Civilinė byla Nr. e2-96-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00523-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria prašymas pripažinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu tenkintas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo (bankroto) byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atostogų parkas“ prašė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu.

2.        Nurodė, kad BUAB „SPA technologija“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo; įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai; buvo iššvaistytas arba pasavintas didelės vertės turtas; įmonės atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; siekiant išvengti skolų kreditoriams sumokėjimo, įmonės veikla faktiškai buvo perkelta į kitą subjektą.

3.       Pareiškėja dėl apgaulingo ir aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodė, kad nemokumo administratorei nebuvo pateikta didelė dalis įmonės dokumentų, paskutiniai kasos dokumentai, kurie buvo pateikti pareiškėjai, buvo parengti 2018 m. kovo 30 d. Dalis kasos orderių nepasirašyti nei pinigus išmokėjusio asmens, nei pinigų gavėjo. Už laikotarpį 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderiais apskaitomos įmonės pajamos neatitinka įmonės išlaidų grynais pinigais, tai rodo, kad dalis įmonės pajamų galimai buvo neapskaitoma.

4.       Dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitą subjektą nurodė, kad įmonė ilgą laiką veiklą vykdė Švedijoje, į minėtą šalį buvo perkami kelionės bilietai įmonės darbuotojams, apmokamos jų išlaidos, naudotasi kurjerių paslaugomis dideliais kiekiais siunčiant prekes, tačiau įmonės apskaitoje nėra nurodyta jokių kontrahentų Švedijoje. Po bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas G. L. toliau tęsė veiklą Švedijoje su iš įmonės nurašytomis medžiagomis.

5.       Dėl išvaistyto ar pasavinto didelės vertės įmonės turto nurodė, kad kreipiantis į teismą dėl bankroto iškėlimo buvo pateiktas atsargų likučių sąrašas 780 pozicijose, iš viso 64 763,95 Eur vertei, tačiau po 2 mėn. atsargų likučiai ženkliai sumažėjo (daugiau kaip 13 kartų) iki 13 868,96 Eur vertės. Pateiktas sunaudotų medžiagų surašymo aktas dėl UAB „Atostogų parkas“ atliktų darbų yra suklastotas, nes įmonė darbų neatliko. Abejonių dėl išlaidų pagrįstumo ir atitikimo įmonės veiklai ir interesams kelia ir išlaidos apmokant buvusio įmonės vadovo G. L. keliones, apgyvenimą viešbučiuose.

6.       Dėl atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiančių atsiskaitymų nurodė, kad įmonė, esant uždelstiems atsiskaitymams su kreditoriais, galiojant turto areštui vykdomojoje byloje pagal UAB „Atostogų parkas“ naudai išduotą vykdomąjį raštą, gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) 2018 m. liepos 26 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, paslėpė didelę dalį turto (atsargų), taip pat galimai atsiskaitė su dalimi kitų įmonės kreditorių. Pareiškėja nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą, taip iškreipiant įsipareigojimų dydį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir pripažino BUAB „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu.

8.       Teismas, spręsdamas dėl taikytino teisinio reglamentavimo, pažymėjo, kad pareiškėja įrodinėja, jog prie bankroto BUAB „SPA technologija“ buvo privesta tyčiniais veiksmais, atliktais iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) (bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d.), dėl to šiems veiksmams vertinti taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021).

9.       Teismas, spręsdamas dėl įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo tinkamumo, pažymėjo, kad, siekiant nustatyti BUAB „SPA technologija“ nemokumo momentą, įvertinti nemokumo administratorės išvadų pagrįstumą, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertė L. R.. Ekspertės išvados įformintos 2022 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės ataskaita „Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“.

10.       Teismas atmetė trečiojo asmens G. L. argumentus, kad teismo ekspertizės aktas neturi būti vertinamas dėl jo trūkumų. Pažymėjo, kad nors ekspertizės aktą teismui atsiuntė L. R., kaip UAB „Audito gairės“ direktorė, o PVM sąskaitoje faktūroje pardavėja nurodoma UAB „Audito gairės“, tačiau iš ekspertizės akto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis buvo parengtas L. R., kaip teismo ekspertės. Teismas darė išvadą, kad pateiktas ekspertizės aktas (ataskaita) neturi tokių formos trūkumų, dėl kurių jis negalėtų būti vertinamas kaip ekspertizės aktas. Priešingai, ekspertizės akte išsamiai analizuoti BUAB „SPA technologija“ apskaitos dokumentai, atsakyta į klausimus, kurie yra aktualūs vertinant nemokumo priežastis ir jo momentą.

11.       Teismas atmetė trečiojo asmens G. L. argumentus, kad ekspertė buvo šališka, nes ekspertizės aktą parengė neturėdama visų reikiamų dokumentų ir pažymėjo, jog klausimas dėl ekspertės galimo šališkumo buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi; pateiktas ekspertizės aktas yra vienas iš byloje esančių įrodymų ir akto išvadų teisingumas vertintinas kartu su byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais; tai, kad išvada yra galbūt nepalanki kurios nors šalies pozicijai byloje, savaime nereiškia, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai, šališkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymas skirti papildomą ekspertizę nebuvo pateiktas, todėl argumentai dėl ekspertės šališkumo laikė deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės aktu.

12.       Ekspertė, atsakydama į klausimus dėl BUAB „SPA technologija“ nemokumo momento, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė faktiškai buvo nemoki ir jos būklė iki bankroto bylos iškėlimo tik blogėjo, tačiau trečiasis asmuo G. L. dėl bankroto iškėlimo bendrovei nesikreipė. Bankroto byla buvo inicijuota VSDFV, esant 6 998,42 Eur įsiskolinimui valstybės biudžetui. Šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad įmonės vadovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Nors dėl aplaidžiai arba galimai tyčia klaidingai tvarkomos įmonės buhalterinės apskaitos nėra galimybės tiksliai nustatyti tikros BUAB „SPA technologija“ įsipareigojimų vertės bei jų pokyčio, tačiau, pasak teismo, rašytinių įrodymų visuma, ekspertizės akto išvados, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog įmonė buvo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir šios aplinkybės įmonės vadovui turėjo būti žinomos.

13.       Teismas, spręsdamas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto vertės sumažinimo, rėmėsi iš esmės analogiškomis ekspertės ir nemokumo administratorės išvadomis, kad įmonės buhalterija buvo tvarkoma aplaidžiai, esant grubių pažeidimų, siekiant nuslėpti gaunamas pajamas / išlaidas, parduoti prekių likučius už mažesnes nei rinkos kaina ar nuslėpti faktinę įmonės finansinę padėtį; atliekant darbus Švedijoje, bendrovės vadovui išimant pinigus (56 117,80 Eur) iš kasos, bei naudojant lėšas komandiruotėms (1 926,56 Eur) ir neteikiant duomenų apie gaunamas pajamas bendrovės vadovas slėpė pajamas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su BUAB „SPA technologija“ kreditoriais.

14.       Teismas nusprendė, kad BUAB „SPA technologija“ valdymas iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdytas neatsakingai, tinkamai nevedant bendrovės apskaitos, be pagrindo išsigryninant įmonės lėšas. Nors trečiasis asmuo G. L. teigė, kad lėšos buvo naudojamos pagrįstai, komandiruojant darbuotojus, vykdant darbus Švedijoje, tačiau teismas pažymėjo, jog nepateikta jokių komandiruočių įsakymų, be to, įmonės lėšos buvo gryninamos jau tuo laikotarpiu, kai įmonė faktiškai atitiko nemokumo būseną (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.), tai teismui leido daryti išvadą, kad įmonės finansinė padėtis visą laikotarpį buvo kryptingai bloginama, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus.

15.       Teismas, įvertinęs, kad nėra duomenų apie faktiškai atliktus darbus UAB „Atostogų parkas“ objekte (šalinant trūkumus), tai, jog bendrovė netinkamai vedė atsargų apskaitą, kad esant faktiniam įmonės nemokumui buvo gryninamos bendrovės lėšos, tai, jog darbuotojų komandiravimo faktas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, sutiko su pareiškėja, kad bendrovės apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) reikalavimų, t. y. ji buvo vedama netinkamai. Kadangi įmonės vadovas tinkamai nevykdė finansinės kontrolės, esant faktiniam nemokumui toliau naudojo įmonės lėšas, taip sumažindamas įmonės turto masę ir apribodamas įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, teismas konstatavo egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

16.       Teismas sutiko su pareiškėja, kad BUAB „SPA technologija“ buhalterinė apskaita buvo vesta taip, jog iš nemokumo administratorės perimtų dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti vykdytų ūkinių operacijų (prekių pardavimų, nurašymų). Trečiasis asmuo G. L. nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų ekspertės nustatyto fakto, kad bendrovė tinkamai veiklos neorganizavo, dėl ko neįmanoma nustatyti viso turto pokyčio, kaip ir kur įmonė naudojo turimas medžiagas, įvertinti jų nurašymo pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

17.       Teismas, vertindamas įmonės sudarytus sandorius, pažymėjo, kad atliekant ekspertizę, taip pat nemokumo administratorei rengiant išvadą dėl BUAB „SPA“ technologija“ nemokumo priežasčių, nebuvo vertinami konkretūs sandoriai, nes dėl apskaitos trūkumų, nesant atskirų medžiagų nurašymų aktų pagal sutartis, esant sandorių registravimo trūkumų, neįmanoma ištirti ir įvertinti kiekvieno sandorio pelningumą. Tačiau teismo ekspertė nurodė, kad taikant grynojo pelno maržos koeficientą visi sandoriai per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2018 m. vertintini kaip nenaudingi. Teismo vertinimu, įmonei esant faktiškai nemokiai, sandorių, kurie įmonei buvo nenaudingi (neigiamas pelningumas (nuo –17,55 proc. iki – 119,35 proc.), sudarymas leidžia spręsti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

18.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto tyčinio bankroto požymio, nes nei atliekant ekspertizę, nei nemokumo administratorei UAB „Insolvency Solutions“ pateikus išvadą, nebuvo nustatyta pažeidimų dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo.

19.       Teismas nusprendė, kad nėra konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonės veikla palaipsniui buvo perkelta į kitus juridinius asmenis. Vien aplinkybė, kad bendrovė veiklą vykdė ir Švedijoje, o lėšų panaudojimo aplinkybės dėl apskaitos dokumentų trūkumų nėra aiškios, nesudaro pagrindo, nesant konkrečių duomenų dėl veiklos perkėlimo, pripažinti, jog įmonės veikla buvo perkelta į kitus juridinius asmenis. 

                                   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20.       Trečiasis asmuo G. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl tyčinio bankroto atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas nepasisakė dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų atsikirtimų, liudytojų parodymų, iš esmės netyrė byloje esančių įrodymų visumos, tik suabsoliutino ekspertizės akte pateiktas išvadas, neatsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės išvados neišplaukia iš atlikto tyrimo esmės, yra prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktams. Teismas nevertino ekspertės duotų paaiškinimų ir atsakymų į jai pateiktus klausimus 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, kurie iš esmės atskleidė ekspertizės turinio esminius trūkumus, kuriems esant teismas negalėjo vadovautis šia ekspertize. Ekspertė pripažino, kad ekspertizę atliko be 2022 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške prašomų pateikti duomenų, nors pati buvo nurodžiusi, jog be prašomos informacijos negali atsakyti į teismo pateiktus vienuolika klausimų.

20.2.                      Ekspertė L. R. neturėjo duoti sutikimo atlikti ekspertizės arba nuo jos atlikimo privalėjo nusišalinti, tačiau nei ji, nei jos vadovaujama UAB „Audito gairės“ to nepadarė, taip pažeidžiant Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 8 punkte įtvirtintą nešališkumo principą. Teismas turėjo pareigą nušalinti ekspertę, kai iš jos duotų atsakymų paaiškėjo aplinkybės, kad jos vadovaujama UAB „Audito gairės“ nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. UAB „Atostogų parkas“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Teismas ignoravo aplinkybes, kad dabartinis UAB „Audito gairės“ darbuotojas, auditoriaus padėjėjas D. R. yra L. R. sūnus, vadovavo UAB „Alitoma“, kuri vykdė rangos darbus statant UAB „Atostogų parkas“ priklausantį poilsio kompleksą. Be to, L. R. kaip kviestinis svečias dalyvavo UAB „Atostogų parkas“ priklausančio poilsio komplekso atidarymo šventėje, ji ir UAB „Atostogų parkas“ direktorius R. J. kartu dalyvavo politinėje veikloje vienoje partijoje, tačiau teismui šios aplinkybės abejonių nesukėlė.

20.3.                      Teismo eksperte paskirta L. R. iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2019 m. lapkričio 27 d. teismui, pareiškėjos prašymu, buvo davusi sutikimą atlikti ekspertizę dėl BUAB „SPA technologija“ tyčinio bankroto požymių, t. y. kai UAB „Audito gairės“ ir UAB „Atostogų parkas“ siejo sutartiniai santykiai dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Nors tuo metu jai nebuvo pavesta atlikti ekspertizę, tačiau galimas ginčas dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo jai žinomas ir labai tikėtina, kad būtent L. R. teiktos konsultacijos UAB „Atostogų parkas“ buvo pagrindas civilinės bylos iškėlimui dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tai yra savarankiškas pagrindas ekspertės nušalinimui byloje.

20.4.                      Įvertinus, kad sąskaitą už ekspertizės atlikimą pateikė UAB „Audito gairės“, ekspertizės aktas pasirašytas ne L. R., kaip fizinio asmens, o kaip UAB „Audito gairės“ direktorės, taip pat, jog ekspertizės aktą teismui pateikė ne L. R., o UAB „Audito gairės“, darytina išvada, kad ekspertizės aktas buvo parengtas ne teismo paskirtos teismo ekspertės, o juridinio asmens UAB „Audito gairės“, kurį atstovauja L. R., kuri nėra ekspertinė įstaiga.

20.5.                      BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentai visa apimtimi nebuvo tiriami, buvo įvertinti tik selektyviai atrinkti dokumentai, pvz., įmonės nemokumo momentas nustatytas netyrus įmonės pirminių apskaitos dokumentų, kurių administratorė neperdavė ekspertei, nevertinant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio, tai patvirtino pati ekspertė, todėl išvada, kad bendrovė buvo nemoki 2015 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįsta.

20.6.                      Išvada, kad negalima nustatyti, ar medžiagų panaudojimas atitinka bendrovės pajamas, pateikta netyrus pirminių apskaitos dokumentų ir banko sąskaitose gautų pajamų. Tokią išvadą ekspertė padarė, nustačiusi, kad bendrovėje nebuvo naudojamos medžiagų apskaitos kortelės, nors pati pripažino, jog jokie teisės aktai neįpareigoja bendrovės naudoti medžiagų apskaitos korteles. Dėl to ekspertizės išvada yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti teisės aktams ir negalėjo būti pagrindu pripažinti, kad BUAB „SPA technologja“ apskaita nebuvo tinkamai vedama.

20.7.                      Teiginys, kad visi atsakovės sandoriai nuo 2015 m. iki bankroto bylos iškėlimo buvo nuostolingi, grindžiamas tuo, jog bendrovė veikė nuostolingai, tačiau konkrečiai nei vienas bendrovės sudarytas sandoris nebuvo individualiai tirtas ir įvertintas, nors nemokumo administratorei buvo perduotos visos įmonės rangos sutartys. Toks sandorių nuostolingumo vertinimas yra ydingas, nes vieni sandoriai gali būti nuostolingi, kiti pelningi, bet bendras bendrovės metinis finansinės veiklos rezultatas dėl įvairių priežasčių gali būti nuostolingas ir nebūtinai dėl bendrovės sudaromų sandorių. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

20.8.                      Nepagrįstas konstatavimas, kad bendrovė negavo pajamų iš Švedijoje vykdytos veiklos, kai byloje yra atsakovės pateikti įmonės banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, jog bendrovė iš veiklos Švedijoje gavo apie 304 000 Eur pajamų. Šios pajamos buvo gautos į įmonės sąskaitą, už šias pajamas mokėti mokesčiai Švedijoje; šias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai yra nemokumo administratorės žinioje, todėl nesuprantamos teismo išvados, kad BUAB „SPA technologija“ pajamų iš Švedijoje vykdytos veiklos negavo arba ten gautas pajamas slėpė.

20.9.                      Teismo, remiantis ekspertizės aktu, konstatuoti įmonės valdymo organų neteisėti veiksmai, netinkamai vadovaujant įmonei ir tvarkant jos buhalterinę apskaitą, nes trūksta bendrovės pirminių apskaitos dokumentų. Tačiau tiek ekspertizės akte, tiek skundžiamoje nutartyje ignoruojamas faktas, kad apeliantas visus apskaitos dokumentus buvo perdavęs nemokumo administratorei UAB „Ignika“, o UAB „Ignika“ apskaitos dokumentus 2020 m. lapkričio 11 d. perdavimo aktu perdavė naujai paskirtai nemokumo administratorei UAB „Insolvency solutions“. Viso administratorės žinioje buvo 89 segtuvai BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau ekspertizės atlikimui teismas perdavė tik 4 bylos tomus ir 3 papildomos medžiagos segtuvus, dar keletą pavienių dokumentų ekspertei perdavė administratorė, iš kurių buvo atlikta ekspertizė. Be to, ekspertė pripažino, kad ji pirminių bendrovės apskaitos dokumentų netyrė, o ekspertizės aktą parengė išimtinai remdamasi finansinės atskaitomybės dokumentais, pateiktais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centrui ir jos buhalterinės programos duomenimis, kurie koreguoti. Taigi nei ekspertė, nei teismas negalėjo konstatuoti, kad bendrovės apskaitoje trūksta pirminių apskaitos dokumentų, kadangi jie nebuvo perduoti ekspertei ir ekspertizės atlikimo metu nebuvo tirti, t. y. teismas nepagrįstai konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymį.

21.       Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su trečiojo asmens G. L. atskirajame skunde nurodytais argumentais, dalį jų atkartoja atsiliepime į atskirąjį skundą; prašo G. L. atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl tyčinio bankroto pripažinimo atmesti. 

22.       Atsakovė BUAB „SPA technologija“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

22.1.                      Byloje nėra duomenų, kad ekspertė būtų šališka, be to, tam nėra jokio pagrindo bei priežasčių. Vien

22.2.                      Ekspertės vadovaujama įmonė UAB „Audito gairės“ yra žinoma buhalterinių paslaugų teikimo bendrovė Klaipėdoje, todėl natūralu, kad daugelis įmonių, tarp jų ir UAB „Atostogų parkas“ praeityje galėjo naudotis šios įmonės teikiamomis paslaugomis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertė yra šališka. Be to, šios paslaugos buvo teiktos dar iki ekspertės paskyrimo atlikti ekspertizę, tuomet, kai ekspertizę vykdė ekspertė T. Z.. Kiti apelianto teiginiai, jog neva ekspertę ir UAB ‚Atostogų parkas“ direktorių sieja draugiški santykiai, nėra  pagrįsti.

22.3.                      Tai, kad teismo eksperto išvadoje ir pradinėse nemokumo administratorės išvadose dėl pagrindo pripažinti BUAB „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu pateikti argumentai sutampa, tik patvirtina, jog administratorės prielaidos buvo pagrįstos ir įrodytos teismo ekspertizės aktu, todėl ekspertės išvada, kad atsakovės buhalterinė apskaita neatitiko BAĮ reikalavimų yra svarbus argumentas pripažinti BUAB „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu.

22.4.                      Pateiktų ekspertei dokumentų pakako ekspertizės atlikimui. Ekspertizė buvo atliekama iš turimų dokumentų, o visų dokumentų nebuvo, nes apeliantas po bankroto bylos iškėlimo jų neperdavė nemokumo administratorei.

23.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Atostogų parkas“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

23.1.                      Apelianto argumentai dėl ekspertės šališkumo buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartyje. Be to, šalys netinkamą, jų vertinimu, ekspertinio tyrimo kokybę, netinkamus ekspertizės metu pasirinktus tyrimo metodus ir kitas aplinkybes, susijusias su ekspertizės akto patikimumu, gali įrodinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ar prašydami skirti byloje papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau apeliantas tokio prašymo nepareiškė, o tik, remdamasis deklaratyviais ir spekuliatyviais teiginiais, nurodo aplinkybes dėl ekspertės šališkumo ir atliktos ekspertizės akto neišsamumo.

23.2.                      Teismo ekspertizę atlikusi L. R. yra privati teismo ekspertė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1R-224 pripažinta teismo eksperte ir įrašyta į teismo ekspertų sąrašą. Kaip bet kuris kitas Lietuvos Respublikoje veikiantis privatus teismo ekspertas, L. R. turi teisę pati pasirinkti kokia forma vykdyti savo ūkinę veiklą (individualiai ar kaip šiuo atveju – per juridinį asmenį UAB „Audito gairės“), todėl jokios nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), nei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) nuostatos šioje konkrečioje bankroto byloje niekaip nebuvo pažeistos L. R. paskirtos atlikti teismo ekspertizės išlaidas teismui apmokėjus teismo ekspertės nurodytam, išviešintam juridiniam asmeniui – jos vadovaujamai UAB „Audito gairės“.

23.3.                      UAB „Atostogų parkas“ atstovė 2019 m., kreipdamasi į teismo ekspertę L. R. dėl preliminaraus sutikimo teismo ekspertizės atlikimui, nepateikė ir negalėjo teismo ekspertei pateikti jokių BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nes tokie dokumentai buvo tuometės nemokumo administratorės UAB „Ignika“, o ne kreditorės žinioje. Šalis, prašanti teismo ekspertizės paskyrimo, yra įpareigota pateikti galimo eksperto kandidatūrą, ekspertizės atlikimo kainą ir preliminarią jos atlikimo trukmę. Tokius preliminarius duomenis turėjo pateikti ir kreditorės atstovė, ir tokią procesinę pareigą atliko, tačiau kreipiantis į potencialius teismo ekspertus jokie bylos duomenys negali ir nėra teikiami. Be to, aplinkybė, kad 2021 m. UAB „Atostogų parkas“ pirmiausia siūlė ne L. R., o kitos ekspertės – T. Z., kandidatūrą, patvirtina, jog pareiškėja neturėjo jokio specialaus suinteresuotumo būtent teismo ekspertės L. R. paskyrimu šioje byloje, ir pirmiausia siūlė ekspertizę atlikti tuos teismo ekspertus, kurių pasiūlymuose buvo nurodyta mažiausia ekspertizės atlikimo kaina. T. Z. negalėjus atlikti teismo ekspertizės, L. R. pasiūlyta būsimos ekspertizės kaina buvo mažesnė nei kitų pateiktų kandidatūrų, todėl, sprendžiant dėl naujos eksperto kandidatūros, buvo pasiūlyta teismo ekspertė L. R..

23.4.                      Teismo ekspertizės atlikimui ekspertei iš pradžių buvo pateikti ne visi reikalingi bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys, tačiau vėliau, po papildomų raginimų, teikiami duomenys iš nemokumo administratorės atstovo buvo gauti, ir, ekspertės tvirtinimu, gautų duomenų pakako atlikti ekspertinį tyrimą ir tinkamai atsakyti į teismo užduotus klausimus. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad ekspertiniam tyrimui atlikti teismo ekspertė naudojosi: Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-75-730/2022 medžiaga; BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenimis 2022 m. kovo 4 d. datai; iš nemokumo administratorės gautais pirminiais bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis.

23.5.                      UAB „Atostogų parkas“ pateikė 2021 m. balandžio 28 d. išvadą Nr. 21-04/02, kurios pagrindu byloje nustatyta, kad šalinant defektus, kurie buvo vėliau užfiksuoti 2017 m. gruodžio 29 d. ištaisytų defektų akte, buvo sunaudota medžiagų tik už 251,32 Eur kainą (savikainą), o likusios medžiagos, kurios G. L. buvo nurašytos kaip neva sunaudotos UAB „Atostogų parkas“ šalinant defektus, realiai buvo pasisavintos arba iššvaistytos atsakingų UAB „SPA technologija“ darbuotojų, ir šiam beveik 11 000 Eur vertės turto iššvaistymui ar pasisavinimui paslėpti buvo sudarytas G. L. pasirašytas vienašalis 2018 m. sausio 7 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas, neturintis nieko bendra su darbais, 2017 m. gruodžio mėn. atliktais UAB „Atostogų parkas“.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

            IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25.       Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino BUAB „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų tyčinio bankroto institutą, šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

27.       Pareiškėja UAB „Atostogų parkas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje skelbiamo teismo ekspertų sąrašo ištrauką apie L. R. ir jos kontaktinius duomenis, kurią prašo pridėti prie bylos.

28.       CPK 314 straipsnyje

29.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

30.       Apeliacinės instancijos teismas dėl Teisingumo ministerijos interneto svetainės išrašo, kuriame nurodyti ekspertės L. R. kontaktiniai duomenys, pažymi, kad teikiami vieši duomenys neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys iš interneto svetainės neabejotinai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Juo labiau kad ginčas dėl ekspertės šališkumo ir ekspertizės akto, kaip įrodymo, reikšmės buvo kilęs jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir pareiškėjos pateiktą įrodymą atsisakytina pridėti prie bylos.

Dėl ekspertės (ne)šališkumo ir ekspertizės akto pagrįstumo

31.       Apeliantas atskirajame skunde, be kita ko, kelia daugybę įvairių argumentų, kurių pagrindu įrodinėja paskirtos teismo ekspertės šališkumą ir jos pateiktos išvados turinio ir formos trūkumus, šios išvados nepagrįstumą, taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo galimybę remtis ekspertizės aktu.

32.       Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas iš esmės pripažino, jog ekspertizės akte ekspertė pateikė šias bylai išnagrinėti reikšmingas išvadas, kuriomis teismas rėmėsi, nuspręsdamas dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu: (1) kad vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „SPA technologija“ buvo nemoki, dėl to teismas nusprendė, jog įmonės vadovas trečiasis asmuo G. L. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo; (2) įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl to negalima tiksliai nustatyti tikrosios įmonės įsipareigojimų vertės ir pokyčio – atsargų nurašymas nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, netinkamai vesta finansinių įsipareigojimų apskaita, atsargų apskaita, kasos pajamų ir išlaidų operacijų apskaita, neteisingai apskaičiuota savikaina ir pan., dėl to teismas nusprendė, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis; (3) visi sandoriai, sudaryti laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. buvo nenaudingi, tai teismui leido spręsti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

33.       CPK 212

34.       Teismui eksperto išvada neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

35.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 49 punktą).

37.       Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siūlyti ekspertus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatūrų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nušalinimo institutą. Pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip teisėjui (CPK 67 straipsnio 1 dalis), be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis).

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei apelianto argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog ekspertė galimai buvo šališka. Visų pirma, kaip matyti iš 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjos UAB „Atostogų parkas“ prašymo, kreditorė šioje byloje ekonominę ekspertizę prašė skirti atlikti ekspertei T. Z., o ne L. R., kuri 2021 m. birželio 18 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta atlikti byloje paskirtą ekspertizę, ir tik T. Z., 2021 m. lapkričio 15 d. pateikus duomenis, jog dėl sveikatos būklės neturi galimybės atlikti paskirtos teismo ekspertizės, 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo nutarta pavesti ekspertizę atlikti ekspertei L. R.. Taigi, kaip pagrįstai teigia UAB „Atostogų parkas“ atsiliepime į atskirąjį skundą, šios aplinkybės pagrindžia, kad pastaroji neturėjo jokio pirminio suinteresuotumo būtent teismo ekspertės L. R. paskyrimu šioje byloje. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra svarbus prašymo dėl ekspertės nušalinimo pateikimo momentas, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, trečiojo asmens atstovas tokį prašymą 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje pareiškė tik susipažinęs su 2022 m. balandžio 1 d. ekspertizės akto išvadomis ir 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje apklausus teismo ekspertę, t. y. prašymas dėl ekspertės nušalinimo buvo pareikštas tik apeliantui ir jo atstovui susipažinus su apeliantui nepalankiomis ekspertės išvadomis, nors neabejotina, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas ekspertės šališkumas, bylos šalims buvo (turėjo būti) žinomos gerokai anksčiau. Trečia, Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, iš esmės visi apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl galimo ekspertės šališkumo jau buvo išsamiai įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartyje, kuria teismas juos pripažino nepagrįstais ir trečiojo asmens G. L. atstovo prašymą atmetė. Ketvirta, pagrįstų abejonių dėl galimo ekspertės šališkumo nekelia ir apelianto nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl ekspertės vadovaujamos įstaigos buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „Atostogų parkas“, L. R. ir UAB „Atostogų parkas“ vadovo dalyvavimo tos pačios politinės partijos veikloje, L. R. sūnaus D. R. kaip vieno iš rangovų dalyvavimo UAB „Atostogų parkas“ statyboje ir pan., nes jie niekaip nepagrindžia galimo ekspertės pavaldumo ar priklausomumo, šiai atliekant teismo paskirtą ekspertizę. Juo labiau kad, kaip jau nustatyta aukščiau, UAB „Atostogų parkas“ neturėjo jokio pirminio suinteresuotumo būtent teismo ekspertės L. R. paskyrimu šioje byloje.

39.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais dėl ekspertizę atlikusios teismo ekspertės L. R. šališkumo.

40.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ekspertizės akto formos. Nors apeliantas teigia, kad ekspertizės aktas buvo parengtas ne teismo paskirtos teismo ekspertės L. R., o juridinio asmens UAB „Audito gairės“, kurį atstovauja L. R. ir kuri nėra ekspertinė įstaiga, tačiau tokie argumentai neturi jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad ekspertė L. R. yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą kaip privati teismo ekspertė, todėl, remiantis TEĮ 20 straipsnio 2 dalimi, ji savo veiklą, be kita ko, gali vykdyti steigdama juridinius asmenis ar jų filialus. Taigi, nagrinėjamu atveju privačios teismo ekspertės L. R. pasirinkta, įstatymo leidžiama ūkinės veiklos vykdymo forma per juridinį asmenį UAB „Audito gairės“, priešingai nei teigia apeliantas, nelaikytina ekspertizės akto formos trūkumu.

41.       Apeliantas teigia, kad ekspertizės aktas turi esminių turinio trūkumų, kuriems esant teismas negalėjo vadovautis šia ekspertize, nes ekspertė pripažino, jog ekspertizę atliko be 2022 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške prašomų pateikti duomenų, nors pati buvo nurodžiusi, kad be prašomos informacijos negali atsakyti į teismo pateiktus klausimus.

42.       Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 12.1 ir 12.3 punktuose nustatyta, kad teismo ekspertas turi vadovautis, be kita ko, tyrimo išsamumo principu, kuris reiškia, jog teismo ekspertas privalo pagal kompetenciją išsamiai ištirti visą ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą ir duomenis; taip pat prašyti ekspertiniam tyrimui reikalingos papildomos medžiagos, jeigu mano, kad pateikta medžiaga yra nepakankama ekspertiniam tyrimui atlikti. Aptartos teisės etikos kodekso nuostatos ekspertams numato pareigą išsamiai išstirti visą jiems pateiktą medžiagą, o jos trūkstant – prašyti papildomos medžiagos.

43.       Nagrinėjamu atveju ekspertė L. R. savo išvadoje pateikė atsakymus į visus jai užduotus klausimus, tai leidžia daryti išvadą, jog pateiktos medžiagos jai pakako išsamiai atsakyti į teismo užduotus klausimus. Aplinkybė, kad ekspertei nebuvo pateikti visi BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentai, aukščiau nurodytos išvados dėl tyrimo išsamumo nekeičia, nes, kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertė, pateikdama atsakymus į jai užduotus klausimus, disponavo Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-75-730/2022 medžiaga; BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenimis 2022 m. kovo 4 d. datai; iš nemokumo administratorės gautais pirminiais bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis (bendrovės pirkimai, laikotarpis 2015 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d.; bendrovės pardavimai, laikotarpis 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. birželio 20 d.; bendrovės PVM deklaracijos, laikotarpis 2015–2018 m.; bendrovės pirkėjų apyvarta ir likučiai, laikotarpis 2015–2016 m.; tiekėjų apyvarta ir likučiai, laikotarpis 2015–2018 m.; bendrovės bankų ir kasos apyvartos, laikotarpis 2015–2018 m.; kreditoriniai reikalavimai ir jų teismo sprendimai; tarpusavio suderinimo aktai, 1 byla; avansinės apyskaitos, laikotarpis 2015–2018 m.; bendrovės finansinės ataskaitos iš VĮ Registrų centro, laikotarpis 2014–2017 m.; 2018 m. bendrovės balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita su parašais; bendrovės Sutarčių registro žurnalas, laikotarpis 2016–2018 m.), todėl vertinama, kad L. R. disponavo pakankama informacijos apimtimi, jog išsamiai atsakyti į jai užduotus klausimus. Juo labiau kad apeliantas, kritikuodamas ekspertizės aktą, prašymo skirti papildomą teismo ekspertizę nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepareiškė.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai sprendžiant klausimą dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu kartu su kitais įrodymais remtis ir ekspertės L. R. ekspertizės akto išvadomis. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės akto išvadą, jai nesuteikė didesnės įrodomosios galios ir jos nevertino atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, nes aptariamo rašytinio įrodymo įrodomoji vertė buvo nustatyta teismo pagal jo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dėl apelianto teiktų įrodymų padarė kitokias išvadas, nei siekė trečiasis asmuo, nelemia išvados, jog teismas apskritai šių įrodymų nevertino.

Dėl nemokumo momento ir vadovo tinkamo pareigų vykdymo

45.       ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

46.       Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

47.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

48.       Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

49.       Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertės paskaičiavimus apie bendrovės finansinius rodiklius, faktinį bendrovės nemokumo momentą konstatavo 2015 m. gruodžio 31 d. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentai pilna apimtimi nebuvo tiriami, o buvo įvertinti tik selektyviai atrinkti dokumentai, pvz., įmonės nemokumo momentas nustatytas net netyrus įmonės pirminių apskaitos dokumentų, kurių administratorė neperdavė ekspertei, nevertinant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

50.       Iš byloje esančių BUAB „SPA technologija“ balansų, sudarytų už 2015–2017 m. laikotarpį, matyti, kad 2015 m. į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė viso 367 922 Eur: ilgalaikis materialusis turtas – 34 831 Eur, trumpalaikis turtas – 333 091 Eur; 2016 m. į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė viso 585 834 Eur: ilgalaikis materialusis turtas – 25 832 Eur, trumpalaikis turtas – 560 002 Eur; 2017 m. į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė viso 142 551 Eur: ilgalaikis materialusis turtas – 19 653 Eur, trumpalaikis turtas – 97 183 Eur. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad didžiąją BUAB „SPA technologija“ turto dalį aptariamu laikotarpiu sudarė trumpalaikis turtas. Nors 2016 m. įmonės turtas ženkliai padidėjo nuo 367 922 Eur 2015 m. iki 585 834 Eur sumos 2016 m., tačiau, įvertinus turto sudėtį, matyti, kad tokį turto vertės padidėjimą lėmė trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys bei debitorinės skolos, t. y. sumos, kuriomis įmonė balanso sudarymo metu iš esmės nedisponavo, padidėjimas, tuo tarpu įmonės ilgalaikis turtas netgi sumažėjo.

51.       Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „SPA technologija“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2015 m. sudarė 240 959 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 222 084 Eur; 2016 m. – 533 056 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 519 019 Eur; 20117 m. – 159 225, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 150 048 Eur. Taigi, šie duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad nors 2016 m. įmonės turto vertė ženkliai padidėjo, tačiau sistemingai ženkliai padidėjo ir įmonės įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos. BUAB „SPA technologija“ laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. spalio 26 d. veikė nuostolingai; bendra patirtų nuostolių suma sudaro 140 346 Eur.

52.       Apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ekspertizės ir pirmosios instancijos išvadai dėl bendrovės nemokumo momento – nuo 2015 m. gruodžio 31 d. 

53.       Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo G. L. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, bankroto byla įmonei iškelta tik 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, kai į teismą kreipėsi įmonės kreditorė VSDFV, bet vien ši aplinkybė negali būti savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas formaliai atitinka tyčinio bankroto požymius. Tačiau, kaip jau minėta, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

54.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad BUAB „SPA technologija“ atitinkant nemokios įmonės būseną, o trečiajam asmeniui G. L. nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, pastarasis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertė, atsakydama į antrą klausimą, nurodė, jog nėra galimybės nustatyti tikro „SPA technologija“ įsipareigojimų vertės bei jų pokyčio, nes VĮ Registrų centrui pateiktų balansų duomenys nesutampa su buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais pirminės informacijos duomenimis, tai leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad įmonės vadovas suvokė įmonės veiklos nemokumą ir nuostolingumą, o bankroto bylos neinicijavo sąmoningai.

Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) netinkamo tvarkymo

55.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

56.       Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

57.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

58.       Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

59.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, nes įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (atsargų nurašymas nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, netinkamai vesta finansinių įsipareigojimų apskaita, atsargų apskaita, kasos pajamų ir išlaidų operacijų apskaita, neteisingai apskaičiuota savikaina ir pan.), dėl ko negalima tiksliai nustatyti tikrosios įmonės įsipareigojimų vertės ir pokyčio. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis ekspertės L. R. pateiktomis išvadomis, be kita ko, kad įmonėje vykdytas atsargų nurašymas nėra pagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, o ar medžiagų panaudojimas atitiko bendrovės pajamas negalima patvirtinti. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad aukščiau nurodytą išvadą, o būtent dėl medžiagų panaudojimo, ekspertė pateikė netyrusi pirminių apskaitos dokumentų ir banko sąskaitose gautų pajamų, o tik nustačiusi, jog nebuvo naudojamos medžiagų apskaitos kortelės, kurios nėra privalomos.

60.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog BUAB „SPA technologija“ dokumentai buvo (yra) slepiami, sunaikinti ar sugadinti. Nepaisant to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama iš esmės netinkamai (aplaidžiai), tačiau vien netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra pakankamas laikyti tyčinio bankroto požymiu. Kaip minėta, ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų netinkamas tvarkymas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

61.       Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, nustatyti buhalteriniai apskaitos pažeidimai neleidžia išsamiai ištirti atsakovės veiklos, nes neįmanoma nustatyti atsargų savikainos ir jų judėjimo, t. y. kokios konkrečios medžiagos kokiuose konkrečiuose objektuose buvo panaudotos, taip pat neįmanoma įvertinti jų nurašymo pagrįstumo. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, tokias išvadas pagrindžia ne tik ekspertės išvados, bet ir buvusių įmonės darbuotojos buhalterės D. K. bei kitų liudytojų A. S., R. G. paaiškinimai, kad bendrovėje nebuvo atliekamos turto ir atsargų inventorizacijos, jog bendrovės turtas (atsargos) darbuotojų būdavo naudojamos (imamos iš sandėlio) iš esmės be jokios apskaitos ir kontrolės, chaotiškai, pačiam darbuotojui sprendžiant kiek ko pasiimti ir pačiam darbuotojui be jokios atskaitomybės grąžinant nepanaudotus likučius į sandėlį, apie medžiagų sunaudojimą bendrovės vadovui arba apskaitą tvarkančiam asmeniui pranešant žodžiu arba parašius ant balto lapo. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-704-459/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1501-180/2018 nustatytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. bendrovė neatliko UAB „Atostogų parkas“ ir BUAB „SPA technologija“ sudarytoje taikos sutartyje numatytų defektų šalinimo darbų, taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 2018/08/31-2 BUAB „SPA technologija“ atliktas medžiagų nurašymas už 16 251,06 Eur, kaip panaudotų UAB „Atostogų parkas“ objekte, yra nepagrįstas. 

62.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas nenuginčijo ekspertės pateiktų išvadų ir pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais BUAB „SPA technologija“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, kad bendrovė netinkamai apskaitė / nurašė medžiagas, todėl vien tik deklaratyvūs trečiojo asmens teiginiai, jog aptariamos išvados yra nepagrįstos, nes paremtos bendrovės buhalterinės programos duomenimis, nevertinant pirminių buhalterinių dokumentų, jam neteikiant / nenurodant jokių konkrečių pirminių buhalterinių dokumentų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas, kritikuodamas ekspertės išvadas, teigia, jog medžiagų apskaitos kortelės nėra privalomos, tačiau nenurodo kokia konkrečiai medžiagų panaudojimo (sąnaudų nurašymo) apskaitos politika buvo patvirtinta ir vykdoma bendrovėje BUAB „SPA technologija“.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

63.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.

64.       Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). 

65.       Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad dėl bendrovės apskaitos dokumentų stokos objektyviai negalėjo įvertinti kiekvieno sandorio naudingumo koeficiento, vis tik nusprendė, jog įmonei esant faktiškai nemokiai sudarant sandorius, kurie įmonei nebuvo naudingi (neigiamas pelningumas nuo – 17,55 proc. iki – 119,35 proc.), egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

66.       Apeliantas tokias išvadas kritikuoja, teigdamas, kad konkrečiai nebuvo tirtas ir vertintas nei vienas bendrovės sudarytas sandoris, todėl toks sandorių nuostolingumo vertinimas yra ydingas, nes vieni sandoriai gali būti nuostolingi, kiti pelningi, bet bendras bendrovės metinis finansinės veiklos rezultatas dėl įvairių priežasčių gali galiausiai būti nuostolingas ir tai nebūtinai gali būti dėl bendrovės sudaromų sandorių.

67.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria aukščiau nurodytiems apelianto argumentams ir pažymi, kad nenustačius konkrečių BUAB „SPA technologija“ sandorių, kurie būtų ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi, pažeidžiantys bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus bei privedę įmonę prie bankroto, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti BUAB „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu savarankišku ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu vien dėl bendro sandorių nuostolingumo. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu, todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo BUAB „SPA technologijos“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Byloje neįrodyta, kad būtent visų sandorių sudarymas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. lėmė bendrovės bankrotą.

Dėl procesinės bylos baigties

68.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, iš esmės tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reguliuojančias tyčinio bankroto teisinius santykius, todėl pagrįstai BUAB „SPA technologija“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu dėl to, kad, vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „SPA technologija“ esant nemokiai, įmonės vadovas trečiasis asmuo G. L. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo bei dėl to, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko negalima tiksliai nustatyti tikrosios įmonės įsipareigojimų vertės ir pokyčio. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su nenaudingų sandorių sudarymu, todėl nepagrįstai nusprendė BUAB „SPA technologija“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

69.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020 nurodė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslus, pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei nagrinėjamam ginčui taikytiname ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria.

70.       Lietuvos Aukščiausias Teismas, pritardamas anksčiau nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 (žr. nutarties 29 punktą) ir 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 (žr. nutarties 47 punktą) pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, jog šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys), o, nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ (JANĮ) nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti.

71.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „SPA technologija“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama, taikoma) kartu su jo motyvuojamąja dalimi. Lietuvos apeliacinio teismo motyvuojamoje dalyje detaliai pasisakyta dėl skundžiamų BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72.       CPK 98

73.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens G. L. atskirasis skundas buvo tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė BUAB „SPA technologija“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau likusioje dalyje dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu atmestas, todėl laikytina, kad buvo patenkinta trečdalis atskirojo skundo reikalavimų. 

74.       BUAB „SPA technologija“ priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks klausimas nespręstinas; UAB „Atostogų parkas“ pateikė prašymą priteisti 1 936 Eur dydžio išlaidas, kurias patyrė rengdama atsiliepimą į trečiojo asmens G. L. skundą; suinteresuotas asmuo G. L. patyrė 53 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą.

75.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 719,60 Eur (0,4 x 1 799 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis), taip pat į tai, jog patenkinta trečdalis atskirojo skundo reikalavimų, sprendžia, kad pareiškėjai UAB „Atostogų parkas“ iš apelianto G. L. priteistina 479,73 Eur suma; tuo tarpu iš UAB „Atostogų parkas“ G. L. priteisina 17,67 Eur; atlikus įskaitymą, pareiškėjai UAB „Atostogų parkas“ iš apelianto G. L. priteistina 462,06 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

                 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

             Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“ (juridinio asmens kodas 301608930) iš trečiojo asmens G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 462,06 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 6 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė