Civilinė byla Nr. e2-946-967/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00736-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.3.; 3.2.8.1.; 3.3.2.6.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atstovui advokatui D. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lugretus“ atstovui vadovui T. P.,
atsakovų A. M., L. M., L. L. atstovui advokatui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Daila“, uždarajai akcinei bendrovei „Lugretus“, A. M., L. M. ir L. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Firma VITI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Daila“, UAB „Lugretus“, A. M., L. M. ir L. L. ir prašė: (1) pripažinti 2024 m. balandžio 3 d. tarp UAB „Daila“ ir UAB „Lugretus“ sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro numeris Nr. 1452) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; (2) pripažinti 2024 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Lugretus“ ir A. M. ir L. L. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro numeris Nr. 1495) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; (3) taikyti restituciją ir nekilnojamąjį turtą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir garažo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise grąžinti UAB „Daila“; (4) nukreipti UAB „Firma VITI“ reikalavimo pagal 2024-05-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1548-794/2024 priteistos skolos išieškojimą į restitucijos tvarka UAB „Daila“ grąžintą nekilnojamąjį turtą; (5) priteisti UAB „Firma VITI“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė UAB ,,Daila“, žinodama, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla e2-1548-794/2024, kurioje jai yra pareikštas 155 400,17 Eur reikalavimas dėl žalos atlyginimo ieškovės naudai, perleido visą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o gautas už turto pardavimą lėšas paslėpė, todėl tokiu būdu pažeidė ieškovės kaip kreditorės interesus. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos sąlygos atsakovei UAB ,,Daila“ priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius, kurių pagrindu vienintelis atsakovės UAB ,,Daila“ turtas buvo parduotas atsakovei UAB ,,Lugretus“, o vėliau ir atsakovams A. M. ir L. L., pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Įvykdžius ginčijamus nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius, atsakovės UAB ,,Daila“ vardu neliko jokio registruoto nekilnojamojo turto, o piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas ieškovės naudai išieškojimas pas šią atsakovę taip pat nėra. Atsakovė UAB ,,Daila“, žinodama apie savo galimai būsimas prievoles ieškovei, savo priimtais sprendimais tyčia pablogino savo turtinę padėtį ir perleido visą turtą, į kurį būtų galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą. Atsakovė UAB ,,Lugretus“ su UAB ,,Daila“ yra susijusi per akcininkus, o atsakovai fiziniai asmenys negali būti laikomi sąžiningais, nes ginčo sandoriai įvykdyti su vienos dienos tarpu ir neįtikėtina, jog A. M. ir L. L. sudarant ginčo sandorį su UAB ,,Lugretus“ nebuvo žinoma, jog UAB ,,Lugretus“ ginčo turto savininku tapo tik dieną prieš sandorį.
3. Atsakovė UAB ,,Daila“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylą šiai atsakovei pranešta viešo paskelbimo būdu.
4. Atsakovė UAB ,,Lugretus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, šios atsakovės vadovas paaiškino, kad pasinaudojo galimybe per trumpą laiką uždirbti 5 000 Eur.
5. Atsakovai A. M., L. M. ir L. L. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu jų atžvilgiu nesutinka, nurodo, jog tam, kad 2024 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Lugretus“ ir A. M. ir L. L. sudaryta sutartis būtų pripažinta negaliojančia ieškovo pasirinktu teisiniu pagrindu, turi būti įrodyta, kad atsakovai fiziniai asmenys buvo nesąžiningi. Kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB ,,Lugretus“, atsakovai A. M., L. M. ir L. L. negali būti laikomi su skolininku sutartį sudariusiais asmenimis. Atsakovams fiziniams asmenims, kaip sąžiningam turto įgijėjui, yra privalu prieinamomis priemonėmis pasidomėti būsima sandorio šalimi, o ne visais prieš tai buvusiais turto savininkais, todėl šie atsakovai laikytini sąžiningais. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad sandorio sudarymo aplinkybės jam iš esmės nebuvo žinomas, nes sandoriu rūpinosi L. L.. Atsakovas L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis esant galimybei investuoja į nekilnojamąjį turtą, tai ne pirmas jo sandoris su tikslu investuoti, be to, jis įkalbėjo atsakovą A. M. investuoti į ginčo nekilnojamąjį. Taip pat paaiškino, jog UAB ,,Lugretus“ vadovą T. P. jis pažinojo iš anksčiau (apžiūrėjo kitą nekilnojamąjį objektą, tačiau jo nepirko) ir T. P. pasiūlius nupirkit ginčo objektus, šiuo pasiūlymu pasinaudojo ir šiuo metu jau yra nemažai investavęs į ginčo nekilnojamąjį turtą – atlikęs remonto darbus, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai.
Teismas
konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
6. Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Firma VITI“ 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Daila“ ieškovės UAB „Firma VITI“ naudai 166 964,70 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2022-794/2023 2023 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovei UAB „Firma VITI“ iš UAB „Daila“ 166 964,70 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (166 964,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo visiškai patenkintas, buvo įsiteisėjęs ir ieškovei teismas buvo išdavęs vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstoliui priverstiniam išieškojimui. Antstolė I. K. pagal ieškovės pateiktą Vilniaus apygardos teismo išduotą 2023 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0139/23/01645 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Daila“ ir vykdomojoje byloje buvo areštuotas UAB ,,Daila“ priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai, esantys adresu Vilnius, Jankiškių g. 16.
8. Atsakovė UAB „Daila“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti minėtą teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2022-794/2023, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Vilnius apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi tenkino UAB ,,Daila“ prašymą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą už akių bei atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Vilniaus apygardos teismui panaikinus sprendimą už akių, atitinkamai panaikintas išduotas vykdomasis raštas, antstolės I. K. vykdyta vykdomoji byla buvo nutraukta ir UAB ,,Daila“ nekilnojamam turtui ir kitam turtui areštai buvo panaikinti.
9. Atsakovė UAB ,,Daila“ savo visą nekilnojamąjį turtą 2024 m. balandžio 3 d. notariniu sandoriu už 160 000 Eur pardavė atsakovei UAB „Lugretus“, o ši atsakovė po dviejų dienų, t. y. 2024 m. balandžio 5 d. įsigytą iš UAB „Daila“ turtą už 165 000 Eur pardavė bendra daline nuosavybe (po ½ dalies) atsakovams A. M., L. M. ir L. L.. Tokiu būdu visi UAB ,,Daila“ priklausę 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti įvykdant du atskirus sandorius, kurie sudaryti trijų dienų laikotarpyje.
10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB ,,Daila“ turtui, tačiau antstolis A. N. vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB ,,Daila“ banko sąskaitose piniginių lėšų nerado.
11. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1548-794/2024 2025 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo Ieškovės UAB „Firma VITI“ ieškinį patenkino visiškai ir iš UAB „Daila“ priteisė 155 400,17 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 6 808,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeitė ir ieškovės UAB ,,Firma VITI“ ieškinį atsakovei UAB ,,Daila“ dėl žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Daila“ 107 284,02 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu
13. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
14. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.
15. Teismų praktikoje išsamiai pasisakyta, kad actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; nutarimas Nr. 3K-P-311/2012; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; kt.).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises – dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). Teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
17. Be to, kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.
18. Pagal CK 6.1 straipsnį, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Nagrinėjamu atveju sudarant ginčijamus sandorius ieškovė turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į UAB ,,Daila“. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, jog UAB ,,Daila“, žinodama, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje jai yra pareikštas 155 400,17 Eur reikalavimas dėl žalos atlyginimo ieškovės naudai, per mažiau nei 2 mėnesių laikotarpį nuo turto arešto panaikino perleido visą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o gautas už turto pardavimą lėšas paslėpė ir tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės kaip kreditorės interesus. Įvykdžius ginčijamus nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius, atsakovė UAB ,,Daila“ vardu neliko jokio registruoto nekilnojamojo turto, o piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas ieškovės naudai išieškojimas pas šią atsakovę taip pat nėra, tą patvirtina ir su į bylą ieškovės atstovo pateikti atsakovės įrodymai (pvz., sąskaitos išrašai), iš kurių matyti, kad atsakovei 2024 m. balandžio 3 d. buvo sumokėta 160 000 Eur (DOK-6142), kurie per vieną mėnesį buvo pervesti su UAB ,,Daila“ susijusiems asmenims (DOK-9677), pavyzdžiui: 2024 m. balandžio 3 d. 1 000 Eur suma buvo sumokėta G. L., mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra avansas mokėjimams už prekes ir paslaugas; 2024 m. balandžio 4 d. 40 000 Eur suma buvo sumokėta UAB ,,Nt daila“, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus ir medžiagas“; 2024 m. balandžio 4 d. 10 000 Eur suma buvo sumokėta UAB ,,Orfėja“, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai mokėjimas už darbus; 2024 m. balandžio 4 d. papildomai 49 000 Eur suma buvo sumokėta UAB ,,Orfėja“, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus“; 2024 m. balandžio 5 d. buvo padarytas 50 000 Eur pavedimas UAB ,,Nt daila“, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai pavedimas už darbus ir medžiagas; 2024 m. balandžio 24 d. 19 990 Eur pavedimu pervesta į atsakovės UAB „Lugretus“ sąskaitą, nurodant, kad sumokama už darbus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Daila“, UAB ,,Nt daila“, UAB ,,Orfėja“ ir UAB „Lugretus“ yra susijusios bendrovės. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės UAB ,,Daila“ nesąžiningų veiksmų siekiant ginčo sandoriais padaryti ieškovui sukeltos turtinės žalos padengimą negalimu – atsakovė UAB ,,Daila“, žinodama apie savo galimai būsimas prievoles ieškovei, savo priimtais sprendimais tyčia pablogino savo turtinę padėtį ir perleido visą turtą, į kurį būtų galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą.
19. Viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Duomenų, kad atsakovai sudarė ginčijamus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius priverstine įstatymo nustatyta tvarka, akivaizdu, jog ginčo sandoriai sudaryti jų šalių laisva valia.
Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo
20. Be kita ko, kai actio Pauliana pagrindu ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatytas ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Trečiasis asmuo yra nesąžiningas, jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
21. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, apie sandorį, jo šalis ir įsigyjamo turto duomenis. Duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas turi būti suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, vadinasi jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, tam, kad nustatyti būsimo sandorio teisėtumą. Teismai vertindami sandorio šalių sąžiningumą nustato, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
22. Kaip jau minėta, atsakovė UAB ,,Daila“ 2024 m. balandžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi visą savo nekilnojamąjį (garažą, sandėlį ir buitinį pastatą) pardavė įmonei UAB „Lugretus“. Sandorį pasirašė atsakovės UAB ,,Daila“ direktorius G. L. ir atsakovės UAB ,,Lugretus“ direktorius T. P.. G. L. ir T. P. yra atsakovės UAB ,,Daila“ akcininkai, bendrai valdantys 67,7 proc. atsakovės UAB ,,Daila“ akcijų paketo. Taip pat G. L. ir T. P. yra akcininkai įmonės UAB „NT daila“ , valdantys po 50 proc. akcijų paketo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės UAB „Daila“, UAB „NT daila“ ir UAB „Lugretus“ yra valdomos ir buvo valdomos tarpusavyje pažįstamų žmonių
23. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nustatyta, kad atsakovių UAB ,,Daila“ ir UAB ,,Lugretus“ vadovai buvo susiję, todėl ginčo sandorio tarp šių juridinių asmenų šalių nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 2 punktas). Nepaneigta, kad UAB ,,Lugretus“ žinojo, jog perleidus vienintelį turimą skolininkės nekilnojamąjį turtą, kreditorės galimybės atgauti bent dalį skolos bus itin apsunkintos. Juo labiau, kad iš į bylą pateiktos Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro ginčo sandorių sudarymo medžiagos (susirašinėjimo el. paštu) bei pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,Daila“ pardavė ginčo turtą UAB ,,Lugretus“ su įsiskolinimu, iš minėto UAB ,,Daila“ vadovo G. L. susirašinėjimo su notaru matyti, jog jau 2024 m. kovo 20 d. UAB ,,Daila“ buvo žinoma aplinkybė, kad pirkėjas bus L. L., kuris su UAB ,,Lugretus“ atsiskaitys dar iki sandorio sudarymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovai, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi ir imituodami trečiųjų asmenų (atsakovų fizinių asmenų) tariamą sąžiningumą, sudarė ne vieną, o du sandorius, nors tikrai nebuvo aplinkybių, kurios sudarytų kliūtis sudaryti vieną sandorį, t. y. nebuvo kliūčių UAB ,,Daila“ parduoti ginčo turtą atsakovams fiziniams asmenims be tarpininkų (UAB ,,Lugretus“).
24. Papildomai pasisakant dėl atsakovų fizinių asmenų nesąžiningumo pažymėtina, kad teismas tiesioginių jų sąsajų su atsakovėmis UAB ,,Daila“ ir UAB ,,Lugretus“ nenustatė, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarant 2024 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorio, kuriuo atsakovė UAB ,,Lugretus“ perpardavė tik ką iš atsakovės UAB ,,Daila“ įsigytą visą turtą, jos šalių sąžiningumas kelia pagrįstų abejonių.
25. Kaip jau minėta, visas atsakovės UAB ,,Daila“ nekilnojamasis turtas, t. y. garažas, sandėlio patalpos ir buitinis pastatas buvo parduotas per mažiau nei 2 mėn. nuo turto arešto panaikinimo dienos. Atsakovas L. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie parduodamą turtą, sužinojo iš UAB ,,Lugretus“ vadovo T. P., su kuriuo esą susipažino apžiūrėdamas kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovės UAB ,,Daila“ turtas buvo parduotas per 2 sandorius, kurie įvyko su vienos dienos tarpu. Atsakovų fizinių asmenų galimą nesąžiningumą taip pat patvirtina į bylą pateikti 2024 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymai, kuriais atsakovai A. M. ir L. L. sumokėjo UAB ,,Lugretus“ po 82 500 Eur atlikti dar tuo metu, kai ginčo turtas net nebuvo UAB ,,Lugretus“ nuosavybė, t. y. vis dar priklausė UAB ,,Daila“. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad vienos dienos tarpas tarp sandorių buvo reikalingas tik tam, kad duomenys, apie savininko pasikeitimą skubos tvarka būtų įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“. Mažai tikėtina, kad atsakovai A. M. ir L. L. nežinojo ar negalėjo žinoti, jog jų perkamas turtas dar prieš vieną dieną priklausė kitam savininkui, juo labiau, kad tikrai nepriklausė pardavėjui tuo metu, kai atsakovai A. M. ir L. L. sumokėjo už perkamus objektus – teismas neturi pagrindo atsakovų fizinių asmenų veiksmų ar neveikimo laikyti tinkamais, kadangi sutikdami dar prieš sandorį sumokėti tikrai nemažas pinigų sumas jie mažų mažiausiai turėjo įsitikinti, kam priklauso jų perkamas turtas paprašydami, pavyzdžiui, VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašų. Juo labiau, kad šie atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad investavimas į nekilnojamąjį turtą jiems nėra naujiena, jie yra sudarę ne vieną nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovai fiziniai asmenys žinojo arba turėjo žinoti apie dviejų vienas paskui kitą sudaromų ginčo sandorių seką, ir turėjo pasidomėti, kokiu tikslų jų reikia.
Dėl restitucijos būdo
26. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija, tai yra viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį.
27. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, yra pagrindas pripažinti atsakovei UAB ,,Daila“ priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją,
28. CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje dėl minėtos teisės normos taikymo taip pat pasisakoma, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio 1 dalis numato, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti.
29. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovai fiziniai asmenys teigia, jog yra atlikę investicijas į ginčo nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo išvadai, jog taikyti restituciją natūra nėra galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl nukreipti ieškovės reikalavimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2A-523-933/2024 nutartį priteistos skolos išieškojimą į restitucijos tvarka UAB ,,Daila“ grąžintą nekilnojamąjį turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė patyrė 3 746,16 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo iš atsakovų priteisti iš viso patirtų 3 746,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Įvertinęs prašymų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie patirtas išlaidas turinį, proceso trukmę ir eigą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, ginčo teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių (rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.19 p.) ir nėra kitų pagrindų jas mažinti, teismas tenkina ieškovės prašymą ir priteisia 3 746,16 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, paskirstant lygiomis dalimis (CPK 93 - 98 straipsniai).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
34. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovei atidėtas 2246 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimas. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų valstybės naudai priteistinas 2 246 Eur žyminis mokestis, paskirstant lygiomis dalimis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93-98, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį.
Pripažinti 2024 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Lugretus“ (į. k. 305652956) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro numeris Nr. 1495) negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Pripažinti 2024 m. balandžio 3 d. tarp UAB „Daila“ (į. k. 121455244) ir UAB „Lugretus“ (į. k. 305652956) sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro numeris Nr. 1452) negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Taikyti restituciją ir nekilnojamąjį turtą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir garažo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise grąžinti UAB „Daila“ (į. k. 121455244).
Priteisti iš UAB ,,Daila“ (į. k. 121455244) UAB ,,Lugretus“ naudai 160 000 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tūkstančių eurų).
Nukreipti ieškovės UAB ,,Firma VITI“ reikalavimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2A-523-933/2024 priimtą nutartį priteistos skolos išieškojimą į restitucijos tvarka UAB ,,Daila“ grąžintą nekilnojamąjį turtą.
Priteisti iš UAB „Lugretus“ (į. k. 305652956) A. M. ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 82 500 Eur (aštuoniasdešimt du tūkstančius penkis šimtus eurų).
Priteisti ieškovei UAB „Firma VITI“ iš atsakovų UAB „Daila“ (į. k. 121455244), UAB „Lugretus“ (į. k. 305652956), A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 936,54 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Daila“ (į. k. 121455244), UAB „Lugretus“ (į. k. 305652956), A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 561,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 50 ct).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė