Civilinė byla Nr. e2A-51-357/2023
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02826-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;
3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 709,56 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Danijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 94 634,14 DKK (12 709,56 Eur) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 94 634,14 DKK (12 709,56 Eur). Ieškovas, sumokėjęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 12 709,56 Eur. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
3. Atsakovė UAB „Vikreda“ pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes nei TPVCAPDĮ, nei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Pažymėjo, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja, todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, tai teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktos ekspertizės matyti, jog nebuvo vertinta tai, ar automobilio remonto išlaidos neviršija automobilio rinkos vertės, tai svarbu tuo aspektu, kad galimai nukentėjęs asmuo gavo daugiau nei jam priklauso; byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad automobilis buvo faktiškai suremontuotas; eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis taip pat buvo be draudimo; ieškovo pateiktoje ataskaitoje nėra užfiksuotas nusidėvėjimas taikomas keičiamoms dalims, o tai svarbu tuo aspektu, jog atlyginant keičiamų dalių vertę netaikant nusidėvėjimo, eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėjo, nes vietoj naudotos dalies vertės jam galimai buvo kompensuota naujos dalies vertė. Nurodė, kad nukentėjęs asmuo gavo daugiau, nei patyrė žalos, o tai prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui. Pažymėjo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Danijos biuras atlygino eismo įvykio metu kilusią žalą vadovaudamasis pateikta ekspertize, kurioje nurodyta, jog remonto išlaidos – 82 290,56 DKK su PVM, kurioje neatsispindi dalių nusidėvėjimas. Nurodė, kad žalos atlyginimas įskaitant nusidėvėjimą yra visiškai nepagrįstas, todėl vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas atsakovo sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 12 709,56 Eur nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 709,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 590,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. L., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja yra UAB „Vikreda“, o savininkė yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Nustatė, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo 2020 m. gegužės 7 d. siųsto atsakovei rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2020 m. balandžio 15 d. eismo įvykio žalos administravimą, kuriame buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, žalą administruojantis Danijos nacionalinis draudikių biuras, jo kontaktai, pateikta pildymui Biuro forma ir buvo siūloma aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Duomenų byloje, kad atsakovė būtų buvusi rūpestinga ir siekusi dalyvauti žalos administravimo procese, nėra, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kad išimtinė Danijos nacionalinio draudikų biuro teisė spręsti dėl žalos atlyginimo, pažeidė teisingumo principą ir atsakovės teisės ir teisėtus interesus, teismo atmestos kaip visiškai nepagrįstos. Pažymėjo, kad už sugadintą (duomenys neskelbtini) automobilį išmoka išmokėta remiantis Danijos draudimo bendrovės IF eksperto parengta žalos ataskaita. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos sugadinto (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukos, sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad buvo apgadinta automobilio kairė galinė dalis, detaliai aprašyti visi atlikti darbai, darbų laikas, darbų kaina, nurodytos visos keistos automobilio detalės, jų kaina, dažymo darbai, dažų ir darbų kainos, t. y. pateiktose sąskaitose faktūrose atskirai išskirtos darbo užmokesčio išlaidos remonto darbams (3536,71 Eur), dažai (2143,24 Eur), aplinkos apsaugos mokestis (95,84 Eur), atsarginės dalys (3272,13 Eur), įvairūs (258,85 Eur). Ieškovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, teismo vertinimu, išsamiai nurodyti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo V. L. kaltės padaryto eismo įvykio. Pažymėjo, kad Žalos atlyginimo ataskaitoje nurodyta, jog remonto darbai baigti 2020 m. gegužės 1 d. Teismas akcentavo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto, Danijos nacionalinio draudikų biuro, pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Danijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Nurodytų argumentų pagrindu sprendė, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, Danijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ prašo atleisti atsakovę nuo 286 Eur žyminio mokesčio mokėjimo arba 286 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo; panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti, atsakovės naudai iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl Danijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei.
6.2. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Danijoje įvykusio eismo įvykio, ir Danijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Danijos biuro nustatyto žalos dydžio. Atsakovė, net jei ir būtų galėjusi dalyvauti žalos administravime (ko negali daryti pagal Biurų vidaus nuostatus, nes į žalos administravimą ji nėra įtraukiama), nebūtų turėjusi objektyvių galimybių tai padaryti, ieškovas 2020-09-29 sumokėjo Danijos biurui eismo įvykio metu padarytą žalą ir tik po žalos sumokėjimo, 2020 m. spalio 2 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo bei 2021-03-02 pateikė pakartotinę patikslintą pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Iki to laiko, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė neturėjo visiškai jokių dokumentų, susijusių su šiuo eismo įvykiu, įskaitant, bet neapsiribojant ekspertizės aktu bei transporto priemonės apgadinimų fotonuotraukų. Tai, kad atsakovė neva tai turėjo galimybę dalyvauti Danijos biuro žalos administravime bei teikti prieštaravimus, yra tik deklaratyvūs teismo teiginiai, kadangi, vadovaujantis biurų vidaus nuostatais, į žalos administravimą trečiasis asmuo, atsakovė, nėra įtraukiama.
6.3. Teismas privalėjo tirti visas eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, todėl visiškai nepagrįstai Danijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią, nors tai yra tik rašytiniai įrodymai.
6.4. Teismo motyvas dėl įrodymų pateikimo yra nesąžiningas bei prieštaraujantis protingumo bei teisingumo principams, kadangi šių įrodymu surinkti atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių, o ir iš karto po įvykio surinkti neturėjo pareigos. Atsakovė neturi visiškai jokių objektyvių galimybių atlikti nepriklausomą ekspertizę, kadangi ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos yra nekokybiškos.
6.5. Teismas, nurodydamas, kad eismo įvykio valstybės draudiku biuras, eismo įvykiu metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims ir privalomąjį draudimą, paneigė konstitucinę atsakovės teisę į teisminę gynybą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020-04-15 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2020-04-15 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Danijoje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga bei nesikreipė į Danijos atsakingas institucijas.
7.2. Tik tais atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 39 punktas). Teismas atsakovei padarė išimtį - vertino jos prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.
7.3. Biuras pateikė visus atsakovo civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Danijoje. Atsakovė apsiribojo vien tik nepagristu abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.
7.4. Atsakovei UAB „Vikreda“ 2020-05-07 buvo siųstas raštas Nr. S-7041-20- (5.10) Dėl informacijos pateikimo, kuriame buvo nurodyti Danijos Biuro kontaktai. Atsakovė į raštą sureagavo, pateikė informaciją apie įvykio aplinkybes, su atsakomybe sutiko (atsakovės vairuotojas apgadino stovinčią dano transporto priemonę). Atsakovė galėjo bet kada kreiptis į Danijos Biurą ir domėtis bylos administravimo eiga bei sprendžiamu žalos dydžio klausimu. Išmoka Danijos Biurui buvo išmokėta 2020-09-29.
7.5. Pagal Danijos teisę, nukentėjusiam fiziniam asmeniui išmoka išmokama įskaičiuojant PVM pagal žalos ataskaitą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino regresinį ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuro) reikalavimą atsakovei UAB „Vikreda“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Remiantis draudiminio įvykio ataskaita ir 2020 m. gegužės 14 d. atsakovės Kaltininko/atsakingo asmens pranešimo apie eismo įvykį, siųsto ieškovui, eismo įvykio kaltininkas yra V. L., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja yra UAB „Vikreda“. Remiantis informacija apie transporto priemonę, minėto automobilio savininkas yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje.
11. Danijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės transporto priemone 2020 m. balandžio 15 d. padarytą 82 290,56 DKD (11 051,79 Eur) materialinę žalą ir 12 343,58 DKD (1657,77 Eur) administravimo mokestį, iš viso 94 634,14 DKD (12 709,56 Eur) žalą. Už sugadintą VW TOURAN automobilį išmoka išmokėta remiantis Danijos draudimo bendrovės IF eksperto parengta žalos ataskaita.
Dėl vidaus nuostatų taisyklių taikymo, jų galiojimo tretiesiems asmenims
12. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei. Teigia, kad teismas pritaikė biurų vidaus nuostatus ir atsakovei, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.
13. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečiui rekomendavus Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo buvo sukurta žaliosios kortelės sistema. Ši sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad eismo įvykis, dėl kurio ieškovės buvo prašoma atlyginti žalą, įvyko Danijoje. Danijos draudikų biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemą, taigi Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reguliuojančiais teisės aktais. Pagrindinis teisės aktas, kuriais sprendžiamas eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Danijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 94 634,14 DKK (12 709,56 Eur) sumą ieškovei., t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.
15. Remiantis Vidaus nuostatų 1 straipsniu, šių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 28 punktas).
16. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (Vidaus nuostatai) yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Vidaus nuostatų tikslą, juose įtvirtintas žalos administravimo taisykles, transporto buveinės vietos draudikų biurui nustatytas pareigas ir kt., taip pat atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, yra ne sykį pažymėta, kad Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios išimtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, nes būtent jiems Vidaus nuostatais nustatomos tam tikros teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatoma tokios žalos administravimo procedūra. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitų asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biurų santykių su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvykį atsakingiems) asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 28, 31 punktus; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas Vidaus nuostatus, teisingai nustatė, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras (Danijos) administravo žalą ir kad eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos nenustatė apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką ir Vidaus nuostatas taikė atsakovei, priešingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vidaus nuostatais, vertindamas valstybių draudikų biurų santykius ir vertindamas, ar ieškovė turėjo pareigą atlyginti žalą Danijos draudikų biurui.
Dėl apeliantės nedalyvavimo žalos administravime
18. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Danijoje įvykusio eismo įvykio, ir Danijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Danijos biuro nustatyto žalos dydžio.
19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Atsakingas už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama išmoka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nei Vidaus nuostatuose, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nėra nustatytos eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareigos informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą, galima situacija, kai į eismo įvykį patekęs transporto priemonės valdytojas nemano esąs atsakingas už eismo įvykį, o apie įvykusią žalos administravimo procedūrą, jos metu priimtus sprendimus ir nukentėjusiems asmenims sumokėtas sumas sužino tik Lietuvos draudikų biurui pateikus reikalavimą jas grąžinti ir (ar) pareiškus regresinį reikalavimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 42–43 punktai).
21. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui ir ši aplinkybė leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant. Iš ieškovo 2020 m. gegužės 7 d. siųsto atsakovei rašto dėl informacijos pateikimo teisingai nustatyta, kad atsakovė buvo informuota apie 2020 m. balandžio 15 d. eismo įvykio žalos administravimą, kuriame buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, žalą administruojantis Danijos nacionalinis draudikių biuras, jo kontaktai, pateikta pildymui Biuro forma ir buvo siūloma aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Išmoka Danijos Biurui buvo išmokėta 2020 m. rugsėjo 29 d., todėl atsakovė iki išmokos išmokėjo turėjo pakankamai laiko kreiptis į Biurą ar ieškovą dėl duomenų žalos apskaičiavimui gavimo. Atsakovė neteikė paaiškinimų Danijos nacionalinio draudikų biurui nei tiesiogiai, nei per ieškovą. Taigi, nustatytos aplinkybės lemia, jog žalos administravimo ir atlyginimo klausimas pagrįstai buvo sprendžiamas nedalyvaujant apeliantei ir nelaikytina, kad apeliantei nedalyvaujant žalos administravimo procese buvo pažeistas teisingumo principas, juo labiau, kad pagal Vidaus nuostatus, trečiasis asmuo į žalos administravimą nėra įtraukiamas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti procesine teise teikti byloje įrodymus atsikirtimams pagrįsti (CPK 142 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Dėl žalos atlyginimo dydžio
22. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio, o sprendime tik besąlygiškai pritarė ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į šių skaičiavimų pagrįstumą, teisingumą. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas privalėjo tirti visas eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, todėl visiškai nepagrįstai Danijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią, nors tai yra tik rašytiniai įrodymai.
23. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 dalį nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.
24. Kasacinis teismas yra taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. dvi sąlygas: 1) transporto priemonės savininko civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, 2) aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Tais atvejais, kai Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).
25. Apeliantė nurodo, kad ji neturėjo objektyvios galimybės surinkti ieškovo argumentus paneigiančius dokumentus, o iš karto po įvykio rinkti įrodymus, neturėjo pareigos.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017, 47 punktas; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 53–54 punktai). Taigi, atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 41 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
29. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas atsakovės paaiškinimų dėl žalos, vertindamas tik ieškovo pateiktus įrodymus, taip nepagrįstai jiems suteikdami itin svarią reikšmę, neanalizavo visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, tačiau iš teismo sprendimo matyti, jog ieškovas, remdamasis jam tenkančia įrodinėjimo pareiga, teikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu atsakovė reiškė atsikirtimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus ir šių įrodymų bei teisinio reguliavimo kontekste sprendė dėl atsakovės atsakomybės sąlygų. Taigi, atsakovė UAB „Vikreda“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė 12 709,56 Eur žalos. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jis pateikė į bylą visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Danijoje. Ieškovas į bylą pateikė Draudiminio įvykio ataskaitą, kurią pildė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris nurodė, jog 2020 m. balandžio 15 d. tarp 13.00 val. ir 14.00 val. (duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje, jo automobilis stovėjo, kai V. L., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketindamas apsukti automobilį stipriai apgadino jo automobilio galinę dalį. Prie pranešimo taip pat buvo pridėta vaizdo medžiaga. Nustatyta, kad dėl įvykio aplinkybių išaiškinimo, policija nebuvo kviečiama, Draudiminio įvykio ataskaitą pildė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, vėliau atsakovė, pripažindama V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltę 2020 m. gegužės 15 d. pateikė ieškovei Kaltininko/atsakingo asmens pranešimą apie eismo įvykį užsienyje, kuriame nurodė, kad V. L. pasukdamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, kliudė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taip pat pranešime nurodyta, kad duomenis įvykio vietoje užfiksavo automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas. Taigi, bylos duomenys įrodo, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir tuo buvo padaryta materialinė žala.
30. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Draudiminio įvykio ataskaitoje nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, bei nurodė minėtą transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, tačiau atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. pateikdama ieškovei Kaltininko/atsakingo asmens pranešimą apie eismo įvykį užsienyje, neginčijo pateiktos Draudiminio įvykio ataskaitos, priešingai - pripažino savo kaltę.
31. Ieškovas žalos dydį byloje įrodinėjo remdamasis Danijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, iš kurių matyti, kad Danijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės transporto priemone 2020 m. balandžio 15 d. padarytą 82 290,56 DKD (11 051,79 Eur) materialinę žalą ir 12 343,58 DKD (1657,77 Eur) administravimo mokestį, iš viso 94 634,14 DKD (12 709,56 Eur) žalą. Pirmosios instancijos teismas aptarė žalos dydžio nustatymui reikšmingus duomenis: 1) už sugadintą (duomenys neskelbtini) automobilį išmoka išmokėta remiantis Danijos draudimo bendrovės IF eksperto parengta žalos ataskaita; 2) byloje pateiktos sugadinto (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukos, sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad buvo apgadinta automobilio kairė galinė dalis, detaliai aprašyti visi atlikti darbai, darbų laikas, darbų kaina, nurodytos visos keistos automobilio detalės, jų kaina, dažymo darbai, dažų ir darbų kainos, t. y. pateiktose sąskaitose faktūrose atskirai išskirtos darbo užmokesčio išlaidos remonto darbams (3536,71 Eur), dažai (2143,24 Eur), aplinkos apsaugos mokestis (95,84 Eur), atsarginės dalys (3272,13 Eur), įvairūs (258,85 Eur); 3) ieškovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, išsamiai nurodyti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo V. L. kaltės padaryto eismo įvykio; 4) 2020 m. balandžio 29 priede nurodyta ne tik automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, bet nurodytas ir apdraustojo draudimo poliso Nr. 581568144; 5) žalos atlyginimo ataskaitoje nurodyta, jog remonto darbai baigti 2020 m. gegužės 1 d.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Danijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Danijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Pagal Danijos teisę, nukentėjusiam fiziniam asmeniui išmoka išmokama įskaičiuojant PVM pagal žalos ataskaita. Apskaičiuota (duomenys neskelbtini) nuostolio dėl eismo įvykio suma yra 82 290,56 DKK, įskaitant PVM. Detalių nusidėvėjimo mastą nustato ekspertas, parengdamas ataskaitą. Kaip nurodė ieškovas, keičiamoms dalims nusidėvėjimas toks, koks įprastas Lietuvos žalų vertinime, Danijos transporto žalų bylose netaikomas. Tuo tarpu atsakovė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti jos poziciją, jog neteisingai paskaičiuota žala, nepateikė.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė savo regresinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 12 709,56 Eur nuostolių.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovas neprašė priteisi patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė