Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-255/2021

                                   Proceso Nr. 1-01-1-03467-2020-7

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       1.2.4.6.2; 2.4.6.1

                                                                                                                                                     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

                                                               Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš R. B. (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. skundą dėl 2020 m. spalio 23 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta  arešto bausmė 90 (devyniasdešimt) parų, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta ? ir nustatyta arešto bausmė 60 (šešiasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020 m. vasario 11 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta arešto bausme 40 parų ir, vadovaujantis BK 49 straipsnio nuostatomis, nustatyta galutinė subendrinta arešto bausmė 90 (devyniasdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į paskirtos subendrintos arešto bausmės laiką įskaitytas A. J. kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 9 d.  šioje byloje ir dvi dienos laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 25 d. pagal 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.       Bylos esmė

1.       A. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 22 d., naktį apie 1.00 valandą, bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į rankas sugyventinei R. G., su kuria tuo metu gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystės). Tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. G. padarė poodines kraujosruvas abiejose akiduobėse, viršutinėje lūpoje, dešiniame žaste ir kairiame dilbyje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu A. J. prašo pakeisti 2020 m. spalio 23 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį į laisvės apribojimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Nurodo, kad nusikaltimą padarė išprovokuotas pačios sugyventinės, nes ji mėgino pjaustytis venas. Būdamas išgėręs ir nežinodamas, ką daryti, iš nevilties kelis kartus sudavė sugyventinei į veidą, todėl atsirado mėlynės. Teisme kaltu prisipažino, sugyventinės atsiprašė, R. G. jam pretenzijų neturi. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad sugyventinei sudavė tik siekdamas ją apsaugoti, kad nesusižalotų ir nesusipjaustytų venų. Mano, kad už siekimą apsaugoti žmogaus gyvybę buvo per griežtai nubaustas, todėl prašo pakeisti 90 parų arešto bausmę į laisvės apribojimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7.       Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta arešto bausme bei akcentuojamas nusikalstamos veikos padarymo motyvas (noras apsaugoti nukentėjusiąją nuo susižalojimo), todėl tais klausimais kolegija ir pasisako.

8.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9.       A. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad už šios veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas A. J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė sankcijoje numatytą arešto bausmę, taikė BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino 1/3.  Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi – bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – girtumą, turėjusį įtakos nusikalsti, bei tą aplinkybę, kad A. J. nusikalto būdamas recidyvistas. Teismas vertino kaltinamojo asmenybę, pažymėjo, kad A. J. nusikalto būdamas šešis kartus teistas iki šio nusikaltimo padarymo, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Po šio nusikaltimo padarymo jis nuteistas dar už vieną nusikaltimą, bausmės neatlikęs. Įvertinęs visas aplinkybes teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus arešto bausmę.  

10.       Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nusikaltimą padarė siekdamas išgelbėti sugyventinės gyvybę ir apsaugoti ją nuo savižudybės, t. y. savo nusikalstamą veiką siekia pateisinti kilniu veiksmų motyvu. Nusikalstamo elgesio motyvas apibūdinamas kaip dėl socialinės aplinkos ir asmens gyvenimo patirties susiformavusi paskata, kuri yra vidinė nusikalstamo elgesio priežastis ir išreiškia asmeninį požiūrį į tai, į ką yra orientuota nusikalstama veika. Motyvai lemia bendrą veiklos kryptį, tačiau jokio tikslo siekimas negali būti pateisinamas nusikalstamais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjama aplinkybė, ar tikrai R. G. rengėsi savižudybei, tačiau net ir tokiu atveju jos sugyventinis turėjo galimybę nutraukti nukentėjusiosios veiksmus kitais būdais, negu suduodamas ne mažiau kaip penkis kartus moteriai į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į rankas.

11.       Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

12.       Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pageidautų būti nubaustas laisvės apribojimo bausme, atidedant jos vykdymą. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą. Vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Pažymėtina ir tai, kad A. J. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, kad jis nusikalto neišnykus teistumui,  o už nusikaltimus žmogaus sveikatai A. J. teisiamas ne pirmą kartą. Teismas pagrįstai parinko jam arešto bausmės rūšį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas, apie kurį užsimena apeliantas, gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių nubaudimų. Anksčiau nuteistajam A. J. ne kartą buvo skirtos bausmės, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimu ar lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietos, tačiau jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, o tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnės bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų.

13.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                         Regina Bertašienė

                           Kristina Kakurinė

Savinijus Katauskas