Civilinė byla Nr. e2-727-637/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10022-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.1.2; 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.2.8; 3.1.7.6;
3.1.7.8; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,
sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Mortai Kungienei, Erikai Žigalovaitei, Joanai Runelienei, Jolitai Kinderienei,
vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, D. K., Vidai Rimkienei,
dalyvaujant ieškovei G. R., ieškovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,
atsakovui V. R., atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Repšienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui V. R. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių bendro turto padalijimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Jau nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, teisinių pasekmių taikymo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo.
2. Ieškovė G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyras visą laiką jai buvo neištikimas. Net kai dar sūnus buvo mažas, ji buvo išėjusi gyventi pas mamą. Visuomet žinojo apie atsakovo santykius su kitomis moterimis, tačiau visuomet jam atleisdavo. Tik 2016 m. pradėjo gyventi atskirai – ji išėjo gyventi į butą Ž. g., bet jos daiktai liko ir name D. g. Teigia, kad buvo priversta gyventi bute, nes name nuolat vyko remonto darbai, įkyrėjo vyro neištikimybė, be to atsakovas į namus parvedė meilužę L. M. ir pakeitė spynas. Ieškovė teigia, kad visas prašomas padalinti turtas yra įsigytas santuokoje, neginčija, kad atsakovas daugiau uždirbo, tačiau ji augino sūnų, gamino maistą, rūpinosi namais. Nurodė, kad statybos darbus pridavė kartu su atsakovu 2015 m. Negalėjo teismui paaiškinti prašomo priteisti moralinės žalos atlyginimo dydžio. Teigia, kad dėl tokių santykių prarado sveikatą.
3. Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai su žmona pablogėjo nuo 2002 m., mano, kad tuo metu žmona jau konsultavosi su advokatu dėl skyrybų. 2003 m. šventė savo gimtadienį jau be žmonos. Sutarė tuomet su žmona, kaip pasidalys turtą. Žmona paprašė nupirkti jai atskirą butą. Sutaupęs pinigų ir atradęs tinkamą variantą 2007 m. nupirko butą Ž. g. Nupirko žmonai naują mašiną. Suprato, kad žmonai reikia išmokėti ir tam tikrą kompensaciją, tačiau tuo metu tam neturėjo pinigų, nes užsitęsė teisminis procesas dėl akcijų. Mano, kad 2002 m. santykiai pradėjo blogėti, nes jis daug dirbo, per mažai skyrė dėmesio šeimai, prasidėjo konfliktai, praėjo meilė, todėl abu su žmona sutarė gyventi atskiruose kambariuose name D. g., pradėjo pats rūpintis savimi, gamintis valgį, su ieškove nebepalaikė šeimyninių santykių, ji jo nelankė ligoninėje. Tačiau visada jai duodavo pinigų. Iš pradžių grynais, o nuo 2010 m. pavedimais, nes suprato, kad jai materialiai sunku. Nupirkus butą Ž. g., 2007 m. ieškovė atsiskyrė visiškai -išsikraustė ten. 2014 m. pakvietė gyventi kartu L. M..
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Dėl santuokos nutraukimo
4. G. R. ir V. R. susituokė 1980 m. birželio 21 d. Santuoka įregistruota Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2002 m.
6. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
8. Šalys susituokė 1980 metais. Abu sutuoktiniai teismui pripažino, kad jų santykiai pašlijo seniai, nuo 2003 metų. Tai patvirtino ir visi byloje apklausti liudytojai. Tačiau teismas negali konstatuoti, kad, kaip nurodo atsakovas, faktinė santuokos nutraukimo data yra 2002 metai. Vien santykių blogėjimas nereiškia santuokos pabaigos. Sutuoktiniai 2001 metais nusipirko namą, užsiėmė statybos darbais, namo įrengimu. 2007 metais abu sutuoktiniai bendrosios nuosavybės teise nusipirko butą Ž. gatvėje. Nors tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas šalių sūnus E. R. nurodė, kad didžiąją dalį pajamų uždirbo atsakovas, kad jo balsas buvo lemiamas priimant sprendimus, tačiau nepatvirtino, kad atsakovas priimdavo sprendimus nesitardamas šeimoje. Atsakovas pripažįsta, kad daug dirbo, todėl per mažai dėmesio skyrė šeimai. Tačiau nustatyta, kad materialiai šeima rūpinosi: skyrė lėšas sūnaus mokslui, nuolat duodavo pinigų ieškovei, kuri iš tų pinigų mokėjo komunalinius mokesčius už bendrą turtą, rūpinosi tam tikrais buitiniais dalykais. Nors dabar šalys nurodo, kad toks gyvenimas jų netenkino, tačiau jų pačių sprendimu buvo sukurtas toks šeimos modelis ir abu juos tenkino. Nes nei vienas neinicijavo skyrybų proceso, nenurodė teismui, kad tai padaryti trukdė kažkokios aplinkybės. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jam reikėjo sumokėti ieškovei tam tikrą kompensaciją ir tam turėjo sutaupyti, paneigia ieškovės atstovės nurodyta aplinkybė ir tai patvirtinantys įrodymai dėl dividendų gavimo. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, kad 2014 metais susipažino su L. M., kurią pakvietė gyventi kartu, tačiau ir tuomet nesikreipė dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas nuolat demonstravo nepagarbą ieškovei, buvo neištikimas ir kadangi atnaujinti šeimyninių santykių neketina, todėl jos nuomone santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina, kad ieškovė paaiškinimų teismui metu nurodė, kad atsakovas daugelį metų jai buvo neištikimas, keitė moteris, tačiau ji visada apie tai žinojo ir atsakovas visuomet grįždavo pas ją. Į teismo klausimą dėl susitaikymo ieškovė kategoriškai nurodė, kad ji to nenori. Taigi teismas negali daryti išvados, kad sutuoktiniai santykių nebegali atnaujinti tik dėl atsakovo kaltės. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad ieškovė, tiek teikdama ieškinį, tiek duodama paaiškinimus vengė nurodyti tikrąjį santykių pabaigos laiką. Tačiau teismas vertina įrodymų visumą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad gal Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Liudytoja apklausta ieškovės draugė L. P. paliudijo teismui, kad šalių santykiai blogi, ieškovė maždaug prieš 5-6 metus pradėjo tai išeiti gyventi atskirai, tai vėl grįždavo, prieš tris metus pradėjo kalbėti, kad nori skirtis, bet V. nesutinka. Liudytoja R. B., kuri nuo 2000 m. pažįstama buvo tiek su ieškove, tiek atsakovu, nes bendravo šeimomis, paliudijo, kad nebematydavo G. kartu su V. nuo 2003 m., o nuo 2014 m. atsakovas gyvena su L. M.. Liudytojas R. R. paliudijo teismui, kad 2014 m. susipažino su atsakovo drauge M. ir šeimomis bendrauja kartu jau 5 metus. Šalių sūnus E. R. patvirtino, kad jo mama G. R. ateidavo į Ž. g. butą, bet vėl grįždavo, žinojo, kad tėvas į namus parsivedė kitą moterį, tėvas pakeitė namo D. g. spynas. Atsakovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad nuo 2004 m. iki 2014 m. samdė namams tvarkyti valytoją, bet po to 2014 m. pakvietė kartu gyventi L. M.. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. atsakovas šiai moteriai pradėjo pervedinėti lėšas. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų apklausos, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys sprendė tam tikrus materialinius klausimus, tačiau nustojo domėtis vienas kitu, rūpintis vienas kitu, dėl ko santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Teismas daro išvadą, kad faktinė santuokos iširimo data laikytina 2014 metai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo vien tik dėl atsakovo ar ieškovės kaltės, visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, rūpinimosi vienas kitu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
9. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
10. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiamas, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.
11. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokinė pavardė – „R.“ (CK 3.69 straipsnis).
12. Šalys nurodė, kad santuokoje nepilnamečių vaikų neturi. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta.
Dėl turto padalinimo
13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
14. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
15. Šalys patvirtino teismui, kad tarp jų nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, išskyrus UAB „G.“ akcijas, padalinimo.
16. Pagal byloje esančius duomenis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė TOYOTA, YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių sutarimu laikytina 2600 Eur, ir kuri po santuokos nutraukimo priteistina G. R.. Taip pat G. R. priteistini santuokoje įsigyti baldai: bufetas iš natūralaus medžio 350 Eur vertės; minkštas kampas 3000 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; spintelė televizorius 25 Eur vertės; lova-spinta 150 Eur vertės. Atsakovui V. R. priteistini santuokoje įsigyti baldai: minkštas kampas iš natūralių medžio drožlių 3000 Eur vertės; komoda iš natūralaus medžio (antikvarinė) 3000 Eur vertės; stalas su kėdėmis 250 Eur; stalas prie minkštojo kampo 150 Eur; televizorius -3 vnt. – 300 Eur vertės; šaldytuvas 200 Eur vertės; durklų, peilių iš senovinių kardų kolekcija (apie 50 vnt.) – 5000 Eur; bėgimo takelis 50 Eur vertės; skalbimo mašina 150 Eur vertės; rūbų džiovyklė – 100 Eur vertės; meno paveikslai (5 vnt.) – 1500 Eur vertės; balta spinta iš medžio drožlių (dviaukštė) – 350 Eur vertės; antikvarinė spinta-baras 1000 Eur vertės; senovinis patefonas su plokštelėmis- 200 Eur vertės; sidabriniai stalo įrankiai 250 Eur vertės; krištoliniai šviestuvai (2 vnt.)- 400 Eur vertės; spinta- baras 300 Eur vertės; stalas su kėdėmis 300 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; bilijardo stalas 500 Eur vertės; miegamasis komplektas 700 Eur vertės; muzikinė stereo-sistema 150 Eur vertės.
17. Tarp šalių nėra ginčo, kad santuokos metu, tikslu turėti kaip santuokinę nuosavybę, buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 77908 Eur, turtas įregistruotas G. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas 2007-09-04 pirkimo-pardavimo sutartis; žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1500 ha, Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 54700 Eur; pastatas- ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 2015, bendro 177.16 kv.m. ploto, Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 13400 Eur. Turtas įregistruotas G. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas 2016-02-04 asmens prašymas; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendro 267.33 kv.m. ploto, Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 155000 Eur, turtas įregistruotas G. R. ir V. R. nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2, įregistravimo pagrindas 2001-03-01 pirkimo-pardavimo sutartis, deklaracija apie statybos užbaigimą 2015-09-09.
18. Atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios tvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turto vertės. Tačiau tai paneigia visi bylos duomenys. Pagrindinė priežastis, dėl kurios sutuoktiniai taip ilgai nesprendė santuokos nutraukimo klausimo – nesugebėjimas susitarti dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino šalių sūnus, liudytoju apklaustas E. R..
19. Atsakovas kategoriškai nesutiko, kad būtų daromos ekspertizės byloje: nei dėl akcijų vertės nustatymo, nei dėl nekilnojamojo turto, suprasdamas, kad atlikus ekspertizę rinkos vertė bus kitokia, negu pagal nekilnojamojo turto registro duomenis arba pagal akcijų 2002 metais nustatytą nominalią vertę.
20. Dėl UAB „G.“ 46 vardinių paprastųjų akcijų padalinimo. Ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo sutinka, kad visos 46 vardinės paprastosios akcijos būtų priteistos atsakovui V. R., o jai prašo priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei akcijų vertės. Atlikus akcijų vertės ekspertizę tarp šalių nebeliko ginčo, kad 29 vardinių paprastųjų UAB „G.“ vertė yra 48.352,86 Eur, ir šios akcijos priteistinos atsakovui.
21. Nustatyta, kad atsakovas sumokėjo S. B. 48571,43 Eur 2016-07-20 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį už 17 parastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų. Iš Klaipėdos apygardos nutarties matyti, kad taikos sutartis patvirtinta byloje, kurioje buvo kilęs ginčas tarp UAB „G.“ akcininkų. Taikos sutartimi buvo išspręstas ne tik akcijų išpirkimo klausimas, bylos nagrinėjime ieškovė nedalyvavo, teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta, kad akcijos pereina V. R. ir kitos akcininkės nuosavybėn, akcijos išpirktos jau nutrūkus faktiniams santuokiniams santykiams, atsakovo valia įgyti akcijas savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad remiantis CK 3.67 straipsniu arba 3.77 straipsnio 4 dalimi, gali būti pripažintas turtas, formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium arba iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo (2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).
22. Laikytina, kad atsakovas įrodė, jog 17 parastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų yra asmeninė atsakovo V. R. nuosavybė.
23. Byloje taip pat kilo ginčas dėl atsakovo gautų dividendų. Iš byloje esančio atsakovo sąskaitos išrašo nustatyta, kad 20400 Eur dividendai už 2016 metus gauti 2017-03-31, 2017-10-09 pervesta dividendų už 2016 metus 29872,40 Eur. 2018-04-16 pervesta dividendų už 2017 m. 12920 Eur. 2018-11-16 -23460 Eur dividendų. 2015-04-02 pervesta dividendų 12240 Eur už 2014 m. 2016-07-21 -55209,20 Eur išmokėjimas.
24. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
25. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).
26. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
27. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą praktiką, dividendų išmokėjimo laiką, teismo konstatuotą faktinio santuokos nutraukimo laiką, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes ir laikyti, kad atsakovas dividendus gavo jau faktiškai šalims nustojus gyventi kartu, todėl jie nedalytini.
28. Atsakovas teigia, kad kreditą už butą Ž. g. jis išmokėjo vienas. Ieškovė tos aplinkybės neginčijo, tačiau atsakovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad turto įsigijimo metu buvo išreikšta jo valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Ieškovė neginčiojo tos aplinkybės, kad kredito įmokas mokėjo atsakovas. Tačiau pats atsakovas patvirtino, kad toks buvo jų susitarimas, jis akivaizdžiai uždirbo daugiau pajamų. Pagal notaro išduotą 2018 m. lapkričio 28 d. liudijimą sutuoktiniai V. R. ir G. R. su pardavėju UAB „A.“ pilnai atsiskaitė, prievolė įvykdyta pilnai. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė teismui, kad butą jis kaip tik pirko žmonai, sutinka, kad butas būtų priteistas ieškovei dalinant santuokoje įgytą turtą, reikalavimas grąžinti sumokėto kredito dalį paneigtų patį santuokoje įgyto turto padalinimo principą, todėl šis atsakovo reikalavimas atmestinas.
29. Atsakovas nurodo, kad 2013 m atliko kapitalinį remontą už maždaug 15000 Eur, įvedė vandentiekį, kanalizaciją už 3500 Eur, prašo priteisti kompensaciją už atliktus pagerinimus. Šis atsakovo reikalavimas nėra pagrįstas. Dalis atsakovo pateiktų sąskaitų, mokėjimų įrodo, kad jie buvo atlikti šalims dar gyvenant santuokoje. Kita dalis atsakovo pateiktų įrodymų tik patvirtina paties atsakovo paaiškinimus, kad namui jau reikėjo kapitalinio remonto ir juos jis atliko. Taigi namo remontui skirtos lėšos negali būti pripažintos turto pagerinimu. Reikalavimas atmestinas. Atsakovo atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo iškelti nauji reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo bendro turto išlaikymui skirtas lėšas, už dizainerio darbus ir pan. laikytini nepagrįstais, nes atsakovas pripažino, kad toks buvo sutuoktinių susitarimas. Teismui konstatavus santuokos iširimo datą, atmestinas ir ieškovės papildomas prašymas kompensuoti jai L. M. pervestas lėšas.
30. Atsakovas nesutinka su ieškovės pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodyta dalintino nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais (pastatas- ūkinis pastatas) ir pastato-gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta verte. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie vidutinę rinkos vertę. Tarp šalių kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės, teismas tenkino ieškovės prašymą ir skyrė byloje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui L. C..
31. Teikdamas atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atsakovas nesutinka su teismo nutarties pagrindu paskirtos ekspertizės išvada, pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, prašė teismo skirti pakartotinę ekspertizę.
32. Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, vertindamas teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad duomenų, kad turto vertinimas atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, nesilaikant Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos, pažeidžiant vertintojų profesinės etikos kodeksą, nėra. VĮ Registrų centras nustatydamas vidutinę rinkos vertę naudoja nekilnojamojo turto masinį vertinimą. Tai nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.
33. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).
34. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016).
35. Teismas, formuluodamas klausimą ekspertui jokios atsakovo manymu lingvistinės kalbos apsirikimo nepadarė. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas : Registro Nr. 21/3699; Registro tipas – žemės sklypas su statiniais (1 tomas, b.l. 10). Pažymėtina, kad ekspertizė buvo skiriama ieškovės prašymu, klausimą ekspertui suformulavo ieškovė, atsakovas savo klausimų neteikė, neprieštaravo ieškovės užduotam klausimui, todėl teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturėjo jokio pagrindo performuluoti ieškovės prašomo užduoti klausimo (teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis).
36. Atsakovo argumentas, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, viršijo savo kompetenciją, nes savo iniciatyva nurodė, kad ūkinis pastatas turi būti vertinamas ne kaip ūkinės paskirties pastatas, bet kaip gyvenamasis namas, be to vertino ūkinį pastatą kartu su žemės sklypu, atmestinas kaip nepagrįstas. CPK 216 straipsnyje nurodyta, kas turi būti ekspertizės išvadoje. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų nebuvo pateikta, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Ekspertas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, todėl ekspertui siunčiamas ir garso įrašas, kuris yra teismo posėdžio protokolas ir yra bylos sudėtinė dalis. Pažymėtina, kad UAB „Ober-haus“ Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad turto vertinimas atliktas nustatyti turto rinkos vertę šio turto įkeitimo tikslu, t.y. vertinant turtą įkeitimui nustatoma turto kaina pagal kurią turtas galėtų būti greičiausiai realizuojamas ir tai nėra tikroji rinkos vertė. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo kaina minėtoje pažymoje yra 129.000 Eur, netgi mažesnė negu Nekilnojamojo turto registro vidutinė rinkos kaina – 140.000 Eur, kuria rėmėsi pats atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje taip pat nurodyta vertinamo ūkinio pastato paskirtis – poilsiui (bet ne pagal Registrų centro duomenis, kuriuose nurodyta paskirtis – pagalbinio ūkio). Iš pažymos matyti kaip yra įrengtas šis pastatas, t.y. dengtas čerpėmis, grindys – kietmedžio parketas, sienos-lubos dažytos, medinės durys, plastikiniai langai, židinys, lauko terasa, pastate yra inžinerinė įranga (elektra, vandentiekis, nuotekos, dujos). Pažymoje nurodyta, kad maksimalus ir geriausias viso vertinamo turto panaudojimas yra gyvenamoji paskirtis. Atsakovo argumentą, kad teismas turi vertinti kiekvieną objektą atskirai, paneigia ir jo paties pateikta nekilnojamojo turto vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad įkeičiant, parduodant ar kitaip naudojant turtą sudarančius vienetus atskirai, pažymoje nurodytos sąlyginės vertės negalioja, vertintojai neprisiima atsakomybės, jeigu ataskaita bus naudojama kitais tikslais, negu įkeitimui konkrečiam bankui. Kaip įrengtas minėtas pastatas (ūkinis) ir kaip jis naudojamas paliudijo atsakovo prašymu apklausti liudytojai R. B. ir R. R., t.y. liudytoja R. B. paliudijo, kad ūkinis pastatas panašaus dydžio kaip namas, jame yra baseinas, pirtis, baldai, miegamasis kambarys, virtuvėlė, įstiklinta veranda. Liudytojas R. R. nurodė, kad pastate veikia pirtis, kurioje renkasi šeimomis, bendrauja. Šalių sūnus E. R. į atsakovo atstovės klausimą dėl namų tvarkytojos samdymo, nurodė, kad faktiškai reikėjo tvarkyti du namus. Kaip atrodo pastatas patvirtina ir nuotraukos. Tiek pateiktos su ekspertizės aktu, tiek su atsakovo į bylą pateikta turto vertinimo pažyma. Atsakovo argumentas, kad abu pastatai yra viename žemės sklype, įvertinus byloje esantį žemės sklypo planą su jame esančiu pastatų išdėstymu, nepaneigia galimybės jų naudoti kaip atskirus. Ekspertizės akte ekspertė labai aiškiai motyvuoja verčių nustatymą atsižvelgiant į tai, kad pastatams nėra priskirta konkrečios žemės sklypo dalies bei pažymi, kad vertinamo turto vertės paskirstymas atskiriems turtiniams vienetams yra sąlyginis, atskiros pastatų ir žemės sklypo vertės galioja tik parduodant vertinamą turtą kartu. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad visas šis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip turtinis vienetas atitektų atsakovui. Klausimas dėl atskirų jame esančių objektų vertės iškiltų tik dalinant turtą kitokiu būdu. Eksperto išvada yra aiški, išsami, skirta nustatyti turto rinkos vertę santuokos nutraukimo byloje, teismui nekyla jokių abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, todėl papildoma ar pakartotinė ekspertizė byloje nėra reikalinga.
37. Taip pat sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad ir buto Ž. g. (kuris priteistinas ieškovei), kaina pagal ekspertizės kainą yra aukštesnė, negu Nekilnojamojo turto registre nurodoma kaina, t.y. padidėja ir ieškovei priteistino turto vertė.
38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1157-9347:7613, rinkos vertė yra 89.000 Eur; žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1500 ha su statiniais (pastatas- Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 177.16 kv.m. ploto ) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 169.000 Eur; pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendro 267.33 kv.m. ploto, rinkos vertė yra 173.000 Eur.
39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, ir 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnis).
40. Taigi nustatyta, kad bendro sutuoktinių turto vertė yra 503.627,86 Eur. Kiekviena sutuoktiniui priklausytų turto už 251.813,93 Eur.
41. Ieškovei priteistina turto už 95.275 Eur (3.675 Eur baldai+2.600 Eur automobilis+89.000 Eur butas). Atsakovui priteistina turto už 408.352,86 Eur (18.000 Eur baldai+342.000 Eur nekilnojamasis turtas+48.352,86 Eur akcijos). Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 156.538,93 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.
42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio, kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už priešieškinį 1995 Eur, kita žyminio mokesčio sumokėjimo dalis atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai 3300 Eur.
44. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
45. Nustatytina žyminio mokesčio dalis, kuri turi būti sumokėta valstybės biudžetui. Procesiniai dokumentai teismui buvo teikti elektroninių ryšių priemonėmis, taigi už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo šalys turėjo sumokėti po 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Šalys už priteitą turtą turi sumokėti po 3818 Eur. Atsižvelgiant į sumokėtas žyminio mokesčio sumas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 3568 Eur, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1823 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.
46. Kitos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Už ekspertizės dėl akcijų vertės atlikimą ieškovės išlaidos- 2178 Eur, už ekspertizės dėl nekilnojamojo turto vertės atlikimą ieškovės išlaidos - 1070 Eur (bendra suma 3248 Eur). Atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai 3300 Eur.
47. Spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas konstatuoja, kad įvertinus visus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, jų tenkinimą ir atmetimą, teismas daro išvadą, kad laikytina, kad abiems šalims patenkinta po pusę jų reikalavimų, kaip ir atmesta po pusę reikalavimų. Kadangi patirtų bylinėjimosi išlaidų skirtumas yra labai mažas, teismas paskirstydamas kitas bylinėjimosi išlaidas taiko CPK 93 straipsnio 4 dalį, palikdamas kiekvienai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,
Teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės G. R. ieškinį ir atsakovo V. R. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei G. R. palikti santuokinę pavardę – R..
Priteisti ieškovei G. R. jos vardu registruotą transporto priemonę TOYOTA, YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2600 Eur asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti G. R. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įsigytus baldus: bufetas iš natūralaus medžio 350 Eur vertės; minkštas kampas 3000 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; spintelė televizorius 25 Eur vertės; lova-spinta 150 Eur vertės.
Priteisti atsakovui V. R. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įsigytus baldus: minkštas kampas iš natūralių medžio drožlių 3000 Eur vertės; komoda iš natūralaus medžio (antikvarinė) 3000 Eur vertės; stalas su kėdėmis 250 Eur; stalas prie minkštojo kampo 150 Eur; televizorius -3 vnt. – 300 Eur vertės; šaldytuvas 200 Eur vertės; durklų, peilių iš senovinių kardų kolekcija (apie 50 vnt.) – 5000 Eur; bėgimo takelis 50 Eur vertės; skalbimo mašina 150 Eur vertės; rūbų džiovyklė – 100 Eur vertės; meno paveikslai (5 vnt.) – 1500 Eur vertės; balta spinta iš medžio drožlių (dviaukštė) – 350 Eur vertės; antikvarinė spinta-baras 1000 Eur vertės; senovinis patefonas su plokštelėmis- 200 Eur vertės; sidabriniai stalo įrankiai 250 Eur vertės; krištoliniai šviestuvai (2 vnt.)- 400 Eur vertės; spinta- baras 300 Eur vertės; stalas su kėdėmis 300 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; bilijardo stalas 500 Eur vertės; miegamasis komplektas 700 Eur vertės; muzikinė stereo-sistema 150 Eur vertės.
Priteisti ieškovei G. R. asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 89.000 Eur.
Priteisti atsakovui V. R. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1500 ha, pastatą- Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 177.16 kv.m. ploto, kurių rinkos vertė 169.000 Eur ir pastatą-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendro 267.33 kv.m. ploto, rinkos vertė 173.000 Eur.
Priteisti atsakovui V. R. asmeninės nuosavybės teise UAB „G.“ 29 vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė yra 48.352,86 Eur.
Laikyti, kad 17 parastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų, įsigytų 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, yra asmeninė atsakovo V. R. nuosavybė.
Priteisti ieškovei G. R. iš atsakovo V. R. 156.538,93 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. R. 3568 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisti iš atsakovo V. R. 1823 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį šalys privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.
Teisėja Audra Ežerskė