Civilinė byla Nr. e2S-353-618/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00192-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė  

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio loftai“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio loftai“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento dėl savavališkos statybos akto, privalomųjų nurodymų nevykdyti darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės priimtus 2022 m. lapkričio 21 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-221124-00146; 2022 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-221125-00165; 2022 m. lapkričio 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSS-30-221128-00163.

2.                      Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų atsakovės priimtų 2022 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-221125-00165 ir 2022 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSS-30-221128-00163 galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo momento. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai nesureguliavus ginčo situacijos iki bus galutinai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, ieškovė gali patirti didelių neigiamų pasekmių – privalės nugriauti teisėtai ir pagal projektą įrengtus išlipimus bei atitvarą/antstatą, po to vėl galės juos iš naujo įrengti, jei teismas priims ieškovei palankų sprendimą, tokiu būdu ieškovė patirs didelių išlaidų, kurias vėliau ieškovė bus priversta prisiteisti iš valstybės.  Nurodė, kad ieškovei negali kilti neigiamos pasekmės dėl privalomų nurodymų nevykdymo, kol nebus išnagrinėta ši byla; ieškovė nuturi vykdyti privalomų nurodymų tol, kol teismas neatmes ieškinio reikalavimų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės netenkinto. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

3.1.                      Teismas sutiko su ieškovės pozicija dėl būtinumo išsaugoti bei užtikrinti status quo, kiek tai susiję su ieškovės ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodytomis statinio dalimis (konstrukcijomis), kadangi sprendžiant klausimą dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, statinio dalių išardymas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl privalomųjų nurodymų nevykdyti darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo iš tiesų galėtų sukelti turtinę žalą ieškovei tuo atveju, jeigu privalomieji nurodymai būtų pripažinti neteisėtais bei panaikinti, t. y. byloje būtų priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas.

3.2.                      Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdomi per nustatytą terminą arba negaunamas statybas leidžiantis dokumentas, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

3.3.                      Nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei, ginčijant ne tik savavališkos statybos aktą, tačiau ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovė antstoliui vykdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikti neturi teisės, o ginčo konstrukcijos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priverstinai antstoliui vykdant privalomąjį nurodymą negali būti griaunami. Šiuo atveju net jeigu atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus pateiktų vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai galėtų būti skundžiami ir paties antstolio, priėmusio vykdyti šį vykdomąjį dokumentą, veiksmai.

3.4.                      Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Ieškovė, siekdama sustabdyti privalomųjų nurodymų vykdymą, turi teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo pratęsimo arba skųsti institucijos atsisakymą pratęsti minėtą terminą.

3.5.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir skundžiamo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimo sustabdymas šalių teisinės padėties iš esmės nekeistų, kadangi ginčo statinio dalys, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti statybos padarinius, vykstant teismo procesui, priverstinai negali būti griaunamos. Taip pat nenustatyta ir pagrindo išvadai dėl to, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti pasiekti kiti kokie nors prevenciniai tikslai. Tai kartu reiškia, kad ir status quo tarp šalių šiuo metu yra išlaikomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.                      Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y.  sustabdyti laikinai, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. lapkričio 25 d. privalomo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSP-30-221125-00165 ir 2022  m. lapkričio 28 d. privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221128-00163, galiojimą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1.                      Nurodo, skundžiama nutartis neatitinka naujausios kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022. Pažymėjo, kad pareiškus ieškinį privalomų nurodymų galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas. Ieškovė, nesant laikinųjų apsaugos priemonių turi vykdyti visus privalomus nurodymus – sustabdyti statybos darbus, nugriauti dalį konstrukcijų, kurias atsakovas pripažino kaip tariamai savavališką statybą. O to nepadarius iki 2023 m. gegužės 28 d. dienos, iš karto, tik priėmus galutinį ir įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovas galės perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui, antstolis galės taikyti baudas ieškovui už privalomų nurodymų nevykdymą. Būtent dėl tos priežasties ieškovė prašo stabdyti privalomų nurodymų galiojimą, pirmiausia dėl to, kad ieškovė jų neturėtų vykdyti iki nebus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas ir tik priėmus galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą, privalomų nurodymų vykdymo galiojimas būtų atnaujintas ir ieškovė turėtų ne tą pačią dieną, bet bent jau 3 mėnesius įvykdyti privalomus nurodymus ir ieškovei nebūtų taikomos priverstinio vykdymo priemonės.

4.2.                      Nurodo, kad teismo nutartis neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principo. Vadovautis teismo nutartyje nurodytomis išvadomis, nepaisant to, kad byla dėl savavališkos statybos akto ir privalomų nurodymų nagrinėjama teisme, ieškovė privalo juos vykdyti, sustabdyti statybą ir iki 2023 m. gegužės 28 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra žala jau kils iki 2023 m. gegužės 28 d. arba prašyti atsakovo pratęsti terminą (tą atsakovas pagal įstatymą gali padaryti iki 6 mėn.), prašyti teismo pratęsti terminą ar skųsti atsakovo atsisakymą pratęsti terminą, tai reiškia, ieškovė turi net ir esant ginčui teisme, atlikti eilę veiksmų, o atsakovė nieko neturi daryti, tik reikalauti jo privalomų nurodymų vykdymo, nepaisant aplinkybės, jog jie yra ginčijami teisme. Dėl visų šių veiksmų, kuriuos ieškovė turi atlikti nesant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, Ieškovė papildomai patirs bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama nutartis neatitinka nei proporcingumo, nei ekonomiškumo nei šalių pusiausvyros principų, jomis prioritetas ir perdėtas pranašumas yra suteikiamas atsakovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6.                      CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

7.                      Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovė antstoliui vykdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikti neturi teisės, o ginčo konstrukcijos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priverstinai antstoliui vykdant privalomąjį nurodymą negali būti griaunami. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė, siekdama sustabdyti privalomųjų nurodymų vykdymą, turi teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo pratęsimo arba skųsti institucijos atsisakymą pratęsti minėtą terminą. Teismas padarė išvadą, kad ginčo statinio dalys, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti statybos padarinius, vykstant teismo procesui, priverstinai negali būti griaunami, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir skundžiamo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimo sustabdymas šalių teisinės padėties iš esmės nekeistų.

8.                      Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė analogiškose situacijose aukštesnės instancijos nutartis, tačiau nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje akcentuota, kad ginčą dėl privalomojo nurodymo nagrinėjantis teismas gali sustabdyti privalomo nurodymo galiojimą, kadangi pareiškus ieškinį dėl privalomųjų nurodymų jų galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turi vykdyti visus privalomus nurodymus – sustabdyti statybos darbus, nugriauti dalį konstrukcijų, kurias atsakovė pripažino kaip savavališką statybą. Nurodo, kad nepadarius to iki 2023 m. gegužės 28 d., tik priėmus galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą atsakovė galės perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui, antstolis galės taikyti baudas ieškovui už privalomų nurodymų nevykdymą. Teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka  proporcingumo, ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principo. Ieškovė privalo vykdyti privalomuosius nurodymus iki 2023 m. gegužės 28 d. arba prašyti tęsti terminą, arba skųsti atsakovės veiksmus. Pabrėžia, kad sukuriama tokia situacija, kai ieškovė net ir esant ginčui teisme, turi atlikti eilę veiksmų, o atsakovė nieko neturi daryti, tik reikalauti jo privalomų nurodymų vykdymo, nepaisant aplinkybės, jog jie yra ginčijami teisme. 

9.                      Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

10.                      Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

11.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

12.                      Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

13.                      CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui.

14.                      Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

15.                      Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).

16.                      Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008).

17.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje ieškovė ginčija Inspekcijos savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir jų nuomone, savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu statiniai būtų nugriauti nesulaukus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, sukeltų negrįžtamų padarinių ieškovei. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad prašoma laikinosios apsaugos priemone siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį (status quo), kuri ne tik leistų ieškovei, jai palankaus sprendimo atveju tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti.

18.                      Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės pozicija dėl būtinumo išsaugoti bei užtikrinti status quo, kiek tai susiję su ieškovės ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodytu statiniu, kadangi sprendžiant klausimą dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, statinio nugriovimas nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo iš tiesų galėtų sukelti turtinę žalą ieškovei tuo atveju, jeigu privalomieji nurodymai būtų pripažinti neteisėtais bei panaikinti, t. y. byloje būtų priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tačiau netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad skundžiamų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimų sustabdymas šalių teisinės padėties iš esmės nekeistų. 

19.                      Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama sustabdyti privalomųjų nurodymų vykdymą, turi teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo pratęsimo arba skųsti institucijos atsisakymą pratęsti minėtą terminą. Teismas konstatavo, kad privalomieji nurodymai,  kuriuos ginčija ieškovė, nėra vykdomi, kadangi jie ginčijami teisme, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtinas.

20.                      Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kokią įtaką privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo termino eigai turi privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimas teisme. Šio straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta, kad privalomasis nurodymas nėra perduodamas antstoliui priverstiniam vykdymui, kai iškelta byla dėl jo teisėtumo arba termino pratęsimo, – jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

21.                      Kasacinio teismo nurodyta, kad teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

22.                      Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad ginčijamų privalomųjų nurodymų sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti ieškovės naudai, kadangi nesustabdžius privalomųjų nurodymų, atsakovė, esant nepalankiam teismo sprendimui ieškovei, iš karto galės perduoti vykdyti antstoliui privalomuosius nurodymus, kadangi terminas įvykdyti juos jau bus suėjęs. iš bylos duomenų matyti, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2023 m. gegužės 28 d.  Sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad  atsisakymas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principo.  

23.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė turi vykdyti visus privalomus nurodymus – sustabdyti statybos darbus, nugriauti dalį konstrukcijų, kurias atsakovė pripažino kaip savavališką statybą iki nustatyto termino – 2023 m. gegužės 28 d. Kadangi šiuo atveju ieškovė ginčija Inspekcijos privalomuosius nurodymus, pateikti jų vykdyti antstoliams, pagal esamą teisinį reglamentavimą, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, negali. Tačiau, sutiktina su ieškove, kad ginčydama ir nesutikdama su privalomaisiais nurodymais, ieškovė neturėtų jų vykdyti iki nebus priimtas galutinis ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo ir jų galiojimas turėtų būti stabdomas. Byloje kilęs ginčas dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, siekdama šalinti privalomaisiais nurodymais konstatuotus pažeidimus, ieškovė privalėtų veikti siekdama pašalini Inspekcijos privalomaisiais nurodymais konstatuotus ieškovės pažeidimus.

24.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju tarp šalių, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, status quo nebus išlaikomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo konkrečiu atveju nustačius faktinę aplinkybę, kad privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas yra 2023 m. gegužės 28 d., yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovė įsiteisėjus šioje byloje sprendimui iš karto galės pateikti antstoliui vykdyti privalomuosius nurodymus, jei ieškovė neteiks prašymų pratęsti termino privalomiesiems nurodymams įvykdyti. Šioje proceso stadijoje, pabrėžiant, kad dėl ieškovių ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręs teismas, kai išnagrinės bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas mato būtinybę užtikrinti ieškovės status quo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų padėties stabilumą, status quo išsaugojimą, užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, taigi atitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamus tikslus civiliniame procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, ieškovei gali kilti dar didesnės neigiamos pasekmės ir dėl to galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas (neaktualus).

25.                      Pažymėtina, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.  Įvertintus tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus nė vienam iš jų neturėtų būti suteiktas nepagrįstas prioritetas. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. 

26.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

27.                      Siekiant išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį (status quo) ir užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti, įvertinus ieškovės išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, pripažįstama, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Inspekcijos 2022 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-221125-00165 ir 2022 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSS-30-221128-00163 galiojimą bei vykdymą, kol šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

28.                      Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

29.                      Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūro loftai“ prašymą tenkinti.

Iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje byloje – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSP-30-221125-00165 ir 2022 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221128-00163, galiojimą ir vykdymą.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio loftai“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir VĮ Registrų centras.

Nutartį vykdyti skubiai.

Teisėja                                                             Larisa Šimanskienė