Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-10-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2YT-42308-820-2017].docx
Bylos nr.: e2YT-42308-820/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Nekilnojamojo turto valdymas" 300145575 pareiškėjas
UAB "Baltijos kredito sprendimai" 303939377 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civ

                                                                                          Civilinė byla Nr. e2YT-42308-820/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35462-2017-9

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00095, suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas kreipėsi su 2017 m. rugsėjo 13 d. skundu, prašydamas panaikinti antstolio D. Kisieliaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. S-17-174-7125. Nurodė, jog antstolio yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0174/17/00096 pagal išieškotojo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas gavo 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolio priimtą patvarkymą, kuriuo antstolis skolininkui priklausančiam turtui paskyrė pakartotinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „OBER HAUS“. Skolininkas nurodo, jog nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, kadangi vertintojas UAB „CAPITAL vertinimas“, vertindamas pareiškėjo turtą – prekybos pastatą su kavinės, vaistinės ir administracinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįvertino pastato 2 ir 3 aukštų, kuriuose yra įrengti butai. Kadangi UAB „CAPITAL vertinimas“ atlikto įvertinimo nustatyta kaina antstoliui kėlė abejonių, todėl jis nutarė paskirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjo teigimu būtų pakakę pavesti UAB „CAPITAL vertimas“ ištaisyti nustatytus trūkumus ir atlikti papildomą vertinimą, o ne skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam turto vertintojui. Dėl tokių antstolio veiksmų pareiškėjas mano, jog pabrangs vykdymo procesas, kadangi reikės mokėti už abi ekspertizes. Pareiškėjo nuomone antstolis nesielgia sąžiningai, kadangi prieš tai neišnaudojęs galimybės duoti papildomus nurodymus esamam turto vertintojui UAB „CAPITAL vertinimas“ nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Tokiu būdu išieškotojo ir skolininko interesų balansas yra iškreipiamas išieškotojo naudai.

Antstolis Donatas Kisielius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 13 d. skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog turtas buvo įvertintas netinkamai, kadangi vertinimo metu nebuvo įvertintos pastato 2 ir 3 aukšto patalpos, kuriose yra įrengti butai. Atliktas turto vertinimas antstoliu sukėlė abejonių, todėl siekdamas tinkamai įvertinti areštuotą turtą bei siekdamas užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą nusprendė, kad yra pagrindas skirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pasirenkant ekspertizę įstaigą buvo vadovautasi tuo, kad UAB „OBER HAUS“ yra išduotas pažymėjimas dėl įrašymo į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, jos vardu veikia apie 40 atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, tarp šios bendrovės darbuotojų yra ir teismo eksperto kvalifikaciją turinčių asmenų, be to, tai viena didžiausių tokia veikla užsiimančių bendrovių Lietuvoje, turinti pasitikėjimą tarp visų kredito įstaigų. Su skolininko samprotavimais, kad paskyrus pakartotinę ekspertizę pabrangs vykdymo procesas antstolis nesutinka, kadangi priimtame patvarkyme aiškiai nurodė, jog sprendimą, ar vadovautis UAB „CAPITAL vertinimas“ 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu ir jame pateikta išvada dėl areštuotu turto vertės, o taip pat dėl galimo pateiktos apmokėti sąskaitos grąžinimo, priimti gavus ir įvertinus pakartotinės ekspertizės išvadas. Be to, antstolis nurodo, jog UAB „CAPITAL vertinimas“ anuliavo antstoliui išrašytą sąskaitą už atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę. Taip pat antstolis pažymi, jog pareiškėjas, teigdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nurodo visiškai skirtingas aplinkybes dėl paskirtos turto vertinimo pakartotinės ekspertizės, negu teikdamas savo 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą dėl skundžiamu patvarkymu paskirtos ekspertinės įstaigos. Todėl antstolio nuomone skolininkas, nesąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis siekia vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus antstolis mano, jog tenkinti skundo nėra pagrindo.

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

 

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 str. 2 d.). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Teigia, jog antstolė netinkamai įvertino areštuojamą turtą, be to, neturi teisės vykdyti išieškojimo iš areštuoto turto.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje pateikiama turto arešto sąvoka. Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Nagrinėjamu atveju antstolis areštavo ir pareiškėjo (skolininko) nekilnojamąjį turtą – prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra. Nagrinėjamu atveju antstoliui atlikus turto rinkos vertės vertinimo ekspertizę buvo suabejota joje nurodytomis išvadomis, kadangi nebuvo įvertintos pastato 2 ir 3 aukštuose esančios patalpos, kuriuose yra įrengta 30 butų. Todėl antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą ir nutarė paskirti pakartotinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „OBER HAUS“.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Nagrinėjamu atveju UAB „CAPITAL vertinimas“ atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę antstoliui kilo abejonių dėl turto įkainojimo, todėl antstolis priėmė 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą, kuriuo skyrė pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedė ją atlikti UAB „OBER HAUS“ bei nutarė sprendimą, ar vadovautis UAB „CAPITAL vertinimas“ 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu ir jame pateikta išvada dėl areštuotu turto vertės, o taip pat dėl galimo pateiktos apmokėti 2017 m. liepos 31 d. sąskaitos serija SF Nr. 04217 grąžinimo, priimti gavus ir įvertinus pakartotinės ekspertizės išvadas.

Pagal CPK 178 straipsnį kiekvienas asmuo turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 178 str.). Antstolis, areštuodamas turtą, preliminariai įvertina areštuoto turto mąstą, kurio, jo manymu, galėtų užtekti pilnai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju išieškoma suma yra labai didelė. Antstolis, neturėdamas specialių žinių, areštuodamas turtą negali nustatyti, ar skolininko turimo areštuoto turto gali užtekti skolos sumai padengti. Tokiu atveju antstolis gali skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir tik tuomet būtų galima įvertinti, ar areštuoto turto užteks visiškai įvykdyti teismo sprendimą, ar areštuoto turto yra per daug, ar, atvirkščiai, per mažai. Nagrinėjamu atveju UAB „CAPITAL vertinimas“ atliktus pavestą turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę antstoliui kilo abejonių dėl nustatytos turto vertės, kadangi nebuvo įvertintos pastato 2 ir 3 aukštuose esančios patalpos – įrengti butai. Todėl antstolis paskyrė pakartotinę ekspertizę.

Pareiškėjas (skolininkas) savo skunde iš esmės nesutikimo su paskirta pakartotine ekspertize motyvuodamas tuo, jog taip bus padidintos vykdymo išlaidos, kadangi skolininkui teks sumokėti už abi ekspertizes ir tuo bus neproporcingai pažeisti skolininko interesai. Su šiais pareiškėjo teiginiais negalima sutikti. Antstolio 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme nuspręsta priimti sprendimą dėl UAB „CAPITAL vertinimas“ pateiktos išvados ir sąskaitos , 0riimti gavus ir įvertinus pakartotinės  ekspertizės išvadas. Be to, UAB „CAPITAL vertinimas“ pateikta 2017 m. liepos 31 d. sąskaita serija CV Nr. 04217 yra anuliuota 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreditine sąskaita faktūra serija CVGR Nr. 0021. Taigi mokėti už UAB „CAPITAL vertinimas“ atliktą ekspertizę pareiškėjui mokėti nereikia ir vykdymo išlaidos dėl šios atlikos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės nepadidės.

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų taip pat teigia, kad antstolis galėjo įpareigoti UAB „CAPITAL vertinimas“ ištaisyti atliktos ekspertizės trūkumus ir įpareigoti įvertinti pastato 2 bei 3 aukštus. Pareiškėjo teigimu taip UAB „CAPITAL vertinimas“ būtų galėjusi atlikti tik pastate esančių butų vertinimą, o naujai paskirtas turto vertintojas UAB „OBER HAUS“ privalės iš naujo vertinti visas pastato patalpas ir neabejotinai pastato vertinimo kaina bus didesnė nei UAB „CAPITAL vertinimas“ kaina už papildomą vertinimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „OBER HAUS“ atlikto vertinimo kaina bus neabejotinai didesnė nei UAB „CAPITAL vertinimas“ atlikto pagrindinio bei papildomo vertinimo (CPK 178 str.). Be to, kaip minėta UAB „CAPITAL vertinimas“ 2017 m. liepos 31 d. išrašytas sąskaita faktūra serija CV Nr. 04217 yra anuliuota. Be to, turto vertintojas, kuris atlikdamas pastato vertinimo neatlieka 2 ir 3 aukštų, kuriuose yra 30 butų, vertinimo padarė labai grubų pažeidimą, leidžiantį abejoti jo galimybės tinkamai atlikti vertinimo darbus. Todėl antstolis pagrįstai skyrė ne papildomą, o pakartotinę ekspertizę atlikti kitam asmeniui.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, paskirtos pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas nepadidins vykdymo proceso išlaidų, todėl tenkinti skundo ir panaikinti antstolio D. Kisieliaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. priimto patvarkymo Nr. S-17-174-7125 nėra pagrindo.

Antstolis veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

 

Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

atmesti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas 2017 m. rugsėjo 13 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

 

 

Teisėjas                                                Vaidas Pajeda


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 2SA-128-823/2012
  • CPK 675 str. Skolininko turto areštas
  • 3K-3-211/2007
  • 3K-3-434/2008
  • 3K-3-604/2008