Civilinė byla Nr. 2A-452-236/2016

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00301-2015-1.

              Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-692-755/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė (išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „AV investicija“ ieškiniu atsakovei Valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės sprendimą paskelbti ir vykdyti Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą pagal 2015-09-07 kvietimą Nr. ĮS-7260(13.67) bei įpareigoti atsakovę nutraukti šį Pirkimą.

Ieškovė nurodė, kad tarp VĮ Ignalinos atominė elektrinė ir UAB „AV investicija“ viešojo pirkimo būdu buvo pasirašyta 2013-05-16 preliminarioji sutartis Nr. PST-102(13.67) (toliau taip pat vadinama – Preliminari sutartis). Sutarties galiojimo laikotarpis - 36 mėnesiai nuo jos pasirašymo dienos. Šia preliminaria sutartimi (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 str. 23 d.) atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu vykdyti atnaujintą tiekėjų, su kuriais buvo pasirašytos preliminariosios sutartys, varžymąsi, kiekvienu atveju teikdama užsakymus konkrečių atliekų tvarkymui ir pasirašyti pirkimo sutartis. Ši galiojanti Preliminari sutartis nepasibaigus joje numatytam terminui turi būti vykdoma, tačiau atsakovė savo pasirinktiems tiekėjams 2015-09-07 atsiuntė kvietimus pateikti pasiūlymus mažos vertės pirkime „Pavojingųjų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas“, vykdomame apklausos būdu, t.y. paskelbė naują viešąjį pirkimą dėl tų pačių pavojingų atliekų, dėl kurių tvarkymo paslaugų teikimo jau yra pasirašyta su tiekėjais ir galioja Preliminari sutartis. UAB „AV investicija“ kvietimas nebuvo pateiktas, o ieškovės pretenzija dėl naujo pirkimo buvo atmesta.

Preliminaria sutartimi (VPĮ 2 str. 23 d.) perkančioji organizacija ir tiekėjai susitaria dėl sąlygų (kainų, numatomų paslaugų kiekių ir pan.), taikomų sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį. Preliminarioji sutartis nėra savitikslė, ji yra pagrindas pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovė preliminaria sutartimi įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal VPĮ 63 straipsnio 3 dalį pagrindinė pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, kas taip pat reiškia draudimą preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu dėl to paties, kaip numatytas preliminarioje sutartyje, pirkimo objekto skelbti naują pirkimą. Paskelbdama naują pirkimą atsakovė pažeidė ne tik minėtas VPĮ imperatyvias nuostatas, bet ir VPĮ tvirtintus viešųjų pirkimų principus: tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir viešųjų pirkimų skaidrumo.

Atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad preliminarioji sutartis su ieškove buvo pasirašyta, nors ieškovės pasiūlymas viršijo perkančiosios organizacijos pirkimui suplanuotas lėšas, tačiau jis negalėjo būti atmestas, nesant VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, o būtent dėl to, kad buvo kitas dalyvis (UAB „Ūrus ir Ko“), kurio pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai buvo priimtina. Tuo tarpu pagal VPĮ gali būti atmesti tik visų dalyvių pasiūlymai dėl pasiūlytos per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Per visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė UAB „AV investicija“ pateikė tik du pasiūlymus atnaujintam varžymuisi, nors buvo kviečiama teikti pasiūlymus kiekvieną kartą atnaujinant tiekėjų varžymąsi (teikta 18 kvietimų). Taigi ieškovė nėra suinteresuota teikti paslaugas perkančiajai organizacijai abiems sutarties šalims priimtinomis sąlygomis ir piktnaudžiauja teisėmis (ieškovas nepateikė pasiūlymo ir šioje byloje ginčijamame pirkime).

VĮ Ignalinos atominė elektrinė vykdo supaprastintą mažos vertės Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą, vadovaudamasi VPĮ IV skyriaus „Supaprastinti pirkimai“ nustatyta tvarka įmonės generalinio direktoriaus patvirtintomis taisyklėmis. Šių taisyklių nustatyta tvarka pirkimo organizatorius parinko pirkimo būdą bei kreipėsi į pirkimo paraiškoje (2015-08-25 Nr. PPar-429) nurodytus galimus paslaugų tiekėjus - UAB „Ekovalis“, UAB „Žalvaris“ ir UAB „Toksika“. Tiekėjai, su kuriais sudarytos preliminariosios sutartys, dalyvauti šiame mažos vertės pirkime kviečiami nebuvo dėl to, kad vyksta teisminis ginčas, susijęs su preliminariosios sutarties vykdymu. Buvo gauti dviejų dalyvių pasiūlymai - UAB „Žalvaris“ bei UAB „Biograta“ (pastarajam kvietimas dalyvauti vykdomame pirkime nebuvo teikiamas, tačiau tiekėjui kreipusis į atsakovę, jam buvo pateikti pirkimo dokumentai ir tiekėjas pateikė pasiūlymą). Naujas pirkimas yra vykdomas laikantis VPĮ numatytų principų ir nepažeidė ieškovės teisių, o pirkime gautuose paisūlymuose nurodytos kainos keturis kartus mažesnės nei ieškovės pasiūlytos ir su ieškove sudarytoje Preliminarioje sutartyje numatytos kainos.

Preliminariąja sutartimi (26.1 punktas) šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę sudaryti preliminariąsias sutartis su kitais paslaugų teikėjais, o pagal Preliminariosios sutarties 26.2 punktą atsakovė negarantavo, kad pagal Preliminariąją sutartį apskritai bus užsakomos paslaugos, neįsipareigojo dėl užsakomų paslaugų kiekių ar vertės.

Pati ieškovė, teikdama nepagrįstas pretenzijas bei ieškinius (tai patvirtino ir Panevėžio apygardos teismo 2015-06-30 sprendimas) dėl atnaujinto varžymosi pagal Preliminarią sutartį, apsunkina jos vykdymą bei perkančiosios organizacijos pareigą teisės aktų nustatytais terminais perduoti sutvarkyti įmonėje susikaupusias pavojingas atliekas. Perkančioji organizacija ginčijamu pirkimu rūpinasi atliekų tvarkymu nepaisant ieškovės inicijuoto teisminio ginčo dėl Preliminarios sutarties vykdymo, dėl ko Preliminarios sutarties vykdymas sustabdytas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš UAB „AV investicija“ 5,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas, ar esant galiojančiai preliminariajai sutarčiai, pirkėjas turi teisę skelbti kitą savarankišką viešąjį pirkimą dėl tokių pat paslaugų (prekių) pirkimo.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų VPĮ reikalavimų įgyvendinant viešųjų pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas (VPĮ 3 str. 1, 2 d.),  taikyti VPĮ taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys  civilinėse bylose Nr. 3K-7-304/2011, Nr. 3K-3-79/2013).

Teismas sprendė, kad preliminarioji viešųjų pirkimų sutartis (VPĮ 63 str.), tai – ne pirkimo būdas, o atskiros pirkimo procedūros, organizaciniai instrumentai, leidžiantys sumažinti perkančiųjų organizacijų administracinę naštą (laiko ir finansinius kaštus), atsižvelgti į atitinkamo pirkimo specifiškumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Tokios sutarties tikslas - nustatyti sąlygas pirkimo sutarties, kuri gali būti sudaryta per preliminarioje sutartyje apibrėžtą laiką.

VPĮ 63 straipsnyje įtvirtintas preliminariosios sutarties institutas laikytinas specialiu atitinkamų iki sutartinių santykių reguliavimu, nustatytu CK 6.165 straipsnyje ir kitose sistemiškai susijusiose CK normose (CK viešuosiuose pirkimuose taikomas tiek, kiek VPĮ nenustato kitaip, CK 1.3 str. 2 d.). Sudarant preliminariąsias sutartis atliekamos tokios pačios procedūros, kaip ir sudarant kitas viešųjų pirkimų sutartis. Pagrindinė sutartis sudaroma tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis. Preliminariojoje sutartyje aptariamos visos esminės pirkimo sutarties sąlygos. VPĮ draudžia iš esmės keisti preliminariojoje sutartyje nustatytas pagrindines sutarties sąlygas (VPĮ 63 str. 4 d.).

Teismas pažymėjo, kad įstatymai draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Ši taisyklė taikytina ir esant sudarytai preliminariai sutarčiai. CK 6.165 straipsnyje numatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, privaloma atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamu atveju VPĮ nenustato draudimo perkančiajai organizacijai atlikti naują viešąjį pirkimą, esant galiojančiai Preliminariai sutarčiai. Pačioje Preliminarioje sutartyje numatyta, kad perkančioji organizacija nėra įsipareigojusi dėl užsakomų paslaugų kiekių ar vertės, o paslaugų teikėjas (ieškovas) pripažįsta ir sutinka, kad jis sudarė šią preliminarią sutarti neturėdamas tokių garantijų. Išvadą duodanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė iš esmės tokią pačią išvadą, t.y. kad šalių sutartas Preliminarioje sutartyje ir įstatyminis reglamentavimas nenustatė imperatyvios pareigos atsakovei viešojo pirkimo sutartis sudaryti tik su ieškove ar kitomis Preliminarios sutarties šalimis, nedraudė atlikti kitus viešuosius pirkimus. Svarbu, kad tokias procedūras atliekant būtų pasiektas pirkimų tikslas - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovės vykdytame mažos vertės pirkime dalyvių pateiktos pasiūlymų kainos kelis kartus mažesnės nei numatyta Preliminarioje sutartyje su ieškove.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė aktyviai nedalyvauja pagal Preliminarią sutartį skelbtuose atnaujintuose varžymuose (dalyvavo dviejuose iš 18 skelbtų), tačiau jų skelbimą nepagrįstai skundžia ir taip trukdo atsakovei organizuoti pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymą. Tą patvirtina įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2015-06-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-557-278/2015.

Kadangi byloje nėra reikalaujama nuginčyti ar pakeisti Preliminarią sutartį, bylos išnagrinėjimui nereikšmingi ir nevertintini atsakovės argumentai dėl ieškovės pasiūlytos kainos nepriimtinumo perkančiajai organizacijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „AV investicija“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015-11-20 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Perkančioji organizacija 2013-05-16 Preliminaria sutartimi įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu vykdyti atnaujintą tiekėjų, su kuriais buvo pasirašytos preliminariosios sutartys, varžymąsi, kiekvienu atveju teikdama užsakymus konkrečių atliekų tvarkymui. Preliminarios sutarties sudarymas negali būti pagrindu išvengti viešųjų pirkimų įstatyminio reglamentavimo sudarant pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis yra pagrindas pagrindinės sutarties sudarymui ir pagrindinė sutartis negali būti sudaryta su tais tiekėjais, su kuriais nebuvo sudaryta preliminari sutartis (VPĮ 63 str. 3 d.). Preliminarioji sutartis perkančiajai organizacijai yra privaloma ir įpareigojanti (VPĮ 63 str. 4 d.).

2. Teismas turėjo remtis VPĮ normomis (VPĮ 2 str. 23 d.), o ne CK (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-918/2011), kuris viešuose pirkimuose taikomas tik tiek, kiek neprieštarauja VPĮ. Preliminarioji sutartis pagal CK ir preliminarioji sutartis pagal VPĮ skiriasi iš esmės, kadangi preliminarioji sutartis pagal CK reiškia ikisutartinius teisinius santykius, o preliminarioji sutartis pagal VPĮ reiškia sutartinius viešųjų pirkimų teisinius santykius. Išsamiau preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo tvarka reglamentuojama VPĮ 63 straipsnyje, Direktyvos 2014/24/ES 33 straipsnyje (anksčiau Direktyvos 2004/18/EB 32 str.).

3. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta Preliminari sutartis stricto sensu, todėl turėjo būti taikomas VPĮ 63 straipsnio  9 dalies 2 punktas  ir turėjo būti atnaujintas tiekėjų varžymasis VPĮ 63 straipsnio 10 dalies nustatyta tvarka, t.y. atsakovė privalėjo kreiptis į visus tiekėjus, su kuriais sudaryta Preliminarioji sutartis. Tokia pati išvada kyla ir iš Preliminariosios sutarties turinio (4.1-4.4 p.).

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė neįsipareigojo dėl užsakomų paslaugų kiekių ir vertės. Tą paneigia ir atsakovės 2012-07-30 atsakymas, kurio aiškintos Pirkimo sąlygos, t.y. paaiškinimas, kad dalyvauti atnaujintame varžymesi bus kviečiami visi tiekėjai, su kuriais dėl tos pačios pirkimo dalies yra sudaryta preliminarioji sutartis.

5. Preliminariosios sutarties 26.2 punktas reiškia, kad perkančioji organizacija neįsipareigoja būtinai užsakyti paslaugų pagal Preliminarią sutartį (atsakovas turi teisę užsakyti mažiau paslaugų arba už mažesnę vertę), tačiau, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nereiškia, kad atsakovė gali vykdyti naują pirkimą ne Preliminarios sutarties pagrindu, kai perkamos joje numatytos paslaugos.

6. Nesivadovaudama Preliminaria sutartimi, atsakovė pažeidė VPĮ 3 straipsnyje nustatytus viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo).

7. Preliminariosios sutarties tikslas - nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą laikotarpį (šiuo atveju - per 36 mėn.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Preliminariųjų sutarčių sudarymui taikomos tos pačios procedūros kaip ir kitoms viešųjų pirkimų sutartims, pavyzdžiui, tikrinami kvalifikaciniai tiekėjų pajėgumai. Ieškovė nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitiko, o naujame pirkime buvo reikalaujama kitokių ir taip ieškovė buvo diskriminuojama, nes iš jos tam, kad konkuruotų dėl Preliminarios sutarties sudarymo buvo reikalauta banko garantijos, už kurią per Preliminarios sutarties galiojimą ieškovė turi sumokėti 9 066,45 Eur.

8. Atsakovė vertino net ir UAB „Biograta“ pasiūlymą, nors šiai įmonei net nesiuntė kvietimo. Kiti tiekėjai (UAB „Ekovalis“ ir UAB „Žalvaris“) dalyvavo konkurse dėl Preliminarios sutarties, tačiau buvo pripažinti neatitinkančiais reikalavimų, o dabar jiems buvo siunčiamas pasiūlymas, nesiunčiant jo Preliminarios sutarties šaliai – ieškovei. Toks perkančiosios organizacijos elgesys nesąžiningas.

9. Panevėžio apygardos teismo 2015-06-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-557-278/2015 neturi prejudicinės reikšmės šiai civilinei bylai, kadangi toje byloje nebuvo nustatinėjamas faktas, kiek kartų ieškovė dalyvavo atnaujintame varžymesi. Pažymėtina, kad ieškovė dalyvavo beveik visuose atnaujintuose varžymuose pagal Preliminarią sutartį.

Atsakovė valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, kadangi ginčo objektas yra išnykęs – pagal Pirkimą numatytos įsigyti  paslaugos jau yra suteiktos, o ginčijamas mažos vertės pirkimas jau yra pasibaigęs.

2. VPĮ nenustato draudimo perkančiajai organizacijai, esant poreikiui, kuris nagrinėjamu atveju egzistavo (dėl nuolatinių apelianto pretenzijų bei ieškinių buvo sutrikdytas atsakovės pavojingų atliekų tvarkymas) vykdyti naują viešąjį pirkimą, net ir esant galiojančiai Preliminariai sutarčiai. Viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos detaliai nereglamentuoja preliminariosios sutarties instituto, o bendrosios, pirmosios instancijos teismo taikytos teisės normos šiuo atveju neprieštarauja VPĮ reglamentavimui. CK normos viešuosiuose pirkimuose taikomos tiek, kiek VPĮ nenustato kitaip.

3. Įvykdytame mažos vertės pirkime perkančiosios organizacijos tam tikslui disponuojamos lėšos buvo panaudotos racionaliai, paslaugos įsigytos ženkliai palankesnėmis sąlygomis negu Preliminarioje sutartyje buvo pasiūlyta apeliantės. Išvada teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat išsakė nuomonę, kad galiojantys teisės aktai nedraudė atlikti naujus viešuosius pirkimus atliekų tvarkymo paslaugoms įsigyti.

4. Perkančioji organizacija negalėjo kreiptis į ieškovę su prašymu Preliminarios sutarties pagrindu sutvarkyti atliekas, kadangi tai nebuvo racionalu - ieškovės pasiūlytos kainos viršija perkančiosios organizacijos suplanuotas lėšas. Be to, per visą Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį  ieškovė UAB „AV investicija“ pateikė tik du pasiūlymus atnaujintame varžymesi, nors jų vyko 18. Taigi ieškovė nėra suinteresuota paslaugų perkančiajai organizacijai abiems sutarties šalims priimtinomis sąlygomis teikimu ir piktnaudžiauja teisėmis.

5. Supaprastintas mažos vertės Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas buvo vykdomas pagal VPĮ IV skyriaus „Supaprastinti pirkimai“ nustatyta tvarka įmonės generalinio direktoriaus patvirtintas taisykles, kreipiantis į pirkimo paraiškoje (2015-08-25 N PPar-429) nurodytus galimus paslaugų tiekėjus - UAB „Ekovalis“, UAB „Žalvaris“ ir UA1 „Toksika“. Kadangi vyko teisminis ginčas dėl Preliminariosios sutarties vykdymo, tiekėjai, su kuriais sudarytos Preliminariosios sutartys, dalyvauti šiame mažos vertė pirkime nebuvo kviečiami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl to, ar perkančioji organizacija, būdama sudariusi 2013-05-16 paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį dėl pavojingų atliekų tvarkymo Nr. PST-102 (Preliminari sutartis) turėjo teisę šioje Preliminarioje sutartyje numatytas paslaugas įsigyti kitu – pagal VPĮ ir VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus 2015-01-22 įsakymu Nr. ĮsTA-14 patvirtintas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles papildomai organizuotu pirkimu (atsakovės 2015-09-07 kvietimas teikti pasiūlymą supaprastintame pirkime).

Pirmiausia bylos išnagrinėjimui tikslinga pasisakytina dėl preliminariosios sutarties viešuosiuose pirkimuose (VPĮ 63 str.) prigimties ir paskirties. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad preliminari sutartis viešuosiuose pirkimuose - tai ne pirkimo būdas, o atskiros pirkimo procedūros, organizaciniai instrumentai, leidžiantys sumažinti perkančiųjų organizacijų administracinę naštą (laiko ir finansinius kaštus), atsižvelgti į atitinkamo pirkimo specifiškumą. Tiekėjų išrinkimas pagal preliminariąsias sutartis tolesniam varžymuisi supaprastina konkrečių perkančiųjų organizacijų įsigijimus, šioms nereikia vertinti tiekėjų kvalifikacijos, pasiūlymų siaurąja prasme, o pakanka tik prisijungti prie bendros elektroninės sistemos ir konkrečiam atitinkamo pirkimo objekto kiekiui inicijuoti atnaujintą tiekėjų varžymąsi (Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

Pagal VPĮ 16 straipsnio 23 dalį  preliminarioji sutartis – tai vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu. Preliminarioji sutartis ir jos sudarymas bei jos pagrindu preliminarių sutarčių sudarymas yra reglamentuoti VPĮ 63 straipsnyje, numatančiame draudimą preliminarios sutarties pagrindu sudaryti sutartį su kitais, t.y. preliminarios sutarties šalimi nesančiais tiekėjais (VPĮ 63 str. 3 d.), tačiau, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nedraudžiančiu, esant poreikiui, sudaryti kitas preliminarias sutartis ar vykdyti naujus pirkimus kitais VPĮ reglamentuotais būdais. Kitos VPĮ nuostatos taip pat nesudaro pagrindo kitokiam aiškinimui.

Kadangi preliminarioji sutartis, kaip ji suprantama VPĮ ir kasacinio teismo praktikoje, nėra atskiras pirkimo būdas, o tik organizacinė priemonė, sudaranti prielaidas perkančiajai organizacijai sumažinti vykdomų pirkimų vykdymo administracinę naštą, preliminariosios sutarties sudarymas sukelia kitokias pasekmes ir suteikia jos šalims (tiekėjams) kitokius teisėtus lūkesčius nei viešojo pirkimo sutarties sudarymas arba pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties pagrindu sudarymas (VPĮ 63 str. 2 d.). Skirtumas pasireiškia tuo, kad tiekėjas, kuris yra viešojo pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pagrindu sudarytos pagrindinės viešojo pirkimo sutarties šalis, sudarydamas viešojo pirkimo sutartį ar pagrindinę viešojo pirkimo sutartį preliminariosios pagrindu, įgyja pareigą perkančiajai organizacijai teikti sutartyje numatytas paslaugas ar prekes bei pagrįstą lūkestį (ekonominį interesą) šią sutartį vykdyti joje numatyta prekių ar paslaugų apimtimi ir kaina. Tuo tarpu tiekėjas, kuris yra preliminarios viešojo pirkimo sutarties (VPĮ 63 str.) šalis, ją sudarydamas įgyja tik teisę konkuruoti dėl teisės ir pareigos vykdyti perkančiosios organizacijos pateiktą užsakymą pagal preliminarią sutartį paskelbus atnaujintą tiekėjų varžymąsi (VPĮ 63 str. 9 d. 2 p.). Preliminarios sutartys būdingos pirkimuose, kuriuose perkančioji organizacija neturi galimybės iš anksto tiksliai įvertinti numatomų užsakymų apimties, tačiau racionaliai naudodama administracinius ir žmogiškųjų išteklių resursus, siekia ne kiekvieną kartą prireikus vykdyti atskirą pirkimą kiekvienam užsakymui (jų skaičius iš anksto nebūna žinomas), o preliminarios sutarties pagalba, kai jos šalimis yra perkančiosios organizacijos jau atrinkti potencialūs tiekėjai, operatyviau ir racionaliau administracinių išteklių aspektu (nereikia iš naujo vertinti tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygoms) įsigyti paslaugų atnaujinto tiekėjų varžymosi būdu. Darytina išvada, kad preliminarios sutarties viešuosiuose pirkimuose (VPĮ 63 str.) nauda tiekėjui yra galimybė varžytis dėl pagrindinės sutarties, kai yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis (VPĮ 63 str. 9 d. 2 p.), tačiau nesuteikia išimtinių teisių į preliminarios sutarties galiojimo metu perkančiosios organizacijos teikiamų užsakymų vykdymą.

Analogiškai byloje nagrinėjamą faktinę situaciją vertina ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2015-10-15 rašte Nr. 4S-3485, teikdama išvadą į bylą, pažymėjo, kad preliminarioji sutartis nesuteikia teisės reikalauti sudaryti pagrindinę, kad VPĮ nėra aiškaus draudimo perkančiajai organizacijai dėl to paties (detalizuoto) objekto atlikti naują viešąjį pirkimą, esant galiojančiai preliminariai sutarčiai.

Tokia pati išvada darytina ir iš byloje aktualios Preliminarios sutarties turinio. Pačioje Preliminarioje sutartyje (26.2 p.) yra numatyta, kad perkančioji organizacija negarantuoja, jog pagal šią Preliminarią sutartį bus užsakomos paslaugos, taip pat nėra įsipareigojusi dėl užsakomų paslaugų kiekių ar vertės. Paslaugų teikėjas (ieškovė) pripažįsta ir sutinka, kad jis sudarė šią Preliminarią sutarti neturėdamas tokių garantijų. Preliminarios sutarties 26.1 punkte numatyta, kad tiekėjas turi teisę sudaryti kitas preliminariąsias sutartis dėl analogiškų paslaugų pirkimo. Šios dvi sutarties nuostatos yra preliminarios sutarties skyriuje „Nuostatos dėl išimtinių teisių“. Akivaizdu, kad ieškovė, kaip tiekėja pagal Preliminarią sutartį neturėjo pagrindo tikėtis, ir tai aiškiai įtvirtinta Preliminarioje sutartyje, nei kad Preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu (36 mėnesiais su galimybe pratęsti 12 mėnesių, Preliminarios sutarties 5.4 p.)  pagal Preliminarią sutartį atnaujinus tiekėjų varžymąsi (Preliminarios sutarties 3 p.) būtinai bus užsakomas tam tikros vertės paslaugų kiekis, nei kad perkančioji organizacija nesudarys pagrindinių sutarčių su kitais tiekėjais (Preliminarios sutarties 26.1 p.) dėl analogiškų paslaugų pirkimo, o jos pagrindu ir pagrindinių sutarčių. Nors Preliminarios sutarties 26.1 punkte minimos tik kitos preliminarios sutartys, ši nuostata reiškia ir galimybę perkančiajai organizacijai sudaryti kitas (kaip yra byloje nagrinėjamu atveju) viešojo pirkimo sutartis, kurios būtų sudaromos ne kitų preliminarių sutarčių, o kito viešojo pirkimo rezultate.  Ieškovės teisėti lūkesčiai galėtų būti pažeisti nebent perkančiajai organizacijai sudarius su ieškovė Preliminarią sutartį, jos sudarymui pareikalavus iš ieškovės investicijų (pavyzdžiui, dėl banko garantijos pateikimo), tačiau apskritai Preliminarios sutarties pagrindu nesudarius pagrindinių viešojo pirkimo sutarčių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagal Preliminarią sutartį ne kartą buvo atnaujintas tiekėjų varžymasis ir jame ieškovė galėjo dalyvauti, taigi ir realizuoti savo kaip Preliminarios sutarties šalies teisėtus lūkesčius.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip teisėtas, pagrįstas ir tinkamai motyvuotas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui (ieškovui) neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Kiti proceso dalyviai nepateikė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų jiems atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                    Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Kazys Kailiūnas

                                                                                Nijolė Piškinaitė