Civilinė byla Nr. e2S-151-538/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01855-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ ieškinį atsakovui Ž. S. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 8 842,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 8 842,88 Eur sumos ribose, tačiau pirmiausiai areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir ar trečiuosius asmenis.
2. Nurodė, kad atsakovas didelę žalą padarė savo neteisėtais veiksmais, todėl mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu, nes atsakovas gali perleisti jam priklausantį turtą ir pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui Ž. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 8 842,88 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu. Nurodė surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę, ieškovei pateikus nutartį. Išaiškino ieškovei, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Įpareigojo ieškovę informuoti teismą apie šios nutarties įvykdymą. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis. Atsakovui Ž. S. išaiškino, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Teismo motyvai:
3.1. Kadangi teismui nėra žinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį, kuri yra 8842,88 Eur, į tai, kad šalys geranoriškai ginčo neišsprendžia, į tai, kad kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė, teismas turi pagrindą manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
3.2. .Siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, tačiau tuo pačiu nepažeisti atsakovo interesų ir išvengti galimos didelės žalos atsakovui, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštas, neviršijant 8 842,88 Eur sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovas Ž. S. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundo motyvai:
4.1. Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4.2. Atsakovo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto preliminari vertė siekia mažiausiai 115 520 Eur ir daugiau nei 13 kartu viršija ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydį, taigi atsakovas turi pakankamai turto patenkinti tiek ieškovės, tiek ir kitų kreditorių reikalavimus.
4.3. Nors ieškovė kartu su ieškiniu pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas gali skubėti nuslėpti savo turtą ar pinigines lėšas bei tapti nemokiu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ketintų perleisti turtą kitiems asmenims.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Bylos duomenys patvirtina, jog pagrindiniai ieškovės kreditoriai yra mokesčių administravimo subjektai, todėl būtina imtis visų įstatyme nustatytų priemonių apsaugoti ieškovės ir jos kreditorių interesus.
5.2. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo teisės ir teisėti interesai nepažeisti. Atskirajame skunde atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo interesus.
5.3. Pažymi, kad atsakovas neišsaugojo ieškovės turto, ši aplinkybė patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
8. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
9. Taigi spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (prima facie) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
10. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, tačiau pažymėtina, kad vien preliminarus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
11. Antra būtinoji sąlyga taikyti šias priemones – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Taigi egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
12. Vertindamas antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Taigi tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.).
13. Pažymėtina ir tai, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį pasunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo manyti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tikėtiną atsakovo nesąžiningumą (CPK 178, 185 straipsniai). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog jos dabartinis statusas yra bankrutavusi įmonė, situacijos teisinio vertinimo taip pat nekeičia, nes nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta jokia išimtis, kad bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei nereikia įrodinėti abiejų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, ar būtų daromos kokios nors kitos išimtys.
15. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų ne dėl to, kad neturi lėšų, priešingai, kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė duomenis, kad atsakovo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto preliminari vertė siekia mažiausiai 115 520 Eur, tai yra, daugiau nei 13 kartu viršija ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos dydį.
16. Pažymėtina, jog šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti pinigų sumą, kurios nurodymas priklauso tik nuo ieškovės, pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas apelianto nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apelianto turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl panaikintina Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdyti.
Teisėjas Almantas Padvelskis