Administracinė byla Nr. A-600-575/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00722-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 2 590 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN drausmės grupėje (2 sektoriuje 18 būryje) atliko nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Gyveno apie 88 kv. m ploto patalpoje su 27 asmenimis, todėl trūko gyvenamojo ploto, nebuvo įrengtas poilsio kambarys. Gyvenamosios patalpos plotą mažino įrengti baldai, lovos. Prausyklose trūko sanitarinių įrenginių, neįrengtos pertvaros, todėl buvo pažeistas privatumas. Teko miegoti dviaukščiame gulte, kuris buvo susidėvėjęs, neįrengtos apsauginės tvorelės, nebuvo kopėtėlių užlipti į antrą aukštą. Gyvenamojoje patalpoje blogas vėdinimas, silpnas dirbtinis apšvietimas, todėl pablogėjo regėjimas. Nebuvo sudarytos sąlygos asmeninių viršutinių ir apatinių rūbų skalbimui ir džiovinimui, patalpos nebuvo dezinfekuojamos, veisėsi tarakonai, blakės, neįrengta priešgaisrinės apsaugos sistema. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo sudaryti nepatogumai, kurie žemino orumą, privatumą, buvo sutrikdyta dvasinė ir fizinė sveikata.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad minimali vienam kalinamam asmeniui gyvenamosiose patalpose ploto norma nebuvo pažeista. Jokie teisės aktai nenustato tokio skaičiavimo būdo, apie kurį mini pareiškėjas, t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje negalėtų būti blogo kvapo, pelėsio. Jei pareiškėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi, jis netinkamai atliko savo pareigas. Dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji gali skalbti dušinėje, kur nuolat yra karštas vanduo. Nuteistiesiems suteikta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, esant būtinumui, išduota patalynė gali būti dezinfekuojama. Įstaigos 2 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Gyvenamosios patalpos iki 2017 m. birželio 7 d. baldais ir inventoriumi buvo aprūpintos vadovaujantis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo normos), reikalavimais. Pareiškėjas su skundais dėl baldų trūkumo ir sulūžusio inventoriaus į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. 18 būryje įrengti 7 klozetai, prausykloje – 5 praustuvės. Sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę, dušinėje nuolat yra karštas vanduo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos delsiant keičiamos naujomis. Pataisos namuose atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. 2 sektoriaus 18 būryje papildomo evakuacinio išėjimo nėra. Esant būtinumui, evakavimas būtų vykdomas per duris ir langus (18 būrys 1 aukšte). Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl žeminamo orumo, privatumo pažeidimo naudojantis tualetu, dėl dvasinių kančių, fizinių nepatogumų nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nėra.
5. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimo paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose turi tekti 3,1 kv. m, bylos duomenimis nustatė, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos.
8. Teismas pažymėjo, kad objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš pataisos įstaigos nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus 18 būrį 1 brigadą 14 miegamąją vietą, kurios gyvenamasis plotas yra 86,29 kv. m, joje įrengtos 27 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m ploto. Pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus 18 būrį 11 miegamąją vietą, kurios gyvenamasis plotas yra 86,29 kv. m, joje įrengtos 27 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m ploto. Teismas, akcentuodamas tai, kad į vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, darė išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo.
10. Teismas nurodė, kad pagal Aprūpinimo normas prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Teismas atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad 18 būrio sanitariniame mazge įrengti 7 klozetai, prausykloje įrengtos 5 praustuvės. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 18 būryje buvusį nuteistųjų skaičių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Aprūpinimo normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.
11. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Teismas sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos apšvietos, ventiliacijos, netinkamų naudojimui baldų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovo atstovui, kreipimųsi į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė negalima.
13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8 ir 5.9 punktais, nurodė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nėra įrengto poilsio kambario, todėl pažeidimus pripažino nustatytais.
14. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 43 punktu, Taisyklių 258 punktu, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintu Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašu, pareiškėjo nurodytas aplinkybės dėl jam nesudarytų sąlygų naudotis asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis vertino kaip bendro pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu nesuteikiant galimybės skalbti ir džiovinti rūbus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus ar administraciją dėl minėtos paslaugos suteikimo, o ši jo prašymo netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų nesuteikiant asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugų pareiškėjui konstatavimas.
15. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 20 punktu, bylos duomenimis nustatė, kad pataisos įstaiga 2014 m. lapkričio 18 d. yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismas vertino, kad nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis, siejamomis su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.
16. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakuavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. 2 sektoriaus 18 būryje papildomo evakuacinio išėjimo nėra. Esant būtinumui, evakavimas būtų vykdomas per duris ir langus (18 būrys 1 aukšte).
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.
18. Pareiškėjas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl patirtos neturtinės žalos pagrįstumą, nurodė, kad pareiškėjas įrodymų, jog būdamas Pravieniškių PN-AK kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą, nepateikė. Iš 2018 m. gegužės 4 d. Pravieniškių PN-AK medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-319 teismas nustatė, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, ir pažymėjo, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
19. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
20. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytą praustuvių ir tualetų skaičių, neįrengiant laisvalaikio kambario), pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
21. Teismas akcentavo, kad įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimus tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovo 2 590 Eur neturtinei žalai atlyginti.
23. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė administracinio teismo kompetencijos ribas, t. y. vertino ginčijamo teisės akto ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl nepagrįstai nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepakankamai tiksliai nustatė viešojo administravimo kompetencijos viršijimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios visuomenėje ir visiems yra žinomos bei suprantamos.
24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tenkantį plotą vertino kaip tinkamus, patikimus ir jų netikrino, nepareikalavo iš atsakovo atstovo pateikti papildomus paaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, šie duomenys neatitinka tikrovės. Įrodinėjimo našta bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, kuri turi prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti arba paneigti kaltinimus. Atsakovo atstovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie gyvenamųjų vietų ir laikomų asmenų skaičių 18 būrio 1 brigadoje, todėl visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl, nepareikalavęs papildomų duomenų, ne visa apimtimi išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl ploto normos pažeidimo ir skundžiamą sprendimą priėmė šališkai, išimtinai atsakovo naudai. Pareiškėjo skundo dalį dėl ploto normos neužtikrinimo pagrindžia su apeliaciniu skundu teikiamos Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 10 ir 2014 m. vasario 18 d. pažymos.
25. Pareiškėjas teigia, kad teismas tinkamai neįvertino skundo argumentų dėl laisvalaikio, batų ir drabužių džiovyklos patalpų nebuvimo. Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, drabužius džiovino ir batus laikė miegamojoje patalpoje, kas sukeldavo nepatogumus, konfliktus tarp nuteistųjų. Batai taip pat buvo laikomi bendrame koridoriuje.
26. Pareiškėjas nurodo, kad bausmę atliko 18 būryje su 32 nuteistaisiais. Būrio tualete buvo 7 klozetai, o prausyklos patalpoje – 5 praustuvės.
27. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovui objektyviais įrodymai nepaneigus skundo argumentų dėl netinkamos apšvietos, oro temperatūros ir neužtikrinto privatumo, skunde nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Aplinkybė, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos nepaneigia pareiškėjo nurodytų argumentų dėl privatumo naudojantis sanitarinio mazgo patalpomis neužtikrinimo.
28. Pareiškėjas teigia, kad dėl tyčinių atsakovo atstovo veiksmų neužtikrinant tinkamas kalinimo sąlygas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, kankinimą, orumo pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, kuri atlygintina priteisiant piniginę kompensaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., atlyginimo.
30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą praustuvių ir tualetų skaičių bei nesant įrengtam laisvalaikio kambariui, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
31. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, kuris teigia, kad teismas pažeidė administracinio teismo kompetencijos ribas, t. y. vertino ginčijamo teisės akto ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti visa apimtimi. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto nesutikimo motyvus su pirmosios instancijos teismo dalimis dėl ploto normos, laisvalaikio bei batų ir drabužių džiovyklos patalpų, sanitarinių įrenginių, apšvietos, oro temperatūros ir privatumo naudojantis sanitarinio mazgo patalpomis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigine kompensacija.
32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas įvertino ginčijamą teisės aktą ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, tačiau šio teiginio nedetalizuoja, t. y. nenurodo, kaip konkrečiai toks vertinimas pasireiškia. ABTĮ 3 straipsnis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neviršijo šiame straipsnyje įtvirtintos administracinio teismo kompetencijos.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo atlikto skunde nurodytų aplinkybių vertinimo dėl nepakankamo aprūpinimo sanitariniais įrenginiais, netinkamos ventiliacijos, netinkamų naudojimui baldų, neįrengto poilsio kambario, parazitų buvimo, nesudaromų sąlygų naudotis asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis, priešgaisrinės apsaugos sistemos nebuvimo. Aiškindamasis pareiškėjo nusiskundimus dėl nurodytų aplinkybių teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami bendro pobūdžio nesutikimu, kuris nepatvirtina jo neteisėtumo. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad jis buvo kalinamas nesant laisvalaikio kambario ir neužtikrinant teisės aktuose nustatyto sanitarinių įrenginių skaičiaus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais šiuos pareiškėjo argumentus dėl laisvalaikio kambario nebuvimo ir sanitarinių įrenginių trūkumo ir konstatavo, kad dėl šių pažeidimų buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Atsakovas apeliacinio skundo ar atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą, išreikšdamas prieštaravimą dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų, nepateikė.
37. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų dėl ventiliacijos, baldų kokybės, sąlygų naudotis asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis, parazitų, priešgaisrinės apsaugos sistemos, tačiau, nesant laisvalaikio kambario ir teisės aktuose nustatyto skaičiaus sanitarinių įrenginių, pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis dėl ploto normos, kelia klausimą dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti, kur ir kada jam trūko gyvenamojo ploto, taip pat aiškiai detalizuoti kitus nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, iš kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m).
40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Nors pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo patalpose ginčo laikotarpiu buvusių miegamųjų vietų skaičių nesutinka, tačiau jis nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, o jo pateikti paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis buvo laikomas 2 sektoriaus 18 būryje apie 88 kv. m ploto patalpoje su 27 asmenimis. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad patalpa buvo 86,29 kv. m ploto ir joje buvo įrengtos 32 miegamosios vietos (16 dviaukščių gultų), kurios pastoviai buvo užimtos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie tai, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, kokie šių patalpų plotai, kiek įrengta miegamųjų vietų. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytas 18 būryje laikomų asmenų skaičius sutapo su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių.
41. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie, jo teigimu, pagrindžia jo argumentų dėl jam neužtikrintos ploto normos pagrįstumą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.
42. Vertinant pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktas Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 10 ir 2014 m. vasario 18 d. pažymas, akcentuotina, jog, atsižvelgus į jų datas, jos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kodėl pažymos nebuvo pateiktos laiku ar kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, pateikti įrodymai nevertinami.
43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo papildomų duomenų dėl ploto normos pažeidimo ir skundžiamą sprendimą priėmė išimtinai atsakovo naudai, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Be to, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti visus su ginčo dalyku susijusius dokumentus. Atsakovo atstovas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė atsiliepimą į skundą ir turimą medžiagą. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą neišreiškė prieštaravimų dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų plotą ir miegamųjų vietų skaičių pakankamumo, neprašė išreikalauti papildomų duomenų. Taigi vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ploto normos jam neužtikrinimo, nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atstovui objektyviais įrodymai nepaneigus skundo argumentų dėl netinkamos apšvietos, oro temperatūros ir privatumo neužtikrinimo, skunde nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, o aplinkybė, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos nepaneigia pareiškėjo nurodytų argumentų dėl privatumo naudojantis sanitarinio mazgo patalpomis neužtikrinimo.
45. Pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas pataisos namuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo buvimo patalpose metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017 ir kt.). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).
46. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamos apšvietos, oro temperatūros. Byloje taip pat nepateikta informacija, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu buvo gavęs nusiskundimų dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymosi. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo paties nurodytų pažeidimų nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).
47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su privatumo neužtikrinimu, atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo argumentus dėl batų ir drabužių džiovyklos nebuvimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 ir 5.9 punktais, pagal kuruos kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių bei avalynės džiovykla, vertino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nėra įrengto poilsio kambario, todėl pažeidimus laikė nustatytais. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, kad byloje konstatuotini pažeidimai – teisės aktuose nustatytų praustuvių ir tualetų skaičiaus neužtikrinimas ir laisvalaikio kambario neįrengimas. Pirmosios instancijos teismas išvadose nenurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovui atsiliepime nepaneigus ir nepateikus duomenų apie drabužių bei avalynės džiovyklos įrengimą, konstatuotinas ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatų dėl reikalavimo įrengti drabužių bei avalynės džiovyklą pažeidimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šioje dalyje tikslintini, nurodant, kad pareiškėjas, be kita ko, buvo laikomas ir nesant įrengtai drabužių bei avalynės džiovyklai.
49. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
50. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią šis teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
51. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).
52. Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytų ir nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuota, jog pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui teisiniu reglamentavimu nustatytą praustuvių ir tualetų skaičių, neįrengiant laisvalaikio kambario ir drabužių ir avalynės džiovyklos), nesant duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nenustačius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreiptųsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos, yra teisinga ir pakankama satisfakcija.
53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai tikslintini, pripažįstant, kad be pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų, byloje pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas nesant įrengtai drabužių bei avalynės džiovyklai. Likusioje skundo nagrinėjimo dalyje pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, teismas vadovavosi aktualiomis materialinės teisės normomis, teismų praktika. Bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas teisinis rezultatas nesikeičia, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius