Civilinė byla Nr. e2-476-217/2018

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02383-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.3.6; 3.2.6.5; 3.1.7.6.

(S)

KAUNO APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 14 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas,

sekretoriaujant A. P.,

dalyvaujant ieškovui A. U. ir jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovų G. R. ir L. M. atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. patikslintą ieškinį atsakovams G. R. ir L. M., trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P., dėl laidojimo išlaidų ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas A. U. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų G. R. ir L. M. po 4 736 Eur skolos, po 59,68 Eur laidojimo išlaidų iš kiekvieno bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) A. J. U. ir M. U. šeimoje, motina M. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jo, kaip nepilnamečio globėja buvo paskirta A. D., kuri atstovaudama globotinio interesus, 1977-12-09 prisiteisė iš ieškovo tėvo A. J. U. ieškovo naudai 12/25 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1978-08-16 pirkimo-pardavimo sutartimi A. D. iš A. J. U.  įgijo 13/25 dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 1978-11-04 A. D. kreipėsi į Kauno valstybinę notarinę kontorą, prašydama leisti parduoti visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Liaudies švietimo skyriaus sutiko, kad A. D. parduotų ir ieškovui nuosavybės teise priklausančią 12/25 dalį namo, nurodant, kad gautus pinigus A. D. privalo įnešti į Taupomąją kasą ieškovo vardu. 1978-11-04 A. D. pardavė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), už 7 000 rublių ir į ieškovo sąskaitą įnešė 3 000 rublių. Vėliau šias lėšas A. D. nuėmė, tačiau ieškovui jų neperdavė ir nepanaudojo ieškovo interesų tenkinimui. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Jis rūpinosi A. D. laidotuvėmis ir patyrė 179,05 Eur laidojimo išlaidų. Ieškovas kreipėsi į Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarę G. P. dėl palikimo priėmimo. Tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir kiti giminaičiai - G. R. ir L. M.. Kadangi piniginių lėšų, gautų už ieškovui tenkančią turto dalį, A. D. jam neperdavė, ši suma priteistina iš palikėjos įpėdinių. VĮ „Registrų centro" duomenimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 29 600 Eur, ieškovui priklausė 12/25 dalis šio gyvenamojo namo, kurio vertė yra 14 208 Eur, kadangi gautų 3 000 rublių vertės euro atžvilgiu šiai dienai nustatyti negalima. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniams pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas. Be to ieškovas dėl A. D. mirties patyrė 179,05 Eur laidojimo išlaidų, kurias sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Atsakovai pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo tėvams A. J. U. ir M. U. nuosavybės teise po ½ dalį priklausė gyvenamas namas bei ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo mamos mirties dieną ieškovui dar nebuvo šešerių metų, jo globėja tapo jo teta (ieškovo tėvo sesuo) A. D.. 1978 metais, įsiteisėjus Kauno m. Požėlos rajono liaudies teismo 1977-01-09 sprendimui civ. byloje Nr. 2-102/78, buvo įregistruotos turtinės teisės: ieškovui A. U. - į 12/25 dalis, o jo tėvui A.J. U. - į 13/25 dalis. 1978-08-16 ieškovo globėja A. D. iš ieškovo tėvo A. J. U.  nupirko jam priklausančią 13/25 dalį medinio su priestatu gyvenamojo namo bei ūkio pastato už 6000 rublių ir tapo su nepilnamečiu A. U., kuriam priklausė 12/25 dalių, bendraturčiais. Nepilnamečio ieškovo globėja A. D. 1978-11-04 jai priklausančią 13/25 dalį ir jos globotiniui ieškovui priklausančią 12/25 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) perleido tretiesiems asmenims ir gavo iš pirkėjo 7000 rublių. Už nepilnamečiui A. U. priklausiusią namo 12/25 dalį gautus pinigus globėja A. D. privalėjo įnešti į Taupomąją sąskaitą nepilnamečio vardu. A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovai yra A. D. penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Teisinius santykius reguliuoja tos teisinės normos, kurios buvo šio teisinio santykio atsiradimo metu. Nepilnamečiui ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis jo globėjos A. D. buvo parduota 1978-11-04, t.y. prieš 39 metus. Tuo metu galiojusio 1964 metų redakcijos Civilinio kodekso (toliau - CK) 176 straipsnis reglamentavo tinkamą prievolių vykdymą. Ieškovas turėjo teisę reikalauti iš globėjos grąžinti jam priklausančius pinigus bei kreiptis į teismą atsisakius globėjai tai padaryti. Ieškovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau nei prieš 33 metus. Tuo metu galiojusio CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. red. CK 86 str. 1 d.). Ieškovas per 33 metus iki A. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) jokių pretenzijų jai nereiškė, todėl net jei globėja ir neatsiskaitė laiku su ieškovu, jo reikalavimai negalėtų būti patenkinti, kadangi suėjęs ieškinio senaties terminas ir tai yra pagrindas ieškiniui atmesti (1964 m. red. CK 90 str. 1 d., 2000 m. red. CK 1.132 str. 1 d.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (2000 m. red. CK 1.128 str.). Ieškovo pareiga įrodyti ieškinio reikalavimus (LR CPK 178 str.), tačiau jis savo teiginiams dėl palikėjos jam priklausančių pinigų pasisavinimo jokių įrodymų į bylą nepateikė. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes jis gali įrodinėti liudytojų parodymais. LR CK 1.93 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Visiškai nesuprantami ieškovo paskaičiavimai dėl 3000 rublių skolos priteisimo iš palikėjų, skaičiuojant šią sumą nuo 1978-09-16 parduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dabartinės, t.y. 2017 m. sausio 1 dienai turto vertės, kuri yra 29600 Eur. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.132 str. 1 d.). Nors ieškovas nei vienam iš atsakovų nepranešė apie palikėjos A. D. mirtį, nederino laidojimo išlaidų ir atsakovai nedalyvavo laidotuvėse, tačiau su šiuo ieškinio reikalavimu pilnai sutinka.

Papildomu paaiškinimu atsakovai nurodė, jog ieškovas neturi jokių įrodymų, kad tarp jo ir A. D. buvo susitarimas, kad A. D. už skolą jam paliks turtą, kadangi A. D. jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o nuo 2016-05-10 buvo ieškovo patalpinta į Ruklos senelių namus. Ieškovo skolos atsakovams paskaičiavimas pagal dabartinę parduoto turto vertę nepagrįstas, kadangi naujieji savininkai atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją padidindami gyvenamojo namo plotą 170 kv. m.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu ieškinį dėl skolos prašo atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir taikyti senaties terminą. Laidojimo išlaidas atsakovai padengė.

Trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, neatvykimo priežastis nežinoma. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Liudytoja J. U. teismo posėdžio metu parodė, kai jai buvo apie 15 metų amžiaus, močiutė A. D. yra sakiusi, jog yra skolinga jos tėvui A. U. ir žadėjo skolą grąžinti nuo 2005 m. iki 2015 m. birželio mėnesio. Tėvui klausiant kada grąžins, žadėjo grąžinti savo turtu, testamentu, bet testamento surašyti nespėjo.

Liudytoja Angelė A. M. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo parodymus, kad A. D. neatidavė A. U. 3000 rublių, tai žinojo iš A. D., ji pasipasakojo.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. D. buvo draugės ir žinojo šią situaciją, kad ji iš banko išėmė globotinio pinigus ir jų neatidavė. Dėl skolos D. pergyveno.

Dėl skolos

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ieškovas reikalavimą dėl skolos įrodinėja savo gimimo liudijimu, motinos M. U. mirties liudijimu, Lietuvos Valstybės Istorijos archyvo pažymomis bei A. D. santuokos liudijimu apie tėvo A. J. U. ir A. D. (U) giminystės ryšius (1 t., b.l.73-77), kuriais nustatyta, kad ieškovo motina M. U. mirė , kai atsakovas buvo vos šešerių metų. A. D. (U) buvo tėvo sesuo. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies teismo 1976-08-05 sprendimu byloje Nr. 1-972/76 ir Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1977-12-09 sprendimu Nr. 407 ieškovui buvo paskirta globa, globėja paskirta tėvo sesuo A. D. (1 t., b.l.78-82). 1977-12-09 A. D. ieškiniu Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies teismui, teismo 1977-01-09 sprendimu, 1978-02-07 nutartimi ir 1978-08-16 pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b.l.83-89) nustatyta, kad pagal ieškovės A. D. ieškinį teismas priteisė tuo metu jos globojamam A. U. 12/25 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo jo tėvų nuosavybe. A. D. iš A. J. U nusipirko 13/25 dalis to paties gyvenamojo namo su kiemo statiniais. 1978-11-04 A. D. prašymu Kauno valstybinei notarų kontorai nustatyta, kad A. D. turtą nori parduoti (1 t., b.l.90). Kauno miesto Liaudies švietimo skyrius sutiko su jos prašymu leisti parduoti ir globotiniui A. U. priklausančią 12/25 dalį namo, esančią (duomenys neskelbtini), nurodant gautus pinigus įnešti į Taupomąją kasą globotinio vardu (1 t., b.l.91). 1978-11-04 A. D. už 7 000 rublių pardavė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kurių pastatų vertė inventorizacinio biuro tai dienai buvo įkainoti 742,00 rublių (1 t., b.l.92-93), ir į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. 028709 Kauno valstybinėje taupomojoje kasoje Nr. 6763 įnešė 3 000 rublių. Ieškovo A. U. paaiškinimu, vėliau šias pinigines lėšas A. D. nuėmė ir ieškovui  A. U. neperdavė. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b.l.94). Testamentų registro išrašu nustatyta, kad ieškovas 2017-08-09 kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo (1 t., b.l.36). 2017-09-12 pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir atsakovai L. M. ir G. R. (1 t., b.l.71-72). 2017-09-25 ieškovas pateikė notarei kreditorinį reikalavimą dėl skolos ir laidojimo išlaidų (1 t., b.l.37-39).

Ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir liudytojų J. U., Angelės A. M., A. J. parodymais nustatyta, kad tuometinė ieškovo globėja A. D. nuėmė iš ieškovo sąskaitos 3 000 rublių ir ieškovui negrąžino. Šių aplinkybių patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė, kadangi bankas tokių duomenų nebesaugo ir tai patvirtina ieškovo pateikta informacija gauta iš Swedbank AB (1 t., b.l.119). Liudytojais apklaustos J. U., Angelė A. M. bei A. J. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios joms buvo žinomos. Atsakovai neginčija, kad 3 000 rublių A. D. nuėmė nuo ieškovo sąskaitos ir jų negrąžino. Teismas neturi pagrindo ieškovo parodymais netikėti, kadangi ieškovas turto pardavimo metu buvo nepilnametis, globojamas A. D., ir pats disponuoti tokiais pinigais negalėjo.

Šiuo metu ieškovas prašo priteisti 9 472 Eur iš atsakovų, remdamasis tuo, jog tuometinė 3 000 rublių vertės perkamoji galia  euro atžvilgiu šiai dienai nustatyti negalima, o VĮ „Registrų centro“ duomenimis išlikusio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė šiuo metu yra 29 600 Eur, todėl jo manymu jam priklausiusios 12/25 dalies gyvenamojo namo vertė yra 14 208 Eur.

Atsakovai ieškovo reikalavimą dėl trisdešimt devynerių metų skolos pagal ieškovo paskaičiavimą ginčija kaip nepagrįstą, skaičiuojant šią sumą ne pagal 1978-09-16 parduoto turto vertę, o dabartine turto verte. Be to prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas visą laiką apie skolą žinojo, tačiau į teismą nesikreipė beveik 33 metus nuo savo pilnametystės, gi  ankstesnio meto pinigai 3000 rublių , juos konvertavus, šiuo metų sudarytų

Teismas pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, laiko nustatytomis bylos aplinkybes, jog A. D. nuėmė nuo ieškovo (globotinio) sąskaitos 3 000 rublių ir jų ieškovui nuėmusi  neperdavė (negražino). 

Atsakovai atsikirsdami į ieškovo reikalavimą dėl skolos, prašo taikyti senatį. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovo santykis su A. D. buvo glaudus ir tarp ieškovo su A. D. buvo susitarimas, kad skolą A. D. ieškovui žadėjo atlyginti nekilnojamuoju turtu laiko nepagrįstomis, kadangi ieškovas A. U. A. D. buvo patalpinęs į senelių namus (duomenys neskelbtini) ., o jokio nekilnojamojo turto A. D. neturėjo. Be to ieškovas A. U. per 33 trejus metus nuo savo pilnametystės nesiėmė jokių veiksmų skolai atgauti. O skolos skaičiavimą pagal dabartinę parduoto turto vertę laiko visiškai nelogišku.

Reikalavimams dėl skolos grąžinimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo žinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.). CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 str. 3 d.).

CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties nutraukimo atvejis skolininkui atlikus veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Konkrečių tokio pripažinimo veiksmų įstatymas nenumato ir teismas kiekvienu atveju turi vertinti ar skolininko atlikti veiksmai yra pakankami spręsti apie prievolės pripažinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad iki A. D. mirties su ja bendravo, palaikė ryšius, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ir liudytojų parodymais, kad A. D. prievolę pripažino ir žadėjo ją atlyginti ieškovui. Pasak ieškovo, jis tikėjosi skolą atgauti nekilnojamuoju turtu – kad jam liks (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje esantis A. D. sodas, kuriuo jis naudojosi ir naudojasi iki šiol. Liudytoja J. U. paliudijo, kad močiutė A. D. skolą žadėjo atiduoti iki 2015 m. birželio mėnesio arba atlyginti savo nekilnojamuoju turtu, surašant testamentą, tačiau nespėjo to padaryti ir mirė. Liudytoja A. J. paliudijo, kad dėl skolos A. D. nuolatos pergyveno.

Atsakovai šią aplinkybę ginčija tuo, jog nuo 2016 metų gegužės mėnesio A. D. ieškovo buvo patalpinta į (duomenys neskelbtini) senelių namus ir jos sveikatai pablogėjus, ieškovas jos nebelankė, o registruoto nekilnojamojo turto A. D. neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina atsakovų pateikta informacija iš VĮ „Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro“ (2 t., b.l.52) ir nekilnojamojo turto registro išrašai. 

Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad visgi ieškovas A. U. A. D. rūpinosi, ji buvo globojama, buvo prižiūrima senelių namuose, ją A. U. lankė, su ja bendravo telefonu ir jai mirus palaidojo,  be A. U. kaip savo naudojosi  sodo sklypu (duomenys neskelbtini),  kurį laikė A. D. nuosavybe, leidžia daryti išvadą, kad A. D. palaikė artimus giminystės ryšius su ieškovu A. U.. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. D. skolą pripažino ir ieškovas turėjo realų pagrindą tikėtis buvusią 3000 rublių skolą atgauti . Teismas remiasi liudytojos J. U. parodymais, kad skolą grąžinti A. D. žadėjo iki 2016 m. birželio mėnesio ir sprendžia, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, todėl kreipęsis su ieškiniu į teismą 2017-09-27 senaties termino nepraleido. Atsakovų argumentai dėl praleistos ieškinio senaties aplinkybių, nėra teisiškai reikšmingi.

Vertinant priteisiamos skolos sumą teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. skola yra išreikšta šiuolaikine Lietuvos valiuta-Eurais. Pinigai buvo gauti pardavus ieškovui priklausiusią namo dalį ir atitiko to laikmečio vertę. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovų 9472 Eur kildina iš parduoto nekilnojamojo turto vertės, nustatytos 2003-09-05. Tačiau turtas buvo parduotas 1978-11-04, kai jo inventorizacinė vertė buvo  742,00 rublių (1 t., b.l.92). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad parduotas gyvenamasis namas, kurio verte remiasi ieškovas, 2003-10-16 buvo padidintas 170,33 kv. m. plotu, įregistruotas po rekonstrukcijos ir atitinkamai įvertintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu galima daryti išvadą, kad gyvenamojo namo pardavimo dienai bendras plotas buvo 46,47 kv. m. Kokia šiuo metu būtų tokio ploto gyvenamojo namo vertė pagal tuometinę jo būklę nėra galimybių nustatyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo prašomą priteisti sumą vertinti kaip įrodytą ir pagrįstą skolą.

Nors ieškovas nurodo, kad 3 000 rublių vertės euro atžvilgiu šiai dienai nustatyti negalima, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi valiutų keitimo, įvykusių per skolos laikotarpį, Lietuvoje kursu. Pagal LR Lito komiteto 1992 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr.2 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinų pinigų-talonų įvedimo ir rublių išėmimo iš apyvartos“ Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m. spalio 1 d. pradėjo cirkuliuoti laikini pinigai - talonai, į kuriuos rubliai buvo keičiami santykiu 1:1. Pagal 1991 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymą, LR lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos“ bei 1993 m. liepos 1 d. LR pinigų įstatymą nuo 1993 m. birželio 22 d. į apyvartą išleisti Lietuvos Respublikos nacionaliniai pinigai – litas ir jo šimtoji dalis centas, keičiant laikinus pinigus - talonus į litus nustatyta, kad vienas litas yra lygus 100 laikinų pinigų-talonų. Taigi, pagal teisės aktais Lietuvoje keistų piniginių vienetų santykį, 3 000 rublių yra lygūs 30 litų. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828 įstatymo pagrindu litas buvo keičiamas į eurus, Euro ir lito perskaičiavimo kursu - 3,45280 lito už 1 eurą. Taigi skola ieškovui šiai dienai yra lygi 8,69 Eur. A. D. pareigos grąžinti skolą ieškovui nevykdė ilgą laiką ir 3 000 rublių 1978 metais vertė lyginant su dabartine 8,69 Eur suma rodo perkamosios galios akivaizdų skirtumą euro nenaudai.

Sprendžiant ieškovui priteistinos sumos dydį teismas atsižvelgia į tai, jog 1992 metais rublius keičiant į laikinus pinigus – talonus, santykis buvo 1:1 ir santykis nesikeitė, tačiau 1993 metais šiuos laikinus pinigus keičiant į litą santykiu 1:100, ieškovas jau buvo pilnametis (27 metų amžiaus), todėl negalėjo nežinoti, kad pas A. D. laikomi jo pinigai nuvertės ir, palaikydamas artimus giminystės ryšius su A. D., turėjo galimybę pasirūpinti šių pinigų atgavimu ar investavimu. Be to ieškovas nurodo, kad iki šiolei naudojasi A. D. sodu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, kurį A. D. žadėjo jam palikti už skolą.

Ir nors įrodymų, kad sodas registruotas A. D. vardu nepateikė, tačiau vertinant tai, jog ieškovas šiuo turtu tebesinaudoja, sudaro pagrindą matyti, kad šis turtas ir gali likti ieškovui.

Lietuvos Respublikos CK 5.52 straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę dėl atsakomybės už palikėjo skolas, kai įpėdinis (-iai) priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ieškovas A. U. ir atsakovai L. M. ir G. R. priėmė palikimą pagal įstatymą padavę pareiškimą notarui. Tokiu atvejui pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį - jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Ieškovas 2017-09-25 pateikė notaro biurui kreditorinį reikalavimą (1 t., b.l.37) dėl 179,05 Eur laidojimo išlaidų ir 14 208,00 Eur skolos. Atsakovai A. D. turtą paveldėjo pagal įstatymą ir atsako už skolas visu savo turtu, todėl nustačius, kad 3 000 rublių vertė šiuo metu yra 8,69 Eur, ši suma priteistina iš atsakovų ieškovui.

Priimant sprendimą reikšminga aplinkybė, kad pagal galiojusio  CK 400 str., CK 401 str. (įvesto nuo 1965-07-07), įgaliotinis (A. D.), atlikusi jai pavestus veiksmus, kaip įgaliotinis turėjo pareigą pranešti jai visas žinias apie pavedimo, susijusio su globėjo pareigomis, vykdymo eigą; įvykdžius pavedimą, tuojau pateikti įgaliotojui ataskaitą, prie kurio pridėti pateisinamus dokumentus, jeigu to reikia pagal pavedimo pobūdį, taip pat grąžinti įgaliojimą; taip perduoti įgaliotojui visa, ką  gavo ryšium su  pavedimo vykdymu, ta  prasme, perduoti įgaliotojui visa, ką šis  pagal sutartį įvykdė.

Dėl laidojimo išlaidų

Ieškovas reiškė reikalavimą atsakovams dėl laidotuvių išlaidų priteisimo jo naudai. Reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais: Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ leidimu laidoti, pažyma ir kitais laidojimo išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (1 t., b.l.31-35); valstybės skirtų laidojimui išmokėtų lėšų dokumentais (1 t., b.l.44-50). Ginčo byloje dėl mirusiosios A. D. laidojimo ieškovo iniciatyva nėra. Atsakovai nurodo, kad apie A. D. laidotuves ieškovas neinformavo. Ieškovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad laidotuves organizavo ieškovas ir patyrė 179,05 Eur išlaidų. Tuo pagrindu iš atsakovų, kaip A. D. paveldėtojų, prašo priteisti po 59,68 Eur iš kiekvieno. Atsakovai šį reikalavimą pripažino, išlaidų dydžio neginčijo ir bylos proceso eigoje savanoriškai prašomas priteisti ieškovo patirtas laidojimo išlaidas atlygino (2018-01-09; 2 t., b.l.7, 12) .

Lietuvos Apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008 yra išaiškinęs, kad atsakovui savanoriškai patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę atsisakyti visų ieškinyje pareikštų reikalavimų. Atsakovui patenkinus vieną iš ieškinyje pareikštų reikalavimų, ieškovas turi teisę atsisakyti patenkinto reikalavimo. Šiais atvejais teismas atitinkamai bylą ar jos dalį nutraukia ir grąžina ieškovui iš valstybės biudžeto 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d., 140 str. 1 d.), o kitą žyminio mokesčio dalį priteisia ieškovui iš atsakovo (CPK 94 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas įpareigoja teismą grąžinti šaliai sumokėto žyminio mokesčio dalį iš valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į ieškinio atsisakymo priežastis (CPK 87 str. 2 d.). Tačiau proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovą, atsakovui patenkinus ieškinį ar dalį pareikštų ieškinio reikalavimų, atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Ieškovui neatsisakius ieškinio ar jo dalies, teismas, įvykdęs išaiškinimo pareigą, turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį ar jo dalį atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas visiškai ar iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju nebus teisinio pagrindo nei grąžinti ieškovui iš valstybės biudžeto sumokėto žyminio mokesčio dalį, nei priteisti likusią žyminio mokesčio dalį iš atsakovo, nes bus taikoma bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).

Atsakovams patenkinus ieškinio dalį dėl laidojimo išlaidų priteisimo, ieškovas ieškinio dalyje neatsisakė, todėl atsižvelgiant į tai, jog reikalavimo suma yra pagrįsta, reikalavimas tenkintinas visiškai.

Bylinėjimosi išlaidos

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas patenkintas iš esmės. Ieškovas šioje byloje turėjo sumokėti 216 Eur žyminį mokestį, sumokėjo 20 Eur (1 t.,b.l.7) ir 2017-11-03 nutartimi likusios privalomos mokėti žyminio mokesčio dalies – 196 Eur mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l.122-123), tačiau ieškinys tenkinamas tik 8,69 Eur sumoje ir žyminis mokestis, išnagrinėjus pateiktus šalių įrodymus,  teisme,  teismo vertinimu yra sumokėtas visiškai (LR CPK 85 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo priteisti valstybei didesnių  bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Ieškinį tenkinus iš dalies dėl skolos priteisimo, iš atsakovų ieškovui priteistina patirtos bylinėjimosi išlaidos - 20 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovai L. M. ir G. R. turėjo 1000 Eur (po 500 Eur kiekvienas) bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l.9-10). Atsižvelgiant, kad dalis ieškinio patenkinta tik pareiškus ieškinį teisme (dėl laidojimo išlaidų priteisimo), kita dalis dėl skolos priteisimo patenkinama teismo sprendimu, atsižvelgiant į  ieškovo tinkamą procesinį elgesį, ginant savo teises teisme,  ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 93 str. 4 d.).  

Byloje valstybė turėjo 11,68 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš esmės, iš atsakovų valstybei priteistina 11,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinys dėl laidojimo išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtas ieškovams nepalaikant ieškinio šioje dalyje, kadangi ieškinys šioje dalyje atsakovų L. M. ir G. R. patenkintas iškėlus bylą teisme (CPK 296 str.  1 d. 12 p.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,  CPK 296 str. 1 d. 12 p., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo A. U. ieškinį dalyje dėl skolos prieisimo tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyv. (duomenys neskelbtini) (Vokietija) 8,69 Eur (aštuonis eurus 69 ct) skolos ir po 10,00 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ir kiekvieno.

Priteisti valstybei solidariai iš atsakovų G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyv. (duomenys neskelbtini) 11,68 Eur (vienuolika eurų 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, ,,Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Likusioje dalyje ieškinį dėl laidojimo išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                    Romaldas Šuliokas