Civilinė byla Nr. e2-1134-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00947-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.3.6.2; 3.4.3.7.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties atsisakyti įtraukti Švenčionių rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“ bankroto bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kelvista“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 nusprendė įpareigoti BUAB „Nodama“ atlyginti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 81 615 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų ir įpareigoti UAB „Kelvista“ atlyginti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 20 404 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų. Nors Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas nėra įsitesėjęs, tačiau Švenčionių rajono savivaldybės administracija pageidauja dalyvauti BUAB „Kelvista“ bankroto byloje, siekdama, kad bendrovės bankroto byloje nebūtų iššvaistytas įmonės turtas ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija turėtų galimybę patenkinti savo finansinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymo įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į BUAB „Kelvista“ bankroto bylą.

3.       Teismas nurodė, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 nėra įsiteisėjęs, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo BUAB „Kelvista“ bankroto byla.

4.       Teismas pažymėjo, kad, jei asmuo turi finansinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei, tai pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 ir 42 straipsnius įmonės kreditorius turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių dėl finansinio reikalavimo pateikimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti Švenčionių rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į BUAB „Kelvista“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5.1.       Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 nėra įsiteisėjęs, nereiškia, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracija neturi suinteresuotumo BUAB „Kelvista“ bankroto bylos eiga ir nemokumo administratorės atliekamų veiksmų teisėtumu. Tuo atveju, jei BUAB „Kelvista“ turtas būtų iššvaistytas, o sprendimas nurodytoje byloje dėl būsimų defektų šalinimo išlaidų priteisimo įsiteisėtų, pareiškėja netektų galimybės patenkinti savo finansinį reikalavimą. 

5.2.       Teismas neatsižvelgė, kad apeliantė analogišku pagrindu buvo įtraukta į Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą BUAB „Nodama“ bankroto bylą. Teismas turėjo atsižvelgti į tos pačios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą tos pačios kategorijos byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų 

7.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti įtraukti Švenčionių rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į BUAB „Kelvista“ bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

8.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-24-755/2023 nutarė įtraukti Švenčionių rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į BUAB „Nodama“ bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9.       LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 nusprendė: 1) įpareigoti BUAB „Nodama“ atlyginti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 81 615 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų; 2) įpareigoti UAB „Kelvista“ atlyginti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 20 404 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-746-XX/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

10.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2733-653/2023 nutarė iškelti BUAB „Kelvista“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Administratorių kontora“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 10 d.

Dėl (ne)įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankrutuojančio juridinio asmens bankroto bylą

11.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ją įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes apeliantė, kaip potenciali BUAB „Kelvista“ kreditorė, yra suinteresuota bankroto bylos eiga ir nemokumo administratorės bankroto byloje atliekamų veiksmų teisėtumu.

12.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

13.       Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Iškeliant bankroto bylą, pareiškėju laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra juridinis asmuo (skolininkas), kuriam prašoma iškelti bankroto bylą.

14.       Pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors tam tikri padariniai atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). 

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors JANĮ pakeitė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau turėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-783-1120/2021).

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Taigi, klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jų finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021).

18.       Atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo proceso tęstinį pobūdį, į pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu kreditoriams užtikrintas šios teisės įgyvendinimas. Kreditoriui pagrindus pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, jis gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, siekiant jam sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo. Nemokumo bylos iškėlimo stadija pasibaigia įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, išnyksta pagrindas iki tol į civilinės bylos procesą neįstojusiems kreditoriams pasisakyti dėl įmonės (ne)mokumo. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nuo šios nemokumo proceso stadijos praranda aktualumą likusio nemokumo proceso prasme. Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje yra įgyvendinamos arba bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procedūros arba įgyvendinamas teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, siekiant atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą. Šioje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į nemokumo bylos procesą įstoja po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka, ir procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditoriai trečiojo asmens teisėmis. Pažymėtina, kad šioje nemokumo proceso stadijoje sprendimai priimami kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komitete JANĮ nustatyta tvarka. Taip kreditoriams užtikrinama galimybė dalyvauti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto stadijoje arba restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-972-798/2023).

19.       Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis iškelti BUAB „Kelvista“ bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. spalio 10 d. Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2023 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, t. y. po nutarties iškelti BUAB „Kelvista“ bankroto bylą priėmimo ir įsiteisėjimo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nuoseklią Lietuvos teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo įtraukti ją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes pareiškėja prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylą pateikė po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą  priėmimo ir įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą priėmimo, o po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo – pareiškėja dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jos, kaip kreditorės, finansinį reikalavimą. Taigi, apeliantė turi teisę reikšti prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, siekdama dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos neįtraukimas į BUAB „Kelvista“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu neapriboja jos teisių į gynybą, teisių dalyvauti procese ir užtikrinti pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimą. Aplinkybė, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 įpareigoti BUAB „Kelvista“ atlyginti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 20 404 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų nėra įsiteisėjęs, neužkerta pareiškėjai galimybės operatyviai kreiptis į BUAB „Kelvista“ nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą JANĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka. JANĮ numato kreditorių teisę savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikti paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis).

22.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė pareiškėjos į BUAB „Kelvista“ bankroto bylą, nes Panevėžio apygardos teismas tos pačios kategorijos byloje nutarė pareiškėją įtraukti į BUAB „Nodama“ bankroto bylą, nors teismo sprendimas įpareigoti BUAB „Nodama“ atlyginti pareiškėjai būsimų defektų šalinimo išlaidas nėra įsiteisėjęs.

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Tačiau teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). 

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Taigi, apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, privalo vadovautis aktualiausia aukštesnės instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo) formuojama teismų praktika analogiškose bylose, kuriose pareiškėjas po nutarties iškelti juridiniam asmeniui (skolininkui) bankroto bylą įsiteisėjimo turi teisę reikšti prašymą patvirtinti jo finansinius reikalavimus skolininko bankroto byloje, o ne reikšti prašymą įtraukti jį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, po bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pagal įsiteisėjusią teismo nutartį. 

Dėl bylos procesinės baigties

25.        Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų įtraukimą į bankroto bylą po to, kai yra priimta ir įsiteisėja nutartis iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                  Neringa Švedienė