Administracinė byla Nr. A556-105/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00956-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų              Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai V. R.,

pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

atsakovo atstovams Dariui Dzekčioriui, advokatui Domui Pakėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl materialinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 70-74) bei patikslintu skundu (V t., b. l. 5-10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (toliau – ir Asociacija), 243 238,04 Lt materialinei žalai atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais bei 2007 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais iš Prancūzijos ir Vokietijos veislynų įsigijo 126 vnt. Šarole veislės galvijų bandą. Dalis paminėtų galvijų buvo pirkta pareiškėjos sesers A. S. vardu, tačiau likviduojant sesers ūkį jame buvę Šarole veislės galvijai buvo perduoti į pareiškėjos ūkį. Nuo 2007 m. tarp pareiškėjos ir Asociacijos bei veislininkystės sektoriaus viešojo administravimo ir priežiūros funkcijas vykdančių valstybės institucijų vyko ginčas dėl Šarole veislės galvijų įrašymo į Asociacijos vedamą Mėsinių galvijų kilmės knygą (toliau – ir kilmės knyga). Asociacijai valstybė yra delegavusi galvijų veislinio vertinimo funkcijas, tačiau dėl jos vadovybės ar darbuotojų aplaidumo ar net tyčios laiku nebuvo atliktas pareiškėjos auginamų galvijų veislinis vertinimas, dėl ko šie galvijai ir jų palikuonys nebuvo įrašyti į kilmės knygą. Dėl tokių atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) pareiškėja patyrė žalą.

Toliau paaiškino, kad per šį 2007 – 2010 m. laikotarpį, kol atsakovas Asociacija delsė atlikti galvijų vertinimą, minėti importuoti Šarole veislės galvijai susilaukė palikuonių. 2009 metais 107 iš šių palikuonių buvo parduoti už kainą nuo 105 Lt iki 1 970,20 Lt (už vienetą). 2010 m. spalio mėnesį papildomai buvo parduota dar 24 auginami Šarole veislės palikuonys už kainą nuo 514,50 Lt iki 970,20 Lt (už vienetą).

Pažymėjo, kad Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3D-631 buvo patvirtintos 2009 metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos. Šiuo įsakymu buvo numatyta tokia grynaveislių mėsinių galvijų normatyvinė kaina: galvijų iki 1 metų amžiaus – nuo 2500 Lt iki 5000 Lt už vienetą; 1 metų amžiaus ir vyresnių – nuo 3500 Lt iki 8000 Lt už vienetą. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-984 buvo patvirtintos 2010 metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos. Atitinkamai, galvijų iki 1 metų amžiaus – nuo 2500 Lt iki 5500 Lt už vienetą; 1 metų amžiaus ir vyresnių – nuo 3500 Lt iki 8000 Lt už vienetą. Pareiškėjos nuomone, net vertinant pagal minimalią parduotų veislinių galvijų, kurių veislinė vertė nustatyta tvarka nebuvo pripažinta dėl atsakovo kaltės, normatyvinę vertę, kainos gautos už parduotus Šarole galvijų palikuonis ir jų vertės, jei ji būtų nustatyta tvarka patvirtinta, skirtumas – akivaizdus.

Pareiškėjos vertinimu, dėl atsakovo kaltės pardavusi Šarole veislės galvijų palikuonis ji gavo mažiausiai 243 238,04 Lt mažiau nei būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs valstybės jam pavestus veiksmus ir auginami Šarole veislės galvijai nustatyta tvarka būtų buvę įtraukti į atitinkamą kilmės knygą. Ši negautų pajamų suma (243 238,04 Lt) pripažintina patirta žala dėl atsakovo neteisėto neveikimo, vykdant jam valstybės pavestas viešojo administravimo funkcijas.

Atsakovas Asociacija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 77-80) prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas paaiškino, kad galvijai į kilmės knygą įrašomi jų savininkų prašymu. Tai reiškia, jog gyvulio įrašymui į kilmės knygą yra būtina pateikti prašymą Asociacijai, prie prašymo turi būti pridedami duomenys apie prašomus įrašyti į kilmės knygą galvijus. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė atsakovui nei prašymo įrašyti galvijus į kilmės knygą, nei duomenų apie tai, kokius galvijus ji prašo įrašyti į kilmės knygą. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva, neturėdamas jokių duomenų apie gyvulius, pradėti jų įrašymo į kilmės knygą procedūrą.

Toliau pabrėžė, jog tam, kad būtų galima nustatyti, ar gyvulys atitinka minėtus reikalavimus, kompetentinga institucija atlieka kompleksinį gyvulių įvertinimą. Pagal Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 patvirtintų Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų (toliau – ir Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatai) 6 punktą į kilmės knygą buliai įrašomi po kompleksinio įvertinimo ir veislinės vertės indekso apskaičiavimo, o karvės – įvertintos po pirmojo apsiveršiavimo. Remdamasis šia nuostata, atstovas konstatavo, jog prašomi įrašyti į kilmės knygą galvijai turėjo būti apžiūrėti, patikrinti ir įvertinti.

Nurodė, jog pareiškėja nesuteikė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos atstovams galimybės atvykti į ūkį ir apžiūrėti gyvulius, todėl gyvuliai negalėjo būti įvertinti dėl pareiškėjos kaltės, jai vengiant parodyti ir pateikti gyvulius apžiūrai. 2008 m. gruodžio 22 d., iš anksto suplanavę ir suderinę su pareiškėja laiką, minėtos tarnybos atstovai J. A. ir T. P. buvo nuvykę į ūkį galvijų apžiūrai, tačiau pareiškėja atsisakė juos įleisti į ūkį. 2009 m. sausio 13 d. tarnybos atstovai dar kartą derino vizitą pas pareiškėją, tačiau ji iš anksto atsisakė priimti atstovus. Toks pareiškėjos elgesys rodo, kad ji atsisakė bendradarbiauti ir pateikti gyvulius apžiūrai. Tai reiškia, kad pačios pareiškėjos nerūpestingas, nesąžiningas ir aplaidus elgesys sąlygojo kilusias pasekmes.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos galvijai negalėjo būti automatiškai įrašyti į kilmės knygą. Jo vertinimu, skunde nepagrįstai nurodyta aplinkybė, jog vienas iš pagrindinių kriterijų įrašant veislinį galviją į kilmės knygą yra aplinkybė, jog šio galvijo tėvai taip pat yra įrašyti į tos pačios veislės galvijų kilmės knygą. Galvijų tėvų kilmė yra svarbi tik sprendžiant į kurį kilmės knygos skyrių įrašyti galvijo palikuonį. Vien tai, kad galvijo palikuonio tėvai įrašyti į kilmės knygą, nereiškia, jog palikuonis taip pat bus įrašytas į kilmės knygą, jam taip pat bus taikomi kilmės knygos nuostatų reikalavimai, numatantys kompleksinį įvertinimą. Tokiu būdu vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos įvežtas prieauglis nebuvo įrašytas į kilmės knygą, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių.

Nurodė, jog prieauglis apskritai negali būti įrašytas į kilmės knygą, kadangi į knygą yra įrašomi tik subrendę galvijai, t. y. buliai ir karvės. Todėl pareiškėja negalėdama tikėtis, jog prieauglis bus įrašytas į kilmės knygą, negali tikėtis ir nuostolių atlyginimo, nes jokie nuostoliai neatsiranda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 2-7) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu (V t., b. l. 146-150) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Asociacijos, 16 370 Lt materialinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, nurodė, jog sprendžiant, ar pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodyta institucija – Asociacija – veikė neteisėtai, t. y. ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Pažymėjo, kad iš patikslinto skundo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, jog žala pareiškėjai buvo padaryta tuo, jog Asociacija dėl jos vadovybės ar darbuotojų aplaidumo laiku neatliko pareiškėjos įsivežtų ir auginamų Šarole veislės galvijų veislinio vertinimo, dėl ko šie galvijai nebuvo įrašyti į kilmės knygą, o pardavus Šarole galvijų palikuonis ne kaip grynaveislius, nebuvo gauta 243 238,04 Lt pajamų.

Toliau remdamasis aktualiomis teisės aktų nuostatomis (Gyvulių veislininkystės įstatymo 2 str. 16 d., 15 str. 3 p., 17 str., Veislininkystės institucijų pripažinimo tvarka, patvirtinta Žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 271), padarė išvadą, jog Asociacija Žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 100 yra pripažinta veislininkystės institucija, suteikiant jai teisę vykdyti atitinkamas veislininkystės programas, pildyti galvijų kilmės knygas ir kilmės registrą.

Nurodė, kad grynaveislių galvijų įrašymą į kilmės knygas reglamentuoja                               1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 77/504/EEB, nustatanti grynaveislių galvijų įrašymo į kilmės knygas sąlygas, ir Komisijos 1984 m. liepos 19 d. sprendimas 84/419/EEB, nustatantis galvijų kilmės knygos kriterijus. Perkeliant šiuos ES teisės reikalavimus į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko                        2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1A-20 patvirtintos Galvijų pripažinimo grynaveisliais ir jų naudojimo veisimui taisyklės. Įrašymo į kilmės knygas kriterijai buvo numatyti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1A-30 patvirtintuose Reikalavimuose, taikomuose įrašant veislinius galvijus į galvijų kilmės knygas. Reikalavimų 5 punkte numatyti kriterijai galvijams, įrašomiems į pagrindinį knygos skyrių: galvijai turi būti kilę iš tėvų, kurie įrašyti į tos pačios veislės galvijų kilmės knygą, turi būti po gimimo suženklinti ir turėti kilmę, nustatytą pagal kilmės knygos taisykles.

Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjos įsivežtas grynaveislių Šarole veislės mėsinių galvijų prieauglis buvo įrašytas jų įsigijimo šalių vedamose prieauglio kilmės knygose. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medžiaga ir pripažįsta trečiasis suinteresuotas asmuo, tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir ekspertas – galvijų vertintojas A. T.

Nurodė, kad pagal Gyvulių veislininkystės įstatymo 18 straipsnį, kiekvienas gyvulys, kuris pagal kilmę bei produktyvumą atitinka nustatytus reikalavimus, veislininkystės institucijos nario – gyvulio savininko prašymu turi būti įrašytas į kilmės knygą arba įregistruotas kilmės registre. Vadovaujantis Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų 6 punktu, į kilmės knygą buliai įrašomi po kompleksinio įvertinimo ir apskaičiavus veislinės vertės indeksą, o karvės įvertintos po pirmojo apsiveršiavimo. Šių nuostatų 2 punkte nurodyta, kad į kilmės knygą įrašomi tik veislininkystės institucijų narių, tvarkančių pagal nustatytą tvarką veislininkystės apskaitą, gyvuliai. Remdamasis šiais teisės aktais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog prašomi įrašyti į kilmės knygą galvijai turėjo būti apžiūrėti, patikrinti ir įvertinti, o dėl gyvulių įrašymo į kilmės knygą turi kreiptis gyvulių savininkas, kuris turi būti veislininkystės institucijos nariu.

Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2008 m. balandžio 22 d.,                          2008 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. rugpjūčio 21 d. registruotais prašymais (I t., b. l. 27-29) pareiškėja kreipėsi dėl laikomų galvijų įvertinimo. Vertintojai planavo atvykti 2008 m. lapkričio 19-21 dienomis (I t., b. l. 191), tačiau neatvyko. Vertintojai planavo atvykti ir 2008 m. gruodžio 22 d., tačiau pareiškėja informavo, kad tą dieną vertintojų priimti negali, nes su šeima išvyksta į iš anksto suplanuotą kelionę (I t., b. l. 30). Vertintojams atvykus 2008 m. gruodžio 22 d. į pareiškėjos ūkį atlikti galvijų eksterjero vertinimą, ūkio savininkė nors ir nebuvo išvykusi į suplanuotą kelionę, tačiau galvijų vertinimo paslaugų atsisakė ir savo atsisakymo nemotyvavo (I t., b. l. 204). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti T. P. ir J. A. patvirtino, kad jiems atvykus atlikti galvijų eksterjero vertinimą pareiškėja juos sutiko, aprodė turimus galvijus, tačiau pasiūlius pradėti vertinimą užsidarė savo namuose, nebendravo, nepaaiškino tokio savo elgesio motyvų, todėl vertintojams beliko iš pareiškėjos ūkio išvykti. Teismo posėdžio metu pareiškėja tokį savo elgesį motyvavo tuo, kad ji buvo parašiusi skundą Asociacijos direktoriui ir laukė atsakymo. Patikslintame skunde pareiškėja papildomai nurodė, kad vertintojams atvykus į ūkį atlikti galvijų vertinimą, tokio vertinimo ji atsisakė, nes dauguma Šarole veislės telyčių buvo veršingos (tai patvirtina į bylą pateikta telyčias prižiūrinčio veterinarijos gydytojo pažyma (II t., b. l. 197-199)) ir jų vertinimo atlikti nebuvo galima. Tačiau teismo posėdžio metu ekspertas – galvijų vertintojas A. T., turintis leidimą teikti mėsinių veislių galvijų eksterjero vertinimo paslaugas, pateikė išvadą, jog veršingų karvių (telyčių) vertinimas rekomenduotinas praėjus vienam mėnesiui po apsiveršiavimo iki septinto veršingumo mėnesio. Pagal į bylą pateiktus Šarole veislės galvijų sąrašus ir juose nurodytas galvijų veršiavimosi datas, įvertinus tai, kad vertinimas rekomenduotinas iki septinto veršingumo mėnesio, ir įvertinus tai, kad 2008 m. gruodžio 22 d. galiojo Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų 6 punkto redakcija, kuri reglamentavo, jog į kilmės knygą karvės įrašomos įvertintos po pirmojo apsiveršiavimo, o nuo 2009 m. gegužės 10 d. buvo reglamentuota, jog karvės kilmė ir veislinė vertė į kilmės knygą įrašoma po pirmo arba antro apsiveršiavimo (tarpinis vertinimas), o galutinis vertinimas ir duomenų patikslinimas atliekamas po trečio apsiveršiavimo, nustatyta, kad                      2008 m. gruodžio 22 d. vertintojas T. P. galėjo atlikti V. R. įsivežtų galvijų įvertinimą, išskyrus tų, kurių eilės Nr. 4, 6, 12, 25, 27, 28, 30, 33, 34, 35, 36, 42 (II t., b. l. 33-36), Nr. 6, 9, 12, 14, 19, 21, 23, 26, 27, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 59, 60, 63, 64, 68, 69, 70, 71, 78 (II t., b. l. 37- 42), nes                   2008 m. gruodžio 22 d. jų veršingumas buvo 7-9 mėnesių arba jie nebuvo pirmą kartą apsiveršiavę.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog likusieji pareiškėjos įsivežti galvijai 2008 m. gruodžio 22 d. liko neįvertinti ne dėl atsakovo aplaidumo ar tyčinių veiksmų, kaip nurodyta skunde, bet dėl pačios pareiškėjos veiksmų, nes vertintojo T. P. kvalifikacija atlikti gyvulių vertinimą teismui abejonių nekėlė. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtino, kad 2009 m. balandžio 1 d. pareiškėja kreipėsi dėl 79 telyčių ir 3 bulių įvertinimo (I t., b. l. 31), tačiau tai dienai pareiškėja jau buvo pardavusi 2008 m. gruodžio 22 d. neįvertintų galvijų eilės numerių 4, 35, 6, 23, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 60, 64, 70 palikuonis. Ši aplinkybė, teismo nuomone, svarbi, nes pareiškėja negautas pajamas kildina iš to, kad ji parduodama veršelius, kurių tėvai nebuvo įrašyti į kilmės knygą, negavo tos pajamų dalies, kurią būtų gavusi veršelius pardavusi kaip grynaveislius mėsinius. Pagal 2008 m. gruodžio 22 d. neįvertintų galvijų eilės numerių 4, 6, 12, 25, 27, 28, 30, 33, 34, 35, 36, 42 (II t., b. l. 33-36), Nr. 6, 9, 12, 14, 19, 21, 23, 26, 27, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 59, 60, 63, 64, 68, 69, 70, 71, 78 (II t., b. l. 37- 42) palikuonių numerius ir atmetus iki 2009 m. balandžio 1 d. parduotų galvijų eilės numerių 4, 35 (II t., b. l. 33-36), 6, 23, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 60, 64, 70 (II t., b. l. 37-42) palikuonis, taip pat atmetus jau po bylos iškėlimo teisme parduotus palikuonis, nustatyti šie neįvertintų galvijų palikuonys, kurie nurodyti parduodamų galvijų kainų palyginimo lentelėje eilės numeriais 59, 60, 63, 66, 67, 68, 69, 70, 73, 79, 80, 84, 86, 87, 88, 91, 94, 95, 96, 107 (II t., b. l. 30-32), už kuriuos pareiškėja gavo 9 075 Lt pajamų.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3D-631 patvirtintas 2009 metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. Konstatavo, jog vertinant pagal minimalią parduotų veislinių galvijų, kurių veislinė vertė būtų pripažinta nustatyta tvarka, normatyvinę vertę, už parduotus Šarole galvijų palikuonis pareiškėja būtų gavusi 50 000 Lt, todėl skirtumas sudarytų 40 925 Lt. Šią sumą teismas laikė negautomis pareiškėjos pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes 2009 m. birželio 15 d. Asociacijos nutarimu pareiškėja nepagrįstai buvo pašalinta iš Asociacijos (I t., b. l. 39-47), todėl įsivežtų galvijų įvertinimas po pašalinimo iš Asociacijos tapo negalimas, o ekspertas – galvijų vertintojas A. T. pateikė išvadą, jog negalima tokia situacija, kad mėsinių galvijų palikuonys nebūtų įrašyti į Asociacijos vedamą kilmės knygą ir nepripažinti grynaveisliais.

Atsižvelgęs į tokius motyvus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Asociacija, nepagrįstai pašalindama pareiškėją iš Asociacijos, atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja negavo dalies pajamų, tarp kurių ir Asociacijos veiksmų yra priežastinis ryšys.

Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, konstatavo, kad ir pati pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga tam, kad jos įsivežti Šarole veislės galvijai būtų įrašyti į kilmės knygą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir atsakovo atstovų kaltės dydį, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimą sumažinti, nes pačios pareiškėjos didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Teismas nusprendė, kad dėl atsiradusios turtinės žalos yra 60 procentų pareiškėjos kaltės ir 40 procentų Asociacijos kaltės. Dėl to reikalavimą atlyginti turtinę žalą patenkino, priteisdamas 16 370 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (V t., b. l. 152 – 158) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai pripažino neteisėta tik dalį nurodytos atsakovo veiklos (neveikimo), nepagrįstai perkėlė jai dalį atsakovo kaltės dėl to, kad jos grynaveisliai galvijai nebuvo laiku įrašyti į kilmės knygą, netinkamai vertino tam tikras faktines bylos aplinkybes, įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Pažeisdamas procesines teisės normas, teismas taip pat nepriteisė patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų.

2. Teismo sprendime klaidingai konstatuota, kad 2006-2007 m. įvežti ir pareiškėjos laikomi 126 Šarole veislės galvijai kilmės šalyse (Vokietijoje ir Prancūzijoje) buvo įrašyti prieauglio kilmės knygose. Šių galvijų kilmės pažymėjimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta (tai patvirtina kartu pateikti šių pažymėjimų vertimai), kad šie galvijai, kaip ir jų tėvai, o atskirų galvijų – ir tėvų tėvai (seneliai) įrašyti atitinkamos šalies galvijų kilmės knygose kaip Šarole grynaveisliai galvijai. Jokių nuorodų šiuose pažymėjimuose, kad tai prieauglio kilmės knyga, nėra ir negali būti, kadangi buvo įsigyti galvijai, kurių veislinė vertė Vokietijoje bei Prancūzijoje buvo galutinai įvertinta ir patvirtinta (būtent tokius galvijus ir buvo siekta įsigyti). Tiek teismo sprendime, tiek 2011 m. sausio 24 d. teismo posėdžio protokole klaidingai užfiksuoti specialisto A. T. paaiškinimai paminėtu klausimu dėl įvežtų Šarole galvijų veislinės vertės nustatymo. Specialistas A. T., susipažinęs su šių galvijų kilmės pažymėjimais, pateikė išvadą, jog ir įvežti Šarole veislės galvijai, ir jų tėvai yra įrašyti į atitinkamos valstybės kilmės knygas. Tai patvirtina ir šio specialisto raštiškas paaiškinimas. Esant paminėtiems prieštaravimams, specialistas A. T. turi būti pakartotinai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Šie netikslumai turi esminės reikšmės, kadangi pasitvirtinus, jog 2006-2007 m. įvežti ir pareiškėjos laikomi Šarole veislės galvijai jau buvo įrašyti jų įsigijimo valstybės kilmės knygose, aiškėja, kad šiems Šarole galvijams papildomas veislinis vertinimas Lietuvoje nebuvo reikalingas ir jie iš karto turėjo būti įrašyti į Asociacijos vedamą kilmės knygą.

3. Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas                              2011 m. sausio 7 d. informaciniame pranešime nurodė, jog Europos Komisija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisės norminius aktus, reglamentuojančius grynaveislių veislinių galvijų, įvežtų iš kitų ES valstybių, įrašymą į kilmės knygas Lietuvoje ir gavusi paaiškinimus iš Lietuvos Respublikos institucijų, nustatė, kad: 1) nors Direktyvą 77/504/EEB perkėlus į nacionalinę teisę nustatyta teisė grynaveislius veislinius galvijus iš kitų ES valstybių įrašyti į kilmės knygas, praktikoje grynaveislių telyčių įrašymo į kilmės knygas apribojimai gali neatitikti ES teisės reikalavimų; 2) Mėsinių galvijų kilmės nuostatų 6, 17 punktų nuostatomis ribojamas telyčių įrašymas į kilmės knygas; 3) tai, kad telyčios neįrašomos į kilmės knygą ir reikalaujama atlikti vertinimą po apsiveršiavimo, kaip būtinos įrašymo į kilmės knygą sąlygos, neatitinka ES direktyvos 77/504/EEB 2 straipsnio dėl netrukdomos Bendrijos vidaus prekybos grynaveisliais veisliniais galvijais ir 4 straipsnio reikalavimų, numatančių, jog oficialiai pripažintos veislininkystės organizacijos arba asociacijos negali prieštarauti, kad į jų kilmės knygas būtų įtraukti kitų valstybių narių grynaveisliai veisliniai galvijai.

4. Pareiškėja į Asociaciją dėl laikomų Šarole galvijų veislinio vertinimo oficialiai kreipėsi tik po to, kai jai niekaip nepavyko įtikinti Asociacijos ir ją prižiūrinčių institucijų atsakingų asmenų, jog įvežtiems Šarole galvijams joks papildomas veislinis vertinimas nereikalingas, jie iš karto turi būti įrašomi į atitinkamą kilmės knygos skyrių. Nurodyti faktiniai duomenys, teisinis reglamentavimas ir Europos Komisijos išvados patvirtina, kad Asociacijos ir jos veiklą prižiūrinčių valstybės institucijų primesta pareiškėjai prievolė pakartotinai vertinti įvežtus grynaveislius Šarole veislės galvijus, kurių kilmė bei veislinė vertė jau buvo nustatyta ir patvirtinta Vokietijoje bei Prancūcijoje – prieštarauja Europos Sąjungos teisės reikalavimams. Todėl pareiškėjos kaltės dėl neatlikto galvijų veislinio vertinimo klausimas šioje byloje apskritai negali būti keliamas.

5. Dėl neįvykusio vertinimo 2008 m. gruodžio 22 d. skundžiamame teismo sprendime klaidingai nurodytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos laikomų Šarole galvijų veislinis vertinimas minėtą dieną nebuvo atliktas. 2008 m. gruodžio 22 d. galėjo būti vertinama tik maža dalis laikomos Šarole galvijų bandos. Be to, dar 2008 m. lapkričio 13 d. raštu buvo prašiusi, kad galvijų veislinį vertinimą (jei jis būtinas) atliktų kvalifikuotas vertintojas. Dėl vertintojo kvalifikacijos ir įgalinimų pareiškėja teiravosi ir 2008 m. gruodžio 17 d. rašte. Taip pat                    2008 m. gruodžio 17 d. jau buvo pateikusi skundą dėl Asociacijos ir Tarnybos veiksmų Žemės ūkio ministrui (o ne Asociacijos direktoriui, kaip kad klaidingai nurodoma teismo sprendime). Nurodytos faktinės aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojų apklausos patvirtina, kad 2008 m gruodžio 22 d. jos laikomų Šarole galvijų veislinio vertinimo nebuvo galima atlikti: (a) dėl netinkamos vertintojo kvalifikacijos; (b) dėl mažo galvijų, kuriuos buvo galima vertinti tą dieną, skaičiaus; (c) dėl to, kad ji pagristai nesitikėjo, jog į ūkį atvyks galvijų vertintojai, vertinimui reikiamai nebuvo pasirengta; (d) vertinimui tuojau pat pasirengti ir jį atlikti būtų buvę sudėtinga dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos (kada čia pat tvarte atliekamas vieno iš galvijų sekcijavimas ir pan.) bei daugybės su tuo susijusių darbų ir rūpesčių.

6. Teismo sprendime, nagrinėjant galvijų neįvertinimo 2008 m. priežastis, nepagrįstai dėmesys sutelkiamas tik į vieną dieną – 2008 m. gruodžio 22 d., o nutylimos ir nevertinamos kitos reikšmingos aplinkybės – jog dėl galvijų vertinimo į Asociaciją oficialiai buvo kreiptasi 2008 m. balandžio 22 d. (o žodžiu – ir dar anksčiau), po to dar ne kartą buvo kreiptasi tiek į pačią Asociaciją, tiek su skundais į Tarnybą, ir tik po šio gausaus susirašinėjimo tariami vertintojai šiaip ne taip atvyko į ūkį 2008 metų pabaigoje, kai jau buvo pateiktas skundas Žemės ūkio ministrui, būtent tą dieną, kai buvo nurodyta, kad vertinimo atlikti nebus galimybių.

7. Teismas, spręsdamas, kurie galvijai galėjo būti vertinami 2008 m. gruodžio 22 d., rėmėsi specialisto A. T. išvada, jog karvių (telyčių) veislinis vertinimas rekomenduotinas praėjus vienam mėnesiui po apsiveršiavimo iki septinto veršingumo mėnesio. Net ir nekvestionuojant šios išvados, akivaizdu, jog tokiu atveju teismas sprendime nurodė ne visus galvijus, kurių vertinimas (kaip ir pats teismas teigia) 2008 m. gruodžio 22 d. nebuvo galimas. Netgi vadovaujantis teismo sprendimo motyvais bei pateikiama žalos apskaičiavimo seka, prie sprendime nurodytos patirtos žalos (negautų pajamų) sumos papildomai turi būti pridėta 13 790,50 Lt (detalus apskaičiavimas pridedamas). Šią 13 790,50 Lt sumą sudaro negautos pajamos už galvijų prieauglį, nurodytą kainų palyginimo lentelėje. Nurodytas prieauglis, parduotas 2009 m. balandžio 23 d. – 2009 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu. Teismas, nurodydamas 2008 m. gruodžio 22 d. nevertintinus galvijus, nepagrįstai į šį sąrašą neįtraukė galvijų (karvių), kurios ir vėliau nesusilaukė palikuonių.

8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos argumentuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius, kad T. P. nebuvo ir nėra nustatyta tvarka įgijęs leidimo atlikti mėsinių galvijų eksterjero vertinimo, jo kvalifikacija šioje srityje nėra patvirtinta, todėl jis negalėjo atlikti objektyvaus bei kompetentingo pareiškėjos laikomų Šarole veislės galvijų eksterjero vertinimo. Galvijų vertintojų kvalifikacinius reikalavimus numatė nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. galiojusios Leidimų gyvulių eksterjero vertintojams išdavimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-296. Leidimų gyvulių eksterjero vertintojams išdavimo taisyklės pripažintos netekusiomis galios todėl, kad šių leidimų išdavimo tvarka nenumatyta Gyvulių veislininkystės įstatyme. Taigi Asociacijos tarybos sprendimas pavesti atlikti galvijų eksterjero vertinimą asociacijos nariams laikytinas niekiniu, kadangi Asociacijai tokių galių bei funkcijų (suteikti savo nariams galvijų vertintojo kvalifikaciją ir įgalinimus) įstatymas nenumatė.

9. Teismas be pagrindo neįtraukė į priteistinos žalos sumą negautų pajamų už 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. kovo 4 d., 2009 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 7 d. parduotą Šarole galvijų prieauglį. Asociacijai nepagrįstai primetus laikomų Šarole galvijų vertinimo būtinumą, pareiškėja per visus 2008 metus, nepaisant visų prašymų ir skundų, niekaip negalėjo prisikviesti kvalifikuotų galvijų vertintojų (tokių apskritai tuo metu nebuvo) vertinimo atlikimui. Šiame kontekste aplinkybė, jog atskirai nepranešė Asociacijai apie prieauglio pardavimą (tokios pareigos teisės norminiai aktai nenumato), negali būti laikoma esmine ir panaikinančia Asociacijos atsakomybę už neteisėtą neveikimą. Kaip matyti iš pateikto vertinimo plano, vertintojo darbą              2009 m. iš tiesų pradėta planuoti, tačiau vertinimo planas parengtas tik 2009 m. gegužės 18 d. Pagal jį, pareiškėjos galvijų vertinimas buvo numatytas tik 2009 m. liepos mėnesį. 2009 m. pradžioje apie jokį vertinimo planavimą jai nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma, tuo labiau, kad leidimas vertintojui A. T. teikti mėsinių veislių galvijų eksterjero vertinimo paslaugas išduotas tik 2009 m. rugsėjo 10 d. 2009 m. birželio 15 d. pareiškėja buvo pašalinta iš Asociacijos narių. O tai Asociacijai tapo formaliu pagrindu nebeatlikti jos galvijų veislinio vertinimo. Šarole galvijų prieauglio niekaip negalėjo laikyti ilgiau ir privalėjo 2009 m. pradėti jo pardavimą, kadangi ilgiau laikydama šį prieauglį būtų rizikavusi patirti dar didesnę žalą, nei patyrė iki šiol. Teismas ekonomiškai racionalaus ir pakankamai aiškaus būtinumo parduoti galvijų prieauglį 2009 m. pradžioje nenagrinėjo ir nevertino.

10. Teismas iš esmės be motyvų taip pat neįtraukė į priteistinos žalos sumą negautų pajamų už 2010 m. spalio 7 d. parduotą Šarole galvijų prieauglį, tiesiog nurodydamas, kad šie palikuonys parduoti jau po bylos iškėlimo teisme. Šarole galvijų prieauglio pardavimo 2010 m. spalio 7 d. būtinumą lėmė ekonominės, ūkinės aplinkybės bei galvijų laikymo ypatumai. Teismas šių aplinkybių reikiamai neišsiaiškino. Du iš trijų laikytų Šarole veislės bulių 2009 m. lapkričio 19 d. buvo išbrokuoti kaip netinkami laikymui ir kergimui bei paskersti (šias aplinkybes patvirtina pridedamas gyvulių išbrokavimo aktas ir vežimo važtaraštis). Šie buliai buvo daugumos 2010 m. spalio 7 d. parduoto prieauglio tėvai (tai patvirtina pridedama suvestinė ir byloje esantys duomenys apie parduoto prieauglio tėvus). Taigi, paskerdus šiuos bulius (DE000350089306 ir FR003615046517), automatiškai buvo prarasta galimybė įvertinti jų prieauglį kaip grynaveislius galvijus (kadangi jų tėvai – buliai jau negalėjo būti įrašomi į kilmės knygą) ir juos toliau laikyti tapo ekonomiškai nenaudinga.

11. Kauno miesto apylinkės teismui 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu atkūrus pareiškėjos narystę Asociacijoje, pastarajai nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių prieš pradedant šią bylą, ar net jos nagrinėjimo metu, atlikti jos laikomų Šarole galvijų vertinimą bei įrašyti juos į kilmės knygą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytus faktus, jų reikiamai neištyrė bei neįvertino. Nemotyvuotas dalies skundo reikalavimo atmetimas negali būti laikomas pagrįstu. Todėl jos patirta žala (negautos pajamos) už iki 2010 m. balandžio 23 d. ir 2010 m. spalio 7 d. parduotą prieauglį taip pat turi būti priteista.

12. Teismo sprendimas sumažinti priteistiną žalos atlyginimą iki 16 370 Lt CK 6.282 straipsnyje numatytu pagrindu – pats atskirai neteisėtas ir nepagrįstas, neatsižvelgiant į kitus šiame skunde nurodytus argumentus ir pagrindus. Dvigubas priteistinos žalos sumažinimas tais pačiais faktiniais pagrindais prilygintinas pakartotinos atsakomybės už tuos pačius veiksmus taikymui, o tai reiškia vieno esminių teisės principų – non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) – ignoravimą. Taip pat nenurodyta, kokiais skaičiavimais ir vertinimais remiantis teismas konstatavo, jog pareiškėjos kaltė dėl patirtos turtinės žalos sudaro 60 procentų, o Asociacijos – tik 40 procentų. Teismo sprendime, kuriuo nuspręsta mažinti priteistiną žalą, kiekvieno iš šių nukentėjusio asmens atsakomybės pagrindų egzistavimas turi būti motyvuotas. Tokio pareiškėjos atsakomybės dėl patirtos žalos pagrindų nagrinėjimo ir motyvavimo sprendime nėra. Teismas nenurodė ir nepagrindė pareiškėjos civilinės atsakomybės pagrindų. Taigi teismas CK 6.282 straipsnio 1 dalies normas šioje byloje taikė ir priteistinos žalos dydį sumažino nemotyvuotai, nepagrįstai ir neteisėtai.

13. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikusi teismui prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, išlaidų faktą, paskirtį bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šį prašymą teismas privalėjo išspęsti priimdamas sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 str. 2 d.).

Atsakovas Asociacija apeliaciniu skundu (V t., b. l. 165 – 169) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos naudai buvo priteista 16 370 Lt materialinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, ir šioje dalyje skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos ir atsakovo kaltės dydis paskirstytas 60 ir 40 procentų. Pareiškėjos galvijai 2009 m. nebuvo įvertinti tik dėl pareiškėjos kaltės, todėl reikalavimas priteisti žalos atlyginimą turėjo būti atmestas CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.

2. Galvijai, kurių palikuonių eilės numeriai 59, 60, 63, 66, 67, 68, 69, 70, 73, 79, 80, 84, 86, 87, 88, 91, 94, 95, 96, 107, 2009 metais nebuvo įvertinti ir įrašyti į kilmės knygą dėl keleto priežasčių. Minėtos priežastys suponuoja pareiškėjos kaltę, o būtent: a) palikuonis buvo parduotas iki motinos vertinimo datos; b) palikuonio motina likviduota iki vertinimo datos; c) nėra prašymo vertinti galvijus 2010 metais.

3. Pirmoji (a) priežastis taikytina visiems galvijams, dėl kurių neįrašymo į kilmės knygą priteista žala. Ta aplinkybė, jog pareiškėja pardavė palikuonis, nelaukdama, kol Asociacija įvertins galvijus (motinas) ir įrašys juos į kilmės knygą, laikytina teisiškai reikšminga ir suponuojanti pareiškėjos kaltę dėl negautų pajamų, kadangi jeigu pareiškėja nebūtų pardavusi palikuonių, jos galvijai būtų įvertinti ir tuomet palikuonys būtų laikomi veisliniais. Tuo metu galioję teisės norminiai aktai nenustatė, per kiek laiko nuo prašymo pateikimo Asociacija privalo atvykti pas galvijų savininką ir atlikti galvijų vertinimą bei įrašymą į kilmės knygą. Asociacija nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pareiškėja ketina parduoti vos gimusius palikuonis, nelaukdama, kol bus įvertintos jų motinos. Pareiškėja nepranešė Asociacijai, kad parduoda palikuonis. Asociacija, gavusi pareiškėjos prašymą, 2009 m. gegužės 18 d. patvirtino galvijų vertinimo planą ir įtraukė pareiškėją į galvijų vertinimo planą. Plane buvo nustatyta, kad pareiškėjos galvijai bus vertinami 2009 m. liepos mėnesį. Nepaisydama sudaryto plano, pareiškėja pardavė palikuonis, nelaukdama, kol bus įvertintos parduotų palikuonių motinos. Dėl šios priežasties ji turi prisiimti visą galimų nuostolių atsiradimo riziką ir yra visiškai atsakinga už jos tariamai negautas pajamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galvijai (motinos) po apsiveršiavimo galėjo būti vertinami ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams nuo palikuonio gimimo (Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų 17 p., Mėsinių veislių galvijų vertinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34, 3 p.). Tokiu būdu pareiškėja parduodama neįvertintų galvijų palikuonis nepraėjus 2 mėnesiams nuo jų gimimo, veikė savo rizika parduodama juos mažesnėmis kainomis nei veislinių palikuonių rinkos kainomis. Šiuo atveju pareiškėja, greitai realizuodama produkciją, užsiėmė ne gyvulių veislininkyste, o veršelių pardavimu mėsai. Todėl ji turi prisiimti visą su tokia veikla susijusią riziką.

4. Antroji priežastis (b) taikytina galvijams, kurių palikuonių eilės numeriai yra 60, 66, 67, 69, 86, 87, 88, 94, 95. Ši priežastis reiškia, kad palikuonio motina, t. y. galvijas, kurį pareiškėja prašo įvertinti ir įrašyti į kilmės knygą, buvo likviduotas (mirė, buvo parduotas, paskerstas ar dėl kitų priežasčių jo neliko ūkyje) iki datos, kada anksčiausiai galėjo būti atliekamas vertinimas. Motinos likvidavimo data yra gauta iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro internetinės duomenų bazės, kurioje kaupiami duomenys apie galvijus. Tokiu būdu Asociacija nėra atsakinga už tai, kad šis galvijas nebuvo įvertintas. Ta pati situacija taikytina ir galvijams, kurių palikuonių eilės numeriai yra 66, 67, 69, 86, 87, 88, 94, 95.

5. Trečioji (c) priežastis taikytina galvijui, kurio palikuonio eilės numeris 107. Ji reiškia, kad minėto palikuonio motina galėjo būti vertinama ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po apsiveršiavimo, t. y. 2009 m. rugsėjo 21 d. Kadangi pagal vertinimo planą pareiškėjos galvijus buvo planuojama vertinti 2009 m. liepos mėnesį, tokiu būdu po šio mėnesio numatyti vertinimai persikelia į kitus metus. 2010 metais pareiškėja nesikreipė į Asociaciją dėl galvijų vertinimo, todėl palikuonio, kurio numeris 107, motina 2009 metais liko neįvertinta.

6. Nesutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria apskaičiuojant žalos dydį ir negautas pajamas buvo vertinamas skirtumas tarp nominalios palikuonio kainos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3D-631, ir realios jo pardavimo kainos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Kadangi pareiškėja yra PVM mokėtoja, todėl skirtumas tarp pinigų sumos, kurią pareiškėja gavo pardavusi palikuonis, turėjo būti skaičiuojama nuo kainos su PVM. Pareiškėjos pajamas sudarė ne vien palikuonių kaina be PVM, tačiau ir PVM. Pareiškėja neįrodė palikuonių rinkos kainos (vertės), t. y. tos pinigų sumos, kurią pareiškėja galėjo gauti už veislinius palikuonis. Normatyvinės kainos, numatytos minėtu Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3D- 631, yra rekomendacinio pobūdžio ir naudojamos buhalteriniams tikslams, todėl jos negali būti prilyginamos rinkos kainoms. Lietuvoje veislinių galvijų rinka yra labai maža, todėl veislinių galvijų paklausai Lietuvoje patenkinti pakanka nedidelės veislinių galvijų pasiūlos. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog galėjo parduoti 108 buliukus veislinių galvijų kainomis Lietuvoje. Mėsinių galvijų rinkos sąlygos Lietuvoje yra daug palankesnės. Taigi, pareiškėja nepagrįstai skaičiuoja savo negautas pajamas lygindama jas su gautomis pajamomis pardavus tokį didelį skaičių galvijų, nes Lietuvoje pareiškėja galėjo parduoti tiek galvijų tik kaip mėsinius.

7. Pareiškėjos tariamai patirta žala turėtų būti skaičiuojama kaip skirtumas tarp tos pinigų sumos, kurią pareiškėja galėjo gauti parduodama veislinius galvijus realia Lietuvos veislinių galvijų rinkos kaina, ir to, ką ji gavo pardavusi tokį skaičių mėsinių galvijų, kurį turėjo realią galimybę parduoti kaip veislinius galvijus. Įrodinėjimo pareiga dėl žalos dydžio tenka žalos atlyginimo reikalaujančiai proceso šaliai, t. y. pareiškėjai. Pareiškėja neįrodė žalos dydžio, todėl jos skundas turėjo būti atmestas visiškai.

8. Lietuvos veterinarijos akademija 2009 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01-20-471 yra nurodžiusi, kad Prancūzijoje į Šarole veislės kilmės knygas yra įrašoma tik apie 13 procentų visų vertinamų karvių. Pareiškėja jai padarytą žalą kildina laikydama, jog visi jos palikuonys 100 procentų atitinka veislės požymius ir įrašytini į kilmės knygą. Su tokia pareiškėjos pozicija negalima sutikti. Vadinasi, ne daugiau kaip 13 procentų palikuonių galima buvo laikyti veisliniais ir reikalauti negautų pajamų.

9. Pareiškėja nurodo ir laiko nustatyta aplinkybę, jog jos parduoti palikuonys faktiškai buvę veisliniai, tačiau parduoti kaip ne veisliniai. Nepaisant to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jos parduoti palikuonys buvo veisliniai. Byloje liko nepašalintos abejonės, jog pareiškėjos parduoti palikuonys buvo pradėti grynaveislių Šarole veislės motinos ir tėvo.

10. Teismo sprendimu atsakovo naudai nepagrįstai nebuvo priteistos išlaidos turėtos advokato pagalbai. Asociacija pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas Asociacija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (V t., b. l. 177-182) taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus išdėstyti tokia pačia tvarka kaip ir apeliacinio skundo argumentai. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad jai priklausantys galvijai turėjo būti įrašyti į knygą be įvertinimo. Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, galvijai turi būti įvertinami prieš įrašant juos į kilmės knygą. Pareiškėja vadovaujasi informaciniu pranešimu ir jame pateiktu teisės normų aiškinimu, tačiau informacinis pranešimas neturi privalomos galios. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja siekdama, jog galvijai būtų įrašyti į kilmės knygas, be jokio papildomo vertinimo nesuteikė Asociacijai jokių duomenų apie jos įsigytus galvijus bei jų kilmę. Kadangi pareiškėja laikosi tos pozicijos, jog jos galvijai turėjo būti įrašyti į kilmės knygą be jokio papildomo vertinimo, ji turėjo pateikti Asociacijai prašymą ir galvijų įsigijimą bei jų kilmę patvirtinančius dokumentus, tačiau to ji nepadarė. Pareiškėja yra pateikusi tik prašymus įvertinti galvijus, bet ne dokumentus, patvirtinančius galvijų kilmę. Asociacija neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjos galvijų kilmę. Pareiškėja pateikė duomenis apie galvijų kilmę teismui, posėdžio metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pačios pareiškėjos pozicija dėl galvijų vertinimo tvarkos yra nevienareikšmė. Iki ginčo teisme pareiškėja laikėsi pozicijos, kad galvijai turėjo būti vertinami, tačiau kilus ginčui teisme ji pakeitė nuomonę ir įrodinėjo, kad galvijų vertinimas apskritai nereikalingas, ir jos galvijai turėjo būti įrašomi į kilmės knygą be vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos elgesys yra netinkamas ir suponuoja jos kaltę. Nesutinka su pareiškėjos nurodoma aplinkybe, kad žalos dydis jai sumažintas kelis kartus. Pareiškėja taip pat nurodo, kad sprendimu neteisingai paskirstyta kaltė 60 ir 40 procentų. Su šia aplinkybe sutinka, ir mano, kad 2009 metais galvijai nebuvo įvertinti vien dėl pareiškėjos kaltės. Atsakovas nurodo, kad kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 184-187) prašo pakeičiant Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą, visiškai patenkinti pareiškėjos skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Asociacijos, dėl 243 238,04 Lt žalos atlyginimo ir priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Pažymi, kad Lietuvos veterinarijos akademijos 2009 m. gegužės 27 d. rašte išdėstyta nuomonė negali būti laikoma besąlyginiu įrodymu, kadangi ji neparemta jokiais konkrečiais patikimais ir patikrintais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja žalos atsiradimą iš principo siejo su jos iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įsivežtų galvijų neįrašymu į kilmės knygą (V t., b. l. 145).

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuojančio CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms, tai yra: 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šios sąlygos (neteisėtų veiksmų) nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Be to, konkrečių neteisėtų veiksmų tikslus apibrėžimas taip pat turi lemiamą reikšmę nagrinėjamu atveju atsiradusios žalos ir egzistuojančio priežastinio ryšio tinkamam nustatymui. Skirtingų neteisėtų veiksmų konstatavimas konkrečiu atveju gali lemti žalos apimties skirtumus. Vadinasi, tiek neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų patvirtinimas ar paneigimas, tiek tikslus jų apibrėžimas yra esminė sąlyga teisingo ir visapusiško teismo sprendimo, sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, priėmimui.

Tiek įvežus galvijus į Lietuvos Respubliką, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pareiškėja išreiškė aiškią teisinę poziciją, jog jos įvežti galvijai turėjo būti įtraukti į kilmės knygos nuostatas iš karto, tai yra neatliekant jokio papildomo vertinimo (I t., b. l. 29, 33, V t., b. l. 6, 58, 80-82, 129, 131, 145). Grįsdama tokią poziciją, ji rėmėsi 1977 m. liepos     25 d. Tarybos direktyvos 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų (toliau – ir Direktyva 77/504/EEB) 2, 4 straipsniais, taip pat pateikė Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato 2011 m. sausio 7 d. raštą (V t., b. l. 58-60). Vis dėlto, atsakovui teigiant, jog galvijų vertinimas yra būtinas, pareiškėja, siekdama įvežtus galvijus įrašyti į kilmės knygą, taip pat teikė prašymus atlikti jų vertinimą. Nepaisant to, galvijų vertinimas atliktas nebuvo. Pareiškėjos nuomone, tai įvyko dėl neteisėtų Asociacijos veiksmų.

Apibendrindama tai, kas paminėta pirmiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja iš principo žalą kildino iš dvejopo pobūdžio atsakovo neteisėtų veiksmų: 1) iš pareigos importuotus galvijus įrašyti į kilmės knygą iš karto, tai yra be papildomo vertinimo, neatlikimu ir 2) pareigos atlikti gyvulių vertinimą (kurio būtinumą nurodė atsakovas) nevykdymu.

Tuo tarpu, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, teismas apsiribojo tik vertinimu, ar atsakovas, neįvykdęs pareigos atlikti pareiškėjos įvežtų galvijų vertinimą, elgėsi teisėtai. Aplinkybės, ar toks vertinimas apskritai turėjo būti atliekamas, tai yra ar importuoti galvijai, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir(ar) juos įgyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais, turėjo būti įrašyti į kilmės knygą iš karto, neatliekant papildomo vertinimo, Kauno apygardos administracinis teismas visiškai neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog „prašomi įrašyti į kilmės knygą galvijai turėjo būti apžiūrėti, patikrinti ir įvertinti, o dėl gyvulių įrašymo į kilmės knygą turi kreiptis gyvulių savininkas, kuris turi būti veislininkystės institucijos nariu“, padarė apskritai neanalizuodamas Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 d.). Europos Sąjungos direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dėl rezultato, kurį reikia pasiekti. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str. 3 d.). Kaip pažymima nuoseklioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje, aiškinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų būtinų atitinkamos direktyvos veiksmingumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamą tikslą (šiuo aspektu žr. pvz.,                            1984 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Sabine von Colson ir Elisabeth Kamann prieš Land Nordrhein-Westfalen, 14/83, 15 p., 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą byloje Impact prieš Minister for Agriculture and Food ir kt., C-268/06, 40 p.). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvą pasiekti joje numatytą rezultatą ir pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetenciją (žr. minėto sprendimo byloje Impact 41 p.). Būtent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugą, jiems suteiktą pagal Sąjungos teisės nuostatas, ir visišką šių nuostatų veiksmingumą (žr. minėto sprendimo byloje Impact 42 p.). Taikydami nacionalinę teisę, nacionaliniai teismai turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į direktyvos tekstą ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (šiuo aspektu žr. jau minėto sprendimo von Colson ir Kamann 26 p.;                                1990 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Marleasing SA prieš La Comercial Internacional de Alimentacion SA, C-106/89, 8 p., 2004 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. prieš Deutsches Rotes Kreuz, Kreisverband Waldshut eV, C-397/01, C-398/01, C-399/01, C-400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, 113 p.). Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę Sąjungos teisę atitinkančia prasme išplaukia iš pačios Sutarties sistemos, kadangi toks aiškinimas leidžia bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (šiuo klausimu žr. jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 114 p.). Be to, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis pasiremti nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai (žr. 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimą sujungtose bylose Francovich ir kt. prieš Italijos valstybę, C?6/90 ir C?9/90, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Marks & Spencer prieš Commissioners of Customs & Excise, C?62/00, 25 p., jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 103 p.). Jeigu nacionalinės teisės negalima aiškinti ir taikyti pagal Sąjungos teisės reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdžios organai privalo taikyti visą Sąjungos teisę ir ginti pagal ją suteikiamas asmenų teises ir prireikus netaikyti bet kurios jai prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos (žr. pvz., 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Fuß prieš Stadt Halle, C-429/09, 40 p.).

Nagrinėjamu atveju aktualios Direktyvos 77/504/EEB, kurią nuo 2010 m. sausio 2 d. pakeitė kodifikuota 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/157/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų, tikslas buvo tolimesnis suderinimas ir laipsniškas Bendrijos vidaus prekybos visais grynaveisliais veisliniais gyvūnais liberalizavimas, kadangi įvairių valstybių narių veislės ir reikalavimai skyrėsi, o šie skirtumai sukėlė kliūtis Bendrijos vidaus prekybai. Šia direktyva taip pat buvo siekiama, jog valstybės narės turėtų galimybę pareikalauti pateikti kilmės pažymėjimus, parengtus pagal Bendrijoje nustatytą tvarką (šiais aspektais plačiau žr. Direktyvos 77/504/EEB įžanginę dalį, Europos Komisijos pateikto 1974 m. kovo 4 d. Tarybos reglamento dėl grynaveislių veislinių galvijų pasiūlymo įžanginę dalį (OL C 44, 1974, p. 20–25)). Šiuos tikslus užtikrino inter alia Direktyvos 77/504/EEB 2, 4 ir 6 straipsniai. Vadovaujantis 2 straipsniu, „valstybės narės užtikrina, kad dėl zootechninių priežasčių nebūtų draudžiama, ribojama arba trukdoma: 1) Bendrijos vidaus prekyba grynaveisliais veisliniais galvijais, <...>“. Direktyvos 77/504/EEB 4 straipsnis nustatė, jog „valstybės narės oficialiai pripažintos veislininkystės organizacijos arba asociacijos negali prieštarauti, kad į jų kilmės knygas būtų įtraukti kitų valstybių narių grynaveisliai veisliniai galvijai, jei šie atitinka pagal 6 straipsnį nustatytus reikalavimus.“ Direktyvos 77/504/EEB 6 straipsnyje įtvirtino, jog įrašymo į kilmės knygą kriterijai, taip pat kilmės pažymėjime nurodytina informacija, nustatoma vieningai, vadovaujantis 8 straipsniu. Tai ir buvo atlikta priėmus 1984 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimą 84/419/EEB (toliau – ir Sprendimas 84/419/EEB), nustatantį galvijų registravimo kilmės knygose kriterijus, ir 2005 m. gegužės 17 d. Komisijos Sprendimą 2005/379/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų kilmės pažymėjimų ir juose nurodytinos informacijos (toliau – ir Sprendimas 2005/379/EB). Pažymėtina, jog Sprendimas 84/419/EEB buvo priimtas, kadangi prieš registruojant galviją kilmės knygoje turi būti įvykdytos tiksliai nustatytos kilmės linijos ir ženklinimo sąlygos, šiuo sprendimu buvo siekiama apibrėžti suderintus galvijų registravimo gyvulių kilmės knygose kriterijus (plačiau žr. Sprendimo 84/419/EEB įžanginę dalį). Pagal Sprendimo 84/419/EEB nuostatas, tam, kad gyvūną būtų galima įregistruoti jo veislei skirtos kilmės knygos pagrindiniame skirsnyje: a) gyvūno tėvai ir tėvų tėvai turi būti įrašyti į tai pačiai veislei skirtą kilmės knygą; b) gyvūnas turi būti identifikuotas ir įregistruotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 (toliau – ir Reglamentas) reikalavimus ir jam įgyvendinti priimtas taisykles; c) gyvūno kilmė turi būti nustatyta pagal minėtos kilmės knygos taisykles (1 str. 1 d.). Pagal gyvulio pranašumus gyvulių kilmės knygos pagrindinis skirsnis gali būti suskirstytas į keletą klasių. Į bet kurią iš šių klasių gali būti įtraukti tik tie galvijai, kurie atitinka 1 straipsnyje nustatytus kriterijus (2 str.). Tais atvejais, kai pagrindinis knygos skirsnis yra suskirstytas į keletą klasių, kitos valstybės narės gyvulys įrašomas į tą minėtosios knygos klasę, kurios kriterijus jis atitinka (5 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokie duomenys kaip galvijo kilmė, identifikacinis numeris pagal Reglamentą, kilmės knygos pavadinimas, įrašo kilmės knygoje numeris, visi turimi produktyvumo kontrolės duomenys ir naujausi genetinės vertės duomenys, įskaitant paties gyvulio, jo tėvų ir tėvų tėvų genetines ypatybes ir genetinius trūkumus, suderintai visose valstybėse narėse yra įrašomi į gyvulių kilmės pažymėjimus (Sprendimo 2005/379/EB 2 str.). Be to, pagal Direktyvos 77/504/EEB 6 straipsnio 2 dalį, dar iki įsigaliojant Direktyvos 77/504/EEB 8 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintiems galvijų produktyvumo kontrolės ir genetinės vertės nustatymo metodams, veislininkystės organizacijų arba asociacijų pripažinimo kriterijams bei įrašymo į kilmės knygą kriterijams, kiekvienoje valstybėje narėje atliekami galvijų produktyvumo kontrolės ir genetinės vertės nustatymo patikrinimai ir tuo metu vedamos kilmės knygos yra pripažįstamos kitose valstybėse narėse.

Taigi, apibendrinant anksčiau pateiktą Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog siekiant panaikinti iki tol tarp valstybių narių egzistavusius skirtingus reikalavimus ir taip užtikrinti laisvą prekybą grynaveisliais veisliniais galvijais, Direktyva 77/504/EEB ir Sprendimu 84/419/EEB Europos Sąjungos lygiu buvo visiškai suderinti veislinių galvijų registravimo kilmės knygose kriterijai, o Sprendimu 2005/379/EB – ir informacijos šaltiniai valstybėms narėms (gyvulių kilmės pažymėjimai), kuriuose, be kita ko, pateikiami ir duomenys, būtini įrašymui į kilmės knygas.

Būtent minėtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas ir jomis siekiamus tikslus turėjo įgyvendinti šioje byloje aktualūs ginčo laikotarpiu nacionalinės teisės aktai, tai yra Gyvulių veislininkystės įstatymas, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1A-30 „Dėl reikalavimų, taikomų įrašant veislinius galvijus į galvijų kilmės knygas, patvirtinimo“, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 1A-20 „Dėl galvijų pripažinimo grynaveisliais ir jų naudojimo veisimui taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro                         2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų“.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktualias minėtų nacionalinių teisės aktų nuostatas aiškinti ir šį ginčą išspręsti, atsižvelgdamas į Direktyvos 77/504/EEB ir į Sprendimo 84/419/EEB nuostatas bei tikslus, tam, kad būtų užtikrintas visiškas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas. Tuo tarpu Kauno apygardos administracinis teismas šios pareigos nevykdė. Jis visiškai neanalizavo Direktyvos 77/504/EEB ir Sprendimo 84/419/EEB priėmimo konteksto ir siekiamų rezultatų. Taip pat nevertino grynaveislių veislinių galvijų registravimo kilmės knygose kriterijų suvienodinimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse apimties, reikšmės ir valstybėms narėms paliktos diskrecijos. Nepasisakė dėl nacionalinės teisės aktų atitikties Direktyvos 77/504/EEB 2, 4 straipsniuose ir Sprendimo 84/419/EEB 1, 5 straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams. Visiškai netyrė Direktyvos 77/504/EEB nuostatų tiesioginio veikimo galimybės. Be to, nevertino su pirmiau nurodytais aspektais susijusių pareiškėjos pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų, pavyzdžiui, Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato 2011 m. sausio 7 d. rašto (V t., b. l. 58-60). Pastebėtina, kad šiame rašte aiškiai buvo nurodoma, jog tai, kad telyčios neįrašomos į kilmės knygą, ir reikalavimas atlikti vertinimą po apsiveršiavimo, kaip būtina įrašymo į kilmės knygą sąlyga, neatitinka Direktyvos 77/504/EEB 2 ir 4 straipsnių. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iškilusios abejonės savo priimtame sprendime nepašalino. Atkreiptinas dėmesys, kad iškilus klausimui dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo, teismas gali kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 2 d., Teismų įstatymo 401 str. 1 d.).

Apibendrinant konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinis teismas visiškai neanalizavo klausimo, ar tam, kad į Lietuvos Respubliką įvežti grynaveisliai veisliniai galvijai būtų įrašyti į kilmės knygą, būtina pirmiau atlikti jų vertinimą. Neatlikęs minėto teisės normų vertinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat negalėjo tinkamai identifikuoti šios bylos įrodinėjimo dalyko, visapusiškai ir objektyviai nustatyti, ištirti bei įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog išvada, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir(ar) nacionalinių teisės aktų nuostatas pareiškėjos įvežti galvijai turėjo būti įrašyti į kilmės knygos nuostatas iš karto, be papildomo vertinimo, galėtų lemti kitokį (platesnį) atsakovo neteisėtų veiksmų pripažinimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti argumentus dėl atitinkamų aplinkybių, numatytų byloje taikytinos teisės normos hipotezėje, buvimo ar nebuvimo, taip pat ir dėl tam tikrų aplinkybių nereikšmingumo bylai (ABTĮ 87 str. 4 d.). Šiuo aspektu aktualus teisinio aiškumo reikalavimas taip pat reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo                  2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Vykdydamas teisingumą, teismas turi įvertinti visas skundo (prašymo) pagrindu nurodytas aplinkybes, skunde (prašyme) pareikštus reikalavimus. Sprendimu, kuriame teismas nepasisako dėl esminių kaip skundo (prašymo) pagrindas nurodomų aplinkybių, nepasisako dėl skunde (prašyme) iškeltų pakankamai savarankiškų reikalavimų, ginčas iš esmės nėra išsprendžiamas. Tokioje byloje teisingumas nėra įvykdomas, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (šiais aspektais taip pat žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403 – 1286/06, 2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756 – 333/08 ir kt.). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (šiais aspektais taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403 – 1286/06,                               2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146 – 17/12 ir kt.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiai bylai reikšmingu aspektu neatskleidė bylos esmės, neatliko su juo susijusio teisinio ir faktinio tyrimo bei vertinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išsprendus ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys netektų teisės į vieną iš dviejų ginčą nagrinėjančių teismo grandžių procedūrų.

Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.