka priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 110,50 Eur žalos atlyginimą. Dėl paminėtos bylos šios civilinės bylos nagrinėjimas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Minėtame sprendime teismas, be kita ko, nurodė, kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes AB „Lietuvos draudimas“ pateikė raštą, jog M. V. vairuojamas automobilis Ford eismo įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju transporto valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, nes draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta jau po eismo įvykio. Teismas padarė išvadą, kad sudarius draudimo sutartį po eismo įvykio, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ neatsiranda prievolė atlyginti ieškovės patirtą žalą.
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo M. V. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė, o atsakovės ,IF P&C Insurance AS“, veikiančios Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, priešieškinį patenkino. Nesutikdamas su 2023 m. birželio 23 d. teismo sprendimu, ieškovas prašo jį panaikinti, priimti byloje naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ekspertizės skyrimo
39. Apeliantas savo apeliaciniame skunde prašo paskirti byloje eismo įvykio ekspertizę ir, kaip jau minėta, prijungti prie bylos ieškovo samdyto specialisto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. G 2023/00322. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021 jis prašė paskirti teismo ekspertizę eismo įvykio kilimo priežasčiai ir kaltam asmeniui nustatyti, šioje civilinėje byloje tokį prašymą ieškovas reiškė du kartus, tačiau žodinėmis teismo nutartimis ieškovo prašymai buvo atmesti.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų nenustatyta, jog ieškovas pirmosios instancijos teismui būtų pateikęs CPK nustatyta tvarka suformuluotą prašymą paskirti eismo įvykio ekspertizę (CPK 901 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje ieškovo prašymu teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė M. V. medicininę ekspertizę.
41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimu civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021, atsižvelgiant į pateiktą 2020 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadą Nr. MV 2020-49 dėl eismo įvykio eigos, konstatuota, kad iš automobilių sugadinimų nuotraukų ir automobilių padėties po įvykio techniniu požiūriu negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų (ar abu vairuotojai) prieš pat eismo įvykį buvo įvažiavęs (-ę) į priešpriešinę eismo juostą ir kurio vairuotojo (ar abiejų vairuotojų) veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ekspertas V. M. paaiškino, kad tikėtinas automobilio FORD greitis prieš pat susidūrimą buvo apie 50 km/h, o automobilio NISSAN buvo apie 70 km/h. Po susidūrimo automobilis FORD judėjo į dešinę ir sustojo dešiniame kelkraštyje ir dešinėje šalikelėje, o automobilis NISSAN judėjo į kairę ir sukosi prieš laikrodžio rodyklę; šis automobilis, sprendžiant iš Eismo įvykio deklaracijoje esančios schemos, sustojo kairiame kelkraštyje, pasisukęs priekiu prieš pradinę judėjimo kryptį. Ekspertas nurodė, jog techniniu požiūriu negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų prieš pat eismo įvykį buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, t. y. kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
42. Minėtame teismo sprendime taip pat nurodyta, kadangi V. M. turi eksperto statusą (atsižvelgiant į tai, jog jo išvada parengta ne teismo nutarties pagrindu, išvada laikytina rašytiniu įrodymu byloje), o jo išvada dėl techninės galimybės nustatyti, kuris iš vairuotojų buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, yra kategoriška, į tai, kad naujų įrodymų į bylą nebuvo pateikta, taip pat į tai, kad trečiojo asmens M. V. prašymas dėl ekspertizės buvo pateiktas po bylos atnaujinimo paskutiniame teismo posėdyje, kad tokio prašymo sprendimas užvilkintų bylos išnagrinėjimą, teismas trečiojo asmens prašymą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pažymėjo, jog eismo įvykio deklaracija užpildyta po autoįvykio tinkamai, yra pasirašyta abiejų vairuotojų ir nėra nuginčyta. Vien trečiojo asmens M. V. deklaratyvūs teiginiai apie, jo manymu, netinkamą eismo įvykio deklaracijos užpildymą, nesudaro pagrindo abejoti joje pateiktais eismo įvykio duomenimis, todėl teismas atmetė trečiojo asmens M. V. argumentus dėl jo kaltės nebuvimo. Be to, teismas pažymėjo, kad M. V. pradėjo neigti savo kaltę tik tuomet, kai ieškovas (draudimo bendrovė) pradėjo reikalauti iš jo žalos atlyginimo, todėl trečiojo asmens M. V. paaiškinimus teismas traktavo kaip gynybinę poziciją, papildomai nurodydamas, kad į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens kaltę dėl sukelto autoįvykio (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, teismas konstatavo, kad abu vairuotojai nesilaikė reikalavimo būti kuo dešiniau nuo kelio skiriamosios juostos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 117-119 punktus, todėl abu laikomi lygiai (po 50 proc.) kaltais dėl įvykusio autoįvykio. Abiejų vairuotojų veiksmų pasekmėje buvo apgadinti automobiliai NISSAN QASHQAI ir Ford Transit.
43. Nors apeliantas nurodo, kad jis negalėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje tinkamai apsiginti, tačiau minėtos bylos duomenys patvirtina, jog apie teisme iškeltą bylą jam buvo žinoma, atsiliepimą į ieškinį jis buvo pateikęs 2019 m. gruodžio 30 d., ieškinį prašė atmesti, taigi jau tuomet nesutiko su eismo įvykio deklaracijoje užpildytais duomenimis, savo kaltės nepripažino, apeliantą teisme atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tačiau teismui žodinį prašymą dėl eismo įvykio ekspertizės paskyrimo pareiškė tik paskutiniame teismo posėdyje – 2021 m. balandžio 19 d., kurį teismas atmetė. M. V. nepasinaudojo savo procesine teise apskųsti apeliacine tvarka jam nepalankų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis) ir šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.
44. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Panašios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareiga nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo; nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti (žr., pvz., mutatis mutandis H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti.
45. Taigi, faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantui nebuvo užkirstos galimybės ginti savo teises minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, tačiau jis CPK suteiktomis teisėmis tinkamai nepasinaudojo ir buvo pasyvus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nuspręsti, kad eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotos aplinkybės nurodytos klaidingai ir neatitiko tikrųjų eismo įvykio aplinkybių (CPK 178straipsnis). Pažymėtina, kad pats ieškovas pripažino, jog eismo įvykio deklaraciją pildė policijos pareigūnai iš abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, todėl abejoti policijos pareigūnų kompetencija ir veiksmais nėra pagrindo. Be to, abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apie kurio prejudicinę ir res judicata galią teisėjų kolegija pasisakys vėliau.
46. Pažymėtina, kad dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinusi aptartas aplinkybes ir pateiktus į bylą įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kilusio eismo įvykio asmenų kaltės. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą dėl eismo įvykio ekspertizės paskyrimo (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 178 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, ieškinio pagrindą ir dalyką, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šioje byloje, kaip prejudiciniu faktu yra pagrindas vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendime konstatuota aplinkybe (išvada), kad dėl eismo įvykio buvo kalti abu eismo dalyviai lygiomis dalimis (po 50 procentų). Kad kitos civilinės bylos rezultatas turi (turės) prejudicinę galią nagrinėjamai bylai pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartyje, kuria paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį dėl bylos sustabdymo, be kita ko, konstatuodamas, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme dalyvauja tos pačios šalys, o joje sprendžiamas klausimas nagrinėjamai bylai yra svarbus tiek teisine, tiek faktine reikšme, t. y. abejose bylose turės būti nustatinėjami atsakingi už eismo įvykį asmenys ir jų kaltės dydis, todėl kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją ir/ar prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
49. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis), o teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.
50. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimu civilinėje byloje Nr. e2-517-566/2021, nustatytos aplinkybės dėl eismo įvykio dalyvių kaltės, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ieškovas ir kurioje eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltė buvo vienu iš įrodinėjimo dalykų, ieškovo iš naujo kvestionuojamu nagrinėjamojoje byloje, lemia išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyti faktai yra prejudiciniai CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo ir aiškinimo prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą jais vadovautis priimdamas apelianto skundžiamą sprendimą.
52. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-611/2023).
53. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėjo, kad dėl įvykusio eismo įvykio, dėl kurio jis nekaltas, patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių ilgą laiką buvo nedarbingas, prarado darbo sutartimi nustatytas pajamas ir patyrė fizinius skausmus bei dvasinius išgyvenimus, todėl atsakovė G. P., kaip įvykio kaltininkė, ir jos draudikė yra atsakingi už ieškovo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
54. Nors apeliantas teigia, kad dėl eismo įvykio kalta tik G. P., tačiau, kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta abiejų eismo įvykio dalyvių, taigi ir ieškovo kaltė
Dėl turtinės žalos
55. Apeliantas teigė, kad jis patyrė kairės kojos kelio traumą, buvo operuotas ir dėl to jo nedarbingumas tęsėsi 251 dienas. Nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020m. birželio 1 d. jis turėjo dirbti pagal sutartį Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir gauti 2 000 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Kadangi nedarbingu jis tapo dėl atsakovės kaltės, ieškovas mano, kad turi teisę į 24 000 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.
56. Turinę žalą ir jos dydį ieškovas įrodinėjo teismui pateikta darbo sutartimi su Vokietijos bendrove (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–29). Nors šioje darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. birželio 1 d. ir joje susitarta dėl 2680 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio, tačiau ši sutartis ieškovo nepasirašyta ir teismui nebuvo pateiktas jos originalas. Siekiant išsiaiškinti apelianto pateiktą informaciją, atsakovė draudimo bendrovė kreipėsi į Vokietijos advokatų kontorą, kuri 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu informavo ,,If P&C Insurance AS“ filialą, kad įmonė (duomenys neskelbtini) atsakymo į advokatų kontoros užklausą nepateikė (2 t., b. l. 89-90).
57. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo pateiktas įrodymas (darbo sutartis) dėl minėtų formos ir turinio trūkumų neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą tokiu įrodymu nesivadovauti (CPM 185 straipsnis). Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, todėl laikytina, kad ši civilinės atsakomybės sąlyga nebuvo įrodyta (CPK 178 straipsnis).
58. Byloje buvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, kuria buvo siekiama nustatyti ar ieškovo medicininėje dokumentacijoje 2019 m. gegužės 14 d. esantis įrašas apie kairio kelio sumušimą patvirtina faktą, kad tokį sužalojimą ieškovas patyrė 2019 m. gegužės 14 d. įvykusio eismo įvykio metu ir jeigu taip, tai koks buvo M. V. sveikatos sutrikdymo mastas?
59. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad M. V. 2019 m. gegužės 14 d. diagnozuoti kairio kelio bei dešinio riešo sąnarių sumušimai nėra pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais (nebuvo kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, kaulų lūžių), todėl negali būti patvirtinti kaip teismo medicinos diagnozės. M. V. po 2019 m. gegužės 14 d. eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Po nagrinėjamo eismo įvykio nustatytas kairio kelio vidinio menisko pakenkimas degeneracinių pakitimų fone galėjo įvykti tiek po 2018 m. rugsėjo 2 d. patirtos griuviminės traumos, tiek dėl sunkumų kilnojimo (paminėto anamnezėje gydytojo neurologo 2017 m. spalio 26 d.). Pažymėta, kad pirminės apžiūros metu Varėnos ligoninėje po nagrinėjamo eismo įvykio diagnozuoti dešinio riešo bei kairio kelio sąnarių sumušimai be objektyvių traumavimo požymių, tačiau būtent šios kūno sritys buvo traumuotos 2018 m. rugsėjo 2 d. griuviminės traumos metu.
60. Savo išvadą teismo ekspertai patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Ekspertas papildomai atkreipė dėmesį, kad apie kūno sužalojimą galima kalbėti tik tada, kai yra išoriniai požymiai, jų nesant negali būti kalbos apie kūno sužalojimą. Menisko pažeidimo klinika yra banguota. Kai MRT konstatuojamas menisko plyšimas nereiškia, kad jis atsirado dabar. Jei plyšimas įvyksta ūmiai, tai išoriškai turi būti matoma. Jei po įvykio, tai, paprastai žmogus negali paeiti. Be to, turi būti kraujavimas, nubrozdinimas ir žaizda bei ūmi klinika.
61. Iš pateiktos teismo ekspertų išvados ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas eismo įvykio metu pats nenurodė jokių sveikatos sutrikdymų, jų nekonstatavo ir į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai, jokių ieškovo sveikatos sutrikimų nepastebėjo ir kitas eismo įvykio dalyvis – atsakovė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta ne dėl įvykusio eismo įvykio (autoavarijos).
62. Minėtą išvadą patvirtina ir tai, kad po eismo įvykio apeliantas sveikata nesiskundė, kas pažymėta ir eismo įvykio deklaracijoje. Nors ieškovas teigė, kad į deklaraciją įrašė neteisingus duomenis dėl eismo įvykio metu patirto šoko, tačiau šias aplinkybes paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendime konstatuotos aplinkybės. Teismas minėtoje byloje nustatė, kad iš byloje pateiktos M. V. skambučių išklotinės ir jo paaiškinimų matyti, jog jis 9.50 val. (skambučio trukmė 2 min. 38 s.) ir 9.58 val. (skambučio trukmė 2 min. 47 s) skambino telefono numeriu 65657608 - draudimo brokerei V. L.. Minėtoje byloje liudytoja apklausta G. P. nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 9.40-10.00 val. įvyko eismo įvykis. <...> Po įvykio ji paskambino seseriai, po kažkiek laiko perskambino sesers vyras, su jais kalbėjo apie 5 minutes. Po pokalbio ji išlipo iš automobilio ir prie jos priėjo kitas vairuotojas (M. V.), paklausė ar nereikia greitosios pagalbos. Pažymėjo, kad po pokalbio su sesers vyru ir M. V. ji paskambino į „IF“ draudimo pagalbą. Po kurio laiko M. V. priėjo dar kartą ir paklausė ar kviečiame policiją, ji sutiko kviesti policiją ir M. V. iškvietė policiją. Taigi, iš karto po eismo įvykio apeliantas susisiekė su savo draudimo brokere, vaikščiojo bei bendravo su kitais eismo dalyviais ir nenustatyta, kad ieškovas šlubavo, skundėsi kelio skausmu ar patyrė kitus sužalojimus.
63. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir yra įrašai apie kairės kojos kelio sąnario pažeidimus ir gydymą, tačiau nėra faktinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo kojos kelio sąnario menisko pažeidimas buvo padarytas būtent 2019 m. gegužės 14 d. eismo įvykio metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp patirtos traumos (sveikatos sužalojimo) ir eismo įvykio bei kito jos dalyvio (atsakovės) kaltės.
64. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
65. Prieš tai nustačius, kad ieškovas neįrodė, jog turtinę žalą ir sveikatos sužalojimus (traumą) jis patyrė dėl minėto eismo įvykio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitą jo reikalavimą dėl neturtinės 25 000 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai nagrinėjamu atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
68. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas netyrė ir nevertino šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, tik deklaratyviai nurodė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių. Byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specialių teisinių žinių ar didelių darbo sąnaudų. Byloje taip pat nebuvo keliami jokie teisės taikymo ar aiškinimo klausimai. Teismo posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, todėl šalių atstovams nereikėjo vykti į teismą.
69. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl tokio užmokesčio dydžio.
70. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
71. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybėms suteikta plati veiksmų laisvė reguliuojant išlaidų paskirstymo sistemas teisminiuose procesuose, o bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš priešingos (pralaimėjusios) šalies turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (išlaidų dydį, bylos sudėtingumą ir pan.), įvertinti, ar advokato paslaugų užmokesčiai iš tikrųjų buvo teisingi ir pagrįsti kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o pernelyg didelių nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios šalies gali reikšti šios šalies teisių pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nacionalinis judėjimas Ekoglanost prieš Bulgariją Nr. 31678/17, 83 punktas). Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertinta bylos šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar nevisiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal bylos aplinkybes gali prilygti asmens teisės kreiptis į teismą apribojimui, taip pat įvertinta, ar priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-566-933/2022).
72. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės G. P. pirmosios instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos siekė 3 320 Eur, o atsakovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per filialą Lietuvoje, – 2 690,13 Eur, kurias teismas vertino kaip realias ir adekvačias nagrinėto ginčo, bylos nagrinėjimo trukmės ir šalių procesinio sąžiningumo aspektais.
73. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
74. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
75. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
76. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.).
77. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovių turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2020 m. liepos mėnesį parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 3 452,50 Eur (1 381 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.), o už 2020 m. birželio mėnesį parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 3 396,50 Eur (1 358,60 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.) Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi 3 metus, dalį laiko ši civilinė byla buvo sustabdyta, nes buvo paskirta ekspertizė ir buvo laukiama, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla. Šioje civilinėje byloje vyko 11 posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovių atstovai ir kurie iš viso užtruko apie 13 valandų. Civilinėje byloje buvo teikiama daug įvairių procesinių dokumentų ir prašymų.
78. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad atsakovės ir jų atstovai savo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiavo, nepagrįstų prašymų ir skundų teismui neteikė, teismo posėdžiuose dalyvaudavo, todėl mažinti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
79. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, atsakovės turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str.). Atsakovė G. P. prašo priteisti iš ieškovo 1250 Eur, o atsakovė ,,IF P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, prašo priteisti 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
80. Minėta, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
81. Atsakovių turėtos išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2023 m. rugpjūčio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 547,87 Eur (1959,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl atsakovių prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pripažintinas pagrįstu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei ,,IF P&C Insurance AS“, veikiančiai Lietuvoje per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, (j. a. k. 302279548) iš ieškovo M. V. (a. k. ) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė