Baudžiamoji byla Nr. 1-91-963/2021

                                                Proceso Nr. 1-01-1-51301-2019-5

                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.;  

1.2.4.4.2.3.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 12 d.

Klaipėda

                Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

vertėjaujant Liudmilai Martinkienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

kaltinamajam V. M. (V. M.), jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

nukentėjusiajai N. M., jos atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, nedirbantis, teistas:

1)       2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2016 m. sausio 25 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2)       2016 m. kovo 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 10 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. M. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų N. M. ir E. M. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, 2017 m. kovo 30 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

                Teismas

n u s t a t ė :

V. M. mušdamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent jis:

2019 m. lapkričio 25 d., apie 09 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios kambaryje konflikto metu savo šeimos narei - sutuoktinei N. M. plastikiniu kibiru tyčia sudavė tris kartus į krūtinės sritį ir vieną kartą per kairę ranką, ko pasekoje nukentėjusioji kaire koja atsitrenkė į vonios kraštą. Tokiu būdu V. M. nukentėjusiajai N. M. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, krūtinės kairėje, dešinės šlaunies ir sėdmens srityje, V šonkaulio lūžį kairėje ir taip nesunkiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą.

        Teisiamojo posėdžio metu         kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis ryte, apie 9 valandą, išsiplovė galvą. Jo žmona namie suskirstė kibirus, vienas kibiras žmonai, kitas jam. Jis savo kibirą supylė, jos raudoną kibirą skalavo. Tuo metu, kai jis plovė jos raudoną kibirą, ji įbėgo su riksmais. Jis kaip skalavo kibirą, taip ir liko laikyti jį rankose. Ji labai impulsyvi, energinga. Per 40 metų jis ją žino ir saugo savo gyvybę. Ji bandė jam įbrėžti. Vonia mažo ploto. Jis nežino, kaip pas ją sumušimai atsirado apačioje, jeigu jis kibirą laikė viršuje. Iš kur pas ją mėlynės ir šonkauliai lūžę, jeigu jis tik su kibiru stumtelėjo ją į priekį, kad ji prie jo neprieitų. Jis prisiminė, kad vonioje tamsu, bet apačioje, prie pėdos, pamatė 2 kraujo pelkes. Jis virš kelių turėjo karpą, buvo su kelnėmis. Kai ji jį pastūmė, matomai nudrėskė tą karpą. Vėliau, kai ji pamatė kraują, persirengė ir išėjo. Jis pradėjo tvarkytis, tai matė ir sūnus. Gal, kai ji muistėsi, pati trenkėsi į duris. Kol jie apsižodžiavo, sūnus pasižiūrėjo ir išėjo į savo kambarį. Jis pasiliko valytis, nes buvo daug kraujo. Ta vonia sovietinė, tik pusė metro pločio. Ji buvo tarpduryje. Jis negalėjo vaikščioti, nes buvo pelkė kraujo. Jis laikė kibirą pakėlęs. Įvykio metu jis jos nebuvo suėmęs už rankų, jis visą laiką laikė kibirą, trečios rankos neturi. Jis neėmė jos už pečių. Jis jos nemušė. Pas ją specifinis kūnas, bet koks prisilietimas ir atsiranda mėlynės. Tą dieną namie buvo jis, ji ir sūnus. Sūnus atėjo, pasižiūrėjo ir išėjo. Sūnui 40 metų, ji juo rūpinasi. Jis su civiliniais ieškiniais nesutinka. Žmona įprato iš jo imti pinigus, todėl nesutinka ir su nukentėjusiosios N. M. pareikštu civiliniu ieškiniu.

        Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. M. parodė, kad po įvykio jos ir V. M. santykiai pašlijo. Ji buvo priversta kreiptis į teismą. 2019 m. lapkričio 25 d. ryte ji atsikėlė. Jos vyras valandą laiko buvo duše. Nuo 7-8 buvo jo laikas. Ji atsikėlė po 8 ir nuėjo į vonią. Ji išsiplovė ten galvą. Ji pasakė, kad jo bus baltas kibiras, kur galės skalbti savo rūbus. Ji naudojasi raudonu kibiru, todėl jam negalima naudotis jos raudonu kibiru. Ji po 15 minučių išėjo iš vonios, vanduo liko raudoname kibire. Tuo metu nei koridoriuje, nei virtuvėje nieko nebuvo. Jis buvo kambaryje pas sūnų. Ji turėjo pagaminti sau pusryčius, nes turėjo taloną pas gydytoją, dar norėjo save sutvarkyti ir papusryčiauti. Tuo metu, kai pusryčiavo, vonioje buvo išjungta šviesa, vanduo buvo raudoname kibire. Vonios durys buvo praviros. Ji pusryčiavo ir viską matė. Jis iš niekur nieko išbėgo iš kambario ir matė, kad ji sėdi virtuvėje, užėjo į vonią, šviesos neįjungė ir ji išgirdo, kad pilasi vanduo. Ji nuėjo ir paklausė, ar jis naudojasi vandeniu iš raudono kibiro. Paklausė, kodėl jis šitą vandenį išpylė ir pasakė, kad šis vanduo skirtas jos poreikiams ir tikslams. Tuo metu, kai ji atėjo, jis buvo nugara atsisukęs ir pilstė vandenį iš kibiro. Jis atsisuko su raudonu kibiru, su agresija, pradėjo mušti ją su tuo kibiru. Tamsoje sudavė smūgius. Daugelis smūgių buvo į kairę krūtinės pusę. Ji pradėjo šaukti, ką ji blogo jam padarė, jai skauda. Jis jai su kibiru sudavė, didžioji dauguma smūgių teko krūtinei. Buvo tamsu, buvo stresas, ji pakėlė rankas, jis kibiro šonu daužė į krūtinę. Jis mušė ją raudonu kibiru. Būtent su apatine kibiro dalimi sulaužė jai šonkaulius. Taip pat kibiru pataikė į kairę ranką. Ji pakėlė ranką, kad apsaugotų akinius. Koja buvo sužalota. Jis ją stūmė, mušė, o ji norėjo išeiti, o jis jai neleido išeiti. Ji atsitrenkdama susižalojo koją. Į medicinos įstaigą nesikreipė iš karto, dėl to, kad laiko nebuvo, nes taloną turėjo pas gydytoją. O jeigu ji būtų policiją iškvietusi, jis būtų pabėgęs iš įvykio vietos. Vonia yra kažkur metras. Ji negalėjo išeiti, nes jis tuo metu ją mušė. Ji šaukė, kodėl jis ją muša. Jis laikė kibirą, ir su tuo kibiru, užtenka pusė metro, kad sulaužytų šonkaulius, jeigu būtų metras šonkauliai būtų likę sveiki. Jie buvo vienas priešais kitą. Ji stovėjo arčiau vonios. Jis stovėjo prie kriauklės su kibiru, atsisukęs veidu į ją. Dėl šauksmo atsibudo jų sūnus ir išėjo iš kambario. Jis įjungė šviesą, tik po to sykio jis nustojo ją mušti. Sūnus žinodamas neadekvatų, agresyvų tėvą, apsisuko ir išėjo, nes kitu atveju tėvas būtų pradėjęs mušti sūnų. Po šio nusikaltimo, ji turėjo stresą, buvo psichologinis šokas, trauma. Ji pradėjo eiti pas kardiologą vizitui Jūrininkų ligoninėje. Ji gali pateikti dokumentą, kad buvo pas daktarą. Kai ruošėsi, pasijuto blogai, bet turėjo vykti pas gydytoją. Kai išėjo į tyrą orą, pasidarė lengviau. Kol laukė poliklinikoje vizito, pasidarė bloga. Jai pradėjo suktis galva, ji galėjo netekti sąmonės. Gydytojai davė raminančių, kad priepuolis praeitų, Gydytojas rentgeną, nes turėjo tarp šonkaulinę neurologiją. Jai buvo paskirtas gydymas. Grįžus namo, jai buvo bloga. Jai pradėjo skaudėti kairę ranką, negalėjo jos judinti, buvo nedarbinga. Ji neturtinę žalą vertina 5000 eurų. Šios traumos psichologiškos, fiziškos, jai padaryta žala su sunkiomis pasekmėmis. Neurologinė būsena sustiprėjo, kai gyveno su V. M., nes jis girtuokliavo. Kai pradėjo sveikata prastėti, padarė rentgeną, jai nustatė šonkaulių lūžius. Ji du mėnesius negalėjo atlikinėti jokių fizinių reikalų, negalėjo net apsirengti. Po traumos, po kažkur mėnesio jai prasidėjo paaštrėjimas. Ji susirgo bronchitu. Ji turėjo gydytis bronchitą, lankytis masažuose. Jos nervai sukaustyti, turėjo lankyti 10 dienų masažą, kad atgautų sveikatą. 

        Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. (E. M.) parodė, kad nukentėjusioji N. M. yra jo mama, kaltinamasis V. M. - tėvas. Jis paties įvykio nematė. Jis apie 9 val. atsikėlė nuo triukšmo, jo mama šaukė pagalbos. Jis vonioje pamatė tėvą, kuris laikė raudoną, plastmasinį kibirą, o mama šaukė. Mama pasakė, kad tėvas ją sumušė. Kai pamatė, kad tėvas nemušė, nuėjo į kambarį. Tėvas sakė, kad mamos nemušė. Mama turėjo būti pas kardiologą. Ji išėjo už valandos, tėvas dar už valandos. Jis negrįžo parą. Mama jam kitą dieną parodė mėlynes, prašė nufilmuoti, kad turėtų įrodymus. Jis matė mėlynes, kurios buvo ant rankos, krūtinės, klubo, tik neatsiminė, ar iš kairės, ar dešinės pusės. Mama sakė, kad tėvas išpylė vandenį, kur ji buvo atsidėjusi asmeniniams reikalams. Ji paklausė, kodėl jis taip padarė, tėvas supyko, pradėjo mušti ją su tuo kibiru. Ji tos pačios dienos vakare sakė, kad jai skauda krūtinę.

        Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Š. parodė, kad ji nukentėjusiąją žino. Įvykio dieną skambino jai, kvietė pas save. Ji tame name gyvena 5 metus. 2019 m. spalio 25 d. buvo triukšmas, garsus rėkimas iš pat ryto. Ji paskambino kaimynei iš ryto, paprašė ateiti. V. M. visada girtas ir agresyvus. Jis neleisdavo praeiti jai. Tai buvo apie 9 val. ryto, girdėjosi triukšmas. Jie labai garsiai šaukė. Buvo girdėti ir jis, bet labiausiai šaukė ji. Ji girdėjo, kad jis sakė, kad mažai davė, dar dadės. Ji gyvena virš jų. Ji su N. M. susitiko sekančią dieną. Ji turi jos numerį, paskambino, baisu buvo, sakė jis vos jos neužmušė. Ji su ašaromis parodė savo mėlynes, jų buvo labai daug. Mėlynės buvo ant krūtinės. Ji pasakė kreiptis į policiją, daryti abdukciją. Ji buvo mušama su plastikiniu kibiru. Ji į butą nėjo, nes bijo. Jis ją mušė vonioje. Jis ne vieną kartą, pastoviai ją mušė, ir balkone, ją ir anksčiau mušė. Ji pastoviai triukšmą girdėjo, pas save pakvietė, nes bijo ten eiti. Ji jai mėlynes rodė. Liepė eiti į policiją. Ji pastoviai šaukia, o jis girtas pastoviai jai į duris muša.

        2019 m. gruodžio 3 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2339/2019 (03) nurodyta, jog N. M. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės kairėje, dešinės šlaunies ir sėdmens srityje, V šonkaulio lūžis kairėje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros (objektyvi apžiūra - 2019-12-03), kvalifikuojami nesunku sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad N. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 41-42).

        2020 m. balandžio 29 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 693/2020 (03) nurodyta, jog N. M. nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 2339/2019 (03) 1. punkte, yra plačios grupinės priklausomybės, juose nėra užsifiksavę individualių žalojančio daikto savybių, todėl nurodyti kokiu konkrečiu daiktu buvo padaryti sužalojimai nėra galimybės. N. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiuose padėtyse (1 t., b.l. 47).

        2019 m. gruodžio 31 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2494/2019 (03) nurodyta, kad V. M. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, pagal mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) 1-3 savaičių laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros (objektyvi apžiūra - 2019-12-31), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tiriamasis nurodė, jog įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje (2019 m. lapkričio 25 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda) žmona pastūmė, po ko tiriamasis kaire koja atsitrenkė į vonios kraštą, nusiplėšė karpą, nugriuvęs, sąmonės praradęs nebuvo, medicininės pagalbos nesikreipė. Taip pat nurodė, kad 2019-12-25, apie 19.30 val., Klaipėdos r., Kiškėnų k., automobilis kliudė kairę blauzdą. Po eismo įvykio 2 dienas gydytas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Šiuo metu skundžiasi kairės kojos skausmu (1 t., b.l. 152).

        2020 m. balandžio 15 d. liudytojas E. M. (E. M.) tyrimui pateikė kibiro, kuriuo buvo sumušta N. M. bei vonios kambario, kuriame prasidėjo konfliktas nuotraukas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kibiras, kuriuo galimai sužalota N. M. - plastikinis, o vonios patalpa siaura, joje yra vonia, praustuvė ir ant sienos prieš vonią kabo gyvatukas (1 t., b.l. 62, 64-65).

        2020 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota N. M. tyrimui pateikto vaizdo - garso įrašo apžiūra, kurioje užfiksuotas jos paaiškinimas dėl įvykio bei patirtų sužalojimų. N. M. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 25 d. 9 val. ryto nukentėjo nuo šeimos smurtautojo V. M.. Būdama vonios kambaryje teigė, kad jisai šioje vonioje padarė jai smūgius šituo kibiru, paimdama iš vonios raudonos spalvos kibirą. Toliau parodė, kad jis užpuolė išpylęs vandenį iš kibiro ir su tuščiu kibiru užpuolė ją, pradėjo šioje vonioje, siauroje vietoje mušti ir padarė jai kūno sužalojimus, parodydama kairią ranką bei kairės pusės krutinę. Ant kairės rankos ties priekine žasto sritimi matoma tamsiai violetinės spalvos apvalaus dydžio poodinė kraujosruva bei ties kairės pusės viršutine krūtinės sritimi matoma tamsiai violetinės spalvos apvalaus dydžio poodinė kraujosruva. N. M. parodė kibirą teigdama, kad su kibiru ją sumušė. Taip pat parodė dešinės pusės šlaunį ant kurios matoma violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Toliau N. M. paaiškino, kad po užpuolimo ji pradėjo šaukti, kodėl jis muša ir tuo metu sūnus išgirdo triukšmą, jis tuo metu miegojo, atėjo ir pamatė šį konfliktą. Ji suspėjo išbėgti iš vonios, bet nukentėjo. Policijos kviesti negalėjo, nes turėjo vykti į Jūrininkų ligoninę pas gydytoją kardiologą 11.20 val. V. M. - alkoholikas, neadekvatus žmogus, konfliktiškas, konfliktus sprendžia tik fiziniu smurtu, net neįvertino adekvačiai situacijos, nepaklausė, ar reikalingas jai šitas vanduo, sumušė ją, ji ne už ką nukentėjo, ir padarė jai šiuos kūno sužalojimus (1 t., b.l. 70-71).

        2019 m. gruodžio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo pateikimo metu apklausta kaip liudytoja N. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d., apie 08:00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios kambaryje, išsiplovė galvą. Dėl taupumo vandenį, su kuriuo plovė galvą, paliko kibire. Prieš devynias pradėjo pusryčiauti virtuvėje, o tuo metu vyras užėjo į vonios kambarį ir išpylė vandenį. Išgirdusi virtuvėje, kad vyras išpylė vandenį užėjo į vonios kambarį ir paklausė vyro, kodėl išpylė vandenį, nes jisai jai dar buvo reikalingas, reikėjo paklausti ar jai dar vanduo reikalingas. Tuo momentu V. M. atsisuko su kibiru ir pradėjo ją mušti su juo į įvairias kūno vietas. Su minėtu kibiru sudavė jai apie 3-4 kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko pajuto fizinį skausmą ir ant kūno liko mėlynės. Pradėjus šaukti dėl ko ją muša iš kambario išėjo sūnus E. M.. Sūnus E. M. bijo savo tėvo, todėl nieko nesakė. Su savo vyru gyvena kartu 45 metus. Dėl įvykusio konflikto kilo didelis triukšmas, kurį girdėjo jų kaimynė L., kuri gyvena virš jų aštuntame aukšte. Po šio įvykio į policiją iškarto nesikreipė. Kadangi skausmas krūtinėje nepraėjo 2019-12-02 kreipėsi į Klaipėdos 3 polikliniką, kur ją apžiūrėjo gydytojas chirurgas Ruginis. Jokio išrašo jai nedavė, tik nurodė, kad kreiptųsi į policiją ir išrašą išduos policijai (1 t., b.l. 1-2).

        2020 m. balandžio 15 d. papildomos apklausos metu N. M. parodė, kad ji bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena su sūnumi ir įsileido į savo butą pagyventi V. M.. Ji su sūnumi taupo vandenį, todėl panaudotą vandenį ji laiko vonioje, kibire. V. M. ji taip pat parodė, kur bus jo kibiras, kuriuo jis gali naudotis, pvz. plauti savo rūbus. Jos kibiras yra raudonos spalvos. 2019 m. lapkričio 25 d. ji turėjo eiti pas gydytoją. V. M. tą dieną dieną nuo 6 val. iki 7 val. vonioje prausėsi, ji pati atsikėlė apie 7:30 val. ir nuėjusi į vonią išsiplovė galvą, o vandenį paliko kibire, po to ji nuėjo į virtuvę pavalgyti. 8:30 val. į vonią nuėjo V. M. ir išpylė iš jos kibiro vandenį. Ji nuėjo į vonią, šviesos nebuvo ir paklausė V. M., kodėl jis išpylė vandenį iš jos kibiro. V. M. buvo pasilenkęs prie vonios, atsisuko į ją ir puolė su kibiru, t.y. V. M. pradėjo mušti ją kibiru, su kibiru sudavė smūgius. V. M. jos su kibiru nuo savęs nestūmė, o būtent ją mušė, nieko nesakydamas ir būdamas agresyvus. Pirmieji smūgiai pataikė į krūtinę, jų buvo 3 smūgiai. Sukantis nuo V. M., dar vienas smūgis pataikė į ranką. Viso buvo 4 smūgiai. Mėgindama gintis nuo V. M. suduodamų smūgių ji atsirėmė į vonios kraštą ir ant kairės kojos atsirado mėlynė. Ji pati V. M. nestumdė, įėjusi į vonią ji tik jo paklausė, kodėl jis išpylė vandenį iš kibiro, V. M. ji net nelietė. V. M. ją mušė su jos kibiru, vandens kibire nebuvo, kibiras buvo raudonos spalvos, plastmasinis, 8-10 litrų talpos, apvalus. Nuo suduodamų smūgių ji pradėjo šaukti ką jis daro. Nuo suduodamų smūgių ji jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Skausmą ji jautė, bet ne tokį stiprų, nes buvo šoke, o tik po to skausmas pradėjo stiprėti ir ji kažkur po dviejų savaičių kreipėsi į gydytojus. Kitą dieną, t.y. 2019-11-26 ji ant savo kūno pamatė mėlynes: ant krūtinės, rankos ir kojos. Mėlynes parodė ir sūnui. 2019 m. lapkričio 25 d., kai V. M. mušė ją ir ji šaukė, iš kambario atėjo sūnus ir įjungė vonioje šviesą. Tuo metu V. M. nustojo mušti ją. Ji pati V. M. net nelietė. Dvi dienas V. M. nebuvo namie ir jam grįžus 2019-11-27 ji mėlynes parodė V. M. ir pranešė jam, kad ji kreipsis į policiją. Kai po savaitės pajuto, jog traška krūtinės kaulai, ji kreipėsi į chirurgą, buvo atliktas rentgenas, kur buvo nustatyti krūtinės kaulų įskilimai, todėl 2019-12-03 ji kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Ant V. M. kūno jokių sužalojimų nebuvo. O ant jos kūno nuo sumušimo atsirado mėlynės. Mėlynes ji parodė ir kaimynei iš viršaus, kuri girdėjo jos bute triukšmą. V. M. ją vonioje mušė su kibiru, laikydamas jį abiejuose rankose, t.y. kibirą V. M. laikė dviem rankomis už kraštų, ar už kibiro viršaus ar iš šonų pasakyti negali, nes buvo vonioje tamsu ir ji pati buvo šoke. Už rankų V. M. jai sugriebęs nebuvo, nes jei būtų sugriebęs, tai V. M. būtų turėjęs paleisti iš rankų kibirą, o jis visą laiką ją mušė kibiru, dėl ko buvo smarkiai sumušta krūtinė (1 t., b.l. 34-35).

        Akistatos su V. M. metu N. M. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ryte, apie 8 val., ji vonios kambaryje išsiplovė galvą, o po plovimo likęs vandeniu liko vonioje, jos raudonos spalvos kibire. Prieš tai nuo 6 val. iki 7 val. V. prausėsi vonioje. Nusipraususi ji virtuvėje pusryčiavo. Apie 9 val. V. vėl užėjo į vonią ir jos neatsiklausęs vandenį iš jos kibiro išpylė. Tuomet ji atėjo į vonią ir V. paklausė, kodėl jis išpylė vandenį. Tuomet V. keikdamasis atsisuko į ją ir agresyviai nusiteikęs, rankoje laikydamas jos tuščią kibirą juo pradėjo ją mušti. V. šiuo kibiru jai pataikė į krūtinę, kairį petį ir į dešinį klubą. Norėdama apsiginti ji V. nuo savęs atstūmė ir V. vėl puolė ant jos. Ji pradėjo šaukti: „ką tu darai, už ką mane muši“. Tuomet iš savo kambario atėjo sūnus, pažiūrėjo kas vyksta ir vėl nuėjo į savo kambarį, kadangi V. tuo metu jos jau nemušė, tik rankose vis dar laikė kibirą. Tuo metu ji skubėjo pas gydytoją, todėl į šį konfliktą nekreipė dėmesio ir susiruošusi išskubėjo pas gydytoją. Tuo metu ji buvo šoke ir susijaudinusi, todėl į savo būseną dėmesio nekreipė ir skausmo nejautė. 2019 m. lapkričio 26 d. ryte, atėjusi į vonią, ant savo kūno pastebėjo kraujosruvas. Su tokiais N. M. parodymais V. M. nesutiko ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ryte, kai jis atėjo į vonios kambarį, vonioje stovėjo raudonas kibiras, kuriame buvo pusė kibiro vandens. Jo kibire taip pat buvo pusė kibiro vandens ir jis N. kibire buvusį vandenį supylė į savo kibirą ir N. kibirą skalavo. Tuomet N. įsiveržė į vonios kambarį ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis išpylė jos vandenį. Ant jo pradėjo šaukti ir jį pastūmė. Jis norėdamas apsiginti ir nenorėdamas, kad N. jį subraižytų savo nagais, jis rankose laikomu kibiru atstūmė N. nuo savęs. Tuomet jis pastebėjo, kad jo koja gausiai kraujuoja, kadangi kai N. jį pastūmė, jis koja atsirėmė į vonios briauną ir tuo metu buvo nuplėšta karpa ant jo kojos. N. nuo savęs jis atstūmė 2 kartus. Netrukus konfliktas nurimo. N. išėjo pas gydytoją, o jis stabdė kraujavimą. Į tyrėjos klausimą, ar matė kraujuojančią V. koją, N. M. atsakė, kad ji kraujuojančios V. kojos nematė ir jokio kraujo vonioje nebuvo. Į N. M. klausimą, kodėl išpylė vandenį ir kodėl ją mušė, V. M. atsakė, kad jis vandens neišpylė, o perpylė į savo kibirą, o jos nemušė, ji pati atsirėmė į kibirą, kurį jis laikė rankose. Į N. M. klausimą, kodėl nesikreipė į medikus, jei stipriai kraujavo koja, V. M. atsakė, kad jis pats sutvarstė koją ir sustabdė kraujavimą (1 t., b.l. 145-146).

        Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo šeimos narį. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kita.

Kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepripažino ir teigė, kad nežino, kaip pas N. M. sumušimai atsirado apačioje, jeigu jis įvykio metu kibirą laikė viršuje. Jis ją tik su kibiru stumtelėjo į priekį, kad ji prie jo neprieitų. Gal, kai ji muistėsi, pati trenkėsi į duris. Jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir kibiru jos nemušė. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją ir pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jo parodymus paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų.

Nukentėjusioji N. M. teisminio nagrinėjimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir viso ikiteisminio tyrimo metu – apklausų, akistatos metu - nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog ji buvo sužalotas tyčiniais bei smurtiniais V. M. veiksmais. Viso proceso metu nukentėjusiosios N. M. nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju V. M. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio dieną ji nuėjo į vonią, kurioje buvo V. M. ir paklausė, ar jis naudojasi vandeniu iš raudono kibiro. Paklausė, kodėl jis šitą vandenį išpylė. Tuo metu, kai ji atėjo, jis buvo atsukęs nugarą ir pilstė vandenį iš jos raudono kibiro. Jis atsisuko su tuo kibiru, su agresija ir pradėjo ją mušti ją su tuo kibiru. Daugelis smūgių buvo į kairę krūtinės pusę. Ji pradėjo šaukti, ką ji blogo jam padarė, jai skauda. Jis jai su kibiru sudavė, didžioji dauguma smūgių teko krūtinei. Būtent su apatine kibiro dalimi sulaužė jai šonkaulius. Taip pat kibiru pataikė į kairę ranką. Ji buvo pakėlusi ranką, kad apsaugotų akinius. Jis ją stūmė, mušė, o ji norėjo išeiti, o jis jai neleido išeiti. Ji atsitrenkdama taip pat susižalojo koją. Dėl jos šauksmo atsibudo jų sūnus ir išėjo iš kambario. Jis įjungė šviesą, tik po to jis nustojo ją mušti. Abejoti tokiais nuosekliais nukentėjusiosios N. M. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusiosios N. M. patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir byloje esanti 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada G 2339/2019 (03) (1 t., b.l. 41-42). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. (E. M.) parodymais patvirtino, kad nors jis pačio įvykio nematė, tačiau ryte atsibudo nuo mamos šauksmo ir matė, kad vonioje tėvas laikė raudoną, plastmasinį kibirą, o mama šaukė. Mama pasakė, kad tėvas ją sumušė. Jis matė mėlynes, kurios buvo ant rankos, krūtinės, klubo. Ji tos pačios dienos vakare sakė, kad jai skauda krūtinę. Šio liudytojo parodymai papildo ir patvirtina nukentėjusiosios N. M. nurodytas aplinkybes. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Š. parodymais patvirtino, kad įvykio dieną,  nukentėjusioji N. M. parodė jai savo mėlynes, kurių buvo labai daug ir pasakė, kad ją sumušė V. M.. Mėlynės buvo ant krūtinės. Ji buvo mušama su plastikiniu kibiru. Kitų asmenų, be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir jų sūnaus įvykio dieną namuose nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais duotais teisme, nes juo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nežino, kaip pas N. M. sumušimai atsirado apačioje, jeigu jis įvykio metu kibirą laikė viršuje. Jis tik su kibiru stumtelėjo ją į priekį, kad ji prie jo neprieitų. Jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir su kibiru jos nemušė. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje nukentėjusiosios N. M. nuoseklūs parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, liudytojo E. M. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2020 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b.l. 1-2), 2019 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2339/2019 (03) ir joje konstatuoti sužalojimai (1 t., b.l. 41-42), 2020 m. balandžio 16 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio vietos apžiūros ir pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 60-66), 2020 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b.l. 70-71), 2019 m. gruodžio 6 d. akistatos protokolas (1 t., b.l. 145-146). 

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2019 m. lapkričio 25 d., apie 09 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios kambaryje konflikto metu savo šeimos narei - sutuoktinei N. M. plastikiniu kibiru tyčia sudavė tris kartus į krūtinės sritį ir vieną kartą per kairę ranką, ko pasekoje nukentėjusioji kaire koja atsitrenkė į vonios kraštą. Tokiu būdu V. M. nukentėjusiajai N. M. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, krūtinės kairėje, dešinės šlaunies ir sėdmens srityje, V šonkaulio lūžį kairėje ir taip nesunkiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

        Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

        Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tai yra institutas, taikomas individualizuojant bausmę asmeniui, kurio asmenybė ir padaryta nusikalstama veika pasižymi daug mažesniu pavojingumu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-302-489/2019). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126- 693/2018). Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbu įvertinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo padėties ypatumus, kaltininko ir jo šeimos narių socialinius ryšius. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, „kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), gali nepasiekti visų tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, netgi atvirkščiai – pasiekti iš esmės tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą“. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu.

        Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti vienintelę baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad  kaltinamajam V. M. paskyrus vienintelę, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nurodytą, bausmę – laisvės atėmimą, būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms šios bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam V. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija.

        Šioje baudžiamojoje byloje V. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukreiptą į žmogaus sveikatą. V. M. anksčiau teistas už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, paskirtas bausmes atlikęs, teistumai išnykę, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 113-128), turi aukštąjį išsilavinimą, nedirba (1 t., b.l. 110-11), yra pensininkas, jam 70 metų, yra vedęs. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. M. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo elgesio kritiškai nevertino, nukentėjusiosios N. M. neatsiprašė, jai padarytos žalos neatlygino. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į pačios nukentėjusiosios elgesį. Akivaizdu, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja įtempti ir priešiški santykiai ir esant tokiems santykiams nukentėjusioji taip pat turi susilaikyti nuo žodinių konfliktų ir vengti konfliktinių situacijų kilimo. Kaltinamasis yra senyvo amžiaus žmogus. Jis, būdamas senatvės pensininku, padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamojo V. M. atžvilgiu tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrus švelnesnę, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą bausmę, – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatomas didesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, V. M. intensyvi priežiūra neskirtina, o vietoj jos skirtini įpareigojimai bei draudimas, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje,  kaltinamajam uždraudžiama bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

        Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos (1 t., b.l. 158-159, 168-169 ).

        Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

        Šioje byloje nukentėjusioji N. M. pareiškė kaltinamajam V. M. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji N. M. nurodė, kad V. M. neteisėtais veiksmais sukėlė didelius skausmus, baimę, nepatogumus, nes buvo padarytas V šonkaulio lūžis. Dėl skausmų kairėje šono pusėje ji negalėjo nei nusirengti, nei apsirengti, nes kiekvienas judesys kėlė skausmus. Taip pat tai sukėlė didelius nepatogumus miegant, nes buvo sunku kvėpuoti, ji jautė skausmus apie du mėnesius (2 t., b.l. 65-66). Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad po šios traumos, po mėnesio, ji susirgo bronchitu. Ji turėjo gydyti bronchitą, lankytis masažuose. Jos nervai sukaustyti, turėjo lankyti 10 dienų masažą, kad atgautų sveikatą. Ji patyrė šoką, baimę.

        BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

        Nukentėjusioji N. M. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad V. M. neteisėtais veiksmais sukėlė didelius skausmus, baimę, nepatogumus, nes buvo padarytas V šonkaulio lūžis. Dėl skausmų kairėje šono pusėje ji negalėjo nei nusirengti, nei apsirengti, nes kiekvienas judesys kėlė skausmus. Taip pat tai sukėlė didelius nepatogumus miegant, nes buvo sunku kvėpuoti, ji jautė skausmus apie du mėnesius. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė. Papildomai nurodė, kad po šios traumos, po mėnesio, ji susirgo bronchitu. Ji turėjo gydyti bronchitą, lankytis masažuose. Jos nervai sukaustyti, turėjo lankyti 10 dienų masažą, kad atgautų sveikatą.

        Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai N. M. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės kairėje, dešinės šlaunies ir sėdmens srityje, V šonkaulio lūžis kairėje. Pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros (objektyvi apžiūra - 2019-12-03), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad N. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 41-42). Be patirto fizinio skausmo N. M. dėl kaltinamojo veiksmų jautėsi sunkiai psichologiškai, kaltinamasis jai sukėlė didelius skausmus, baimę, nepatogumus, nes buvo padarytas V šonkaulio lūžis. Dėl skausmų kairėje šono pusėje ji negalėjo nei nusirengti, nei apsirengti, nes kiekvienas judesys kėlė skausmus. Taip pat tai sukėlė didelius nepatogumus miegant, nes buvo sunku kvėpuoti, ji jautė skausmus apie du mėnesius. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo V. M. materialinę padėtį, t. y. nedirba, yra pensininkas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiški ir priešiški santykiai. Duomenų, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiosios N. M. naudai iš kaltinamojo V. M. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

        Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 105,13 Eur (1 t., b.l. 76-79, 83), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios N. M. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. Padarytos žalos dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus, kaltinamasis privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje pareikštas ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai – 105,13 EUR, patirtai žalai atlyginti.

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. birželio 22 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pranešime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo V. M. interesus atstovauti bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirta advokatė Asta Mačernytė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 229,86 Eur. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo V. M..

        BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

        Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas kaltinamajam paskyrė gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamąją parinko advokatę A. Mačernytę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, kaltinamojo, nemokančio proceso kalbos, bylose gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo V. M. yra nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas kaltinamojo gynėjo advokato darbui apmokėti, atmetamas.

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena su garso įrašu ir vokas su CD laikmena su vaizdo - garso įrašu, esantys byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

                Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297– 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        V. M. (V. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir , taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

        Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei draudimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

        V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

        Nukentėjusiosios N. M. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai N. M. iš V. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios N. M. civilinio ieškinio netenkinti.

        Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. M. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 105,13 Eur (vieną šimtą penkis eurus 13 ct) patirtai žalai atlyginti.

        Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 229,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. M..

        Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su CD laikmena su garso įrašu ir voką su CD laikmena su vaizdo - garso įrašu, esančius byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                 Rasa Stonkuvienė