Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.6.-128-549-2012].doc
Bylos nr.: A2.6.-128-549/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A2.6.-128-549/2012

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2. ;45.4.3.;39.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

 

2012 m. sausio 27 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, Tomai Norkuvienei, asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas G. A., išnagrinėjusi G. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

 

n u s t a t ė :

 

G. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo  protokolas už tai, kad  jis 2011-10-28 22 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė  vairuotojo pažymėjimo, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonės registracijos liudijimo, t.y. administracinio teisės pažeidimo  protokolas surašytas pagal LR ATPK 126 str. 4d., 1241 str. 6d.

Apklaustas teismo posėdžio G. A. kaltės nepripažino, ir parodė, jog įvykio dieną buvo neblaivus, todėl išsikvietė savo sūnų – V. A., kad šis parvežtų jį  iš svečių namo. Važiuojant automobiliu Fiat Ducato, kurį vairavo jo sūnus, jis paprašė, kad sustotų prie parduotuvės Kretingos g. , kad dar įsigytų alkoholio. Tuomet sūnus ant jo supyko, todėl, sustabdęs Kretingos g. automobilį, jį paliko ir pats išėjo. Parodė, kad sūnus paliko užvestą automobilį, su rakteliais užvedimo spynoje. Tada jis perėjo į vairuotojo vietą, įjungė avarinį signalą, lipo pažiūrėti sūnaus ir  tuomet atvyko policijos pareigūnai. Jis išlipo iš automobilio (namelio ant ratų)  pro užpakalines duris. Policijos pareigūnams paprašius pateikti  transporto priemonės dokumentus, jų nepateikė, nes jis automobilio nevairavo. Tuo pačiu pagrindu – kadangi automobilio nevairavo, atsisakė  nustatyti girtumą- pūsti į alkotesterį. Pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo jo sūnus – V. A..

Liudytojas V. A. – G. A. sūnus patvirtino G. A. parodymus, tačiau nurodė, kad išlipdamas iš automobilio avarinį signalą įjungė jis.

Liudytojas P. G. parodė, kad prieš  įvykį  G. A. svečiavosi jo namuose –Tauralaukyje, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš išvykstant namo su  automobiliu – „kemperiu“, G. A. išsikvietė  sūnų, kurį atvežė moteris su lengvuoju automobiliu. G. A. atsisėdo į automobilio galą, automobilį vairavo jo sūnus.

Liudytoja V. G. patvirtino, jog ji įvykio dieną  į Mažojo kaimelio rajoną  su savo vyru  nuvežė G. A. sūnų, kad šis parvežtų tėvą . Atvykusi pamtė alkoholį vartojančius vyrus. Ji su savo vyru sėdo į savo automobilį „VW Tauran“ , o prieš ją važiavo  „kemperis“ , kas jį vairavo, nematė,  Kai  prie „Iki“ parduotuvės sustojo „kemperis, ji su savo automobiliu sustojo iš paskos.  Privažiavus policijos ekipažui, ji matė, kad G. A. išlipo iš keleivio pusės.

Liudytojas A. R. – išvykimo iš Tauralaukio aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir P. G., parodydamas, kad išvyko kartu su G. A. vienu automobiliu .  Važiuojant minėtu „kemperiu“,  G. A. paprašė sūnaus, kad šis  sustotų Miško rajone prie parduotuvės nusipirkti svaigalų ir G. A. susipyko su sūnumi. Sustojęs šalikelėje, sūnus išėjo, ir juos paliko. Matė, jog G. A. ėjo jo prie mašinos ir tuomet prisistatė policijos pareigūnai, kurie nusivedė G. A. į  savo automobilį . Kaip G. A. sūnus sužinojo apie įvykį ir  kaip  atvyko už 10-15 min.  nuo tada kai jis išlipo iš automobilio, paaiškinti negali.

Apklaustas liudytoju G. V. parodė, jog su laida“ (duomenys neskelbtini)“ atvykęs į įvykio vietą, pamatė G. A., kuris neigė kad vairavo automobilį, nurodė, kad G. A. atsisakė pasitikrinti girtumą, patvirtino, kad įvykio vietoje G. A. elgėsi įžūliai.

Apklaustas liudytoju  A. V. parodė, kad  įvykio metu, ties (duomenys neskelbtini) namu, patruliujant su tarnybiniu automobliu, pastebėjo įtartinai važiuojantį namelį ant ratų. Įtarę, kad vairuotojas gali būti neblaivus, apsisuko ir sustabdė automobilį, kurį vairavo pažeidėjas -G. A.. Jam su M. M. priėjus prie vairuotojo, vizualiai matė, kad vairuotojas neblaivus. Sustabdžius automobilį, bei priėjus prie vairuotojo,  G. A. sėdėjo vairuotojo vietoje. Paprašius pateikti  vairuotojo  pažymėjimą,  civilinės atsakomybės draudimą, techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonės registracijos liudijimą, vairuotojas pasakė, kad dokumentai – automobilio gale ir, nuėjęs į automobilio galą, išlipo per automobilio galines dureles. Tuomet pradėjo neigti, kad tai jis (G. A.) vairavo automobilį, atsisakė pateikti  automobilio dokumentus, taip pat atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Po kurio laiko atvyko laida „Reidas“, G. A. sūnus, kurio duomenis patikrinus, vizualiai nustačius jog yra blaivus, perdavė jam automobilį.

Iš byloje surinktų įrodymų, ko neneigia ir pats G. A., nustatyta, jog įvykio metu G. A. buvo neblaivus, ir įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams atsisakė pateikti   vairuotojo pažymėjimą, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonės Fiat Ducato  registracijos liudijimą, motyvuodamas, kad ne jis vairavo minėtą transporto priemonę. Tuo pat pagrinu atsisakė patikrinti ir blaivumą. Apklausti liudytojai –V. A. –G. A. sūnus, P. G., A. R. – G. A. draugai, todėl akivaizdu, jog byloje jų pateikti parodymai – siekimas padėti G. A. išvengti atsakomybės dėl įvykdytų teisės pažeidimų. V. G., kuri nepažinojo G. A. – nenurodė kas vairavo automobilį  Fiat Ducato įvykio metu.  Visi apklausti liudytojai  paliudijo, kad atvykus policijos pareigūnams, po kurio laiko atvyko ir G. A. sūnus – V. A., kurį  į įvykio vietą, kaip nustatyta, iškvietė G. A.. Policijos pareigūnas A. V., kuris iki įvykio G. A. nepažinojo,  parodė, kad automobilį sustabdė kilus įtarimui kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo, dėl ko į įvykio vietą buvo iškviesta laida „Reidas“. Taip pat parodė apie G. A. veiksmus  po sustabdymo. Minėto liudytojo, kuris, kaip nustatyta, iki įvykio G. A. nepažinojo, parodymus, kad automobilį sustabdė įtarus jį vairuojant neblaivų asmenį, po ko šis, nepateikęs transporto priemonės dokumentų, perlipęs į automobilio galą, išlipo iš automobilio, patvirtina byloje pateikti  tarnybiniai pranešimai (b.l. 13, 14), iš dalies G. V. parodymai ir jais nėra pagrindo abejoti, nes jie logiški, atitinka nustatytoms įvykio aplinkybėms. G. A. sūnus –V. A. po automobilio sustabdymo , atsirado žymiai vėliau ir, logiška, davė parodymus, naudingus savo tėvui G. A., siekiančiam išvengti atsakomybės už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad G. A. 2011-10-28 22 val. 50 min.  Klaipėdoje,  ties (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė  vairuotojo pažymėjimo, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonės registracijos liudijimo, t.y.  įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus  LR ATPK 126 str. 4d., 1241 str. 7 d.

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių  aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę- neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, į tai, administracine tvarka nebaustas ir daro išvadą, jog jam skirtinos nuobaudos , numatytos sankcijų ribose už įvykdytus teisės pažeidimus . 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 126 str. 4 d.,1241 str. 7d., 33 str. , 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 

 

n u t a r i a :

 

G. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. skirti administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK  1241 str. 7d.  skirti administracinę nuobaudą – dvidešimtis (20) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK  33 str., paskirtasias nuobaudas subendrinti, galutai paskiriant nuobaudą  - 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

 

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                        Ingrida Krušienė