Civilinė byla Nr. e2-1393-797/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00014-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.1.5; 3.2.6.5; 3.2.3.1

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

 Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant T. I., dalyvaujant ieškovui M. N., jo atstovui advokatui D. N., atsakovo R. L. atstovui advokatui R. R., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui R. L. dėl automobilio remonto, defektų nustatymo išlaidų priteisimo ir

 

n u s t a t ė:

 

1.                      Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. L. 1 315,00 išlaidų už automobilio paslėptų defektų pašalinimą atlyginimą, 440,00 Eur išlaidų, patirtų dėl automobilio paslėptų defektų nustatymo atlyginimą, 544,50 Eur išlaidų, patirtų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteismines konsultacijas dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektavimo ir kt. atlyginimą, iš viso 2 299,50 Eur išlaidų atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, kurį patikslino, nurodo, jog ieškovas norėjo pirkti automobilį ir skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pastebėjo vieną skelbimą, kur buvo nurodyta, jog automobilis yra be defektų, jo kaina 5 650,00 Eur ir šalys 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 2007 m. rugpjūčio mėn. gamybos automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo sutartį, sumokėjo atsakovui 5600,00 Eur. Ieškovas tik vėliau pastebėjo, kad joje nurodyta klaidinga tiek automobilio rida, tiek automobilio kaina. Automobilio kaina sutartyje buvo nurodyta 2 500,00 Eur, nors ieškovas atsakovui sumokėjo 5 600,00 Eur. Įsigytu automobiliu ieškovas nuvažiavo iki 200 km. 2022 m. rugsėjo 15 d. važiuojant automobilio variklis nustojo dirbti. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 22 d. SMS žinute informavo atsakovą, kad jo parduotas automobilis sugedo, nurodė, kad automobilis yra pristatytas į automobilių remonto dirbtuves, kuriose 2022 m. rugsėjo 23 d. bus atliekamas jo defektavimas, pakvietė atsakovą atvykti į automobilio apžiūrą. Atsakovas nereagavo ir į automobilio apžiūrą neatvyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse buvo atlikta detali ieškovo iš atsakovo įsigyto automobilio apžiūra bei nustatyti šie esminiai jo defektai: 1) purkštukų 4 vnt. elektrinės dalies gedimas; 2) galimai keistas variklis (matosi markeriu aprašinėta variklio viršutinė dalis); 3) galinė automobilio dalis (vartotinas žodis kėbulas) per daug išsikišusi už valstybinių numerių ir lempos juostos, leistinas matmuo turi neviršyti 40 cm nuo valstybinių numerių ir lempų juostos. Defektų nustatymo metu vizualiai apžiūrėjus variklį matėsi markerio užrašai „(2.0 D. O.k.)“. Ištraukus purkštukus ir nuvežus juos patikrinti, ant purkštukų patikros stendo parodė visų keturių purkštukų elektrinės dalies gedimus. Iš 2023 m. kovo 10 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad automobilio trūkumas – galinė transporto priemonės dalis (platforma, kėbulas) per daug išsikišusi už valstybinių numerių bei lempų juostos –automobilis neatitiko techninių reikalavimų ir negalėjo dalyvauti eisme. Ieškovas teikė atsakovui pretenzijas, į kurias atsakovas nereagavo. Ieškovui įsigijus automobilį, paaiškėjo paslėpti jo defektai, dėl ko automobilio naudoti pagal paskirtį buvo neįmanoma, o atsakovas apie paslėptus automobilio defektus nieko neminėjo, sutartyje nenurodė. Jei ieškovas būtų žinojęs, būtų prašęs sumažinti automobilio pirkimo kainą arba apskritai nebūtų sudaręs šio sandorio. Atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės automobilio pardavimą. Iš atsakovo įsigyto automobilio paslėptų defektų ištaisymas ieškovui kainavo 1 315,00 Eur, 440,00 Eur automobilio paslėptų defektų nustatymo kaštų, 544,50 Eur už ikiteismines konsultacijas dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą,  iš viso ieškovas iš atsakovo prašys priteisti 2 299,50 Eur (1 315,00 Eur + 440,00 Eur + 544,50 Eur) išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas ieškinį, kurį patikslino, palaiko, prašo jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog 2022-08-28 rado skelbimą, kad parduodamas automobilis O. V. be defektų, su maža rida, todėl skambino pardavėjui, susitiko, apžiūrėjo automobilį, susitarė susitikti autoservise, specialistai apžiūrėjo automobilį, rado trūkumų: variklio alyvos užpylimo dangtelis turėjo alyvos prasisunkimo liekanų, pašalinis garsas turbokompresoriuje dirbant varikliui, neveikė avarinis mygtukas, paleidus variklį keliolika sekundžių aušinimo ventiliatorius „garsiai dirba“, vėliau garsas dingsta, kurie ieškovą tenkino. Ieškovas derėjosi dėl šių trūkumų. Automobilio neardė, vizualiai apžiūrėjo. Ieškovas nutarė pirkti automobilį ir 2022-08-30 pasirašė pirkimo ir pardavimo sutartį pas atsakovą namuose (duomenys neskelbtini), kur jį atvežė su jo automobiliu draugas D. S.. Kai atvyko pirkti automobilio, sutartis atsakovo jau buvo paruošta, trūko tik duomenų apie ieškovą. Sutartį pasirašė neskaitęs, sumokėjo 5600 Eur grynais, ne pavedimu, iš banko pinigų neėmė, nes turėjo santaupų namie. Iš atsakovo namų išvažiavo su įsigytu automobiliu O. V., o D. S. išvažiavo su tuo automobiliu, kuriuo jį atvežė. Kad sutartyje nurodyta 2500 Eur kaina, nepastebėjo, pamatė įregistravęs ir ridą ir sumą. Dėl tos klaidos nieko nedarė, nes automobilis važiavo, o kai jis sugedo, tik tada kreipėsi į atsakovą. Įsigytu automobiliu naudojosi neilgai, nuvažiavo apie 200 km ir automobilis sustojo. Su tralu automobilį išvežė į autoservisą, kur atliko kompiuterinę diagnostiką, rodė purkštukų elektroninės dalies gedimą, sužinojo ir kad automobilio kėbulas per ilgas. Tada skambino atsakovui, bet jis atsisakė mokėti. Šiuo metu gedimai pašalinti, automobiliu negalėjo naudotis iki 2023-03-15, bet po to nusprendė negrąžinti automobilio, o prašyti pinigų už remontą. Perkant automobilį, atsakovo sūnus ir žmona nedalyvavo, buvo tik jis, pardavėjas ir D. S..

 

3.       Ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, yra pateikęs baigiamąją kalbą, kurioje nurodo, jog atsakovas privalo atlyginti patirtas ieškovo išlaidas, susijusias su automobilio remontu, kitas pagrįstas išlaidas. Atsakovui buvo teiktos pretenzijos dėl sugedusio automobilio, siųsti pranešimai, kad bus automobilio patikra, vėliau, kad automobilis bus remontuojamas, tačiau atsakovas į patikrą neatvyko, nepasinaudojo ir pasiūlymu kreiptis visiems dėl purkštukų gedimo į servisą. Ieškovas, nusipirkęs automobilį už 5600 Eur, juo pasinaudojo neilgai, jis sugedo, dėl ko patyrė dideles išlaidas, kurias ir prašo atlyginti.

 

4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateiktame atsiliepime nurodo, jog ieškovas automobilį atvyko apžiūrėti 2022-08-29 ir jau apžiūros metu abu aptarė tam tikrus galimus automobilio defektus, girdimus pašalinius garsus variklyje, jam dirbant, kad galinė rėmo dalis per daug išsikišusi. Sutarė kitą dieną važiuoti su automobiliu į autoservisą, kad būtų atlikta detali automobilio patikra bei vykti į techninių apžiūrų centrą (toliau – TAC), kad būtų išmatuoti automobilio galinės dalies parametrai dėl jų galimo išsikišimo už valstybių numerių, galinių lempų. Šalys nuvyko detaliai automobilio apžiūrai. Vėliau vyko į TAC, kur specialistas atliko kėbulo matavimus ir ieškovui nurodė, kad automobilio kėbulas neatitinka tam tikrų reikalavimų, galinė kėbulo dalis yra kiek per ilga, todėl ieškovas paprašė žymiai sumažinti automobilio pardavimo kainą, priešingu atveju jis nepirks. Atsakovas laiko, kad reikalavimas atlyginti 156,20 Eur kėbulo remonto darbų yra nepagrįstas, taip pat nėra aišku, kokios buvo suteiktos transportavimo paslaugos, todėl Atsakovas dėl jų atlyginimo pasisakyti negali. Atsakovas nurodo, jog neaišku, kokia technika, kas atliko purkštukų patikrą, ar purkštukų patikra buvo atliekama sertifikuota kompiuterine diagnostine technika, turinčia privalomą galiojančią patikrą, o ne „piratine“ technika. Atliekant kompiuterinę purkštukų diagnostiką ir įvedus automobilio WIN kodą, yra nustatomi tik purkštukų parametrai. Prie ieškinio pateiktame dokumente apie atliktą purkštukų patikrą matyti, kad tik purkštuke Nr. 4 yra nustatyti tam tikri parametrai apie purkštuko darbą, jo veiklą, bet visiškai nėra aišku, ar šio purkštuko veikimas neatitiko purkštukui keliamų reikalavimų pagal WIN kodą. Purkštukuose Nr. 1, 2 ir 3 nėra fiksuojama jokių parametrų, jų net nėra, ties visais parametrais yra žyma „ - „ todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie buvo sugedę, kad veikė ne pagal atitinkamus parametrus ir nėra aišku, ar iš viso buvo atlikta šių purkštukų patikra. Atsakovas nurodo, kad pagal pateiktą 2023-03-15 sąskaitą, galima spręsti, kad buvo pakeisti visi keturi purkštukai, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo nepataisomai sugedę būtent visi keturi parduotos transporto priemonės elektrinės grandies purkštukai ir visus juos buvo būtina keisti, kad transporto priemonę būtų galima naudoti pagal jos tikslinę paskirtį. Atsakovas svarstytų galimybę iš dalies atlyginti dėl automobilio defektų šalinimo ieškovo patirtas išlaidas dėl vieno purkštuko keitimo. Atsakovas nežinojo apie purkštukų gedimą, nurodo, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atlyginti išlaidų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paslaugų, nes ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, sumažinta reikalavimo suma.

 

5. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad nutarė parduoti automobilį O. V., nes pablogėjo jo sveikata. Jo automobiliu susidomėjo ieškovas, 2022-08-28 atvyko jo apžiūrėti, ieškovui įtarimą kėlė kėbulas. Nutarė kitą dieną vykti patikrai. Meistrai apžiūrėjo vizualiai, rado tepalo nutekėjimo žymių. Dėl kėbulo nuvažiavo į Techninių apžiūrų centrą (TAC), pamatavo ilgį, nustatė, kad viršija leistiną ilgį ir automobilio eksploatuoti negalės, dėl to stipriai sumažino kainą, beveik pusę kainos, nes pats automobilį buvo pirkęs nebrangiai – už 2500 Eur. Nors ieškovas teigia, kad 5600 Eur sumokėjo, bet jis gavo tik 2500 Eur. Paaiškino, kad sudarant sutartį, šalys buvo tik dviese. Kieme buvo sutuoktinė. Ieškovą atvežė draugas ir išvažiavo, pas jį niekas daugiau nebuvo. Ieškovas pasirašė sutartį, pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Po dviejų savaičių ieškovas paskambino ir pasakė, kad sugedo automobilis, kreipsis į servisą, kvietė jį, tačiau atsakovas nesakė, kad nenuvyks, nenuvyko į servisą, nes turėjo kitų reikalų. Ieškovas sakė, kad sugedo visi 4 purkštukai, elektroninis gedimas. Atsakovas paaiškino, kad visi sugesti negali, nes automobilis buvo tvarkingas, važiavo, servise patikrintas. Dėl kėbulo ilgio sumažino pardavėjui kainą, teigė, kad automobilių verslu neužsiima, vykdo individualią veikslą ir prekiauja langais. Nurodo, jog sutartį pasirašė vagonėlyje apie pietus, jo durys buvo atviros,  galėjo pasirašyti ir 8:30 val. Tą dieną kieme buvo sutuoktinė, sūnus. Atsakovas paėmė 2500 Eur, matė draugas G. M., jis buvo šalia, matė ir girdėjo, kad paėmė tokią sumą. Atsakovas sutinka, kad sutartis buvo pasirašyta 2022-08-30 8:30 val., kada į autoservisą važiavo, tiksliai nepamena, ar rugpjūčio 29 d., ar 30 d. Skelbime kainą nurodė 5650 Eur, ją nustatė pasižiūrėjęs į rinkos kainas, už tokią sumą ir norėjo parduoti automobilį, bet sužinojo, kad kėbulas per ilgas, todėl kainą pasiūlė 2500 Eur. Kainą sutarė, kai parvažiavo iš A. S. pasirašant, vagonėlyje buvo dviese, lauke buvo G. M.. Pripažino, kad 4 purkštukus siūlė paimti ieškovo advokatas, siūlė patikrinti servise, bet jis nusprendė kitaip. Galėjo pasiimti purkštukus, sutaisyti ir būtų važiavęs, juk jis nežinojo, kad suges purkštukai, automobilis naudotas. Nors ieškovas nusprendė remontuoti ir jį informavo, bet jis nedalyvavo servise ir nesinaudojo galimybe patikrinti purkštukus. Tvirtino, kad atsakovas O. V. pirko iš pardavėjo S. už 2500 Eur, tiek ir norėjo atgauti. Pateikus sutartį, kad jam automobilis kainavo 3000 Eur, nurodė, kad tai reiškia, jog automobilį pardavė nuostolingai. Teigė, kad yra pardavęs gal 10-15 automobilių.

 

6. Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog automobilis buvo naudotas, bet techniškai tvarkingas, atsakovas nėra atsakingas už defektus ir automobilio remonto išlaidas, kurių neprivalo atlyginti. Neįrodyta, kad purkštukai išimti būtent iš O. V. automobilio, purkštukai yra susidėvinti detalė, neįrodė, kad visi purkštukai sugedo ir visus reikėjo keisti. Ieškovas skirtingai nurodo aplinkybes, kada pamatė, jog pardavimo kaina 2500 Eur, abejoja jo sąžiningumu, nes ieškovas neigė, kad buvo TAC, nors tą patvirtino liudytojas R. G.. Atsakovas galėjo žymiai sumažinti pardavimo kainą, nes automobilis negalėjo dalyvauti eisme.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

        Faktinės bylos aplinkybės

 

7. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2022-08-30 8:30 val. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. gamybos. Sutartyje kaina nurodyta 2500 Eur, trūkumai nenurodyti. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog sutartį rašė atsakovas, o ieškovas ją tik pasirašė. Ieškovas tvirtina, jog už automobilį sumokėjo 5600 Eur, o kad sutartyje kaina nurodyta 2500 Eur, jis pastebėjo vėliau, tačiau atsakovui pretenzijų nereiškė, nes automobilis po jo įregistravimo viešame registre važiavo.

8. Iš pateikto skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimų portale (duomenys neskelbtini) matyti, jog skelbime buvo nurodyta, jog automobilis yra (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesio gamybos, be defektų, rida 133 000 km, jo pardavimo kaina - 5 650,00 Eur. Nurodyta, jog automobilio būklė labai gera, kuriasi, važiuoja puikiai, trauka gera, variklis, važiuoklė tvarkingi.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog įsigijęs automobilį, ieškovas nuvažiavo apie 200 km ir 2022-09-15 automobilis sustojo ir nebeužsivedė. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 22 d., SMS žinute informavo atsakovą, kad automobilis 2022 m. rugsėjo 15 d. sugedo, nurodė, kad automobilis yra pristatytas į automobilių remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), kur 2022 m. rugsėjo 23 d. bus atliekama jo apžiūra (defektų nustatymas) ir pakvietė atsakovą atvykti į automobilio apžiūrą. Atsakovas nereagavo ir automobilio apžiūroje bei jo defektų nustatyme nedalyvavo, teismo posėdyje teigė, kad turėjo kitų reikalų.

10. Pateikti įrodymai, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse buvo atlikta automobilio O. V. apžiūra ir nustatyti defektai: 1) purkštukų 4 vnt. elektrinės dalies gedimas; 2) galimai keistas variklis (matosi markeriu aprašinėta variklio viršutinė dalis); 3) galinė automobilio dalis (platforma, kuzavas, kėbulas) per daug išsikišusi už valstybinių numerių ir lempos juostos, leistinas matmuo turi neviršyti 40 cm nuo valstybinių numerių ir lempų juostos. Defektų nustatymo metu, vizualiai apžiūrėjus variklį, matėsi markerio užrašai (2.0 D. O. k.). Nurodyta, kad pirkėjas be specialių žinių, spec. įrankių negalėjo pastebėti šio gedimo.

 

11. Po šių defektų nustatymo ieškovas 2022-10-12 pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, jog faktiškai sumokėjęs 5600 Eur, jis iš atsakovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), tik vėliau pastebėjo neatitikimus, kad rida kita, o kaina sutartyje nurodyta 2500 Eur, nors buvo sumokėjęs 5 600 Eur, kad automobilis 2022-09-15 sugedo, kad yra fiksuoti gedimai, kad atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti patikroje, bet neatvyko. Ieškovas pretenzijoje reikalavo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą 5600 Eur sumą bei kompensuoti jo patirtas išlaidas.

 

12. Atsakovas 2022-10-25 pateikė ieškovui atsiliepimą į pretenziją. Jame nurodė, jog pagal pateiktą pretenziją su jos priedais nėra atskleista ginčo esmė, pirkėjo reikalavimai neatitinka CK 6.334 straipsnyje imperatyviai nustatytų nuostatų, prie pretenzijos pateikiami priedai prieštarauja vienas kitam ir pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, todėl nėra galimybės tiksliai, išsamiai, įvertinti pretenzijoje keliamos ginčo esmės bei pateikti motyvuotą atsiliepimą į pretenziją. Kainos atsakovas atsiliepime neakcentavo, nenurodė, jog nurodyta ne ta kaina.

 

13. 2022-11-03 atsakovui pateikta pakartotinė pretenzija, reiškiant tuos pačius reikalavimus. Atsakymas į pretenziją iš atsakovo negautas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti sutartį sudarytą su atsakovu dėl automobilio pirkimo ir jam grąžinti sumokėtą 5600 Eur sumą bei kompensuoti jo patirtas išlaidas. Vėliau teismui pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame jis prašo priteisti iš atsakovo R. L. 1 315,00 Eur išlaidų už automobilio paslėptų defektų pašalinimą, 440,00 Eur išlaidų, patirtų dėl automobilio paslėptų defektų nustatymo, 544,50 Eur išlaidų, patirtų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteismines konsultacijas dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektų nustatymo atlyginimo, iš viso 2 299,50 Eur. Šias išlaidas grindžia sąskaitomis faktūromis, banko sąskaitos išrašais.

 

14. Tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

 

Dėl automobilio pardavimo kainos

 

15. Ieškovas pakeitė ieškinio dalyką ir prašo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su automobilio remontu, defektų nustatymu. Ir nors pardavimo kaina, nenutraukiant automobilio pirkimo pardavimo sutarties ir netaikant restitucijos, nėra tokia svarbi, bet šis klausimas yra aktualus dėl to, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartyje nurodytos ir sumokėtos kainos. Ieškovas teigia, kad faktiškai sumokėjo 5600 Eur, o atsakovas tvirtina, kad  - 2500 Eur, kad ieškovui jis žymiai kainą sumažino iki 2500 Eur dėl kėbulo ilgio, nes automobilis negalėjo dalyvauti eisme, nors jis pats šiuo automobiliu važinėjo.

 

16. Teisme buvo apklausti liudytojai: ieškovo draugas D. S., atsakovo sūnus R. L., sutuoktinė G. L., atsakovo draugas G. M.. Atsakovas atsiliepime į pirminį ieškinį buvo nurodęs, kad pinigų perdavimo metu namuose buvo atsakovo sūnus ir jo sutuoktinė, buvo atvykęs jo draugas G. M., kad sumokėjo 2500 Eur, tą matė ar girdėjo jo draugas G. M., o D. S. nebuvo.

 

17.Liudytojas D. S. patvirtino, jog pardavimo dieną su ieškovu ir jo automobiliu atvažiavo pas atsakovą, juos pasitiko prie vartelių, užėjo į vagonėlį, trise jame sutilpo. Prie vagonėlio daugiau nieko nebuvo, buvo po 8 val. ryto. Jis nematė, kiek pinigų duoda, girdėjo, kad nuolaidos suma apie 50 ar 100 Eur, šalys sutarė dėl nuolaidos ir automobilio pirkimo. Atvežęs ieškovą, jis jo laukė, neišvažiavo, nes nebuvo aišku, ar ieškovas pirks automobilį. Jam automobilio kaina yra žinoma iš skelbimo, kurį matė, jame buvo 5650 Eur, o nusiderėjo nuo skelbimo kainos nedaug. Parduodamas automobilis buvo ne kieme. Liudytojas, duodamas parodymus, rankomis rodė, kur, kas buvo, kur stovėjo parduodamas automobilis.

 

18. L. R. L. parodė, kad rugpjūčio 31 d. apie 12-13 val. kieme buvo jis, jo motina ir tėvo draugas G. M.. Žmogaus, kuris atvežė ieškovą, jis nematė. Liudytojas išgirdo pokalbį, kad kėbulo ilgis netinka, nuo vagonėlio, kur buvo ieškovas ir atsakovas, jis buvo už 10-15 metrų, logiška, kad turėjo apžiūrinėti automobilį kieme, bet nematė, ar apžiūrinėja, nematė ir pinigų perdavimo, po to sužinojo, kad buvo sumokėta 2500 Eur. Tėvas pirko O. V. už 2500 Eur, ketino ir parduoti už tokią sumą, nors kosmetinį remontą atliko.

 

19. Liudytojas G. M. patvirtino, kad yra atsakovo draugas ir dažnai atvažiuoja pas atsakovą. Matė per vagonėlio langą, kad atvežė ieškovą (pirkėją) ir mašina nuvažiavo. Vėliau teigė, kad sėdėjo vagonėlyje ir gėrė kavą, o iš vagonėlio kiemo nesimato. Tiksliai negali atsakyti, ar 10 val. ar 12 val. buvo kai pamatė ieškovą. Automobilis buvo kieme. Kai atėjo ieškovas ir atsakovas į vagonėlį, jis išėjo, ką kalbėjo - negirdėjo, kažką kalbėjo po 2500 Eur, nieko jis negirdėjo, nežinojo pardavimo kainos, pinigų perdavimo nematė. Liudytojas nežino, ar kieme kitų asmenų buvo, neprisimena.

 

20. Liudytoja G. L. patvirtino, jog yra mačiusi ieškovą vieną kartą, ji matė, kaip jis atvažiavo, su kuo atvažiavo, nematė, gal atėjo pėsčias. Ieškovas įėjo pas vyrą į vagonėlį, o ji savo vagonėlyje buvo viena, vyras buvo kieme. Paros laikas buvo diena, ne 8 val. ryto. Negalėjo pasakyti, ar tą dieną pas atsakovą buvo jo draugas G. M., ar buvo ir jos sūnus. Ji girdėjo, kad negalima eksploatuoti automobilio, žino, kad kaina skelbime buvo 5600 Eur, nors tiksliai nepamena. Kiek atsakovas gavo pinigų už automobilio pardavimą, tiksliai nepamena, gal 2500 Eur, kiek sumoka ieškovas - nematė. Jos vyras norėjo gauti tiek pinigų, už kiek pirko automobilį – 2500-2600 Eur.

 

21. L. G. patvirtino, kad TAC kontrolieriumi dirba apie 29 metus, jam yra tekę matuoti kėbulo ilgį. Kas ir kada kreipėsi į jį dėl kėbulo išmatavimo, nepamena, bet buvo abu salėje esantys, pamatavo ir nustatė, kad ilgis viršija keletą cm, nes leistinas yra 40 cm. Į klausimą, ar galima eksploatuoti tokį automobilį, atsakė, kad negerai, jei viršija leistiną ilgį, o paklaustas, kiek kainuotų tokio trūkumo pašalinimas, atsakė, kad gal ir nieko nekainuotų, nemano, kad dėl tokio trūkumo 2500 Eur tokia didele suma mažėtų pardavimo kaina.

 

22. Iš liudytojų apklausos dėl automobilio pardavimo kainos matyti, jog atsakovo liudytojų: R. L., G. L., G. M. duoti parodymai buvo nenuoseklūs, jie taip pat nepatvirtino, kad matė pinigų perdavimą, nematė ir pinigų sumos. Teismo neįtikino ir jų parodymai, kad jie apskritai buvo kieme ar namuose automobilio pardavimo dieną - 2022-08-30, nes neteisingai nurodė dieną, valandą, dalyvavusius asmenis, nenuosekliai aiškino aplinkybes (CPK 178, 185 str.).

 

23. Atsakovo motyvas, jog jis dėl kėbulo ilgio ar variklio garso automobilio pardavimo kainą nuo 5650 Eur automobilio kainą sumažino iki 2500 Eur, todėl jis nebeturėtų atlyginti jo remonto ir defektų nustatymo išlaidų, yra nelogiškas. Taip teismas sprendžia iš liudytojo R. G. parodymų, kuris teigė, kad kėbulo ilgio trūkumas galėtų ir nieko nekainuoti, o dėl šio trūkumo nuolaida neturi būti tokia didelė - 2500 Eur. Iš liudytojo D. S. parodymų matyti, jog jis taip pat nematė nei pinigų perdavimo, nei sumos, bet girdėjo nuolaidos sumą apie 50 ar 100 Eur nuo skelbimo sumos, kuri jam buvo žinoma, nes jis matė skelbimą. 

 

24. Spręsdamas dėl faktiškai sumokėtų pinigų, teismas įvertina ir byloje pateiktą ieškovo 2022-10-12 pretenziją atsakovui, kurioje jis nurodė, jog faktiškai sumokėjęs 5600 Eur, jis iš atsakovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), tik vėliau pastebėjo neatitikimus, kad automobilio rida kita, o kaina sutartyje nurodyta 2500 Eur. Atsakovas į šią pretenziją 2022-10-25 pateikė ieškovui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pagal pateiktą pretenziją su jos priedais nėra atskleista ginčo esmė, pirkėjo reikalavimai neatitinka CK 6.334 straipsnyje imperatyviai nustatytų nuostatų, prie pretenzijos pateikiami priedai prieštarauja vienas kitam ir pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, todėl nėra galimybės tiksliai, išsamiai, įvertinti pretenzijoje keliamos ginčo esmės bei pateikti motyvuotą atsiliepimą į pretenziją. Svarbi aplinkybė yra ta, jog atsakovas šiame atsiliepime į pretenziją visiškai nesureagavo dėl ieškovo nurodytos aplinkybės ,,faktiškai buvo sumokėta 5 600 Eur“ - automobilio kainos, nes jeigu būtų sumokėta tik 2500 Eur, apie tai atsakovas būtų užsiminęs atsakyme į pretenziją. Tai leidžia teismui spręsti, jog labiau tikėtina, kad tikroji automobilio kaina ir buvo ieškovo nurodyta 5600 Eur, kurią jis sumokėjo, tačiau ieškovas dėl savo neapdairumo nepamatė, o pamatęs nepareikalavo, jog sutartyje būtų nurodyta tikroji pardavimo kaina. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas automobiliu naudojosi, nebuvo nustatyta, jog jai neleidžiama dalyvauti eisme, todėl ir nuolaida tokia didelė negalėjo būti pritaikyta  (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.).

 

Dėl automobilio remonto ir kitų ieškovo nurodytų išlaidų

 

25. Teismui nustačius, jog faktiškai sumokėta pinigų suma buvo 5600 Eur, o automobiliu ieškovas galėjo naudotis tik apie dvi savaites, svarstytinas klausimas, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 1 315,00 išlaidų už automobilio paslėptų defektų pašalinimą atlyginimo, 440,00 Eur išlaidų, patirtų dėl automobilio paslėptų defektų nustatymo atlyginimo, 544,50 Eur išlaidų, patirtų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteismines konsultacijas dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektų ir kt., iš viso 2 299,50 Eur išlaidų atlyginimo ir ar kyla pareiga atsakovui jas atlyginti.

 

26. Į bylą pateikti duomenys, kad 2022-09-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse buvo atlikta detali ieškovo iš atsakovo įsigyto automobilio apžiūra bei nustatyti šie esminiai jo defektai: 1) purkštukų 4 vnt. elektrinės dalies gedimas; 2) galimai keistas variklis (matosi markeriu aprašinėta variklio viršutinė dalis); 3) galinė automobilio dalis per daug išsikišusi už valstybinių numerių ir lempos juostos, leistinas matmuo turi neviršyti 40 cm nuo valstybinių numerių ir lempų juostos.

 

27. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo juos atmesti, nurodo, jog ieškovas įgijo naudotą automobilį, atsakovui nebuvo žinomi automobilio gedimai, ir nors ieškovo buvo pakeisti visi keturi purkštukai, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo nepataisomai sugedę būtent visi keturi elektrinės grandies purkštukai ir visus juos buvo būtina keisti, kad transporto priemonę būtų galima naudoti pagal jos tikslinę paskirtį.

 

28. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas kvietė atsakovą dalyvauti sugedusio automobilio patikroje, bet atsakovas neatvyko. Taip pat nustatyta, jog ieškovo atstovas siūlė atsakovui ir jo atstovui visiems kartu atlikti išimtų 4 purkštukų patikrą – kreiptis į vieną bendrą servisą, kur būtų įvertinta visų purkštukų būklė. Tokia teise atsakovas taip pat nepasinaudojo, teigė, jog priėmė kitą sprendimą ir teikė į bylą kito automobilio purkštukų patikros rezultatus, kurie nebuvo priimti į bylą.

 

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinis kodeksas (toliau - CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus; sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to; turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

 

30.Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2018-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

 

31.Ieškovas pirko naudotą automobilį, tačiau pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Sutarties sudarymo metu atsakovas nenurodė, kad automobilis parduodamas su defektais ar turi kitų trūkumų, šios aplinkybės nenurodytos ir skelbime, priešingai, iš skelbimo galima suprasti, kad jis yra labai geros būklės, nurodyta maža rida. Automobilio pirkimo metu jo būklė ieškovui atrodė tinkama ir tarnavo jam pagal paskirtį, bet labai trumpai. Iki sutarties sudarymo automobiliui buvo atlikta patikra, rasti nedideli trūkumai: variklio alyvos užpylimo dangtelis turėjo alyvos prasisunkimo liekanų, buvo pašalinis garsas turbokompresoriuje dirbant varikliui, neveikė avarinis mygtukas, paleidus variklį keliolika sekundžių aušinimo ventiliatorius „garsiai dirba“, vėliau garsas dingsta. Byloje yra duomenų, jog ieškovui buvo žinoma, kad kėbulo ilgis neatitinka leistino ilgio, bet dėl šių trūkumų ieškovas neatsisakė pirkti automobilio. Tačiau su juo nuvažiavus apie 200 km, automobilis sustojo ir nebeužsivedė. 

 

32.Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Ieškovas, kilus ginčui dėl parduoto automobilio kokybės, kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas. Automobilio defekto priežastis buvo nustatyta tik atlikus patikrą specializuotose įmonėse, tai patvirtina, kad ieškovas transporto priemonės pardavimo metu faktiškai neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatyti automobilio trūkumų ir juos fiksuoti, t. y. daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir juos pastebėti bei jiems nustatyti reikėjo tam tikro laiko ir tam tikrų priemonių. Tam, kad ieškovas galėtų naudoti automobilį pagal jo paskirtį, jis turėjo patirti papildomas išlaidas jį remontuojant.

 

33. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, (šiuo atveju detali automobilio patikra atliekama nebuvo, automobilis buvo apžiūrėtas tik vizualiai) nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.). Minėta, kad nei skelbime, nei pirkimo ir pardavimo sutartyje automobilio trūkumai nebuvo nurodyti. Tačiau nurodytos aplinkybės, kad automobilis pardavimo metu yra be trūkumų, nereiškia, kad ieškovas gavo tokios kokybės automobilį, dėl kokios susitarė su atsakovu jį pirkdamas, ir kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti pašalinti automobilio trūkumus ar prašyti jų atlyginimo. Šiuo atveju svarbu įvertinti, už kokius automobilio trūkumus atsakovas gali būti laikomas atsakingu. Byloje duomenų, jog atsakovas automobilį pardavė kaip profesionalus verslininkas, nėra (CPK 178 str.).

 

34. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo ir pardavimo sutarties, nes sumokėjęs už automobilį pakankamai didelę 5600 Eur sumą, automobiliu galėjo pasinaudoti tik labai trumpą laiką – apie dvi savaites, o, sugedus automobiliui, jis savo lėšomis šalino daikto trūkumus.

 

35.Ieškovas 2023 m. kovo 7 d. informavo atsakovą, kad nutarė remontuoti iš atsakovo įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini), kad užsakė šio automobilio remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarė, jog priims automobilį 2023 m. kovo 9 d., 10 val. ir pradės atlikti jo remontą, pakvietė atsakovą dalyvauti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas neatvyko nei į pirmąją automobilio patikrą, kuri vyko 2022-09-23, nei į antrąją - kai ieškovas nutarė remontuoti automobilį.

 

36. Ieškovas dėl automobilio remonto, defektų nustatymo patyrė išlaidas. Jis 1315,00 Eur sumą grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 15 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 440,00 Eur sumą dėl automobilio paslėptų defektų nustatymo kaštų - UAB „A. S.“ 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Iš ieškinio matyti, jog iš bendros 480,00 Eur sumos ieškovas yra išminusavęs 40,00 Eur išlaidas už kuro filtrą ir kuro filtro keitimą, todėl prašo 440 Eur sumos, 544,50 Eur išlaidas už ikiteismines konsultacijas dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektų nustatymo grindžia 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir šias patirtas išlaidas įrodo sąskaitos išrašai. 

 

37. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, jog nuo skelbime nurodytos 5650 Eur kainos buvo padaryta nuolaida 50 Eur. Tai galėjo lemti ir apžiūros metu nustatyti smulkūs trūkumai ir ta aplinkybė, kad kėbulo ilgis viršija leistiną ilgį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, ieškovui įsigyjant automobilį, jam jau buvo žinoma, jog kėbulo ilgis viršija leistiną 40 cm ilgį 2-3 cm. Tai patvirtina ir liudytojo R. G. parodymai, kad šalys buvo atvykusios į TAC ir jis pamatavo ilgį, rado nedidelį skirtumą 2-3 cm. Tą aplinkybę įrodo ir tai, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, jog po automobilio pardavimo šalys būtų vykusios į TAC dėl kėbulo išmatavimo. Ieškovas nepaneigė liudytojo parodymų, o iš bylos duomenų matyti, jog ir po automobilio kėbulo ilgio išmatavimo ieškovas naudojosi automobiliu iki 2023-09-15 (CPK 178, 185 str.). Teismas sprendžia, jog kėbulo ilgio defektas ieškovui buvo žinomas iki automobilio pardavimo sutarties pasirašymo, bet automobilį jis nutarė įsigyti, todėl nepagrįstai iš atsakovo reikalauja 156,20 Eur (nuo šios sumos ir PVM) išlaidų atlyginimo, todėl ji nepriteistina iš atsakovo (CPK 178, 185 str.).

 

38. Teisme apklausti liudytojai: A. T., V. L., A. K.. Liudytojas A. T. patvirtino, jog į jo servisą kreipėsi ieškovas dėl automobilio O. V. gedimo. Servise buvo pakeistas filtras, nustatė, kad galimai buvo keistas variklis, patikrino purkštukus, nustatė, kad neatitinka jų elektrinė varža, todėl juos pakeitė naujais. Purkštukus vežė tikrinti į (duomenys neskelbtini), nes jie užsiima purkštukų patikra. Purkštukas yra paslėptas defektas, labai sunku juos išimti. Liudytojas patvirtino, jog iš praktikos žino, kad pardavėjas turėjo žinoti, kad yra purkštukų gedimas, nes tokia yra šios markės automobilių ,,bėda“, tai galimai lėmė ir atsakovo sprendimą parduoti automobilį. Varža mažėja, jie silpsta po truputį, visi purkštukai sugesti negali, rodė elektronikos gedimą, nors mechaninė purkštukų galia buvo gera.

 

39. L. V. L. patvirtino, kad dirba servise, kad O. V. automobiliui buvo nustatytas purkštukų gedimas, sugedo elektroninė dalis, tvirtino, jog jie gali visi silpnėti, būna, kad po vieną. Jis išėmė purkštukus, bet jų nepažeidė. Jei vienas purkštukas sugedęs, tada jaučiasi vairuojant, nes cilindras vienas nedirba, dreba.

 

40.L. K. teisme buvo apklausiamas liudytoju, jis ginčo automobilio neremontavo ir nematė, patvirtino, jog purkštukai vienu metu nesugenda, jei yra vienas purkštukas sugedęs, skleidžia pašalinį garsą, arba neužsiveda automobilis. Purkštukai gali sugesti bet kada, jų būklę galima patikrinti - atliekama diagnostika. Parodžius patikros aktą, liudytojas teigia, kad jie veikia, bet neatitinka parametrų su varža, praleidžia kurą, o tikrinimo aparatas juos priverčia dirbti. Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra kompetentinga įstaiga, kuri fiksuoja purkštukų gedimą. Purkštukai yra gendanti detalė ir dėl vieno purkštuko gedimo gali sustoti automobilis.

 

41.Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog išimtų purkštukų patikrą atliko įmonė (duomenys neskelbtini). Pateiktame akte fiksuoti visų keturių purkštukų gedimai, tai leidžia spręsti, jog ieškovas įrodė automobilio defektus, tai paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Apklausti teisme liudytojai taip pat tvirtino, jog purkštukai silpsta, gali sugesti bet kada, dėl ko gali neužsivesti automobilis, o liudytojas A. T. patvirtino, jog iš praktikos žino ir tvirtino, kad pardavėjas (atsakovas) turėjo žinoti, kad yra purkštukų gedimas.  Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad pagrindinė ieškovės įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – purkštukų defektai, kad automobilis ieškovui parduotas su paslėptu trūkumu. Kadangi atsakovas turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai jis yra atsakingas už paslėptus šio automobilio trūkumus (CK 6.333 str.). Byloje nėra duomenų, kad automobilis sugedo dėl ieškovo netinkamo eksploatavimo, todėl turi atlyginti remonto išlaidas ir su defektų nustatymu susijusias išlaidas (CPK 178, 185 str.). 

 

42. CK 6.249 straipsnis numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl priteistinos ir 544,50 Eur. Ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistina 2110,50 Eur ieškovo patirtų išlaidų., kitą ieškinio dalį atmetant (CPK 178, 185 str.)

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

43. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui priklausytų 946 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui – 208 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, mažintinos ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovo ieškovui priteistina 738 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88 str., 93 str. 1, 2 d.). Valstybei iš atsakovo priteistinos 18,33 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 str.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

        

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. L. ieškovui M. N. 2110,50 Eur (du tūkstančius šimtą dešimt eurų 50 centų) patirtų išlaidų ir 738 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. L. valstybei 18,33 Eur (aštuoniolika eurų 33 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

 

Teisėja                                                                    Edita Kavaliauskienė