KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU         

Kaunas

       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė Liubševičiūtė,

sekretoriaujant Simonai Manstvilaitei,

dalyvaujant ieškovui Ž. P. ir jo atstovui advokatui Dominykui Varnui,

atsakovių D. B. ir G. R. atstovei advokatei Aušrai Ručienei,  

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovėms D. B. ir G. R. dėl skolos ir kitų prievolių įvykdymo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovo reikalavimai, argumentai

1.       Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. B.: 1) 11 408 Eur negrąžintą paskolą ir įstatymines 179,17 Eur palūkanas bei 5 proc. įstatymines palūkanas nuo priteistos 11 408 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019-01-01 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 11 408 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovės D. B. ir G. R. 3 500 Eur sumą ir susidariusias įstatymines 53,69 Eur palūkanas bei 5 proc. įstatymines palūkanas nuo priteistos 3 500 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019-01-01 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

   Nurodė, kad ieškovas 2014 m. atsakovei D. B. per kelis kartus paskolino 15 858,00 Eur jos 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui. Pinigus skolino tikėdamasis, kad atsakovė juos grąžins, buvo pažįstami 10 metų, kartu gyveno apie septynerius metus, vienas kitu pasitikėjo. Atsakovės buto remonto metu šalys gyveno pas atsakovo motiną A. P., Kaune. Ieškovas nurodė savo motinos banko sąskaitą, į kurią atsakovė nuo 2015-04-01 turėjo per mėnesį pervesti po 150,00 Eur ir visą skolą pabaigti mokėti per 4 metus.  Atsakovė skolos vis negrąžino, dėl ko ieškovas paprašė atsakovę pasirašyti paskolos sutartį (raštelį). Praėjus mėnesiui laiko po paskolos raštelio pasirašymo, atsakovė paprašė paskolinti dar pinigų buto remontui. Ieškovas per 2 kartus paskolino 3 500 Eur (1 500 Eur + 2 000 Eur), pinigus perdavė atsakovei D. B. per atsakovę G. R. ir savo sūnėną M. P.. Atsakovė vėlavo vykdyti savo prievoles, skolą pradėjo mokėti nuo 2016-07-08 ir iki 2019-01-08 iš viso grąžino – 4 450 Eur, liko skolinga 11 408 Eur. Ieškovas 2018-08-08 raštu pranešė atsakovei D. B., kad po 30 dienų nutrauks sudarytą paskolos sutartį ir pareikalavo prieš terminą grąžinti visą likusią paskolos sumą, o negrąžinus paskolos - pareikalavo papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo - laidavimo rašto arba įkeisti pakankamos vertės turtą, arba sudaryti su ieškovu papildomą susitarimą dėl didesnių kasmėnesinių 236,00 Eur įmokų mokėjimo, nustatant netesybas, t. y. 0,3 proc. delspinigius, su sąlyga, kad delspinigiai po 180 dienų bus pakeisti į 8 000 Eur baudą. Tuo pačiu ieškovas pareikalavo grąžinti papildomai G. R. paskolintus 3 500 Eur, kuriuos ieškovas perdavė atsakovės D. B. prašymu, jos buto pagerinimui ir baldų įsigijimui. Tuo metu D. B. gyveno užsienyje ir visus jos buto remonto reikalus tvarkė G. R.. Atsakovė G. R. pinigus gavo, juos perdavė D. B., tačiau nė viena atsakovė 3 500 Eur taip ir negrąžino, pinigus gavo be pagrindo, atsakovės praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovas prašo 3 500 Eur priteisti iš atsakovių solidariai.

II.                      Atsiliepimų, nesutikimo su ieškiniu argumentai

2.       Atsakovės su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai yra neteisingi, nepagrįsti, todėl atmestini.  

     Nuo 2005 m. ieškovas ir atsakovė D. B. gyveno kaip šeima, vedė  bendrą ūkį, kartu gyveno ir atsakovės dukra iš pirmos santuokos L. B. (P.). Ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko tapdavo nevaldomas; tiek psichologiškai, tiek fiziškai smurtaudavo prieš atsakovę, žemino, terorizavo, o išsiblaivęs, atsiprašinėdavo, sakydavo, jog toks elgesys nebepasikartos, prašė jo nepalikti ir dovanodavo brangias dovanas. Atsakovė raštelį pasirašė įbauginta, prigrasinta, kad negalės ramiai gyventi. Ieškovas žadėjo skolos nereikalauti, bet paaiškino, kad atsakovė turi žinoti kiek per gyvenimą jis išleido pinigų atsakovės poreikiams tenkinti. Šalių santykiams nutrūkus, ieškovas ir toliau terorizavo atsakovę, neleido jai ramiai gyventi. Ieškovas buvo sugalvojęs, jog ji turinti ieškovo motinai A. P. mokėti už tai, kad jiedu su ieškovu gyveno jos bute. Norėdama, jog ieškovas daugiau nebeieškotų jokių kontaktų su atsakove ir nuo jos pagaliau atstotų, atliko mokėjimus už neva tai likusią atsakovės skolą ieškovo motinai už buto nuomą bei komunalinius mokesčius. Paskolos pinigų ieškovas atsakovei neperdavė, nes pinigų neturėjo, šalys notarinėje kontoroje sutarties nepasirašė, todėl paskolos raštelis nebuvo sudarytas, yra negaliojantis pagal CK 1.91 straipsnį, kaip sudarytas dėl psichologinio smurto.

        3 500 Eur baldams pirkti ieškovas atsakovei D. B. perdavė per atsakovę G. R., tačiau šios sumos atsakovė nesiskolino, ieškovas pinigus davė kaip dovaną už naudotą smurtą prieš atsakovę. Ieškovas teigia, kad atsakovei D. B. pinigus paskolino, ir tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau pinigus prašo priteisti kaip nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovė G. R. pinigus tik priėmė iš ieškovo ir juos perdavė atsakovei D. B., atliko tarpininkės funkciją, jokios realios naudos negavo; G. R. į procesą įtraukta be jokio pagrindo. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

         ieškinys tenkintinas iš dalies.        

III.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.        Paskolos sutartis–sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko - pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.                                                                Pagrindinis civilinių teisinių santykių sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 str.).

4.       Atsakovė D. B. 2015-02-20 surašė paskolos sutartį, kuria iš ieškovo Ž. P. pasiskolino 15 858 Eur. Sutartyje nurodė, kad skolą pradės grąžinti nuo 2015-04-01, mokės po 150 Eur per mėnesį, ir grąžins per keturis metus, t. y. iki 2019-02-20. Atsakovė paskolos sutartį surašė, o atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis ir pasirašė (b. l. 36). Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtina, kad atsakovė D. B., kas mėnesį laikotarpiu nuo 2016-07-08 iki 2019-01-08 mokėjo po 150 Eur į A. P. sąskaitą banke; mokėjimų paskirtis: „D. B. skola“. Iš viso pagal paskolos sutartį sumokėjo 4 600 Eur skolos (b. l. 5–33), iš kurių 150 Eur sumokėjo po ieškinio padavimo teismui dienos–2019-01-08 (b. l. 137, 149). Atsakovės argumentą, kad ji mokėjo skolą už buto nuomą ieškovo motinai liudytojai A. P., liudytoja paneigė. Nurodė, kad atsakovė nebuvo skolinga už buto nuomą ir patvirtino, kad į jos sąskaitą pinigai buvo mokami ieškovui, o kadangi pastarasis buvo skolingas liudytojai, tai jie ir liko liudytojos sąskaitoje, kaip ieškovo skola liudytojai. Faktas, kad atsakovė periodiškai pas mėnesį pusantrų metų mokėjo skolą, patvirtina, jog šalys buvo sudariusios paskolos sutartį. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, leidžiančių teismui spręsti, jog buvo sudaryta kitokia, nei paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovė D. B. pervesdavo pinigus į A. P. sąskaitą. 

5.       Minėtos paskolos sutarties lapo pabaigoje 2015 m. pavasarį ieškovas Ž. P. savo ranka įrašė, kad: „1 500 eurų padaviau G. ant baldų“; „2 000 eurų M. padavė G. ant baldų“; „Viso 19 358 eurai, į mėnesį 403.30“. Aplinkybės, kad 3 500 Eur buvo perduoti atsakovei baldų gamybai neginčijo nė viena iš šalių. Atsakovė  D. B. pripažino, kad pinigus gavo per atsakovę G. R., tačiau laiko, kad 3 500 Eur jai buvo padovanoti. Atsakovas neigia dovanojęs pinigus, teigia, kad pinigus skolino. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų dovanojęs pinigus atsakovei D. B.. Kad šalys buvo pasirašiusios paskolos sutartį patvirtina ir 2018-08-08 ieškovo Pranešimas atsakovei, kuriuo jis reikalauja grąžinti paskolintus ir perduotus 15 858 Eur ir dar 3 500 Eur (1 500 Eur ir 2 000 Eur), dėl to, kad atsakovė skolą moka mažomis sumomis tik po 150,00 Eur ir per likusius 9 mėn. skolos nesumokės; ieškovas reikalauja suteikti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą ir pateikti kito asmens laidavimo už atsakovę raštą ar įkeisti pakankamos vertės turtą. Ieškovas nurodė, kad, priešingu atveju po 30 d. nutrauks sudarytą paskolos sutartį ir pareikalaus nedelsiant grąžinti visą likusią paskolos sumą (b. l. 37–38). Sutarties sudarymo ir skolos mokėjimo faktą patvirtina ir šalių susirašinėjimas Viber programėle ir SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2018-12-16 iki 2018-12-18, susirašinėjimas žinutėmis / SMS (b. l. 35, 91, 93–95, 98–99).

6.       Paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 1 d., 2 d.). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko - pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Taigi, vertinant šalių veiksmus pasirašant sutartį, ir po jos pasirašymo, t. y. atsakovės mokamas kasmėnesines skolos įmokas daugiau nei pusantrų metų (2016-07-08–2019-01-08), į tai, jog atsakovė šios sutarties neginčijo ir nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka,  galima spręsti, kad ieškovas ir D. B. 2015-02-20 sudarė rašytinę paskolos sutartį jau atsakovės gautiems15 858 Eur patvirtinti. Vėliau gi, 2015 pavasarį (tikslios datos šalys nenurodė), ieškovas per atsakovę G. R. ir liudytoją M. P. (sūnėną) perdavė atsakovei D. B. atitinkamai 1 500 Eur ir 2 000 Eur. Atsakovė pripažįsta, jog šiuos pinigus gavo, tik nurodo skirtingą jų gavimo paskirtį. Byloje atsakovė D. B. nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl psichologinio smurto (CK 1.91 str.) ir teismas tokią sutartį galėtų pripažinti niekine. Atsakovės rėmėsi tik liudytojos L. P. (atsakovės D. B. dukros) parodymais, kurie yra priešingi kitai byloje surinkai medžiagai, kitų įrodymų, tokių kaip kreipimosi į prokuratūrą ar policiją dėl fizinio ar psichologinio smurto, į bylą nepateikta; atsakovė pati teigia, jog dėl minėto niekur nesikreipė, dėl ko liudytojos parodymai negali būti pakankami pripažinti paskolos sutartį niekine, sudarytą dėl psichologinio spaudimo. 

7.       Kaip žinia, kasacinis teismas ne viename savo procesiniame sprendime yra nurodęs, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti (CPK 178 str., 12 str.). 

Šioje byloje ieškovas įrodė, jog pinigai atsakovei buvo perduoti, šalys paskolos sutartį pasirašė savo valia, o paskolos sutartį pasirašiusi ir pinigus gavusi šalis prisiėmė prievolę grąžinti skolą ir sumokėti įstatymines palūkanas (CK 6.870 str. 1 d.). CK 1. 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis yra rašytinė, šioje sutartyje patvirtintas faktas jog atsakovė D. B. pinigus gavo 2014 m., t. y. iki sutarties pasirašymo 2015-02-20.  CK 1.74 straipsnyje nurodyta, kokie sandoriai privalo būti sudaryti notarine forma. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek jos sudarymas, tiek įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai. CK 6.871 str. 3 dalis nurodo, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šalys sudarė rašytinės formos sutartį, ją pateikė į bylą, sutartis patvirtina šalių sandorį. Atsakovių atstovės nurodyta aplinkybė, kad sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, kaip ir numato CK 6.871 straipsnio 4 dalis (2014-09-18 įstatymo Nr. Xll-1091 redakcija, įsigaliojo nuo 2015-01-01), jog tuo atveju kai paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, nedaro sudarytos sutarties / raštelio negaliojančiais. Pažymėtina, jog 15 858 Eur ieškovas paskolino ne vienu metu ir dar iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, be to, atsakovė sutartį iš dalies įvykdė ir neprašė jos notariškai patvirtinti (CK 1.93 str. 4 d.). Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, šalių pasirašyta paskolos sutartis / raštelis yra galiojanti ir neatleidžia skolininko nuo prievolės–grąžinti skolą–vykdymo.

8.        Ieškinys G. R. dalyje dėl 3 500 Eur priteisimo solidariai su D. B., atmestinas, kadangi neįrodyta, jog atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita ir  yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė pinigus iki prievolės įvykdymo dienos (2019-01-08) kaip tarpininkė perdavė kitam asmeniui–atsakovei G. B., todėl pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalį ginčo suma iš G. R. negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, tačiau ši skolos suma priteistina ieškovui iš atsakovės D. B..

9.       Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir argumentus, išdėstytus šalių procesiniuose dokumentuose, abiejų šalių liudytojų parodymus, konstatuotina, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimus atsakovei D. B., o atsakovė neįrodė, jog sutartis nebuvo sudaryta, o jei buvo sudaryta, tai tik ieškovui panaudojus fizinį ir psichinį smurtą. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad sutartis buvo sudaryta, ši  sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojanti, todėl sutartiniai įsipareigojimai jos šalims privalomi ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir atsakovei D. B. neįrodžius savo atsikirtimų į ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių pagrįstumo (CPK 178 str.), atsakovė pripažintina pažeidusia sutartinę prievolę–laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškovu.

10.Ieškovo prašoma  priteisti skola 14 908 Eur (11 408 Eur + 3 500 Eur) ir 232,86 Eur (179,17 Eur:  5 proc. nuo 11 858 Eur (49,41 Eur per mėnesį), pradedant  nuo 2018-09-11 iki 2018-10-08; nuo 11 708 Eur (48,78 Eur), pradedant nuo 2018-10-09 iki 2018-11-09; nuo 11 558 Eur (48,16 Eur) pradedant nuo 2018-11-09 iki 2018-12-10, ir nuo 11 408 Eur skolos dalies (32,82 Eur) pradedant nuo 2018-12-10 atlikto paskutinio mokėjimo (už 21 dieną) iki 2018-12-31) + 53,69 Eur nuo 3 500,00 Eur) įstatymines palūkanas iki civilinės bylos iškėlimo dienos–2019-01-07–, iš viso–15 140,86 Eur ir 5 proc. įstatymines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos–2019-01-07– iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, laikytini pagrįstais (CK 6.37 str. 1 ir 2 d., 6.210 str. 1 d.), ir priteistini ieškovui iš atsakovės D. B. (CPK 178 str.). 

11. Ieškinys atsakovei G. R. dėl 3 500 Eur priteisimo atmestinas. Šioje dalyje ieškinį atmetus, ieškinys laikytinas tenkinamu iš dalies (CPK 178 str.). Ieškovo materialinis reikalavimas iš esmės yra nepakitęs, laikomas įrodytu. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškinio reikalavimo netenkinimas vienos iš atsakovių atžvilgiu, neturi įtakos sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo.   

Bylinėjimosi išlaidos

        Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turėjo 1 341 Eur bylinėjimosi išlaidų (341,00 Eur dydžio žyminis mokestis + 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą, b. l. 142–143). Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, todėl priteistinos iš atsakovės D. B..

        Byloje nepateikta duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

        Valstybei iš atsakovės priteistina 7,00 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str.).

        Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:                                                                                                

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti  ieškovui  Ž. P.,  a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 14 908 Eur (keturiolika tūkstančių devynių šimtų eurų) skolą, 232,86 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 86 ct) procesinių palūkanų nuo 2018-09-11 iki 2019-01-07, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme–2019-01-07–iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 341 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą bylinėjimosi išlaidų.

     Kitos ieškinio dalies netenkinti.

        Priteisti valstybei iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) pašto išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).                                                                                                                                                                   

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.        

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė